| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3520 12| greitai.~ Gauja vaikinų, imančių algas ir besitrinančių vienas 3521 5| prekių pavyzdžiai, kokie tik įmanomi sutalpinti kelių sprindžių 3522 18| neklausianti ir nepaisanti. Imanti ir pasiimanti, kas jai reikia.~ 3523 2| savaitei įpusėjus, jau įmanu apmesti, kiek erdmetrių 3524 16| Neikit artyn, neikit! Įmarmėsit kiaurojon, tai nė arkaniuolo 3525 22| anas tyrelio dainorius, imąs aukštas gaidas ir melžėjoms 3526 9| padarysiu. Iš kur degtienę imat? Naminę verdat?~ - Čia 3527 19| jis dar vieną priežastį įmatė, ir buvo tai ne kas kitas 3528 12| aš ne toks žmogus, kad imčiau. Va, jei ant popierosų pakelio, 3529 24| gerai, - pasakė ji.~ Imdamas kibirą, jis pasisuko pro 3530 8| kasmet vis labiau griovė, imdami žvyrą, apžėlusį medžiais, 3531 4| didžioji ateitis, Jatulis įmerkė galvą į dubenį su nugraužtų 3532 12| antakius, tuo pačiu kakton įmesdamas keletą rūpesčio raukšlių. 3533 12| gniuždė vietoje. Ji jautėsi įmesta gilion duobėn, apkalta aklina 3534 19| jau nešiu pašto dėžutėn įmesti. Ir būčiau įmetęs, tik apsižiūrėjau, 3535 19| dėžutėn įmesti. Ir būčiau įmetęs, tik apsižiūrėjau, jog ženklo 3536 26| Kartais ir be piktos mįslės imi ir padaugini. Bet kai ateina 3537 4| Laurynas kaip tyčia kietai įmigo. Jis sėdėjo ant suolelio 3538 16| pradės. ~ Ežeras tvaskėjo įmigusiu paviršiumi tartum didžiulis 3539 26| užraugė nerimu. Jis pajudino įmigusius pojūčius ir tam sutausotas 3540 16| traukė kojas aukščiau kelių. Įmintoje pėdoje sunkėsi vanduo.~ 3541 23| nesirūpino, kas liko jos įmintose pėdose. Plėšriai ir atšiauriai 3542 6| ištroškusi, laukianti ir imli.~ Brolis siūlėsi pavėžėti. 3543 14| krintančius į jautrią ir imlią jaunystės širdį.~ Jis 3544 13| padarąs kraupiai jautrias ir imlias niekad nepatirtiems pojūčiams.~ 3545 13| berniukas, - tarė šeimininkė, imliodama naujas dėžules. - Dabar 3546 11| pažymėtą knygelėje. Visą įmonę sudarė mūrinis pastatas 3547 10| kalėdos?~ - Ką čia iš tavęs imsi, kad ir taip esi plikas 3548 12| jei pasakyčiau. Ale aš imsiu ir nesakysiu jai. Ar sužinos? 3549 23| Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška. O čiagi tik moteriukė, 3550 25| nuvežti, į liūnų akis ją įmurdyti, kad nė žymės jos kapo ir 3551 7| viralinė dideliu kaminu, su įmūrytu katilu mažiausiai devynių 3552 2| kripą, tokį nesudėtingą įnagėlį, ir beregint praplatinta. 3553 9| Kaip galios ženklas ir įnagis žmonėms pliekti. Tai ko 3554 5| armonikų ir kitų grojimo įnagių, nes turėjo nagus ir tokiom 3555 16| Aplinkinių kaimų kampininkai ir įnamiai, gebą prasiversti su karve 3556 4| yra, - ir, brūkštelėjusi indaujos dureles, atvėrė visu grožiu 3557 7| matėsi visokiausių indų ir indelių eilės. Grindys išklotos 3558 17| užsakų. Iš dekano gausim indultą. Nuvažiuosim pavakary, tik 3559 11| kiekvienas į savo ištuštintus indus taipgi pagal svorį, pažymėtą 3560 21| jautėsi sekamas ir, prieš įnerdamas daržinėn, atsisuko. Monika 3561 7| Ji prašapo minutę ir įnešė padėklą su buteliu ir stiklinaitėmis.~ - 3562 18| svaiginęs, iš karto pasijusdavo įnešta eketėn ir tik dantis sukandusi 3563 10| tą, kas daugiau šviesos įneštų jų urkštynėn. Medžius nugenėjo 3564 12| dešimtys gandrų ir savo snapais įnikę šienauti. Gižiai čyravo 3565 10| tau darė?~ - Ugi kad įniks kutenti pašones ir paširdžius... 3566 24| kaip du raudoni ir mirtinai įnirtę gaidžiai. Ir ugnis užtroško, 3567 11| galvojo. Tikru ūkininko įnirtimu ir narsa jis plėšėsi, atsisakydamas 3568 21| pavasaris tvino ir siautėjo visu įniršimu. Patilte grūdosi popiermalkės.~ 3569 19| pačios pasiilgo. Nugara įnižo, o nėra kas pakasytų. Ne 3570 3| tačiau bitės lygiai mėgo ir inkilą su šventaisiais. Ne vieną 3571 12| aptūpęs ir apglėbęs javus. Inkilų bitėms jau nieks nebeįkeldavo. 3572 10| lupinėjo, reikalaudami pinigų. Inkstus atmušė, bet viską atlaikė, 3573 27| nedvejodamas. Savisaugos instinktas pabudo ir užvaldė, suteikdamas 3574 18| išblėsusius ir primirštus instinktus - pačių primityviausių formų. 3575 12| iš tų centro referentų ar instruktorių ji negalėjo šilčiau pasižiūrėti 3576 5| Aplaistymui užtenka. Svarbu intencija ir gera širdis. O jis turįs 3577 15| ja.~ Antri metai jis intensyviai darbavosi namie. Netekus 3578 16| anksto nujausdamas nemalonų interesantą.~ - Ogi tamsta pons viršininkas, 3579 17| Ar ne?~ - Beveik. Kurį inžinierium vadino, tai tasai, dar negirtas 3580 24| atkišit kepurę - tam į kepurę įpils.