| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] just 1 jusu 27 juto 6 ka 441 kabancio 1 kabarkštelejo 1 kabejo 5 | Frequency [« »] 476 savo 462 ant 444 dar 441 ka 441 kur 376 aš 369 po | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances ka |
Part
1 1| atpalaiduojąs iš savęs visa, ką buvo sugėręs per ilgus žiemos 2 1| per ilgus žiemos mėnesius, ką šaltis buvo sukalęs akmenine 3 1| Pasipustykit delnus, šįvakar bus ką ant danties užmesti! - tuščiomis 4 1| Kam tau pirštinių, jei ką tik gimusį motina meškos 5 1| kaip sunkvežimio padangos. Ką ėmė, ką lietė tomis rankelėmis, 6 1| sunkvežimio padangos. Ką ėmė, ką lietė tomis rankelėmis, 7 1| galvojo kažką panašaus.~ - Ką man tas šeštadienis?~ - 8 1| nepareina Petras.~ - Ką tu niekus...~ - Priemenėj 9 1| atrodytų. O Každaila sako ką kita.~ - Ką tas grebėstas 10 1| Každaila sako ką kita.~ - Ką tas grebėstas išmano. Neklausyk 11 1| nugara ir strėnomis, girdint, ką tas čiulba. Ar ten buvo 12 1| knietėjimą paširdy. Neramumą, ar ką... Va šiandien aš toks, 13 1| Na, dar savaitę, dar... Ką reiškia pasimarkstyti po 14 1| kur visiems ištekti?~ - Ką tu, - susiraukė Tilius, 15 1| plačiai žioji.~ - Tad gal ką ir nukąsiu.~ - Šuniškas 16 1| pastogę.~ - Būtų mergom į ką vėpsoti, apvilkus mundierium.~ - 17 1| taip, lyg prieš save matytų ką tik apšnekėtą menkąjį valdininkėlį:~ - 18 1| pašaipi nuomonė apie visa, ką nukalbėjo. Negreitas jis 19 1| Negreitas jis parodyti tai, ką mano, bet ar jis taip mano 20 1| pirštinėm siūti odą. Jei jis ką išjuokia, tai žino kodėl. 21 1| nesitverdamas. Argi visa, ką jis darys, jau iš anksto 22 1| nusipurtė Tilius.- Kad ir ką daryčiau, to, kas praėjo, 23 1| sėju, ir tiek. Paskui jau ką gi. Sustembau. Šešerius 24 1| kartu. Jis žinojo, kad tai, ką dabar šnekėjo Petrui, jau 25 1| gąsdinsi, ar niekinsi, ar ką kita darysi. Ar geriau tau 26 2| sužibo vyrų akys.~ - O ką tu ėsi, kai nebus darbo? - 27 2| tolo:~ - Ar girdėjot, ką tas kumpanosis šneka?~ - 28 2| Špicas?~ - Je...~ - O ką?~ - Kad kirstume, sako, 29 2| šiepė vyrai.~ - Žiūrėsim, ką pagiedos.~ Prie laužo 30 2| pervyniojo autelį.~ - Ką gali, tą padarai. Diena 31 2| šnypštė anasai kaimietis. - Ką tu padarysi tokiam ponui? 32 2| Supyks ir nebeduos nė to, ką gavom.~ - O ką tu žinai, 33 2| nė to, ką gavom.~ - O ką tu žinai, ko jis nori? A? - 34 2| Krivickas Vargdienis.~ - Nu ką, Vargdienis - jis nepavojingas. ~ 35 2| spraudėsi ir vežėjai.~ - O ką, ar jūs nebyliai.~ - 36 2| jis gyveno priešpiečiais, ką telkė visą savaitę ir gėrė 37 2| turėjo liniją ir žinojo, ką darąs. Darbas nėra pramoga 38 2| triukšmo.~ - O tau štai ką pasakysiu. Jeigu ir būtų 39 2| greitai nepersergi. Bet ką aš bepadarysiu, kai taip 40 2| Ar pašėlai? Už ką gi? - kreivai pasižiūrėjo 41 3| stambų žvyrą, akmenis, visa, ką aptiko artimiausiuose kalneliuose. 42 3| kaukšėdamos, ir velniai težino, ką rodė. Kita ranka traukė 43 3| braškėjo - tokie nauji, matyt, ką tik iš banko. Ir toliau 44 3| Persiskaičiuok.~ - Ką čia skaičiuosi? Gal jau 45 3| sugebėjo, bet ir girdėti, ką kas šneka pačiam priemenės 46 3| ištiesęs, klausėsi, kas ką šneka, ir lingavo galvą, 47 3| Raudonasis Petras, jis turėjo ką papasakoti iš turtingos 48 3| stiklus ir suvalgęs visa, ką galėjo ranka pasiekti. Šeimininkė 49 3| pavidalais ir visu tuom, ką galėjo patiekti Veronikos 50 3| Išgerk su mumis po lašelį. Ką mes būtume uždirbę, jei 51 3| ko ir leido sau daryti, ką nori. Niekas jo galvos nelaužė - 52 3| kiaurai nudrengtas miške. Ką gi Gužas - pavargęs. Ne 53 3| sąžiningai atliksim. Duok! Ką paduosi - tą suversiu. Ar 54 3| netikėk nė vienu žodžiu, ką tau vakar privėliau. Aš 55 3| privėliau. Aš ir pats netikiu. Ką bepadarysi, kai šitaip žmogui 56 3| kad leistų Agnę už manęs. Ką, manai, neleis? Nu kažin... 