Part

  1    1|      pašiaušti skurdžiu atžalynu ir kur ne kur sėkline pušim. Miškas
  2    1|         skurdžiu atžalynu ir kur ne kur sėkline pušim. Miškas traukėsi
  3    1|          paskolink, Petrai.~    - O kur savąjį dėjai?~    - Neberandu.~    -
  4    1|              Gera moteraitė, kad ją kur pypkakotis.~    - Pačiam
  5    1|    nusiprausti, o nukrapeni ne ten, kur reikia, o daržinėn sakysim.
  6    1|           Lengvos duonos ieško. Tik kur visiems ištekti?~    - Ką
  7    1|             laukai, sniegas rūksta. Kur sustojo - ten kaulas, kur
  8    1|           Kur sustojo - ten kaulas, kur prikrito - ten nakvynė.
  9    1|       kareivinėse. Su juom gali kai kur pamėginti. Jis siūlė likti
 10    2|              iš anksto nutuokdamas, kur tas suka.~    - Nujau, tamstyte,
 11    2|             nežinai miško įstatymų, kur sako, jog nevalia miške
 12    2|            abu nuskubėjo ant kelio, kur stovėjo važys. Eigulys greitomis
 13    2|        malti. Štai kas...~    - Kad kur ugnin! Labai jau aišku.~    -
 14    2|          kalniuko, Gužienės troboj. Kur šilta, jauku, kur gelsvoje
 15    2|           troboj. Kur šilta, jauku, kur gelsvoje lempos šviesoje
 16    2|        svajojo apie du litu. Kad jį kur, tokį rudnugarį! Ir iš kur
 17    2|          kur, tokį rudnugarį! Ir iš kur drąsa tokią kainą surikti?
 18    2|       giliau jos smeigiasi. Kad jam kur kelmas pasipintų po kojom.
 19    3|            jis leisdavosi į miestą, kur galėdavo iki soties prisižiūrėti
 20    3|        ežero, priklausė jam vienam, kur jis kerpėjo ir žėlė samanom.
 21    3|           kol atsibosdavo, ir ganė, kur panorėjo. Tą patį jis darė
 22    3|           kad nė šen, nė ten.~    - Kur puoli, kaip uodegon įkirptas!~    -
 23    3|           skurdaus mažažemių kaimo, kur pusė gyventojų turėjo tą
 24    3|             odų fabriką Šiauliuose, kur smarvė tokia, kad arklius
 25    3|    darbavosi valdiškose statybose - kur tiesiami keliai, rausiami
 26    3|              Kaimiečius jis krimto, kur tik prieidamas, pripažindamas
 27    3|      smukles ir vaišina, neskirdami kur draugas, o kur nederla.~   
 28    3|           neskirdami kur draugas, o kur nederla.~    Každaila užsigulo
 29    3|             kertelė pritūpti?~    - Kur jau ne. Prašom į trobą.
 30    3|          priskyrė prie naktinio. Iš kur tad tiek pinigo gavo...~    -
 31    3|         Nusiris ir užmigs.~    - Iš kur toks gličas?~    - Nežinau.
 32    3|             tarnybos, vis vien teks kur nors užsikabinti. Kur? Gal
 33    3|          teks kur nors užsikabinti. Kur? Gal pats pavasaris parodys.
 34    3|    nušviesta aikštelė vidury miško, kur norėtum prikristi poilsio
 35    3|         glūdumas, kaip juodą mišką, kur nieko regimo, nieko apčiuopiamo
 36    3|         sako, trūksta rimtumo. O iš kur aš jį paimsiu?..~    Tada
 37    3|          pirštu į vielinį tinklelį, kur dar matėsi keletas mažų
 38    3|     Turgaudis, kelmas, snaudžia ana kur, kai jo mergą driskis gvoltavoja, -
 39    3|           ir ji tvojo, nežiūrėdama, kur kliūva. Pakaušis skambėjo,
 40    3|           patežusį kiemą.~    - Va, kur mergiotė! Tokiai neįgnybsi
 41    4|         nusisukusi pavėjui.~    - O kur ponią dėjot? - susirūpino
 42    4|             snapą kyštelti kamaron, kur miško vyrai linksminosi
 43    4|            pakeltais balsais.~    - Kur valkiojies taip ilgai?~    -
 44    4|   Durnumėlis gi jūsų barštinių, kad kur. Upę kas, suprantat?~    -
 45    4|            metus mums žada. Valdžia kur imasi - visuomet gerai pamoka.
