Part

 1    1|       guldė medžius ir jų šakas vertė ant ugnies.~    O Tilius
 2    2|   klastingai maskavo jo tikrąją vertę.~    - Sakom ir mes tą patį, -
 3    3| paskirtį. Šiluma ir tvanka juos vertė nusimesti viršutinius drabužius,
 4    4|          nenusistojusį ir šiltą vertė į gerkles. Buvo ir tokių
 5    6|       ranka įtaisyta, - juokais vertė Tilius ir galvojo, kad čia
 6    6|       iš rankų Agnės skarelę ir vertė jos sijonėlį aukštyn. Pavasaris
 7    7|    Mačiau miške, kokius medžius vertė. Bus pataikęs Doveika ant
 8   10|        savo bandos aruodėlio ir vertė į pražiodintus maišus. Visiem
 9   12|        nenorėjo. Taip daryti ją vertė kiti. Tie kiti buvo už ją
10   13|   bulvių. Vyrai vedėsi arklius, vertė maišus į vežimą. Visos jėgos
11   15|        įveikti, tai moteriškoji vertė ne kartą, atsmaukus kepurę,
12   15|     pakelti Basiuliškes. Plėšė, vertė krūmus, draskė varputynus.
13   22|        to negalėjau - mane kiti vertė. O tu gali. Ir jei tu nemuši,