| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] avižos 2 avižu 7 avys 3 aš 376 ašaka 1 ašara 3 ašaras 4 | Frequency [« »] 444 dar 441 ka 441 kur 376 aš 369 po 366 jos 364 per | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances aš |
Part
1 1| Neklausyk tu jo.~ - Aš klausau tavęs. Žinai, tokia 2 1| pas mus. Tačiau kartą ir aš tvirtai suabejojau. Ir laukiau, 3 1| Neramumą, ar ką... Va šiandien aš toks, kaip batus ant kojų 4 1| užpilsi gerą mierą.~ - Aš rimtai, o tu niekus paistai. 5 1| Ne apie ponavimą aš kalbu.~ - Per daug mokytų. 6 1| prikrito - ten nakvynė. Aš kartais norėčiau būti šunies, 7 1| nieko kito negali.~ - Ar aš uniformos siekiu, Petrai? 8 1| juokai? Ar nesupranti, kad aš noriu pasakyti, jog uniformas 9 1| mokytą išmintingą žmogų aš kepurę keliu ir be prievartos.~ - 10 1| Kas tau sakė, kad tik tiek aš tenoriu? Bet negaliu marškinių 11 1| kelnes. Tai tik pradžiai. Aš gal užsikabinčiau. Ir prasitrynęs 12 1| tų, su kuriais pradėjau. Aš nesiruošiu mokyklon, ne. 13 1| nosinės išleidęs iš kišenės. Aš išėjau puskarininkiu, jis 14 1| puskarininkiu, jis leitenantu. Aš į mišką žydui malkų kirsti, 15 1| Visi kaip lazda nubraukti. Aš vyriausias. Reikia sėti. 16 1| Ar geriau tau bus, jei aš po senovei mėšlą mėšiu, 17 2| mišką valkiodamasis!~ - Aš kalbėjau su ponu Melamedu 18 2| tamstyte, neštukavok.~ - Aš neštukavoju, - vyrukas stengėsi 19 2| varniukų.~ - Kokių varniukų? Aš negaudau anė kokių varniukų. 20 2| negaudau anė kokių varniukų. Aš kalbu labai rimtai. Aš sakau 21 2| Aš kalbu labai rimtai. Aš sakau jums, kad naktys yra 22 2| perspėjo Žabelis.~ - Nu, ar aš nežinau? Ar taip yra? - 23 2| pavojui. gali būti ir išimčių. Aš išsiaiškinsiu urėdijoje.~ - 24 2| nepabėgs.~ - Oi, Petrai. Aš žinau, kad miškas nepabėgs. 25 2| liūdnai purtė galvą.~ - Aš to negaliu. Aš negaliu be 26 2| galvą.~ - Aš to negaliu. Aš negaliu be pono direktoriaus.~ - 27 2| Jis sau, o mes sau.~ - Aš pažiūrėsiu, aš pažiūrėsiu... 28 2| sau.~ - Aš pažiūrėsiu, aš pažiūrėsiu... Nu, bet aš 29 2| aš pažiūrėsiu... Nu, bet aš neturiu tam įgaliojimų. 30 2| neturiu tam įgaliojimų. Aš galiu tik skambinti telefonu.~ - 31 2| Sakau, kad mokės, kaip aš čia stoviu. Kelias bėga. 32 2| pavasaris. Netrukus ir čia. Aš pats klausiausi radijo pranešimo.~ 33 2| suniekino jį Žabelis.~ - Aš tai jau kirsčiau už tą patį. 34 2| greitai nepersergi. Bet ką aš bepadarysiu, kai taip viskas 35 2| Ir vėl atsisuko.~ - Aš moku po du ir pusę lito 36 2| sąlyga: pakėlimas negalios ir aš nevykdysiu savo pažado, 37 3| vežta?~ - Kirsta. Su kuom aš vešiu? O čia ypačiai, kas 38 3| taip kas nedėlią, tai ir aš eičiau lempelę kokią išmesti.~ - 39 3| Verkiant reiktų. Tik kad aš prapuolęs suvisam, - šniurkščiojo 40 3| užtarėją mūsų prasčiokų. Aš tuojau bėgu namo, nešu pačiai 41 3| išgrauš jam. Ir tau va špyga. Aš geriu savo, - atkišo juodą 42 3| murmėjo Petras.~ - Nebijok, aš mačiau, kaip eigulys jų 43 3| ką tau vakar privėliau. Aš ir pats netikiu. Ką bepadarysi, 44 3| prie klausyklos pinučių. - Aš prašysiu motinos, kad leistų 45 3| kažin... Į visas tarnybas aš šitaip. Apšlapinu ir padegu. 