 46    4|            ir bus mūsų kelio galas. Kur kitur? Kur tu rasi kitur
 47    4|             kelio galas. Kur kitur? Kur tu rasi kitur geriau? Nerasi...-
 48    4|             rankų ir nešiesi. Kažin kur galėtum nunešti. Šiltas,
 49    4|          Sėdi jis ir spokso į lovą, kur miega Agnė. Paglosto pagalvį,
 50    4|             Agnė. Paglosto pagalvį, kur likusi jos galvos įspausta
 51    4|          būtų geriau pasilikus. Tik kur mes jį paguldysim? Teks
 52    4|        sriautu. Va ten, už tų durų. Kur jos atsidaro, aštrus šviesos
 53    4|        duoda. Abudu mušėsi.~    - O kur liudininkai? Mes nieko nežinom
 54    5|            Tik pardavus nepabėk man kur į kiemą, - rinkėjas ėjo
 55    5|    pasirieti su miestietėmis.~    - Kur kiši savo pirštus? Pirma
 56    5|             imk.~    Ji sukosi ten, kur ilgu nupikiuotu apsiaustu
 57    5|                 Jakutien, Jakutien, kur tu eini? Eikš pas man! Eikš
 58    5|        pažiūrėti į jo kojų apačias, kur ant naginių buvo kreida
 59    5|            kad nenutrinčiau. Matyt, kur brūkštelėjau į sieną.~    -
 60    5|            eime, - nepasakė eigulys kur, bet jie traukė žingsnis
 61    5|         kelio pabaigą.~    - Kad jį kur... - niurzgė Petras, prisimerkdamas
 62    5|        patalpa, primenanti daržinę, kur vietoj šieno ar šiaudų šalinės
 63    5|             po penkiolika parai. Iš kur aš būčiau paėmęs?~    -
 64    5|             Padirbėsiu laikinai bet kur. O paskui, kaip sakot, žiūrėsiu.~    -
 65    5|           tartum žiūrint pro langą, kur įdėtas prastos gamybos stiklas,
 66    5|           senyvi, pagyvenę vyrai. O kur jaunimas, kur tie, su kuriais
 67    5|     pagyvenę vyrai. O kur jaunimas, kur tie, su kuriais siekėsi
 68    5|    besiskirstančio turgaus vaizdas, kur lieka pats nereikalingiausias
 69    6|            našiu žingsniu į ten, iš kur visą laiką veržte veržėsi.
 70    6|          aštriam pentinų brūkšniui? Kur tas bodėjimasis savim, nenoras
 71    6|       liemenys, eglių dantys ir kai kur tarp jų balta beržo gyslelė.~   
 72    6|  prarausdamas smėlėtas aukštumėles, kur svaiginamai aukštų ir tiesių
 73    6|     džiaugsmingai:~    - Sveikas! O kur keliauji?~    - Į malūną.~   
 74    6|             Buvot ir apšilti?~    - Kur nebūsi.~    - Kas be to -
 75    6|            patiks, pasiliksi.~    - Kur ten nepatiks? Su pagaliu
 76    6|          yra sekami pro langą ar iš kur kitur. Staigiai atsisukdamas,
 77    6|             ne? O ko jam kaišiotis, kur nereikia? Ir gerai - daugiau
 78    6|             buvo kalėjime?~    - Iš kur ten? Visai neblogai.~    -
 79    7|      neišsklistų per daug į pievas, kur slūgstąs vanduo juos ir
 80    7|      Geriausia naktį ir užlakiuose, kur nekliudo plaukiančios popiermalkės.
 81    7|        žmona.~    - Nežinau, nė pro kur čia? - žvalgėsi Tilius.~    -
 82    7|     plytelėmis, visai kaip kokliai, kur kiek aukščiau rikiavosi
 83    7|        paglamžė kepurę Tilius. - Iš kur ten dviračiu? Atėjau pėsčias.~    -
 84    7|             šlubasis kalbą veda. Iš kur jis galėjo žinoti, kad taip
 85    7|      nemaniau. Šeimynai atskirai. O kur mergos guli?~    - Jau mergos
 86    7|           Dantim gerais apdovanoti, kur tu, žmogeliau.~    - Jau
 87    7|     pažadino, ir minutę nesusivokė, kur esąs. Jis gerai ir kietai
 88    7|             nebuvai kojūkų iškėlęs. Kur tu beiškelsi? Tik su dainelėm
 89    7|            eisi į tvartus. Aprodys, kur kas. O paskui į skiedryną. ~   
 90    7|               Bet, sako, tą žyduką, kur kirtimus prižiūrėjo, tai
 91    7|         Sieną sugrąžė kaip sietą. O kur reik, nepataikė?~    - Kaip
 92    7|    sprindžių. Paskui jau skiedryne, kur supjaustytų malkų krūvos
 93    7|          bus ne Doveikos, o jo. Nu, kur tu matęs? Mušeika toks ir
 94    7|           išvarė. Bet jis ir gauna, kur bepasisuka. Gužaitė aną
 95    7|        tvoskė pilna burna. Laurynas kur pasisukdamas jam padėjo,
 96    7|           beveik gimė, čia ir mirs. Kur dėsis žmogelis? Tarnystę
 97    7|        patalpa visokiems įrankiams, kur mėgo krapštylis Jonas prie
 98    7|            kas patiko Tiliui ūkyje, kur taip erdvu, stambu ir tvirta.
 99    7|          panašaus jo krašte nebuvo, kur daugelis ūkininkų smulkūs
100    7|             lengvais sparnais nešė, kur tik panorėjai.~    Prieššventinė
101    7|           smiltimi.~    Ir už upės, kur žvangėjo kalvio priekalas,
102    7|            ir už didžiosios liepos, kur vėjas duskino Gužienės krautuvės
103    7|          jas, skrisdamas iš nežinia kur ir čia lyg užtvaroj susisukdamas.
104    8|           akis.~    Nebetoli tilto, kur Doveikos žmonės skyrėsi,
105    8|       sutiks patampyti savo dėžutę! Kur jis nesutiks? Ir Gužo troba
106    8|            nelaukęs. Tučtuojau.~    Kur jau čia neateisi. Jei tik
107    8|          išleis, tai ir ateis. Och, kur jau ten neišleis. Kur tai
108    8|          Och, kur jau ten neišleis. Kur tai girdėta?~    - Aš lauksiu,
109    8|           juk nepritinka. Nueis. Ir kur benupulsi šiame ramiam kampely,
110    8|     benupulsi šiame ramiam kampely, kur viskas teturi vieną kryptį.
