| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3020 9| kišenę, kur turėjo būti ginklas, jo galybės ramstis, paslėptas.~ - 3021 27| begrabaliojančią nukritusio ginklo. Monika kniubo keliaklupsčia, 3022 7| patogių medelių. O vyrai, ginkluoti baisiais iešmais, baisūs 3023 14| geležim ir saugomas dviejų ginkluotų vyrų. Kasininkas semdavęs 3024 21| palaidojo ir nusinešė, tikšdama gintariniais lašais į žemę, ant senų 3025 19| Ir nežinosite. Ji turi gintis senio, kapų duobe atsiduodančio. 3026 13| kėlė kaklą ir laukė, kol gira nubėgs žemyn. Pririšti šunes, 3027 10| Striūna išsižiojo, tai girdėdamas. O vaikis nebegaišdamas 3028 2| šaukė nuo tolo:~ - Ar girdėjot, ką tas kumpanosis šneka?~ - 3029 18| mirusysis, kur jis būtų, turi girdeli jam skirto varpo balsą. 3030 17| samdinė.~ - Jau kur tu girdėsi, jei ir aš nesu, - atlaidžiai 3031 8| jau ten neišleis. Kur tai girdėta?~ - Aš lauksiu, lauksiu, 3032 13| žaibuotų, tai ir griaustinį girdėtum. Sakau, kad rūdys. Aptrauks 3033 18| rūkas iš padebesių. Ji buvo girdima visuose pamiškės kampeliuose, 3034 27| aplink. Jis ištarė lėtai, vos girdimai, juos palydėdamas nuostabiai 3035 13| tiek nusidavė, kad jie yra girdimi už ariamų varsnų ir kad 3036 3| Durniai jūs, jei girdot tą raudoną jautį. Tegul 3037 7| šerdamas arklius, juos girdydamas, klausydamasis, ką pasakoja 3038 4| pačiom durpinėm velėnom ir girdys tuo pačiu balos vandeniu. 3039 10| koja, va, tai per kelį vis girgžda kažin ko.~ - Girgždėlė 3040 14| slenksčio tespėjo pažengti, kai girgždėdamas ir svyruodamas nusileido 3041 14| kito lyg iš debesų leidosi, girgždėdami ir dūsaudami. savo smarkumu 3042 18| atsargus barbenimas ir tylus girgždesys rėmo, atsiveriant langui? 3043 18| Senis dar nemiega. Vartosi, girgždina lovą ir pūkščia, lyg slogučio 3044 20| lyg praamžina, neįžengiama giria. Čia žalių žiogų tūkstantiniai 3045 24| Doveika kalbėjosi ant kelio su girininkais, su urėdu. Visi iki vieno 3046 24| ant dviračio ir pasiuntė girininkijon. Ir. pats nebegalėdamas 3047 25| iki vakaro visoje plačioje girioje ir skynimuose. Ji ir buvo 3048 10| šviesą. Lajaus gabalai kaip girnapusės sulydyti šimtui metų. Tai 3049 5| kaip valkata paskutinis. Ir girtas. Visa bjauri istorija kilo 3050 19| Merga būtų pusė velnio. Nė girti, nė peikti. Tik, kai prisimeni, 3051 19| kraujas, nesigiriu. Nėra ko girtis. Kai buvau jaunesnis, tai 3052 11| mėnulio pilnatis, žvelgiant girtom akim, už jo matėsi bonkučių 3053 22| tvankioje naktyje, tarp girtų jaunų vyrų, tarp geismo 3054 22| blausėsi. Prasiveržė atskiri girtųjų šūksniai. Jis brido lyg 3055 9| išsišiepė, jog, rodos, visas girtumas tebuvo tik nuduotas. Gužienės 3056 25| kaip teko matyti primuštą girtuoklio sklypininko žmoną, išvarytą 3057 1| pamėginęs, mat tai kaip girtuoklis, nors šleikštu ant širdies, 3058 21| vyrų šmeižiasi pasaliais. Girtuoklių, keikūnų, tvirtų darbininkų 3059 20| Aš pavydžiu tau, - gižiu, apkartusiu balsu ji tarė. - 3060 11| Agotėle, meldžiu aprūpinti šį gladiatorių parfumeria.~ O Agotėlė 3061 23| Ji buvo alkana meilės ir glamonių, ji buvo nepasotinama, tartum 3062 22| nusižiūrėčiau, su kuom ji glamžosi. Kas ją apsikabinęs ir į 3063 27| taip nuostabiai švelniai glaudė jo neskustą veidą.~ - 3064 17| kaip niekas prie jo nebuvo glaudęsis ir tokia kaitra bučiavęs.~ 3065 26| trapiausias žiedas, kaip glaudžiamasi prie gležniausio kūdikio.~ - 3066 26| Tiliau...- kuždėjo ji, glausdama savo veidą prie jo neskusto 3067 8| eiti, sutardami žingsnius, glausdamiesi, susikabinę ir nieko nekalbėdami. 3068 14| Škotiją ir jos miestus - Glazgovą ir Edinburgą, apie darbus 3069 14| rankose, ir laimės rankos ją glėbė taip karštai, taip kietai, 3070 4| reginiais. Ir užmigęs, sapne, glėbesčiuos pagalvį, ant kurio, išmesta 3071 14| vakare sulaukusi, kristi jo glėbin. Ji turėjo būti ten, kur 3072 18| kaip ji išsisuks iš jo glėbio ir nuolatinio maldavimo. 3073 26| apsikabindama nirtulingu glėbiu ir bučiuodama.~ - Aš 3074 20| tratėdamas pro eglišakių glėbius, versdamas milijonus kibirkščių 3075 11| vyresnioji.~ Didelis glėbys alyvų šakų, pamerktų ąsotyje, 3076 4| atsargas, degalo širdžiai ir glembantiems sąnariams. Seniai vis tebeževernoja 3077 8| švilpė per ausis. Tilius glemžte glemžė, rankomis ir visu 3078 20| dainavo mergaitė, kaip žolė gležna ir lengvai numinama koja, 3079 21| sparnu žalumos motinystėje gležnas, ką tik prasikalusias gyvastis. 3080 26| kaip glaudžiamasi prie gležniausio kūdikio.