| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
4020 5| brisdavo šalia purvynu, iki iškaulydavo. Javus, linus stačiai nuo 4021 25| rasa, nuprausta lietų ir iškedenta vėjų, prasiveržiančių pro 4022 18| laiškų pasidriekė miglos iškedentos saujos tartum plaukai praamžių 4023 13| kiek jų dar akėčių virbalai iškelia paviršiun. Turi žvaliai 4024 18| prislopinta ir vėlei jo iškeliama ir nešama išilgai sodrių 4025 27| šalia kaimynės mergaitės, iškeliaujančios iš namų.~ Senas ir pavargęs 4026 25| namie. Vienai jau laikas iškeliauti.~ Kad Agnė proto įgavusi, 4027 6| ŠEŠTAS ~ Iškeliavo jis ankstų, drumstai šiltą 4028 27| vieškelio ir jo aukštai iškelto tilto. Ir voratinklių rezginiais 4029 2| išdegs kas?~ Kad buvo iškeltos sąlygos, jau visas miškas 4030 25| mergaitės nusistatyme. Pyrago iškepsianti tai dienai ir pati išeisianti 4031 22| alų, sudoroti paukščius, iškepti ragaišius ir visokių mėsų 4032 27| ir bėgantį. Jis bėgo kiek iškerta, pasidavęs priekin, galvą 4033 14| kita, jam ir jėgų teikė iškęsti ir ištesėti. Jis likėjo 4034 18| pakilesnių pečių. Ten ėjo jis, iškėtęs galvą, susivėlusiais plaukais, 4035 6| išnešė ledus. ~ Panirdami, iškildami, skandindami vienas kitą, 4036 17| taip, jog vienas petys buvo iškilęs aukščiau galvos. Buvo panašu, 4037 12| nuošalume jis atrodė didesnis ir iškilesnis. Ir elgesy su jaunomis moterimis 4038 27| pasilikti apskrities miesto iškiliausioje smuklėje.~ Pakeliui į 4039 27| taške, kurį laikė pačiu iškiliausiu? Tikriausiai. Jis per mažai 4040 12| Jo nupuolimas buvo lygus iškilimui savo staigumu, bet jį didvyriškai 4041 11| baltom etikečių juostom, ir iškilminga vaistininko statula. Dar 4042 9| Veterinorius iš savo pusės iškilmingai prižadėjo, kad būtų lengvesnis 4043 14| Kažin kas paslaptingai iškilnaus. Kas degtienei pažymėti 4044 18| lango iškirtime stovėdamas, iškilniai ir pilnas valdančiojo didybės 4045 14| Tas truputį vėsino jos iškilnios pomirtinės eisenos įsivaizdavimą. 4046 25| sudvisę miškakirčiai. Jis toks iškilnus kavalierius, kad ano krašto 4047 2| kaip pavyzdžiui dabar - iškilus staigaus polaidžio pavojui. 4048 16| susimetusius pudurais ir iškilusius statmenai nuo kelmo, teikusio 4049 1| kadangi abudu lygiai buki ir iškirmiję. O kepurės su žvaigždėm 4050 3| kipšai jos akyse, ir kaklo iškirpimas - kaip nušviesta aikštelė 4051 9| eilė driko giliame krūtinės iškirpime. Lygiai sušukuoti plaukai 4052 25| krūmų panamėje. Žirklėmis iškirpo tą nedorą galvą ir numetė 4053 18| Doveika aiškino, lango iškirtime stovėdamas, iškilniai ir 4054 10| nugenėjo aplink trobą ir langus iškirto didesnius. Praskynė krūmus, 4055 8| Pašėlęs daiktas! Kartelę iškišai pro skliautus ir turi kijatrą 4056 16| traukė mišku, peršokdami išklampotas aikšteles, išsisukdami užtakių 4057 14| greitai. Rodos, dar nebuvo išklausęs visų jo pasakojimų. Jų dar 4058 26| kebliau įsirėmė tarpumentin, išklausius tiek pagyrų jo būsimai tarnybai. 4059 14| išmislai, - nutarė Agnė, išklausiusi pasakos ir turėdama galvoj 4060 15| įpratęs prie visko. Jis galėjo išklausyti ir nesupykti. Tik reikia 4061 16| viršininkui turiu išklostyti. Ir išklosiu visą teisybę, kaip buvo. 4062 16| ponui viršininkui turiu išklostyti. Ir išklosiu visą teisybę, 4063 7| ir indelių eilės. Grindys išklotos kelių spalvų kvadratinėmis 4064 9| bagočiaus, kad jį kur degloji išknistų.~ - Gudrus tu, matau, 4065 2| patys smenga į medieną. Taką iškraipo, kad jokio džeržgimo, slysta 4066 11| palaidinis net gurgždėjo iškrakmolytu standumu lyg zakristijos 4067 4| paguldysim? Teks mergas iškraustyti ant aukšto.~ - Atsirado 4068 26| Aš visad maniau, kad tu iškrėsi mums kokią nors šunybę. 4069 5| patogu buvo nusispjauti ir iškrėsti pypkę. Ir alus lašėjo nuo 4070 10| suplukus. Pasirūkęs ir pelenus iškrėtęs, prisitaikė ir griebė per 4071 21| pasidėėėėsiu?.. ~ Paskui iškrinka ir užlieja pievas, takais 4072 10| žemės nesigailėjo. Pats iškūliau, pats bėriau ir vėčiau. 4073 13| nemigos nuosėdas.~ Laurynas iškumbrino su milžtuvėmis iš diendaržio.~ - 4074 12| priešintis.~ O kambariai, juos iškuopus, atrodė pakenčiamai, beveik 4075 18| artumoje. Visi garsai, vienu iškvėpimu išsilieję į nenutrūkstamą 4076 25| pavydėjo savo kaimynei, iškylančiai į pasaulį, į miestą, kurs 4077 18| įvykių tvane, tartum debesys iškylančių iš už miško. Nematomų, bet 4078 27| valdininkais, apmokėdamas išlaidas iš savo kaimietiškos piniginės. 4079 16| patinka, nesigailint smulkių išlaidoms. O kitas, iš turtingo ūkio, 4080 13| Paukštės kilo nuo gūžtų, išlaikiusios šiltai ir jaukiai savo jauniklius 4081 27| visą ropinę degtienės ir išlaikiusiu nuosaikiai lėtus judesius. 