111    8|          vaduokitės savo galva. Kas kur eis, kas ką darys, kas pasiliks.
112    8|     žingsnyje. ~    Bet ko skubėti? Kur tu čia labai nubėgsi?~    -
113    8|     pasisiūlė Tilius. - Galit eiti, kur kas norit.~    - O patsai
114    8|            savaime tokioje vietoje, kur būrio gyvulių, skubančių
115    8|   snūduriuoja prieš saulutę panamy. Kur jis tau snūduriuos. Jis
116    8|            pirma traukė už klėties, kur buvo permestas skersinis
117    8|           iki ežero. Nusidaužti bet kur, į dar niekad nebūtas vietas.
118    8|            nekalbėdami. Ir nežinia, kur būtų baigusis jų kelionė
119    8|         antras pilietis, taikydamas kur sausiau koją iškelti. ~   
120    8|          balsu atsakė Tilius. Ir iš kur jis galėjo žinoti ir pažinti
121    9|           atramos. Jis žvelgė kažin kur į tolį, į kelią, prapuolantį
122    9|      sužinoti, jeigu kas. Spės. Juk kur tu čia labai nupulsi. Pamažiukais,
123    9|    neapkęsti.~    Bet jis nepasekė, kur jie nuvažiavo. Per daug
124    9|        pusseserę Veroniką. Palauks. Kur jie išbėgs?~    Ir apskritai
125    9|             netoli šeimyninės, ten, kur sustatyti svečių arkliai.
126    9|         matėt.~    - Teks pavėžėti. Kur jie pėsti pasidės?~    -
127    9|          pareikalavo trumpai:~    - Kur mano arkliukas?~    - Žveng
128    9|            nes vietos užteksią. Bet kur jis tau. Jis ketino tą reikalą
129    9|           viršininke. Tai ne tokie, kur arklius kankina ir apyjuokai
130    9|          Doveikos bagočiaus, kad jį kur degloji išknistų.~    -
131    9|         Žydų barzdas krimsdama.~    Kur geresnę į kišenę,~    Kur
132    9|           Kur geresnę į kišenę,~    Kur prastesnę - krimst, kriaukšt! ~    -
133    9|             daina?~    - Nieko sau. Kur tu tokią išmokai?~    -
134    9|             tu tokią išmokai?~    - Kur išmokau, klausi? Ogi mes
135    9|           grabinėdamas apie kišenę, kur turėjo būti ginklas, jo
136    9|               Mes jam tuoj uždėsim. Kur tas tavo žmogus?~    - Sėdi
137    9|            Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur tą uniformą nudžiovei? A?
138    9|         paskos ir klausei: tpriukš, kur eini, tamsta?~    Valdininkas
139    9|           tuoj tvarką padarysiu. Iš kur degtienę imat? Naminę verdat?~    -
140    9|      netruksiu.~    - Tik neįmurdyk kur į akį. Visam valsčiui užtrauksi
141    9|         gimdytojai nebūtų atpažinę. Kur jau.~    Kaip jis ten atsiradęs,
142    9|       neaišku. Jis net užmiršęs, iš kur ir kas toks esąs. Tik į
143   10|         Striūna, parėjęs iš jaujos, kur vėtė sėmenis, nubraukė rankove
144   10|    besisotinantį pakeleivį.~    - O kur keliauji ir ko ieškai?~    -
145   10|            Darbo ieškau. Bandininku kur pas gaspadorių.~    - Kad
146   10|    nebespėju paskui akėčių, tai va, kur kliaudis. Ar moki žambrį
147   10|         trys rubliai. Nu, ar matyta kur? Toks užvargęs, nugybęs,
148   10|            metų metais nejudinamos, kur veisėsi šeškai ir žebenkštys,
149   10|            senio patyrimas besurado kur tarpelį naujai.~    Didelė
150   10|           mokesčių nemokėjo. Tai iš kur jie galėjo susivokti savo
151   10|         dirvas. Jauja rūko kasdien, kur, be spragilo, kitos mašinos
152   10|             maišus, senis paklausė, kur nuvežti.~    - Jei rastum
153   10|           nuvežti.~    - Jei rastum kur aruodėlį klėties kampe...
154   10|           aruodėlį klėties kampe... Kur aš dabar vešiu?~    Toks
155   10|     nejučiom sudarysiąs antrą algą? Kur tiek jerubių, karvelių gaudyti
156   10|            įbruko į roges.~    - Iš kur tu toks medinčius? - stebėjosi
157   10|             jo žvakes lieti pamokė. Kur tu nelabojo, koks išmislinčius,
158   10|     neišsilaužyk.~    - Hu hu hu... Kur čia išsilaužysi? - patenkinta
159   10|        vadžiomis nuengsiu.~    - Iš kur jis atėjo? Ar ne iš miško?
160   10|     užkuteno. Nu, žinoma, taigis. O kur jis, ar yra šioj troboj?~    -
161   10|        palaiminsiu. Poterius mokat? Kur nemokėsit? Jau kai prisipažįstat,
162   10|     stiebėsi pasižiūrėti po balkiu, kur buvo įkirpti karpai, ženkliną
163   11|              kaip tik toje vietoje, kur žiemą trempė miškavežių
164   11|           prisilipdęs palūpy.~    - Kur tu taip anksti išsiruošęs? -
165   11|           Kažin ar ji jau atsikėlė? Kur ji kelsis, ir ko jai keltis?
