| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] apžvelgiama 1 apžvelgiamos 1 apžvelgti 2 ar 527 arba 32 arbata 1 arbatinis 1 | Frequency [« »] 567 jo 550 buvo 543 bet 527 ar 476 savo 462 ant 444 dar | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances ar |
Part
1 1| nejaukiai kniostelėjo Tilius. Ar pasaka apie mešką ir jos 2 1| tiksliai galėjo nusakyti, ar būdavo saulėta, ar apsiniaukę.~ - 3 1| nusakyti, ar būdavo saulėta, ar apsiniaukę.~ - Pietų 4 1| Kam tokį gilų pakirtimą? Ar vien kirviu ketini nužlegenti?~ - 5 1| būtų medis - ąžuolas, epušė ar eglė, kokio bebūt storio, 6 1| tai kramtė kokį žabelį ar skiedrelę. Ir Petras turėjo 7 1| Žmoguti, kaip tu taip? Ar nežinai, kad Veronika jau 8 1| vikriai ir vis pro langą, ar nepareina Petras.~ - 9 1| kokios.~ - Kas man? O ar ji tikrai, Petrai, tavo 10 1| tavo giminė?~ - Kas, ar Veronika? Taigi pusseserė.~ - 11 1| girdint, ką tas čiulba. Ar ten buvo kas, jis neatsiminė. 12 1| apskaičiuoti, parėjus iš miško, ar jau užtenka, ar dar stiklinaitę. 13 1| iš miško, ar jau užtenka, ar dar stiklinaitę. O ta stiklinaitė 14 1| kandęs dantį į visokią duoną. Ar tau nėra taip atsitikę, 15 1| ir nežinai. Gal sapnavai, ar kuris biesas? Bet neatsimeni. 16 1| knietėjimą paširdy. Neramumą, ar ką... Va šiandien aš toks, 17 1| negersiu, tai ir negersiu. Ar ne laikas užkąsti?~ - 18 1| šiandien pat, tarkim... Ar būtų kas nepaprasta?~ - 19 1| sukluso Petras.~ - Taip. Ar tu mane laikai netinkamu 20 1| ir sargu kokioj įstaigoj ar mokykloj. Dykas beveik. 21 1| knygas, laviniesi toliau. O ar negali būti, kad mane priima 22 1| ant širdies, bet nori. Tik ar jis gali lygintis su geru 23 1| nieko kito negali.~ - Ar aš uniformos siekiu, Petrai? 24 1| mano. Kokie čia juokai? Ar nesupranti, kad aš noriu 25 1| parodyti tai, ką mano, bet ar jis taip mano iš tikrųjų? 26 1| dar jaunas esu...~ - Ar jaunas? Kaip tu pasakei? - 27 1| buvo per daug viduje.~ Ar kaltas jis, kad jam tėvas 28 1| būti palyginimai su tuom ar tuom? Pirma jis turėjo atiduoti 29 1| reikia. Reikia, Petrai. Ar tu gąsdinsi, ar niekinsi, 30 1| Petrai. Ar tu gąsdinsi, ar niekinsi, ar ką kita darysi. 31 1| tu gąsdinsi, ar niekinsi, ar ką kita darysi. Ar geriau 32 1| niekinsi, ar ką kita darysi. Ar geriau tau bus, jei aš po 33 1| žmones, - tarė Petras.~ Ar čia labai svarbu? Vis tiek 34 2| Prie kieto medžio, ąžuolo ar beržo - sumažina kirvio 35 2| artimiausių ugniakurų.~ - Ar tik ne pavasaris jau taikstosi? - 36 2| muilą ir nebežinosi - ėdąs ar ne.~ - Ot tai tau! Uždėjo 37 2| Jis šaukė nuo tolo:~ - Ar girdėjot, ką tas kumpanosis 38 2| Negirdėjom.~ - Kas toks? Ar Špicas?~ - Je...~ - 39 2| Ateina.~ - Nu ir kas? Ar mes bijom?~ Eigulys nešėsi 40 2| perspėjo Žabelis.~ - Nu, ar aš nežinau? Ar taip yra? - 41 2| Nu, ar aš nežinau? Ar taip yra? - vaikiškai nustebo 42 2| mokėsit?~ - Po kiek? Ar tu, Petrai, nežinai, kiek 43 2| juk kitaip ir moka.~ - Ar jūs rimtai?~ - Labai 44 2| kirtėjai.~ - Nu kaip?~ - Ar išdegs kas?~ Kad buvo 45 2| ir vežėjai.~ - O ką, ar jūs nebyliai.~ - Pats 46 2| popiermalkių liekne.~ - O kažin ar besugrįš?~ - Eik tu, 47 2| neatsikratysi, kol neįsitikinsi, ar tikrai nieko naujo. Gali 48 2| prisilietimas ant kaktos ar kaklo. Tai galėjo būti šypsena, 49 2| palydima žodžio, juoko ar trumpos dainelės, išniūniuojamos 50 2| sukulsiu, kad...~ - Ar pašėlai? Už ką gi? - kreivai 51 2| aukštesnio, itin pilvotas ar tik padribęs iš juosmens - 52 3| Kartą per metus jau taip ar taip jis leisdavosi į miestą, 53 3| dukterys pritūpusios stebėdavo, ar prasikals pinavijų daigai 54 3| metrais...~ - Kirsta ar vežta?~ - Kirsta. Su 55 3| besigėrintį pinigais.~ - Ar girdi, tau geriau tiktų 56 3| laikraščiais, šlapiais kailiniais ar permirkusia sermėga, palikdami 57 3| mažažemiai, laiką po arklį ar du, ir iš to sudarą didesnę 58 3| tvirtų ūkininkų su trejetu ar ketvertu gerai nušertų arklių. 59 3| kreipėsi labai mandagiai:~ - Ar atsiras man kokia kertelė 60 3| tai nupūsiu kaip uodą. Ar supratai?