4082 22| sau. O kad savo ką nors išlaikytų - jis nesuvokė kaip. Jis 4083 22| Baltkartis papurtė galvą, išlaisvindamas kaktą ir akis.~ - Ar 4084 24| rūsyje. Nusunkė su mielėmis, išlakė antrininko didžiulę statinę, 4085 10| Šoksim veselią, kad zuikiai išlakstys į pašalius.~ - Tai, tai, 4086 8| stiklinės.~ Visa gauja išlalėjo atgal. Tilius ir Agnė lėtino 4087 4| skambutis, įtaisytas virs išlaukinių krautuvės durų, cvanktelėjo - 4088 24| palauksiu. Ir ko man nepalaukti, išlaukus tiek melų? Hu hu hu... Kas 4089 24| sunkiomis kekių kernomis, išlauždamos silpnesnius virpčius ir 4090 7| geresni, tas ir spalių daugiau išlaužia. Tingiu su tavim, - nesileido 4091 5| ir liesas, duris galėjo išlaužti pečiais. Jis puikiai plūkė 4092 8| Kas liks iš beržo, kai išlašės paskutinis drėgmės lašas? 4093 5| šlubi, ašarojančiom akim, išleidę peisus, atkraginę šeriuotus 4094 14| brolių ir seserų paruošimo ir išleidimo gyveniman, ko nebūtų išvengęs, 4095 6| prikėlusį su brėkšma ir išleidusį kelin? Ir nebeatrodė jam 4096 13| išeinant į lauką sėjai. Ir išleidžiant vaikus į platų pasaulį painiais, 4097 8| jau čia neateisi. Jei tik išleis, tai ir ateis. Och, kur 4098 12| Šolumas iš savo įstaigos jį išleisdavo taip puikiai paruoštą, kad 4099 13| vyro. Tarytum pusmergė, išleista išeigai, bažnyčion ar pas 4100 20| geriausiais keliais į pasaulį išleistam. Be reikalo vaikas pasišiaušė. 4101 14| viena kitai padėdamos. Ją išleistų už vyro. Ji jau turinti 4102 6| mama - jau rytą užmiršo. Tu išlėkei kaip perkūnija. Nieks su 4103 16| atvirai. Šunį suėsčiau. Juk išlėkėm be pusryčių, nors prie Dievo 4104 1| įkaitusios žievės plyšio išlenda gerai pražiemojusi žalia 4105 1| akmeniniu svoriu. Kojas išlenkė, pečius nuleido, sprandą 4106 3| Kieno jis? Tos rankos ir išlenktas kaklas?~ Apgrabinėjo 4107 20| šukos. Gražios, moteriškos, išlenktos dailiu puslankiu, tamsios 4108 12| ir ugniniais liežuviais išliežią paklydusio žmogaus ar žvėries 4109 10| pamestą karvės gromulį, išliežti liežuviu akį. Visokių raganysčių 4110 15| Jonas. Geras ir sąžiningas, išlikimai atpylęs eilę metų, savarankiškai 4111 26| bendruomenės. Būdamas jos išlikimas narys, kad ir žemiausio 4112 10| pavardė išnyko Basiuliškėse. Išliko Doveika.~ O Doveika akis 4113 21| aptemdys jos akis. Bet ji išliks. Su savo šypsena, su tąja 4114 26| Tegeidžiant apsisaugoti ir išlikti.~ Ir Agnė pasileido ieškoti 4115 25| nematomai, bet taip gyvai išlikusias, išsidėsčiusias aplink visur, 4116 8| vidaus užšovę ir pro langą išlindę. Neveikė tą rytą pieninė, 4117 8| susivėlusiais plaukais, išlindęs iš savo migio, jį draugiškai 4118 16| prie tilto, kai iš miško išlindo automobilis ir, dusliai 4119 3| ramstėsi į sienas, šviežiai išlipintas laikraščiais, šlapiais kailiniais 4120 16| prisistatė prie vežimėlio. Išlipo ir sekretorius. Sukišę galvas, 4121 8| džiugesio banga, kaip saulė išlipusį iš šaltos rūsio drėgmės. 4122 16| pareiti. Padarysi vienaip, gal išloši, o kitaip, gal prakiši. 4123 23| kuo daugiau laimėli. Juk išlošta valanda - turtas. Prabėgusi 4124 19| neskubėjo. Jis žinojo, kad išlošti mažai kam pavyksta, o pagundom 4125 15| sukęs uodegą, kad daugiau išloštų, iš pagalio vežimą prikrautų. 4126 23| krūvos, išvartyti krūmai, išlupti akmenys ir kelmai. Šienpjūviai 4127 22| šaukė. Ji klausiamai jį išlydėjo ankstyvą rytą tada, kai 4128 23| melai kiti, kol ūkininkai išlygins duobes ir nuraus žemių krūvas. 4129 15| nevaliojo nuvežti iždinėn, išmainyti ant tikrųjų, popierinių.~ - 4130 3| netaisomas ir giliai provėžomis išmaltas kelelis kirto vieškelį kaip 4131 1| jaučiama ant veido.~ Išmaltu žiemkeliu, greitomis pratrintu 4132 7| neklausyk. Jis lik dedasi daug išmanąs.~ - Kieno mintuvai geresni, 4133 17| ponas Doveika. Aš ne ką išmanau, bet negalėjau įsivaizduoti, 4134 26| lovos, pasakytų tą patį kaip išmankštintas kareivis, nes nieko daugiau 4135 12| kuom nori, turėdama truputį išmanymo ir skonio. Ji galėjo naudotis 4136 15| šimto sulaukęs, dar šį tą išmanys.~ 4137 9| savo kailį pardavęs, turi išmanyti, iš ko duoną valgai. Bet 4138 21| taip pradėjo spausti, kad, išmanytų, du kailius nunertų. Praturtėti 4139 8| pintinėlę su kaupu gražiausiai išmargintų kiaušinių.~ Visi juos 4140 12| Ežerą. Ar yra kas jo gelmę išmatavęs? Jo dugne tebestovi nugrimzdęs 4141 3| įpratimu ir dar gerokai po išmatavimo. Jauni žmonės, kuriems buvo 4142 12| prie vieškelio, iš miško išmaurojo ir dulkes keldamas nurūko 4143 4| glėbesčiuos pagalvį, ant kurio, išmesta virš galvos, ilsisi Agnės 4144 18| galvą atmetusi, aukštinelka, išmestomis rankomis ir sukeistomis 4145 3| ir gražiai išsilenkdamas išmestų ant tako snaudžiančio kirtėjo 4146 9| ant slenksčio, savo kojas išmetęs kaip netikusius pagaikščius. 