| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1519 7| Jei pila, gerk - jei muša, bėk. O ne visad papuola taip. 1520 19| Tai iš kur tada? Ir paliks bekėpsą sausais dantim.~ Pirmadienį, 1521 26| Aš bijau... Geriau mes bėkime iš čia. Aš dirbsiu, ir mums 1522 5| dirbėjas Smilga, vadinamas Bekonu. Ir suko rylą nušiuręs žmogutis, 1523 25| taip paniekintą. Ji surado, bekraustydama daiktus, tarp kitų ir raudonus 1524 2| gerklėje ir niūriu, juodu, bekraščiu kaip tyrelis rudens vakarą 1525 7| plotuose. Tyrelis smilko bekraštėje. Ir pavienio šunies vampsėjimas 1526 12| akiratis. Vienu tarpu jis bėgo bekraštėn tolybėn, gūbriuotas sukilusiais 1527 4| droždama per ranką, išvadavo belaisvio kailinius.~ - Jau tu 1528 18| cigarete.~ - Palikau belaukiančią. Bet aš tavęs neleisiu, - 1529 12| ieškoti. Porą kartų, jau beldžiantis per mišką, stabdė arklį, 1530 27| suliejusi į vieną, jog tik rūbai beleido išskirti, kuris iš jų vyras 1531 24| kraujo. Dievas žino, kada belijo. Rugiai suplaukė į daržines 1532 14| nenorėjo.~ - Kas čia beliktų. jei tu išvažiuotum?~ - 1533 8| visko išgirsi. Ir visokie belsis į tavo duris. Bet jei tik 1534 9| Ponams neprivaloma belstis, einant pas samdinius. ~ 1535 17| jokių abejonių.~ Ir taip belyginant tokį nuostabų laikotarpį 1536 3| ašarojo, išėstos dūmų, vėjo ir bemiegės nakties. Pasilenkdamas, 1537 14| pramogaujant. Jis mažai bemiegojo naktimis. Laukė pokaičio 1538 2| atslūgo. Tilius nusikeikė kaip bemokėjo šlykščiau.~ - O dabar 1539 9| pasigedo apyvėliai. Prieš tai bendradarbiai pradėjo nebesutarti. Žeimys 1540 8| suimamas į saują, ruošėsi bendram pasilinksminimui, nebelaukdamas 1541 3| pripažindamas vienintelę su jais bendravimo formą, tai nesivaržant gerti 1542 9| pasilikus pas kleboną ir bendravusi su dorais parapijiečiais.~ - 1543 9| norit. Aš nepriklausau jūsų bendrovei. Arba pasakykit šeimininkui. ~ 1544 15| į miestą, ir išsirinksi bendrovėje. Aš dar šioks toks valdybos 1545 23| susirinkimus, į posėdžius pieno bendrovėn. Ji ateidavo užuolankomis 1546 12| dar mūsų pieno perdirbimo bendrovės valdybos narys ir kad galiu 1547 12| galinčių rungtis su mažesnių bendrovių pieninėmis. Apylinkė turtinga. 1548 26| įžeidimas taurios miškininkų bendruomenės. Būdamas jos išlikimas narys, 1549 8| nepritinka. Nueis. Ir kur benupulsi šiame ramiam kampely, kur 1550 2| greitai nepersergi. Bet ką aš bepadarysiu, kai taip viskas dailiai 1551 16| žodelį. Vargiai jau kada bepasilaikys, kad tiek ir tokių svarbių 1552 7| išvarė. Bet jis ir gauna, kur bepasisuka. Gužaitė aną vakarą, sako, 1553 22| kabintis, tai kažin ar ką bepeštų. Nes šviesiaplaukio draugai 1554 1| megztuką užsitrauki ir, beplėšdamas žemėn, visas sagas išbarstai. 1555 17| maniusi, jog pečius sudaužys, beplodami plas plaštakomis. Ir vis 1556 24| krito iš jo rankų. Ką su juo bepradėsi - jis tik painiojasi po 1557 27| Pavėluota su visu gyvenimu. Jo beprasmybė iškilo priešais kaip juodas 1558 5| kviečius nebežinojo nė kiek beprašyti, kai mirkytų linų birkava 1559 21| atsivežusi. Aš laksčiau kaip beprotė paupiu, tavęs ieškodama. 1560 27| Visu baisumu pamatė, kaip beprotiškai tą moterį mylėjo. Už nieką 1561 8| nieko nebijom!~ - Užteks! Berazumiai jūs!~ - Aš supčiaus ir 1562 5| tautiečius. Norėdamas išvengti bereikalingo susidūrimo, turėjai sukti 1563 6| gandras namie, tai ko daugiau bereikia. Tilius pasiėmė savo ryšulį, 1564 15| ilgainiui bluko ir tapo bereikšmėmis. Be reikalo, visai be reikalo. 1565 16| saulės ir nugairintas vėjų, bėrėsi lyg šašais plikų kelmų gruodu. 1566 10| paskutiniojo. O jūs, tėvai, ją bergždžią norėjot išlaikyti. Ar nežinot, 1567 10| nesigailėjo. Pats iškūliau, pats bėriau ir vėčiau. Grūdas į grūdą.~ - 1568 26| visiškai išsidalindama beribėje. Ir visa tai nuplėšti vienu 1569 25| kad jai jokios bėdos su bernais. Kas dėjosi vasarą, kai 1570 15| pakeisti. Didelė pagunda bernams pačioje pašonėje. Jeigu 1571 3| Veronikos duktė. Petriuk, senas berneli...~ - Daili mergelė... 1572 22| Ar ne per skaudžiai berneliui kliuvo? O kas tas Tilius, 1573 18| Žinau.~ - Puikūs berniokai ten miške.~ - Iš kur 1574 24| atvažiuodavo parsivežti kuris namų berniokas, ir nuo Veronikos krautuvės 1575 20| Atsakyk, Tiliau, mano mielas berniuk.~ Jis laikė jos mažą 1576 5| didžiąsias duris. Paklausiu tų berniukų.~ Eigulys nulingavo tolyn 1577 1| aštuoni centimetrai. Tokiam berniukui lyg ir turėtų savaime atsirasti 1578 26| Miegi?~ - Kur ten.~ - Berniūkšti mano, tu net nenujauti, 1579 19| ieškodami būdų, kaip sulaikyti bernus. Jei pasius zylioti, kas 1580 12| šauniausias kavalierius berods buvo viršaitis. Ir kodėl 1581 7| žemę, ją purens, draskys ir bers grūdą. Nes diena, suvėluota 1582 15| atminty ilgam. Tokiu metu bertas grūdas atneša dešimtąjį.