166   11|            vylėsi tokie pasidaryti, kur ir darbas pastovus, ir atlyginama
167   11|         bėgo pavandeniu iki vingio, kur džiaugsmingai klegėdama
168   11|             žiedo iš kito kambario, kur prieš tai girdėjosi melodingi
169   11|         žinote...~    - Prašau.~    Kur ji tau nežinos, toks dailumėlis,
170   12|      kaubriu kilo kalnelio viršuje, kur kadaise susikirsdavo senas
171   12|             prie Gužo krautuvės, iš kur kartais atžiegdavo pasigėrusių
172   12|       aplink išteriojo, ir už upės, kur nuo amžių ramiai snaudė
173   12|             įsisėdai, ir neša tave, kur nori. Jis matė jaunus vyrus
174   12|            upę ir nuleis ežerą. Tai kur pasidės lietaus vandenys,
175   12|        pasidės lietaus vandenys, ir kur susirinks polaidžių nuvarytas
176   12|           už laidarių, už epušroto, kur prasideda lieknas, vadinamas
177   12|         voverys nešėsi kelmais ten, kur nei lazdynų, nei ąžuolų?
178   12|          toks va, čia, lipa, kad jį kur pavietrė. Nugis, jeigu kartais
179   12|           Rėmuo taip degina, kad jį kur nelaboji. Ir pasakysiu,
180   12|           krautuvėn vežėjas.~    Iš kur jo tas šnekumas staiga atsirado?
181   12|            rūkas. Grelimame name, į kur nukulniavo kaimietis, sužibo
182   12|         lagaminą ir įsitempė vidun, kur pasiūlė nusiprausti, paruošė
183   12|            ir į juodą miško tankmę, kur po eglių šakom žybčiojo
184   12|           stačiai klausė:~    - Tai kur jūsų viešnia, ta panele?~    -
185   12|             iš to kliuvo.~    - Nu, kur jau ne.~    Bet kad lova
186   12|            kuriuose savo skyriuose, kur tai būtinai reikalinga,
187   13|       išsirinkti gerai matomą vietą kur nors pamiškėje, pabalyje
188   13|          stropus Tugaudis.~    - Iš kur žinai?~    - Nežinosi mat.~    -
189   13|      padėkos žodelį lydėjo bučiniu. Kur tik pasiekė ir kur pakliuvo.~   
190   13|         bučiniu. Kur tik pasiekė ir kur pakliuvo.~    Savo ruožtu
191   13|       audros šėlimu. Ir nešėsi ten, kur panorėjo neklausdamas, ar
192   13|         nusirito medžių viršūnėmis, kur tratėdamos lūžo šakos ir
193   13|             prie sienos, pastogėje. Kur liūtis iš viršaus per sprindžio
194   13|             už naktį šulinio dugne, kur tik žaibo tvykstelėjime
195   13|         stengdamasis pataikyti ten, kur jo reikia. Pati šeimininkė,
196   13|           Basiuliškėse?~    - Ne. O kur lengviau?~    - To aš nežinau. ~   
197   13|           pasirodė, kai nebebuvo nė kur, nė kaip pasislėpti. Bjauri
198   13|          nebūtų sutrupinę.~    - Iš kur jau?~    Trankydama duris
199   13|           ir pranykstantį apačioje, kur jie rietėsi atgal. Kilo
200   14|          nešti ir laidos už tvoros, kur jau keletas panašių skenduolių
201   14|        žinojo viena: turi būti ten, kur jos mylimasis. Ji turi pasilikti
202   14|              Ji turi pasilikti čia, kur sutiko savo didžiosios laimės
203   14|             didžiosios laimės rytą. Kur prasidėjo jos gyvenimas
204   14|         glėbin. Ji turėjo būti ten, kur jis, ir eiti ten, kur jis
205   14|          ten, kur jis, ir eiti ten, kur jis eis, nors jis eitų ir
206   14|            nors jis eitų ir nežinia kur.~    O motina kalbėjo, kad
207   14|              ji žvelgė anapus upės, kur ant kalno, tarp aukštų senų
208   14|          nebegalėjo ištverti namie, kur motina apsisukdama pasakojosi,
209   14|            Mane nori išvežti.~    - Kur ir kas tokie tave nori pagrobti?~    -
210   14|            ir vėlėsi į vešlią žolę, kur ilsėjosi jos šviesiaplaukė
211   14|                 Labai skauda?~    - Kur ten skaudės?~    - Neapgausi
212   14|        šeimyninėje tokia lentynėlė, kur laikoma vaistų, kaip jodo
213   14|          ant tokios žemės pėdos, iš kur viskas pasiekiama, iš kur
214   14|           kur viskas pasiekiama, iš kur galima pradėti kelionę?