~ - Kodėl tu 3081 8| lapai, rietenų driekenos, gležnų žibuoklin pluošteliai ir 3082 8| plyštant ir išvyniojant gležnus lapelius, kad sudarytų didesnę 3083 6| pašalo likučius, traukdama gležnutį daigą iš senos velėnos, 3084 3| užmigs.~ - Iš kur toks gličas?~ - Nežinau. Pas Doveiką 3085 4| bendro ūžesio, šeimininkės globojamas ir atsiprašinėjamas, smuko 3086 2| juokas. Taip mielas, taip glostantis, taip reikalingas po žiaurių 3087 14| švelniai paglostydama, kaip yra glostomas iš lizdo išimtas nepaskrendantis 3088 26| prie jo neskusto žando, glostydama delnais taip švelniai, kaip 3089 3| kai šeštadienio vakarais glostydavo praretėjusius Petro plaukus.~ - 3090 21| O ponas vargamistra tik glostys tavo veidelius, tik rankeles 3091 3| ūmai nukeldamos į naktų glūdumas, kaip juodą mišką, kur nieko 3092 22| Pakeliąs iš guolio naktų glūdumoj. Ir kartais pavedąs po žudikiškos 3093 25| Pasislėpti kur nors miškų glūdumoje, lūžtvėje, neįžengiamame 3094 2| krūtinę.~ Jauną vyrą miško glūdumose smelkė šiurpuliais vienos 3095 6| kaip svyrančio ant vandens gluosnio šakelė, tirštai nukibusi 3096 11| ugnis juodoje durų angoje. Gluosnių eilė bėgo pavandeniu iki 3097 2| niežtėjo ir krumpliai pabaldami gniaužėsi. - Suaižysiu snukį Špicui. 3098 2| tokie tai akmenis gali gniaužyti plikom rankom. Pasisaugok 3099 12| šiurpas nugara. Neviltis ją gniuždė vietoje. Ji jautėsi įmesta 3100 4| vaikas, liaunu liemenėliu, gniūžtanti nuo menkiausio apkabinimo. 3101 13| mačiusi žaizdų.~ Vatos gniužulėliu drėkinami pirštai čirškėjo 3102 3| sutikdavo išeinantį su pinigų gniužulu saujoj ir abu kailiniuoti 3103 14| jis turėjo kažką parodyti godiems kaimynams. Ir tai buvo ropės 3104 20| reikalingo švelnios globos ir godonės, šventa savasties neliečiamybe 3105 9| iš vidaus ir įsiremiančią gomury. Jį reikėjo nuplauti. Ir 3106 20| ilgai jaus jos skonį ne tik gomuryje ir sąnariuose, bet ir širdyje, 3107 3| krintančiais lašais, virš gonkelių durų, švietė aiškiai matoma 3108 24| pieno kanės, puodynės, gorčiai ir skardinės, numaustytos 3109 22| kiemelyje, kur medžių šakos gožėsi ant pastogių, mesdamos prietemą 3110 1| gali misti. Gyvas žarijas grabinėja ir visai neskubėdamas neša 3111 2| Och... - sudejavo, graibydamas nosinę lyg prakaitui nusišluostyti.~ - 3112 11| tvenkinio, ilgais kabliais graibydami popiermalkes iš vandens. 3113 8| jis pamatys jam skirtąjį. Grakščiais rėželiais eglutėmis, paparčiais 3114 2| būti baltų apnuogintų rankų grakštus ir vylingas mostas, jų prisilietimas 3115 12| autobusu vieškelio nelygumuose. Gramzdino į daubas ir į juodą miško 3116 25| beapskries saulė, vis giliau ją gramzdins debesys. Vis tamsyn ir tamsyn. 3117 11| visai mažyčių, žėrinčiomis grandinėlėmis ir puikiomis apyrankėmis 3118 12| vešis pas save. Didelę, grandiozinę, kaip sakoma, gegužinę ruošia 3119 26| To neužmiršk. Kažin kas grasaus ir nenumaldomai kieto atsišaukė 3120 8| pati tėkmė būtų pasinešusi grasinančiai viena, nebeatšaukiama kryptimi. 3121 15| manęs tuščiom, - tylaus grasinimo gaidelė atsiliepė jo žodžiuose.~ 3122 25| saulės, laisves, žalumos, graudaus ilgesio ir lūkesių, sutirpstančių 3123 25| negalėjo sugauti. Motina graudeno dukterį ir stebėjosi. Bene 3124 3| pinigėlio, - pamaldžiai graudenosi Krivickas Vargdienis. - 3125 8| tos gražios muzikos, kuri graudina net tokius surembėjusius 3126 22| melžėjoms širdis vakarais graudinąs? Tas, apie kurį Agnė drįso 3127 10| šaknų su krišpolu, - giedojo graudingai moteriškė.~ - Jau tau 3128 12| atkandęs, jis grįžo jų širdžių graudinti.~ Ji nenorėjo nieko prisiminti 3129 21| pradžios ir galo, išvirkščiu grauduliu pamuštos dainuškos: ~ 3130 27| draugų, nuo pramogų?~ Graudus senatvės reginys skaidrią 3131 27| ne jo. Jis motinos. Jis graudžiai verkė ant motinos kapo. 3132 14| nesigailėjo. Jis giedojo graudžias giesmes, laidodamas save 3133 1| džeržgė, lyg stiklo šukes grauždami. Jį vargino tas nesibaigiantis 3134 15| gyventi.~ Kažin kas jį graužė, kas įsimetė užantin ir 3135 16| reikalas, o ne mano, popieriaus graužėjo, - niurzgė sekretorius atsilikdamas, 3136 19| šunes, kaulą radę. Kol jį graužiame, tol gerai. O ką paskui? 3137 12| griovkasių pasius lakti pieną ir graužti sūrius. Jie, be abejonės, 3138 19| graudumas, jog, rodos, akmenį graužtum dantim. Išgėręs buvau. Tai 3139 14| labai norėjęs susispausti grašį, jeigu jau kartą išėjęs 3140 5| priiminėjo pinigus, atskaitė grąžą.~ - Aš lyg ir nujausdamas. 3141 26| kiekvienas. Niekad jos nematė gražesnės, net tada, kai buvo išsipusčiusi 3142 3| sustojančius prie liepos ir toliau, gražesnėse vietose, ant kalnelių. Paskui, 3143 13| kai jo jauna žmona skaito gražias knygas, atsiklasčiusi palaidinį, 3144 8| atkišusi pintinėlę su kaupu gražiausiai išmargintų kiaušinių.