46 3| trūksta rimtumo. O iš kur aš jį paimsiu?..~ Tada jis 47 3| labai pavargęs.~ - Dabar aš jau savo kojose, - drąsinosi 48 3| Gerai, kad negalima. Kaip aš šokčiau su tokiom baisiom 49 3| Agne? Kai pradžius keliai, aš pirksiu dviratį ir vis pas 50 3| kaip čia liūdna...~ - Aš todėl pirksiu dviratį, kad 51 3| Kaip čia tau pasakius? Aš gaunu tarnybą. Ir turiu 52 3| muistėsi mergaitė. - Kad aš nesu traukinio dar mačiusi, 53 3| Nebent siuvama. Bet gal aš pasirinksiu ką kita. Nu, 54 3| dvasią, nėrė prie durų.~ - Aš tau padėsiu, jei jau Tugaudis, 55 3| trumpą susidūrimą.~ - Aš jam...- taisėsi bliuzelę 56 4| Nėjo. Sakė palauksianti. Aš mat neilgam. Apsižiūrėjau, 57 4| Ir tu čia dar?~ - Ir aš. O kas, gal nepatinka? - 58 4| Tik kaip su karvėm?~ - Aš ne jautis. Apsieis tavo 59 4| Karčemoje man ne ponas esi. Aš su draugais geriu. Mane 60 4| Tavo vieloj, Laurynai, aš tai vožčiau į marmūzę tam 61 4| ko kiti nežino.~ - O aš žinau.~ - Nieko tu nežinai, - 62 4| Ne, katytės. Vieną aš jau nusavinsiu. Gužienė 63 4| nenatūraliu juoku. - Sakai, aš pasigersiu. Nuo ko aš pasigersiu? 64 4| Sakai, aš pasigersiu. Nuo ko aš pasigersiu? Tik ne nuo šito 65 4| nuo šito vandenėlio. Dabar aš galiu dieną naktį, nors 66 4| Kai įpranti... Va, Gužien, aš nukniaukiau vieną bonkelytę. 67 4| Atsirado ponaitis. Aš nenoriu, - patempė lūpą 68 4| tvarkėsi motina.~ - Aš neleisčiau jo čia pasilikti...- 69 4| Gužui. - Pabaik. Bet kam aš čia pasakoju? Bene man kas 70 4| apžvelgė aplink Petras.~ - Aš busiu liudininku! Aš mačiau!.. ~ 71 4| Aš busiu liudininku! Aš mačiau!.. ~ Vyrai atsisuko. 72 4| Tu tik prasižiok! Aš tave dar pasigausiu, - metėsi 73 5| nešė prie burnos.~ - Aš turiu pakaštavot.~ - 74 5| samčiu, tai bus.~ - Niu, aš gausiu po penkiolika. Čia, 75 5| Du litai.~ - Už du aš kalakutą kaip veršį paimsiu.~ - 76 5| sueikit! Kavalerai, sueikit! Aš turu dėl tau vena dalikus, 77 5| nekur negausi toka silke. Aš turiu šmalcuvka, aš turiu 78 5| silke. Aš turiu šmalcuvka, aš turiu brėtlinge!~ Su 79 5| Bet kas juom tikės?~ - Aš sakau, kad toks pablyškęs, 80 5| jie neturi teisės.~ - Aš sakiau. Ir laišką rodžiau. 81 5| jei bausmė ir nekliudytų, aš negalėjau. Buvau areštuotas 82 5| apmaudingai kratė gaurus.~ - Aš jau nedovanočiau, ne.~ - 83 5| penkiolika litų.~ - Ne, to aš nežinojau, - be džiugesio 84 5| penkiolika parai. Iš kur aš būčiau paėmęs?~ - Būtume 85 5| pinigus, atskaitė grąžą.~ - Aš lyg ir nujausdamas. Taip 86 5| raitas.~ - Ieškosiu ir aš darbo. Šonai atbuko, begulint 87 5| paklausė Doveikos žmona.~ - Aš irgi sakiau. Bet šiandien 88 6| Tiliau, tu nepyk. Aš visai nenorėjau...- ji tempė 89 6| Ko tu nenorėjai?~ - Aš nenorėjau, - tęsė, nepakeldama 90 6| tęsė, nepakeldama akių. - Aš tik užbėgau pasiimti šukų, 91 6| Kiša savo snukį...~ - O aš tada per tą snukį, per tą 92 6| Už ką? Varge tu mano... Aš galvojau priešingai, kad 93 6| srovė.