57 3| kad pasiusim gerti!~ - Ką begersim, kad jau nieko 58 3| Spjauti.~ - Oi!.. O ką tu ten veiksi?~ - Tarnausiu. 59 3| veiksi?~ - Tarnausiu. Ką gi daugiau? Tarnyba tam 60 3| važiavusi. Tik autobusu.~ - Ką ten autobusas... Nu matai, 61 3| Bet gal aš pasirinksiu ką kita. Nu, policijos vado 62 3| šaligatviais vaikšto. Ei, ką tas daro!~ Vieversio 63 3| bliuzelę mergina.~ Dar kas ką sakė, kas ko klausė, smarkuolei 64 4| pripiltų.~ - Yra čia ką ir vaišinti, - stebėjosi 65 4| Pasibaigė katino dienos.~ - Ką padarysi. Pasibaigė tai 66 4| nekantravo Žabelis.~ - Ką tu niekus. Reikalas didžiai 67 4| klausykitės. Pati naujausia žinia. Ką tik iš urėdijos atėjo. Valdžia 68 4| Upę kas, suprantat?~ - Ką?~ - Vilkiją pradės kasti, 69 4| iki sesers. Daugiausia, ką ji galėtų, tai rėkti. Bet 70 4| dukterų kambarin įgaliotinio. Ką tas driskis pasakė ten, 71 4| Miške jis labai gudrus, ką tu jam. Bet ir čia jis nepėsčias. 72 4| Duok susimildama ką nors ant danties užlieti, - 73 4| Išbučiuočiau tave kaip nežinau ką... O, po šimts...- jis atmetė 74 5| prašėsi palaukti, kol parduos ką.~ - Palauksiu, mamyt. 75 5| nusiplauk, nes nežinia, ką čiupinėjai,- samčiu, kuriuo 76 5| sieną.~ - Tai jau. O ką beveiki?~ - Valkiojuos. 77 5| Nors Špicas vėlė kažin ką. Bet kas juom tikės?~ - 78 5| Nesmagu dabar...~ - E, ką ten, - nekantriai numojo 79 5| susirinkit.~ Eigulys kai ką atsiminė.~ - O tvirtas 80 5| dantyse įsikandęs.~ - Ką avižos? Pelai.~ - Kad 81 5| ankstyvesnį. Jam trūko iškalbos. Ką gi čia alus - vanduo nuo 82 5| nereikšminga. Iš tikrųjų ką čia tas alus?~ - Šnekėjau. 83 5| Pašėlo.~ - Nu ir ką?~ - Kad skiriamas pasienio 84 5| Nu, nu?~ - Tai ką?~ - Nu ką? Nespėjau nė 85 5| Tai ką?~ - Nu ką? Nespėjau nė gerai perprasti, 86 5| pametęs. Bet nėra ko paisyti, ką kas šneka. Nėra liudininkų, 87 5| Tilius sutiko su viskuom, ką jam pasiūlė, numodamas ranka, 88 5| numodamas ranka, lyg tai, ką darė, tebuvo tik pramogai 89 5| rytoj, - pasakė Tilius, nes ką nors turėjo sakyti tokiu 90 6| išeiti. Nieko jis nepaliko, ką turėtų prisiminti, kas verstų 91 6| jau paskolinti tam kartui. Ką darysi. ~ Veronika jį 92 6| kad negalėjo atsiminti, ką darė ir ką šnekėjo po to. 93 6| negalėjo atsiminti, ką darė ir ką šnekėjo po to. Kad langą 94 6| už pietus.~ - Nėra už ką. Nepatiko gal, tik ar sakysi? - 95 6| pasiliks viena Gužienė. Ką ji mano? Ir ką mano Agnė? 96 6| Gužienė. Ką ji mano? Ir ką mano Agnė? Ji greitai dingo 97 6| giedriomis akimis.~ - Už ką? Varge tu mano... Aš galvojau 98 6| Tikrai nusispjauti. Nes ką sakė mama - jau rytą užmiršo. 99 6| Visko jie man pripasakojo. O ką tu veikei ten?~ - Drybsojau, 100 6| pripildavai, tai vėl atgal?~ - Ką tu paistai, mergyt? Kas 101 6| nesiskubino ir pasakojo mergaitei, ką matęs ir girdėjęs miestelyje 102 6| pati gerai atsiminė ir daug ką pažinojo, nes gyveno tenai, 103 6| Va, jei nori, paskaityk, ką jie rašo, - ištraukė iš 104 6| negalėjau suprasti, kas ten ir ką dirba. Kaip didelė varlė 105 7| juokais pas jus.~ - Yra ir ką saugoti.~ Teisybė, kad 106 7| miegas budrus, kai turi ką saugoti - atsiminė vakarykštį 107 7| tokia raudona, geriau už bet ką liudijo šių namų sočią duoną.~ - 108 7| Gal atkimštumėt? ~ Į ką ji kreipėsi? Šlubis raikė 109 7| įsiteikti.~ - Gaspadinė žino, ką daro. Dabar ant antros kojos. 110 7| jau blūdija apie lovas. Ką gi tu išmanai apie lovą? 111 7| neįprastoje vietoje.