Part

 1    1|         Neįsipjauk.~    Tilius jautė, kad yra sekamas jo nevykęs
 2    6|     Leisdamas kirvį žemyn, jis jautė, kad jo judesiai yra sekami
 3   12| mušeikas ir keikūnus.~    O ką jautė jaunoji Doveikienė, kai
 4   13|      nebeatšaukiamai. O jei ir jautė ką, tai taip neaiškiai ir
 5   14|        ir nepešiojo ūsų, dargi jautė savotišką baimę ir baimę
 6   20|        ir blakstienas. Lūpomis jautė jos veido odos sūrumą ir
 7   21|     priekaištų viena srove. Ji jautė, kad taip būtų negerai.
 8   22|     tas gudresnis. Agnė jauste jautė, jog taip be niekur nieko,
 9   25|         Ji nežinojo kodėl, bet jautė tai turinti atlikti. Tegul
10   27|  rankas pasikišęs po galva, ir jautė įšilusios žemės nenugalimą
11   27|       alksnio lapas. Laiką jis jautė uosle, laiką, reikalingą
12   27|        iš viso kibiro. Bet jis jautė, kad per daug jo jėgoms