4147 11| maišo, pagulus vadžias, išmetus rankas ir kojas, užsimerkus 4148 11| keltis? Ji guli išsitiesusi, išmetusi rankas, apimta tingaus rąžulio, 4149 2| siekėsi pirštais užgriebti ir išmėtyti. Dėl skatiko jie atsižadės 4150 12| nuolankumą. Taip maždaug yra išmiklinti savo kepures laikyti mūsų 4151 8| žiaunos, kad linų jaują galėtų išminti jomis. O jei valią jam kas 4152 14| nors jo nelaikė nė labai išmintingu, nė per daug gudriu. Kaip 4153 17| jauno botago. Visa liaudies išmintis kalbėjo už tai.~ Jis 4154 26| nesitikėjo. Ir ūkis - tarytum išmiręs. Kur šeimininkai?~ - 4155 1| šuniškos buities. Jos buvo taip išmirkusios, bjauriai susiraukšlijusia 4156 3| avilius - bitelės baigė išmirti. Tik dar vis retuomiais 4157 14| tarne?~ - Čia jau Monikos išmislai, - nutarė Agnė, išklausiusi 4158 17| čia nuotaikos? Ir kas per išmislas toji nuotaika? Labanaktis, 4159 10| pamokė. Kur tu nelabojo, koks išmislinčius, pasakorius ir štukorius, 4160 9| Nieko sau. Kur tu tokią išmokai?~ - Kur išmokau, klausi? 4161 9| tokią išmokai?~ - Kur išmokau, klausi? Ogi mes ją dainuodavom, 4162 3| gi, ne tik skaičiuoti ir išmokėti vienu metu sugebėjo, bet 4163 10| ateivis ranka, koks buvo, kai išmoko arti.~ - Dalgį įsitverti 4164 9| kenkėjas.~ - Pirma reikia išmokti arklį prisirišti, o tik 4165 2| nagas, visi žinojo. Utėlę išmokytų šokti ant stiklo, jei kas 4166 16| savo patyrimui pagilinti ir išmonės pasisemti kaip miške, pelkėse 4167 20| burnos. Kai taip, tai ir išmušta lazda iš rankų.~ Bus 4168 11| lange, atvirose, aksomu išmuštose dėžutėse žvarbo mažų ir 4169 23| sietuvose, polaidžio ledų išmuštuose duburiuose tebesilaikė gilus 4170 4| Vargdienis šonus pakutentų varlės išnarai.~ - Nebūtų įveikęs. Stingrus 4171 5| grybų virtinės, gyvačių išnaros ir kita gausi Dievo dovana, 4172 14| pilnoje praeivių gatvėje išnarstęs kišenes taip vikriai, jog 4173 3| nors užpilti jį, nes kitaip išnarstys man žiaunas.~ - No, no...~ - 4174 21| sukritusi savo guoliuose, išnaudodama trumpą pokaičio pertrauką. 4175 22| susirinkusieji prie stalo, išnaudodami retą progą. Jis apžiūrėjo 4176 7| Švenčių vardu tai buvo daroma, išnaudojant laisvesnes valandas prieš 4177 9| vyriokas. Per daug. Gabiai išnaudojąs tarnybą ir uniformą, savo 4178 22| perkaręs susna pasivadžios ir išnaudojęs paliks. Tilius jautėsi pavargęs. 4179 6| pavasario dieną, ketindamas išnaudoti ją kaip poilsį niekieno 4180 15| byra. Ir jis - tai vien tik išnaudotojas ir niekšas. Jeigu vyriškąją 4181 12| rankoje taip oriai ir tokiu išnašiu mostu, lyg išreikšdamas 4182 1| turėjo įvertinti jo statų ir išnašų stovą, keldamas galvą aukštyn, 4183 8| Antraeilis kelias, išnėręs iš miško ir persigavęs brasta, 4184 3| besirūpindami, kad tik pataikytų išnerti atgal nepaklydę.~ Tačiau 4185 4| nuo kavalierių. Kitas dar išneš duris su visom staktom. 4186 1| jeigu tik skerspjūklis išneša, reikėjo nupjauti vienu 4187 23| lyg būtų ką tik iš malūno išnešęs miltų maišą. - Aš dar gaidys 4188 8| geltonkasė! Na, tai pali įbėk ir išnešk mums porą pakelių "Regatos". 4189 17| nereikia nė nešti vidun, ne išnešti. Šviesos pagamina vėjo generatorius. 4190 16| ir dabartinio skurdo ir išniekinimo. Tik ankstyvesnių žiemų 4191 25| vėsiai gili, bet suversta, išniekinta ir palikta ateinančioms 4192 13| mirksnyje tartum iš nebuities išnirdavo jos veidas nubrėžtomis blakstienomis, 4193 2| juoko ar trumpos dainelės, išniūniuojamos liūdnai, ilgesingai. Ir 4194 26| geriau išsigulėti šiaude ir išnokti, kad be baimės aruoduose 4195 16| nukritusios nuo medžių ir išnokusios kaitroje. Jie traukė mišku, 4196 13| užmiegotas akis, kuriose nebuvo išnykę šviesaus sapno pėdsakai. 4197 24| kas man dar vieni kiti. Išnyks Doveikos vardas šioje žemėje. 4198 26| lyg peiliu nupjauta, ir išnyksta, visiškai išsidalindama 4199 26| galima buvo nuskęsti ir išnykti, nepaliekant pėdsakų. Ir 4200 3| grūdosi kirtėjai lyg velykinės išpažinties atlikti, ir kiekvienas dėkingumo 4201 20| Moniką ir jos nė pagyrė, ne išpeikė. Tik tiek, kad jam ji geriau 4202 7| prisiplakusį, kai moterys vanojosi. Išpėrė gerai kailį ir išvarė. Bet 4203 24| žaisdami vaikai iš smėlio išpila pylimą, įsivaizduojant apsaugą 4204 22| dreba, šalto prakaito lašais išpiltas ir tebedunksinčia iš siaubo, 4205 11| telaukė. Ji pasirodė ir išplaukė begarsiais žingsniais tartum 4206 14| stataus kranto, paaukštinto išplaukusiais rugiais, jie susėdo, ir 4207 7| kad man katilą švariai išplautum. Alui vandenį kaisiu tik 4208 25| eigulį. Valandų valandas išplepėjo su jo mergaitėmis. Tiesa, 4209 14| tėvą, ir jo akiratis buvo išplėstas skaitytų aprašymų. Knygos 4210 11| įvairiausių kvapų mišinys. Išplėstomis šnervėmis patraukė vidun 4211 27| burnos sruveno kraujas. Akys išplėstos, lyg lupamos iš kaktos. 