~ - Ką sapnavai? - paklausė Jonas, 112 7| išeiti. Iki pietų Tilius daug ką sužinojo. Tą, sakysim, kurio 113 7| jo nepajėgė išlipti, nors ką būtų daręs. Bet tada jis 114 7| kraštus tiršta puta.~ Ką jis sapnavo pirmą naktį 115 7| girdydamas, klausydamasis, ką pasakoja vyrai. Apie tai 116 7| aušros, kai Jonas paklausė, ką jis bus sapnavęs. Ką jis 117 7| paklausė, ką jis bus sapnavęs. Ką jis sapnavo, iš tikrųjų? 118 8| galva. Kas kur eis, kas ką darys, kas pasiliks. Tik 119 8| nuostabiai lengva ir gera. Kažin ką linksmo užtraukė, pabaigęs 120 8| nevažiuos patys į svečius? Tad ką ji veikia, ką ji daro per 121 8| svečius? Tad ką ji veikia, ką ji daro per dienų dienas 122 8| dienas namie. Laurynas žino, ką sako. Jis tiek daug patyręs 123 8| žmonės turi gyventi, remtis į ką nors, kaip Agnė dabar remiasi 124 8| Gerai, Agne.~ - O ką jis tau pasakė?~ Degtukų 125 8| areštavo.~ - Areštavo? Ir ką?~ - Ir daboklėn uždarė.~ - 126 8| mėnesiai? Dievuliau, už ką? Jis tai begėdis, paršas 127 9| žmonių. Kas aš - žiūrėkite! Ką aš galiu - ar norit sužinoti? 128 9| ar norit sužinoti? Ir ką tokiam šungalviui? Nieko 129 9| šypsosi. O jie sau daro, ką nori, ir nemano važiuoti 130 9| dega? Nepasius arkliai.~ Ką jie sau galvoja? Jis juk 131 9| ir rankos graibstė ne tą, ką reikėjo. Ir tuo metu jis 132 9| vėją iš tos pusės.~ - Ką? - Tilius giliai įkvėpė 133 9| vaje.~ - Taip. Darykit, ką norit. Aš nepriklausau jūsų 134 9| Kol Žeimys susivokė, apie ką kalba, kol pats įsitikino, 135 9| arkliavagius, visus degtindarius. Ką mums tai reiškia? Ir kuris 136 9| į rankas. Ji jau žinos, ką daryt.~ Taip jiedu įkrapeno 137 9| nekraipė ir net nesiklausė, ką tas veikia, bet jam vis 138 9| skambėjo.~ - Dėk antrą. Ką čia su niekais.~ Kad 139 10| gyvaisiais. O dėl drapanų, tai ką čia jau daug kalbėti.~ - 140 10| šeimyna. Šitiek mantos! Ale ką darysi. Mūsų duktė, kad 141 10| nepriimtumei kalėdos?~ - Ką čia iš tavęs imsi, kad ir 142 10| Nesigirsiu. Tik, ką man Dievas davė, tuo ir 143 10| O jau vaišinosi - tai ką gi. Moterys dar apdalino 144 10| dejavo vargšė.~ - Tai ką jis tau darė?~ - Ugi 145 10| šnypštė, ir tiek. Nors tu ką. Tai klebonas paklaus, kiek 146 10| norėjot išlaikyti. Ar nežinot, ką pasakė Dievas, kad veiskitės 147 10| didėjo šeimyna. Vyras vis ką nors naujo vežė iš miesto, 148 10| gyvenant tokiame pertekliuje. O ką tu, jei senė susimanys savo 149 10| Doveikos gyvenimą, nors ką tu...~ Tuo metu jau buvo 150 11| žinios. Žino, žaltys, gerai, ką gali, ir todėl ežiu riečiasi. 151 11| Žebris prie būdos antai ką pririštas. Basiuliškės jam 152 11| miestą, Agne. Gal reikia ką parvežti?~ - Į miestą? - 153 11| atvažiuoja. Dar sakys...~ - Ką sakys? - nusigando Agnė.~ - 154 11| Agnė.~ - Velnio akį! Ką kas gali sakyti?~ Jis 155 11| šypsniui, lyg šnabždesiui. Ką ji galvoja, ką mano šiuo 156 11| šnabždesiui. Ką ji galvoja, ką mano šiuo metu? O jei ji 157 11| šiuo metu? O jei ji žinotų, ką aš manau apie ją šiuo metu? 158 11| cementiniais laiptais. Ir ką veikdavo paskui per visas 159 11| bangos. Tai ir buvo viskas, ką užgriebė akis, ir apskritai 160 11| šokti į Šaulių klubą.~ - Ką tu?~ - Tai žinok, ožy, 161 11| kažką bendra ir su tuom, ką jis tik nujautė dar labai 162 11| ir gyvai besitariančių, ką daryti. Jų arkliai čia pat 163 11| nauja ir išradinga. ~ Ką nors tinkama nejučiom įsprausti 164 11| delne, siūlyti įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip paprasta. 165 11| tamstos pageidavimą, apie ką maždaug reikalas sukasi. 166 11| sunkus buteliukas. Yra ką ir į rankas paimti.