~ 1583 16| teko pabraidyti po balas, beruošiant planus ir projektus.~ - 1584 18| giedamos giesmės po aukštais beržais, po žaliu eigulio namo stogu, 1585 19| kelmų plyšius ir keriaužiams berželiams svarinant kaitroje lapus.~ 1586 3| tvirtino Tugaudis kaip berželis svyruonėlis.~ Agnė turėjo 1587 6| vietą skursnoms puselėms ir beržiukams. Pritvinkusios sultimi spanguolių 1588 10| naujus. Skuto, tašė, skaldė beržus, uosius ir ąžuolus įvairiai 1589 4| įkelti. Nėra tvarkos, kaip tu besakysi. Jei jau dėl pelno jį laiko, 1590 25| apsisuktų ir pati nueitų. Ką besakyti tokiam, kurs davėsi taip 1591 8| neišskiriamą glėbį. Jis pajuto jos besąlyginį priklausomumą sau ir kaip 1592 11| kelionė paupio taku, ir besąlyginio atsidavimo valandėlė sprogstančių 1593 14| pati prisisėmusi narsos ir besąlyginių užtikrinimų, tačiau per 1594 13| blogi metai. Ūkininkai mažai besamdę ir daug kam tekę praalkti. 1595 16| slinko ir tankesniu ratu supo besiartinančius. Kurių velnių laukti? Ar 1596 13| tratėdamos lūžo šakos ir dejavo besibrūžindami kamienai. Akinantis žaibas 1597 24| dienas paupio brūzgynais ir besidairančių per trikojo viršų? Ko jis 1598 21| ketino ištverti, kad ir kas besidarytų. Jokios pagundos jų neveikė. 1599 25| Tilius sugrįžtų. Kur jis besidėtų tada. Sugrįžtų, ateitų ir 1600 16| išėjusių plėšti krašto dirvonų. Besidominčiam jaunimui jis ir papasakojo 1601 3| išsiganęs, - erzino Každaila besigėrintį pinigais.~ - Ar girdi, 1602 7| daužėsi gūžiais, vištos plyšo, besigirdamos savo dėslumu. O už tvartų, 1603 2| pastebėjo, kad yra ir daugiau besigviešiančių nors ir keliais eiti, bet 1604 11| Lukošiaus nesimatė, patogiai besiilsinčio savo įprastinėje vietoje, 1605 17| tai pavargusi, lai blogai besijaučianti, tai nuotaikos neturinti. 1606 5| Pranykdamas tarp geriančių, besikalbančių, besiplėstaujančių kaimynų. 1607 18| apibūdinimo. Gal tai brasta besikeliančio arklio kojų sukeltas vandens 1608 21| sukošia į kiaulviedrius besiklausydamos. Milė erzino Tugaudį, kad 1609 22| dantų liežuvį tartum šunies, besilaižančio prieš gardų kąsnį.~ - 1610 25| ir Basiuliškių. Apšviesti besileidžiančios saulės, jie įgaudavo nejaukiai 1611 25| vilties. Ji jautėsi tartum besileidžianti laiptais. Pakopa po pakopos 1612 8| prasidėjo. Jie išgirdo dainą besilinksminančių kaimynų ir klegesį laimingų 1613 4| troškuliu užkūrė. Bet krautuvėje besimaišė tik sausi produktai: šukos, 1614 22| matant jo išverstas akis ir besimazgantį tarp dantų liežuvį tartum 1615 27| skaisčia šviesa ir didumu. Pro besimerkiančias blakstienas jos spinduliai 1616 5| ir muštynių, ir daboklių besimušantiems pailsėti.~ Smulkiais 1617 5| geriančių, besikalbančių, besiplėstaujančių kaimynų. Ir netrukus jis 1618 21| juosmens ir, keldamasis ir besiramstydamas alkūnėmis, išvoliojo didelius 1619 27| žmogus. Visą amžių pravertė, besiremdamas ja. Ir iš visų to reikalavo. 1620 26| dangaus pakrašty, vienu sparnu besiremiančiame į šią tarpmiškės gyvenvietę. 1621 18| su eiguliu, su jo žmona, besirūpinančia galybe užgriuvusių bėdų. 1622 3| movė ausis suskliaudę, besirūpindami, kad tik pataikytų išnerti 1623 5| nuosėdos ir kartumas. Ir besiskirstančio turgaus vaizdas, kur lieka 1624 16| Viršaitis vos arklio nenuvarė besiskubindamas.~ - Pagers ponybė ir 1625 10| bailiai dėbčiodama baltom į besisotinantį pakeleivį.~ - O kur keliauji 1626 25| leidosi nešama smarkiai besisukančių ratų. Vis tiek, kur jie 1627 22| šeimininkus visi buvo matę besisukinėjančius turguje. Ką domino ūkis, 1628 21| blizgančio patalo. Voratinkliai besisupančiais tiltais, permestais nuo 1629 16| duobėje, liumpuojančioje ir besisupančioje. Vasarą jo nieks ir nemėgino 1630 22| nesugaunant virš galvos besisupančios liaunos, lanksčios šakos. 1631 23| švelniai lyg skiedrelė, besisupanti ant bangos, dainelės žodžiai: ~ 1632 11| kaduginius botkočius ir gyvai besitariančių, ką daryti. Jų arkliai čia 1633 25| prasikalusią žolę ir ant jos besitelkiančius žiedus. Taip ji apraudojo 1634 4| durpes kas mašinomis. Kas ten besiterlens rankomis, kai mašinų geriausių 1635 5| su meškere ir vis ko nors besitikinčių.