Part

 1    2|   paklausė girininko, ir tuojau abu nuskubėjo ant kelio, kur
 2    3|       pinigų gniužulu saujoj ir abu kailiniuoti susiskersuodavo,
 3    5|        manęs laukė tarnyba.~    Abu vyrai sužiuro.~    - Parsiradau
 4    8|         debesį, suvysčiusį juos abu į neišskiriamą glėbį. Jis
 5   13|      Buvo iš ko pasijuokti. Jie abu nusijuokė. Jeigu taip, tai
 6   15|        surašė darbo sutartį, ir abu pasirašė.~    - Monikut, -
 7   18| nepasisakė. Ir drauge ji lygino abu šio ūkio senuosius - piemenį
 8   18|          piemenį ir šeimininką, abu pradėjusius savo kelionę
 9   20|        kaip seniau, kai lūždavo abu trobos galai. Valdžia jau
10   21|          Pati sakei. Ir kad mus abu kvies, - jis atgavo dvasią,
11   25|        ir tą šlubį raganių. Jie abu man tiek terūpi kiek ir
12   26|         pirmą kartą.~    Staiga abu pritrūko žodžių. Rūpestis,
13   26|   blogai, labai blogai. Mus tai abu liečia, aš manau.~    -
14   27|       Ryt bus per vėlu. Ryt mus abu išsiveš.~    - Ką jūs, Doveika,
15   27|   rankos. Jie susidūrė ir krito abu.~    - Pala, pala...~