~ 167 12| nebuvo, iš tikrųjų. Nieko, į ką įsikabinti jaunam žmogui. 168 12| mušeikas ir keikūnus.~ O ką jautė jaunoji Doveikienė, 169 12| litai? Nugi kad du. Tai ką tamsta, panele, matyt, prie 170 12| prasitarti, kad tai nesvarbu, ar ką, bet pilietis dar norėjo 171 12| Jau aš toks žmogus - ką apsiimu, tą padarau. Sakiau, 172 12| Gužienės ir paimsiu pusbonkį. O ką? Išeis arklinės ir dar ant 173 12| jau toks žmogus, kad, jei ką pradedu, tai iki galo ir, 174 12| pirštų koks smulkus, tai ką tada. Aš jau toks, kad negailiu 175 12| nežinojai. Neklausykit jos, ką ji plepa. Tuoj ateis mama.~ - 176 12| dar vis ant abejo. Maža ką Laurynas pripaisto.~ - 177 12| žodžius šeimininkė.~ - Ką čia viršaitis? Esu Doveika 178 12| arba "Tėve mūsų".~ - Už ką dėkoti? Tai mano kaip ir 179 12| tuštumo. Gužo moterys svarstė, ką čia panaudojus guolio įtaisymui, 180 12| Taigis, taigis... Jei jau ką jis daro, tai ir bus padaryta. 181 12| Monikai pasoginė.~ - O ką manai? - senio antakiai 182 12| gerai užsidaro nakčiai. Bet ką reiškia langai, jei jiems 183 12| kas tinkamiausia. Ėmė tai, ką skyrė kiti, kas kitiems 184 12| Dvidešimt vienerius baigusi ką tik buvo - seniai pribrendęs 185 12| grietinės nugriebimo punktą, ką lik baigusią aukštesniąją 186 12| klasei.~ Vargšai tėvai. Ką ji galėjo jiems nusiųsti? 187 12| rūbai ir visa kita? Prieš ką ji galėjo pasirodyti? Suvažiuojantiems 188 13| Tai gal žinai, ir ką jis atvežė?~ - Saldainių. 189 13| atvežė?~ - Saldainių. Ką daugiau Tugaudis veš?~ - 190 13| tie saldainiai prieš tai, ką tu man dovanojai? Ir aš 191 13| nugara pailsėti.~ - O ką jie veikia dabar?~ - 192 13| iškalbos, ūmai užmiršo visa, ką plepėjusi, ir nebesurado 193 13| nebeatšaukiamai. O jei ir jautė ką, tai taip neaiškiai ir miglotai. 194 13| tau pasakysiu kada nors, ką galvoju dabar. Tikrai mus 195 13| parvežimą.~ - Nėra už ką.~ - Kaip jūs vienas įsikelsit? - 196 13| šeimininkė.~ O jis turėjo apie ką mąstyti ir permąstyti iš 197 14| rankų mostai. Ji spėliojo, ką jis veikia kiekvieną valandą. 198 14| Bet aš tavęs neduosiu. Ką tada tos tavo tetulytės 199 14| pradžios iki galo papasakojo, ką žinojo, ir kokia neviltis 200 14| Juk mes nesusituokę. Ir ką tada kalbėtų žmonės apie 201 14| Nusispjauti, kas ką šneka. Nebus kada ir gyventi, 202 14| nusimetus. Jis turėjo apie ką šnekėti. Grįžęs iš kur nors 203 14| būtų baigęs, ir kas po jos? Ką jis būtų pasirinkęs? Ar 204 14| kareiviu? Fi, čiu!~ - Ką ji sakė? - įsikibdama tvirčiau 205 14| Et... Supaisysi. ką tokia pelėda sako. Na, kad 206 14| paspaudė žingsnį ir galvojo, ką tai šunininkei paleisti 207 15| Aš dėl to mat...~ Ką čia tiek daug. Doveikai 208 15| sakė. Nebūtum klausęs, ką kiti sako, tai šiandien 209 15| Aš užmokėsiu už pusbonkį, ką pastatei.~ - Nereikia. 210 15| Išeis Julė, lervakojė, ir ką pastatysi jos vietoj? Šeimininkė 211 15| vietoj? Šeimininkė jaunoji - ką gi, lėlė, pirmą kartą uždėjusi 212 15| visokius neklaužadas, tai ką jau čia dabar. Žmonos nepaslankumus 213 15| Bet kai taip susidėjo, ką čia bedejuosi. Iš pavydo 214 15| žemes iš jų atiminėjęs. Ką dar? E, jei iš pagrindų 215 15| susimokys, revoliucijas kels. Ką tu jiems?~ Vargas tik. 216 15| apmąstymais apie žmoną. Visa, ką reikėjo, ko pageidavo, nupirko. 217 15| Telesforai, su šeimininke. Aha, ką norėjau pasakyti? Kad nebūsi 218 15| Graži porelė.~ - Ką kalbėt, - pritarė jai vyras. 219 15| aplink. Pradės upę kasti. Ir ką jis galės pasakyti Petrui? 220 15| su nauja jos vaga.