Part

  1    1|              sukrautos medžiagos. Iš čia, kiek siekė akys, tyvuliavo
  2    1|   šeštadienis ir poilsio valanda jau čia pat. O Petras, žaltys, neparodo,
  3    1|            per dantį?~    - Nu, kaip čia pasakius?.. Uniforma tam,
  4    1|           būtų taip kaip mano. Kokie čia juokai? Ar nesupranti, kad
  5    1|            teriolis ir vargti. Kokie čia gali būti palyginimai su
  6    1|        žmones, - tarė Petras.~    Ar čia labai svarbu? Vis tiek šeštadienis,
  7    2|              nė įsivaizduoti. Kokios čia gali būti derybos, kai viskas
  8    2|            visus arklamėšlius, kurių čia arkliai palieka ik valiai,
  9    2|            Sakau, kad mokės, kaip aš čia stoviu. Kelias bėga. Ne
 10    2|           jau pavasaris. Netrukus ir čia. Aš pats klausiausi radijo
 11    2|    darbininkai už mus gudresni. Nėra čia ko džiaugtis savo kvailumu, -
 12    2|       uždirbti, nes darbas naktį. Ko čia džiūgauti ir kurio velnio
 13    2|          klampynėje. Kuo greičiau iš čia, kuo greičiau. O jei nepavyks?
 14    2|          nesėkmių kaltininko ieškojo čia pat. Turės sutikti ir jis,
 15    3|          vandenį, mito žemuogėmis ir čia pat sugauta žuvimi, bet
 16    3|          lentą valsčius prikalė, kad čia jau Virsnių kaimas, pagal
 17    3|              jog visuotinis polaidis čia pat.~    Rogių pavažos sunkiai
 18    3|             paveikslėliais rodė, jog čia ilsisi Gužo dukterys ir
 19    3|               Kiek?~    - Ogi, pons, čia parašyta. Septynios ašys
 20    3|          Kirsta. Su kuom aš vešiu? O čia ypačiai, kas padaryta naktį
 21    3|          duris. Bene sugautų? Miškai čia pat.~    - Pamėgink, tai
 22    3|             Persiskaičiuok.~    - Ką čia skaičiuosi? Gal jau nebūsi,
 23    3|          tidningen...~    - Griausmų čia ir kalba? Iš kokios karalystės
 24    3|            nuo rudens pagalvojo, kad čia buvo šis tas, ne vien tuščiai
 25    3|            dorojasi su gėrikais. Kad čia tik parduotuvė išsinešimui,
 26    3|          žodžiai, kai tarė: - Vasarą čia nuobodu taip, jog gali numirti.
 27    3|           Daugiau nieko. Dieve, kaip čia liūdna...~    - Aš todėl
 28    3|      prisiminęs.~    - Matai... Kaip čia tau pasakius? Aš gaunu tarnybą.
 29    3|             be arklio, kitos mašinos čia ir nėra. Nebent siuvama.
 30    3|        šuniukais. Nuobodu ir joms. O čia tokie dailūs vyrai šaligatviais
 31    3|             bjaurybe! Kad nė smarvės čia tavo! Rankom prisidengdamas,
 32    4|           Ačiū, Gužien. Bus gerai ir čia pat. O kad lyja, lyg brolių
 33    4|            savo piemens.~    - Ir tu čia dar?~    - Ir aš. O kas,
 34    4|         pasigavę pripiltų.~    - Yra čia ką ir vaišinti, - stebėjosi
 35    4|     negaišdami traukė ir degėsi. Kas čia tokio? Ar pirmą kartą jam
 36    4|           žvalgėsi eigulys. - Ko jis čia buvo?~    - Buvo. Tik išnešė
 37    4|             seniau geriančius.~    - Čia jau ir bus mūsų kelio galas.
 38    4|         tokių rudnugarių. Baisūs juk čia žmonės tarp miškų, kai nusisprogsta.
 39    4|              Virsnių. Bjaurūs bernai čia tarp miškų. Ant mergų kaip
 40    4|            gudrus, ką tu jam. Bet ir čia jis nepėsčias. Išeina jis,
 41    4|          spindinčius butelius. - Kas čia?~    - Gausi nuo mamos.