215   14|           iki pat vežimo dugno ten, kur gulėjo tėvo galva. Jį parvežė
216   14|          apie ką šnekėti. Grįžęs iš kur nors ir išgėręs alaus, jis
217   14|          Bet kaip? Jis to nežinojo. Kur slėpėsi jo negalia? Ar negalėjime
218   14|             su kitais važiuoti ten, kur jie, jei jis dėvėjo aptrintą
219   14|            parkus. Nusivedė į kiną, kur garsinis filmas ją stačiai
220   15|            dantim neatlupsi. Ir dar kur - prie vežimo rinkoje, kur
221   15|          kur - prie vežimo rinkoje, kur žmogus prie žmogaus ir vis
222   15|            jei ir būtum pirkęs, tai kur dėsi, kai savo trobų tiek
223   15|       svietą pereisi, o piktumais - kur tu, toli? Užsimosi lazda,
224   15|        mokytų. Priveisė ir nebeturi kur padėti. Viršaičio tarnyba
225   15|      rankovių neprisimelžtų. Į ten, kur reikia, į tam skirtą indą.~   
226   15|             dalykai. Geri, kad juos kur... Jis energingai siekėsi
227   15|         piemeniu ir baigsiu. Kažin, kur mane dės, kai nebepaslinksiu
228   15|          popierinių.~    - Parodyk, kur tokia ubagaitė gyvena. Prisisuksiu
229   15|        neišsispjaudysi veikiai. Ana kur ji pati.~    Pamiškės taku
230   15|        galėjo. Ar tik čia nesislėpė kur giliai nukištas dygsnys,
231   16|      bedarbiai, moką viską ir einą, kur tik skylė atsiranda. Plūkią
232   16|        sūnui galėjo leisti bastytis kur tik jam patinka, nesigailint
233   16|             valandą atidarymas. Bet kur jie tau atvažiuos.~    -
234   16|            tarp storų senų kamienų, kur tik retuomiais tesipynė
235   16|          skynimų plotai, nusagstyti kur ne kur sėklinėmis pušimis -
236   16|           plotai, nusagstyti kur ne kur sėklinėmis pušimis - tiesiais,
237   16|         lygumoje, paįvairintoje tik kur ne kur skurdžių neūžaugų
238   16|            paįvairintoje tik kur ne kur skurdžių neūžaugų berželių
239   16|            nebuvai matęs?~    - Ne. Kur aš matysiu? Tik esu prisiklausęs
240   16|             vien to neužmirštu.~    Kur jis tau užmirš. Jam nereikėjo
241   16|        stalo eik.~    - Ot tai tau. Kur čia tokią prabangą kelionėje?
242   16|        šaltienos. Reikia būtinai. O kur actas? Ji išbėgo į kiemą
243   16|         tarė sekretorius.~    - Tai kur ta jūsų velniabalė?~    -
244   17|              akys tik blizga.~    - Kur nebus senelis patenkintas.~    -
245   17|              sako, pasakyk ir mums, kur tokios gražuolės auga. Mesiu
246   17|          Tilius pralinksmėjo.~    - Kur jie tau nesakys? Aš manau,
247   17|             paskui... Paskui, sako, kur tik norėsi, galėsim. Jums,
248   17|           čia, miškuose, gyventi. O kur man gyventi, paklausiau
249   17|           važiavusi automobiliu. Iš kur aš būsiu? Tai jis man siūlė
250   17|            važiuočiau? Dar nežinia, kur būtų nuvežęs... O ir tu
251   17|           po medžiais upes vingyje, kur status nugriuvęs molio skardis
252   17|          koks dešimt. Visur aplink, kur tik kokia daržinėlė, šnabždėjo
253   17|         Doveikos samdinė.~    - Jau kur tu girdėsi, jei ir aš nesu, -
254   17|             su tąja daržine, kad jų kur...~    - Sakėte jau.~    -
255   17|        prasmukti.~    Prasmukti. Ir kur tada? Čia ji pali atėjo.
256   17|       švilpauja vėjai? Ar ne vieta, kur pareini krimstis ir keikti
257   17|           ji mėgstanti gėles?~    - Kur jau gėlių nemėgsi?~    Na,
258   17|           nebekels kojos į tėviškę, kur tėvas senatvėj sumanė visai
259   18|         žiūrėjo per jos galvą kažin kur, išsitempęs, kad netrukteltų
260   18|             moteriškės ranka turėjo kur pasireikšti, ir tai netrukus
261   18|              nuobodulį ir beprasmę. Kur ji pasidės, kai vilkelis
262   18|             nesupranti?~    Kaip ir kur jis galėtų ateiti? Net jeigu
263   18|         pačios prasivertų. Jis turi kur eiti ir turi kas jo laukia.
264   18|             nepančiojama ganėsi. Ir kur atsigerti, ir kur paunksmė
265   18|        ganėsi. Ir kur atsigerti, ir kur paunksmė ir prieglobstis
266   18|             eigulio tėvas.~    - Iš kur taip gerai žino, kad reikia
267   18|             kad aš nežinau, ar bėra kur apylinkėje senesnių. Gali
268   18|            ir per akis brautis ten, kur užginta. Ten juk ir žolės
269   18|        avietynai neišlaužyti.~    - Kur jūs, Laurynai, išsiruošęs? -
270   18|      šventai tikėjo, kad mirusysis, kur jis būtų, turi girdeli jam
271   18|             jam skirto varpo balsą. Kur jis begulėtų - savo gimtojo
272   18|           kiemą, bet ne šeimyninėn, kur laikė savo skurdžią mantą,
273   18|       trumpino laukimo minutės. Ne, kur ji pasiliks. Ji tik turėjo
274   18|       berniokai ten miške.~    - Iš kur tu žinai, kad jie puikūs?~    -
275   18|             tai jūs?~    - Aš. O tu kur?~    Plačia, pailga dėme
276   19|     išsiveržti ir pasiekti palaukę, kur upė jau tekėjo pievomis
277   19|             tiek neuždirba, o dabar kur - balose. Rado mat vietą.
