Part

  1    1|          skardėjo ilgai, pratisai, lyg skerdžiaus ragas.~    Neilgtrukus
  2    1|  skerdžiaus ragas.~    Neilgtrukus lyg tai migla kokia, lyg patsai
  3    1|   Neilgtrukus lyg tai migla kokia, lyg patsai debesis nusileido
  4    1|           kišo Tilius savo letenas lyg neklaidingą įrodymą savo
  5    1|         storais pirštais, putnios, lyg patinusios. Jos blizgėjo
  6    1|          kitus medžius, atkandamos lyg plėšriais dantimis nuo kelmo.
  7    1|           laikėsi. Dantys džeržgė, lyg stiklo šukes grauždami.
  8    1|        trauk!~    Eglė brakštelėjo lyg mėšlungio suimtas sąnarys.
  9    1|                 Hm... Kartais taip lyg ir atrodytų. O Každaila
 10    1|           susijaukę tavo galvelėje lyg sąšlavyne. Nu, pajunti kažkokį
 11    1|       laukimo, lūkuriavimo, buvimo lyg parengtyje. Ir į mišką jis
 12    1|      centimetrai. Tokiam berniukui lyg ir turėtų savaime atsirasti
 13    1|       trenkė kumštimi tartum kūle, lyg rimtai, lyg erzindamas.~   
 14    1|           tartum kūle, lyg rimtai, lyg erzindamas.~    Petras atsmaukė
 15    1|            keldamas galvą aukštyn, lyg į pastogę.~    - Būtų mergom
 16    1|     sumirksėjo mažom akutėm, taip, lyg prieš save matytų ką tik
 17    1|           diržu, krūtinę išvertęs, lyg mietą būtų prarijęs. Nė
 18    1|           Nė ausim nekarpo. O buvo lyg nedašutęs, sulūžęs, Dieve
 19    1|    girininkas! - pertraukė Petras, lyg visai nebūtų klausęsis jo
 20    1|            Tilius klimpo svajonėse lyg sužiedėjusiame sniege. Tik
 21    2|          patsai būdamas stačias ir lyg patenkintas tąja netikra
 22    2|     neleido nė prasižioti, dėdamas lyg sniego gniūžte stačiai į
 23    2|           kepurės ausys maskatavo, lyg vižlo. Jis šaukė nuo tolo:~    -
 24    2|                    Kva kva kva...- lyg sūriu apsirijusi varna nusikvatojo
 25    2|          susimynusio sniego luitus lyg storiausias medžio klumpes.~    -
 26    2|            dūmai debesiu juos sėmė lyg švęstų žolelių mišinys per
 27    2|     susikeikė bjauriai ir garsiai, lyg vėl būtų suirusios jo naginės.
 28    2|       sudejavo, graibydamas nosinę lyg prakaitui nusišluostyti.~    -
 29    2|     priešpiečiais pagavusi dulkti, lyg ir aprimo. Palšas rūkas
 30    2|      nesibaigiančio vargo. Giliai, lyg atviron žaizdon subirusius
 31    2|           pačių spalvų deriniu ir, lyg replėmis nutempta žemyn,
 32    2|      rimtai užsiėmęs savo darbu ir lyg nematąs, koks didikas stovi.~    -
 33    2|          sueigą, eigulys mirkčiojo lyg tikras sąmokslininkas. Špicas
 34    3|      aštriu spindžiu taip tiesiai, lyg išvarytas pagal ištemptą
 35    3|         medunešio metu jų spiečiai lyg liepsnos kamuoliai risdavosi
 36    3|             taikydami išvesti vagą lyg tyčia per vidurį buvusios
 37    3|         savo ilgumą susilenkdamas, lyg perlūždamas pusiau. Gužienę,
 38    3|           Prie jo grūdosi kirtėjai lyg velykinės išpažinties atlikti,
 39    3|           ir ledijo. Žemė blizgėjo lyg stiklu pavožta. Juoda miško
 40    3|            delnas į delną išilgai, lyg nusivalydamas rankas po
 41    3|           su išplėštu kelnių klynu lyg ant keršto kaukte kaukė
 42    3|  stiklinėje taip arti, kad juto jų lyg plonyčių adatėlių dūrius
 43    3|     Tugaudžio, kurio galva svyravo lyg laikinai pritaisyta ant
 44    3|               Tilius nudelbė akis, lyg kažką negera prisiminęs.~    -
 45    4|            ir čia pat. O kad lyja, lyg brolių miegančių dieną.