4212 18| akių žvilgsnio ir godžiai išplėstų šnervių atsekami pėdsakai, 4213 11| parvežti?~ - Į miestą? - išplėtė akis mergiščia.- Imk ir 4214 27| porą sieksnių, iš tamsos išplėšdama visą daržinės sieną, nukarusią 4215 23| Nustebinusi visus. Vienu grybšniu išplėšusi ir apžiojusi kąsnį, daugelio 4216 8| plyštančiais purienų burbulais, išplintančia į aikšteles, įkaitusias 4217 7| sijoną ir apvalainas veidas išplito į šypseną. Neaukšta, bet 4218 12| jau nebėra kam. Jaunieji išpuiko, nesiklauso. Kol buvo gyvas 4219 11| O tokią dieną kaip tik išpuola, - išaiškino vyresnioji.~ 4220 23| žmogus.~ Tada tik Petras išpuolęs ir žiūrėjęs, kad blogiau 4221 23| laiku ir vaikištį iš medžio išpurtė lyg šunų užvytą katiną. 4222 11| sąnariais, lyg tuomi norėdamas išpurtyti bjaurų sloguti. Ir reikėjo 4223 14| tai suformavo nevykusį, išpūstą ir sudarkytą pasaulėvaizdį. 4224 5| akis spragino, mėgindamas išpūsti pažaliavusią, kelis kartus 4225 18| Ji paliko mergaitę išpūstomis akimis, ieškančią į ką įsikibti, 4226 18| Jos akys perštėjo lyg išpūstos sauso smėlynų vėjo, lyg 4227 14| pypke juoduose dantyse ir išpūstu žandu nuo kramtomo taboko, 4228 18| dvižolių dobilų lauką suleisti išpustytų plieno dantų į žalią ir 4229 1| kas nors pakabesnio.- Jis išpūtė krūtinę ir trenkė kumštimi 4230 13| rankas ir atstangiai, žandus išpūtęs, įrėžęs nugarą, pasikėlė 4231 24| Tuščioje, nuvalytoje juostoje išpylė parako. Kiek jo buvo atvežęs 4232 19| atnešk pilną vietoj to, ką išpylei! - pasakė Petras.~ - 4233 24| ant karštų krosnies akmenų išpylus, tuo pačiu leido kitus. 4234 11| labai patiko kaip nauja ir išradinga. ~ Ką nors tinkama nejučiom 4235 10| švilpiniavo taip gudriai išraitydamas, kad tik klausykis, liežuvį 4236 21| visokias mandrias meliodijas išraitydami. Juk tai ne štukos. Jei 4237 8| lyg žvaigždėmis galuose išrašytais vašku juodalksnių tamsaus 4238 12| tokiu išnašiu mostu, lyg išreikšdamas pagarbą ir tuo pačiu nuolankumą. 4239 23| sustoti? Ne, ne, ne - rėkte išrėkė įtūžusi. Ji naudojo jo paties - 4240 24| pasisuktų, jo ištausotas, išretintas, išskintas rinktinės statybinės 4241 3| liudijo įlaužta nosis, išretinti dantys ir įvairaus pobūdžio 4242 20| į viena, nepaliesto, tik išretinto ir išskinto apačioje. Kol 4243 12| kepures laikyti mūsų kariūnai, išrikiuoti prieš kuopos vadą patikrinimui 4244 17| ramindamas ir guosdamas išrinktąją. Gerai tai gerai buvo toji 4245 24| tik negaiškim. Dar kiti išris.~ Ėjo ir Baikštys. Ir 4246 24| kiemelį! Alaus bačkelės jau išritintos, ir volės ištrauktos!~ - 4247 17| išgėręs kiek, gal gerai išrišęs kokius painius reikalus.~ 4248 10| kai prisipažįstat, tai ir išrišimą gausit.~ Jaunuosius suklupdė 4249 9| Kad ir laistydamas, bet išrovė ir antrą. Sąnariai suglebo. 4250 17| nueitum ir dar nespėtum pypkės išrūkyti.~ Atrodė neblogai jis, 4251 24| nusmilktų greičiau. negu išrūkytum porą pypkių. Ugnis tesustotų 4252 24| pasiūlymas!~ - Rodos, šulinį išrytum, kaip troškina, - skundėsi 4253 13| įtraukta nuorūka rausva dėme išryškino veidą, užgultą obelės šakos.~ - 4254 13| vieno, vienintelio žodžio išsakyti tam, kas ją buvo tvirtai 4255 16| Lietuvos ateities laidas. Ji išsaugos krašto grožį ir turtą - 4256 19| šviežaus žemės tvaiko. Jis buvo išsėmęs visą skausmą ir ūmai aptilęs. 4257 20| Rimtumo, pasitenkinimo ir išsemto išdykumo mišinys. Jo, kaip 4258 2| gali būti ir išimčių. Aš išsiaiškinsiu urėdijoje.~ - Nu, tai 4259 24| ir jų šeimynos jau buvo išsiauginusios tvirtus sparnus.~ Vasara 4260 26| Laišką? Man? - tabakas išsibarstė iš sukamos cigaretės. Jis 4261 24| tebeplovė bruknių uogavimui išsibaudusių moterų kojas. Susirenkančių 4262 2| prie darbininkų. Girininkas išsiblaškiusiu žvilgsniu klajojo po medžius, 4263 22| dar didžiau veltis savo išsiblaškyme ir netvarkoje. Jis nebeatsekė 4264 5| tebuvo tik pramogai ir išsiblaškymui. Doveika turėjo savo papročius 4265 27| ant stalo. Prie jo šoko išsičiutnijęs karčemos frantas, nuvilko 4266 26| nupjauta, ir išnyksta, visiškai išsidalindama beribėje. Ir visa tai nuplėšti 4267 11| Susiėdė su Doveika ir išėjo. Išsidergė paskutiniais žodžiais, kepurę 4268 25| bet taip gyvai išlikusias, išsidėsčiusias aplink visur, nuo durų slenksčio 4269 1| ieškojo jos pasvirimo. Ir šakų išsidėstymas, ir vėjas turėjo didelės 4270 8| žibėjime, gal keistame šviesos išsidėstyme - gausios pavasario šviesos, 4271 8| Tiliau! Ten yra sūpynės. Išsidumsim iki medžių viršūnių! Oi, 4272 25| geležinės. Ir jomis galima išsidumti iki bažnyčios bokšto viršūnės. 