~ - Eik jau, eik? Iš 3581 8| fone. Dvi raidės gudriai įpintos ten buvo, ir Agnę suėmė 3582 12| Tie žodžiai įsirėžė kaip įpjauti medžio žievėje ir neišnykstą 3583 4| atsigulęs iš lovio. Kai įpranti... Va, Gužien, aš nukniaukiau 3584 1| Pats pjūklas tegul dirba. Įprasi - nieko,- guodė ir mokė 3585 1| Tilius tęsė savo nuotartis, įprastais judesiais švaistydamasis, 3586 11| patogiai besiilsinčio savo įprastinėje vietoje, ant cementinio 3587 17| kol ji gyveno ir ėjo savo įprastinį kelia. Bet ji žinojo, kad 3588 25| nebematys, gyvendama pas tetą, įprastinio vaizdo, su kuriuomi ji suaugusi 3589 21| neklausdamas. Taip jau jie įpratę, tie griovkasiai.~ Tilius 3590 2| išsidėstė keliose vietose. Jis įprato, jis pamėgo tai, kas nejučiomis 3591 18| užsiėmė niekais, kaip buvo įpratusi anksčiau, dar gyvendama 3592 20| Toks jau jo būdas, ir tokie įpročiai nuo mažens. ~ Atsisėdo 3593 1| atlenkęs geležtę ir senu įpročiu brūkštelėjęs ašmenis į šlaunį, 3594 3| kaip jam patiko, pagal savo įpročius ir pomėgius. Ir kvapą jau 3595 1| skiedrelę. Ir Petras turėjo įprotį. O jis skaičiavo trūkius, 3596 2| apiplėšusios žmonos. Bet, savaitei įpusėjus, jau įmanu apmesti, kiek 3597 14| skambėjo, širdis plėšėsi kaip įpūsta liepsna, kaip vėjo pagairėje 3598 21| ir blūsčiojo nuo jo lyg įpūstas žaizdras sidabriniu žalumu 3599 13| milžiniškos kalvės žaizdro, kurį įpūtė vėjai ir audros slogią naktį. 3600 16| nublukintais plaukais. Visi darbo įrankiai su jais kartu atkeliavo. 3601 13| buvo vienas su savo darbo įrankiais ir savim. Ir valandos lašėjo, 3602 7| atskira patalpa visokiems įrankiams, kur mėgo krapštylis Jonas 3603 26| mašinistas ištraukia iš savo įrankių dėžės alyva išteptą armoniką. 3604 18| valandėlei guldė ant žemės darbo įrankius ir žegnojosi. Amžiną atilsi 3605 9| aplankyti, - mandagiai lenkėsi įraudęs gyvulių sveikatos žinovas.~ - 3606 14| įstabaus butelio švietė įrašas WHISKEY. Galėjo aiškinti, 3607 26| apytuščiame tvarte, galvą įrėmęs į sieną, sugniaužtame delne 3608 17| Monika sėdėjo, galvą įrėmusi palangėn, persilaužusi taip, 3609 17| su visais moderniausiais įrengimais.~ Doveika atsisėdo ant 3610 11| malūnui ir kitiems vėlesniems įrengimams.~ Malūnas veikė žiemą 3611 12| mašinas, visą inventorių ir įrengimus. Punkto vedėjui susirgus, 3612 12| turinti platų punktų tinklą, įrengtų pagal paskutinį technikos 3613 13| atstangiai, žandus išpūtęs, įrėžęs nugarą, pasikėlė ir, laikydamas 3614 19| garuojančia, lyg smaloje įrėžta vaga pjovėsi vis tolyn ir 3615 2| daugiau gausi, - sąžiningai įrodinėjo miestietis.~ Petras perkėlė 3616 1| letenas lyg neklaidingą įrodymą savo šuniškos buities. Jos 3617 14| atvežta kaip akivaizdus įrodymas.~ O prieš tai jis tarnavo 3618 20| jis būtų daręs, tyčia, kad įrodytų savo valią ir nepriklausomumą. 3619 8| radijo muzikos ir gerai įruoštų kambarių. Ir didelio ūkio 3620 26| negalėjo suvaldyti savo irzlumo Tilius ir pasekė brolio 3621 13| miško kaip neparduotą veršį is turgaus, kurio tik ragai 3622 17| neprivalanti klausyti, bet galinti įsakinėti.~ Lengva širdimi to neatsisakoma. 3623 12| vedėjui, ir Doveika davė įsakymą tučtuojau, nelaukiant net 3624 24| sumestum. Nesipriešino seniūno įsakymui, bet nelėkė taip, kaip būtų 3625 11| pažaliavusiais tašytų akmenų pamatais įsibridęs upėn ir prisiglaudęs šonu 3626 10| kultuve, pasikaišius sijoną, įsibridus iki kelių, iškaitus, suplukus. 3627 9| bijojo ir nekentė tos gražios įsibrovėlės. Jis taip mielai būtų suėmęs 3628 26| miežių akuotų nuėsti sprandai įsidega tokiu karščiu, jog prakaitas 3629 14| kurių buvo pats visą glėbį įsidėjęs išvažiuodamas. Pūtė geras 3630 27| šviesiaplaukė. Jis gerai įsidėmėjęs ir jos namus. Jam patys 3631 2| akim, tartum siekdamasis įsidėmėti kai kuriuos veidus ir atpažinti 3632 11| sloguti. Ir reikėjo jam įsidriekti, kad taip apsijuokintų. 3633 14| tai akmens anglių dulkės, įsiėdusios į kraują ir matomos po oda. 3634 14| užtikrinimų, tačiau per daug įsierzinti nenorėjo. Tikriausiai jau 3635 6| grėsmingas, lyg nakčiai įsigalėjus. Tokiame tiktai miške - 3636 23| Tilius. - O kai praeis ji? Ir įsigalės ruduo?~ - Ir ruduo mums 3637 1| atkaraus pasipriešinimo įsigalinčiai nevilčiai, sušuko savyje 3638 26| temti ir vėliau, nakčiai įsigalint.~ Labai lengva ir gera 3639 24| sausra ir tamsa, ar ugnis įsigavo savaime iš numestos nuorūkos? 3640 20| daro, jei ko nors mirtinai įsigeidžia?~ Iš kur čia viską žinosi. 3641 25| saldainių pirkęs ir apdalinęs. O įsigėręs ir itin pasišvaisto.~ - 3642 22| sau...