~ - Nu, kad jau tokios 1636 24| jis tikrai matė gyvates, besitraukiančias iš miško? Jei jis matė, 1637 3| dirbančiais Kurše, o žiemą besitrinančiais gatvėse, turgavietėje ir 1638 20| pamaldžiu šnabždesiu ošė, besitrindami vienas į kitą, žalvariniais 1639 23| sauja žvyro iš įkandin besivelkančio vežimo. Ar jis dėl to turėjo 1640 12| užaugusiai miestelyje, sunkiai besiverčiančio amatininko šeimoje. Svėrė 1641 3| pusplikės ir begėdiškai besižargstančios mergos, didelių miestų vaizdai, 1642 6| ūkanom ir jau prie namų besmilko siaura dūmų juostele. Jo 1643 3| visą naktį, rydamas sniegą besočiais kąsniais. Drumstas ir tamsus, 1644 21| pūkais, geltonais snapais ir besotėmis gerklėmis. Ir padaigslius, 1645 26| puolė po eglėmis, jų juodon besotėn pragaištin.~ Jis uždarė 1646 9| Stambiai sudėtas buvo, bestija.~ - Arklelis ant butelio 1647 2| liekne.~ - O kažin ar besugrįš?~ - Eik tu, durniau!~ 1648 8| kryžiais, su galybe juodvarnių, besukančių ratus aplink. Ir šimtai 1649 10| atsargom, ir senio patyrimas besurado kur tarpelį naujai.~ 1650 25| vienatinį džiaugsmą. Ji sunkiai besusivokė, kad visa tai jau praeityje 1651 27| savo Basiuliškių.~ Ar besuspės? Ar nebus pavėluota? Pavėluota 1652 21| įsirauna kamarėlėn? Ar tu besuspėsi prisišaukti pagalbos. Toks 1653 20| suposi su varpa kartu, besvyrančia vis arčiau ir arčiau žemės. 1654 26| varpelis virš durų vis rečiau betilindavo. Jei ne grietinės nugriebimo 1655 5| druską ar laikė mažai kam betinkamą šlamštą, vis dar vildamiesi, 1656 11| vežimų stovėjo patvory. Ant betoninio paaukštinimo rikiavosi pieno 1657 11| vartus, sudalintus trimis betono sienomis, ir virdamas šniokštė 1658 18| Jeigu ne, tai mažai betrūksta. Kitokio aš jo ir nemačiau 1659 19| uždirbti, seniai kišenėje beturėjus smulkius ir nebesumojus, 1660 23| suktinį. O to Petro tai beturima galvos. Kitam nė motais 1661 25| pleškėjo kitame krašte, čia beužklysdama vis rečiau ir rečiau. Veronikos 1662 25| autobusą. Ir retkarčiais beužklystą kaimynai, ir jų atsibodėjusi 1663 17| tebespingsi jos lange. Kada ji beužmigs, jei jau aušra pasikelia 1664 10| jau buvo. Tik ta viena ir beužsikorė.~ - Aha, - klebonas greitai 1665 20| ilgesiu. Jis ilgėjosi tolimo, bevardžio ir beveidžio. Ir pustė, 1666 20| ilgėjosi tolimo, bevardžio ir beveidžio. Ir pustė, ir gairino jį 1667 5| sieną.~ - Tai jau. O ką beveiki?~ - Valkiojuos. Nė pirkti, 1668 25| nežinau, ką tas mano vyras ir beveiks? Bus jam liūdna. Galą dar 1669 16| žmoną?~ - Na, teko... Ką beveiksi, - kukliai teisinosi buvęs 1670 25| išdegė atolas, ir gyvuliai beviltiškai skambliojo sausus ežių stagarus 1671 18| tokia pat ugnimi. Taip daro beviltiškoje kovoje gaisrininkai, prieš 1672 2| kaip tyrelis rudens vakarą beviltiškumu užliejo krūtinę.~ Jauną 1673 24| kaltas, jei ne ta miesto bezliepyčia? Kol jos nebuvo, ačiū Dievui, 1674 25| patinka ir ką tik pamato. Toji beširdė ir nieko nepaisanti mergšė 1675 19| skaisčiom mėlynom akim. Velniai bežino, kas čia dedas. Saugokis, 1676 5| drapanom, jog širdis salo bežiūrint.~ Batsiuvys šalia visokių 1677 20| kokios knygos laikomos bibliotekoje, kurion Monika kas savaitę 1678 18| savaitę keliavo viešojon bibliotekon, pasišovusi atsiimti tai, 1679 6| atnešdavo iš valstybinės bibliotekos.~ - Tai kada tu semdavai 1680 8| laukiamas. Ir apie keistą bičiulystės eigą jis pagalvojo, prasidėjusią 1681 5| kuriuo seikėjo grietinę iš bidono, užsimojo ūkininkė. Pirkėja 1682 11| Užsisodinsiu ant grietinės bidonų ir nubugdysiu. Gerai kaulus 1683 11| meliodiją.~ - Gi be to bieso recepto ar jau jūs nieko 1684 16| puolė, šonus išbarškino toji biesų brikelė. Ir dabar turi snausti 1685 16| tekėjimu jau prisistatė, lyg bijodami prasnausti eilę. Ir taip 1686 14| po liepa. Aš norėjau ir bijojau. Aš norėjau, kad mudu nutrenktų 1687 2| Nu ir kas? Ar mes bijom?~ Eigulys nešėsi kleimos 1688 20| Dievą ir valdžią gerbtų ir bijotų.~ Bet kodėl jis vienas? 1689 17| Tai vėl kitam kaip žiedas bijūno, kurį anas geistų nusiskinti 1690 7| rūgstantis alus statinę.~ Taku bildėjo klumpės. Tvirta ir raudonveidė 1691 25| keleivės. Agnė įlipo, nusipirko bilietą ir atsisėdo kukliai pačiame 1692 22| Sargai, kontrolieriai, bilietų pardavinėtojai ir visas 1693 23| atkakliai siūlė įeinantiems bilietus, atsidūrė beržo dvišakėje, 1694 9| apglušinti paukščiai uždaro savo birbynes ir vėjas prisiploja prie 1695 14| nusakė jį atvežę, patsai Birutis ir kitas žmogelis. Prie 1696 1| pareigūnai brido iš biržės į biržę. Jie matavo, skaičiavo, 1697 18| susidėjo trumpa balkšva birželio naktis.~ Ji bandė prisiminti, 1698 1| sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais. Žalios metalinės 1699 1| Miško pareigūnai brido iš biržės į biržę. Jie matavo, skaičiavo, 1700 10| nukirsta.