4273 18| dairėsi neramiai, bijodama išsiduoti ir bijodama prarasti bent 4274 6| džiūgavo Milė. - Toks vyras, išsidykinėjęs kaip jautis. Tik gerą kirvį 4275 10| Grobstė vienas nuo kito. Išsiėmė didelę išimtinę, pamažu 4276 19| sveikatos, pasispjaudę delnus, išsigalandę kastuvus, prisitaisę pakabius 4277 21| Nieko nesakys. Tu tik išsigalvoji. Manai, kad taip ir būtų?~ - 4278 4| žiūrėk, kad žymė liktų. Bobos išsigando, - barėsi Každaila, negalėdamas 4279 3| svietą gerdamas, kaip jautis išsiganęs, - erzino Každaila besigėrintį 4280 15| bravoro jautis, raudona ir išsiganiusi. Kai dukterį leido už vyro, 4281 11| metu? Jei ji žinotų? Ar išsigąstų? Kažin... Tik aklas negalėjo 4282 27| ugnies. Tik toks tebuvo išsigelbėjimas.~ Bet jėgos jį apleido 4283 23| matai, žaltys Doveika, visur išsigudravojęs. Ir čia, anot Petro, dar 4284 26| nesiruošė. Javams geriau išsigulėti šiaude ir išnokti, kad be 4285 14| tesužinojo, kaip baisiai buvo išsiilgęs moters.~ O tai jau buvo 4286 12| neaiktelėjo, pamatę ją, išsikariančią iš kabančio po medžiais 4287 12| upes kas kasa? Jos pačios išsikasa sau vagas, ir kokias nori. 4288 13| Neperšokamas griovys jau buvo išsikasęs tame tarpe, tuo trumpu laikotarpiu, 4289 9| susiliejančiu į judantį tašką ir išsikedenantį migla.~ - Tiliui ragai 4290 12| nuplaudama juodalksnius ir išsikedendama čia pat, pasienyje, sužydusiuose 4291 3| nepraverdama lūpų. Jos plaukai išsikedeno migla, ryto spinduliais 4292 23| prisidėjęs.~ Každaila išsikėlė pas Krivicką. Bet su Petru 4293 26| paukščiams - pakeliant sparnus ir išsikeliant už tūkstančio mylių, medžiams - 4294 12| žmona. Bet dabar jie turės išsikelti, kai jūs atvažiavot.~ - 4295 16| skurdyn. Mažos, plačiai išsikerojusios pušelės storais, gumbuotais 4296 26| Tai matai... - lėtai išsikvėpdamas, skaitė kelintą kartą.~ - 4297 24| plote ji liko rusenti, kol išsikvėps ir sukris savo pačios pelenuose. 4298 22| Ir brolis jį tam tik ir išsikvietė? Jeigu taip, tai geriau - 4299 8| Bus lengvas lengvutis ir išsilaikys ilgai, - gyrėsi Tilius ir 4300 19| paliko stovyklą ir dviračiais išsilakstė namo apsirūpinti maistu 4301 16| nebetinka.~ Pirmasis etapas - išsilaužti iš tyrelio ir miško. Jie 4302 12| pasiklausti, bet nedrįso. Išsilaužus iš grindinio, jo galva pradėjo 4303 10| Hu hu hu... Kur čia išsilaužysi? - patenkinta merga kūkčiojo 4304 24| ražienomis cypavo vėjas. Piemenys išsileido iš suspaustų ganyklų į platumas, 4305 1| portfelius, brido sniegu, išsilenkdami kelmų ir rietuvių. Prieš 4306 27| dobilienas, kirto krūmus, išsilenkė gyventojų kiemų. Jerubės 4307 19| kad pavyko dideliu vingiu išsilenkti visų. Ir dabar gali dainuoti 4308 18| garsai, vienu iškvėpimu išsilieję į nenutrūkstamą šviesos 4309 4| Patirtos skriaudos ir nelaimės išsiliejo į bejėgį raudojimą ir šnirpštimą.~ 4310 13| grasindamas suplėšyti kevalą ir išsilieti. Ji staiga neteko iškalbos, 4311 18| įdegusių vyrų būrys, purvinų ir išsimarksčiusių skystame pelkių dumble, 4312 3| Žliurksinčiomis naginėmis, išsimarkstę iki pažastų, lipdami vienas 4313 27| per daug užlupęs, tai eik, išsimiegosi, - lygiai, vienodai kalbėjo 4314 12| ir dar toli gražu nebuvo išsimušęs iš savo geros nuotaikos. 4315 17| nejučiom galėjo ir iš kelio išsimušti. Bet atlaikyti reikia. Ir 4316 19| vyrukų atsiskyrė: vienas išsinarino kojos riešą, o antrąjį namiškiai 4317 13| tačiau toks lengvas, lyg išsinėręs iš motinos vystyklų, kažkur 4318 6| laukus ir vienkiemių stogus, išsinėrusius iš sniego, pavasario lietaus 4319 3| Kad čia tik parduotuvė išsinešimui, tai nieko nereiškia. Policija 4320 21| turėjo šokti ir vienu šuoliu išsinešti iš tos vietos. Kodėl jis 4321 4| Kai išgirsit, beregint išsipagiriosit.~ - Nujau, nujau. Ar 4322 24| Laurynas ką nors nujaučia? Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, 4323 1| jau buvo daug anksčiau išsipasakojęs, o vis tiek norėjo pasakoti 4324 25| malonumai.~ Ir po tokių išsipasakojimų ji pajusdavo kartumą gerklėje, 4325 4| marškinių. - Marškiniai išsipešę.~ Jis sugriebė jos ranką, 4326 24| tai nesigaili, jei nori išsipirkti iš policininko, kad palauktų 4327 6| ketindamas, pasiekęs mišką, išsipjauti lazdą ir pasiejus užsikelti 4328 25| aš būsiu apsirengusi ir išsipuošusi. Ir dovanų kokių atvešiu! 4329 26| gražesnės, net tada, kai buvo išsipusčiusi išeiginiais rūbais. Kai 4330 18| kaip stambesniais lašais išsipylė jo kakta, ir tik per plauką 4331 20| pluošteliai, sulipę prakaitu, išsipylusiu lyg rasa rytmečio brėkšmoje 4332 22| naujausius madų žurnalus išsirašanti net iš užsienių. Pas ją 4333 11| dėbčiojo jo pusėn. Jos ir išsirengusios buvo kaip bažnyčion, gėlėtom 4334 8| nuotaikas ir kėlė balsus.