 42    4|       įgaliotinis.~    - Tai jis dar čia? - sukluso Tilius, pajusdamas
 43    4|       patempė lūpą Agnė.~    - Klaus čia kas tavęs. Pasiimsit duknas,
 44    4|                     Aš neleisčiau jo čia pasilikti...- Tiliaus dantys
 45    4|          Gužui. - Pabaik. Bet kam aš čia pasakoju? Bene man kas rūpi?~    -
 46    4|              man kas rūpi?~    - Kas čia tokio? Koks oras, ir dar
 47    4|          velykiniuose atvirukuose. O čia mat gulės anas vyrukas minkštai
 48    4|            lovoje. Ponu jis miške ir čia, guldomas mergų kamaron.
 49    5|        niekai, palyginti su pavilgu. Čia tik moterys teturėjo tiek
 50    5|             aš gausiu po penkiolika. Čia, matyt, karveliai dėlioja
 51    5|             Ir gelžininkas Akermanis čia garsino savo spynas, ir
 52    5|          lytų! Kavalerai, kavalerai, čia un jūsu užtaisimas prigatavotas
 53    5|         bandininko apvaliems metams, čia galėjo drąsiai eiti ir ieškoti.
 54    5|            Jam trūko iškalbos. Ką gi čia alus - vanduo nuo epušių
 55    5|          nereikšminga. Iš tikrųjų ką čia tas alus?~    - Šnekėjau.
 56    5|              stabdė, jį ragino. Kaip čia su vienu - šlubas būsiąs.
 57    5|              paties miestuko. Nebuvo čia nieko verto prisiminti ir
 58    6|            naują įdėjęs. Jokių žymių čia vykusio siautėjimo.~    -
 59    6|         vertė Tilius ir galvojo, kad čia viskas žinoma ir kad niežti
 60    6|            dvi dienas būtų užtekę. O čia beregint. Gana jau.~    -
 61    6|           juokauti ir štukas krėsti. Čia, Virsnėse, juk nieko daugiau
 62    6|             šalies neprasimanytumei. Čia taip visko po maža, po truputį -
 63    6|            Kam jis man? Juk aš būsiu čia pat. Nuo kalniuko pora gerų
 64    6|     pameluoti. Bet taip jau yra, kad čia rašo, kviečia, vadinasi,
 65    7|              turėjo tvarkytis namie. Čia viskas vyko ramiai, sklandžiai,
 66    7|          priekabingi kitose vietose, čia laikydavos padoriai ir nieko
 67    7|          Teisybė, kad yra. Naktį jau čia neįkrapensi taip sau juokais
 68    7|                  Nežinau, nė pro kur čia? - žvalgėsi Tilius.~    -
 69    7|            narsiu vedėsi Laurynas. - Čia ponybei, o kaip mums, tai
 70    7|              tai tegul pila, didelio čia daikto. Jis tik pabruko
 71    7|            Bet namiškis šnekus, nors čia ir nebūtų ko įsiteikti.~    -
 72    7|              priešpriešiais klėčiai. Čia buvo viralinė dideliu kaminu,
 73    7|              suolus bei kėdes.~    - Čia, - parodė. - Čia gyvensime
 74    7|                     Čia, - parodė. - Čia gyvensime mudu. O anoj kamaroj
 75    7|             talką.~    Nebus nuobodu čia. Dantim gerais apdovanoti,
 76    7|              reikalą Laurynas.~    - Čia mūsų gaspadorius, - skubėjo
 77    7|              jo gali vargti. Šeimyna čia pasilaiko. Kol buvo senė
 78    7|               Kas toliau? Nieko. Jau čia, gerbiamas, pats geriau
 79    7|                  Kaip nepataikė? Ogi čia kas? - atkišo Tilius dešinę,
 80    7|          kiaurai peršovė?~    - Kaip čia pasakius? Ne kiaurai. Nunešė
 81    7|        aruodus ir sandėlius. Šeimyna čia nepersidirba, nes dauguma
 82    7|             niekas ir nebešneka. Jis čia beveik gimė, čia ir mirs.