~ Tas, matyt, 61 3| sau juoko pasidarytų. Ar draudžiama svečius savo 62 3| Ką paduosi - tą suversiu. Ar man ne vis tiek? Mane pjauna 63 3| vis tiek nieko nepaknisi. Ar ne? Man, sako, trūksta rimtumo. 64 3| geležinkelių. Kokiu viršininku. Ar tau patinka traukiniu važiuoti? 65 4| pritarė šeimininkė.~ - Ar suvežė Melamedo mišką? - 66 4| suprunkštė.~ - Kas jums? Ar pasvilino?~ - Pamatęs 67 4| Doveika.~ - O kas jis, ar ne žmogus? - Tiliaus papurtytas, 68 4| ir degėsi. Kas čia tokio? Ar pirmą kartą jam tenka su 69 4| Nepagalvotum pasižiūrėjęs. O ar nieko nesakė?~ - Sakė, 70 4| išsipagiriosit.~ - Nujau, nujau. Ar tik netrauki per dantį? 71 4| Reikalas didžiai svarbus. Ar jūs man duosit sušlapint 72 4| duosit sušlapint birbynę, ar ne?~ - Še, ryk.~ - 73 4| raganiau, - daužė jo pakaušį.- Ar negirdi, kad Vilkiją kasa?~ - 74 4| Su žydu išvien ėjo.~ - Ar ne išgama!~ - Tai galėjom 75 4| darbininkams, ir iš viso gerai. Ar ne, Gužai?~ - Tai jau.~ - 76 5| krovė linus, pylė druską ar laikė mažai kam betinkamą 77 5| lipindamas prie vežlankio ar pavalkų kamanto. Centai 78 5| susnos moterėlės sviesto ar kiaušinių pasirankioti, 79 5| Dvylika už litą.~ - Ar neužperėti? - delnu pridengusi, 80 5| amžinu.~ - Švento Roko ar neturi? - domėjosi šeimininkė.~ - 81 5| brėtlinge!~ Su šakute ar grynais nagais traukė iš 82 5| Varline. Kam reikėjo pusbernio ar piemens, ar tvirto bandininko 83 5| reikėjo pusbernio ar piemens, ar tvirto bandininko apvaliems 84 5| O kaip tavo ranka? Ar jau sugijo? - susidomėjo 85 5| daržinę, kur vietoj šieno ar šiaudų šalinės riogsojo 86 5| nuvyti nejaukumą.~ - Ar labai užsirūstinusi Veronika? 87 5| vanduo nuo epušių žievės. Ar jau nebėra nieko tvirtesnio?~ - 88 5| tuo metu. O šiandien kas, ar ne dvylikta?~ Eigulys 89 5| eigulys kažką prisiminė. - Ar tu negalėjai vietoj daboklės 90 5| Aha. Gelažius... Ar ne paties tėvuką anais metais 91 5| Šiandien negalėsiu. Ryt ar poryt.~ - Gerai. Lauksim.~ 92 5| nugyventi ir išsilaikyti. Na, ar jis būtų tesėjęs išgerti 93 5| Eigulis merkė, skatino. Ar būtina tuojau pamatyti šeimininkę, 94 5| ir žemyn, žemyn. Kažin ar jie atsimena tą vakarą Gužienės 95 6| žiemą, sutūpę į medžius ar greitomis kojomis striksėjo 96 6| Kelios dienos belikę, ir ar ne mieliau visiems kartu, 97 6| daiktus, kaip malūno sparnus ar bažnyčios bokštus. Nieko 98 6| vėl patogiai atsigulė.~ Ar visus jis taip sutinka - 99 6| ūkiškai pritarė Gužas.~ - Ar teisybė, Tiliau, - teiravosi 100 6| melavo?~ - Nemelavo.~ - Ar metams?~ - Kol kas tik 101 6| už ką. Nepatiko gal, tik ar sakysi? - branginosi šeimininkė.~ 102 6| pripjovę, - sugalvojo ūmai. -Ar nereikia talkininko?~ - 103 6| parūpink, tėtukai.~ - Ar tu neprikąsi liežuvio! Kaip 104 6| judesiai yra sekami pro langą ar iš kur kitur. Staigiai atsisukdamas, 105 6| Nugi tu, rimtuole? Ar į davatkų broliją įsirašei? 106 6| tą snukį, per tą snukį. Ar ne? O ko jam kaišiotis, 107 6| jaučiai susirėmė ragais.~ - Ar tau labai bloga buvo kalėjime?~ - 108 6| kodėl ji nesimokiusi toliau? Ar jos nebeleidę, ar ji pati 109 6| toliau? Ar jos nebeleidę, ar ji pati nenorėjusi? O kaip 110 7| ko ten? Julė tai karvutė, ar tau, tokiam jaunikaičiui?~ - 111 7| paklausiau.~ - O kodėl ne? Ar ne jaunas? Sakai, šeimynai 112 7| Sakytumei, kad muses gainioja ar pirty, tik kad su drabužiais. 113 7| šeimininkas juos myli.~ - Ar piktas?~ - Kas jį duos 114 7| Kas jį duos piktą? Ar Doveika? Jis mažai kišasi, 115 7| O pats tai mišką kirtai, ar ne?~ - Kirtau, - prisipažino 116 7| pats geriau žinai. Pala. Ar teisybė, kad anas visą apkabą 117 7| Sako, o meluoja per akis. Ar kiaurai peršovė?~ - Kaip 118 7| ir vis dairėsi į langus, ar kas neišeis.~ - Atjojo 119 7| karvių dabar nebegano, o riša ar leidžia į aptvarus. Niekam 120 7| mėgindamas sugauti žingsnius ar kitą garsą anam kambary. 121 7| keistos nakties raizgynės? Ar ji.būtų padėjusi jam išsiaiškinti, 122 7| tikrovėje jiems geriant, ar tai jis matė sapne?~ 123 8| varsnų kabinosi į kitą. Ar tų kelių menkumas, ar pačios 124 8| kitą. Ar tų kelių menkumas, ar pačios vietos nuošalumas 125 8| Kas galėjo, buvo išėję ar piemenį palikę, ar nunokusį 126 8| išėję ar piemenį palikę, ar nunokusį karšinčių, ar duris 127 8| ar nunokusį karšinčių, ar duris velke iš vidaus užšovę 128 8| kas norit.