~ - Esu sėjęs. Be biržytojo galiu. Nepaliksiu nė vogio, 1701 20| peteliškės sukinosi apie galvą ir bitelė kruopščiai rausėsi dobilo 1702 3| biteles. Kaip dera doram bitininkui, jis traukdavo šventas giesmes 1703 11| Tik prašė labai negerti. Bjauraus potyrio vaistinėje jis ilgai 1704 24| nesavi, lyg dar ko nors bjauresnio tikėdamiesi. Dūmai plaukė 1705 25| neturėjo likti, kas liudytų tą bjauriąją, tą pasalūnę ir apgavikę. 1706 26| naštos. Priešingai - ji dar bjauriau ir kebliau įsirėmė tarpumentin, 1707 2| žiurkės dėme pažandėje ir bjauriom žiurkės akim senis.~ - 1708 5| Jokio svaigulio galvoje, tik bjaurios nuosėdos ir kartumas. Ir 1709 11| tuomi norėdamas išpurtyti bjaurų sloguti. Ir reikėjo jam 1710 3| tratėjo kaulai.~ - Laukan, bjaurybe! Kad nė smarvės čia tavo! 1711 17| geru ir blogu. Pilnametė, blaiviai, praktiškai svarstanti ir 1712 9| mane laikot? Abstinentu ar blaivininku? Aš iš tolo skiriu valstybinę 1713 4| nekaip jautėsi, būdamas blaivutėlis lyg prieš komuniją. - Kai 1714 22| žiburiuojančią aikštę. Balsai blausėsi. Prasiveržė atskiri girtųjų 1715 11| žvynelių saujas. O tyrelis blausiai mėlynavo, lyg dar nespėjęs 1716 27| Jis šyptelėjo su tokiu blausiu kartumu, lyg patvirtindamas, 1717 21| ir ašarodama parbėgo ir blaškėsi lovelėje iki aušros. Kas 1718 2| proto, visus lenkdamas ir blaškydamas į šalis. Numetęs botagą 1719 24| ranka išvestas brūkšnys, ir blėso iš lėto, tartum nespėję 1720 5| rankas. Ir šilumą tartum iš blėstančio ugniakuro, ateinančią kartu 1721 12| gaižią neapykantą šiam žilam blevyzgai, neprašytam geradariui. 1722 22| nevaleika reiškėsi tuom, kad blevyzgojo ir ževernojo kaip įmanydamas 1723 9| kaip pupos.~ - Tai ko tu bliauni, ko nepatenkintas? - vėl 1724 1| nors eik keliais per dirvą. Bliaunu su ašarom, bet sėju, ir 1725 3| paskutines priešvelykio savaites bliauti kaip veršiams.~ - Jei 1726 14| jo pliktelėjusia kakta, blizgančia it varis priežados žarijose. 1727 13| už tilto, anapus upės, už blizgančiai tamsių juodalksnių kūgių, 1728 22| Geras dviratis, - čiupinėjo blizgančias skardas pusberniai.~ - 1729 14| varpelis. Karštligiškai blizgančiom akim, ji žvelgė anapus upės, 1730 6| vėjuje. Slydo kojos ant sausų blizgančių spyglių, storai nuklojusių 1731 8| šluotelės, bruknių ir spanguolių blizgantys lapai, rietenų driekenos, 1732 12| net vakaro, išvalyti, kad blizgėtų. Jo nupuolimas buvo lygus 1733 18| kurion pusėn. Gal dar ir blogesnėn.~ Ji žiūrėjo pro langą 1734 6| Jis nukaito ir prisimerkė. Blogiausia, kad negalėjo atsiminti, 1735 20| pasibaisėtinos istorijos. Tai blogosios knygos. Tačiau esama ir 1736 17| pasirinko su visu geru ir blogu. Pilnametė, blaiviai, praktiškai 1737 13| nuo kelio dulkių saujas, bloškė jiems į akis. Ir kaukdamas 1738 13| juodo miško brūkšnio, ūmai blubtelėjo rausvai melsva pašvaistė, 1739 7| užliejo ant danties ir jau blūdija apie lovas. Ką gi tu išmanai 1740 26| vieton, beveik nesudėjus bluosto. Jei tik alus geras, jei 1741 10| arklius pasikinkęs? - šakalio blūsčiojančioj šviesoj mėgino įžvelgti 1742 21| pilnomis minkštomis lūpomis ir blūsčiojo nuo jo lyg įpūstas žaizdras 1743 24| riksmai dingo jame. Liepsnų blūškiai šoko į viršų, ir žarijų 1744 27| spinduliai lūžo ir nutįsdami blykčiojo žaliom ir mėlynom strėlėm. 1745 27| nepargriuvęs. Susikeikęs blykstelėjo lempute. Laurynas sėdėjo 1746 13| Aš manau. Milė prikepė blynų. Visokių uogienių sunešė 1747 13| bet kai įsismagino šveisti blynus, tai po visą iš karto, lyg 1748 13| ir paglemždami po savim blyškias vasarvidžio žvaigždes. Mirtina 1749 2| nešk savo kavalšes lauk. Bo kai atsiras vandens iki 1750 3| pasirieti su uogaujančiom bobom. Matė jis dulkančiu vieškeliu 1751 5| slankiojo tarp vežimų po bobturgį. Stoviniavo pažydžiais. 1752 5| muzikantų, patogiai įsitaisęs bobturgis. Ant kėdelių, ant rankinių 1753 6| pentinų brūkšniui? Kur tas bodėjimasis savim, nenoras matyti nieko 1754 16| iš jų. Tiek jie jūsų ir boja, - šaipėsi sekretorius.~ - 1755 5| Tilius sukino pirštais alaus bokalo padėklą ir stengėsi nuvyti 1756 27| medžių išsikišęs bažnyčios bokštelis su geležinio kryžiaus smaigaliu.~ 1757 25| išsidumti iki bažnyčios bokšto viršūnės. Baisu. Brrr...~ 1758 7| Žemė spėriai brinko ir jau bolavo aukštumose. Didieji darbai 1759 3| krautuvę nešasi. Kad ir nekoks, bolkotis kaduginis, ir papliauška 1760 15| pavidalas.~ Tasai miškas su boluojančia palaukėje bliuzele, su pieva 1761 9| juodu šalmu gaubė prietemoje boluojantį balta sniego dėme veidą. 1762 3| Tik viduryje šviečiantis, boluojantis vaidinys. Kieno jis? Tos 1763 22| aikštė, ir varpai iš ankštų bonių dvelkė kažkuo tolimu ir 1764 4| Gužien, aš nukniaukiau vieną bonkelytę. Nereikia pykti. Bus užmokėta.~ 1765 11| girtom akim, už jo matėsi bonkučių eilės, perjuostos baltom 1766 11| Aš norėčiau kvepalų kokią bonkutę, jei galima.