 83    7|      nebešneka. Jis čia beveik gimė, čia ir mirs. Kur dėsis žmogelis?
 84    7|           suvėlavimą rudenį.~    Dar čia pagrėbstyti, vaikiukai,
 85    7|         skrisdamas iš nežinia kur ir čia lyg užtvaroj susisukdamas.
 86    8|    atsakančiai, galvodami, kad po jų čia ateis pasimelsti vaikai
 87    8|          pagirtina. Jei ir nesulaukė čia kažin kokios laimės, tai
 88    8|             jo laukė tarpvartėje, ir čia ant jos užkrapeno klebonas,
 89    8|               Tučtuojau.~    Kur jau čia neateisi. Jei tik išleis,
 90    8|               Bet ko skubėti? Kur tu čia labai nubėgsi?~    - Arklius
 91    8|                 Jei ir išbėgsiu, tai čia pat, už tilto.~    - Aha...
 92    8|          vienadieniai viščiukai. Kam čia ateitų į galvą pasimerkti
 93    8|      surembėjusius vyrus. O vis tiek čia velniškai nuobodu jaunam
 94    8|       karolius, - trošku kažkaip. Va čia. Ar nebūsiu per daug alaus
 95    9|          jeigu kas. Spės. Juk kur tu čia labai nupulsi. Pamažiukais,
 96    9|            nuo per didelės saulės. O čia sauja purvo iš pakelės stačiai
 97    9|           paršų neromija, tai ko jam čia?~    - Nesisakys, jei ir
 98    9|      nevažinėti?~    - Ar dažnai jie čia?~    - Veterinorius tai
 99    9|            kad visi keliai užsidarė. Čia viskas vietoje, vidury miškų
100    9|         graužia akis ir svilina odą. Čia pat ji, aukšta ir tiesi,
101    9|        visažinė, nežinojo.~    - Kas čia tokio? Ar pirmas kartas?
102    9|                    Nesirūpink. Anoks čia ponas.~    Žeimys su veterinorium
103    9|       publika išvertė akis.~    - Nu čia kas per pora?~    Vachmistra
104    9|            pilti stiklines. Užkandos čia kalnų kalnai sukrauta.~   
105    9|              Nesijuok, nesijuok. Kas čia tau juokingo?~    - Rodos,
106    9|     blizgančios. Kokį valdininką jis čia sau vaizduoja?~    - Kas
107    9|           imat? Naminę verdat?~    - Čia tikra, valstybinė. Prašom,
108    9|            vien. Ir biesas atjojo jį čia.~    - Kuo jūs mane laikot?
109    9|              negėręs nepasakysi, kas čia. Valstybinė ar smalinė?
110    9|        skambėjo.~    - Dėk antrą. Ką čia su niekais.~    Kad ir laistydamas,
111   10|             atsakė jam.~    - Miškai čia klaidūs. Gali kartais ir
112   10|            pas gaspadorių.~    - Kad čia nėra gaspadorių. Tik mes
113   10|             moteriškė.~    - Jau tau čia girgždėlė. O kad aš nebespėju
114   10|          taipogi didžiai rūpėjo, kas čia bus.~    Po to jau greitai
115   10|    gyvaisiais. O dėl drapanų, tai ką čia jau daug kalbėti.~    -
116   10|    apsiliuobę, ėjo mušti peniukšlio. Čia vaikinas ne juokais nustebo
117   10|            vis neperprantančiam, kas čia dedas. - Iš ko juką virsim?~   
118   10|            vienkiemis.~    Gyvenimas čia plaukė lėtai, beveik nepastebimai,
119   10|             klebono ranką, stovinčio čia pat ant prieklėčio, pabučiavo
120   10|       nepriimtumei kalėdos?~    - Ką čia iš tavęs imsi, kad ir taip
121   10|  neišsilaužyk.~    - Hu hu hu... Kur čia išsilaužysi? - patenkinta
122   10|           dukteriai metų.~    - Kiek čia būtų? Ar tu neatsimeni,
123   10|               O rodos, piemenė. Kiek čia seniai lakstė paskui karvės
124   11|  susivėlusiais plaukais.~    - Ak tu čia, baldusninke! O maniau,
125   11|     Išvažiuoja ir parvažiuos. Baisus čia daiktas.~    - Ne, neparvažiuos.