~ - Išsirink patį gražiausią, - Agnė 4335 15| Kada važiuosim į miestą, ir išsirinksi bendrovėje. Aš dar šioks 4336 13| eiti ant slankų. Vadinasi, išsirinkti gerai matomą vietą kur nors 4337 18| kad iš sunkiausių ligų išsirita?~ - Ne!..- kietai, trumpai 4338 3| šlajas, kai prieškalėdy išsiruošdavo į miestą. Nors liepos avilys 4339 25| gal jis ir nežino, kad tu išsiruoši?~ - Jis ir nežinos.~ - 4340 14| gera, kad nieks nevaržė jos išsisakymo krūmams, laukams, daržo 4341 17| iš miško ir namo sienose išsiskiria skarotos gebenių virkščios.~ 4342 22| fotografijų rado ir vieną savaip išsiskiriančią ir krintančią į akį. Ji 4343 26| sugaišęs. Šeimyna pavalgiusi ir išsiskirsčiusi. Jo dalis vėso ant stalo. 4344 5| aukštyn? Jie visi nuėjo ir išsiskirstė kas sau. Jis pasiliko vietoje 4345 16| Pagers ponybė ir išsiskirstys. O kas mums iš to? - spjaudėsi 4346 18| aplankyti mirusiojo. Jai neliko išsiskirti iš kilų, jeigu jau kartą 4347 6| O gal ir to nebuvo, tik išsisklaidymas paskutinių vaikystės šešėlių, 4348 11| kurių žiedai jau buvo perpus išsiskleidę, ir saldaus kvapo dulksnis 4349 24| nukniauktu iš šeimininkių, išsistovėjusiu užlose didžiulėse taukinėse. 4350 17| ji spaudėsi prie sienos, išsisukdama vyro apkabinimo. Ar jo ranka 4351 16| peršokdami išklampotas aikšteles, išsisukdami užtakių ir pranykdami tarp 4352 27| Ar jis nematė jos gudrių išsisukinėjimų, kai tik užsimindavo, kad 4353 14| Kaip nuspaudei?~ Išsisukti nebebuvo kaip. O manė nuslėpti, 4354 18| per jos galvą kažin kur, išsitempęs, kad netrukteltų ir nesukliudytų 4355 24| Bet, Viešpatie, kaip tu išsitepęs! Oi oi, jau matyt, kad lindai 4356 6| lapės ir barsukai.~ Jis išsitiesė po viena pušim, užsimerkęs, 4357 14| skubino pasiekti lovą ir išsitiesti. Nuspausti pirštai nebent 4358 19| šnekant savus žmones, pačiam išsitiesus ir pasijutus kažin kur toli 4359 4| truktelėjo petį ir, iš kišenės išsitraukęs cigarečių, siūlė visiems 4360 24| nusistebėjo Monika ir, išsitraukusi skepetaitę iš bliuzelės 4361 22| gera šeimininko širdim. Jis išsitrenkė kažin kur, tas niekadarys 4362 14| kareiviu. Du mėnesiu su viršum išsitrynė ant šiaudų vagone, kelionėje 4363 18| tekę palaidoti ir jis buvęs išsiųstas su kitu, tokiu pat nepatyrusiu.~ - 4364 20| jo jaunoji žmona? Kaip ją išsivadinti į lauką, kad bristų šalia 4365 9| ar bent sušukti galėtų ir išsivaduotų iš nejaukaus pojūčio. Slogutis 4366 11| akys juokėsi, ir aplink išsivagojo smulkučių raukšlių spinduliais. 4367 24| naujienos.~ Kas buvo išsivaikščioję, tų nebegaudė po laukus. 4368 22| Kam čia? Nereikia. Mes išsiverčiam, ačiū Dievui. ~ Kratėsi 4369 4| Jie grūmėsi tamsoj, pamažu išsiversdami priemenėn. Maišai, statinės 4370 20| rytmečių miglos. Ji lengvai išsivertė be tų rūpesčių. Saulė čia 4371 11| ir skaudžia garo švirkšle išsiveržė sirena iš didžiojo pastato, 4372 19| greičiau iš tos niūrios vietos išsiveržti ir pasiekti palaukę, kur 4373 17| ką tada?~ - Jau norėjo išsivežti. Ir žinai kas? Gi šoferis 4374 21| ir kiekvieną žodį palydi, išsišiepdami iki ausų. Jeigu toksai netyčia 4375 9| jose. Jis taip klastingai išsišiepė, jog, rodos, visas girtumas 4376 2| nepaisė. Jis mirkčiojo kvailai išsišiepęs ir traukė nosį patenkintas, 4377 5| šnekėjai apie tarnybas ir išsišnekėjai, - barbeno pirštais Petras, 4378 14| palik man. Aš iki panagių išsišnekėjau su jos krikštomočia. Mergaitės 4379 12| skardos kaminu, ryškiai išsišovusiu žalsvam prietemos danguje? 4380 13| O būtų jai darbo, kol išsišukuotų!~ - Bene ji šukuojasi? 4381 11| barstė taboką, nesutvarkydami išsižiojusios suktinės. Petras, primerkęs 4382 14| pasakysiu naujieną, jog iš karto išsižiosi, - pradėjo motina.~ Taip, 4383 21| keleta sėdybų. Be jokio išskaičiavimo jį buvo pasirinkęs. Rinktis 4384 14| negalėjo jo būti.~ Knyginis, išskaitytas pasaulis ėjo savo ruožu 4385 16| skalbti mūsų marškinių.~ - Išskalbs ne tik marškinius, bet ir 4386 14| jos sąnariuose ir širdyje. Išskėstomis rankomis ji bėgo pasitikti 4387 13| lietus. Debesys nusigrudę, išskidę, atidavę žemei savo duoklę. 