278   19|        dieną prieis striugė. Tai iš kur tada? Ir paliks bekėpsą
279   19|       išsitiesus ir pasijutus kažin kur toli ir nuošaliai. Ir žinoti,
280   19|         tėvą jau vis užtektų.~    - Kur neužteks... Tik kad grįžti
281   19|               Geriau palauksiu.~    Kur jis tau grįš? Už jokius
282   19|        vyras nuaugęs jau neprastai. Kur tu rasi kitą tokią uniformą
283   19|              jau kad pasišvaistyta, kur tu nelabojo! O taip gal
284   19|    apsižiūrėjau, jog ženklo nėra. O kur gausi naktį? Na, nieko,
285   19|          visų mužikų priešas.~    - Kur rasi geriau? Kur rasi? -
286   19|                    Kur rasi geriau? Kur rasi? - teisinosi Tilius
287   19|           tai gal ne tuščiai.~    - Kur jau ten? Jis, žaltys, akis
288   19|           Tai tegul vedasi.~    - O kur padės parvedęs?~    - Jei
289   19|         parvedęs?~    - Jei neturi, kur padėti, tai tegul ir neserga
290   19|           butelis nuriedėjo į žolę. Kur ugnis, ten ir Petras. Každaila
291   19|            pakaraila. Dešimtininku, kur pas eigulį prisiglaudęs.~    -
292   19|            pakliuvęs į tuos miškus, kur laumės tokios gražios kaip
293   19|              sudejavo Tilius.~    - Kur jis paliks, - prižadėdamas
294   20|             tai rinktis nėra iš ko. Kur tu nueisi su piktumais?
295   20|             skaitė tik laikraščius, kur visokios žinios, naujienos
296   20|             galėjo imti trūkti. Bet kur ji, jo jaunoji žmona? Kaip
297   20|          Bet būti užtiktam vietoje, kur neseniai kažkas ypatinga
298   20|      gaižiai šleikštu paširdžiuose. Kur jis buvo matęs tokias šukas?
299   20|            pavadžio ir pririšo ten, kur norėjo. Ilgai jis to sau
300   20|                Mielas, mielas mano. Kur tu buvai, kur, pasakyk?
301   20|          mielas mano. Kur tu buvai, kur, pasakyk? Ieškojau ir laukiau
302   20|         mirtinai įsigeidžia?~    Iš kur čia viską žinosi. Jis pagalvojo,
303   20|         tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~    - Be mūsų nieko
304   20|       kitais nebebuvo kada.~    - O kur Doveika?~    - Palikau mišparams.
305   20|             to negalėjau atsiminti, kur ir kokiomis aplinkybėmis
306   20|            ji tarė. - Tu gali eiti, kur nori, ir daryti, ką nori.
307   20|             ir vyšnių. Tarp medžių, kur jau jos nieks nebegalėjo
308   20|     atsilikti per kitas valandas. O kur dar vakaras ir naktis ir
309   21|             nes pasamdyti nebuvo iš kur tokiu metu. Ir jaunąją lepūnę
310   21|            Išnaudojo zimagors -~    Kur aš vargšė dabar pasidėsiu?~   
311   21|         vargšė dabar pasidėsiu?~    Kur aš vargšė dabar pasidėėėėsiu?.. ~   
312   21|     kalnelio Veronikos krautuvė. Iš kur eitum, iš visur ji matyti,
313   21|         studentui mergina iš miškų. Kur jis dėtų, patsai dar tik
314   21|             Agnė su plikabambiu, ir kur jis dės ją, kai neturi nė
315   21|              Jam tereikia pasakyti, kur nori išlipti, ir viskas.
316   21|          sienos girdėjosi.~    - Iš kur čia pagirios, kai žmogus
317   21|         butelį ant prekystalio. - O kur Agnė?~    - Buvo ką tik
318   21|           tavęs visur ieškau.~    - Kur tu manęs ieškai? Aš juk
319   21|            eini turbūt kitur.~    - Kur aš einu?~    - Nežinau kur.
320   21|          Kur aš einu?~    - Nežinau kur. Gal pas Julę įjunkai? Ir
321   21|  linksmintis. Manęs nebus.~    - Iš kur ten linksmybės, jei tavęs
322   21|             gyvenęs. Būtum...~    - Kur jau ten. Gužienė širsta
323   21|           buvo atvažiavusi. ~    Iš kur ten viską žinosi, kai ir
324   21|            daug geriau. Iš tikrųjų, kur jis ėjo? Ir kaip jis mane
325   21|             Jis plaukė pavandeniui. Kur kitur begali nuplaukti skiedra?
326   21|          tada jau nebebuvo vis tiek kur. Jis gi puikiai atsiminė
327   21|           Ji tikriausiai žinojo, ir kur jis buvo. Ji galėjo sekti
328   21|             atšlepsi naginės.~    O kur dar vakaras!~
329   22|        didesnį svorį, greitį, jėgą. Kur?~    O nuolydis gal baigiasi
330   22|       spartą, dairydamasis į šalis, kur parankiau būtų nusėsti ir
331   22| apiblukusios ar sutirštėjusios ten, kur jų jau beveik nebebuvo likę.