126   11|          žiūrėjo į trobas, kurios iš čia buvo ne toliau, kaip gera
127   11|             itin suskirdusios.~    O čia dirbo Doveikienė prieš gerus
128   11|         medinėmis klumpėmis?~    Tai čia ją aptiko Doveika, ilgametis
129   11|          šypsena kaimietis? Vis tiek čia turėjo atrodyti kitaip.
130   11|          valsčiaus dabokle. Ir atėjo čia. Bet argi čia bloga?~   
131   11|               Ir atėjo čia. Bet argi čia bloga?~    Ne. Po to jis
132   11| besitariančių, ką daryti. Jų arkliai čia pat garksojo, nuleidę galvas,
133   11|          Tilius jau pradėjo gailėtis čia užėjęs. Žydo krautuvėje
134   11|         būsime pasiekę aiškumo ribą. Čia jau kita sritis, nors mums
135   11|             mums taip pat gimininga. Čia jau kosmetika, tamstele, -
136   11|                Aš ir nežinau... Kaip čia pasakius? Gal jūs, panele?
137   11|           lipo gerkle aukštyn.~    - Čia tau, Agne. Lauktuvių.~   
138   11|            sunkų paketėlį.~    - Kas čia?~    - Pali atrasi.~    -
139   12|              pirmas svetimasis įkėlė čia koją.~    - Tai kultūrtechnikai
140   12|              ir šeimininkėms pravers čia pat, sugriebus nejučiom,
141   12|             ko pasiklausyti.~    Juk čia nieko ir nebuvo, iš tikrųjų.
142   12|           ūžiančioj krautuvėlėj, kad čia galima pasiusti vasarą.
143   12|              šaute prišovę.~    - Ar čia?~    - Tai kurgi daugiau,
144   12|            Tai kurgi daugiau, jei ne čia? Aš padėsiu daiktus panelei
145   12|                 Va, ir parašyta, jog čia. Juk skaityti, panele, moki?     
146   12|           niekad negali žinoti. Kiek čia pačios sunkumo, kaip gera
147   12|              buteliuką grąžinsiu. Aš čia pat. E, prastai, kai žmogus
148   12|               ir seilėtekis toks va, čia, lipa, kad jį kur pavietrė.
149   12|             mus pernakvoti.~    - Ar čia nėra vietos? - paklausė
150   12|        juodalksnius ir išsikedendama čia pat, pasienyje, sužydusiuose
151   12|      atbrisdama po pat langais ir iš čia, suplojusi bukais sparnais,
152   12|          pakelti jerubių pulkelį. Ir čia pat, po pamatais, griežė
153   12|               ir Gužas pasakė:~    - Čia mūsų viešnia, pons viršaiti.~    -
154   12|         žodžius šeimininkė.~    - Ką čia viršaitis? Esu Doveika Petras,
155   12|              pakirpti ūsai. - Na, ko čia taip daug. Eime ir pamatysim.~   
156   12|             Gužo moterys svarstė, ką čia panaudojus guolio įtaisymui,
157   12|           inventorių. Jis manąs, kad čia ji buvusi reikalingiausia.
158   12|        padėlį:~    - Taip, taip, mes čia plepam, o viešnia gal norėtų
159   12|         šlykštynė ožys.~    Ir ko ji čia atvažiavo? Kodėl ji nesipriešino,
160   12|            iš gausaus panamės būrio, čia pat jam sprandą nusukus.