~ - O patsai ar neisi?~ - Jei ir išbėgsiu, 129 8| alsavimo garais nusėdęs. Ar tai jis buvo atsinešęs kartu 130 8| nustebęs, tai išvysdamas? Ar tai gimė savaime tokioje 131 8| nesitveriant. Valso meliodija ar tango, ar dar kas nepaprastesnio, 132 8| Valso meliodija ar tango, ar dar kas nepaprastesnio, 133 8| eržilas tebesidaužo užtvaroj. Ar tai ir nevažiuos patys į 134 8| neturinti su kuom?~ - Ar eisi pas Gužą?~ - Kvietė.~ - 135 8| tiek. Dabar jau ji tyko, ar kas neatvažiuos. Doveikai 136 8| liežuvį pasidėjusi prie durų. Ar ko nenugirs...~ Dulkančiu 137 8| Mes norim pasisupti. Ar leisi, dėde?~ Jeigu būtų 138 8| Jeigu būtų pasakę: ar leisi nugriauti tą klojima, 139 8| panirdamos žemyn.~ - Ar nebijai?~ - Aukščiau, 140 8| daugiau!~ - Išdribsit Ar pašėlote? Tiliau! - tramdė 141 8| paklausė.~ - Kaimyno Gužo. Ar nebepažįsti, tėčiau? - aiškino 142 8| trošku kažkaip. Va čia. Ar nebūsiu per daug alaus gėrusi?~ - 143 8| iškabos link. - Pasakykit, ar ta būdelė prekiauja? Mes 144 8| mėnesiai... Taigi. Neblogai, ar ne?~ - Trys mėnesiai? 145 8| priekabingas neapsakomai. Ar būtų jis taip pat šokęs 146 9| žiūrėkite! Ką aš galiu - ar norit sužinoti? Ir ką tokiam 147 9| susiklostė. Žinotų dabar, ar grįš tuo pačiu keliu. Pasisaugoti 148 9| dešinės. Kažin kas jo klausė, ar daug svečių Basiuliškėse. 149 9| gyvulius apžiūrėti.~ - Ar dega? Nepasius arkliai.~ 150 9| jiems nevažinėti?~ - Ar dažnai jie čia?~ - Veterinorius 151 9| jei gyvulys koks nyksta, ar kumelį, kaip pats sakai, 152 9| sau po velnių.~ - O ko? Ar šeimininkė ne jauna? Ar 153 9| Ar šeimininkė ne jauna? Ar ne graži?~ Kas sako, 154 9| galėjo klausytis dar valandą ar dvi, nors iki vidurnakčio. 155 9| daro viską, kad pasikeltų ar bent sušukti galėtų ir išsivaduotų 156 9| raudono vyno prie jos lūpų? Ar jis tik sapnavo?~ - Tai 157 9| nežinojo.~ - Kas čia tokio? Ar pirmas kartas? Atsileido 158 9| kas toks būsi? Dokumentus ar turi?~ - Turiu dokumentus. 159 9| gerą vietą.~ - Mergų ar rasim ten?~ - Kiek tik 160 9| Turiu patikrinti, kas jie. Ar gaivalai kokie nesiruošia 161 9| pradėjo dainuoti: ~ Šimts ar, šimts akėj,~ Šimtą grikių 162 9| vaizduoja?~ - Kas toks būsi? Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur 163 9| kaip pirštu į debesį. O ar atsimeni, kaip pas mano 164 9| mane laikot? Abstinentu ar blaivininku? Aš iš tolo 165 9| nuo šniūrinės. Jau kažin ar toj troboj tilptų, kiek 166 9| arklys, o aš turiu žinoti, ar turit leidimą? - jis atsistojo 167 9| nepasakysi, kas čia. Valstybinė ar smalinė? Man tai nebeaišku. 168 10| Motin, kaip mislini, ar mums nepraverstų? Pas medsargį 169 10| akėčių, tai va, kur kliaudis. Ar moki žambrį įsitaisyti?~ - 170 10| arti.~ - Dalgį įsitverti ar galėsi pats?~ - Tik paduok.~ - 171 10| sėti kartais? Man ranka ar tai prieš kokias darganas, 172 10| tai prieš kokias darganas, ar galu mėnesio kaip nukirsta.~ - 173 10| ramiausiai atsakė vyras.~ - Ar Baltramiejaus? Sakyk tu 174 10| raišeliui juk trys rubliai. Nu, ar matyta kur? Toks užvargęs, 175 10| keturiolikos metų. Kažin, ar nuganys?~ - Nuganysiu.~ 176 10| nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau 177 10| pasitaikydavo - jie visi buvo ar driskiai, ar utėliai, ar 178 10| jie visi buvo ar driskiai, ar utėliai, ar kokie sklypininkai, 179 10| ar driskiai, ar utėliai, ar kokie sklypininkai, neverti 180 10| manęs, tėveli dvasiškas, ar nepriimtumei kalėdos?~ - 181 10| nė velnias neatims. Juk ar geriau būtų žydo karčemoj 182 10| sakyti! Nepraėjo pro šalį, to ar to neužkalbinęs, kad ir 183 10| Iš kur jis atėjo? Ar ne iš miško? Sakyk tu, nederla.~ - 184 10| engiama šlapia virve.~ - Ar jo kojos apžėlusios ir su 185 10| pasišnekėsim. Nu, nebijok. Ar tu pažįsti tą? Ar pažintum 186 10| nebijok. Ar tu pažįsti tą? Ar pažintum jį, jei parodyčiau?~ - 187 10| žinoma, taigis. O kur jis, ar yra šioj troboj?~ - Y-y-yra...~ 188 10| metų.