 46    4|       kraipė šviesią galvutę Agnė, lyg ožka, skabydama jurginus
 47    4|          taip garsiai ir bjauriai, lyg staigiu oro trūkiu į plaučius
 48    4|       prikimusiu ir klaikiu balsu, lyg veršis permuštas kūle ant
 49    4|       jautėsi, būdamas blaivutėlis lyg prieš komuniją. - Kai išgirsit,
 50    4|         ant suolelio taip tiesiai, lyg būtų kas mietu pasmeigęs,
 51    4|         kraipė galvutę, mirkčiojo, lyg sutartus ženklus duodama,
 52    4|          sutartus ženklus duodama, lyg ir parodydama. jog ji žino
 53    4|          purtė savotiškas drebulys lyg peršalus. O ausys ir sprandas
 54    4|         palinko. Krūtinė sugniužo, lyg butų kas orą ištraukęs iš
 55    4|         kažkas. O Každailos balsas lyg ir vadovavo:~    - Su dešine,
 56    4|   pabrėždamas paskutinius žodžius, lyg siūlydamas juos atsiminti,
 57    5|      išsiskyrė savotiškai dusliai, lyg ritinant tuščius kubilus.
 58    5|      begalėjo mostaguoti, išdygusi lyg guba iš gėrybių krūvos.~   
 59    5|   prisimerkdamas ir susiraukdamas, lyg remdamasis pats su savim,
 60    5|          remdamasis pats su savim, lyg pajutęs didelį nesmagumą.~    -
 61    5|           senis šaukė visam turgui lyg kunigas iš sakyklos, kad
 62    5|          teisės, - pakilo eigulys, lyg tikrai žinotų, kad jie neturi
 63    5|           atskaitė grąžą.~    - Aš lyg ir nujausdamas. Taip ir
 64    5|          pasiūlė, numodamas ranka, lyg tai, ką darė, tebuvo tik
 65    5|          Ir pasijuto toks didelis, lyg staiga išaugęs, turėdamas
 66    5|          Tilius.~    Jis matė save lyg veidrodyje, atsimušusį lange,
 67    6|  kelmeliais. Ploni, skysti debesys lyg išskidėjęs marškonis nudraikė
 68    6|            graudulio ir nevilties, lyg amžiams būtų pasmerktas
 69    6|           tą retą dvasios pakilimą lyg dovaną, jį prikėlusį su
 70    6|     pasidarė juodas ir grėsmingas, lyg nakčiai įsigalėjus. Tokiame
 71    6|            ir kaimuose. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas,
 72    6|      vienos krūvos ir mėtė į kitą, lyg rūšiuotojas prekių, per
 73    6|            vis arčiau ir tvirčiau, lyg pabūgęs, kad gali ją sugriebti
 74    6|    tarpmiškėje.~    O Agnė viso to lyg ir nematė. Ji pati savimi
 75    6|            krebždėjo ir brazdinosi lyg prisigrūdusi milžiniškų
 76    7|        tačiau to, paties pavasario lyg dovanoms siunčiamo pro pat
 77    7|      kurios sudarė savotišką raštą lyg audinyje.~    Tada pasirodė
 78    7|          stiklinių vyno jį nešiojo lyg rūgstantis alus statinę.~   
 79    7|            smarkiai mušdama kojas, lyg pasiryžusi jas suvaryti
 80    7|            tai tas negerai. Ir vis lyg pasižymėti stengdamasi.
 81    7|          poliai dundėjo. Iš karto, lyg ženklą davus, įniko kurkti
 82    7|        kabėjo ir suposi, perlaužta lyg vežlankis, atšokęs nuo ienos.
 83    7|   skrisdamas iš nežinia kur ir čia lyg užtvaroj susisukdamas. Drebėjo
 84    7|           ten suposi, atsimušdamos lyg vandenyje, žvaigždės ir
 85    8|       skaisčiai raudona ir didelė, lyg monstrancija kunigo rankose.
 86    8|            aniuolas su palmės šaka lyg vėdinti pasiruošęs. Jaunoji
 87    8|       vakarėlis. Virsnių kaimelis, lyg ant delno išsidėstęs ir
 88    8|    ištrintos. Lentos tik baltuoja, lyg būtų vakar naujai sudėtos.