~ 3145 11| Jų buvo visokiausių ir gražiausiose dėžutėse. Ir viskas ten 3146 3| kurių merginos šukuojasi ir gražinasi, pasistaipydamos prieš apvalainą 3147 2| Savo nuotartis jis grąžino į akivaizdų plotą ir visų 3148 12| popierosų, kai tuščią buteliuką grąžinsiu. Aš čia pat. E, prastai, 3149 15| ir negalvoja, kad reikės grąžinti. Nu, reikės, bet kada dar... 3150 19| bus nelengva. Bet jis ir gražių dienelių buvo praleidęs. 3151 18| bet kada. Jis galvojo apie gražius ir nepigius daiktus, tasai 3152 10| juoku.~ Vasara buvo. Pats gražumas, pats augimas ir brandis. 3153 18| apie mirtį, kai žemė pačiam gražume ir žydėjime? Veidas liepsnojo 3154 18| studentai.~ Vakaro gražumėlis ir daina iš miško! Lyg nieko 3155 9| gražios, tai eime.~ - Dėl gražumo tai meldžiu, tamstyte, būti 3156 17| pasakyk ir mums, kur tokios gražuolės auga. Mesiu savo varną ir 3157 12| ir, ten verkdama, rankas grąžydama, neišmaldavo nieko geresnio? 3158 1| sako ką kita.~ - Ką tas grebėstas išmano. Neklausyk tu jo.~ - 3159 12| užkrautus ir virve pririštus grebežius, apsuptus rūpestingai gūniomis. 3160 7| mašinom, kaip pjaunamom, grėbiamom, sėjamom. Dvivagiai, plūgai, 3161 22| barzdai skustis jis turįs tokį grėblelį ne kaip visi - tikro plieno 3162 24| Pjaunamoji, arkliniai grėbliai tarškė nuo ryto iki vakaro 3163 21| Pirštai ilgi ir ploni nei grėblio dantys.~ - To irgi ploni 3164 19| Nesidaužyk.~ - O tu savo grėblius pritrauk.~ - Ko jis dantų 3165 10| klėtis su kamaromis, su grėdais ir prieklėčiais nebetalpino 3166 7| melų tarnauja. Tiek pat greičiausia ir Jonas. Jiedu subloškia 3167 4| Pasiimsit duknas, nesustipsit, - greita visoms išeitims ir sprendimams, 3168 26| priekalą ir turėsi duoną - greitas patarti Petras. Netraukia. 3169 12| pasiekti miestą. Mašina daug greitesnė už arklį, tik įsisėdai, 3170 2| niekur darbininkų negaus greitosiom.~ - O kaip su vežimu?~ - 3171 21| Turbūt pas eigulį? Bet iš to greitumo žengė priešingon pusėn.~ - 3172 12| klonį. Iš jo pasikėlė rūkas. Grelimame name, į kur nukulniavo kaimietis, 3173 13| Daržinėje arklys sau ramiausiai gremžė bulvių maišą. Vištų būrys, 3174 2| ir visai nenumatytai ir grėsė jo planams ir užmačioms. 3175 8| ir nuolatinėje pavojaus grėsmėje. Be jo juk nieko daugiau 3176 6| iki pasidarė juodas ir grėsmingas, lyg nakčiai įsigalėjus. 3177 13| krantus užliejusioje jūroje. Grėsmingoje savo pragaištim ir neišmatuojama 3178 2| žinai, ko jis nori? A? - grėsmingu ūgiu atsistojo Každaila, 3179 7| lova ir garsus žiovulys gretimam kambary jį pažadino, ir 3180 5| atsimušusį lange, kurį tamsino gretimo namo siena. Balta dėme atsišvietė 3181 1| storą dangą, sukdamiesi ir gręždamiesi į papilkavusią erčią, minutę 3182 11| Turbinos ūžė Melamedo malūne, gręždamos putoto vandens verpetus, 3183 22| vienu metu. Suradusi jį, ji gręžiojosi nuolatos ir, stengdamosi 3184 16| dengė kelmus ir išvartų griaučius ir smigiais dygsniais varėsi 3185 8| garsiai Tilius, tuomi tarsi griaudamas jos svajones ir žavesį.- 3186 8| klojima, mes norime padūkti? Griaukit, verskit, linksminkitės - 3187 3| prisėsti ir pasišildyti. Griausmai ir perkūnai! Tai būtų štukelių, - 3188 13| nušviečiami žaibo ir palydimi griausmo, pasiekė namus ir prisiglaudė 3189 3| stokholms tidningen...~ - Griausmų čia ir kalba? Iš kokios 3190 13| Jei žaibuotų, tai ir griaustinį girdėtum. Sakau, kad rūdys. 3191 13| Ne. Tai audra ateina. Griaustinis jau dunda padangėmis.~ - 3192 5| pasirodo, šnekėjau. Kinivarpa griaužė širdį. Turėjau eiti namo. 3193 3| piktinosi savaip ir Tilius.~ Gribišius atleido rankas, kad griebtųsi 3194 26| man atsitinka. Per giliai griebi, štai kas, o reikia iš lėto, 3195 2| Labai jau aišku.~ - Griebkim trumpai!~ - Nėra ko gaišti. 3196 15| atitrauks ranką, kai jau griebsi išsižiojęs. O tavo dantys 3197 19| jau kai griebsiu, tai bus griebta. Toks mano kraujas, matote. 3198 27| Bet jis turėjo ko nors griebtis, į ką nors įsikibti, įsikirsti 3199 3| Gribišius atleido rankas, kad griebtųsi už akių. Keli krauju pasruvę 3200 16| Tai eime į punktą, grietienės ištrauksim po porą litrų.~ - 3201 12| Ir čia pat, po pamatais, griežė svirplys, ir daužė stiklus 3202 23| pražuvo triukšme, ir patys griežėjai, pametę savo įnagius, žiūrėjo 3203 12| šienauti. Gižiai čyravo griežlė, rasotu vasarojumi atbrisdama 3204 9| kiaulystes, ir bus nubausti. Visu griežtumu. Pagal įstatymus.~ Svečiai 3205 9| ar, šimts akėj,~ Šimtą grikių nepasėj.