~ - Kiek čia būtų? Ar tu neatsimeni, tėvai? ~ 189 10| bergždžią norėjot išlaikyti. Ar nežinot, ką pasakė Dievas, 190 10| traškią moteriukę, našlelę ar merginą, bet tai visa tik 191 11| Tik nežinia kada, rudenį ar pavasarį, užeis jam noras 192 11| arklį ir žiūrėjo į langus, ar kas nepasirodys. Langelis 193 11| sušneko, subildėjo kėdė ar kas, ir vėl nieko. Užmigo 194 11| indai. Pusberniai ir mergos ar koks senesnis su pypke dantyse 195 11| susikalbėti. O durų varstymas ar girdėtųsi? Kažin ar ji jau 196 11| varstymas ar girdėtųsi? Kažin ar ji jau atsikėlė? Kur ji 197 11| šiuo metu? Jei ji žinotų? Ar išsigąstų? Kažin... Tik 198 11| atsiduodančioje sukartusiu pienu? Ar ji dėvėjo taip pat baltu 199 11| rankas ir kojas, užsimerkus ar įsižiūrėjus į debesis. Kelias 200 11| nagus, jeigu kartais?~ - Ar tau gaila? Nenupliš.~ 201 11| pasakysiu.~ - O teisybė, ar jau užsiregistravai prie 202 11| nejučiom įsprausti užantin ar, sugniaužus delne, siūlyti 203 11| toks smagus daiktelis. Tik ar užtektų ir viso mėnesio 204 11| žengiantį gydytojo kabinetan ar ligoninės koridoriun. Ir 205 11| Gi be to bieso recepto ar jau jūs nieko neturite? - 206 11| sukasi. Apie vidurinius ar viršutinius.~ - Nė viršutinių, 207 11| užėjęs. Žydo krautuvėje ar kooperatyve nieks tavęs 208 11| sutikdamas. Tegul jau būna. Ar taip, ar taip žuvęs.~ - 209 11| Tegul jau būna. Ar taip, ar taip žuvęs.~ - Odekolonas.~ 210 11| O ta pempė, jo padėjėja ar praktikantė, tegul eina 211 11| Jam rūpėjo pašniukštinėti, ar išvažiavę ir ar negrįš tėvai. 212 11| pašniukštinėti, ar išvažiavę ir ar negrįš tėvai. Jo širdis 213 12| sūnus.~ - Upę kasti... Ar upes kas kasa? Jos pačios 214 12| jais tu nesipirksi. Ežerą. Ar yra kas jo gelmę išmatavęs? 215 12| prasimanys kieno nors daržinėje ar upės vingyje, šieną nupjovus. 216 12| mergaitei pasiekus penkiolika ar šešiolika ir pamačius smarkius 217 12| kaip šaute prišovę.~ - Ar čia?~ - Tai kurgi daugiau, 218 12| padavė.~ - Nežinau, ar užteks?~ Kaimietis nukėlė 219 12| kišosi arčiau akių.~ - Ar ne du litai? Nugi kad du. 220 12| prasitarti, kad tai nesvarbu, ar ką, bet pilietis dar norėjo 221 12| imsiu ir nesakysiu jai. Ar sužinos? Va, pabėgsiu iki 222 12| pas mus pernakvoti.~ - Ar čia nėra vietos? - paklausė 223 12| moterys, lyg ji būtų jų sesuo ar duktė, grįžusi iš miesto 224 12| galėjo paversti salionu ar kuom nori, turėdama truputį 225 12| Kas ten sėdi tame centre? Ar ne vyrai - praplikę, stori, 226 12| nekaltų mergaičių vedyboms. Ar vienam iš tų centro referentų 227 12| vienam iš tų centro referentų ar instruktorių ji negalėjo 228 12| išliežią paklydusio žmogaus ar žvėries akis. Ten gyvačių 229 12| neįsiveltų kokion transmisijon ar diržan. Taigi. šauniausias 230 12| anapus vieškelio.~ - Ar neini žemuogių pasirankioti? 231 12| laisva vieta, kol kas numirs ar susilaužys ranką, ji pati 232 13| daiktus, lyg tikrindamas, ar kas nagų neprikišo, jam 233 13| nors pamiškėje, pabalyje ar ant linijos ir laukti, kol 234 13| nepasitaiko daugiau kaip trys ar keturi. Koks nutinka prieš 235 13| kur panorėjo neklausdamas, ar ji sutinka, ar ne. Ir jis 236 13| neklausdamas, ar ji sutinka, ar ne. Ir jis nieko jai nebegalėjo 237 13| ne po liepa.~ - O kas? Ar tu bijai?~ - Ne, aš nebijau. 238 13| paruošta netikėtam pakeleiviui ar svečiui. Ant tos lovos jie 239 13| galva, ir bandė atspėti, ar tokio lietaus gavo ir jo 240 13| žmogutis susimąstė, ar sakyti daugiau, ar ne. Ar 241 13| susimąstė, ar sakyti daugiau, ar ne. Ar patikės, jei pasakys. 242 13| ar sakyti daugiau, ar ne. Ar patikės, jei pasakys. Kiti 243 13| tarnavusi čia tokia mergutė. Ir ar ne toje pačioje dirvoje 244 13| antrą, o kai šalia trečia ar ketvirta, tai primina koja 245 13| šviežūs brūkšniai.~ - Ar nesunku Basiuliškėse?~ - 246 13| išleista išeigai, bažnyčion ar pas drauges, ištrūkusi iš 247 13| Bulvių maišus, po centnerį ar kiek daugiau, lengvai kilnojo 248 14| turim gerai apsvarstyti, ar verta, ar ten ji rimtai 249 14| gerai apsvarstyti, ar verta, ar ten ji rimtai galvoja. O 250 14| padėtyje. kad ji nesijautė, ar gyva, ar mirusi. Juodi grubūs 251 14| kad ji nesijautė, ar gyva, ar mirusi. Juodi grubūs nagai 252 14| O mergiščia nesirūpino, ar jos per daug čia namuose, 253 14| jos per daug čia namuose, ar jos labai trūksta ten, pas 254 14| šiandien tokia gera. Bet tegul. Ar ji turi vien tik klausyti 255 14| ne daiktas, kad atiduotų ar dovanotų.