~ Ką jis pasakys Raudonajam Petrui 221 15| visai nemanė ir planavo ką kita? Kas jį užsiundė ant 222 15| jog pasielgė geriausiai, ką galėjo. Ar tik čia nesislėpė 223 16| siekti toliau. Kai prasitarė, ką veiks vasarą, labai patiko 224 16| neatneš arbatos prie lovos, ir ką tada?~ - Gersim degtienę. 225 16| vykdydamas jis galėjo daryti, ką nori, tik svarbu neviršyti 226 16| Hm...~ - Žinau, ką galvoji. Palauks, jei atvažiuos. 227 16| niekad nebepakartos.~ Na, ką padarysi. Bet pasikviesti 228 16| be alaus, aš žinau, kas ką mėgsta išgerti.~ Žmona 229 16| minučių.~ - Ir žinai ką? Paprašyk Gužienės, kad 230 16| žmoną?~ - Na, teko... Ką beveiksi, - kukliai teisinosi 231 16| krūmu ir nusiklausęs, kas ką ir kaip vadina. - Aš norėjau 232 16| varžytynes garsino tada...~ - Ką bepadarysi, jei varžytynės, - 233 16| nieko. Duokite teismui, ar ką.~ - O kad ir teisine 234 17| bebraidžiodami po tyrelį, ir, ką radę, tas buvę gerai.~ 235 17| girdami jo žmoną.~ - O ką jis?~ - Jis tai jau kurgi. 236 17| poniutė, kaip jau ten... Ką, viežlyba? Bjauri kaip velnias, 237 17| terūpi. Mačiau aš...~ - Ką tu ten galėjai matyti?~ 238 17| nemažai būtų tekę matyti. Bet, ką matė, to neiškentė nepasakiusi.~ - 239 17| kitaip jų greitai neteksi. O ką manai? Užpulsim kuria naktį 240 17| neteksiu. Išsiveš į miestą, ir ką tada?~ - Jau norėjo išsivežti. 241 17| primušęs jį, kaip nežinau ką.~ - Už ką aš jį mušiu?~ - 242 17| kaip nežinau ką.~ - Už ką aš jį mušiu?~ - Už ką? 243 17| ką aš jį mušiu?~ - Už ką? Tai tu manęs jau nebemyli?~ - 244 17| labai tave, Tiliau. Nežinau, ką daryčiau be tavęs, - ir 245 17| apačioje.~ Ji dar kai ką atsiminė. Ji buvo kiaurai 246 17| Monika taip pat. Žinai, ką ji sakė? Kad tu toks vyras, 247 17| Nė tu manęs ieškojai, nė ką. Patsai atėjau pas tave.~ - 248 17| jie dažniausiai virė ne ką kita kaip akėtvirbalį arba 249 17| neatsisakoma. Ji galėjo sakyti, ką nori ir kaip nori. Aiškintis, 250 17| nuostabu, ponas Doveika. Aš ne ką išmanau, bet negalėjau įsivaizduoti, 251 17| Turbūt, nes ji pati kai ką galėjo ir užmiršti. Ūkį 252 17| O jei jų kartais nebūtų? Ką mes galim žinoti? Tada mane 253 17| Ir tai nemažai prie to, ką jis turi. Jo žmona - ūkio 254 17| už tai dėkoti.~ Ir už ką? Iš tikrųjų?~ 255 18| lengvai galįs pridurti bet ką ir bet kada. Jis galvojo 256 18| pyktis. Ji galėjo nežinia ką padaryti žmogui, gulinčiam 257 18| surišta su juomi. Visa, už ką jis pirko jos jaunystę ir 258 18| Laurynas vis turėjo ką papasakoti, grįžęs iš pieninės. 259 18| nusistojusias formas.~ - Ką gero girdėjai šiandien?~ - 260 18| aišku, kad visai be reikalo. Ką čia daktaras? Žinia, kad 261 18| Baikščio metus sukarti, ir ką tau? - taisė slogią ir nejaukią 262 18| senosios Basiuliškių kartos. Ką jaučia Petras, jis gi jau 263 18| Degtienės reikėjo išgerti, va ką aš tau pasakysiu, - mokė 264 18| sustabdė Laurynas. - Gal aš ką surasiu. ~ Jis nukrypavo 265 18| pamiškės kampeliuose, ir ką ji galėjo kliudyti giesmei 266 18| išpūstomis akimis, ieškančią į ką įsikibti, ko nors tvirčiau 267 19| anais gerais laikais. Ir ką tu jiems padarysi? Ūkininkai 268 19| šiuo atveju turėtų reikšti ką nors iš tokių dalykų kaip 269 19| nereikalauti ir tenkintis tuo, ką nešė diena ir žadėjo rytas. 270 19| Duotum mergai, ir ištrintų. Ką čia terleniesi, kaip su 271 19| Kietas tu krienas, jau ką ir sakyti, - nuoširdžiai 272 19| nėra. Valgyti nebeturiu už ką nusipirkti. Ir toks pašėlęs 273 19| rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau, tai visos 274 19| kuo greičiausiai. Vajėzau, ką būčiau padaręs...~ Petras 275 19| šonams atbunkant ir po to ką nors susirasti. Jis gailėjosi 276 19| graužiame, tol gerai. O ką paskui? Ir nebežinome.