Part

  1    1|               išvertę savo krovinius prie upės. Jos pakraščiu, šiek
  2    1|              visai neskubėdamas neša prie pypkės. Dar palaiko prispaudęs.
  3    1|           pridėjo skerspjūvio dantis prie žievės. Tilius traukė priklaupęs
  4    1|          mintis vaikščiojo nuo vieno prie kito. Jie galvojo kažką
  5    1|            Bet šuniui nekas, kai jis prie klėties prirakintas. O kai
  6    1|             Bet atlaikė, prisiplakęs prie žemės, spaudimo sutelkta
  7    1|             mokslus, o mane prikinkė prie akėčių. Penkioliktus metus
  8    1|              pasėsiu. Sėtuvė traukia prie žemės. Buvau jau prastypęs,
  9    2|             ir beregint praplatinta. Prie kieto medžio, ąžuolo ar
 10    2|       tarbelėmis slinko pas kirtėjus prie artimiausių ugniakurų.~    -
 11    2|             Raudonasis Petras tupėjo prie ugnies, vartydamas ant šakos
 12    2|        šeštadienis.~    Paknopstomis prie ugnies skubinosi miškakirtys.
 13    2|              deguto dėžute maskatavo prie diržo. Girininkas po pažasčia
 14    2|              Sniegas bjauriai vėlėsi prie jų aulinių batų. Jie klūpčiojo
 15    2|           Žiūrėsim, ką pagiedos.~    Prie laužo rinkosi ir daugiau
 16    2|           tuo kaip ir prisijungdamas prie darbininkų. Girininkas išsiblaškiusiu
 17    2|           niurzgė Tilius, pasilenkęs prie savo niekais baigiančio
 18    2|              ir vaikas dar sugraibo. Prie vieno piršto lenk antrą,
 19    2|      prašneko Žabelis, nagus atlupęs prie to darbo per metų metus.~    -
 20    2|                   Nieks tavęs neriša prie medžio. Kas norės užsidirbti,
 21    2|              aidu - nuo vieno medžio prie kito.~    - Kad Petras kažin
 22    2|             tyrelio velnias neprieis prie jo medžių be kitos žiemos.
 23    2|       vežimus į paupį. Miškas plaukė prie vandens per tirpstantį sniegą.
 24    2|             nuodėgulio karštąjį galą prie apsvilusios pypkės. Jis
 25    3|            ir klodami skersai vienas prie kilo. Ne lik per kelio plotį,
 26    3|              pasoda taipgi priklausė prie naujovės. Ją perstatė neilgtrukus
 27    3|          akivaizdoje nusimovė kelnes prie vieno naujau sukasto kaupo
 28    3|          apyvokos, matė sustojančius prie liepos ir toliau, gražesnėse
 29    3|            atėjo su krautuvės iškaba prie vieno namo gonkų. Po jos
 30    3|            pro eiguvos pasodą traukė prie namo, kurio pastogėje, po
 31    3|             lentelės, galu pridurtos prie didžiosios, kita ranka ir
 32    3|            aplinkoje, dailų stalelį, prie kurių merginos šukuojasi
 33    3|           tikras krūvas purvo sunešę prie ūsų ir paausių, rodė, kaip
 34    3|         pačią pavardę, tad ir priedo prie jos ne vienam reikėjo, išskyrimui.~   
 35    3|          išskyrimui.~    Eilė slinko prie raštinės durų. Vienas prisėdęs
 36    3|    degtienėje ir vis tiek neįveiksi. Prie jo grūdosi kirtėjai lyg
 37    3|              dienos kirtimą priskyrė prie naktinio. Iš kur tad tiek
 38    3|             žinai... - jis pasilenkė prie pat ausies ir šnabždėjo
 39    3|            ir šnabždėjo kaip kunigui prie klausyklos pinučių. - Aš
 40    3|           nieko nedirbtum. Sakysim - prie geležinkelių. Kokiu viršininku.
 41    3|               užmiršęs, narsiai rėmė prie sienos vyresniąją Gužaitę.
 42    3|           pametęs kovos dvasią, nėrė prie durų.~    - Aš tau padėsiu,
 43    4|             juodalksnius prilenkdama prie žemės. Juodas miško lankas
 44    4|            kūle ant žemės ir išvydęs prie kaklo taikomus dalgio ašmenis.~    -
 45    4|          kudašių. Vargdienis taisėsi prie jo žarnų.~    - Eik, eik?