332   22|        Paskui jau sename kiemelyje, kur medžių šakos gožėsi ant
333   22|       mesdamos prietemą į seklyčią, kur buvo taip jauku ir tylu.
334   22|          apžiūrėjo sesers albumėlį, kur tarp daugelio fotografijų
335   22|              Į patį geriausią lapą, kur iš karto, tik viršelį atskleidus,
336   22|              Jis tolinosi nuo namų, kur liko artimi ir nesugadinti
337   22|                O ten, ant kalnelio, kur žiemą garksojo galvas nukorę
338   22|      sugraužė visas užtvarų kartis, kur mėšlo krūvos likdavo iš
339   22|            per upę vienkiemio link, kur kaip tik tuo metu pasuko
340   22|          daryti. Nuo ko jis bėgo ir kur taip pasiutusiai skubėjo?
341   22|             Jis bemeilijo prasmegti kur nors ir pratūnoti tas baisias,
342   22|          kurio nebūtų gegužinėje. O kur Tilius? Ji geidė jį pamatyti
343   22|        širdim. Jis išsitrenkė kažin kur, tas niekadarys storžievis.
344   22|    pasižiūrėti. Toks jau galėtų bet kur prisisukti. Toks jau kad
345   22|             Laurynas žino viską. Iš kur jis žino, tas pusvelnis?
346   22|            ir lingavo iki laidarių, kur stovėjo arkliai.~    Tilius
347   23|             upės pakraščiu į lauką, kur jis dirbo. Stangus rugių
348   23|        mėgstanti ir sakėsi žinanti, kur jų daugiausiai yra. Grybai
349   23|          atsakyti, ir tylėjo.~    - Kur mes rastume geriau? Jei
350   23|      drausmę. Stalelis prie įėjimo, kur vienas atkakliai siūlė įeinantiems
351   23|            stengėsi jas išdėti.~    Kur buvęs Tilius, kad prireikus
352   23|          kaip su žmogumi. O tas jau kur tau brolelis! Kaip jautis
353   23|            vis tiek tebekasa kartu. Kur jis ras geresnį draugą darbe.
354   23|                   O sakot, kad tas, kur žiūrėjo pro pirties langelį, -
355   23|      Nuravės seniui žilę, pasigavęs kur pamiškėj.~    - Vis ant
356   23|             į naudą išeina. Kad aną kur. Každaila va irgi iltį galanda,
357   24|          kelias dešimtis jų rinkosi kur nors senose rugienose ir
358   24|            sutarton vieton. Ir ten, kur tyrelis išsilieja iš miškų,
359   24|         tyrelis išsilieja iš miškų, kur jis pamažu išeina į plynas
360   24|         Dega, dega!~    - Kas dega? Kur dega? - šokdami iš miego,
361   24|         tarp medžių ir nesusigaudė, kur ir ką pradėti. Visas išganymas -
362   24|            ir ugnies upes nešė ten, kur jos nieks nelaukė. Ugnis
363   24|        nebus drėgmės lieknuose, tai kur jos pasidės?~    - Kelsis
364   24|               Kelsis kitur.~    - O kur?~    Eigulys Baikštys atsiminė,
365   24|         vaduoju. O jei tu vagi, tai kur tu dedi?~    - Ką jis ten
366   24|                    Eik jau, eik? Iš kur toks geras tavo gaspadorius?~    -
367   24|                 Ėjo ir Baikštys. Ir kur jis tau neis. Šiaip jau
368   24|            paverstų viena stovykla, kur ruošiamasi pradėti naują
369   24|            matyt, kad lindai visur, kur tik daugiau suodžių. Kakta
370   24|           darbus, tik kaip greičiau kur pakristi. Įvykis sujaukė
371   24|             aš, Joniukai.~    - Bet kur tau ten... Kol nuklibuotum,
372   25|     praamžinų medžių pavėsiuose. Iš kur tyrelis ir jį supą miškai
373   25|           pirštai. Į ką ji žiūrėjo, kur žvalgėsi, visur tuo pačiu
374   25|     gimtinės ir užaugusi pamiškėje. Kur visko turėjo per daug -
375   25|      geriausia pranykti. Pasislėpti kur nors miškų glūdumoje, lūžtvėje,
376   25|        besisukančių ratų. Vis tiek, kur jie nuneš. Ir vis tiek,
377   25|             jie nuneš. Ir vis tiek, kur sustos. Ir gali net nesustoti.