~ - Nieko sau, - įsigrūdo tarpan jaunasis brolis, 3643 14| dalykai. Jei jis negalėjo įsigyti dviračio ir su kitais važiuoti 3644 1| žinybos ženkleliais darniai įsijungė į griūvančių medžių trenksmą, 3645 8| risčia artėjo. Agnė tvirčiau įsikabino jo rankos, ir jie pasitraukė 3646 12| iš tikrųjų. Nieko, į ką įsikabinti jaunam žmogui. Jei ne miškakirčiai, 3647 20| tebekartojo anuos, seniai įsikaltus žodžius, kad laimė viena 3648 22| smakrus parėmę kumščiais ir įsikandę smilgas. Cigaretės smilko, 3649 10| pakulų krūvos ir, dantyse įsikandus, vejančios apivarą.~ 3650 9| batu pamindė nuospaudą. Įsikarščiavusį valdininką tik pasirodęs 3651 13| ką.~ - Kaip jūs vienas įsikelsit? - susidomėjo krūva maišų.~ - 3652 14| čiu!~ - Ką ji sakė? - įsikibdama tvirčiau į ranką. sušnabždėjo 3653 5| didžiųjų pirklių agentų ir, įsikibę į šalydrangius, brisdavo 3654 18| atsišliejęs varpinės sienos ir įsikibęs į virvę. Ir varpininkas 3655 27| griebtis, į ką nors įsikibti, įsikirsti nagais ar dantim ir išsilaikyti 3656 26| vėtras ir kietomis rankomis įsikirtęs į žemės auglių.~ Su nepasitikėjimu 3657 23| išlaikyti, jais kruvinai įsikirtus. Tik trumpas minutes ji 3658 25| atsikabink nuo manęs. Ir įsikišk sau tą Tilių ir tą šlubį 3659 11| Su kokiu receptu? - įsiklausė Tilius, iš karto pajusdamas 3660 12| vampsėjo šunes, palaukdami ir įsiklausydami savo aido iš pamiškės. Ir 3661 12| žmones.~ Ak ne. Ji verkė, įsikniaubus pagalvin, ir kandžiojo rankas. 3662 9| manydama, jog laidary į mėšlą įsiknisus, - paaiškino eigulys.~ 3663 18| Čia jų visas kibždynas įsikūręs. Pasistatė palapines ir 3664 12| Baikščiui - jaunuomenei, įsikūrusiai tarpmiškėje, peilis po kaklu. 3665 20| nuostabiu reginiu kaip vagis, įsilaužęs miesto iždinėn ir rankas 3666 9| tiesa. Ir aš atsiprašau, kad įsilaužiau net nepasibeldusi. Kažkaip 3667 17| gero tai niekad nelauk, kai įsileidi į savo namus miesto dykūnus. 3668 25| mergaitė negalėjo tokių vilčių įsileisti savo iškankinton krūtinėn. 3669 19| kartą, dar didžiau į ašaras įsiliedamas, ir jau nešiu pašto dėžutėn 3670 13| uždangą. Smarkiau ir smarkiau įsilijo, iki pagaliau tapo ištisiniu 3671 25| po to. Kai kaimynystėje įsimeta amaras, tai neaplenkia nė 3672 19| žemės pakilęs ir jo ausin įsimetęs tilingavimas.~ Jis ketino 3673 7| šalia virtuvės. Sunkiau įsimušti. Bet ko ten? Julė tai karvutė, 3674 25| krašto merginos visos jį įsimylėjusios ir bažnyčion renkasi tik 3675 14| kitokių, jei kas nusimuša ar įsipjauna. Dėl niekų juk nelėksi į 3676 9| matomi pro langą, juodai įsipjovė šventiškai parausvintame 3677 27| ir, skambančiais sparnais įsiplėšusios į nykią erčią, sklido pažemiu 3678 7| laukiate? - sau ji tebuvo įsipylusi tik per pirštą.~ - Geras 3679 18| šiurpu paliečianti mintis įsipynė jos galvon.~ Ir kuris 3680 2| aiškiai regimais sluoksniais, įsiraižė savitomis formomis ir išsidėstė 3681 21| į lubas. Tai jeigu toks įsirauna kamarėlėn? Ar tu besuspėsi 3682 6| rimtuole? Ar į davatkų broliją įsirašei? Matai, kad pavasaris abiem 3683 9| atkylančią iš vidaus ir įsiremiančią gomury. Jį reikėjo nuplauti. 3684 5| skersine geležimi. Kitose įsirengė skardininkai ir batsiuviai. 3685 6| grybais. Viršūnės siūbavo, įsirėžusios mėlynėje, ir jame buvo linksma, 3686 12| greitesnė už arklį, tik įsisėdai, ir neša tave, kur nori. 3687 24| įsivaizduojant apsaugą nuo įsisiautusios jūros. Priešais siautė ugnies 3688 27| gaudė visa ir virpėjo lyg įsisiūbavusi varpo širdis, nors jau varpininko 3689 21| ir dalbas. Bet toks akmuo įsiskaitė kubatūron, ir todėl nesitrukdė 3690 9| užsidarė. Nemaloni tyla įsiskverbė į visus plyšius, užpildydama 3691 23| susimanytų ir juos pašventinti įsismaginę. Tvarkdariai pasijuto per 3692 17| Nunuodysim sunis, kas mums, įsismaginęs troško inžinierius.~ - 3693 17| purtėsi išgėrę. Ir netruko įsismaginti.~ Tiliui ji viską atpasakojo 3694 20| šventadieniniu, išvedančiu įsismaginusių svečių būrį aprodyti savo 3695 24| rūsyje, apsižergę statines ir įsispraudę tarp kojų po kibirą. Alus 3696 25| Ten mat šypsojosi Monika, įsispraudusi tarp jos, mamos ir Milės 3697 21| ji staiga pakėlė akis ir įsispyrusi žiūrėjo į jo veidą, lyg 3698 11| pasirišusios plaukus. Ir įsispyrusios į kurpaites, nors blauzdos 3699 22| lauką atsibliaustė itin įsisrėbę, akis pabalinę kaip jaučiai 3700 13| gyvenimo. Sugrįžęs ir bandąs įsistoti į tas pačias vėžes. Po daugelio 3701 21| nusnūsti. Rodos, vėjas buvo įsisukęs į kiemą ir nušlavęs viską 3702 25| šakas. Į jos akių mėlynumą įsisuko tamsūs ratai kaip dignis 3703 12| išnyra vandeniniai žalčiai, įsisupę miglų marškiniais ir ugniniais 3704 17| lovoje. Visa žemė knarkė įsisupusi miego marškonyje. Ūkininkai 3705 27| nugriauti senąsias sėdybas, įsisupusias galinguose medžiuose. Pro 3706 16| vandenį iš tyrelio ežero, įsisupusio į klampynes ir liūnus. Augmenija 3707 5| rimorių ir muzikantų, patogiai įsitaisęs bobturgis. Ant kėdelių, 3708 27| Tik dideli ponai tokius įsitaiso. Andai, mačiau, kabėjo paties 3709 3| atvažiuosiu? Nebent motociklą įsitaisyčiau.