~ - Aha, 1767 15| atrėmęs nugarą į vandens bosą, užkeltą ant ratų, su kuriuom 1768 15| Kumelė, įtverta prie vandens boso, skambliojo dobilus, arkliai 1769 1| plikos šaknies, ir pliauškėjo botagai ir keiksmai įkandin sekančių 1770 1| kalendorius. Unkštė jis botagais nučaižyto šunies balsu, 1771 10| Piemuo vijo apivarus ir botagus, mezgė krytis, narpliojo 1772 11| prie krūmo ir barkštelėjo botkočio galu į lango rėmą.~ Viduj 1773 11| įsitvėrusių rankose kaduginius botkočius ir gyvai besitariančių, 1774 9| lendrinis, šikšna aptrauktas botkotis taip pat. Kaip galios ženklas 1775 12| nori. Jis matė jaunus vyrus braidant paupiu, žiūrinčius pro trikojo 1776 16| Nusimesim tas pačias ir braidysim be kelnių, kaip gandrai. 1777 25| Įvairiausi keršto planai braižėsi jos galvoje. Ji vaizdavosi 1778 14| girdėjo. Gal net durų atsargų brakštelėjimą. Naktis buvo sklidina, nebesutalpinanti, 1779 10| gražumas, pats augimas ir brandis. Jis padėjo Zuzanai nunešti 1780 24| telkiant visas jėgas sausam, brandžiam eglynui. Jei ir čia nepavyks, 1781 18| žolės vešliau, ten juk patys brandžiausi riešutai, uogienojai nepaliesti, 1782 27| nepadeginėjo daržinių su brandžių javų krūviu. Tilius krūptelėjo 1783 26| toliau Tilius.~ Monika brangi - norėjo pasakyti. Ir dar 1784 2| tevertindamas pinigą, jau tuo pačiu brangiai moka už vakarą, visos savaitės 1785 4| žiūrėti, negaliu, broleliai brangiausi. Kol dar negėręs - dar, 1786 7| priešingai. Kad ir kaip brangino savo turtą Melamedas, negalėjo 1787 6| Nepatiko gal, tik ar sakysi? - branginosi šeimininkė.~ Kalba kliuvinėjo. 1788 3| darosi niūresnis ir tylesnis. Branginti reikia tokį draugą. Su juom 1789 16| Žmonele, tu mano brangioji, - susigraudinęs siekė rankos 1790 5| skaisčiai nudėtus, tokiom brangiom drapanom, jog širdis salo 1791 23| apsalo. Terauna kelmai visus brangiuosius kaimynus.~ - Nevalia, 1792 10| paršų. Pritinka pavaišinti brangius svečius vieną kartą per 1793 20| augliumi didėjąs, prisidedąs ir brangstąs, gudriai taupomas tam laikui, 1794 5| 12. Jei tiek atrodė per brangu, tai geriau buvo nekalbinti, 1795 7| Užnėrei kilpą, ir žuvis kaip branktas lekia į krantą. Bet reikia 1796 12| akim. Vienas toks, pavarde Braslauskas ir pažįstamų vadinamas Česiune, 1797 5| sandėlių duodavo urmininkas Braudė, tuo palaikydamas nuskurusius 1798 21| rudenį. Plaukas lik blizga, brauk, kaip nori: paplaukiui ar 1799 17| dykai neleidęs laiko ir braukęs nuo visų kampų. Ir prieš 1800 8| lyg pradalgėn mušamos, braukėsi šalin. Kažin koks pasiutimas 1801 2| klumpes.~ - Prakaitą braukia. Darbuojasi, - šiepė vyrai.~ - 1802 3| geriau, negu pirmamečiui, braukiančiam žąsies plunksna per elementoriaus 1803 1| skalbėjoms, jog net gurgždėjo braukiant vieną į kitą.~ - Užtat 1804 6| kaimuose. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu 1805 17| kaip rainasis, per nugarą braukomas. Apsimeta, jog nieko. O 1806 2| jog duodasi pusberniui braukyti per nosį. Įkaitinti sunku. 1807 16| nesugaišit miške?~ - Bravo Petras! Aš taip ir maniau. 1808 15| namų. Namie gi pati kaip bravoro jautis, raudona ir išsiganiusi. 1809 9| dainavo žmogelis, brazdėdamas iš kiemo, tarpkojy įsispraudęs 1810 6| tilto apačia krebždėjo ir brazdinosi lyg prisigrūdusi milžiniškų 1811 21| šniurksi nosimi, lyg krienus brazduodama? Sesuo nieko nežino. Ji 1812 2| niūkiami arkliai traukė braškančius vežimus į paupį. Miškas 1813 7| uždangalą pabudusiai žemei.~ Braškanti lova ir garsus žiovulys 1814 6| girdėjosi savotiškas ūžesys, braškėjimas, trinksėjimai - tai popiermalkės 1815 6| dovaną, jį prikėlusį su brėkšma ir išleidusį kelin? Ir nebeatrodė 1816 20| išsipylusiu lyg rasa rytmečio brėkšmoje ant vešlaus pievų atolo.~ - 1817 19| dykynės viduryje einantį, brendantį ir nežinantį, jog už kelių 1818 10| išaušo gražus, ir vasara brendo, ir ruduo auksinis, versdamas 1819 23| sulinkusias griovakasių nugaras ir bręstančius, skubančius laukus. Vilkija 1820 20| tūkstantiniai pulkai žlegėjo, čia bręstantis kaitroje šiaudas spraginėjo 1821 5| turiu šmalcuvka, aš turiu brėtlinge!~ Su šakute ar grynais 1822 21| pasirinksianti studentą iš anos brezentinės būdelės ir rudenį išbėgsianti 1823 4| apsitraukęs ilgu ir duksliu brezentiniu apsiaustu virš kailinių, 1824 16| eglišakių - štai kam tie brezentų ryšuliai ir virvės. Kiekvienas 1825 9| neišbėgo jo vytis.~ Tik brėško. Medžiai, matomi pro langą, 1826 25| tyrelis ir jį supą miškai brėžėsi melsvu brūkšniu, netekusiu 1827 5| gervakaklis, sutinusia nosimi brieklis.