~ - Krikštomočia 256 14| mane myli?~ - Agne?~ Ar ji ko nors klausė? Ji šnabždėjo 257 14| skambina, skambina... Tik kažin ar mus laidotų šventintoje 258 14| kitokių, jei kas nusimuša ar įsipjauna. Dėl niekų juk 259 14| jam pačiam liko neaišku. Ar bloga buvo kas tarne?~ - 260 14| mokamieji aukso doleriai ar net paprasti - popieriniai, 261 14| vaizduotę, kad atgaivintų tam ar kitam atvejui reikalingą 262 14| Kur slėpėsi jo negalia? Ar negalėjime žengti pirmą 263 14| tvirtą ir nulemiantį žingsnį, ar nedalioj, kurios prakeikimo 264 14| Ką jis būtų pasirinkęs? Ar jo jaunystės aistros būtų 265 14| puskarininkiu. Dar kažin ar to laipsnio jis būtų išvengęs. 266 15| Moteriškas gali, jei nori.~ - Ar skaudžiai užgavo ranką? - 267 15| kad kas drįstų jį apgauti ar netinkamai pasielgti, tą 268 15| mūsų jaunimas. Gi, Tiliau, ar ne pats ten ramulę suki? 269 15| pasiliko. Jis net nežinojo, ar čia jau tokia gera vieta, 270 15| susitikti su tais, kurie vienaip ar kitaip su tuo siejosi. Šiuo 271 15| vandenį karvėms girdyti.~ - Ar nesakiau, kad taip bus?~ 272 15| Tilius nesusivokė, ar jis rimtai, ar juokiasi 273 15| nesusivokė, ar jis rimtai, ar juokiasi iš savęs piktu, 274 15| Atėmė gyvenimą ubagui. Ar tu žinai, kas jam belieka, 275 15| atsilošė Tilius.~ - Ar tau vienam? Kurgi. Ir gerai, 276 15| vėjais, be žymės ir pėdsako. Ar taip nedaroma senų, gerų 277 15| žiauriai suniokotas žmogelis. Ar jis neieškojo, ar nesitikėjo 278 15| žmogelis. Ar jis neieškojo, ar nesitikėjo rasti geriau? 279 15| pasielgė geriausiai, ką galėjo. Ar tik čia nesislėpė kur giliai 280 16| medžiokle, pamušdami šerną ar ožį, jei nebūtų prisiekę 281 16| plėšosi iš smalsumo.~ - Ar tai kasinėti susimanėt? - 282 16| nedraugiškas kasėjas.~ - Ar tai jau sveiką pavarė nuo 283 16| besiartinančius. Kurių velnių laukti? Ar be apskrities ponų jie nemokės 284 16| tesipynė menka sausviedžio ar skirpsto vytelė, aplipusi 285 16| čia tas ežeras?~ - Čia. Ar nebuvai matęs?~ - Ne. 286 16| kaip buvo įpratęs tikrinti, ar gerai laikosi pentinai.~ - 287 16| svarstydami, kas geriau. ar šviežia grietinė, ar alus 288 16| geriau. ar šviežia grietinė, ar alus su žaliu kiaušiniu. 289 16| nejauku kažin kaip, ir tiek... Ar vieną kartą jis, Petras 290 16| Žinoma, kad reikia. Tik ar aš sugebėsiu paruošti vaišes?~ - 291 16| siekė rankos Doveika. - Ar tu sugebėsi? Tau ir nereikia 292 16| kupeton.~ - Sveiki, sveiki. Ar seniai laukiat? - atkišęs 293 16| dėl to nesivaržė.~ - Ar toli nuo čia?~ - Rodos, 294 16| Girdėjau, kad vedęs? Ar teisybė? Ir jauną, puikią 295 16| nieko. Duokite teismui, ar ką.~ - O kad ir teisine 296 17| prie širdies prisisegti. Ar tikrai jau ji tokia graži, 297 17| tau?~ - Kas man?~ - Ar tau graži Monika Doveikienė? - 298 17| pašvaiste nutvilkė veidą.~ - Ar aš sakau, kad ji bjauri? 299 17| tik tave pamatė, tuojau. Ar ne?~ - Beveik. Kurį inžinierium 300 17| puikesnis. Ir jis manęs klausė, ar aš esu važiavusi automobiliu. 301 17| tu nevažiavai?~ - Vai ar aš jau tokia kvaila, kad 302 17| jau jam būtum davęs ausų, ar ne?~ - Gal ir būčiau?~ - 303 17| dažniau lankytis, jau kažin, ar beišturėtų. Vargina, didžiai 304 17| išsisukdama vyro apkabinimo. Ar jo ranka šilta? Jeigu ji 305 17| lygiai tokie pat kiaulės, ar iš kaimo srutyno, ar iš 306 17| kiaulės, ar iš kaimo srutyno, ar iš naujoviškos kiaulidės 307 17| pasakyti kitam? Juoktųsi ar netikėtų. Ar ne tam žmoną 308 17| kitam? Juoktųsi ar netikėtų. Ar ne tam žmoną vedi, kad skeltumei 309 17| rankos judesin ir žodžiu ar juoku leisdamas jiems suprasti: 310 17| tada namai, po perkūnais? Ar ne daržine, kurioje švilpauja 311 17| kurioje švilpauja vėjai? Ar ne vieta, kur pareini krimstis 312 17| muštis, tai kita štuka.~ Ar ji mėgstanti gėles?