378   25|            Ir tada Tilius sugrįžtų. Kur jis besidėtų tada. Sugrįžtų,
379   25|            jam, kad tegul eina ten, kur buvo anksčiau. Ji nieko
380   25|            Bet ne tokios gegužinės, kur susirenka susnos ir visokie
381   25| vargonininkas visai ne toks blogas. Kur ten blogas? Jis toks geras,
382   25|           būtų buvę kokiai savaitei kur galvą ištrūkti. Juk niekur,
383   25|          žergliojo iš vežimo.~    - Kur jūs, dėduli, išsiruošęs?~    -
384   25|             padarys?~    - Nubugdys kur ir paklaidins. Ir namų nebeatrasi.~    -
385   25|            taip nebegrįšiu.~    - O kur jau taip, putpele kanapėtoji?~    -
386   25|        ugnelė būtų pasibaudusi ten, kur tasai norėjo, tai kokie
387   25|     motociklu. Ten rodo paveikslus, kur žmonės ne tik vaikšto, bet
388   25|    sumaitotas ir nuniokotas. Miško, kur nesuskaitomus kartus braidė
389   25|          jos.~    - Ir kaimynė! Tai kur, meldžiamoji?~    - Pas
390   25|                   Pas tetulę. O jūs kur, ponas Doveika?~    - Į
391   26|        ražienų platybėje iki miško, kur lapai, lenkdami vienas kitą
392   26|        paukščiai, pasikėlę iš kažin kur, skrido ir nesustodami plasnojo
393   26|         neatstos čia, toje vietoje, kur taip staigiai prasidėjo
394   26|         turi išeiti. Viešpatie... O kur?~    Jis kniostelėjo galva,
395   26|        nesitikėjo.~    - Na, tai iš kur tu? - nebeiškęsdamas sustabdė
396   26|           ar šiaip negero.~    - Iš kur ten? Visi sveiki ir tau
397   26|           pirštai sugrubę, kad juos kur...- siekė laiško ir drauge
398   26|           būsi bene gavęs?~    - Iš kur tu žinai?~    - Tai numanu
399   26|      mėgdžiojosi Tilius. - Kad juos kur velniai! Kad kur...~    -
400   26|           Kad juos kur velniai! Kad kur...~    - Ko čia keikies?
401   26|            dabar jis... Nesakai, ne kur ir ką.~    - Į miškus.~    -
402   26|           aš tokius turėčiau.~    - Kur juos dėtum?~    - Tai klausimas,
403   26|         dėtum?~    - Tai klausimas, kur dėtum. Kur deda arklius
404   26|           Tai klausimas, kur dėtum. Kur deda arklius žmonės, jeigu
405   26|      laikyti. Su jais pavažiuoti ar kur pajoti. Viskas domino jį,
406   26|    prieklėčio savo dviratį.~    - O kur tu ruošiesi? - paklausė
407   26|             ūkis - tarytum išmiręs. Kur šeimininkai?~    - Doveika
408   26|       išvažiavusi? Ne, biesas žino, kur ji lindi. Pagaliau ko čia
409   26|             tai jo reikalas žinoti, kur ji, šeimininkė? Tilius ir
410   26|             buvo pakankamai ir ten, kur sėdėjo. Jis skaitė pašnabždom,
411   26|         labai skubėjo. Biesas žino, kur trankosi. Pamatė mane ariant
412   26|              ar bloga tokia veislė, kur vyrai siekia pastogę savo
413   26|       brūkštelėjimu - išėjimu kažin kur, kur visiškai tuščia. Nes
414   26|  brūkštelėjimu - išėjimu kažin kur, kur visiškai tuščia. Nes negali
415   26|           bet vis tas pats velnias. Kur išeis, jei esu sugadintas
416   26| pabaigtuvėms pas tolimesnį kaimyną, kur visą dieną darbavosi Basiuliškių
417   26|            Jis atklišeno iš nežinia kur ir pasiliko už durų. Ir
418   26|         pritūpė.~    - Miegi?~    - Kur ten.~    - Berniūkšti mano,
419   26|             laišką...~    - Tau? Iš kur?~    - Perskaityk.~    -
420   26|          juos tu praeitumei - kažin kur toli, Laumakių pašventoryje,
421   27|           tekę keliauti šiuo keliu, kur kiekviena smulkmena pažįstama
422   27|  niekniekius galėjo bet kada ir bet kur. Ir iš viso jie pasirodė
423   27|           kas čia galėjo atsitikti? Kur pradžia ir vieta jo smukimo?
424   27|        vešliame parke ant suolelio. Kur vaikai, prižiūrimi auklių,
425   27|        bėgiojo ir kapstėsi smėlyje, kur plačiais žvyruotais takais
426   27|       pakankamai. Užėjo restoranan, kur užeidavo visada anksčiau,
427   27|           užeidavo visada anksčiau, kur ne vieną smagią valandą
428   27|            už varpinės sienų. Kažin kur kaukė ir maurojo kuliamoji,
429   27|             apakintas žmogus.~    - Kur šeimininkė? - paklausė Doveika.~    -
430   27|                   Bet gal tu žinai, kur išėjo? Ar nesakė, - tyliu
431   27|           aš jai, kad man sakytųsi, kur eina?~    - O kur vyrai?~    -
432   27|         sakytųsi, kur eina?~    - O kur vyrai?~    - Kokie?~    -
433   27|          Kokie?~    - Tilius? Jonas kur?~    - Vyrai talkoje. Joną
434   27|               Po to jis nebežinojo, kur pulti. Rankos bejėgiai nukrito
435   27|             ir pranykti tamsoj. Bet kur jis galėjo nubėgti? Šūvius
436   27|               Doveika žiūrėjo kažin kur į šoną.~    - Tai kas čia
437   27|           Doveika tebežiūrėjo kažin kur. Žmones žvalgėsi į vienas
438   27|          atvažiuos ir jį pasiims. O kur dar rytas! Kišenėje užgriebė
439   27|      stovėjo ir gėrėjosi. Anksčiau, kur ji gimė ir užaugo, jos skurdžiam
440   27|          stovėjo ant jo tako.~    - Kur jūs buvot, kai aš jūsų ieškojau? -
441   27|                    Nieko. Čia kažin kur truputį...- prasišiepė vaikinas,