4388 6| Ploni, skysti debesys lyg išskidėjęs marškonis nudraikė padangę, 4389 24| ištausotas, išretintas, išskintas rinktinės statybinės medžiagos 4390 20| nepaliesto, tik išretinto ir išskinto apačioje. Kol aplinkui ošia 4391 23| Každaila nusikeikė išskirtinai šlykščiai, kad ir patys 4392 25| pelkynų ežere. Vėjas juos išsklaidydavo kuriam laikui, nunešdavo 4393 20| skliautų plyšelį, neužteko išsklaidyti šėmai prieblandai. O gal 4394 27| painią mintį. Jis rikiavo išsklidusius daiktus. Jis šlavė juos 4395 3| slėpėsi kitas, beveik tikras išskobto stuobrio avilys, skirtas 4396 25| pavydu lydėjo padangėmis išskrendančius paukščius, kurie žino, kad 4397 7| mažesniais miltų, sėlenų ir išspaudų. Maišai avižų, kopūstų, 4398 25| tepasisaugo. Išvarys, koja išspirs. Ir kitaip paniekins. Įvairiausi 4399 19| Tugaudžio širdį. Jis nepajėgė jų išspjaudyti, jie vėlėsi tarp dantų lyg 4400 11| lango ir šoko vežiman. Jis išspjovė nuorūką ir pasimuistė, tartum 4401 13| motoras, užsikosėjęs ir išspjovęs keletą kąsnių mėlynų dūmų, 4402 15| taip netikėtai lengvai išsprendęs darbininkų klausimą. Užkalbino, 4403 15| jam buvo tekę spręsti ir išspręsti. Šitoji jau pradėjo jį varginti. 4404 13| panėrusios vandenin, žvelgė išsprogusiom akim. Siaubi tyla ir troški 4405 5| perpus dalijo jos vidury išstatytos dvi eilės senų mūrinių namų. 4406 20| širdį, į pačią sielą ir išstumia visa, kas nereikalinga ir 4407 12| siaurų pečių - patamsyje išstypęs bulvės daigas. Kaip jis 4408 15| Gi Gužo mažylė jau taip išstypusi. Sakytum lendrė paežery. 4409 22| nusisprogęs, sulaužytas, išsukinėtas žmogėnas. Kriošintis ant 4410 7| jo pirštai sudrėko, kol išsuko.~ - Na, prašau. O jūs, 4411 24| pamanyk - čia ugnis jas išsvilino, čia vėl kanalą kasa. Kai 4412 11| tamstos. O taip, lai aš jam ištaisyčiau nugarą...~ Tas "jis" 4413 1| pasakyk rudžiui - jis iš tavęs ištaisys pirštinėm siūti odą. Jei 4414 23| sprando. O tu ką jam ketini ištaisyti? Juk jis, sako, tave iš 4415 7| SEPTINTAS ~O ten, upės ištakose, ežero pusėje, darbavosi 4416 19| pjovėsi vis tolyn ir tolyn nuo ištakų.~ Vyrai dirbo būreliais, 4417 24| kiek vėjas pasisuktų, jo ištausotas, išretintas, išskintas rinktinės 4418 3| šaunia mergina, suvėlavusia ištekėti, bet neturinčia jokių senmergės 4419 16| čia sunkiai apskaičiuojami ištekliai. Girininkas neatrodė pasipūtęs, 4420 5| bandydamas, kiek ilgai jo išteks. - Ta istorija pabaigta. 4421 1| duonos ieško. Tik kur visiems ištekti?~ - Ką tu, - susiraukė 4422 26| savo įrankių dėžės alyva išteptą armoniką. Trūksta naginių 4423 3| avilys ir buvo rūpestingai išteptas medumi, virintu su aviečių 4424 2| nutriušusius ūsus, kurie, ištepti lašiniais ir parudę nuo 4425 13| švelniai pabraukęs suodimis ištepto piršto galu vienoj ir antroj 4426 3| drąsinosi vaikinas, kalkėmis išteptos sienos baltumu išblyškęs. - 4427 13| greičiau sugis. ~ Pro išteptų ir žeminuotų, plačiai atsegiotų 4428 12| bebuvo likę. Miškus aplink išteriojo, ir už upės, kur nuo amžių 4429 14| ir jėgų teikė iškęsti ir ištesėti. Jis likėjo laikinumu vardan 4430 3| snaudžiančio kirtėjo bjauriai ištežusiomis naginėmis apautų kojų. Jis 4431 19| pasimėgauti šieno guolyje, ištiesinti amžinai sulenktas nugaras, 4432 5| atsikvėpimo traukė, pakratydamas ištiestą dubenėlį:~ - Broliai 4433 9| nereikėjo nė atsikelti, tik ištiesti ranką ir nulaužti aštriais 4434 23| basomis kojomis. Ji svyravo ištiestomis rankomis palaikydama pusiausvyrą 4435 27| žemės Moniką. Jis puolė ant ištiestos rankos, leidžiančios vieną 4436 7| patalynes ir duknas. Ant ištiestų virvių plakėsi pavasario 4437 13| mažiukei, durimis nuvėrė, - ištiesusi rodė savo pirštą. - Kliūva 4438 11| tuščias. Kelią žino sena ir ištikima kumelė. Balkšva kelio juosta 4439 19| tebebuvo toks pat jaunas ir ištikimas, kaip ir tada, labai seniai. 4440 17| visiškai pasikliauti. Jo ištikimybei negrėsė joks šešėlis. Jis 4441 15| tikėjo jos meile ir šventa ištikimybės priesaika, net neprileisdamas 4442 18| marių, pamažu užgesęs ar ištiktas svetimuose miškuose ir plynėse.~ 4443 23| įspyrusi tolybėn į virpantį ir ištirpstantį tašką, savo žodžiams priduodama 4444 21| į debesis, į mėlyną ir ištirpusį kaip žiogo akis dangų.~ 4445 9| netvarka po akim. Pala tik. Bus ištirta, kas krečia tokias kiaulystes, 4446 3| toliau sulydydamas į vieną ištisinę rūko sieną. Neramiai baubė 4447 13| atoslūgio minutėmis jie klausėsi ištisinio lietaus šnarėjimo, migdančiai 4448 11| vandens. Grandinę užnėrus, ištisomis krūvomis traktorius vilko 4449 18| Prasiblaškyti. Mudu su kalviu ištraukėme visą butelį degtienės, gražiai 4450 13| šakos.~ - Ant slankų ištrauki?~ Tiliui itin patiko 4451 26| pabaigtuvėse mašinistas ištraukia iš savo įrankių dėžės alyva 4452 16| eime į punktą, grietienės ištrauksim po porą litrų.~ - Hm...~ - 4453 24| geležinius lankus, veršis pro ištrauktą volę ir tekės gyslomis, 4454 20| žalias, kaip iš vandens ištrauktas? Jis buvo alkanas ir perpilniui 4455 11| pusėtinai. Popiermalkes ištraukus, padieniai bus atleisti, 4456 3| nugrauždavo arkliai, statinius ištraukydavo muštynėms ir vaidams greiti 4457 17| atnešti. Dar padegs, daržus ištremps, kitokių eibių pridarys. 