~ - Kaip puiku! O aš kažkodėl maniau, kad jau 94 6| Kad daugiau žinotumei. Aš tą pats patyriau ant savo 95 6| Kam jis man? Juk aš būsiu čia pat. Nuo kalniuko 96 6| Bet geriau neskaitysiu. Aš ir taip žinau, kad tu nemeluoji.~ - 97 7| Peilius, lėkšteles.~ - Aš duonos paraikysiu, - braukė 98 7| tokiam jaunikaičiui?~ - Aš tik paklausiau.~ - O 99 7| tu?~ - Jau ir sakysiu aš tau. To tai nesulauksi. 100 7| miške, - atsakė šis.~ - Aš irgi atsimenu, - patvirtino 101 7| sumaitoja žmogų ant visados. Aš tai kaip šiandien atsimenu: 102 7| Kaulai subaltavo...~ - Aš tai nedovanočiau. Iš anksto 103 7| motina nepažintų.~ - Ir aš dar jam koja pridėjau, - 104 8| O pirma pas mus. Aš jau andai sakiau, kad pirma 105 8| Kur tai girdėta?~ - Aš lauksiu, lauksiu, lauksiu...- 106 8| labai nubėgsi?~ - Arklius aš pašersiu, - pasisiūlė Tilius. - 107 8| atkreipti jo dėmesį.~ - Aš jį pasidėsiu ant stalelio 108 8| medžių viršūnių! Oi, kaip aš noriu pasisupti!~ Seserys 109 8| Užteks! Berazumiai jūs!~ - Aš supčiaus ir supčiaus, dieną 110 8| marti.~ - Kaimyno. Tegi. Aš mislinau, kad iš miesto. ~ 111 8| Tu visai jo negėrei. Aš išgėriau už tave.~ - 112 8| nieko. Tau dar geriau. Kokia aš niekam netikusi. Tu gal 113 8| Tai kodėl?~ - Kas? Aš tik buvau asilas paskutinis, 114 9| menkų, prastų žmonių. Kas aš - žiūrėkite! Ką aš galiu - 115 9| Kas aš - žiūrėkite! Ką aš galiu - ar norit sužinoti? 116 9| o galva lėtai dirba. Ir aš buvau jaunas... Paminėtų 117 9| nėra.~ - Miegojote? Ir aš jus prižadinau?~ - Nemiegojau.~ - 118 9| sapnavo?~ - Tai tiesa. Ir aš atsiprašau, kad įsilaužiau 119 9| Sėdėkit. Visai nesvarbu. Aš neklausiu, kodėl paleidot 120 9| jie pėsti pasidės?~ - Aš galiu pakinkyti, jei jūs 121 9| jūs norit, bet nevešiu. Aš galiu išeiti šį pat vakarą. 122 9| Taip. Darykit, ką norit. Aš nepriklausau jūsų bendrovei. 123 9| dainavo jo sėbras.~ - Aš rimtai, gerbiamasis šundaktari.~ - 124 9| teisinosi Doveika. - Bet aš paklausiu šeimynos.~ 125 9| garsui iš svetainės.~ - Aš irgi taip manau, - sutiko 126 9| lango palikau grytelėj. Aš pats jau artojas - vargdienis. 127 9| kvailas, jei ari žemę. Ot aš tai žinau, kaip gyventi.~ - 128 9| eikvotų nepareigingai.~ - Aš tuoj tvarką padarysiu. Iš 129 9| Abstinentu ar blaivininku? Aš iš tolo skiriu valstybinę 130 9| Arklys ne arklys, o aš turiu žinoti, ar turit leidimą? - 131 9| ir pasakyk.~ - Duok! Aš pasakysiu!~ Šlubis pakišo 132 9| vadžias ir botagą.~ - Aš netruksiu.~ - Tik neįmurdyk 133 10| tau čia girgždėlė. O kad aš nebespėju paskui akėčių, 134 10| aruodėlį klėties kampe... Kur aš dabar vešiu?~ Toks pasakymas 135 10| Jau tu, mamun. Geriau aš pats paklausiu. Eikšen, 136 10| tu, Petrai. Klaupkitės, o aš palaiminsiu. Poterius mokat? 137 11| dėl tamstos. O taip, lai aš jam ištaisyčiau nugarą...~ 138 11| Gerai. Apsirenk ir atbėk. Aš busiu ten, - mojo pieninės 139 11| metu? O jei ji žinotų, ką aš manau apie ją šiuo metu? 140 11| pasimesti ant šono. Jau aš pasakysiu, kad vieną kartą 141 11| norėtų pasiųsti merginai. - Aš vis ketinu. Bet nėra kaip. 142 11| Ir tu būsi?