~ - Tarnybą? O kada ją 3710 22| vyrų trūksta mūsų krašte? Įsitaisys tekį sau parankiui, ir tu 3711 19| dviratį per dvi savaites įsitaisysiąs. Dviratį per dvi savaites? 3712 10| kliaudis. Ar moki žambrį įsitaisyti?~ - Moku. Nuo tokių metų 3713 12| Seserys griebė po lagaminą ir įsitempė vidun, kur pasiūlė nusiprausti, 3714 27| ant rankos, nuolankus ir įsitempęs kaip vižlas, laukias medinčiaus 3715 2| centus. Atvangos vietoje - įsitempimas, šypsenos - keiksmui pražiota 3716 18| tai pareikalavo šiek tiek įsitempimo ir veiklos. Kad ir kaip 3717 12| paskui vėl darytų alkūnę, - įsiterpė neiškentęs Gužas.~ - 3718 26| pasirodė rūsio angoje, kad pati įsitikintų, kaip reikalai yra susiklostę. 3719 6| tai mokytas, - pasakė ji įsitikinusi, kad jį net juokas suėmė.~ - 3720 18| patiko ir su pomėgiu mėtėsi, įsitraukdama ir rasdama malonumo. Žvalios 3721 11| sparnai kelio spindžio gale, įsitvėrę aukštumoje, plaukė virpančiame 3722 9| tėvą žalmarges pliutinai? Įsitvėręs į uodegą, bėgai iš paskos 3723 10| išmoko arti.~ - Dalgį įsitverti ar galėsi pats?~ - Tik 3724 26| paprasčiau, kaip sekti, įsitvėrus arklo rankenų, skaudžiai 3725 11| priešais valsčiaus raštinę, įsitvėrusių rankose kaduginius botkočius 3726 23| Stangus rugių šepetys juos įsiurbdavo savin, užklostydavo, uždangstydavo. 3727 16| turėjo išbėgti slapčia, įsiutinęs iki mėlynumo tėvą, kad išeina 3728 16| Každaila, galutinai įsiutintas tokio neregėto įžūlumo, 3729 13| susispaudė, nosis tarp antakių įsivagojo dviem raukšlelėm. Ir akys 3730 14| iškilnios pomirtinės eisenos įsivaizdavimą. Ir tėvo būtų gaila. Jis 3731 13| lygiai tokia mergaitė, kokią įsivaizdavo prie bažnyčios, barstant 3732 24| iš smėlio išpila pylimą, įsivaizduojant apsaugą nuo įsisiautusios 3733 22| baugino toji taip gyvai įsivaizduota padėtis, jog nebėra į ką 3734 7| žmogų, laukiantį ko nors įsivaizduoto. Visa, kas buvo susikrovę 3735 1| viršaus. Aptraukė kirtimus ir įsivėlė tarp medžių. Pirštinės sudrėko, 3736 15| taurelėje. Ir į ūsus ji taikė įsivelti nesirūpindama, kokios bėdos 3737 22| Laurynai, kad mudu ten įsiveltume. Jau pašveistume atsakančiai, - 3738 22| nebepajėgdamas išlaikyti staiga įsivėlusios minties:~ - Sakai, nesupranti, 3739 23| Jis buvo toji kinivarpa, įsiverpusi į pačią medžio šerdį ir 3740 26| žolėmis, turinčiomis išvaryti įsivyraujančią ligą. Jausmas, kad yra prarijęs 3741 9| nebėra.~ - Kaip nebėra? - įsižeidė Laurynas. - Kiek nori, gali 3742 14| parinkusi, - tęsė, jau beveik įsižeidusi.~ - Ak, ir jaunikį. O 3743 11| ir kojas, užsimerkus ar įsižiūrėjus į debesis. Kelias tuščias. 3744 1| ten tos tvermės. Nugara įskaudo, pakirto pakinklius. Vietomis 3745 20| kamieną sumanus sodininkas įskiepija trąšų jauno medelio ūglį? 3746 16| ponų jie nemokės kastuvų įsmeigti? Gal dar ir kunigas turės 3747 20| žalvariniais spinduliais mėlynėn įsmigę akuotai. Čia stingdė alsavimą 3748 3| išdžiūvusią ranką ir širdin įsmigusį aštrų kalaviją nulaužė senis 3749 21| ausų. Jeigu toksai netyčia įsmuktų tarpdurin, tai gal ir nebūtų 3750 20| šapeliui ir sujudinus amžinai įsnūdusį vandenį. Ji tebealsavo tuo 3751 27| karpytais lapais augalu, įsodintu žaliai dažytoje medinėje 3752 13| vaikel, jų nesurinkai. Jas įspaudei koja į žemelę, ir jos ten 3753 13| ketvirta, tai primina koja ir įspaudžia į purią dirvą. O po to buvę 3754 4| pagalvį, kur likusi jos galvos įspausta duobutė. Atsiimdamas pinigus, 3755 8| Vyras tebemojavo pinigu, lyg įspėdamas, kad pinigas tokiu ir lieka, 3756 8| Aną vakarą... Ir tai buvo įspėjimas jam. Pačią paskutinę akimirką, 3757 11| sugniaužus delne, siūlyti įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip 3758 1| itin pratįsusios. Kai saulė įspindi pro šakas, sniegas nebeatsilaiko 3759 20| ir saulei iš po nakties įspindus. Visa jo patirtis ir susidėjo 3760 17| neparodė, kaip skaudžiai buvo įspirtas į blauzdą. Jis ėjo vis tiek 3761 12| savo plunksnakočio galvutę, įspraustą švarko kišenėlėn.~ Juom 3762 22| smilgas. Cigaretės smilko, įspraustos palūpiuose. Jie sekė mergaites, 3763 9| ir be mundieriaus atrodė įspūdingai. Stambiai sudėtas buvo, 3764 19| rankomis plėstaudami, dalinosi įspūdžiais. Tai bent lupa pinigą zimagorai, 3765 4| susiraukė, nusivylęs sudaryto įspūdžio menkumu. Tik Raudonasis 3766 3| po sunkių darbų ir gausių įspūdžių. Špicas gerai jautėsi toje 3767 23| užklojančią pečius, akis įspyrusi tolybėn į virpantį ir ištirpstantį 3768 17| toliau, užkliūdama Laumakius, įsrūdama jų šventoriun ir padūzgendama 3769 14| vieton stiklinaitės. Ant to įstabaus butelio švietė įrašas WHISKEY. 