Part

 1    1|       botagais nučaižyto šunies balsu, kaleno dantim ir labai
 2    1|          Žalios metalinės musės balsu zirzė pjūklai, žlegėjo ir
 3    4|  subliuvo prikimusiu ir klaikiu balsu, lyg veršis permuštas kūle
 4    5| atsirėmęs, aklas elgeta vienodu balsu be atsikvėpimo traukė, pakratydamas
 5    8|    Nežinau, - niūriai požeminiu balsu atsakė Tilius. Ir iš kur
 6   12| tingesnė, bet svariu, apystoriu balsu:~    - Nieko tu nežinojai.
 7   13|             Žiūrėkit, koks jūsų balsų panašumas! Jis toks nuostabus
 8   14|       ir šuniuku skreite rūsčiu balsu tarė:~    - Tokia jauna,
 9   18|         atėjo. Nakties paukščio balsu, nepanašiu į lakštingalos,
10   18|        pliauškėjimu sietuvoje - balsu, ateinančiu iš žemės krašto,
11   20|        tau, - gižiu, apkartusiu balsu ji tarė. - Tu gali eiti,
12   23|        suriko jau visai nekokiu balsu moteriukė.~    - Nu, nu,
13   26|  netrukus eisime, - pasimetusiu balsu, lyg būtų pramiegojusi kažką
14   27|   šimtais iš tolybių ateinančių balsų. Ji gaudė visa ir virpėjo
15   27|      nesakė, - tyliu ir nelygiu balsu meldė pasišiaušęs senis,