~ - Aš juk kaip ir namie. Kas man?~ - 143 11| Vaistų man nereikia. Aš norėčiau kvepalų kokią bonkutę, 144 11| kvepalų jums, pone?~ - Aš ir nežinau... Kaip čia pasakius? 145 11| vidurnakty.~ - Atsiprašau... Aš nežinojau... - mekeno vaikis, 146 11| Palauk vakaro. Kai aš ateisiu. Temstant... Tada... 147 12| kurgi daugiau, jei ne čia? Aš padėsiu daiktus panelei 148 12| jei taip nesigaili? No, aš ne toks žmogus, kad imčiau. 149 12| ir todėl tęsė:~ - Jau aš toks žmogus - ką apsiimu, 150 12| nurautų, jei pasakyčiau. Ale aš imsiu ir nesakysiu jai. 151 12| tuščią buteliuką grąžinsiu. Aš čia pat. E, prastai, kai 152 12| iš geros vietos paeini. Aš jau toks žmogus, kad, jei 153 12| koks smulkus, tai ką tada. Aš jau toks, kad negailiu atsakyti 154 12| sakai, tikrai atvažiavo? Aš dar vis ant abejo. Maža 155 12| įvairiais sunkumais.~ - Aš visai nepatyrusi, - naiviai 156 13| linksmybių, Agne!~ - Aš tau pabarstysiu, - ji bandė 157 13| liktų, todėl. E, galėjau ir aš tau tokių pat.~ - Kas 158 13| ką tu man dovanojai? Ir aš tau nepadėkojau dar. Tai 159 13| sėdi virtuvėje ir kalbasi. Aš manau. Milė prikepė blynų. 160 13| Tikrai. Žaibuoja. O aš nė nepagalvojau. Ir štai 161 13| Ar tu bijai?~ - Ne, aš nebijau. Tegul trenkia.~ 162 13| sriautu griuvo ant jų.~ - Aš galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. 163 13| galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Aš dabar galvoju... Aš tau 164 13| žiūrėti. Aš dabar galvoju... Aš tau pasakysiu kada nors, 165 13| datrauksiu.~ - No, kai aš buvau tų metų, tai kartais 166 13| O kur lengviau?~ - To aš nežinau. ~ Ji uždainavo: ~ 167 13| dainelės posmas?~ - To ir aš nežinau.~ - Nežinau, - 168 13| pamėgdžioti jo balsą. - O aš ją tik jūsų krašte išgirdau. 169 13| tai greičiausiai Jonas. Aš taip manau.~ - Žiūrėkit, 170 13| O gal padėti? Nors aš jau tokia ir padėjėja. ~ 171 13| jau šaukė:~ - Jau ir aš! Galėsim važiuoti!~ Tai 172 14| reikalus jau palik man. Aš iki panagių išsišnekėjau 173 14| Miliute... Ok, kada nors aš tau pasakysiu...~ Pripuolusi 174 14| Tilius suprunkštė.~ - Aš nesijuokiu. Visai rimtai, 175 14| sprindžio tarpelį.~ - Bet aš tavęs neduosiu. Ką tada 176 14| jei tu išvažiuotum?~ - Aš nenoriu. Aš nevažiuosiu. 177 14| išvažiuotum?~ - Aš nenoriu. Aš nevažiuosiu. Juk tu mane 178 14| mintis mane buvo apėmusi. Aš ketinau tau kada pasakyti. 179 14| pasakyti. Mane traukė po liepa. Aš norėjau ir bijojau. Aš norėjau, 180 14| Aš norėjau ir bijojau. Aš norėjau, kad mudu nutrenktų 181 14| negyvus ir tom pačiom akim. Ir aš galvojau, kaip būtų buvę 182 14| Bene tai svarbu?~ - Aš nežinau... Juk mes nesusituokę. 183 14| Velnio akį visiems jiems. Aš jau mokėčiau nasrus užkimšti, 184 14| prižiūrėtoją pavasarį. O aš nebijau, - tartum gėrėdamasi 185 14| vaistų?~ - Bet kokių. Aš užuodžiu, - ji apžiūrinėjo 186 15| norėčiau.~ - Prašau.~ - Aš dėl to mat...~ Ką čia 187 15| trečio stiklelio.~ - Aš mat kaimyniškai norėčiau, 188 15| esam, tai kodėl ne?~ - Aš tą patį ir sakau.