4458 4| kad lietus gerai kaulus ištrinktų. Degtukai tik dingstė, - 4459 8| tiesiog neatpažino. Ne tik kad ištrinta ir išblizginta, bet taip 4460 8| Šeimyninės grindys ražu ištrintos. Lentos tik baltuoja, lyg 4461 18| ir iki kraujo. Alkani ir ištroškę, grobiui paruoštais nagais 4462 21| irgi esąs geras. Teta viską ištroško motinai jau anąsyk. Motina 4463 6| nepakeistų. Ir ten, kaip kempinė ištroškusi, laukianti ir imli.~ 4464 19| žmonos ir lygiai kraujo ištroškusios kaip anos. Ir ji iš čia 4465 8| žydelį jos valdyti ir girdyti ištroškusius.~ Dundėjo būgnas. Šaukė 4466 14| žingsnių, negirdėdama savaime ištrūkstančių žodžių. Ir buvo taip gera, 4467 13| bažnyčion ar pas drauges, ištrūkusi iš ją ganančių akių. Pasijutusi 4468 12| savo vyrus, savo numylėtus, ištrūkusius visai vasarai - na, na, 4469 22| ratu aplink turgaus aikštę ištrupėjusiu, nelygaus dydžio cementinių 4470 1| gimusį motina meškos taukais ištrynė? Nė šalčio, nė šilumos. 4471 13| pievokšlių ir krūmų. Tuo pat metu ištryško saulės skritulys, varvantis 4472 20| galuose lyg skausmo ašaros, ištryškusios iš akuoto. Ant jų spiečiais 4473 16| viršininkas, aš žinau. - Jis buvo ištūnojęs po krūmu ir nusiklausęs, 4474 24| atsipūsti. Dar kaip nors išturėti, nes giedra amžinai netvers.~ 4475 23| Veronikos krautuvė buvo ištuštėjusi, kai dauguma gėrovų patraukė 4476 18| ir tik dantis sukandusi ištverdavo. O jis kalbėjo apie savo 4477 19| akligatvis.~ Kiek ilgai jis ištvėrė savo vienatvėje? Ne ilgiau 4478 13| neužsileisdama kitoms, pluošė lygiai ištvermingai. Sėdyboje beliko smulkioji 4479 18| susipažinus su padėtim, ištyrinėjus ir galinti spręsti vienaip 4480 14| tai, kas jam neprieinama, išugdė nepasitikėjimą savim ir 4481 4| ir, droždama per ranką, išvadavo belaisvio kailinius.~ - 4482 4| abiem... ~ Tiliui pavyko išvaduoti pagniaužtą ranką, atsitraukti 4483 3| pasruvę brūkšniai staiga išvagojo jo žandą nuo kaktos iki 4484 12| nelaukiant net vakaro, išvalyti, kad blizgėtų. Jo nupuolimas 4485 13| vandenilio peroksidu, kad žaizdą išvalytų.~ Kokia čia žaizda, nesikeikiant 4486 24| Nusiaubusi rūsio gėrybes, išvarčiusi ir nukilnojusi puodynes 4487 14| Tėvai grįžo pavakary gerokai išvargę, bet pilni geros nuotaikos 4488 15| ranką, jo išmonę. Užaugęs ir išvargęs jaunystę ant žemės. Visgi 4489 12| svetima, kelionės ir nežinios išvarginta mergina, atsiųsta pradėti 4490 18| ir kaip vaidiniai sumirga išvargintose akyse. Vienas kito nerasdami, 4491 5| Pasitaiko. Galva mat išvargsta. Nebesutalpina. O darbo 4492 23| mergiotė, kadaise atvykusi išvargti savo vargo. Nustebinusi 4493 14| atrodė kvaila ir visų tų išvargtų metų ir paties mokslo paniekinimu. 4494 23| ir vargą.~ - Ar tam aš išvariau aną vakarą lentpjūvės savininką, 4495 16| paleisią dviem metrais žemiau. Išvarius magistralinį griovį, seks 4496 26| progos. Ką? Jis beveik varyte išvaromas? Tilius pasišiaušęs ir taip 4497 25| Ji pasuko šonan, perlipo išvartomis nusekusią Vilkiją ir nejuto, 4498 16| jos jau dengė kelmus ir išvartų griaučius ir smigiais dygsniais 4499 23| atrodė suverstų žemių krūvos, išvartyti krūmai, išlupti akmenys 4500 20| Ir nusalusi žemės širdis, išvarvinusi savo sultis ir kraują ir 4501 16| nežinia.~ - Kai tik išvarysim griovius, kai nusausinsim, 4502 17| snukį.~ - Jų smarkumą dar išvarysiu, nebijok. Pirtį aš jiems 4503 25| girtuoklio sklypininko žmoną, išvarytą iš ūkio, apspjaudytą ir 4504 22| Doveika. Jis atėjo išleisti išvarytų svečių. Jis atsiprašinėjo. 4505 11| rūpėjo pašniukštinėti, ar išvažiavę ir ar negrįš tėvai. Jo širdis 4506 9| Sartis bus tikrai lengvai išvažiavęs. ~ Kol Žeimys susivokė, 4507 2| metais, per šventą Juozapą, išvažiavom su pačia bažnyčion. Nieko, 4508 25| esant. Jai pagailo, kad išvažiavus nieks apie ją nebepakalbės 4509 26| iki raudonumo. Ir ji kartu išvažiavusi? Ne, biesas žino, kur ji 4510 14| pats visą glėbį įsidėjęs išvažiuodamas. Pūtė geras vėjas, tėvas 4511 25| neliko skolinga. Ji pasisakė išvažiuojanti ilgam, gal net ant visados. 4512 25| man - užtenka.~ - O aš išvažiuoju autobusu.~ - Vaje, vaje, 4513 14| Kas čia beliktų. jei tu išvažiuotum?~ - Aš nenoriu. Aš nevažiuosiu. 4514 10| geros žemės neskundė. Išvėčius ir susėmus nuo klojimo ir 4515 20| ne anuo - šventadieniniu, išvedančiu įsismaginusių svečių būrį 4516 4| kambarį mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis? Sėdi jis ir spokso 4517 12| bėgančiu į Striūnos vienkiemį. Išvedus vieškelį ir tiltą, šunkeliai 4518 25| rūbus. Tarp vakar dienos išvedusi tiesią liniją tartum žaidimuose 4519 2| velnio vaikas, raganos išvelėtas, dabar tai jau bus. Girininkas