 46    4|           sveikatą, kaimynai, - nešė prie burnos karstelėjusios žolienės
 47    4|              tas driskis pasakė ten, prie bufeto, begėdiškai grabinėdamas
 48    4|      Nereikia, - taikė butelio kaklą prie burnos Tilius. - Mums, darbininkams,
 49    4|         užkrito kaklą. Jis pasilenkė prie jos ir beveik siekė lūpomis.~    -
 50    4|       kamaron. Jo dantys kaleno kaip prie.s minutes, apžiojus butelio
 51    5|          pačią paskirtį ir išvaizdą. Prie durų silkių statinė, tarpdury -
 52    5|               talpniai pildėsi ratai prie ratų. Valsčiaus pasiųstas
 53    5|         popierėlius, juos lipindamas prie vežlankio ar pavalkų kamanto.
 54    5|              į kiemą, - rinkėjas ėjo prie kito ir margino pakinktus
 55    5|                  Sėjos metas artėjo. Prie grūdų vežimų maišėsi tokie,
 56    5|     priekiniais dantimis. Paskui ėjo prie kito. Išbarstęs keletą saujų,
 57    5|          kabino nagu sviestą ir nešė prie burnos.~    - Aš turiu pakaštavot.~    -
 58    5|           Prisikaštavojai. Matau jau prie kelinto vežimo.~    - Po
 59    5|             ir derybų mažiau, nebent prie vežimų su visokiausia namų
 60    5|             Broliai lietuviai...~    Prie šventoriaus milžiniško ūgio
 61    5|              kariškai pridėjęs ranką prie kepurės. Ant tilto Antanėlis
 62    5|            pačiame turgavietės kampe prie gatvės, ateinančios nuo
 63    5|           privilioti pirkėjus.~    - Prie silkių, prie silkių, prie
 64    5|         pirkėjus.~    - Prie silkių, prie silkių, prie silkių... -
 65    5|            Prie silkių, prie silkių, prie silkių... - ramiai ir monotoniškai
 66    5|               Ūkininkui pasirodžius, prie jo ėjo Lukošius, liesas
 67    5|    priešpiečiais atpažino Gužo arklį prie urmo sandėlio ir pamatė
 68    5|            su kaimynais šnekučiavosi prie savo vežimo, kramsnodami
 69    5|           pasimatymo.~    Aišku, jog prie visų kvailysčių reikia pridėti
 70    6|           žiemos, kai tekdavo grįžti prie darbo visai ilgai savaitei.
 71    6|             apsitraukė ūkanom ir jau prie namų besmilko siaura dūmų
 72    6|        perkertant reikėjo kloti medį prie medžio, sumušti tvirtą grindinį
 73    6|            lenta jau švietė prikalta prie paskutinio medžio, atskirai
 74    6|             Ačiū, ačiū.~    - Prašom prie stalo.~    - Jei šaukštą
 75    6|              labiau sugniauš kaimelį prie upės, tarp miškų.~    O
 76    6|          kamuojami, ir jis pats eina prie jų prisidėti. Bet kol kas
 77    7|         kurių žemės bent pėda priėjo prie vandens, atidžiai sekė ir
 78    7|            baltais akmenim. Jis vedė prie didelės, stikliniais šonais
 79    7|           atskiru priestatu suręstos prie didelio namo šono. Atidžiai
 80    7|                 šlubasis parodė kėdę prie stalo, padengto žaliai gėlėta,
 81    7|          krosnimi, baltai emaliuota, prie sienos, nudėtos baltomis
 82    7|           šeimininkė guviai pasisuko prie krosnies. Nors ir turėjo
 83    7|               ne tik išgerti, bet ir prie darbo. Karštas darbininkas.
 84    7|             tuoj pašaukė meistrus ir prie viralinės surėmė tas kamaras.
 85    7|         neišeis.~    - Atjojo kumelę prie veislinio.~    - Kas toks?~    -
 86    7|              žiemos vakarais nekinko prie virvių mušimo, nė kitokio
 87    7|            ir ambininkas. Nutvėrė jį prie pirties langelio prisiplakusį,
 88    7|             Jį greičiau tad ir liktų prie mergų kategorijos skirti.