 89    8|   nuotaikos, ir svarstė valandėlę. Lyg poilsio saldumas tvokstelėjo
 90    8|          kartu su savim, atsinešęs lyg sugniaužtoje saujoje skaisčiai
 91    8|          užtraukė, pabaigęs darbą, lyg pabaigtuvėse doras talkininkas.
 92    8|           ir vėl švelniai, tykiai, lyg supantis ant vandens. Geriau
 93    8|         įvairiaspalvio popieriaus, lyg tinklų padengiančio lubas.
 94    8|           paparčiais ir žiedeliais lyg žvaigždėmis galuose išrašytais
 95    8|     viršūnės bėgo artyn ir staiga, lyg pradalgėn mušamos, braukėsi
 96    8|                  Neikim.~    - Man lyg oro trūktų, - ji grabinėjo
 97    8|            tartum priekaištaudama, lyg nebesulaukdama to, kas buvo
 98    8|     tvirtai tvirtai. Taip tvirtai, lyg būtų siūbuojančioje valtyje
 99    8|        kryptimi. Ir atsimerkė jis. Lyg nagais užkabindamas, drėskė
100    8|          surado.~    Ir viskas vėl lyg iš naujo jų akiratyje prasidėjo.
101    8|           Vyras tebemojavo pinigu, lyg įspėdamas, kad pinigas tokiu
102    9|          tramdė smaugiantį niršulį lyg graudulio ašarą, atkylančią
103    9|       žiaunos krutėjo grikšėdamos, lyg jis būtų kramtęs žvyro saują.
104    9|           pagaikščius. Jis šiepėsi lyg erzinamas šuva. Velnią galvojo
105    9|        lengvai krabžtelėjo klingė, lyg šuva butų palietęs letena,
106    9|          atsikabinęs. Veterinorius lyg keršydamas leidosi į dainas.~    -
107   10|      apniukusi, užgriuvusiom akim, lyg neišsimieganti per naktis.~    -
108   10|             Senė laikėsi, ir tiek, lyg iš ketaus nulieta. Ir tai,
109   11|        kažkaip kitaip nuo žalumos, lyg pažemėjusi, pasigūžusi prie
110   11|           grįžo prie savo kumelės. Lyg geležis iš žaizdro, kritusi
111   11|       lūpos minkštos ir praviros - lyg šypsniui, lyg šnabždesiui.
112   11|           praviros - lyg šypsniui, lyg šnabždesiui. Ką ji galvoja,
113   11|         tyrelis blausiai mėlynavo, lyg dar nespėjęs nupustyti miškakirčių
114   11|       Tugaudis rausėsi po kišenes, lyg ieškotų kokios dovanėlės,
115   11|         jam nuo vandens. Tie vyrai lyg giminės jam buvo pasidarę.
116   11|           ir nuklodama paviršiuje, lyg šviežiai suverstas vagas.
117   11|          viena ranka jį prispaudė, lyg saugodamas, kad vėjas nenuneštų,
118   11|    gurgždėjo iškrakmolytu standumu lyg zakristijos kamža. Priešingai
119   11|       smulkesnis ir toks baltutis, lyg saulės neregėjęs nuo pat
120   11|       litai su centais. Už nugaros lyg sniego gniūžtę kas būtų
121   11|     numirėlio šypsena ir krabždėjo lyg pelė, užlipindama paketėlį.~   
122   11|      dantimis ir visais sąnariais, lyg tuomi norėdamas išpurtyti
123   11|           debesys vertėsi kūliais, lyg nugirdyti. Jis buvo namie,
124   12|     pasidarą dar daugiau pastebimi lyg užgijusios žaizdos randai.
125   12|        taip rūpinosi Gužo moterys, lyg ji būtų jų sesuo ar duktė,
126   12|            akim. Toli, kelio gale, lyg išžarstyto laužo nuodėguliai
127   12|            ir tokiu išnašiu mostu, lyg išreikšdamas pagarbą ir
128   12|     atsirastų. Tegul bala...~    - Lyg ir per siaura dviem būtų,
129   12|           negailestingai suveržusi lyg lanku, kad širdis šalo ir
130   13|           rausėsi po savo daiktus, lyg tikrindamas, ar kas nagų
131   13|            nė lango neužsidengusi, lyg visi Basiuliškių darbininkai
132   13|            išniro balkšvas šešėlis lyg nuo debesio vėjo atplėšta
133   13|      blynus, tai po visą iš karto, lyg būtų savaitę nevalgęs.~    -
134   13|         jos rankas.~    Ji alsavo, lyg būtų bėgusi ir skubėjusi.