~ Kinkyk kiaulę 3206 9| Tiliaus žiaunos krutėjo grikšėdamos, lyg jis būtų kramtęs žvyro 3207 8| kvapas, ir daugelio dantų grikšėjimas, smulkinant sausą pašarą. 3208 3| vis didžiau nusiminiman grimztąs Krivickas. Paraudusios trumparegės 3209 3| burliokais ir kacapais, gatvių grindėjais ir griovkasiais nuo Zarasų. 3210 9| batuko užkulniu liesdama grindies lentą. Lenta tįso iki lovos. 3211 27| skalijo šunes. Dundėjo tilto grindinys po važiuojančio ratais.~ 3212 18| dvarui, šmirinėjo saulė grindyse. Paukštė giedojo čia pat, 3213 23| artojų galvas, sulinkusias griovakasių nugaras ir bręstančius, 3214 8| kurį kasmet vis labiau griovė, imdami žvyrą, apžėlusį 3215 7| stogų reti lašai dar tiško į griovelius. Žemė garavo, tačiau pro 3216 3| kacapais, gatvių grindėjais ir griovkasiais nuo Zarasų. Su čigonais 3217 20| Atsisėdo Doveika ant griovkraščio, visas paskendęs kmynuose 3218 7| merga. ~ Ir išėjo jie grįstu taku į namą, kurio paskirtis 3219 25| viensėdijomis ir baigiančiais griūti senaisiais kaimais, lūžtančiais 3220 27| neverks. Taip gyvenimas griūva ir susiaižo į skeveldras, 3221 14| sukluso.~ Toji žinia kaip griūvantis medis visu smarkumu ir svoriu 3222 5| už tilto, senos stadalos griuvėsiuose. Tada pasimaišo ir pora 3223 12| suplojusi bukais sparnais, grįždama atgalios į platumas ir naktį. 3224 11| valkiojama po purvynus vargingoje grįžimo kelionėje - vagonuose, pirtyse, 3225 16| Neprasidėk, Každaila! Grįžk atgal! -šaukė jam nuo tilto.~ - 3226 18| pasijuto nuošaly. Ji pamatė grįžtanti į ta patį tašką, nuo kurio 3227 12| savaitę ją atvežė iš malūno grįžtąs Doveikos vyras. Ir kad tai 3228 19| svietą kaip šuva perkaręs. Grįžtum namo ir ūkininkautum kaip 3229 21| nejauku, lygiai taip kaip grįžus iš daboklės ir atkeliavus 3230 12| būtų jų sesuo ar duktė, grįžusi iš miesto vaišėms, o ne 3231 5| linus stačiai nuo kelio grobė, ir ūkininkas įdardėdavo 3232 3| Každaila, nešdamasis savo grobį.~ - O kuom tau blauzdas 3233 18| kraujo. Alkani ir ištroškę, grobiui paruoštais nagais ir pagaląstomis 3234 4| Duokit šen peilį! Papjausiu! Grobus paleisiu! ~ Viena ranka 3235 9| Nors ten gal jau ir muzika groja, ir įšilęs Petras jaukiai 3236 13| kojų, einant iš bažnyčios, grojant Garbenio dūdų orkestrui. 3237 5| keletą armonikų ir kitų grojimo įnagių, nes turėjo nagus 3238 18| nakties skraiduolių. Ir grojo jie ir smuikavo, ir pūtė 3239 10| atitaisyti pamestą karvės gromulį, išliežti liežuviu akį. 3240 18| pusėje miškas švitėjo visa grože ranka pasiekiamoje artumoje. 3241 16| laidas. Ji išsaugos krašto grožį ir turtą - miškus, be atodairos 3242 18| nuolankume nesulaukianti grubaus ir nieko nepaisančio delno, 3243 18| atbukinti juos ir įvilkti grubion ašutinėn. Ji kankino save 3244 5| pamuštiniu, kelnėmis iš pilkos, grubios medžiagos, pritaikintos 3245 6| neatšaukiamu tuštėjimu, nudardant grubiu grindiniu paskutiniams kaimiečių 3246 14| ar gyva, ar mirusi. Juodi grubūs nagai plėšė jos širdį ir 3247 10| piesta, grūdant kruopas ir grucę. Visą padarynę, visą apyvoką 3248 11| valcavimo įtaisų, kruopų ir grucės grūdyklų, sustatė mašinas 3249 18| asloje auksiniais kviečių grūdais, gausiai pabertais iš sėjėjo 3250 10| girnos, dundėjo piesta, grūdant kruopas ir grucę. Visą padarynę, 3251 3| bundančios žemės tvaiko, grūdo debesis pažeme, suveldamas 3252 11| įtaisų, kruopų ir grucės grūdyklų, sustatė mašinas vilnoms 3253 4| iš sukultos lempos. Jie grūmėsi tamsoj, pamažu išsiversdami 3254 9| Baisia, gąsdinančia ir grūmojančia šmėkla atsistojo tas žmogus 3255 4| Jūs tai taradeikos, - grūmojo pirštu Tilius, krypuodamas 3256 2| jis tegalėjo išsikeikti ir grūmoti. O nagai niežtėjo ir krumpliai 3257 6| kojomis striksėjo arimų grumstais ir pievų prabrinkusiais 3258 20| susikėlusi, kojos sutrintas grumstas nespėjęs susilieti su visu 3259 15| nestokoja noro. Yra dėl ko grumtis ir tikėlis atpildo. Žinoma, 3260 6| talpniai užpildę upę, nugrindę gruoblėtu, judančiu tiltu. Linko karklų 3261 16| kuoleliais, statydami vyrų grupes ir duodami aiškius nurodymus.~ 3262 2| svilo čirškinami lašiniai, gruzdėjo vartoma duonos riekė ir 3263 23| kur jų daugiausiai yra. Grybai esą nepalyginamai skanesni 3264 6| sakais ir ankstyvaisiais grybais. Viršūnės siūbavo, įsirėžusios 3265 3| atvykę, kad neturi krepšių grybams ir net neprašo, kad leistų 3266 23| lygiai kaip ir seniau. Ir grybus ji mėgstanti ir sakėsi žinanti, 3267 11| tamstele, - vaistininkas grybštelėjo savuosius atamano ūsus ir, 3268 5| brėtlinge!