3770 26| raštais, nepakartojamai įstabiais. Tereikėjo prikristi ant 3771 1| Neblogai ir sargu kokioj įstaigoj ar mokykloj. Dykas beveik. 3772 3| hektarus, kaip to reikalavo įstatymas, ir nebūtinai geros žemės - 3773 22| tartum jo gerklėje būtų įstatytos skardinės plokštės.~ 3774 15| būtų kuo nors dėta toje istorijoje. "Kiaulė" - norėjo jai pasakyti 3775 20| kitokios pasibaisėtinos istorijos. Tai blogosios knygos. Tačiau 3776 18| laukė aušros. Pro medžius įstrižai plūdo saulė, šakų ir lapų 3777 11| parduotuves. Ant kampo, įsukant į savo gatvę, su šilto oro 3778 19| galvoje ūžė vargonai, jį įsukę sūkurin, užpildę erdvę nuo 3779 13| teskrodžiama uodo zyzimo, juos įsuko savo pragaištingan sūkurin, 3780 26| širdyje, kaip sakų klodan įsuktas pumpuras, pritilę ir prisnūdę, 3781 18| jos pagairėje, ir pasijuto įsukto vilkelio greičiu skriejanti, 3782 24| tūkstančiai iki nematomumo įsuktų ratų būtų leidęsi akmeniniu 3783 11| malimo gangių, be valcavimo įtaisų, kruopų ir grucės grūdyklų, 3784 12| ką čia panaudojus guolio įtaisymui, bent laikinai. Ir Doveika 3785 2| sniegu, jog niekas nebūtų įtaręs, kad tai brangia gelumbe 3786 3| Striūnų mirties ten kažkas įtartina. Kasmet vis koks naujas 3787 27| paskutinę vasarą ji iš tikrųjų įtartinai pasielgdavo. Nebeprieinama 3788 20| tako plotmėje pasirodant įtartino šešėlio, kad galėtų tvoti 3789 27| krautuve ir žvalusis vaikinas įteiks jo laišką. O Gužai jau tokie 3790 10| platybėse? O dirbamą visas jėgas įtempę turėjo saugoti, nes miškas 3791 18| Ir blakstienos lūžo nuo įtempimo, mėginant palšoje naktyje 3792 8| neaptaškytų purvais. Vadžiomis įtemptas arklys panėrė sprandą ir, 3793 26| viduryje dykynės, atsileidžiant įtemptiems raumenims ir juos užliejant 3794 27| žybtelėjimas. Akys perštėjo nuo įtempto žiūrėjimo. Jis galėjo suklysti. 3795 14| veikia kiekvieną valandą. ir, įtempusi klausą, bandė sugauti vėjo 3796 23| niekam, Tiliau.~ Jis tuom įtikėjo jau daug anksčiau. Čia dėjosi 3797 23| sugebėjo tai išreikšti lūpomis, įtikinti akimis. Vylingais stangraus 3798 14| gerai atrodančių. Vadams jis įtiko net nesistengdamas, ir jau 3799 10| verpstę pats.~ - Moterims įtiksi, - nusprendė Striūna. - 3800 8| Apsunkę, atleidę diržus, įtingę ir žiovulio ninkami, kėlėsi 3801 24| stovėdavo, permainydami kojas, įtraukę kaklus, po kelias valandas. 3802 1| ateiti. Tik jau nesiduoti įtraukiamam į gertuves. Sunku paskui 3803 13| už šeimyninės kampo, ir įtraukta nuorūka rausva dėme išryškino 3804 25| ją suėmė baisus pyktis ir įtūžimas. Ji vėl nesuprato savęs 3805 23| Ne, ne, ne - rėkte išrėkė įtūžusi. Ji naudojo jo paties - 3806 15| tartum linų rovėjos. Kumelė, įtverta prie vandens boso, skambliojo 3807 8| ilgos šmaikščios kartys, įtvertos geležinėmis kabėmis.~ 3808 3| nosis, išretinti dantys ir įvairaus pobūdžio randai. Nusimetęs 3809 10| beržus, uosius ir ąžuolus įvairiai namų reikmenei. Visų gausių 3810 13| priestatas prie klėties įvairiam podėliui. Ten stovėjo spinta 3811 8| kiaušinių lukštų, karpyto įvairiaspalvio popieriaus, lyg tinklų padengiančio 3812 5| specialybė buvo siuvinėjimas įvairiaspalvių lopų ant savo sermėgos.~ 3813 25| išspirs. Ir kitaip paniekins. Įvairiausi keršto planai braižėsi jos 3814 11| oro srove į veidą tvoskė įvairiausių kvapų mišinys. Išplėstomis 3815 15| Tos drėgmės indaujoje įvairios matėsi. Pilnuose ir pusiau 3816 15| ji būtų į vyno stiklinę įvarvinusi dar kelis lašus iš kito 3817 7| O kamštis buvo bjauriai įvarytas - kalte įkaltas, ir jo pirštai 3818 16| sienas, kad daugiau siaubo įvarytų atvykstantiems pasižiūrėti. 3819 11| ilgai neatsikratė. Tik, įvažiavus miškan ir nieko, be dangaus 3820 17| O Doveikai be galo smagu įvažiuoti i savo kiemą ir sutempti 3821 1| neblogai. Bet nauji potvarkiai įvedė kandidato stažą. Pusantrų 3822 2| nakčiai, tai pirmiausia kiek įveikiant prisileisti medžių su šviesa. 3823 15| pusę jis vylėsi kaip nors įveikti, tai moteriškoji vertė ne 3824 3| kaimietę, laikė sau lygia, įvertindamas jos sugebėjimus prekyboje. 3825 1| nusmukusiais pečiais, turėjo įvertinti jo statų ir išnašų stovą, 3826 18| užuovėja. Kuriame atsileistų įveržti raumenys, sudrėktų perdžiūvęs 3827 7| Storos, trumpų rankovių įveržtos rankos pamažu nusileido, 3828 12| pieninės užėmimą, taip sakant, įvesdinimą į naujas pareigas.