135   13|     lūpomis ir sukąstais dantimis, lyg ji būtų stengusis sulaikyti
136   13|       peties, tačiau toks lengvas, lyg išsinėręs iš motinos vystyklų,
137   13|              Iš tolo laukas atrodė lyg nubertas kupstuojančiais
138   13|  Kambariuose žvangėjo ir barškėjo, lyg ten viskas būtų kritę iš
139   13|   pasilenkusi ir taip rūpestingai, lyg tikra gailestingoji sesuo.
140   13|          ant jos viršutinės lūpos. Lyg būtų kas švelniai švelniai
141   14|           o sparnai vienas po kito lyg iš debesų leidosi, girgždėdami
142   14|            jis tik atrodė niūra ir lyg piktas visą laiką, o kiti
143   14|             tai auksinis, o ūsai - lyg iš smulkučių vario vielelių
144   14|      darbus, ir jie slydo lengvai, lyg žaidžiant, lyg pramogaujant.
145   14|            lengvai, lyg žaidžiant, lyg pramogaujant. Jis mažai
146   15|      dviratį vasarai pasipirkti, - lyg ir pasiteisino vyras.~    -
147   15|          jos toks keistas šypsnys, lyg ji žinotų dar daugiau. Lyg
148   15|         lyg ji žinotų dar daugiau. Lyg ji būtų kuo nors dėta toje
149   15|        užantin ir smukdė nuotaiką. Lyg kojas būtų spaudęs perdžiūvęs
150   15|         spaudęs perdžiūvęs apavas, lyg šlapių rūbų erzinantis prisilietimas.
151   15|     daržines, klėtis ir viralines, lyg būtumei jų neatsiejamas
152   15|            aikštė, jai pasirodžius lyg dienos po darganų ir purvynų.~   
153   16|           tekėjimu jau prisistatė, lyg bijodami prasnausti eilę.
154   16|           nugairintas vėjų, bėrėsi lyg šašais plikų kelmų gruodu.
155   16|         suimančia kvaptimi. Pilka, lyg pelėsiais apsitraukusi samana,
156   16|   einančiojo kojas, ir jis jautėsi lyg duobėje, liumpuojančioje
157   16|          Va, kas kelia abejones ir lyg kirminas graužia paširdy.~    -
158   16|        savo valsčiaus narį, staiga lyg iš po žemių išdygusį su
159   17|         Mergaitė numykė patylomis, lyg jai tikrai nemažai būtų
160   17|      aukščiau galvos. Buvo panašu, lyg ji verktų arba dantimis
161   18|         girgždina lovą ir pūkščia, lyg slogučio slegiamas. Ir ji
162   18|           oda ji pajuto jo kraują, lyg jis būtų aptaškęs jos veidą
163   18|        akis.~    Jos akys perštėjo lyg išpūstos sauso smėlynų vėjo,
164   18|       išpūstos sauso smėlynų vėjo, lyg išėstos sūraus prakaito.
165   18|            kaupėsi juodame daikte, lyg patyčiai surenkąs visa,
166   18|        vėlėsi į užuolaidų nėrinius lyg paspęstus tinklus ir krito
167   18|           rankom spausdama krūtis, lyg maldoje ir bejėgiame nuolankume
168   18|     valdančiojo didybės ir malonės lyg bajoras tėvūnas savo kiemo
169   18|         aukšto ir sunkaus silueto, lyg medžio, augančio nuošaliai
170   18|    nuošaliai ir atskirai nuo kilų. Lyg medis jis buvo išaugęs staiga
171   18|        Viena iš tokių, kada viskas lyg sutirpsta būsimųjų įvykių
172   18|         pynę, mirguliavo ir suposi lyg sklidiname inde erdvėje,
173   18|      gražumėlis ir daina iš miško! Lyg nieko panašaus nebūtų girdėjusi
174   18|          ir jis gaivališkai plūsta lyg daina iš miško, ir jis užlieja
175   19|      griovys juoda ir garuojančia, lyg smaloje įrėžta vaga pjovėsi
176   19|           Apypiete tyla nusistojo, lyg būtų sunkiu akmeniu nugrimzdusi
177   19|             Jis ėjo ten nedrąsiai, lyg prasikaltėlis ir išdavikas.