~ Su šakute ar grynais nagais traukė iš statinės 3269 14| mokėjusi savo darbininkams grynu auksu. Kas savaitę sustodavęs 3270 9| matyt, nebuvo iš pačių grynųjų, kai kalbama apie valdišką 3271 9| dokumentus. Ant lango palikau grytelėj. Aš pats jau artojas - vargdienis. 3272 5| mostaguoti, išdygusi lyg guba iš gėrybių krūvos.~ Sėjos 3273 24| kretilą klojimo tarpdury. Gubų gubos, gruodu nupylusios dirvas, 3274 12| bėgo bekraštėn tolybėn, gūbriuotas sukilusiais kupstais, tartum 3275 24| kretilą klojimo tarpdury. Gubų gubos, gruodu nupylusios 3276 16| pilkšvai žalsvoje, kuokštais gūburiuojančioje lygumoje, paįvairintoje 3277 26| dantimis, kad rėkte neišrėktų gūdaus nevilties skundo, aštriais 3278 14| skyrelis jo kely.~ Nieko gudraus nebuvo pasidaryti puskarininkiu. 3279 10| prie karvių.~ Gera buvo gudrauti ir vaikščioti gūžį išvertus, 3280 22| neišrado. Ir ne vieta buvo gudravimam - pakeliui jokių parduotuvių. 3281 18| Ir kuris ten prie stalo gudravo, neva guosdamas šlubąjį, 3282 2| miesto darbininkai už mus gudresni. Nėra čia ko džiaugtis savo 3283 4| Kamštis išlėkė. - Gera mamytė. Gudri ir išmintinga. Bet negražu 3284 11| antakiais, klastinga ir gudria šypsena kaimietis? Vis tiek 3285 8| bet taip jau išdabinta gudriais išdirbiniais iš kūlio šiaudų, 3286 13| kad sienos skirsis.~ - Gudročius. Negaišk. Laukia tenai.~ - 3287 14| amžinai. Bet tai juk nelabai gudru?~ - Ne, nelabai. Nepasakysiu, 3288 5| nes turėjo nagus ir tokiom gudrybėm. Pusberniai tampė, liurlino 3289 23| klastą ir visas įgimtas gudrybes - buklumą, nuojautą, baltų 3290 26| Baikščio laikais, pasmerktas gūdumai ir ilgų naktų nedaliai.~ 3291 21| darėsi graudu, kažin kaip gūdžiai liūdna ir ilgu, prisiminus 3292 18| medžių ir žolių stagarų. Gūdžiomis naktimis ji sugaudavo duslų 3293 8| nuskrido į šiaurę tūtuodamos gulbės kaip sidabro grandinė tyrai 3294 22| dulkių sūkuriai, iš lėto guldami šalikelėn. Tarp medžių šmėkščiojo 3295 4| Ponu jis miške ir čia, guldomas mergų kamaron. Jo dantys 3296 17| ko. Bet naktį žmona turi gulėti su vyru vienoje lovoj. Dievobaimingam 3297 18| nežinia ką padaryti žmogui, gulinčiam už sienos. Ji neapkentė 3298 2| pasipainiojančius kelmus ir gulinčias pliuskes, atmušdami susimynusio 3299 17| atgal į savo kambarį ir gulo į lovą. Vienas.~ Monika 3300 21| vaga. Plačia viršuje ir gulsčiais šonais, lyg aštraus peilio 3301 27| kiek išgalėdamas. - Mergos, gult!~ Bet jos tam ir buvo 3302 14| alaus, jis neidavo tuojau gultis, o prisitraukęs kaladę prie 3303 6| abejo, jai būtų dailiai gulusi anoji suknelė. Bet ypatingo 3304 16| ir tiesius medžius. Jos gumbais kerpėjo, jos lipo tiesiog 3305 13| avėjo be kojinių lengvas, guminiais padais ir drobiniais viršais, 3306 14| senų medžių, tik spėjamai gumšavo sėdyba ir dirbo joje žmonės. 3307 12| paskui juos išvarė, ir liepa gumšojo atokiai, viena, pasiekiama 3308 11| kasdienine buitimi, žavią ir gundančią tikrovę. Jis buvo patenkintas, 3309 11| jaunas ir ryto rausvumu gundančias lūpas, ir baltą kaklą su 3310 26| niekad nematytu. Ir labiau gundančios ir geidžiamos - net tada, 3311 13| vėsų ir naktį nepaliestą guolį. Akmeninė miego ranka jį 3312 23| siaubianti sausra įsiverždavo jo guolin. Ji buvo alkana meilės ir 3313 27| pasilipo ant šieno. Berno guolis buvo tuščias, kaip ir jos 3314 24| prikelti gyventojai vertėsi iš guolių ir puolė pro duris. Kiekvienam 3315 21| miegojo, sukritusi savo guoliuose, išnaudodama trumpą pokaičio 3316 8| trupinius ir nusiurbdamas po gurkšnelį iš stiklinės.~ Visa gauja 3317 27| nepasiėmęs kelionei keleto gurkšnelių. Šiuo atveju tai pats geriausias 3318 3| Nusivadėjusio selterio gurkšnis nuplovė gaižias nuosėdas 3319 9| Jis svarstė šitaip, gurkšnodamas iš kairės ir dešinės. Kažin 3320 24| apgergužėjusios senų sužiedėjusių sakų gurvolais, pusiau nudžiūvusiomis šakomis. 3321 6| kas taip baisu? - Tilius gūstelėjo petim. - Žiūrėk, medžius 3322 12| viltimi ją pasitiko ir sužiuro guviom akim. Vienas toks, pavarde 3323 27| rankos kruvinos.~ Liaudis gūžčiojo pečiais ir baimingai kuždėjosi.~ - 3324 10| buvo gudrauti ir vaikščioti gūžį išvertus, kai namie tokia 3325 26| apžiūrėti ir atsiimti senąją gūžtą. Niekas kitas nebepereis 3326 17| dėlioti kiaušinius į svetimas gūžtas. Labai jau panūdo savos.~ 3327 15| sieros rūgštis juoku. Jis gūžtelėjo petim, pakraipė galvą. Laurynas 3328 21| mėginančius atsiplėšti nuo gūžtos ir pasiekti pirmąja šaką, 3329 13| tyrą. Paukštės kilo nuo gūžtų, išlaikiusios šiltai ir 3330 6| parūkyti ir šnekučiuodamas su Gužu, netikėtai pasisuko ir užkliuvo 3331 12| paįvairinti. Ir kiekvienas gviešėsi iš to pasipelnyti, ją pačią 3332 7| vakarą ir griebs jau per gvoltą jaunąją Gužienės...