~ - Du tuzinas už lytų, 1828 8| burkuonėliai! - riktelėjo iš brikelės vyras, durdamas oda aptrauktu 1829 16| Susiformavusi taip, kad prilygstanti briketams ir rudajai angliai. Jos 1830 16| džiūgavo.~ Tuo metu sustojo brikutė ir iššokęs viršaitis ėjo 1831 6| pėsčias šlapiu, tačiau spėriai brinkstančiu keliu. Skalbinių ir darbo 1832 24| sparnus.~ Vasara dainavo, brisdama į galą su paskutiniais javų 1833 5| įsikibę į šalydrangius, brisdavo šalia purvynu, iki iškaulydavo. 1834 25| miškų, nė tokių uogų. Toli bristi nereikėjo. Už eigulio pasodos, 1835 20| išsivadinti į lauką, kad bristų šalia per žolę, kad vienam 1836 19| tai lankėsi atostogų metu. Brolel dobilėl! Iš pavydo sprogo 1837 4| Negaliu į jį žiūrėti, negaliu, broleliai brangiausi. Kol dar negėręs - 1838 23| žmogumi. O tas jau kur tau brolelis! Kaip jautis pasibaudęs 1839 6| rimtuole? Ar į davatkų broliją įsirašei? Matai, kad pavasaris 1840 5| ūsais senbernis, tretininkų brolijos ir visų brostvų amžinasis 1841 1| dar toli. Toli vakaras, broliuk.~ Toli. Dienos jau itin 1842 5| katalikai, seselės lelijėlės, broliukai dobiliukai, močiutės kanapėlės, 1843 1| apie save. Kai užaugino brolius ir seseris, jis - vyriausias, 1844 4| broliai Jurėnai, prilaikydami broliškai vienas kitą. Krapinėjo Jatulis 1845 3| reikia išgerti. Iš džiaugsmo, brolužėliai, kad apiekūną turim tokį 1846 19| praviros gatavai. Uniforma juk, broluži, nutaisyta, nusiūta, tartum 1847 5| tretininkų brolijos ir visų brostvų amžinasis sąnarys, siūlė 1848 25| bokšto viršūnės. Baisu. Brrr...~ Ji skubinosi. Ji 1849 25| už kirtimų jau prasidėjo bruknienojai.~ Apsiavusi naginėmis 1850 16| kerpėjo, jos lipo tiesiog iš bruknienojų, iš viržių ir gailių krūmokšnių, 1851 12| kiaušiniais, kuriuos per prievartą bruko gerosios kaimynės. Gaidžiuku 1852 14| buvo pilna mėlynų taškų ir brūkšnelių, tartum, rašalo buteliukui 1853 1| dangaus lopinyje nurėžė staigų brūkšnį ir griuvo, lengvai užkliudydama 1854 13| šakas, virš juodo miško brūkšnio, ūmai blubtelėjo rausvai 1855 6| pasiruošusiais aštriam pentinų brūkšniui? Kur tas bodėjimasis savim, 1856 26| susiaurindama jas į du juodus gilius brūkšnius kaip jauna išdykėlė, žaidimų 1857 5| nenutrinčiau. Matyt, kur brūkštelėjau į sieną.~ - Tai jau. 1858 1| geležtę ir senu įpročiu brūkštelėjęs ašmenis į šlaunį, padavė 1859 4| išdavystę.~ - Kad yra, - ir, brūkštelėjusi indaujos dureles, atvėrė 1860 18| džiūgavo, sugavęs nauja bruožą joje. Jau ji pradeda domėtis 1861 6| jog nesuvokė, koks naujas bruožas įsirėžė viduj. O gal ir 1862 23| užauga vienas, jei aplink tik brūzgynai ir krūmai. Geram medžiui 1863 24| varlinėjančių per dienas paupio brūzgynais ir besidairančių per trikojo 1864 6| į tilto polius, trynėsi, brūžinosi ir vienu ištisiniu ošimu, 1865 22| pailgoje triūbelėje. Trina, brūžuoja, spjaudo baltomis putomis 1866 20| atitrūkęs nuo bandos. Jis pasekė brydę, atsargiai skleisdamas į 1867 17| žiupsnį įbersi, jei lašinių bryzą nejučiom įleisi, dar žirnį, 1868 2| ant šakos pamautų lašinių bryzelį, ir kuo abejingiausiai tarė:~ - 1869 17| glaudęsis ir tokia kaitra bučiavęs.~ Jie brido rasos nužliaukta 1870 21| kilstelėjo ranką, siųsdama bučinį oru. Ji tikriausiai žinojo, 1871 17| pabučiuoja. Bučiuoja ilgai ir bučiuodami žiūri į akis iš pažemių. 1872 17| smakro ir paskui pabučiuoja. Bučiuoja ilgai ir bučiuodami žiūri 1873 13| Ateinanti su maišu anoji ir bučiuojanti gaspadinei rankas. Susimildama, 1874 27| Pridėti: tavęs pasiilgęs, tave bučiuoju? Pasirašė be viso to - Petras 1875 21| veidelius, tik rankeles baltas bučiuos ir sakys...~ - Nieko 1876 10| mezgė krytis, narpliojo bučius. Gaidykstėmis kamaroje ūžavo 1877 20| pagerėjo sėkla ir visi įdirbimo būdai. Jei būtų kaina, tai be 1878 8| link. - Pasakykit, ar ta būdelė prekiauja? Mes norime šio 1879 21| studentą iš anos brezentinės būdelės ir rudenį išbėgsianti į 1880 5| gale, tarp kelių nuolatinių būdelių su niekais, tarp gelžininkų, 1881 1| iš geležinkelių ateiti. Budėtoju skiria. Pasipraktikuoju 1882 11| ponas, kaip ir Žebris prie būdos antai ką pririštas. Basiuliškės 1883 21| jos ir neleistų. Motina budresnė pasidarė, kai tiek svetimų 1884 27| pasiduoti - ne, tai ne jo būdui. Jis siekėsi aiškumo. Jis 1885 23| laidoko gerai išbandytus būdus ir priemones eiti ir laimėli. 1886 18| Antrąjį ir paskutinį budynių vakarą ji pati išsiruošė 1887 4| driskis pasakė ten, prie bufeto, begėdiškai grabinėdamas 1888 8| pranokdamas velyknakčio būgnus. Tada nuskrido į šiaurę 1889 6| Agnė iš apačios vaikiškai bugščiomis ir vaikiškai giedriomis 1890 18| sukosi ratas. Jai nebuvo ko būgštauti, tik reikėjo truputį kantrybės. 