~ - 3829 6| keistai susipynusios ir sukosi įvijai, vienodais tarpais nutoldamos 3830 18| sąnarius, atbukinti juos ir įvilkti grubion ašutinėn. Ji kankino 3831 14| sodo pakraščiais. Vienas įvykėlis jį galutinai nustatė prieš 3832 19| ir nesubrendęs dideliems įvykiams. O jie atėjo ir nusivedė. 3833 17| nekantriai laukiant didžiojo įvykio valandos, kitas, ne mažiau 3834 24| kaip greičiau kur pakristi. Įvykis sujaukė ramų miško gyventojų 3835 15| Atliekant jam bausmę, ir įvyko varžytynės. Štai kodėl esąs 3836 26| prakeikimas! Visad kas nors įvyksta ne laiku, tada, kai negalima 3837 20| Nebeatidalomas susivienijimas įvyktų jų ilgesingame žvilgsnyje, 3838 25| Agnės gyvenime permaina buvo įvykusi. Staiga vieną dieną ji susidomėjo 3839 25| apreiškė pasitenkinimą įvykusia permaina mergaitės nusistatyme. 3840 26| Argi?~ - Patsai juk išaiškinai. Bet tau sekasi.~ - Sekasi... - 3841 11| dieną kaip tik išpuola, - išaiškino vyresnioji.~ Didelis 3842 25| neaplenkia nė vieno kiemo. Kol išaiškins ir sugaus ir uždarys kalėjiman, 3843 22| snukį nagais atsakančiai išakėjo, - atsiminė ir Tugaudis 3844 7| sako, taip marmūzę nagais išakėjusi, jog tikra motina nepažintų.~ - 3845 4| Tarpdury stovėjo nagais išakėtu žandu kiauraklynis.~ - 3846 19| pastogę, ar pavalgydinsit išalkusį, ar aprengsit sušalusį ir 3847 18| nutarusi klaikia nemigos naktim išalsinti sąnarius, atbukinti juos 3848 14| jį tokį didelį jis pats išaugino Jau vėliau, nuolatos darydamas 3849 10| tėvams. Ir dievobaimingai išauginta, nedrįstanti pakelti akių 3850 10| panešiosiu tave, varloži. Vyras išaugsi kaip pečius.~ Moters 3851 21| basakojė. Plono audeklo išaugtine suknele su gėlytėmis. Aštuoniolikta 3852 25| kevalą. Ir numetusi lyg išaugtinius rūbus. Tarp vakar dienos 3853 20| kad kuo geresni, ramesni išaugtų, Dievą ir valdžią gerbtų 3854 8| temokama tokiuose metuose, išaugus su miško gėlėmis, su pakalnutėmis. 3855 25| Ir tą rudenį ji jau buvo išaugusi ir suplėšiusi ankštą aplinkos 3856 22| pasižiūrėti, į mergaitę, išaugusią ir brandžią, kaip sedula 3857 10| ėjo nuo rankos. Pavasaris išaušo gražus, ir vasara brendo, 3858 13| vaizdas vaistinėje ir mirtinai išbalusi vaistininko padėjėja. Pempė, 3859 27| Jis pažino savo dvivamzdį, išbandytą daugelyje medžioklių. Ilgus 3860 27| nepripažino to nuo amžių išbandyto, kad laimė - vienam nueidama, 3861 23| tojo vyro laidoko gerai išbandytus būdus ir priemones eiti 3862 1| beplėšdamas žemėn, visas sagas išbarstai. Iš pat ryto nesiseka, painioja 3863 5| dantimis. Paskui ėjo prie kito. Išbarstęs keletą saujų, prisikramtęs 3864 1| pasakoti toliau, pasilengvinti, išbarstyti ant suminto sniego, ko buvo 3865 16| suskliaustom ausim ir išbarto šunies šypsniu suvargusiam 3866 16| Netvarka. Lėkė, puolė, šonus išbarškino toji biesų brikelė. Ir dabar 3867 18| eiti ir turi kas jo laukia. Išbėga Agnė ant tilto ir žiūri, 3868 21| brezentinės būdelės ir rudenį išbėgsianti į miestą. Buvęs policininkas 3869 8| patsai ar neisi?~ - Jei ir išbėgsiu, tai čia pat, už tilto.~ - 3870 12| nelaboji. Ir pasakysiu, kad išbėgtų priimti. O jei reikės kada 3871 25| sutraukė ir karoliukus išbėrė pro langą. Tarp nuotraukų 3872 9| niekas po to nepasikeitė. Išbildėjo vežimėlis, šunų lojimo palydėtas. 3873 10| susimylėk. Rugiai ant lauko išbiro, pūdymo negalėjom sukartoti. 3874 18| prikeldami ir prisišaukdami išblėsusius ir primirštus instinktus - 3875 8| Ne tik kad ištrinta ir išblizginta, bet taip jau išdabinta 3876 13| prislopinta tolumos ir išblukusi prietemoje.~ - Rūdis 3877 3| išteptos sienos baltumu išblyškęs. - Dabar tai kad pasiusim 3878 8| dėmėmis ir pamažu išnyko. Jis išblyško kaip laikraščio skiautė, 3879 12| kai kiti, į tuos panašūs, išbraidė jo vasarojų, kad paskui 3880 26| Bet Lauryno jis neturėjo išbraukti iš gyventojų tarpo. Jis 3881 7| karštligiškai siekiant išbristi iš keistos nakties raizgynės? 3882 17| akutes, lūputes...~ - Ir išbučiavo?~ - Ne.~ - Kodėl?~ - 3883 5| nematančio, jūsų rankytes išbučiuosiu, veidelius nuglostysiu... 3884 22| prakeiktas, apverktas ir išbučiuotas.~ - Pravers pačiam, pravers.~ - 3885 25| tokia meili, nors apkabinus išbučiuotum. Ir klausinėjo visko, ir 3886 9| atlikta, griebę keliese išbugdė ir paguldė drangose. Laurynas 3887 14| liktiniais turi dar pusantrų metų išbūti kandidatais ir tik tada 3888 9| kumelį, kaip pats sakai, iščystyti reikia. O to nesu matęs.