178   19| išspjaudyti, jie vėlėsi tarp dantų lyg pakulos, ir kartkartėmis
179   19|     niurzgė ir šnypštė, bet kėlėsi lyg sulankstomas metras ir nukrypavo
180   19|       skynėsi kelią per jo plaukus lyg per tankiausią mišką.~    -
181   19|      įspraudęs žolėn, taip kietai, lyg geisdamas prisitraukti šviežaus
182   20|       skysčio kabėjo varpų galuose lyg skausmo ašaros, ištryškusios
183   20|     platybėmis, kurių apžiūrėjimui lyg kokiai tarnybai geriau tiktų
184   20|    pašalinio garso. Dangaus lopas, lyg langas į tolimą ir Dievo
185   20|        kažin kaip suiro, jos tirpo lyg sumerktos saldžiame miešime,
186   20|         užpakalyje, galvą nudūręs, lyg stengdamasis aptikti kažkieno
187   20|            skirtis taką ir laužtis lyg praamžina, neįžengiama giria.
188   20|      degdamas, graibėsi apie save, lyg ieškodamas pateisinimo savo
189   20|      suskliaudęs, irzliai kraupus, lyg veržiamas kietai prisuktos
190   20| Pripratinti jo niekas ir nemėgino, lyg gerai pažindami jo būdą
191   20|         prėslą kopėčiomis. Sustojo lyg dvejodama ir keliais šuoliais
192   20|       sulipę prakaitu, išsipylusiu lyg rasa rytmečio brėkšmoje
193   20|         sutiko Tilius. ~    Ir ji, lyg to negirdėjusi, vienu matu
194   20|          pūkelius, tamsiu šešėliu, lyg brūkštelėjimu nuo tolo,
195   20|       nutęsiamai pasakyto sakinio, lyg būtų susisvajojusi ir bandžiusi
196   20|           Nežinau...~    - Tvanku, lyg būtų prieš lietų.~    -
197   20|           ji sukluso ir pasisvėrė, lyg pasirengdama pulti stačia
198   20|        neužgriebė savo galvoje. Ji lyg sukosi, ir akys, tartum
199   20|        pirštų. Plonų, ilgų, baltų, lyg saulės niekada nemačiusių.~   
200   20|        tamsius šešėlius poakiuose. Lyg subrendo, lyg surembėjo
201   20|           poakiuose. Lyg subrendo, lyg surembėjo per paskutines
202   21|        lūpomis ir blūsčiojo nuo jo lyg įpūstas žaizdras sidabriniu
203   21|       viršuje ir gulsčiais šonais, lyg aštraus peilio rėžiu jauno
204   21|       nemiegi, ko šniurksi nosimi, lyg krienus brazduodama? Sesuo
205   21|       kudla. Tasai, kurs storai ir lyg būgnas dudena. Ar tai tik
206   21|            ji atsivežė kavalierių, lyg viena pati nebūtų kelio
207   21|       turėtų būti toji jo žmonelė? Lyg jų turtingoje parapijoje
208   21|   rūpestingumas tos krikštomočios, lyg ji savo tikram sūnui pačią
209   21|      susisukusios ir susipynusios, lyg viesului perėjus per rugių
210   21|              Tilius nuleido galvą, lyg nuolankiai sulikdamas su
211   21|     įsispyrusi žiūrėjo į jo veidą, lyg siekdama pati tiesiogiai
212   21|           darė pailgą ir prakaulį, lyg sukaltą iš lentų, ir sendino
213   22|            bloga - klausė savęs ir lyg gniaužė alsavimą, tikėdamasis
214   22|         kažin ko ir iš kitos pusės lyg artėjo, artėjo.~    Jį baugino
215   22|            į kalbas.~    Jaunasis, lyg keršydamas seseriai už nuolatinį
216   22|           Ir dar dabar tebegrimzdo lyg sunkus akmuo į skystą liūną.~   
217   22|         per daug anksti jis skuba, lyg bėgdamas nuo ko. Bet grįžti
218   22|          pat plonumo, nublukusiais lyg linai iš po plūktuvės, ant
219   22|            neprikultų? Jis juokėsi lyg žiovaujantis arklys, atverdamas
220   22|    sužinoti?~    Tugaudis ir Milė, lyg susimokėliai kokie, susižvalgė.