161   13|              rykšte suplakė dangų ir čia pat trenkė plėšiančiai aštriai,
162   13|              puskapį metų, tarnavusi čia tokia mergutė. Ir ar ne
163   13|             jūsų krašte išgirdau. Ją čia visi dainuoja. Kas dainavo
164   13|          spėsianti sugrįžti, kol jis čia su tais maišų kalnais susidoros.~   
165   13|              ir praeitų.~    - Kokių čia vaistų? Pergels, ir tiek.~    -
166   13|          rankų. Ji šaukė:~    - Eikš čia!~    - Kad mano kojos žeminuotos.
167   13|           žaizdą išvalytų.~    Kokia čia žaizda, nesikeikiant ir
168   14|            nieks jos iš namų. Tik ko čia trintis dviem mergom? Sakytum,
169   14|          nesirūpino, ar jos per daug čia namuose, ar jos labai trūksta
170   14|         mylimasis. Ji turi pasilikti čia, kur sutiko savo didžiosios
171   14|           menka. Ji turėjo pasilikti čia, nes čia jos numylėtas.
172   14|            turėjo pasilikti čia, nes čia jos numylėtas. Ji turėjo
173   14|       apsistumdymus ir barnius. Kiek čia seniai stovėjo atremtas
174   14|          sušnabždėjo:~    - Eikim iš čia. Manęs pasiges ir pradės
175   14|              jis nenorėjo.~    - Kas čia beliktų. jei tu išvažiuotum?~    -
176   14|          bloga buvo kas tarne?~    - Čia jau Monikos išmislai, -
177   14|              kojomis, maža nuolauža, čia atvežta kaip akivaizdus
178   14|              galva. Jis viską turėjo čia pat, ranka pasiekiamai.
179   15|              Aš dėl to mat...~    Ką čia tiek daug. Doveikai aišku,
180   15|             kai taip.~    - Galim ir čia pat.~    - Tai nieko. Užeikim.~   
181   15|           kaimyniškai norėčiau, kaip čia sakant. ~    Doveika juokėsi.
182   15|        pradėjo jį varginti. Nors kas čia tokio, kas čia ypatinga?
183   15|              Nors kas čia tokio, kas čia ypatinga? Tik šalto kraujo
184   15|              neklaužadas, tai ką jau čia dabar. Žmonos nepaslankumus
185   15|            Bet kai taip susidėjo, ką čia bedejuosi. Iš pavydo ir
186   15|           klausau, bus padaryta. Jau čia beveik kariškai. Tas reiškia
187   15|                 pašaukė žmoną. - Mes čia pasirašėm svarbų dokumentą
188   15|           negi važiuosi? Aplaistykim čia pat. Gal koks lašelis drėgmės
189   15|       Sakytum lendrė paežery. O kiek čia seniai šeštą skyrių baigė.
190   15|             mačiau, nesižegnok, nėra čia ko. Susiglaudę taip, nelyginant
191   15|       pasiliko. Jis net nežinojo, ar čia jau tokia gera vieta, geresnės
192   15|            miško aukštų juodų sienų. Čia bus valgoma kasdieninė duona,
193   15|         darbo, be duonos.~    Žmonės čia ateina ir pasilieka. Kaip
194   15|        geriausiai, ką galėjo. Ar tik čia nesislėpė kur giliai nukištas
195   16|             kokį lašelį, kaimyn? Mes čia turim pasiėmę dėl visų ligų, -
196   16|              pavarė nuo kiaulių, kad čia atėjai darbo ieškoti?~   
197   16|               ir ne. Bet pagaliau ko čia gaišti? Viršaitis su sekretorium
198   16|           derliai ir masino. O žiemą čia ėjo kelias, ir čia taip
199   16|             žiemą čia ėjo kelias, ir čia taip neapsakomai tyku ir
200   16|              ir nemėginti.~    - Tai čia tas ežeras?~    - Čia. Ar
201   16|            Tai čia tas ežeras?~    - Čia. Ar nebuvai matęs?~    -
202   16|             dangų.~    - Paukštienos čia netrūktų. Tik reikia parako, -
203   16|        Nušovęs nepaimtum. Kas iš to? Čia ir gervių nuo seno perisi, -
204   16|                    Ko ko, bet žuvies čia apsčiai. Paleisim meškeres
205   16|           Taip sako, nežinau. Ir kas čia gali žinoti, jei ištraukti
206   16|         apeitum. Tyrimai parodė, jog čia geriausios rūšies durpė,
207   16|              ir rudajai angliai. Jos čia sunkiai apskaičiuojami ištekliai.