~ - 3889 8| išblizginta, bet taip jau išdabinta gudriais išdirbiniais iš 3890 19| vienai. Baisu jai vienai išdabintoje Doveikos kamaroje Todėl 3891 11| trempė miškavežių arkliai. Išdaigi mintis jį suėmė, ir jis 3892 4| Nesulauks nė pilnų metų ir išdainuos iš Virsnių. Bjaurūs bernai 3893 9| patogiai ilsėdamiesi. Ratams išdardėjus, joks kitas pašalinis garsas 3894 10| duktė, kad ir tvirta kaip išdaris jautis, nebespėja. Žemės 3895 19| nedrąsiai, lyg prasikaltėlis ir išdavikas. Ten, žalioje pievelėje, 3896 13| Žodžiais užslėpti nelygų ir išdavikiškai karštą alsavimą. Prilaikyti 3897 11| patalpa pieno priėmimui ir išdavimui, jo išskyrimui, o kita mažesne 3898 4| apypikčiai sesuo, jausdama išdavystę.~ - Kad yra, - ir, brūkštelėjusi 3899 25| Ganyklų žolė parudavo, išdegė atolas, ir gyvuliai beviltiškai 3900 3| stulpeliu, kuriame juodavo išdegintas raitelis - tos valdžios 3901 2| Nu kaip?~ - Ar išdegs kas?~ Kad buvo iškeltos 3902 23| jau šį kartą tai tikrai išdegsią. Ką, ar jie nematą, kaip 3903 9| snukis - kaip tekinio stebulė išdegutuotas. Tikri gimdytojai nebūtų 3904 21| karto ji būtų prapliupusi ir išdėjusi viską. Taip būtų buvę geriau. 3905 17| Ji parašė laišką į namus. Išdėstė padėtį ir prašė patarimo. 3906 3| skyrėsi savo paskirtimi ir išdėstymu. Senoji ir pagrindinė dalis, 3907 11| rankelė pakilo ir vedžiojo išdėstytus buteliukus. Ploni, ilgais, 3908 23| nelaukdamas eilės, stengėsi jas išdėti.~ Kur buvęs Tilius, kad 3909 20| juos aplopę, apgenėję, išdidžiai vadino dvarais. Tokie dvarininkai 3910 8| taip jau išdabinta gudriais išdirbiniais iš kūlio šiaudų, kiaušinių 3911 5| tvarkos. Pieno ir mėsos išdirbinių tiek, jog šeimininkė tik 3912 14| vėl pasižiūrėjo į seserį - išdrebėjusios visą naktelę kaip epušės 3913 8| Aukščiau, daugiau!~ - Išdribsit Ar pašėlote? Tiliau! - tramdė 3914 12| gašliom lupom, muilinom akim, išdribusiais pagurkliais, atsibodėję 3915 20| jos buvo kažkaip panašiai išdrika. Rimtumo, pasitenkinimo 3916 20| Ji atsisėdo. Papurtė išdrikusius, šapelių prisivėlusius plaukus. 3917 5| sąnarys, siūlė savo rankom išdrožtus dievaičius, jonelius ir 3918 23| jų iškalbingumas galėjo išduoti bet kam jų suokalbį. Jie 3919 26| gilius brūkšnius kaip jauna išdykėlė, žaidimų draugė, slaptai 3920 22| knygos ne jai ir kad tai tik išdykumas. Tai kam džiovinti galvą, 3921 4| tyrelį - tegul sausina ir išdžiovinę tegul padega. Dar geriau, 3922 8| stalelio prie lovos. Jis išdžius per vasarą. Bus lengvas 3923 4| durpynus, tai būtų gražiausia. Išdžiūtų bematant kaip rėmens svilinamas 3924 25| Dviejų pėdų gylio sausai išdžiūvęs viršutinis sluoksnis ruseno 3925 25| dirvonuose, nedirgo. Linmarkos išdžiūvo dar vasaros vidury. Ganyklų 3926 3| šventaisiais. Ne vieną medinę nosį, išdžiūvusią ranką ir širdin įsmigusį 3927 16| tais kiauliškais skundais. Išėdė iš visur, sudirbo, ir dabar 3928 23| sako, tave iš tarnybos išėdęs? - kamantinėjo Petras.~ - 3929 26| dėdę?.. Padaviau prašymą, išeidamas atsargon, ir viskas. Ir 3930 17| Jie punta tavo gerą ir išeidami palieka nesmagumą.~ Ji 3931 16| Ir pakalbėdavo. Ir, sako, išeidavę pusėtinai. Ir širdį žmogui 3932 13| Tarytum pusmergė, išleista išeigai, bažnyčion ar pas drauges, 3933 20| trumpą sijonėlį. Ji numetė išeiginį rūbą, bet persivilkti kitais 3934 26| tada, kai buvo išsipusčiusi išeiginiais rūbais. Kai įsiveržė prietemoje 3935 11| plėšėsi, atsisakydamas net išeigų, kas tokiuose metuose net 3936 23| nusigandusi Veronika.~ - Išeik, - pasakė šeimininkas,~ - 3937 7| pasiplepėdami rūkė. Jonas dar įspėjo išeinančią mergą, kad būtų atlikta 3938 15| pasilaikius ir paruošus išeinančio Jono vieton. Jis pravartus 3939 1| savotišku kvėptelėjimu, išeinančiu garsu kha, tartum priduodančiu 3940 7| būriu. O mums dar geriau. Ir išeini, ir pareini, kada nori.~ 3941 4| nesustipsit, - greita visoms išeitims ir sprendimams, tvarkėsi 3942 11| karto nekilo tokia puiki išeitis. Šnekinant prie atviro lango 3943 1| išleidęs iš kišenės. Aš išėjau puskarininkiu, jis leitenantu. 3944 26| trūkiu, vienu brūkštelėjimu - išėjimu kažin kur, kur visiškai 3945 18| akmenų luitus toji žiauriai įšėlusi jūra. O ji buvo viena ir 3946 7| Iš vienos spintelės išėmė sūrio ir sviesto. Iš kitos 3947 10| penkiasdešimt metų. Bjauriai raupų išėstas, tamsus ir platus kaip duonkubilio 3948 2| patyrimo daugiau už kitus. Jis išgalanda skerspjūklį, jog dantys 3949 20| saujoje. Pjaunamųjų dantys išgaląsti. Ir daržinės iššluotos. 3950 27| Doveika. Ir suriko, kiek išgalėdamas. - Mergos, gult!~ Bet 3951 5| ir teises į jį gynė visom išgalėm. Nors ir liesas, duris galėjo 3952 1| pasakyti, jog uniformas išgalvojo ubagų džiaugsmui. Žiūrėk 3953 14| pavykę. Vakaro ji laukė kaip išganymo, vakaras turėjo atnešti 3954 18| žalvario žvangučiams ant išganyto arklio sprando, savaime 3955 19| privėliau, tai visos pagirios išgaravo. Tvojau į ugnį kuo greičiausiai. 