~ - 189 15| šiandien mes nesibartume.~ - Aš nesibaru. Aš geruoju. Parašyta 190 15| nesibartume.~ - Aš nesibaru. Aš geruoju. Parašyta buvo, 191 15| bankui, o ne trobos.~ - Aš pirkau su trobom.~ - 192 15| persiprašau, pons Doveika. Aš užmokėsiu už pusbonkį, ką 193 15| melioracijos. Ano darbo jau aš nepavydžiu. Gerai, jei gražios 194 15| ir išsirinksi bendrovėje. Aš dar šioks toks valdybos 195 15| Visi buvom jauni.~ - Ir aš buvau jaunas. Kaipgis. Ir 196 15| Jis ir dabar dar toks. Aš nuo karvės tešmens neatsitraukiau. 197 15| galvą. Laurynas tęsė: - Bet aš neisiu. Nenuvarys ten manęs. 198 15| ubagaitė gyvena. Prisisuksiu ir aš, - karčiai nusijuokė Tilius.~ - 199 16| šaukė jam nuo tilto.~ - Aš jiems parodysiu, snargliams, 200 16| sušuko:~ - Na, tai duok! Aš noriu!~ Každaila, galutinai 201 16| jie tau atvažiuos.~ - Aš sakiau, kad nėra ko draskytis, - 202 16| nebuvai matęs?~ - Ne. Kur aš matysiu? Tik esu prisiklausęs 203 16| sekretorius.~ - Na, bet aš vis vien to neužmirštu.~ 204 16| plikus plikutėlius.~ - Aš tai neimu į galvą. O kas, 205 16| Tą žino ir apskrity. Tik aš tingiu.~ - Apsieisim 206 16| Gerti tai gerti, bet aš alkanas, pasakysiu atvirai. 207 16| Kosėk, viršaiti, kam kitam. Aš jau gerai pažįstu. Dešimt 208 16| Žinoma, kad reikia. Tik ar aš sugebėsiu paruošti vaišes?~ - 209 16| sugebėsi? Tau ir nereikia to. Aš jau viską. Tik paruošk stalą, 210 16| Alaus dar yra. O be alaus, aš žinau, kas ką mėgsta išgerti.~ 211 16| Takelis jau pradžiūvęs.~ - Aš tai jau neisiu, - abejingai 212 16| miške?~ - Bravo Petras! Aš taip ir maniau. Būtinai 213 16| Ir ko man ten vilktis, aš visai nesuprantu? Tai kultūrtechnikų 214 16| paklausė viršaitis.~ - Aš prie pono viršininko, paties 215 16| tamsta pons viršininkas, aš žinau. - Jis buvo ištūnojęs 216 16| kas ką ir kaip vadina. - Aš norėjau paprašyti tamstos, 217 16| pilieti. Mes turim eiti.~ - Aš ne su tamsta. Aš ponui viršininkui 218 16| Aš ne su tamsta. Aš ponui viršininkui turiu 219 16| Ir daržinė mano...~ - Aš čia nieko. Duokite teismui, 220 17| mergos ir terūpi. Mačiau aš...~ - Ką tu ten galėjai 221 17| neiškentė nepasakiusi.~ - Tik aš nesupratau, kodėl Monika 222 17| nutvilkė veidą.~ - Ar aš sakau, kad ji bjauri? Nieko 223 17| patempė lūpą. - Būčiau ir aš nieko, gyvendama jos vietoje.~ - 224 17| Kur jie tau nesakys? Aš manau, kai tik tave pamatė, 225 17| norėjo mane apkabinti. Tik aš pasprukau. Ir sakė taip 226 17| Ir sakė taip Doveikai, aš pati girdėjau. Saugok, saugok 227 17| Ir jis manęs klausė, ar aš esu važiavusi automobiliu. 228 17| važiavusi automobiliu. Iš kur aš būsiu? Tai jis man siūlė 229 17| nevažiavai?~ - Vai ar aš jau tokia kvaila, kad važiuočiau? 230 17| nežinau ką.~ - Už ką aš jį mušiu?~ - Už ką? Tai 231 17| būčiau.~ - Tai gerai. Aš tai jau labai labai tave, 232 17| tartum dainuodamas: mielai aš išbučiuočiau akutes, lūputes...~ - 233 17| Ne.~ - Kodėl?~ - To aš nežinau. Bet jis tikrai 234 17| atėjau pas tave.