208   16|            nejudintą velėną. Ir, kad čia ne juokais užsimota, rodė
209   16|          skųsdamasis storulis.~    - Čia toks puikus duburys, ir
210   16|           eik.~    - Ot tai tau. Kur čia tokią prabangą kelionėje?
211   16|              sekretorius. Kiek kartų čia gėręs ir valgęs. O gal ir
212   16|              kad Agnė ateis ir pabus čia keletą valandų.~    Doveika
213   16|         nesivaržė.~    - Ar toli nuo čia?~    - Rodos, bus apie pora
214   16|               tai lauksim.~    - Mes čia neilgai. Už valandos kokios
215   16|             daržinė mano...~    - Aš čia nieko. Duokite teismui,
216   16|              lauk...~    Tai jis mat čia stovi ir tyčiojasi. Pirmą
217   17|             sako, panele, tai tik ne čia, miškuose, gyventi. O kur
218   17|   pasivažinėti, kol ponai vaišinsis. Čia pat, po mišką.~    - Tai
219   17|      pasiteisino pati.~    - Ir tiek čia blogo, ir tiek čia gero.
220   17|              tiek čia blogo, ir tiek čia gero. O gero tai niekad
221   17|          nuotaikos neturinti. Kokios čia nuotaikos? Ir kas per išmislas
222   17|              Prasmukti. Ir kur tada? Čia ji pali atėjo. Be piršlių
223   17|       nebuvusių reikalingų. Ji atėjo čia ir apsigyveno, ir iš karto
224   17|           mylių dešimtį važiuotum. O čia tik pakalnėn ir vėl į kalneli.
225   17|                  Ūkelis, panelyt. Ko čia daug norėti, - Doveikos
226   17|                  O gyvenamas namas - čia kas kita. Čia ir moterims
227   17|      gyvenamas namas - čia kas kita. Čia ir moterims jau kažkaip
228   17|          kada, o gal jau ir nebeteks čia sėdėti, kūrenti ugnelę ir
229   18|           paspęstus tinklus ir krito čia pat į žolę. Ant žalitvorių,
230   18|            grindyse. Paukštė giedojo čia pat, po langais. Ji nuo
231   18|              atsigulė.~    - Tai kas čia blogo, kad senis atsigulė?~    -
232   18|             kad visai be reikalo. Ką čia daktaras? Žinia, kad nieko.
233   18|             kaip niekur nieko.~    - Čia kaip ir mano. Pasakiau,
234   18|             Ir jai neatrodė ne baisu čia pasilikti, nė ilgu, nematant
235   18|              užlietoje pamiškėje. Ir čia, kaip visur, galiojo tie
236   18|             alų. Ji išėjo į kiemą ir čia šnekėjosi su eiguliu, su
237   18|                Koke studentai?~    - Čia jų visas kibždynas įsikūręs.
238   18|         tvaiko apglušęs.~    - O kas čia tokio? - atsistojo jaunuomenes
239   18|           bučiuodama.~    - Bėkim iš čia... - sušnabždėjo jos lūpos
240   19|            pelnytis duonos.~    Kiek čia seniai tai buvo? Ir kaip
241   19|              mergai, ir ištrintų. Ką čia terleniesi, kaip su kojom.