~ - 277 19| paskui? Ir nebežinome.~ - Ką tu nori žinoti? - paklausė 278 19| Nieko nenoriu. Tik ką mes uždainuosim, kai vasara 279 19| iš karto susigraibė, apie ką čia suka. Bet iš draugų 280 19| atnešk pilną vietoj to, ką išpylei! - pasakė Petras.~ - 281 19| Ei, neimk į galva. Ką tu ten su niekais,- ramino 282 19| žaliomis seilėmis.~ - Tai ką tau Milė? - tempė Tilius.~ - 283 19| Milė? - tempė Tilius.~ - Ką ji? Parsidriekė su tokiu 284 19| prisiglaudęs.~ - Nu ir ką?~ - Nebesileidžia į jokias 285 19| tai dėl mergos, tai žinai, ką tau pasakysiu? Spjauk, iš 286 19| Tugaudi. Nė ten valkiojasi, nė ką. Jei pasikalba, tai kas 287 19| gali užginti daryti tą, ką nori?~ - Niekas, - mušė 288 19| tai matyti ir išgyventi, ką jis išgyveno šios vasaros 289 19| pasakyk, kas bus?~ O ką gi jis, jei nieko nežino? 290 19| tada jos nieks nebeatplėš. Ką padarė jos dantys! Galite 291 20| mat užgins tėvui daryti, ką jis nori. Neužginsi, vaikel. 292 20| klaidžioja ir paklysta. Ką gi veikia sūnus? Nejau dar 293 20| Laikraštis - tai tas pats ką ir mokykla, tuo tarpu knygos 294 20| klausimas. Jis rėmėsi į kažin ką neaiškaus, į kažką tokio, 295 20| neaiškaus, į kažką tokio, ką galima būtų pavadinti netikrumu 296 20| kas gero ten šiuo metu. Ką gali atnešti lietaus šuorelis, 297 20| Jis žiūrėjo, tartum ką ypatinga atradęs, į keletą 298 20| patirtis ir susidėjo iš to, ką jis išgyveno pavasarį ir 299 20| nebežinojo, ar buvo kas, ką galima pavadinti meile ar 300 20| laiko? Viena valanda. Apie ką ji kalbėjo? Valanda jau 301 20| tuščia. Ir tada atsiminiau, ką tu kalbėjai su Laurynu.~ - 302 20| kaip mergaitė. Ar tu žinai, ką jos daro, jei ko nors mirtinai 303 20| bažnyčioje, ir svarstys, ką už juos nupirkti. Tvorą 304 20| susisvajojusi ir bandžiusi ką nors atšaukti iš praeities. - 305 20| norėjau pasakyti.~ - Žinau ką. Ir suprantu.~ - Apie 306 20| valanda praėjusi?~ - Ką veiksi šiandien? ~ Jis 307 20| eiti, kur nori, ir daryti, ką nori. Tu mat - vyras.~ - 308 20| Tilius tarė:~ - Štai ką radau.~ - Nerastum, jei 309 21| žalumos motinystėje gležnas, ką tik prasikalusias gyvastis. 310 21| Moksleiviai skaičiavo, ką galės pirkti ir kaip sunaudoti 311 21| nepasikliauk, nes nežinai, ką ji mano ir ką sumanys ryt. 312 21| nes nežinai, ką ji mano ir ką sumanys ryt. Petras tai 313 21| kurios pusės vėjas pučia. Ką darys Agnė su plikabambiu, 314 21| net pagailo kitiems. Tai ką jau čia. Na, tai ir žinotų. 315 21| nusaldintas miestelio ponulis. Ką jis ten veikia per dienų 316 21| užsikoręs ant viškų, o ką daugiau? Bet duoną, sako, 317 21| atsipasakojo Milė.~ - Ką aš, vargdienis, Doveikos 318 21| O kur Agnė?~ - Buvo ką tik čia.~ - Nuje. Išbėgo. 319 21| žingsnių keliuku.~ - Ką tu ten pas eigulį? Pokaičio 320 21| Žinoma, labai. O ką tu manai, kad ne? Tu tikrai... - 321 21| Žinai, kad ne.~ - Tai ką veikei?~ - Ar darbo trūksta 322 21| Gi rankos, tai nežinau, ką su tokiomis galėtų daryti? 323 22| įsivaizduota padėtis, jog nebėra į ką atsiremti. Tai buvo graibstymasis 324 22| negyventi. Atsižadėti to, ką turėjo. Ne, tada juk nieko 325 22| Nespėjau. Nesugalvojau, ką jums nupirkti. Paimkit, 326 22| negali švaistytis taip.~ - Ką tas dviratis.~ - Nu, 327 22| besisukinėjančius turguje. Ką domino ūkis, ką arkliai, 328 22| turguje. Ką domino ūkis, ką arkliai, kas turėjo reikalų 329 22| paaiškino brolis.~ - Ką jau tu išmanai?..