 89    7|            kur mėgo krapštylis Jonas prie varstoto. O vidury šulinio
 90    7|             galvojo pusryčių metu ir prie pietų stalo, nežymiai pažvelgdamas
 91    8|         nuošalumas nepatraukė žmonių prie bažnyčios, ir ji liko viena,
 92    8|         mylių.~    Doveika priklaupė prie žmonos kapo ir sukalbėjo
 93    8|        daiktais ir kartu pašventinta prie altoriaus, apkeliavo stalą.
 94    8|     pasimerkti pavasario šakelių? Ir prie jų labai tinka svogūnų lukštais
 95    8|              su seniu, nepritampanti prie ūkio rūpesčių, net pasišnekėti
 96    8|            stalo, o ta kaip driežas, prie akmens prisiplojus, klausysis,
 97    8|        klausysis, liežuvį pasidėjusi prie durų. Ar ko nenugirs...~   
 98    8|            jį pasidėsiu ant stalelio prie lovos. Jis išdžius per vasarą.
 99    8|                Gražuole, netinka tau prie veido piktumas. ~    O vyras
100    8|               sustos, prisiriš arklį prie nugraužtos tvoros ir seilę
101    8|      svajones ir žavesį.- Gyvendamas prie kelio, visko išgirsi. Ir
102    9|          Kvatojosi, net atsilošdamas prie stalo, aptraukto žaliu popierium
103    9|            mergas ten turi įsitaisę. Prie turtingų ūkininkaičių trinasi
104    9|         pavartė šakelę. Paskui nuėjo prie arklio.~    Ir niekas po
105    9|         birbynes ir vėjas prisiploja prie žemės pakraščio krūmuose.
106    9|             Jeigu lašas raudono vyno prie jos lūpų? Ar jis tik sapnavo?~    -
107    9|     apsikabinęs. Ir anas su armonika prie lango. Ir tam sagos blizgančios.
108    9|    lakstydami ratu, skalija ir loja. Prie senobinio klojimo, ant spalių
109   10|                Senis su pačia sėdėjo prie stalo, o jų duktė stačia
110   10|             stalo, o jų duktė stačia prie plūktinės krosnies, viena
111   10|             Baltramiejus mūsų Zuzaną prie krikšto nešė.~    - Tas
112   10|            žibinčium, o merga sėlino prie kiaulės, atkišusi tuščią
113   10|           lipo ant kaktų. Motina dar prie to žegnojos. Pas duris stovėjo
114   10|           puldinėdama akim nuo vieno prie kito.~    Senis graibstėsi
115   10|           juos aplankyti ir pas save prie alaus pasivadinti. Ir piemenį
116   10|       sunkiai valiojosi, tai plūkėsi prie karvių.~    Gera buvo gudrauti
117   11|          tesąs ponas, kaip ir Žebris prie būdos antai ką pririštas.
118   11|           lyg pažemėjusi, pasigūžusi prie žemės. Žalia veja klojosi
119   11|            keliais šuoliais atsirado prie krūmo ir barkštelėjo botkočio
120   11|        purtantis noras kėlė jo ranką prie lango. Pastumti jį, praverti,
121   11|           gali sakyti?~    Jis grįžo prie savo kumelės. Lyg geležis
122   11|              ir juoko mūriniame name prie viešo kelio, kai šeimininkavo
123   11|           kad taip, tai tikra. Vyrai prie tvenkinio jam priminė netrukus
124   11|            upėn ir prisiglaudęs šonu prie įkalnės, buvo statytas dvaro
125   11|            kirtusių mišką, darbavosi prie tvenkinio, ilgais kabliais
126   11|            krūvomis traktorius vilko prie pjūklų. Lauko darbams vadovavo
127   11|               ar jau užsiregistravai prie kasimo?~    - Dar ne.~    -
128   11|             puiki išeitis. Šnekinant prie atviro lango iš lovos išverstą
129   11|           snaudulio ir įkyrių musių. Prie spaudos kiosko baltakelnis
130   11|        kambary.~    Jis pasuko arklį prie šaligatvio.~    Vaistininkas
131   12|           Senasis Baikštys sustodavo prie vieškelio griovio ir kasydavosi
132   12|          mergų. Daug vežimų jis matė prie Gužo krautuvės, iš kur kartais
133   12|           vienkiemio stogai, prigulę prie žemės, turtingi, ramūs ir
134   12|            rytą, kai jis buvo atėjęs prie vieškelio, iš miško išmaurojo
135   12|       vieškelio, kai buvo atkrapenęs prie griovio ir ten jį apnešė
136   12|    Doveikienė, kai ūkininkas sustojo prie mūrinio pastato su juodu
137   12|            ką tamsta, panele, matyt, prie pinigo, jei taip nesigaili?