242   19|           Merginas myli. Tik vargsti čia be reikalo.~    - Gal jau
243   19|             susirasti. Jis gailėjosi čia pasilikęs, ir tai kilo ne
244   19|            karto susigraibė, apie ką čia suka. Bet iš draugų akių
245   19|             kad ir neatneštų? Baisus čia daiktas. Ir taip visko užteko
246   19|               Jei pasikalba, tai kas čia blogo? - įsikišo ir Petras.~    -
247   19|       nuostabi mergaitė! Dėl jos jis čia pasiliko. Tik dėl jos. Jis
248   19|            akim. Velniai bežino, kas čia dedas. Saugokis, saugokis,
249   19|         plėnys iš jo, iš Tiliaus. Iš čia jau jis nebeišeis. Kartą
250   19|     ištroškusios kaip anos. Ir ji iš čia nebeišeis. Monika. Ji pati
251   20|            mokyta, ir nepasileidusi. Čia jau retai tepasitaikanti
252   20|      išsivertė be tų rūpesčių. Saulė čia košėsi pro išsikerojusių
253   20|        praamžina, neįžengiama giria. Čia žalių žiogų tūkstantiniai
254   20|        tūkstantiniai pulkai žlegėjo, čia bręstantis kaitroje šiaudas
255   20|          šiaudas spraginėjo ir lūžo, čia pamaldžiu šnabždesiu ošė,
256   20|              mėlynėn įsmigę akuotai. Čia stingdė alsavimą ir iki
257   20|           gyvulys negalėjo atsidurti čia, atitrūkęs nuo bandos. Jis
258   20|         galėjo tuojau nustatyti, jog čia būta žmonių visai neseniai.
259   20|              pasigirdo. Niekas be jo čia negalėjo užklysti. Niekas -
260   20|             Niekas - be jo ir be tų, čia neseniai buvusių. Be tų,
261   20|          pateisinimo savo smalsumui. Čia jo žemė, ir jis turėjo žinoti,
262   20|           buvo pasitiesęs nevidonas. Čia jos plaukai buvo išdrikę
263   20|              ji. - O jie tikrai neis čia. Ir jie mums netrukdys.~    -
264   20|            nė į galvą neateis mintis čia atsikelti.~    - Puiku.
265   20|           jeigu ir taip būtų, tai ji čia mažiausiai dėta. Nė pykti,
266   20|      mirtinai įsigeidžia?~    Iš kur čia viską žinosi. Jis pagalvojo,
267   20|          kuom. O kad niaukstosi, kas čia ypatinga?~    - Aš pavydžiu
268   20|         Palauk. Dar pora šapelių, va čia, ties smilkiniu. ~    Krepšelis,
269   21|          saulėje.~    Tokios vasaros čia niekas neatsiminė. Ir gerai
270   21|          pagailo kitiems. Tai ką jau čia. Na, tai ir žinotų. Tokio
271   21|              girdėjosi.~    - Iš kur čia pagirios, kai žmogus kojų
272   21|              Agnė?~    - Buvo ką tik čia.~    - Nuje. Išbėgo. Reikės
273   21|        kalnelio, pas savo mamytę. Aš čia, matai, ir ieškau.~    -
274   21|              kalbėk, jei nori.~    - Čia nedrąsu. Tavo motina žiūri
275   21|         beveik kukčiodama.~    - Kas čia blogo?~    - Nieko.~    -
276   21|            iš daboklės ir atkeliavus čia. Tada pavasaris tvino ir
277   22|             Paimkit, mama.~    - Kam čia? Nereikia. Mes išsiverčiam,
278   22|          Sesuo irgi manė, kad Tilius čia daugiausia galėtų pasakyti.
279   22|             lėmimo vedamas, atsirado čia, kad iškeltų švieson savo
280   22|              ištempta viela. Ji buvo čia pat, jog lengvai būtų išgirdusi
281   22|          kastis iki lovos, ar virsti čia pat vietoje ant šono ir
282   22|             kampeliuose. Ir nuo seno čia laikėsi paprotys leisti
283   22|              pasitiki. Iš viso kokia čia velniava?~    - Eime geriau
284   23|      mielesnė. Ir ji jau praeity. Ir čia pat paglemžta, užlieta.
285   23|           įtikėjo jau daug anksčiau. Čia dėjosi kažin kas nepaprasta.
286   23|      priešais ir paklausė:~    - Kas čia dedas?~    - Nieko... Tas
287   23|             visur išsigudravojęs. Ir čia, anot Petro, dar uždirbtų.