1891 1| neklaidingą įrodymą savo šuniškos buities. Jos buvo taip išmirkusios, 1892 11| susipindami su kasdienine buitimi, žavią ir gundančią tikrovę. 1893 7| visko, kas buvo jo jauna buitis. To jis nesiejo su aplinka, 1894 2| per nosį. Įkaitinti sunku. Buką galvą turi ir negreiti susimesti.~ 1895 12| langais ir iš čia, suplojusi bukais sparnais, grįždama atgalios 1896 26| grasinamai pakilo storas ir bukas, nuo pypkės parudavęs Petro 1897 1| jų, kadangi abudu lygiai buki ir iškirmiję. O kepurės 1898 15| Doveika? Jis jau susitvarko - būkite be baimės. Jam dar toli 1899 25| laikydama tai netinkamu savo būklei, beveik įžeidimu. Ir leido 1900 23| visas įgimtas gudrybes - buklumą, nuojautą, baltų dantų šypsnį 1901 12| kaimynas sriūbčiojo antrą bulelį ir dar toli gražu nebuvo 1902 15| dar kelis lašus iš kito bulelio, iš vieno tų, matytų indaujoje, 1903 12| šalto alaus aprasojusiu buleliu, merkė tai vieną, tai antrą 1904 13| tiek, kiek paneštum. Visas bulveles, kurios tau buvo žadėtos. 1905 24| paežiuose, ir pakvipo kepamomis bulvėmis ir surūdijusiu užkulu, nukniauktu 1906 16| O gal geistum patraukti bulvinės kokį lašelį, kaimyn? Mes 1907 11| viskuom sutikdamas. Tegul jau būna. Ar taip, ar taip žuvęs.~ - 1908 8| kas buvo užgniaužęs žadą bundančiai žemei? Nutildęs jos paukščius 1909 3| pritvinkęs garų, persodrintas bundančios žemės tvaiko, grūdo debesis 1910 22| ant sujauktos lovos, Musės burbė mėsos dubenyje, klimpo į 1911 19| ir Petras.~ - Aišku, - burbtelėjo Tilius. Jis prisiplojo visai 1912 8| nužerta plyštančiais purienų burbulais, išplintančia į aikšteles, 1913 8| kiti paukščiai. O tetervinų burbuliavimas tyrelyje dundėdamas ėjo 1914 16| praktiškų iš moksleivių būrelio.~ - Nušovęs nepaimtum. 1915 1| medžio nuleidimui. Skiedros burgzdamos skrido į šalis, aptėkšdamos 1916 16| debesis. Į jį leidosi ančių būriai. Kvykavo narai, plieniniais 1917 14| paveldėtoju. Jos per mažai tokiam būriui ir dalintis nėra iš ko. 1918 25| nenusileidžiančią saulę. Ji sekė sėjikų būrius, krintančius į suakėtas 1919 19| lentų plyšius. Karkė vištos, burkavo balandžiai ant čiukuro ir 1920 8| žąslus, sustojo.~ - Ei, burkuonėliai! - riktelėjo iš brikelės 1921 12| ir liumpuoją liūnai. Ten burliokai arkliavagiai suslėpdavo 1922 3| nuo jų kaimų. Su barzdylom burliokais ir kacapais, gatvių grindėjais 1923 24| peryklos, arkliavagių ir burliokų tėvynė. Tegul pleška, tegul 1924 22| muses nuo jo nepraustos burnelės? - paslaugiai siūlėsi patarnauti 1925 4| gali džiaugtis, gavęs porą burnelių. Mergos bus sutvarkytos. 1926 15| gailėtis ir jausti neskonį burnoj, bijoti susitikti su tais, 1927 26| žodžiai vėlėsi lyg pakulos burnoje, ir jis springo, negalėdamas 1928 8| virš stalo, kaišiodamas burnon ragaišio trupinius ir nusiurbdamas 1929 3| valgio. Tik žalios bulvės, burokai ir miltai. Ir jokio gėrimo, 1930 16| Tilius kartojo žemę burokams netoliese, už klėties.~ - 1931 3| gėrimo. Jei ne alaus, tai burokinio skysčio, tokio saldaus, 1932 15| nedaroma senų, gerų draugų būry, apsėdus smuklės stalelį? 1933 19| dūsavo Agne, akimis ieškodama būryje prie bažnyčios. Ir graužėsi 1934 11| mašinoms. Ten ir motoras burzgė, ir iš ten, išvestas pro 1935 26| išklausius tiek pagyrų jo būsimai tarnybai. Eigulys - sušiuręs 1936 22| savo draugu ir Jule, savo būsimąja, buvo nudreižę kaip prigulint. 1937 11| girdėti. Štai mes jau ir būsime pasiekę aiškumo ribą. Čia 1938 20| liežuviu, tarsi pasiruošdamas būsimoms vaišėms. Ir žvelgė linksmom 1939 17| tryško tokia sveikata, kad būsimų vaikių klausimas jau beveik 1940 18| kada viskas lyg sutirpsta būsimųjų įvykių tvane, tartum debesys 1941 26| Penkta kategorija, vyruti. Butas, kuras ir šviesa. Švilpauji 1942 3| ir todėl dideli ir maži buteliai pastebimai nyko iš lentynų. 1943 21| Milė žvanginosi su buteliais. Klaptelėjo atlaužiama kamščio 1944 11| Jo toks stambus, sunkus buteliukas. Yra ką ir į rankas paimti.~ 1945 15| atsikėlė ir išėjo.~ Pusė buteliuko dar buvo likę, ir vienas 1946 3| dar matėsi keletas mažų buteliukų raudonomis etiketėmis.~ - 1947 14| brūkšnelių, tartum, rašalo buteliukui sudužus, aptaškytų ir niekad 1948 15| Pilnuose ir pusiau nugertuose buteliuose.~ - Ir sau, ir sau stiklinaitę.~ - 1949 4| visu grožiu spindinčius butelius. - Kas čia?~ - Gausi 1950 14| puikiausiai susivoksi, kas butelyje kliuksi? Kartais jis rodydavosi 1951 18| tą, kuris ir kitiems taip būtinas. Tegul paverks, paliūdės 1952 16| žiauriam lauko gyvenimui būtiniausių daiktų, apkarstytas puodais, 1953 3| suplūdę.