138   12|        nutirpusią koją, liko stovėti prie savo mantos - poros lagaminų
139   12|           tekalbėjo tą rytą, sėsdami prie pusryčių stalo.~    Ir,
140   12|             tiek. Jei pasakysiu, kad prie to dar mūsų pieno perdirbimo
141   12|              nepamėgo jų ir neįprato prie jų. Ji vylėsi ištrūkti,
142   12|             kad motinos sesuo gyveno prie mokyklos ir pas tetą ji
143   12|       įskaitant butą, kurą ir šviesą prie to. Pragyventi ji galėjo
144   12|       Virsnėse kone kas antrą dieną. Prie tamsaus švarko jis dėvėjo
145   13|          mergaitė, kokią įsivaizdavo prie bažnyčios, barstant žalumynus.~    -
146   13|               Ne, tada nesisuko.~    Prie sienos barkšojo atremtas
147   13|         pasiekė namus ir prisiglaudė prie sienos, pastogėje. Kur liūtis
148   13|           per kiemą ir, stabtelėjusi prie durų, vienu traukimu atšovė
149   13|          daiktu. Tai buvo priestatas prie klėties įvairiam podėliui.
150   13|             spėjęs nusimesti kurpes. Prie šulinio nusiprausė ir, dar
151   13|            tamsių juodalksnių kūgių, prie atviro lango ilsisi jos
152   13|              jo šakojosi, ji stovėjo prie atdaros spintelės sienoje
153   14|            ir įžvalgi, turinti žemės prie miestelio ir namus prie
154   14|              prie miestelio ir namus prie bažnyčios. Ji tad norinti
155   14|             ir grįžęs iš lauko. Sėdi prie viralinės ir aunasi kojas.
156   14|            Ir užrašyti žemę ir namus prie bažnyčios nori.~    - Visai
157   14|              O maniau, kad jei namai prie bažnyčios. tai tave davatka
158   14|         ilgai, kiek truko pripildyti prie latako maišą. Kai miltai
159   14|           Birutis ir kitas žmogelis. Prie šulinio jis plovė sukruvintą
160   14|        gultis, o prisitraukęs kaladę prie židinio, kaišiodavo žabus
161   14|              Lydint autobusų stotin, prie namo, ant suolelio sėdinti
162   14|          senyva moteris su plunksnom prie kepurės ir šuniuku skreite
163   14|              nusprendė, jog anksčiau prie to niekaip nebūtų priėjęs.
164   15|              neatlupsi. Ir dar kur - prie vežimo rinkoje, kur žmogus
165   15|           vežimo rinkoje, kur žmogus prie žmogaus ir vis tokie - pastatytom
166   15|                 Doveika buvo įpratęs prie visko. Jis galėjo išklausyti
167   15|             dar buvo likę, ir vienas prie stalo Krivickas apmaudui
168   15|              tėviškė. Žmonės daugiau prie miesto linkę. Per daug ir
169   15|        pasidaryti ūkininku, bet, kai prie savo turėtų dviejų hektarų
170   15|          vargiai daugiau uždirbtumei prie melioracijos. Ano darbo
171   15|      parankėje - vadinasi, pririštas prie vietos. Tik kad neapsileistų
172   15|              taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti
173   15|             rovėjos. Kumelė, įtverta prie vandens boso, skambliojo
174   15|              dės, kai nebepaslinksiu prie gyvulių? Išveš į prieglaudą?