~ - Užtat aš tokia laiminga ir taip tave 235 17| tikėtis. Bet kodėl taip, aš nesuprantu? Kad jau jai 236 17| Jau kur tu girdėsi, jei ir aš nesu, - atlaidžiai dūsavo 237 17| išvarysiu, nebijok. Pirtį aš jiems tokią pakursiu, kad 238 17| žmonele, pailsėti.~ - Aš tikrai nežinau, kodėl jūs 239 17| Doveika, vis Doveika. Aš tavo vyras, Monikute. Pagal 240 17| ir įstatymus. Tai kodėl aš Doveika?~ Jis gi ūkininkas 241 17| prisakymą, šalia.~ - Aš nieko blogo, - pasiteisino 242 17| Labanaktis, sako, Doveika, aš nesijaučiu gerai. O norėtum 243 17| nuostabu, ponas Doveika. Aš ne ką išmanau, bet negalėjau 244 17| Sūnų galėsit pasikviesti. Aš nieko prieš jūsų sūnų.~ - 245 18| Doveika. - Senas taip, kad aš nežinau, ar bėra kur apylinkėje 246 18| mažai betrūksta. Kitokio aš jo ir nemačiau nuo atėjimo 247 18| Degtienės reikėjo išgerti, va ką aš tau pasakysiu, - mokė Laurynas.~ 248 18| sustabdė Laurynas. - Gal aš ką surasiu. ~ Jis nukrypavo 249 18| Man sakė. Tavo vietoje aš jau apsisukčiau.~ - O 250 18| gaišinti...~ - Na, gerai, aš pasakysiu, kad jis pasiskubintų, 251 18| O, tai jūs?~ - Aš. O tu kur?~ Plačia, pailga 252 18| Palikau belaukiančią. Bet aš tavęs neleisiu, - ji išskėtė 253 18| Kelias uždarytas.~ - Aš atsidarysiu. Paimsiu ir 254 19| įsikandęs smilgą.~ - Eitų. Aš taip manau...~ - Merga 255 19| praeina karštis. O tavęs aš nesuprantu, ir gana. Esi 256 19| sudejavo vaikinas.~ - Aš irgi negalėčiau. Taip kaip 257 19| nepagalvoja...~ - Ir aš tą sakau.~ - Kodėl?~ - 258 19| kazalėko, tai visi žino. Tik aš nesuprantu, kodėl tu nesigydai? 259 19| vėzdeliu. Ir bus tvarka. Aš taip tau sakau, nes žinau, - 260 19| Tilius jį sutvarkytų. O aš negaliu. Koks iš manęs vyras, 261 19| Gerk. Išgerti reikia. Tik aš pasakysiu, jog dėl mergos 262 19| Kad ir man dantį gelia. Ir aš griebsiu kada nors Veroniką 263 19| Toks mano kraujas, matote. Aš daug nesiveliu, jei norit 264 19| ramių ramiausiai.~ - Aš tau, Petriuk, pasakysiu 265 19| skatino Každaila.~ - Aš nieko nebijau. Velnias mano 266 19| priešpriešiais. Ir dabar aš negaliu nusivilkti marškinių 267 20| Mes turime valandą laiko. Aš skubėjau pas tave. Imk mane, 268 20| Po velnių! Labai jau. Aš nežinau... Ir bijau...~ - 269 20| Tu bijai Agnės.~ - Aš visai jos nebijau. Kas man 270 20| niekada iki šiol.~ - Aš sapnavau tave pirmąją naktį.~ - 271 20| per daug man. Per daug... Aš niekad nebūčiau patikėjęs. 272 20| praeities. - Ar vienas? Aš juk ne tą norėjau pasakyti.~ - 273 20| Parankiausias?~ - Apie tai aš galvojau.~ - Neužmiršk, 274 20| Ar ne vis tiek?~ - Bet aš klausiu, ar tu neisi pas 275 20| Ne.~ - Kažin. Kartais aš netikiu.~ Jis energingai 276 20| kas čia ypatinga?~ - Aš pavydžiu tau, - gižiu, apkartusiu 277 20| Visai be reikalo.~ - Aš nenorėsiu dalintis nė su 278 21| Išnaudojo zimagors -~ Kur aš vargšė dabar pasidėsiu?~ 279 21| dabar pasidėsiu?~ Kur aš vargšė dabar pasidėėėėsiu?.. ~ 280 21| atsipasakojo Milė.~ - Ką aš, vargdienis, Doveikos bandininkas? 281 21| staigiai atsigręždamas. - O aš tavęs visur ieškau.~ - 282 21| Kur tu manęs ieškai? Aš juk ne Basiuliškėse gyvenu.