- suniekino 330 22| atsitiktinai nugirdęs, apie ką kalbama ir išnaudodamas 331 22| jis gailėjosi. O buvo į ką pasižiūrėti, į mergaitę, 332 22| sustojo staiga nebežinodamas, ką daryti. Nuo ko jis bėgo 333 22| šalis, bijodamas sutikti ką nors, su kuom neišvengiamai 334 22| šokti su Tilium ir žiūrėtų, ką jis darys toliau. Jei jis 335 22| mėgintų kabintis, tai kažin ar ką bepeštų. Nes šviesiaplaukio 336 22| gomuriu iš gilumos. Kažin ką jis buvo praradęs, kažką 337 22| ir vergė sau. O kad savo ką nors išlaikytų - jis nesuvokė 338 22| dykūnams, patinka iš neturėjimo ką veikti, bet sodžiuje - neišeina, 339 22| nusiskuta, susišukuoja - yra į ką pasižiūrėti. Toks jau galėtų 340 22| nieko. Tu stovi ir klausais, ką aš ževernoju.~ - Įdomu, - 341 22| norėjau trobas padegti, ką tada tu? A?~ - Ką aš?~ - 342 22| padegti, ką tada tu? A?~ - Ką aš?~ - Ir prieš padegant 343 22| žinojau, kad taip bus. ~ Ką jis žinojo? Tas mirtinai 344 22| Tutinėjo, tąsėsi. Rėkavo kažin ką ir atsiprašinėjo. Šlubis 345 23| žinojo, kad ji planuoja ką nors. Ji ką nors nujaučia, 346 23| ji planuoja ką nors. Ji ką nors nujaučia, ir kas nors 347 23| savim.~ O Monika žinojo, ką daro ir ko jai reikia. Ji 348 23| visišką praradimą ir galą sau. Ką sakytų apdovanotasis įvairiais 349 23| audė. Nors ten ir buvo už ką.~ - Doveikai jis nedovanos. 350 23| Krivickas Vargdienis.~ - Ką toks paršas? O už ką jį 351 23| Ką toks paršas? O už ką jį ten šukavo? - susidomėjo 352 23| pasivartė ant žolės. Nežinia, ką jis būtų daręs kitam už 353 23| neimti galvon. Nė jis ten ką darys, nė keršys. Jei tokių 354 23| kartą tai tikrai išdegsią. Ką, ar jie nematą, kaip Veronika 355 23| darbuojasi prie kanalo. Jei jau ką daro, tai padaro greičiau 356 23| Gužas pakartojo tą patį. Ką atsakė Každaila, nebebuvo 357 23| dulkindamas rankas, lyg būtų ką tik iš malūno išnešęs miltų 358 23| Tai jau nabagas. O ką jis padarė man? Kitas jam 359 23| O gal aš netylėsiu, ką tu žinai? Buvau andai prašyti, 360 23| Visi ant jo sprando. O tu ką jam ketini ištaisyti? Juk 361 24| girininko pagalbos.~ Ką gi girininkas? Jis tegalėjo 362 24| Kas gesina miško gaisrą? Ką ugnis jau buvo pasiėmusi - 363 24| ragino bėgti ir klausyti, ką sakys girininkas.~ - 364 24| Kastuvas krito iš jo rankų. Ką su juo bepradėsi - jis tik 365 24| medžių ir nesusigaudė, kur ir ką pradėti. Visas išganymas - 366 24| Eigulys Baikštys atsiminė, ką buvo šnekėjęs jo senasis 367 24| guodėsi Doveika. Jis ką tik buvo apžiūrėjęs, kiek 368 24| tai kur tu dedi?~ - Ką jis ten suokia?~ - Ogi 369 24| pradėti naują žygį. Jie buvo ką tik sugrįžę, nugalėję ugnį 370 24| Triukšmas ir klegesys kilo ne ką menkesnis kaip miško varžytynėse. 371 24| akimirką Tiliui pasidarė aišku, ką pamatė Agnė. Ji staigiai 372 24| darnos. Bet jis nebesuprato, ką dar ji pasakė išeidama, 373 24| padėkojo.~ Ar ne vis tiek, ką ji pasakė? Nieko naujo nebegalėjo 374 24| viršų? Ko jis ten žiūri ir ką jis mato, jo nesupaisysi. 375 24| pramogos. Būsią dabar apie ką pasišnekėti, susitikus pieninėje. 376 24| Kol nuklibuotum, kol ką. O kai reiktų bėgti atgal, 377 24| Doveikos. Negi Laurynas ką nors nujaučia? Išsipaišinęs, 378 24| Basiuliškes valdyti?~ - Ką jūs? - Tilių purtė drebulys. 379 25| pasakų ir tikėjo viskuom, ką šnekėjo keliautojai ir žiniuonys. 380 25| pravažiuojantieji mažai ką gero žadėjo.~ Ir Agnės 381 25| subarbeno jo pirštai. Į ką ji žiūrėjo, kur žvalgėsi, 382 25| praeityje ir nebesugrąžinama. Ji ką tik tebuvo atsistojusi ir 383 25| ir toliau, kas patinka ir ką tik pamato. Toji beširdė 384 25| apsisuktų ir pati nueitų. Ką besakyti tokiam, kurs davėsi 385 25| neskaitė. Ji darys ten, ką tik nori. Su kuom tik nori 386 25| pasirinkti.