3956 24| šnerves ir lipdė pirštus išgarinta ir sutelkta syvų masė. Kuri 3957 24| iš lėto, tartum nespėję išgarinti vasaros karščio. Ir šiluma 3958 26| tokiu karščiu, jog prakaitas išgaruoja dar nespėjęs prasisunkti 3959 13| pabelsdamas ją prikėlęs ir išgąsdinęs. Vieną ankstų ir be galo 3960 12| staiga pereidavo į klaikiai išgąstingą riksmą, tartum į tų vasaros 3961 11| išilgai. Tada kyštelėjo išgąstingas Milės veidas, pravira burna 3962 11| stiklu padengtą plotmelę, išgaudamas linksmą šokio meliodiją.~ - 3963 12| sulankstytą popierių, kad išgautų kuo didesnį kaklaraiščio 3964 12| koks puslitis, tai ir alaus išgerčiau.~ Ji vėl siekė piniginės, 3965 6| vaikinas. Ne kartą mudu išgėrėm.~ - Tai jie mane lik 3966 24| samanykščiai, praamžini, išgergužėję stuobriai - gyvačių prieglobsčiai 3967 5| pageidaujamą, sutaria algą ir išgeria magaryčias. Vieniem ir kitiem 3968 8| Tu visai jo negėrei. Aš išgėriau už tave.~ - Tau nieko. 3969 5| ir pora čigonų. Daugiau išgėrimo, daugiau apsistumdymų ir 3970 19| sutiko Tugaudis. - Kai išgeriu, tai ir atsiveria širdis. 3971 12| atsakyti geros širdies.~ - Išgerkit alaus, - ji sugraibė sunkų 3972 24| vyrai! Alaus po kaušelį išgersim. Kiek bus, tiek užteks.~ 3973 12| Tai į panelės sveikatą išgersiu. Rėmuo taip degina, kad 3974 3| pasakojo, kad ne tik viskas išgerta, bet ir suvalgyta. Lašiniai, 3975 27| jis užsisakė atskirai.~ Išgėrus atsirado noras ir užkąsti. 3976 9| neabejojo, kad ji gerokai išgėrusi. Nekas, visai nekas, gerbiamoji 3977 27| stebėjosi senyvu žmogumi, išgėrusiu visą ropinę degtienės ir 3978 11| prisiminimus, kai, pirmą kartą išginus bandą, to ypatingo dvelksmo 3979 13| O aš ją tik jūsų krašte išgirdau. Ją čia visi dainuoja. Kas 3980 13| traukė jį.~ Arkliai, išgirdę dūžius į seną žagrę sėdyboje, 3981 4| lyg prieš komuniją. - Kai išgirsit, beregint išsipagiriosit.~ - 3982 4| įtraukęs pusę trobos ir savo išgirstą pavardę. Pravėrė plačiai 3983 9| trankią dainelę, kad mus išgirstų ir išeitų pasitikti. Ir 3984 3| išvėsusi kumelė. Nė dėku, nė išgrauš jam. Ir tau va špyga. Aš 3985 10| nepastebimai, nuo amžių išgraužta vaga, kaip vanduo upėje, 3986 26| šviežios atverstos velėnos, ją išgražindamas melsvai balto siūlo raštais, 3987 10| rankove antakius, nagais išgrėbstė linpelius iš ūsų ir paklausė:~ - 3988 4| balos vandeniu. Iki molio išgremš kiaurai, kokia dvylika pėdų.~ 3989 11| karantinuose. Bet jos vidus buvęs išgręžtas. Geresnių daiktelių už auksą 3990 7| lieptus, žuvų perkalus, išgriaudami pirtelės pamatus. Krantais 3991 13| vietoje jau seniai ją būčiau išgrūdęs.~ - Mama sakė, kad ji 3992 5| gerai įdienojus. Kai dribau, išgulėjau iki pavakario. Brolis padavė 3993 14| iš viršaus sparnas. Jis išgulėjo taip ilgai, kiek truko pripildyti 3994 20| rugius, ir sustojo prieš išgulėtą plotmelę tirštoje javų tankmėje. 3995 5| Pusberniai tampė, liurlino išgverusias dumples. Piemenys seilę 3996 17| smarkaus lietaus stiprių išgyvenimų.~ - Bet dar nesakiau 3997 9| jau ir muzika groja, ir įšilęs Petras jaukiai šnekina pusseserę 3998 17| visai nepagalvojusi. Ji įšilusi nuo oro ir tvankos, bet 3999 13| čiaupą ir palauk, kol nubėgs įšilusis.~ Kambariuose žvangėjo 4000 2| polaidžio pavojui. gali būti ir išimčių. Aš išsiaiškinsiu urėdijoje.~ - 4001 14| kaip yra glostomas iš lizdo išimtas nepaskrendantis paukščiukas. - 4002 26| bandė net pirštu pasiekti ir išimti ar sutelktų seilių gurkšniu 4003 14| kryptimi pasibausti jam neleido išimtina šeimos padėtis. Jis vyriausias. 4004 10| nuo kito. Išsiėmė didelę išimtinę, pamažu traukėsi iš ūkio 4005 10| atidavę svetimam, patys eiti išimtinėn. Paskui, nors piršlių kas 4006 23| apsikabinti? - ji purtė galvą, išjudindama tamsią ir tirštą plaukų 4007 9| Judėk nejudėjęs, tai kiti išjudins. Laurynas išėjo iš savo 4008 1| pirštinėm siūti odą. Jei jis ką išjuokia, tai žino kodėl. Tvirto 4009 1| Pasakytum Petrui, tai jis išjuoktų. Kokią vietą? O velniai 4010 8| aptrauktu botkočiu krautuvės iškabos link. - Pasakykit, ar ta 4011 10| sijoną, įsibridus iki kelių, iškaitus, suplukus. Pasirūkęs ir 4012 23| pačioj pradžioj. Bet jų iškalbingumas galėjo išduoti bet kam jų 4013 25| tokių vilčių įsileisti savo iškankinton krūtinėn. Ji kentėjo. Ji 4014 20| širdyje, ir už jos. Ir lango iškarpoje su medžių šakomis, su slogais 4015 12| esant raštingą. Avėjo rudais iškarpytais vasariniais pusbačiais, 4016 16| pradės durpynų eksploataciją, iškas.~ - Dar kada pradės, 4017 18| nešuliu po pažastim.~ - Iškaskit gilią, septynių pėdų.~ 4018 24| atsirėmė į upę, į naujai iškastą kanalą ir jo pakraščiu traukėsi 4019 18| teks eiti į kapus duobės iškasti. Kas norėtų, tegul patsai