~ - 283 21| kalnelio, pas savo mamytę. Aš čia, matai, ir ieškau.~ - 284 21| matai, ir ieškau.~ - Aš einu pas eigulį, - tarė 285 21| visi.~ - Man reikia, aš ir einu.~ Ji vėl pasistūmė 286 21| pasiėmė savo dviratį.~ - Aš tave pavežčiau. Bet nėra 287 21| tavo mama?~ - Rimtai. Ir aš pykstu.~ - Abidvi. Vaje, 288 21| blogo?~ - Nieko.~ - Ir aš taip sakau.~ - Begėdis.~ - 289 21| turbūt kitur.~ - Kur aš einu?~ - Nežinau kur. 290 21| ryžtingai tarė:~ - Bet aš noriu, Tiliau.~ - Agne, 291 21| Tu pats vaikelis. Aš ne vaikelis, jei mane nori 292 21| jaunikį buvo atsivežusi. Aš laksčiau kaip beprotė paupiu, 293 21| kurią dieną išsives.~ - Aš ne avelė, kad vežtųsi kaip 294 21| juodnugarių. Va ar nemėginau ir aš pasidaryti lengvaduoniu? 295 21| Šaukia tave.~ - Aš tuojaus!~ - Valgyti! 296 21| galėsiu. Ir ateisiu...~ - Aš jau einu...~ - Iki, Agne.~ 297 22| visko per daug.~ - Tik aš nesuprantu, kaip už tokio 298 22| nešdintųsi šalin visi pašlemėkai. Aš sugrįžtu - klausyk, Agne 299 22| nežinančio, dėl ko.~ - Neičiau aš. O ko ten?.. - pakėlė žmogus 300 22| plūdo per kraštus.~ - Ir aš eičiau su jais. Muščiausi 301 22| gyventum, reikia pasimušti. Tik aš negalėjau. Aš ir negyvenu, - 302 22| pasimušti. Tik aš negalėjau. Aš ir negyvenu, - pridėjo palaukęs.~ 303 22| kas ant tako pasimaišo. Aš to negalėjau - mane kiti 304 22| tai tave lups, durniau tu. Aš nusižiūrėčiau, su kuom ji 305 22| Tu stovi ir klausais, ką aš ževernoju.~ - Įdomu, - 306 22| ką tada tu? A?~ - Ką aš?~ - Ir prieš padegant 307 22| prašau!..~ - Varo lauk. Aš jau žinojau, kad taip bus. ~ 308 22| Kai senis užmigs, aš ateisiu pas tave. Lauk manęs. 309 23| žinai, tai pasakyk.~ - Aš nežinau.~ Vargiai ir 310 23| žiema taip pat. Ir tada aš tave turėsiu. Ir žiema bus 311 23| negandą ir vargą.~ - Ar tam aš išvariau aną vakarą lentpjūvės 312 23| Doveikai jis nedovanos. Aš žinau. Aš galiu tą pasakyti, 313 23| jis nedovanos. Aš žinau. Aš galiu tą pasakyti, kad nedovanos, - 314 23| Doveikienę pamatyti. O tą ir aš norėčiau. Ir kiekvienas, 315 23| daili bobelė. Uhu, hu... Jau aš tai...~ Tilius atsikvėpė 316 23| malūno išnešęs miltų maišą. - Aš dar gaidys ant savo laktų.~ 317 23| akių. Nesidžiaugs ilgai. Aš tą galiu pasakyti.~ Tilius 318 23| Nesakyčiau, jei nebūtų teisybė. Aš už teisybę visada.~ - 319 23| būtų parpinus suskaitęs. O aš tyliu.~ - Kad tu durnių 320 23| durnius, jei tyli.~ - O gal aš netylėsiu, ką tu žinai? 321 23| Sakė tai sakė. O aš sakau, kad geriau būčiau 322 23| tavo buvo, galėjai.~ - Aš ir paleisčiau gaidį. Nė 323 24| širdies? Pala, pala, vyreliai. Aš jį pažįstu geriau negu savo 324 24| zakristijonu?~ - O gal ir aš, Joniukai.~ - Bet kur 325 24| paieškoti.~ - Juk norėjau ir aš padegti. Jau tada, kai jis 326 24| paėmė į savo rankas, kaip aš va dabar tą butelį. Petras 327 24| svetimą gerą kaip pakulas. O aš jo karves ganau. Pradėjom 328 24| ganau. Pradėjom kartu, o aš tebeganau ir po šiai dienai. 329 24| savęs. Kuo toliausiai.~ - Aš išeisiu, kai man reikės. 330 24| kas nors.