~ - 3333 3| kur, kai jo mergą driskis gvoltavoja, - piktinosi savaip ir Tilius.~ 3334 11| tamstai paruošti reikalingų gyduolių. Taip, taipgis, - barbeno 3335 17| kaipmat išvarę. Tais vaistais gydyti jis neketino. Bet vis vien 3336 25| tyrelio durpynai. Dviejų pėdų gylio sausai išdžiūvęs viršutinis 3337 16| vandeniu ir saulės nesiekiančiu gyliu. Tingia, beveik nejaučiama 3338 19| vanduo sunkėsi dviejų pėdų gylyje, ir saulė kaip sukurtas 3339 5| savo postą ir teises į jį gynė visom išgalėm. Nors ir liesas, 3340 18| stiklinių akių, šunes tingiai gynėsi nuo musių, išvertę liežuvius 3341 1| prastypęs, bet plonas, kaip gysla. Ir tiek ten tos tvermės. 3342 6| kur tarp jų balta beržo gyslelė.~ Ir netrukus jau užpakaly 3343 24| ištrauktą volę ir tekės gyslomis, visą pasaulį nudažydama 3344 8| Kaip kraujas iš prakirstos gyslos nulašės sula, kaip meliodijos 3345 6| dusulį. Budo kraujas miško gyslose ir gausiai tvino iš žiemos 3346 3| rankoves.~ Rėksnys atsilošė. Gyslotos rankos su baisiais mėlynais 3347 10| klojimo. Dar penkis rublius gyvaisiais. O dėl drapanų, tai ką čia 3348 17| tebevaldant, jei kuriai gyvanašlei įgnybdavo paslėpsnin, tai 3349 24| mišką vertino beveik kaip gyvastį ir nedrįso jam nustatyti 3350 27| kaktos. Jis nerodė jokio gyvasties ženklo.~ Ir siaubas ūmai 3351 21| gležnas, ką tik prasikalusias gyvastis. Stagaruojančias pūkais, 3352 16| ant kelio.~ - Eik šen, gyvatsnapi! Nutrėkšiu nagu kaip utėlę. 3353 21| galo. O prie Veronikos, gyvatsnapis, jau per daug aiškiai taisosi. 3354 21| žmonių. Jau jie išėję iš gyvatynų, ir, kai dainuoja vakare, 3355 10| vasarą, mojuojant dalgiais gyvatynus ir aukštas atuorėčių dirvas. 3356 10| darbo ir nusimanymo. Tik su gyvenamąja troba dar nesiskubino, vis 3357 17| darbą ir rūpestį.~ O gyvenamas namas - čia kas kita. Čia 3358 3| klėties ir dešimties sieksnių gyvenamosios trobos padarydami smulkius 3359 16| darbininkui, iš savo rankų gyvenančiam. Kultūrtechnikas tikrino 3360 17| reikalauja žemė iš žmogaus, gyvenančio ant jos. O jis buvo nutolęs 3361 12| atsargą išėjusiu karininku, gyvenančiu savo gerame ūkyje, tolimiausiame 3362 25| skaidri, nieko nežinanti ir gyvenanti šviesiu ryto sapnu. Ji buvo 3363 8| jos svajones ir žavesį.- Gyvendamas prie kelio, visko išgirsi. 3364 14| seserų paruošimo ir išleidimo gyveniman, ko nebūtų išvengęs, pasilikdamas 3365 17| Kai pagalvoji, kad visa gyvenimėlį turi muštis ir neprasimušti 3366 3| turi kaip velnias pelų. Gyvenimėlis, sakau. Barzdą skutu pas 3367 4| nujautimų.~ - Ačiū, ačiū. Gyvensim ir norėsim,- didele sparta 3368 18| atėjo ir pasidarė šio kaimo gyventoja. Išeidama tarė:~ - Toks 3369 3| svaigalus. Miškinių kaimelių gyventojams ne kažin kiek rūpėjo toji 3370 18| patsai seniausias šios vietos gyventojas. Jam kasama duobė, jam giedamos 3371 22| Su kuom papuola. Kad gyventum, reikia pasimušti. Tik aš 3372 21| Aš juk ne Basiuliškėse gyvenu.~ - Tu ant kalnelio, 3373 26| besiremiančiame į šią tarpmiškės gyvenvietę. Bet ji liko švitėti ir 3374 25| ir kalba ir dainuoja kaip gyvi. Ten... Na, ten visko ir 3375 5| ateinančios nuo tilto, vyko pats gyviausias ir balsingiausias turgus. 3376 11| pūkais retais, šviesiais gyvplaukiais.~ Pavasaris žadėjo gerus 3377 5| šviečiančiu. Šventas Rokas - visų gyvulėlių saugotojas ir apiekūnas, - 3378 10| Striūna nesutiko. Daužyti gyvulį, savo namuose augintą, jau 3379 10| viržius iš linų ir kanapių ir gyvuliams rišti iš liepų ir vinkšnų 3380 12| žmones, jo veidui teikė gyvumo ir traškumo. Jo nemažino 3381 16| Petras! Tai kaip kruti, kaip gyvuoji? Sveikinosi, spaudė ir kratė 3382 13| pasikeitęs, tik įgiję daugiau gyvybės, traškumo ir žavesio. Už 3383 3| kaupus. Eiguvai paliko šešis hektarus, kaip to reikalavo įstatymas, 3384 18| palikdama save vieną ir beginklę įaudrintos vaizduotės ir jausmų valiai. 3385 8| geltonkasė! Na, tai pali įbėk ir išnešk mums porą pakelių " 3386 17| akėtvirbalio dar druskos žiupsnį įbersi, jei lašinių bryzą nejučiom 3387 13| paviršiun. Turi žvaliai suktis, idant surinktum. Anoji mergutė 3388 5| kelio grobė, ir ūkininkas įdardėdavo miestelin tuščiom tik apsipirkti 3389 13| krūtinės gaurai. Tamsiai įdegęs lopas blizgėjo prakaitu. 3390 14| užmetė ranką ant jo tamsiai įdegusio sprando.