~ - 313 17| jos skoniu ir pasirinkimu. Ar jie savo vaikui pavydėtų 314 17| velniai visus užsakus.~ Ar ne tėvas laiške buvo užsiminęs 315 18| vabalas. Tai buvo gal svirplys ar žalias žiogas ir gal ne 316 18| Ji bandė prisiminti, ar taip buvo ir pirmąją jos 317 18| Jis niekad nepaklausė, ar jai ko netrūksta, ar jai 318 18| nepaklausė, ar jai ko netrūksta, ar jai ko dar nereikėtų, visiškai 319 18| galinti spręsti vienaip ar kitaip. Tas laikas tačiau 320 18| iš lovos nesiklausydama, ar jis miega, ar dar tebesivarto, 321 18| nesiklausydama, ar jis miega, ar dar tebesivarto, geismo 322 18| Monika mylėjo.~ Ar ne jo ten žingsniai kelio 323 18| Va taip kaip mudu dabar. Ar ne, žmonelyt?~ Nepritarė 324 18| senas miršta. Va...~ - Ar jau taip suėmė žmogų? - 325 18| nieko. Juk jis neserga. Ar tai liga, jei reikia mirti?~ - 326 18| jei reikia mirti?~ - Ar tas senutėlis iš pamiškės? - 327 18| Senas taip, kad aš nežinau, ar bėra kur apylinkėje senesnių. 328 18| vis gero norėdamas. Tai ar ne ponas mano? Kaip spėju, 329 18| Gal dar ne taip bloga? Ar neatsitinka taip, kad iš 330 18| ryškiai apibrėžtas jo kelias. Ar jis bandė kada iš jo išsukti? 331 18| gali tekti nugyventi visus? Ar tik Laurynui jis taikė, 332 18| tik Laurynui jis taikė, ar neturėjo ir Doveikos galvoj? 333 18| savo gimtojo kiemo pašaly ar už jūrų marių, pamažu užgesęs 334 18| jūrų marių, pamažu užgesęs ar ištiktas svetimuose miškuose 335 18| nutraukdami valandėlę nuo pokaičio ar nubėgdami vakare. Doveika 336 18| nutarė kalvis.~ Gera? Ar užteko to žodžio apibūdinti 337 18| aplink save tartum prietemoje ar migloje, visus daiktus perstatančioje 338 18| gražiai surikiuota apyvoka. Ar pasikeistų kas tarpmiškės 339 18| Jų dienos ir naktys. Tai ar jiems labai galvoj, kad 340 18| į tai. Kada jie dainuos, ar kai patys sulauks tos dienos?~ 341 18| Ji tik turėjo nuspėti, ar jau pakankamai sutemę, ar 342 18| ar jau pakankamai sutemę, ar jau laikas bėgti ir užimti 343 18| klausė mergaitės:~ - Ar jis ateis?~ - Kas?~ - 344 18| išsprūdo savaime.~ - Ar tu žinai, kas ten taip gražiai 345 19| terleniesi, kaip su kojom. Ar tai tavo darbas? -niekino 346 19| sekiojo, akis pabalinusios. Ar neužkalbins kurios. O užkalbinęs 347 19| papirkęs kokį centriuką ar namus mieste? Tik atleido, 348 19| rašys laiškus iš Amerikos. Ar priimsit sūnų palaidūną 349 19| palaidūną į savo pastogę, ar pavalgydinsit išalkusį, 350 19| pavalgydinsit išalkusį, ar aprengsit sušalusį ir nuplyšusį? 351 19| gaudimo ir nebuvo tikras, ar tai jie, iš senosios varpines, 352 19| jie, iš senosios varpines, ar taip sau, nuo žemės pakilęs 353 19| uždainuosim, kai vasara pasibaigs? Ar ne žiogo muzikanto daina?~ - 354 19| neverta ėstis. Tegul sau - ar nupliš? Juk ne naginė.~ - 355 19| palapinės ir paklausti, ar labai jam patinka Agnė. 356 19| Tiliau nelaimingas.~ - Ar snaudi, Petrai?~ Ne. 357 19| nusivilkti marškinių darbe ar prausiantis. Jūs to, mulkiai 358 20| iš nusmukusio savanorio ar bankui uodegą per giliai 359 20| būtų pavadinti netikrumu ar nepasitikėjimu savim. Gal 360 20| nuo per gausios šviesos. Ar jis nebuvo tasai medis, 361 20| viršugalvyje prie bažnyčios ar miestelio aikštėje. Jis 362 20| buvo matęs tokias šukas? Ar gal net lietęs pirštais? 363 20| numylėtai:~ - Nagi, žmonele, ar mums ne gera, ar mes ne 364 20| žmonele, ar mums ne gera, ar mes ne laimingi?..~ O 365 20| Iš viso jis nebežinojo, ar buvo kas, ką galima pavadinti 366 20| ką galima pavadinti meile ar ilgesiu. Jis ilgėjosi tolimo, 367 20| Tik valandą laiko? Ar tai daug, ar tai taip mažai, 368 20| valandą laiko? Ar tai daug, ar tai taip mažai, kad negalima 369 20| labai toli, apačioje.~ - Ar tu nematai?~ - Noriu, 370 20| parbėgau kaip mergaitė. Ar tu žinai, ką jos daro, jei 371 20| Kaip?~ - Paprasčiausiai. Ar vienas tu taip padarei? - 372 20| atšaukti iš praeities. - Ar vienas? Aš juk ne tą norėjau 373 20| Taip. Ir apie tave...~ - Ar tu manai, jog ir tu esi 374 20| būtų prieš lietų.~ - Ar ne vis tiek?~ - Bet aš 375 20| tiek?~ - Bet aš klausiu, ar tu neisi pas ją?~ - Ne.