175   15|         Apšviestas saulės, priplotas prie žemės, neūžauga, pritraukta
176   15|            koja senas piemuo, artėjo prie šėlstančio gyvulio be baimės,
177   15|            užgriebiama nejučiom.~    Prie to dar reikia save paspausti
178   16|                     ŠEŠIOLIKTAS ~    Prie Vilkijos traukė žmonės su
179   16|               drąsiai galėjo traukti prie upės ir pradėti. Taip skelbė
180   16|         karve ir pora paršų ir daržu prie savo menkos trobos. Mažažemiai
181   16|     pasisemti kaip miške, pelkėse ir prie vandens, atliekant sunkų
182   16|          vieno. Mama neatneš arbatos prie lovos, ir ką tada?~    -
183   16|             iš moksleivių, artėdamas prie ano niūros.~    - Jukš,
184   16|              su girininku prisistatė prie vežimėlio. Išlipo ir sekretorius.
185   16|               nepuls visi kaip šunes prie numesto kaulo ir, sustoję
186   16|          sustojo ir žiūrėjo. Prieiti prie jo ne visur buvo galima.
187   16|               ir tai įgalins prieiti prie durpės. Durpė - Lietuvos
188   16|            išlėkėm be pusryčių, nors prie Dievo stalo eik.~    - Ot
189   16|              jog nesulaikomai veršis prie tikslo.~    Prie Gužo krautuvės
190   16|              veršis prie tikslo.~    Prie Gužo krautuvės stabtelėjo
191   16|             po dūmą sutraukti, grįžę prie tilto.~    Visa apylinkės
192   16|             pažįsta Basiuliškes. Dar prie senosios. Bet nebuvo nė
193   16|             apsirengti. Acto reikia. Prie šaltienos. Reikia būtinai.
194   16|                 Doveika jau artinosi prie tilto, kai iš miško išlindo
195   16|         paklausė viršaitis.~    - Aš prie pono viršininko, paties
196   17|            anas geistų nusiskinti ir prie širdies prisisegti. Ar tikrai
197   17|           taip švelniai, kaip niekas prie jo nebuvo glaudęsis ir tokia
198   17|              katiliukais.~    Miške, prie upės, sausesniame jos krante,
199   17|       apsimušdami srėbė ir gyrė. Jei prie akėtvirbalio dar druskos
200   17|           platumoje. Žara prisiplakė prie žemės, atšipinusi spindulių
201   17|           putpelė.~    Monika sėdėjo prie lango ir klausėsi.~    Kai
202   17|           lova ir šlepsėjo žingsniai prie durų.~    - Dar nemiegi,
203   17|             jau šilta, - ji spaudėsi prie sienos, išsisukdama vyro
204   17|            kiemą ir sutempti vadžias prie gonkų. Jis žino tiek, kad
205   17|          užėmusia jai skirtas vietas prie ėdžių, su kilmės ženklais
206   17|      moterims jau kažkaip arčiau esą prie širdies. Moteriškė tai juk
207   17|          Gali sau knygą pasiskaityti prie tokios šviesos arba laikraštį.
208   17|          turi muštis ir neprasimušti prie galo, tai ir suabejoji kartais.
209   17|             matė, kaip yra pratinama prie to ūkio, prie jo žmonių,
210   17|              pratinama prie to ūkio, prie jo žmonių, ir nieko nebuvo
211   17|             buvo jau taip pripratusi prie tos minties ir prie to žmogaus,
212   17|       pripratusi prie tos minties ir prie to žmogaus, jog tuojau galėjo
213   17|            savanorių. Ir tai nemažai prie to, ką jis turi. Jo žmona -
214   17|            blauzdą. Jis ėjo vis tiek prie savo. Visą amžių ilgėjosi
215   18|             netyčiomis prisispaudusi prie krūties. Ji stebėjo, kaip
216   18|      žingsniai kelio žvyre? Ji puolė prie lango ir, tamsoje prisiplojusi,
217   18|         daikto ir neprikelti žmonių. Prie šulinio sugirgždėjo siurblio
218   18|            vyro meilius žodžius.~    Prie klojimo ruošė šienapjūvę.
219   18|     Basiuliškes. O ir man jau artėja prie kapos.~    - Dar mus nugarbstysi.
220   18|              jau bus tada prisivaręs prie griovio krašto. Jis paskutinis.
221   18|        tiksliai ir nuovokiai jis ėjo prie visko. Trumpam žodelyty
222   18|             galvon.~    Ir kuris ten prie stalo gudravo, neva guosdamas
223   18|            reginį, ji susirado vietą prie kito lango ir iš ten lydėjo
224   18|              tikrųjų, glaudėsi viena prie kilos tarpmiškės sėdybos.