~ - Kaip mane 3391 18| telkšančio jų vidury. Niaurių įdegusių vyrų būrys, purvinų ir išsimarksčiusių 3392 22| savo sąmyšio. Jis dingo jos įdegusiuose skruostuose, ir blakstienas 3393 12| vešlesnė ir gražesnė. Pro įdegusius skruostus prasimušė raudonumas 3394 6| Gužas jau, matyt, buvo naują įdėjęs. Jokių žymių čia vykusio 3395 27| Doveika. Lapelį sulankstė ir įdėjo vokan. O ant jo užrašė labai 3396 1| Patrynė rankove nosį ir įdėmiai, tartum pirmą kartą, apžvelgė 3397 5| tartum žiūrint pro langą, kur įdėtas prastos gamybos stiklas, 3398 5| Parsiradau jau gerai įdienojus. Kai dribau, išgulėjau iki 3399 12| nespėjus dar kaip reikiant nė įdienoti. Visi tarpmiškės gyventojai 3400 20| pagerėjo sėkla ir visi įdirbimo būdai. Jei būtų kaina, tai 3401 7| per daugiausia. Jonas mat įdiržęs kaip šikšna, tingus pasislinkti, 3402 5| Bet mat be saulės ir vėjo. Įdiržusi ir nugairyta oda atsileido 3403 26| sau. Įdomu.~ - Kas čia įdomaus? Daugiau prišneka negu iš 3404 26| ir numetė.~ - Gal kas įdomesnio? Ar nesakei, kad tuojau 3405 12| tai gal panelei ir bus įdomiau.~ - Ačiū. Labai malonu, - 3406 18| liūliavo per jų galvas, per įdrėkusias nugaras, sukeldamas nenusakomą 3407 21| mėgindavo surikiuoti mintis. Įdubę žandai jo tamsų veidą darė 3408 11| kaklą su švelniu ir minkštu įdubimu virš sulenktos rankos. Jeigu 3409 12| būtų atrodęs be švarko? Įdubusia krūtine, siaurų pečių - 3410 14| norinti pasiimti mergaitę, ją įdukrinti ir užrašyti ir namus, ir 3411 18| veidrodį.~ Tegul jis dabar įeina ir pamato ją. Jeigu turi 3412 23| kur vienas atkakliai siūlė įeinantiems bilietus, atsidūrė beržo 3413 23| išlaikyti drausmę. Stalelis prie įėjimo, kur vienas atkakliai siūlė 3414 5| sieną, o kojas ištiesęs kaip ienas, ir snausdavo. Kas norėjo 3415 5| rinkliavai vikriai narstėsi tarp ienų ir plėšė iš suvyniotos juostos 3416 24| kamienais ir piktais lyg įerzintos širšės lašais taškėsi aplinkui. 3417 22| Kaip nuplėšta žydinčios ievos šaka smarkiai šmigojančioje 3418 18| mergaitę išpūstomis akimis, ieškančią į ką įsikibti, ko nors tvirčiau 3419 17| paieškoti.~ - Nė tu manęs ieškojai, nė ką. Patsai atėjau pas 3420 23| valandai jie veltui būtų ieškoję kitur. Jai patiko uogauti, 3421 14| rate, neįsileidžiant vidun ieškojimu rusenančio nerimo. Jei tik 3422 14| žinojo, kad jos pasiges ir ieškos. Bet Milė pasakys, kad ji 3423 5| pavėžys? Eigulys raitas.~ - Ieškosiu ir aš darbo. Šonai atbuko, 3424 11| rausėsi po kišenes, lyg ieškotų kokios dovanėlės, kurią 3425 7| vyrai, ginkluoti baisiais iešmais, baisūs keikūnai ir priekabingi 3426 9| iki lovos. Ji smego kaip iešmas nuo dailios, šilkine kojine 3427 16| griovį, seks šoniniai, ir tai įgalins prieiti prie durpės. Durpė - 3428 2| Nu, bet aš neturiu tam įgaliojimų. Aš galiu tik skambinti 3429 16| jėgai jis turėjo neribotus įgaliojimus. Užsibrėžtam tikslui jis 3430 9| atrodėt, kai lupot Melamedo įgaliotinį?~ - Eik po velnių!~ 3431 22| ir šakeles. Jis riedėjo. Įgaudamas didesnį svorį, greitį, jėgą. 3432 25| besileidžiančios saulės, jie įgaudavo nejaukiai rausvą atspalvį 3433 18| tas žinių tiekimas buvo įgavęs nusistojusias formas.~ - 3434 25| iškeliauti.~ Kad Agnė proto įgavusi, rodė jos išvaizda ir laikymasis. 3435 13| Niekas nebuvo pasikeitęs, tik įgiję daugiau gyvybės, traškumo 3436 23| tokį žavų. Iš karto jis įgijo viską ir tokiu kiekiu, jog 3437 10| raupus, didelį atsparumą įgijusi. Tačiau vieną kartą pasiprašė 3438 18| Buvo ir iš ko pritaikyti įgimtą sugebėjimą, teikiantį jaukumo 3439 23| panaudodama klastą ir visas įgimtas gudrybes - buklumą, nuojautą, 3440 27| per žolę. Rasos nebuvo. Įgimtu ūkininko patyrimu suvokė, 3441 18| buvo sustygavusios savo įgižusius balsus ir pradėjo giesmę. 3442 14| pagniaužtas viename šone ir tame įgniaužime su dviem duobutėm, kaip 3443 17| tebevaldant, jei kuriai gyvanašlei įgnybdavo paslėpsnin, tai viskas geru 3444 9| surašęs protokolą ir daboklėn įgrūdęs. A?~ - Je, je, teisybė, 3445 8| namų tvarką žinanti, buvo įgrūdusi į ryšulį su kitais valgomais 3446 27| suskaitomai kiekvienam, kaip buvo įgudęs, tvarkydamas valsčių: "Per 3447 7| į krantą. Bet reikia tam įgudimo. Reikia.~ Du šunes pasitiko 3448 27| pasiekė savo laukų ribas. Įgudusia akimi galėjo išskirti tamsų 3449 11| mėlyne ir baltu debesiu, įgulusiu jame. Tie vyrukai turėjo 3450 18| sustiprindamos jo narsą, įgytą kasant duobę, geriant ir 3451 3| Ir kvapą jau buvo spėjęs įgyti šis jaukus kambarėlis, kvapą 3452 12| savo rankomis ir mokykloje įgytu paruošimu. Tą pat vakarą 3453 18| degančiu kūnu, kiekvienu įjautrintu nervu, kiekviena svylančios 3454 21| Nežinau kur. Gal pas Julę įjunkai? Ir man vis tiek. Gali sau.~ - 3455 23| neįprasčiausiose vietose. Jis įjunko, kad ji ateitų ir atsigultų 3456 3| atsisegti kaip autkojai įjuodusių marškinių apikakles. Prakaitas 3457 2| kurių čia arkliai palieka ik valiai, ir tik tada kalbėti.