Part

 1    3|  apčiuopiamo toje tamsybėje. Tik viduryje šviečiantis, boluojantis
 2   12|     pusių, jog ji jautėsi esanti viduryje aikštės ir tokio dydžio,
 3   12|        vidaus ir sustojo gerklės viduryje, tartum ji būtų apsivalgiusi
 4   13|  šaukiančius pusryčiams, gręžėsi viduryje varsnų ir sparčiai leidosi
 5   16| sklidinai pripiltas ir užmirštas viduryje kemsotų, žalių ir nepereinamų
 6   19|       regėjo save žiemos dykynės viduryje einantį, brendantį ir nežinantį,
 7   26| pasigirdo. Jis tą atsiminė kiemo viduryje, prie šulinio su cementiniais
 8   26|         kaktą. Jis stovėjo kiemo viduryje lyg turgavietėje neparduotas
 9   26|     jautėsi lyg apleistame name, viduryje dykynės, atsileidžiant įtemptiems
10   27|          teaptinkama tik rugsėjo viduryje. Nepanaši į jokią naktį
11   27|       žiemos keliuku ir sustojęs viduryje kiemo, iš visų pusių piktų