225   18|              kili netrukus priprastų prie to ir be didelio gailesio
226   18|            mane užkalbindavo, atėjęs prie pieninės. Pamokė, kaip saugotis
227   18|              galėjo kliudyti giesmei prie mirksinčių žvakių? Toliau
228   19|         nuplauti prakaito nuo kaktų. Prie bažnyčios, turgaus aikštėje
229   19|               apsnūdo ir prisiglaudė prie tyrelio samanos. Moksleiviai
230   19| nereikalingas niekam. Nepririštas nė prie jokio kelmo, kas šiuo atveju
231   19|            jau taip buvau prisivaręs prie griovio krašto, jau taip
232   19|              akimis ieškodama būryje prie bažnyčios. Ir graužėsi nerasdama.
233   19|    paprasčiausių dalykų, kol prieitų prie tvarkos. Jis ėjo ten nedrąsiai,
234   19|          Tilius klaidžiojo nuo vieno prie kito.~    - Priešpiet viskas
235   19|         Tilius. Jis prisiplojo visai prie žolės, kad neišsiduotų staigaus
236   19|            narsų moksleivį su peiliu prie diržo iš palapinės ir paklausti,
237   20|              pasidaro, labiau vienas prie kito prisiriša, giliau pajunta
238   20|          jaunos dabitos viršugalvyje prie bažnyčios ar miestelio aikštėje.
239   20|             neskaitysim Lauryno. Jis prie karvių dobilienoje. ~   
240   20|        daržovių pietums, tebestovėjo prie durų. Ji pasigriebė ir apsižvalgiusi
241   20|          nemačiusių.~    Jis stovėjo prie lango, už kaklo laikydamas
242   20|         stovėjo kada nors kitas toks prie to veidrodėlio? Toks pasalūnas
243   21|             įkaitusi kaip šeimininkė prie ugnies, žėruodama rausvais
244   21|           trimis mazgais ant galo. O prie Veronikos, gyvatsnapis,
245   21|       virkščias. Jis taip apeina, ir prie langelio. Ne, nereikėtų
246   21|             nemiegotų ir jau stovėtų prie durų įsitempusi ir virpanti,
247   21|            kelias per jį, artinantis prie saulėtos aikštės su keleta
248   21|            pasiliko ir kodėl neišėjo prie upės?~    Būtumei gyvenęs
249   22|                DVIDEŠIMT ANTRAS ~    Prie visų darbų prisidėjo begalės
250   22|        nesunku?~    - Kol kas spėju. Prie kanalo jau tikrai nebūtų
251   22|              išgirsti susirinkusieji prie stalo, išnaudodami retą
252   22|       saulėtą dieną miškų kaimelyje, prie krautuvės. Tilius ir nesiruošė
253   22|            jie. Su kuom šoka Monika? Prie kaštano galima paeiti ir
254   22|       kratinys, kaip raganius miške, prie savo samanų landynės.~    -
255   22|           atgal vidun.~    Per kiemą prie savo vežimėlio skubinosi
256   23|     žvilgsnio pietų ir pusryčių metu prie bendro stalo virtuvėje.
257   23|               Monika baigė priprasti prie miško ir tyrelio. Ir tas
258   23|               jog nevalia nagų kišti prie Basiuliškių šeimininkės.
259   23|              užgintų juos prisisegti prie švarko ir teleistų juos
260   23|             Jį traukte traukė nueiti prie upės, atsisėsti ant žolės
261   23|          išlaikyti drausmę. Stalelis prie įėjimo, kur vienas atkakliai
262   23|     trinktelėjai, kai per daug lindo prie Milės.~    Tilius atsiminė
263   23|             kiti.~    - Sako, aptikę prie pirties langelio prisiplojusį,
264   23|               kokie vyrai darbuojasi prie kanalo. Jei jau ką daro,
265   23|            tyčia laukė, prisispaudęs prie sienos. Taip tik pasitaikė,
266   23|           Išmetė į kiemą, ir baigta. Prie vėjo žmogus.~    Tada tik
267   23|               Ir nesmagu, lyg ir jis prie tos kebelės būtų prisidėjęs.~   
268   24|    žemdirbiui, tik prikritus valandą prie kupečio, atsipūsti ir lėkti.