~ - 376 20| pasidulkino sijonėlį.~ - Ar labai susiglamžiusi?~ - 377 20| savo uždarbio, dovanos ar velniai žino kaip pavadinamo 378 20| paskutines savaites.~ Ar stovėjo kada nors kitas 379 21| lepūnę įkinkę nepaisydami, ar jai tas patinka, ar ne. 380 21| nepaisydami, ar jai tas patinka, ar ne. Kai darbymetė visiems, 381 21| šalį nejučiom.~ - Kažin, ar beturi alaus? Vakar sausai 382 21| kalba kažin kokia tarme ar žemaičiuodami, ar taip kaip 383 21| tarme ar žemaičiuodami, ar taip kaip tiltą stačiusieji 384 21| toks įsirauna kamarėlėn? Ar tu besuspėsi prisišaukti 385 21| storai ir lyg būgnas dudena. Ar tai tik nebus jiedu, kurie 386 21| brauk, kaip nori: paplaukiui ar prieš.~ - Liurškale. 387 21| Giedok sau sveikas.~ - Ar ne teisybė? Duok alaus kokį 388 21| daikto. Išbėgs su kočėlu ar šluotražiu ir kad pasius 389 21| žino. Jau tu kaip šarka. Ar kad neatėjau?~ - Tu jau 390 21| Tai ką veikei?~ - Ar darbo trūksta pas Doveiką? 391 21| Jau ir vyrą tau surado? Ar tik ne tą patį, kuriam tavo 392 21| tetulytė ir labai veikli.~ - Ar užginsi jai?~ - Vežios, 393 21| Reikia ir juodnugarių. Va ar nemėginau ir aš pasidaryti 394 21| nebepažįstamas tas balsas. Ar ji taip šūkautų, jei duktė 395 21| grūdosi popiermalkės.~ Ar jam nevertėjo su jomis nusigrūsti 396 21| Kaip ir kuom pasibaigs, ar ne vis tiek? Kas nors turėjo 397 22| pasveikinti jos vardo dieną. Ar jis taip užsiėmęs, kad visai 398 22| užmiršęs namus ir saviškius? Ar jam taip esą gera, kad kitų 399 22| Tas tiesa.~ O ar taip viskas pas Doveiką 400 22| žmonos, tokių kaip Melamedo ar Finkelšteino, tesilanko. 401 22| O kas jai tas senis? Ar jaunų vyrų trūksta mūsų 402 22| pašvilpauti.~ - Nujau, nujau, ar taip galima? Juk prieš patį 403 22| spalvos jau apiblukusios ar sutirštėjusios ten, kur 404 22| Žeimys, - pridėjo Tilius. - O ar jis nieko tau nesakė, kaip 405 22| atkakliai rėmė darželio tvorą. Ar tik nebuvo anas tyrelio 406 22| išlaisvindamas kaktą ir akis.~ - Ar ne per skaudžiai berneliui 407 22| Jau tamstelei kažin ar vertėtų jį sulikti. ~ 408 22| ir tada juos surinkti. Ar tik trupiniai tenka nuo 409 22| mėgintų kabintis, tai kažin ar ką bepeštų. Nes šviesiaplaukio 410 22| rankomis Doveikos samdinys.~ Ar jis buvo kada kitoks? Ar 411 22| Ar jis buvo kada kitoks? Ar jis kada sau priklausė? 412 22| slenksčio. Neapsisprendžiantį, ar kastis iki lovos, ar virsti 413 22| Neapsisprendžiantį, ar kastis iki lovos, ar virsti čia pat vietoje ant 414 22| išmanė apie gyvenimą šį tą. Ar matė kas, kad samdinys skaitytų 415 22| Dieve susimylėk, jau kažin, ar beatsiturėtum. Silpnumas 416 22| uždegė. Jam buvo neaišku, ar senis taip nusilesęs, ar 417 22| ar senis taip nusilesęs, ar apsimeta, traukdamas jį 418 22| Nebenoriu. Alaus... Ė, ar girdi?~ - Girdžiu, girdžiu. 419 22| laukė visą laiką. Ištisai. Ar dar sakyti reikėjo? Nieko 420 23| savo nežinojimo šiurpu. Ar jis nebus paskutinis? Vienu 421 23| plaukiąs verpetinga upe. Ar ilgai pavyks išlaikyti paslaptį? 422 23| laikė sugniaužęs gyvą anglį. Ar vėjo gūsis jos neįpūs į 423 23| įkandin besivelkančio vežimo. Ar jis dėl to turėjo nusiminti?~ 424 23| maloni ir palanki. Mums. Ar tu girdi? Kitaip negali 425 23| negandą ir vargą.~ - Ar tam aš išvariau aną vakarą 426 23| jiedu vienu ėjo prieš visus. Ar ji dar atsimenanti tai, 427 23| klaususi? Apie dainelę... Ar mokąs jis dainelę - pasisėjau 428 23| taip atsitiktų. Tai kas? Ar ji turėtų nusigąsti ir sustoti? 429 23| sakyti, galvą pakratydamas,- ar nesakiau, kad taip bus? 430 23| pakabesnių, kaip vėzdelio ar akmens, jei kokios susimanytų 431 23| Apsiėjo ir be jo. Taip ar taip jau jo mergą kiti vedžiojasi. 432 23| pasivedęs į šalį, ir paklausė, ar dar nori.~ - Smagūs berniukai, 433 23| trinko kailį. Nebūtų ko. Ar gaila, kad vaikiukas užsimanė 434 23| Žiovulys surakino žandus. Ar ne ankstyvą pavasarį jis 435 23| jis muštis nenorėjo.~ - Ar tu suaugsi kada į protą? 