~ 3458 24| pirties krosnies raudonai įkaista. Šnypščia, kai vandens užtyška.~ 3459 24| Pašvaistė, lyg raudonai įkaitintas keptuvės dugnas, užsivožė 3460 2| pusberniui braukyti per nosį. Įkaitinti sunku. Buką galvą turi ir 3461 21| leidosi. Troški, kvapi, įkaitusi kaip šeimininkė prie ugnies, 3462 22| tomis eglėmis alpinamai įkaitusiame žalumos dvelkime. O jeigu 3463 8| išplintančia į aikšteles, įkaitusias saulėje ir užgožtas krūmų 3464 12| ji buvo pačiame laukimo įkaityje, mažiausiu nervu pasidavusi 3465 11| ir prisiglaudęs šonu prie įkalnės, buvo statytas dvaro kartu 3466 7| bjauriai įvarytas - kalte įkaltas, ir jo pirštai sudrėko, 3467 9| Jis tą sau kalte norėjo įkalti. Reikalai susiklostė taip, 3468 25| vieną tokią, kurią šoko visu įkarščiu naikinti. Ten mat šypsojosi 3469 22| ramiaisiais laikais. Pjūties įkarštyje reikėjo surasti vieną ir 3470 12| smarkius jaunus vyrus, nors ir įkaušusius, mušeikas ir keikūnus.~ 3471 15| Parašyta buvo, kad tik žemė įkeista bankui, o ne trobos.~ - 3472 4| Neleisčiau ten nė kojos svetimiem įkelti. Nėra tvarkos, kaip tu besakysi. 3473 21| metu. Ir jaunąją lepūnę įkinkę nepaisydami, ar jai tas 3474 2| kad bent tada, kai galim, įkinkyti ir darbą savo naudai. Ne 3475 3| Kur puoli, kaip uodegon įkirptas!~ - Nesvyla ir tau. Spėsi 3476 10| pasižiūrėti po balkiu, kur buvo įkirpti karpai, ženkliną visus įvykius 3477 1| kartu su rankos judesiu įkirsdamas kažkur sekundes, minutes... 3478 16| rankomis. Jie lėkę kaip įkirsdami iš valsčiaus, kad apskrities 3479 7| sapnavai? - paklausė Jonas, įkišęs galvą.~ - Neatsimenu. 3480 20| bankui uodegą per giliai įkišusio vargdienio. O direktoriai 3481 20| vabalai ir peteliškės ir, įklampinę kojas ir sparnus, nebeištrūkdami 3482 13| Ai ai ai. Kaip tu juos įkliudei?~ - Maišas krito.~ - 3483 13| Susižeidei?~ - Pirštus įkliudžiau.~ - Parodyk.~ Pirštai 3484 10| jog nė poilsio neis. Jis įkosėjo ir piemeniui pasilikti. 3485 9| ką daryt.~ Taip jiedu įkrapeno Gužo priemenėn ir trobon. 3486 1| Pasiimu uždarbį ir namolei. Įkrisiu į roges kokio mužiko, ir 3487 11| kabarkštelėjo už slenksčio. Įkritęs vežiman, rėžė kumelei botagu 3488 20| pastebimas šulinio dugne, įkritus iš viršaus mažam šapeliui 3489 9| Ką? - Tilius giliai įkvėpė oro ir leido jį pamažėle, 3490 19| persisvėrusi per mišką ir įkypai smelkėsi pro lentų plyšius. 3491 15| Nu matai.~ Bjauriai įkyri musė lindo į tarpą, siūdama 3492 1| pusbalsiu Tilius, tempdamas įkyrią mintį kaip siūlą iš susiraizgiusios 3493 6| ji liko nubraukta, tartum įkyriai bjaurus voratinklis, vėlęsis 3494 11| piktai puolami snaudulio ir įkyrių musių. Prie spaudos kiosko 3495 3| narsiai jos laikėsi, liudijo įlaužta nosis, išretinti dantys 3496 25| sustojo. Durys prasidarė, įleisdamos dar vieną pakeleivingą. 3497 17| jei lašinių bryzą nejučiom įleisi, dar žirnį, dar bulvę ir 3498 26| jis ir kreipėsi į žmoną.- Įleisk birbilo. Kąsnio negaliu 3499 21| skląstis, jei vis tiek reiktų įleisti?~ Na gerai, tegul laukia. 3500 20| susivienijimas įvyktų jų ilgesingame žvilgsnyje, nuvargusiame 3501 20| galima pavadinti meile ar ilgesiu. Jis ilgėjosi tolimo, bevardžio 3502 12| apniko, įsimetus krūtinėn ilgesiui. Ir tokiam, kuriam ji neturėjo 3503 7| tai, vyriuk, apsistosi ilgesniam laikui. Merga - pašėlęs 3504 12| durimis, pirties didumo, tik ilgesnis už pirtį. Marti paaiškino, 3505 7| giliose slaptose tūno užkištas ilgesys kaip lik to palies tolimiausio 3506 2| tą padarai. Diena ne per ilgiausia. Tai ne šienapjūtės, - nuosaikiai 3507 21| užgriebia ir kurio balsas ilgiausiai virpa posmą baigiant, turėtų 3508 25| iki pieninės.~ - Ne per ilgiausias, ne, - Agnei knietė tučtuojau 3509 1| vieloj. Migla.~ Metro ilgio pagaliais raižė nuleistą 3510 3| nebetekęs atramos, dribo visu ilgiu stačiai į patežusį kiemą.~ - 3511 26| kirmėlaitei ankšties kamputyje. Ilgomis rankomis ir kampuotais pečiais 3512 3| ant prekystalio, per savo ilgumą susilenkdamas, lyg perlūždamas 3513 7| ir toliau, giliam miško įlinkyje naujai perstatytoje eiguvoje, 3514 27| pašto agentūrų vis kas nors įlipdavo ir nedrąsiai nusileisdavo 3515 9| jie atsileido, patogiai ilsėdamiesi. Ratams išdardėjus, joks 3516 6| Jis atsisakė, patardamas ilsinti arklius ateinančiai sėjai. 3517 20| meiliai ir nuosaikiai sena, ilstelėjusia ranka. E, tėvo širdis kaip 3518 18| paruoštais nagais ir pagaląstomis iltimis. Tam panaudodami visus pojūčius, 3519 2| tai buvo ranka, sulaikanti įlūžusį kirlį pusiaukelyje arba