269   24|        plunksnos ir padaigstės. Lipo prie sudrėkusio veido, vėlėsi
270   24|               Ak, miškas dega.~    - Prie Vilkijos. Margių eglynas.~   
271   25|             vėl pakabina ant sienos, prie lovos.~    Kažin kaip nejauku
272   25|            nepasitiki savo nameliais prie bažnyčios ir nuomininkų
273   25|             Jis pamatė Agnę ir atėjo prie jos.~    - Ir kaimynė! Tai
274   25|            tokią, oho!.. Ir ten pat, prie vietos...~    - Žiūrėk,
275   25|             geresnę... Taigi, sakai, prie vietos...~    Žmogus pamažu
276   25|          laikrodį. Jį užsuko. Dėjosi prie ausies. Laikrodis gerai
277   26|           kaip susibėgimai pievutėje prie klėties, nors tai reiškė
278   26|            staigiai, kiek nelauktai. Prie jos turima priprasti, kaip
279   26|            turima priprasti, kaip ir prie įtampos darbymetėje. Aštri
280   26|     atsiremiant parudusio pievokšlio prie upės, prie kūpsančio kupstais
281   26|      parudusio pievokšlio prie upės, prie kūpsančio kupstais ir viksvomis
282   26|            pavydėjo.~    Jie sustojo prie keliuko, atsišakojančio
283   26|       atsikėlė iš užustalės ir nuėjo prie lango, nors šviesos ir vietos
284   26|            nebeiškentė žmona. - Bent prie mergaičių prispaustum liežuvį.~    -
285   26|             atsiminė kiemo viduryje, prie šulinio su cementiniais
286   26|        galvos? Ir išgirdęs kristumei prie žemės, ir priglaustumei
287   26|            ir priglaustumei ausį lyg prie širdies savo mylimosios.
288   26|              Laumakin pašventoriuje, prie jo kasamo griovio. ~   
289   26|            ir atsisėsti, ji atsirado prie lovos ir pritūpė.~    -
290   26|             ji, glausdama savo veidą prie jo neskusto žando, glostydama
291   26|            žiedas, kaip glaudžiamasi prie gležniausio kūdikio.~    -
292   26|         ranką patamsyje ir prispaudė prie krūtinės. Jis pajuto kažin
293   26|             vidun. Žingsniai sustojo prie durų.~
294   27|           smaigaliu.~    Kryžkelėse, prie mokyklų ar pašto agentūrų
295   27|         Miškelių, pavienių medžių ar prie kelio stovinčio pastato
296   27|       palikdavo pusėtinai ant stalo. Prie jo šoko išsičiutnijęs karčemos
297   27|           laikui. Jis bijojo prieiti prie kokio nors sprendimo ir
298   27|     žvilgsniu viename taške. Svečiai prie kaimyninių staliukų stebėjosi
299   27|           šunys nepajuto, ir sustojo prie durų, galvodamas, kaip jas
300   27|        palaukti, atsisėdus patamsyje prie lango. Viena ji nepareis.
301   27|         Laurynas sėdėjo ant suolelio prie durų ir nykščiu spaudė prigesusią
302   27|              Rankos bejėgiai nukrito prie šonų. Bet greitai atitoko,
303   27|          vasarojumi. Doveika skubėjo prie daržinės. Šautuvą laikė
304   27|           greitai atliks savo darbą. Prie jos nebuvo kas veikti. Jis
305   27|            už pažastų ir vilko atgal prie ugnies. Jis stojo į pasiutusias
306   27|       pasieks ugnį, ar žmonės atbėgs prie gaisro? Padegėjas turėjo
307   27|        gaisro? Padegėjas turėjo žūti prie ugnies. Tik toks tebuvo
308   27|          Paleistas negyvėlis sudribo prie jo kojų.~    - Ei! Ei!~    -
309   27|               vienu keliu priklaupęs prie lavono.~    - Gal dar gyvas?~    -
310   27|               Bet kodėl jis vilko jį prie ugnies? - klausė eigulys
311   27|            Doveika, reiktų tuoj pat. Prie liudininkų, - pasakė eigulys
312   27|              Jis ėjo namo. Tesišildo prie ugnelės subėgę geri kaimynai.