~ Milė, jei ir ką sakė, tai tik iš įpročio 387 25| jai ir nepaaiškėjo, ar ji ką nors nutuokia. Turbūt nieko. 388 25| tąja pekline?~ - Ne. Ką ji man padarys?~ - Nubugdys 389 25| daugiau patyrusi, turėjo apie ką papasakoti. Jos aiškiai 390 25| Tai jau nežinau, ką tas mano vyras ir beveiks? 391 25| Nutilo. Dar sakė kažin ką, bet jau lyg ne savo liežuviu. 392 26| cigarečių dėžutę. Ar jis nebuvo ką tik iš miestelio, kad negalėtų 393 26| jis... Nesakai, ne kur ir ką.~ - Į miškus.~ - Į 394 26| ruošėsi ir laukė progos. Ką? Jis beveik varyte išvaromas? 395 26| atsišakojančio eigulio pasodon.~ - Ką pasakyti mamai? - pabaigė 396 26| netrukus parsirasiu. Na, ką? Nieko ypatingo. ~ Eigulio 397 26| Taip išeitų.~ - Ką? - prisimerkė Baikštys, 398 26| išėjo? Ar tu dėdę turi, ar ką?..~ - Ką aš žinau?.. 399 26| dėdę turi, ar ką?..~ - Ką aš žinau?.. Kokį dėdę?.. 400 26| ar verta ko nors?..~ - Ką? - vėl riktelėjo eigulys.~ - 401 26| tik su tokiais pat. Tai, ką jis iš to vaikino išgirdo, 402 26| Žvalgas - beveik tas pats, ką ir girininkas. Čia jau tarnautojas, 403 26| Aš turiu tau kai ką pasakyti. Vėliau. Gerai? - 404 26| žoline, kad tu nebesiklausai, ką aš sakau? Tiliau, kas atsitiko? - 405 26| negerai, labai negerai. Ką nors reikia daryti. Ir nors 406 26| samdinys. Imk ir pasakyk, ką mums daryti, nes kitaip 407 26| manau.~ - Monika, Monika, ką aš darysiu be tavęs? Kaip 408 26| aš išsiversiu be tavęs? Ką tu padarei su manim? Ką 409 26| Ką tu padarei su manim? Ką tu padarei iš manęs? Nežinau, 410 26| O Raudonasis Petras ką pasakytų? Vaike - pasakytų 411 26| atsikrankštė, kaip ir pasiruošdamas ką rimtesnio pasakyti. Žinai 412 26| rimtesnio pasakyti. Žinai ką - tarė jis - kad tu būsi 413 26| Net negražu klausytis. Ką padarysi, kad toks nelemtas 414 26| apsigimęs. Vyras kaip mūras, ką tu niekus - pliekia Petras. 415 26| Tik iš pažiūros. O kai ką rimtesnio, ir nebėra to 416 26| jog turiu prarasti tai, ką turiu. Vaike, nenorin tavęs 417 26| šlubis Laurynas. Senis kai ką nuuodžia - šnabždėjo prisikišęs 418 26| tau vienam. Tik tau... Ir ką dar tau pasakysiu... ~ 419 26| Perskaityk.~ - Nemoku tamsoj. Ką čia rašo?~ - Tarnybon 420 26| svarbu, Monika.~ - O ką jis tau žada?~ - Tarnybą. 421 26| kumščiais. Petrai, Petreli, ką gi tu dabar pasakytumei? 422 26| gi tu dabar pasakytumei? Ką gi tu dabar, senas valkata 423 26| maudulio, manė darąs ne tą, ką reikėtų. Ir kad kitas gal 424 26| palauk... Tu ketinai man ką pasakyti, - tartum vilkinimas 425 26| krūtinės. Jis pajuto kažin ką artėjantį, skubantį ir sustojantį 426 26| užteks. Monika, tu pagalvok. Ką mes turėsime, tai bus grynai 427 27| reikėjo. Ir po to nebežinojo, ką veikti. Nupirkti niekniekius 428 27| naudos ir patogumų? Negi tai, ką jis laikė savo laimėjimų 429 27| Prieš mirtį senatvėje ir ką tik užgimę.~ Ir Doveika 430 27| turėjo ko nors griebtis, į ką nors įsikibti, įsikirsti 431 27| ir nebesirūpino daugiau. Ką atneš, tas bus gerai. Gali 432 27| O gal ta mergiščia ką kita turėjo galvoj? Taip. 433 27| kita turėjo galvoj? Taip. Ką nors kita... Ką nors, bet 434 27| galvoj? Taip. Ką nors kita... Ką nors, bet ką ji galėjo tureli? 435 27| nors kita... Ką nors, bet ką ji galėjo tureli? Nieko 436 27| atmetęs. Jis nesijautė padaręs ką nors ne taip. Visada darė 437 27| taip. Visada darė tik tą, ką reikėjo. Jis pradėjo iš 438 27| nesusiprotėjo.~ Ar iš viso jis ką nors žinojo apie ją? Jį 439 27| toks padegė jo daržinę ir ką tokį jis nušovė. Turėjo 440 27| vamzdžius, pavartė.~ - Ką tik šauta. Ar pažįsti, Doveika, 441 27| Ryt mus abu išsiveš.~ - Ką jūs, Doveika, dėl Dievo