436 23| tai tikrai išdegsią. Ką, ar jie nematą, kaip Veronika 437 23| Veronika jį akimis palydinti. Ar ji neuždedanti švelniai 438 23| pirm užgesinusi šviesas. Ar ji buvusi prisnūdusi, ar 439 23| Ar ji buvusi prisnūdusi, ar ne, bet Petras vis aiškiau 440 23| Avinai jūs, avinai. Ar tuom Doveikai nuostolių 441 23| nuošaliai, Petras pakuždėjo. Ar jis žinąs. kad Agnei peršą 442 24| Tada užsidegė, miškas.~ Ar jį kas padegė, pasinaudodamas 443 24| pasinaudodamas sausra ir tamsa, ar ugnis įsigavo savaime iš 444 24| tik gali pakelti kastuvą ar kirvį, ragino bėgti ir klausyti, 445 24| pritrenkti žmonės.~ - Antai, ar nematote?~ - Basiuliškės?~ - 446 24| volės ištrauktos!~ - Ar nemeluoji tik?~ - Jeigu 447 24| Kas kaušą, kas puodelį ar samtį kokį pasigavęs, sėmė 448 24| rūsio angą, paklausė:~ - Ar dar turėsit man ąsotėlį 449 24| gražiai ji padėkojo.~ Ar ne vis tiek, ką ji pasakė? 450 24| prašvito jaunoji ponia? Ar ne nuo to laiko, kai prasidėjo 451 24| kaip diena balčiausia. Jau ar tik nebus kuris iš tų, varlinėjančių 452 24| panašių suiručių.~ - Ar tik pats ir nebūsi tuo zakristijonu?~ - 453 24| padegė. Rauna juos velniai. Ar maži valdžios miškai?~ - 454 24| kai vandens užtyška.~ Ar Doveika matė jį kada nors 455 24| bastosi. Tai tada vis tiek. Ar tu nori Basiuliškes valdyti?~ - 456 25| paėjėti keletą žingsnių. Ar žino vienadienis drugys, 457 25| valandų ateis saulėleidis? Ar sprogstančio pavasario dieną 458 25| klausydavo tartum vyresnės sesers ar motinos. Dar vasarą, dar 459 25| ir per skaudžiai.~ - Ar Tilius ateis išleisti?~ - 460 25| kalbos jai ir nepaaiškėjo, ar ji ką nors nutuokia. Turbūt 461 25| naujo?~ Bet kažin? Kažin, ar jau kas beišeis...~ Ji 462 25| Be abejonės, kad visa. Ar kitaip ji keltųsi ten? ~ 463 25| nejaukiai ir dėl visa ko klausė, ar mieste būsią sūpynių. Ji 464 26| pirštu pasiekti ir išimti ar sutelktų seilių gurkšniu 465 26| kad kas nors. Kad susirgo ar šiaip negero.~ - Iš kur 466 26| Gal kas įdomesnio? Ar nesakei, kad tuojau pristatytume, 467 26| savųjų cigarečių dėžutę. Ar jis nebuvo ką tik iš miestelio, 468 26| būtų sugrubę nuo šalčio ar drėgmės, tai kažin kaip 469 26| popierius šokinėjo jo rankose. Ar tik vištos nebūsi vogęs 470 26| Ko čia keikies? Ar nepatinka?~ - Keiktumeis 471 26| laikyti. Su jais pavažiuoti ar kur pajoti. Viskas domino 472 26| Pagaliau ko čia klausti, ar jis ją gano, ar tai jo reikalas 473 26| klausti, ar jis ją gano, ar tai jo reikalas žinoti, 474 26| Bet kaip čia tau išėjo? Ar tu dėdę turi, ar ką?..~ - 475 26| išėjo? Ar tu dėdę turi, ar ką?..~ - Ką aš žinau?.. 476 26| pamiršęs buvau. Tik kažin, ar verta ko nors?..~ - Ką? - 477 26| kaip kūle į pakaušį.~ Ar verta? Tai tokia puiki tarnyba, 478 26| Viešpatie! Kokia veislė!~ Ar gera, ar bloga tokia veislė, 479 26| Kokia veislė!~ Ar gera, ar bloga tokia veislė, kur 480 26| dar atsisukęs patikrino, ar jos sandariai susivėrė. 481 26| Kokis velnias tave apsėdo? Ar taip tave nugirdė eigulys 482 26| Tiliau, kas atsitiko? - ar ji taip pasakė, ar jam tik 483 26| atsitiko? - ar ji taip pasakė, ar jam tik taip pasigirdo. 484 26| galvą, perštinčias akis. Ar, bent pavilgius delną, perbraukti 485 26| kartą padaryti tinkamai. Ar jis tik neprivėrė jos rankos, 486 26| apinasrius. Vienu melu suabejojo, ar kas jo nesiklauso ir ar 487 26| ar kas jo nesiklauso ir ar ne per garsiai ištarė žodžius, 488 26| Vaike - pasakytų Petras - ar tau galvelė apsisuko, ar 489 26| ar tau galvelė apsisuko, ar tu dar neišsipagiriojai? 490 26| Každaila? Kas dar? O pasakyk, ar tu kada girdėjai tokią dainelę, 491 26| girdėjai tokią dainelę, ar tau ją kas dainavo taip, 492 26| tuščias ir visad laimingas. O ar tu negali - kepurėlė ant 493 26| apims, ir pasidarysiu galą, ar iš tos tūžmasties kitą nugalabysiu. 494 26| neapsimesk suvisai kvailučiu. Ar tu nieko negirdėjai apie 495 26| muškieta užtaisyta, lyg vilkams ar šernams. Ir kabo parankiui, 496 26| senas valkata ir paleistuvi? Ar tau kada teko taip nešti 497 26| Raudonasis Petras.~ - Ar ne laikas man pradėti savarankiškai? 498 26| turėti?~ - Tu turi mane. Ar tau neužtenka?~ - Aš 499 26| kad laukiasi sūnaus.~ - Ar tu esi tikra?~ - Dėl 500 26| Vaikas turės jo pavardę. Ar aš galėsiu pasakyti, kad