288   24|            brandžiam eglynui. Jei ir čia nepavyks, tai visas kampas
289   24|         ugnies jūra. Kai ji buvo jau čia pat, paraką padegė ir liepsnos
290   24|           peklos jų tiek daug?~    - Čia jų karalystė.~    - Ne kitaip.~    -
291   24|        gyvatėms užėjo. Tik pamanyk - čia ugnis jas išsvilino, čia
292   24|             čia ugnis jas išsvilino, čia vėl kanalą kasa. Kai nutrauks
293   24|             veršius iki žiauksėjimo. Čia jau ir žodžiui vietos nėra.
294   24|          Traški, švanki pasidarė. Ir čia Julė pokštelėjo sau per
295   24|             tai nebijosi. Kai tik tu čia atėjai, aš tuojau sau tariau,
296   25|              pleškėjo kitame krašte, čia beužklysdama vis rečiau
297   25|             kada? Va tai tau, kas gi čia dabar? Kada reikėjo, tai
298   25|             nesirūpiną, kad kam nors čia negera ir sunku. Kas rytas
299   25|       palyginti. Kaip sulyginsi, jei čia tik prasigėrę griovių kasėjai
300   25|              ir turėjo. Praverstų ir čia abi mergaitės. Visko užtektų.
301   25|         dėduli, išsiruošęs?~    - E, čia pat. Žinai, kad mano kelias
302   26|             taku. Jos nieks neatstos čia, toje vietoje, kur taip
303   26|           taip sau. Įdomu.~    - Kas čia įdomaus? Daugiau prišneka
304   26|           jei kartais toks ateitų? O čia, rodos, toks? - teisinosi
305   26|            pirštai taip dreba? E, e, čia kas nors ne taip. Tiek daug
306   26|         velniai! Kad kur...~    - Ko čia keikies? Ar nepatinka?~    -
307   26|       nesvarbu, kaip jie gyvena. Bet čia rašo, jog vyresniu eiguliu.~    -
308   26|            statėsi Tilius, lyg be jo čia nieko kito nebūtų. - Kiek
309   26|        atšiaurus, lyg pavydėtų. O ko čia? Jis neatsikąs ir nepaglemš
310   26|            kur ji lindi. Pagaliau ko čia klausti, ar jis ją gano,
311   26|         gerai nenugirdęs.~    - Taip čia rašo.~    - Skaityti aš
312   26|           Skaityti aš moku. Bet kaip čia tau išėjo? Ar tu dėdę turi,
313   26|              pats, ką ir girininkas. Čia jau tarnautojas, skiriamas
314   26|            Tilius žegnojosi, jog jis čia niekuo dėtas, bet Baikščiui
315   26|           bus kas nors atsitikę. Bet čia nieko neatsitiks, čia niekas
316   26|            Bet čia nieko neatsitiks, čia niekas nepasikeis. Kregždės
317   26|             pliekia Petras. Toks jau čia vyras. Tik iš pažiūros.
318   26|             vėl negali. Galėsi, nėra čia ko. Tik susiimk, ir op -
319   26|                  Ir vakaras buvo jau čia pat. Jis lydėjo gęstančią
320   26|                    Nemoku tamsoj. Ką čia rašo?~    - Tarnybon kviečia.~    -
321   26|      išsiversiu be tavęs, Monika. Ir čia dabar tokia velnystė...
322   26|           galėsiu pasakyti, kad štai čia mano kūdikis?~    - Galėsi.
323   26|                 Geriau mes bėkime iš čia. Aš dirbsiu, ir mums visko
324   27|             kuriuom jis ėjo. Tad kas čia galėjo atsitikti? Kur pradžia
325   27|       elgtųsi taip neapgalvotai. Kas čia tokio? Tik reikia gabiai
326   27|            kur į šoną.~    - Tai kas čia buvo?~    Nieks ir į tai
327   27|                 Ar sudeginti norėjo? Čia man tai neaišku. Pamačiau
328   27|         tikrąją spalvą.~    - Nieko. Čia kažin kur truputį...- prasišiepė