~ - Neišgirs. Aš išeisiu, kai ateis laikas. 331 24| ir užrašė Monikai. Tada aš ir tariau, kad Doveika bus 332 24| Kai tik tu čia atėjai, aš tuojau sau tariau, kad štai 333 24| suries į ožragį Doveiką. Aš palauksiu. Ir ko man nepalaukti, 334 24| man?~ - Nieko panašaus aš nemanau. Nieko aš negalvoju, - 335 24| panašaus aš nemanau. Nieko aš negalvoju, - teisinosi Tilius.~ - 336 24| tavęs kam. Ir jei tu norėsi, aš pasiliksiu. Dirbsiu kaip 337 25| Kaip man - užtenka.~ - O aš išvažiuoju autobusu.~ - 338 25| nebeatrasi.~ - Ir nereikia. Aš ir taip nebegrįšiu.~ - 339 25| nė...~ - Ne... Taip, aš pasiilgsiu. Ir atvažiuosiu 340 25| manęs nebeatpažinsit, taip aš būsiu apsirengusi ir išsipuošusi. 341 25| Galą dar pasidarys, ir aš neteksiu gero darbininko, - 342 25| Nesidarys, nebijokit. Ir kas jam aš, jei jis turi geresnę? Na 343 26| ir tau linkėjimų siunčia. Aš taip sau. Įdomu.~ - Kas 344 26| tabako pakelį.~ - Še, aš turiu jau susuktų, - jauniklis 345 26| miškus?~ - Manai, kad aš žinau? Į miškus, eiguliu.~ - 346 26| tokio girdėjęs.~ - Ir aš girdžiu pirmą kartą.~ 347 26| nepradėtų šaukti šeimininkas. Aš palauksiu, - ūkiškai galvodamas, 348 26| susižavėjimo:~ - Kad aš tokius turėčiau.~ - Kur 349 26| nenusisekusią išvyką brolis.~ - Aš pats netrukus parsirasiu. 350 26| čia rašo.~ - Skaityti aš moku. Bet kaip čia tau išėjo? 351 26| turi, ar ką?..~ - Ką aš žinau?.. Kokį dėdę?.. Padaviau 352 26| pasiutusios laimės.~ - Aš visad maniau, kad tu iškrėsi 353 26| medžio aukštumo?~ - Ne. Aš pats žemiausias.~ - O 354 26| glėbiu ir bučiuodama.~ - Aš turiu tau kai ką pasakyti. 355 26| kad tu nebesiklausai, ką aš sakau? Tiliau, kas atsitiko? - 356 26| blogai. Mus tai abu liečia, aš manau.~ - Monika, Monika, 357 26| Monika, Monika, ką aš darysiu be tavęs? Kaip aš 358 26| aš darysiu be tavęs? Kaip aš išsiversiu be tavęs? Ką 359 26| mielas Petriuk. Toks jau aš nevaleika apsigimęs. Vyras 360 26| tai nujausti - baugino. Aš nujaučiu. Iš pat ryto kažin 361 26| juto savo kišenėje.~ - Aš nebegalėjau nustygti ir 362 26| Ne. Nes tu ne vienas. Aš esu tavo. To neužmiršk. 363 26| nešti savo juodą kepurėlę? - Aš noriu pradėti gyventi. Bijau 364 26| gyventi. Bijau ir pagalvoti. Aš neįsivaizduoju, kaip išsiversiu 365 26| Ar tau neužtenka?~ - Aš to nesakau. Labai daug. 366 26| taip turi būti.~ - O aš? Kas man?~ - Tu myli 367 26| mielas.~ - Vėliau...~ - Aš užgesinsiu šviesą savo kambaryje. 368 26| Vaikas turės jo pavardę. Ar aš galėsiu pasakyti, kad štai 369 26| apačios svilo nuo jos.~ - Aš bijau... Geriau mes bėkime 370 26| Geriau mes bėkime iš čia. Aš dirbsiu, ir mums visko užteks. 371 27| paklausė Doveika.~ - Aš karves ganau, ne tavo šeimininkę.~ - 372 27| kitoje rankoje.~ - Kas aš jai, kad man sakytųsi, kur 373 27| vakare nepaguldysi. Žinau aš savo laiką.~ Doveika 374 27| kokiais šratais! Vilkiniais. Aš žinau, - aiškino Baikštys, 375 27| šautuvą? Ne? Nepažįsti... Tai aš jį pažįstu. Su juomi eidavai 376 27| Kur jūs buvot, kai aš jūsų ieškojau? - paklausė.~ -