221   22|  pasiutusiai skubėjo? Jis pasijuto lyg pervertinęs reikalą. Praradęs
222   22|        girtųjų šūksniai. Jis brido lyg į rūką. Jis skendo naktin,
223   22|           rūką. Jis skendo naktin, lyg upės sietuvon. Nėrėsi iki
224   22|           spjaudo baltomis putomis lyg šuva pikčiausiai pasiutęs
225   22|            rėkė. Ir nutilo staiga, lyg vandeniu užliejus. Šunes
226   22|      Naktis, nebetalpindama garsų, lyg perpūstas indas plyšo ir
227   22|           Senis kniustelėjo galvą, lyg arklys, pajutęs nešamus
228   22|            visas pasidavęs pirmyn, lyg didelė prakaulė varlė, pasiruošusi
229   23|        pjovėsi aštriu giliu pjūviu lyg į jauno, lygaus medžio žievę.
230   23|         vaikištį iš medžio išpurtė lyg šunų užvytą katiną. Istorijų
231   23|           Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška. O čiagi
232   23|         Gužas, dulkindamas rankas, lyg būtų ką tik iš malūno išnešęs
233   23|        Taip ir išvarė. Ir nesmagu, lyg ir jis prie tos kebelės
234   23|     žiūrėjo pro pirties langelį, - lyg nenugirdęs šnekėjo savo
235   23|        nors. Jis nyrino pakrūmėmis lyg nusidėjėlis bažnyčioje nuo
236   23|        senis. Vai Dieve, visi.~    Lyg ir susenęs daugiau atrodė
237   23|         atskrido lengvai, švelniai lyg skiedrelė, besisupanti ant
238   24|   Susirenkančių iš visų pasviečių, lyg ten, jų kraštuose, nebuvo
239   24|    saulėleidžiai driekėsi išilgai, lyg drąsia ranka išvestas brūkšnys,
240   24|          dega jų kieme. Pašvaistė, lyg raudonai įkaitintas keptuvės
241   24| greičiausiai susivokė. Jis lakstė, lyg jo paties marškiniai būtų
242   24|         tokiu greičiu ir smarkumu, lyg ištrauktos iš žibalo markos,
243   24|         sruvo kamienais ir piktais lyg įerzintos širšės lašais
244   24|       gaidžiai. Ir ugnis užtroško, lyg ant jos kas būtų papūtęs
245   24|          buvo paišini ir nusmilkę, lyg iš jaujos grįžę po linų
246   24|  Basiuliškių raišius taip narsiai, lyg tikras šauklys turgaus aikštėje,
247   24|          kraštų. Tuos ištuštintus, lyg ant karštų krosnies akmenų
248   24|           kaušelį, staiga pasijuto lyg iš naujo šion žemėn atkeliavęs.
249   24|     daugiau suodžių. Kakta paišina lyg puodo dugnas, - nusistebėjo
250   24|       rūsio angą. Ir žiūrėjo taip, lyg matytų žmogų, smaugiantį
251   24|       Skirstėsi dainuodama liaudis lyg po didžiulės talkos. Kam
252   24|            nenoromis, kaip nesavi, lyg dar ko nors bjauresnio tikėdamiesi.
253   24|          dabar Doveika pasikeitęs. Lyg į kuprą pasimetęs, lyg ir
254   24|             Lyg į kuprą pasimetęs, lyg ir senstelėjęs daugiau.
255   24|          šviesios minties trenkta. Lyg kokio radinio be galo maloniai
256   24|          svilėsiai suėmė galvas ir lyg sukatos pagautos avys drumstėsi
257   24|            įtemptai galvojo. Kažką lyg iš sapno, lyg matytą per
258   24|       galvojo. Kažką lyg iš sapno, lyg matytą per dūmus jis prisiminė.
