Part

 1    2|      ar kaklo. Tai galėjo būti šypsena, palydima žodžio, juoko
 2    3|  piktos, nė susiraukusios. Jos šypsena virsdavo kažkuo minkštu
 3    3|       sutikęs laimingą Tiliaus šypseną, apkvaitęs nuo skausmo ir
 4    7|    apvalainas veidas išplito į šypseną. Neaukšta, bet taip tvirtai
 5    8|   gėlėmis, su pakalnutėmis. Ir šypsena tokia geliamai balta jaunosios
 6   11| antakiais, klastinga ir gudria šypsena kaimietis? Vis tiek čia
 7   11|     panelė šypsojosi numirėlio šypsena ir krabždėjo lyg pelė, užlipindama
 8   20|      prisivėlusius plaukus. Ir šypsena jos buvo kažkaip panašiai
 9   21|         Bet ji išliks. Su savo šypsena, su tąja nepalyginama giedra
10   26|    Tikra, draugiškai nemeluota šypsena prasišiepė jo nurūkę ir
11   27|      Eigulys atsikėlė. Nejauki šypsena draikė jo suveltus ūsus.