~ - Kam tą botagą, Butkau, su savim nešiojies? Karčemoj 1954 9| tesilanko. Visai nekas. Verčiau būtumėt pasilikus pas kleboną ir 1955 18| daržines, į laikinas vasaros buveines, pasikeisdami trumpais šūktelėjimais 1956 1| savaitės laukimo, lūkuriavimo, buvimo lyg parengtyje. Ir į mišką 1957 15| Esi jaunas.~ - Visi buvom jauni.~ - Ir aš buvau 1958 7| buvo realus ir per aiškiai bylojo savo neprieinamumą - o knygos 1959 15| kad jam tai ir iš rankovės byra. Ir jis - tai vien tik išnaudotojas 1960 1| gražūs! O kad durni kaip mano čebatas, to per blizgėjimą nematot. 1961 11| džeržgė geležis, velkama per cementą. Kaimiečiai šnekučiavosi 1962 11| įprastinėje vietoje, ant cementinio laiptelio.~ Tilius apčiuopė 1963 2| tas vienas sušvinkėlis. Už centą tėvą motiną parduotų. Ko 1964 21| Tilius judino savo dviratį po centimetrą, po sprindį. Jis judėjo 1965 26| nepasitikėdamas nė vienu erdvės centimetru, neturėdamas kam pasisakyti, 1966 5| avižos, o vis daugiau kaip centneris. Ir atsimink, kad dantim. 1967 1| paskutinio, kruvinai nudilinto cento. Traukdamas pjūklą, jis 1968 12| viska palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama, rankas 1969 12| pienininkystės mokyklą. Centras savo rašte paaiškino, kad 1970 12| raštu. Kas ten sėdi tame centre? Ar ne vyrai - praplikę, 1971 23| aptverti. Kėsinosi ir į centrinį dalyką - tikrąją vėliavą, 1972 19| gal ir būtų papirkęs kokį centriuką ar namus mieste? Tik atleido, 1973 12| vedyboms. Ar vienam iš tų centro referentų ar instruktorių 1974 20| nualintus buvusių dvarų centrus ir, juos aplopę, apgenėję, 1975 26| Patsai už save nė penkių centų nestatyčiau. Surimtėsi ir 1976 3| dėl drąsos.~ - O tu, Čepuli, imk ir surizikuok. Kuliamą 1977 10| pirko, taisė. Bet sunkus čereslas, jai tėvų patikėtas, nėjo 1978 10| palikto ir vyro patikėto čereslo. Ir gyveno sau kaip niekur 1979 12| Nekonda anas tom čėsi. Jeigu kuočes, tik ant kramės 1980 12| Braslauskas ir pažįstamų vadinamas Česiune, policijos raštininkas su 1981 3| susidedantį iš odekolono, česnako ir galbūt silkės su svogūnu, 1982 3| prislėgta. Kaip skiedros čeža. Ir nebijo žydelis su tokiu 1983 18| kojomis. Ir palaidas smėlis čežėdamas biro stačiu duobes šlaitu 1984 26| turtingumu, puolė ir gulė čežėdami po kojų. Ir atgal tokiu 1985 20| kaip šlamėjimas žolės, kaip čežėjimas šieno. Jis pasikėlė ant 1986 9| karvių jodinėti.~ - Na ir chamas, nepraustaburnis. Atsiprašau 1987 11| išėjusį miestelio ponaitį. Ir chloroformo, karbolio ir jodo debesys, 1988 25| vargonininkas. Gražiai gieda choras, susilipęs būriu ant viškų. 1989 25| tiesa, dar gieda bažnyčios chore, kuriam vadovauja vargonininkas. 1990 23| lyg imtynėms su meška. O čiagi tik moteriukė, švelnus ir 1991 13| vanduo bus sušilęs. Atsuk čiaupą ir palauk, kol nubėgs įšilusis.~ 1992 12| karštas, patsai bėgo, atsukus čiaupų snapus. Tik miegamasis toks 1993 5| eini? Eikš pas man! Eikš čie! Tu nekur negausi toka silke. 1994 3| vaizdai, ponai su pypkėm ir cigarais, šunys, arkliai, laivai, 1995 4| Tiltai, laivai, artistės. Cigaro dūmas iš storo pono snukio, 1996 18| palapines ir gyvena kaip čigonai.~ - Kanalą kasa, - paaiškino 1997 3| griovkasiais nuo Zarasų. Su čigonais iš Šeduvos, su bedarbiais 1998 22| kaip turguje, susikibus čigonams. Į tarpą maišėsi ir moteriškas 1999 14| išėjęs į svietą. Pasiekęs Čikagą ir dirbęs šlokjarduose, 2000 4| labai pavėdaus į kiaulę su cilindru, piešiamą velykiniuose atvirukuose. 2001 5| Visos ypatos šventos činajos džiakono paties pašventintos. 2002 11| tai girdėjosi melodingi cingtelėjimai ir skysčio kliuksėjimai 2003 5| smakui žoundą, ~ Er atsuka čiortui sproundą... ~ Tarp monelninkų, 2004 27| žvaigždės, vėlyvo žiogo čirpimas, tykiai atsiskyręs nuo šakelės 2005 1| pašaknių. Sniegas kniojosi ir čirškė aplediję spygliai. Drebulys 2006 13| gniužulėliu drėkinami pirštai čirškėjo ir putojo.~ - Ėda?~ - 2007 7| užspringo kosuliu pro pypkės čirškesį kreivakojis.~ Jonas nukirto 2008 2| permirkę kailiniai, svilo čirškinami lašiniai, gruzdėjo vartoma 2009 14| vazotis su kareiviu? Fi, čiu!~ - Ką ji sakė? - įsikibdama 2010 3| palanges. Vakaris vėjas šiaušė čiukurus, duskino atsikniojusias 2011 16| girgždindamas kelio žvyrą ir čiuoždamas per jį, sustojo. Šoferis 2012 6| karklų šakos - juos pagulo, čiuožė per viršų, draskė juodalksnių 2013 3| patylom urzgė, šnairuodamas ir čiupinėdamas pažandę. Gužienė glostė 2014 17| laiko apgniaužę, pirštus čiupinėja ir vis - į akis. Doveikai, 2015 5| nusiplauk, nes nežinia, ką čiupinėjai,- samčiu, kuriuo seikėjo 2016 22| Geras dviratis, - čiupinėjo blizgančias skardas pusberniai.~ - 2017 9| sukrauta.~ Jaunasis svečias čiupo stiklinę ir, kol pasiruošė 2018 3| rėžė.~ - Ištrinks tau čiuprą gaspadorius. Ištrinks, -