259   24|        reikės. Išeisiu, nebijok, - lyg skaitydamas svetimas mintis,
260   25|          nejaukiai rausvą atspalvį lyg tolimas gaisras, atsimušęs
261   25|       molynų žiūrint, dūmai atrodė lyg amžiais nesudylanti migla,
262   25|            grumsto, kirmėlės kirpo lyg žirklėmis. Linai, pakloti
263   25|         išvaizda ir laikymasis. Ji lyg paaugo ir sustembo. Maža
264   25|       aplinkos kevalą. Ir numetusi lyg išaugtinius rūbus. Tarp
265   25|        pajusdavo kartumą gerklėje, lyg prisiuosčiusi gailių, ir
266   25|           nebeužeina nusipirkti, - lyg niekur nieko kalbėjo toliau
267   25|          Kada miško viršūnės smego lyg peiliu nupjautos, puldamos
268   25|       dūmai sunkėsi iš jų versmių, lyg atnašaujant piktam, niūriam
269   25|     smilkstantis ir nejaukus taip, lyg sutraukęs savin visas paslaptis
270   25|          ir medžių viršūnės plaukė lyg iš vandenų. Keistai atrodė
271   25|         Dar sakė kažin ką, bet jau lyg ne savo liežuviu. Agnė irgi
272   26|   prasisunkti iš po marškinių.~    Lyg apyaušrio metu nuošalioje
273   26|           žemė, rengiama poilsiui, lyg jaunoji, lyg motina, kasmet
274   26|    rengiama poilsiui, lyg jaunoji, lyg motina, kasmet atgyjanti,
275   26|           pasijusdamas perpildytas lyg stogo šiaudo birbynė. Ruduo
276   26|             Jis kniostelėjo galva, lyg ūmai prisiminęs atidėtą
277   26|       miško. Kai palaukė jį traukė lyg aukos tykanti nelaimė. O
278   26|           smilgų šluotelės žibėjo, lyg prižertos smulkučių karoliukų.
279   26|      savarankiškas statėsi Tilius, lyg be jo čia nieko kito nebūtų. -
280   26|     pasišiaušęs ir taip atšiaurus, lyg pavydėtų. O ko čia? Jis
281   26|        liežuvį.~    - O Doveika, - lyg negirdėjęs, varė savo vyras, -
282   26|      pradėjo painiotis tarp dantų, lyg ji būtų skaičiusi jo kąsnius.
283   26|       vilgė gomurį, žodžiai vėlėsi lyg pakulos burnoje, ir jis
284   26|         Jis stovėjo kiemo viduryje lyg turgavietėje neparduotas
285   26|         nieko nėra, kuri baigiasi, lyg peiliu nupjauta, ir išnyksta,
286   26|       žemės, ir priglaustumei ausį lyg prie širdies savo mylimosios.
287   26|            Petras - susirasi kitą, lyg mergų sviete kada trūko.
288   26|     šratais jo muškieta užtaisyta, lyg vilkams ar šernams. Ir kabo
289   26|       lydėjo gęstančią saulę taip, lyg jų regėtų paskutinį kartą.
290   26|     įsigalinčia tamsa, jis jautėsi lyg apleistame name, viduryje
291   26|           juos užliejant atvangai, lyg snauduliui.~    Bet Lauryno
292   26|             Durų klingė krabždėjo, lyg ant jos būtų uždėta nerami
293   26|       eisime, - pasimetusiu balsu, lyg būtų pramiegojusi kažką
294   27|         viduje, nusisukęs į langą, lyg stengdamasis sugauti jam
295   27|         išgirdo apie savo žlugimą. Lyg išėjus iš tamsios jaujos
296   27|         Kamuolys buvo susiraizgęs, lyg pakliuvęs kačių naguosna.
297   27|            ir skausmas prieširdyje lyg kaulėti pirštai sugniaužė
298   27|            jų vyras ir kuri žmona. Lyg didesnei apyjuokai senis
299   27|           ar dantim ir išsilaikyti lyg audroje prieš sutelktą vėjo
300   27|          su tokiu blausiu kartumu, lyg patvirtindamas, kad jau
301   27|       vasaros, iš kitų metų laikų. Lyg iš vario skardos išlenkta
302   27|           Ji gaudė visa ir virpėjo lyg įsisiūbavusi varpo širdis,
303   27|       įtraukdamas kuo daugiau oro, lyg nerdamas vandenin. Jis turėjo
304   27|      ilsėjosi. Jis alsavo sunkiai, lyg visą kelią būtų atbėgęs
305   27|             suiro gabalais, pabiro lyg žvyro sauja, atgniaužus
306   27|         šonų. Bet greitai atitoko, lyg į ausį pakuždėtas. Kažkas
307   27|          Staiga šviesa plūstelėjo, lyg būtų kas ištraukęs žibintą
308   27|           kraujas. Akys išplėstos, lyg lupamos iš kaktos. Jis nerodė
309   27|       žvaigždžių. Daržinė pleškėjo lyg šiaudų kupetys. Jokia liūtis
310   27|        Basiuliškių stogų. Medžiai, lyg iškelti iš savo vietų ir
311   27|            daiktus. Jis šlavė juos lyg šluota palaidą kiemo smėlį