| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
4520 26| Jis manė gerai pasielgęs išvengdamas šeimininkės, kol dar nebuvo 4521 19| trapiomis šaknimis ir lengvai išverčiamais kelmais, traukte traukė 4522 8| prasiskirtų kaip atklanės, ir išverktų sutvenktą metų sopulį ir 4523 18| galėsią pasidaryti, kai išvers seno kapo kaulus. Taip jam 4524 11| prie atviro lango iš lovos išverstą mergiotę. O Tugaudžiui jau 4525 19| pasakė Petras.~ - Tu išvertei, tai tu ir statyk.~ - 4526 21| vidurnakčio nebūtų spėję. Duobę išvertėm tokią, jog baisu patiems 4527 10| gudrauti ir vaikščioti gūžį išvertus, kai namie tokia šeimininkė. 4528 1| sudėtam žmogui? Jei esi išvėsęs, tai ir būk amžinu pagrumda, 4529 16| darbavosi sušilę pagal iš anksto išvestą liniją, nužymėtą kuoleliais, 4530 3| man tiek terūpi, kiek tavo išvėsusi kumelė. Nė dėku, nė išgrauš 4531 21| vietos galvai priglausti? Išvėtyti pelai, daugiau nieko. Tai 4532 15| nebepaslinksiu prie gyvulių? Išveš į prieglaudą? Sako, tokia 4533 10| apsižiūrėsi, o naktį klėtį išveši, arklius pasikinkęs? - šakalio 4534 13| snaudalių katinų. Tilius turėjo išvežioti maišus dirvoje ir sustatyti 4535 8| kilojosi ir lūpos pleišėjo nuo išvidinio karščio ir įtampos. Ji sugraibė 4536 4| Tik vis trukdė. Su žydu išvien ėjo.~ - Ar ne išgama!~ - 4537 12| Tėvų žvilgsniai ją būtų išviję tą pat dieną iš namų. Jie 4538 1| reikia, o daržinėn sakysim. Išvirkščią megztuką užsitrauki ir, 4539 10| Tai gal kailiniais išvirkščiais buvo, ir dūmai su siera 4540 21| posmas be pradžios ir galo, išvirkščiu grauduliu pamuštos dainuškos: ~ 4541 22| Jis susidūrė su Špicu, išvirstančiu iš kirpyklos, su tuo stamantriu 4542 20| prisiskaitęs, jaunimas plėšikais išvirstąs. Mat ten esą labai gražiai 4543 22| ragaišius ir visokių mėsų puodus išvirti šaltienai. Ir visa tai ištaikyti, 4544 10| naktis.~ - Į tinginį merga išvirto, - bambėjo motina. - Neryk 4545 17| žinoma, jie neulios ir išviso jokių vestuvių nekels. Tas 4546 21| besiramstydamas alkūnėmis, išvoliojo didelius klastingo liūno 4547 23| klausyklos, pritrūkus drąsos, išvydus rūstų kunigo žvilgsnį, apmetus 4548 13| laisvėje ir pirmą kartą išvydusi tokį didelį ir mielą pasaulį. 4549 26| galutinai nenusisekusią išvyką brolis.~ - Aš pats netrukus 4550 25| nesivylė svetur, bet patsai išvykimas gal apsaugos nuo netinkamo 4551 26| dieną lėmė Doveika savo išvykimu. O tačiau padange plaukė 4552 3| gaunu tarnybą. Ir turiu išvykti į miestą. O kaip iš tiek 4553 8| medžių pumpurams plyštant ir išvyniojant gležnus lapelius, kad sudarytų 4554 22| atslenkant ir jo akis, kai išvys ją šokančią su tuo aukštu 4555 8| Ir patsai nustebęs, tai išvysdamas? Ar tai gimė savaime tokioje 4556 22| muses žalių šakų šluotomis išvyti iš kamarų ir seklyčių. Užraugti 4557 7| baravykas, - niekinamai ir iššaukiamai įsisprendė į šonus Julė. - 4558 2| Pagaliau tas pats važys iššliaužė iš kelio. Jiems tik sustojus, 4559 12| miegamasis toks ir pasiliko kaip iššluotas, net aidėdamas nuo tuštumo. 4560 20| dantys išgaląsti. Ir daržinės iššluotos. Viskas parengta pjūčiai. 4561 12| vyrai apie tai šneka. Ir gal iššnekės? Dabar su jais tu nesipirksi. 4562 27| Jam patys niekai tebūsią iššokti ir laišką įteikti.~ Doveika 4563 12| akim. Toli, kelio gale, lyg išžarstyto laužo nuodėguliai ant sniego 4564 25| netinkamu savo būklei, beveik įžeidimu. Ir leido paskutines dienas. 4565 22| už nuolatinį jo vyriškumo įžeidinėjimą ir panieką, neužsileido, 4566 14| Ji pasijuto baisiausiai įžeista tų piršlybų. Kaip jos drįsta, 4567 19| posūkio, už dienos kitos įžengs ir apžvarbs nuo šviesos 4568 18| priėjo ir uždarė duris. Tada įžiebė lempą ant tualetinio stalelio, 4569 16| įsiutintas tokio neregėto įžūlumo, sėmė iš peties. Kumštis 4570 9| einant pas samdinius. ~ Įžūlus laikymasis jį vargino.~ - 4571 3| nosimi braukdamas stalus, įžūlusis bernas su išplėštu kelnių 4572 12| Moteriukė kažkaip pati moterišku įžvalgumu susivokė nusuokusi į pūdymus, 4573 14| yra tokia, kad tereikia jąja pasikliauti, o visa kita 4574 5| turgaus apsireiškimai, kaip janarolas Julikas paputusiu žandu, 4575 17| viskas geru ir išeidavo. Jau jani nepasitaikė taip sausai 4576 14| Mandžiūriją. Kunkūzai ir japonai juos mušė, o jie tik bėgo. 4577 18| senosios Basiuliškių kartos. Ką jaučia Petras, jis gi jau bus tada 4578 1| Smulkutė lijundra buvo jaučiama ant veido.~ Išmaltu žiemkeliu, 4579 18| už miško. Nematomų, bet jaučiamų kraujo tvinksėjime, kuris 4580 7| nerūpi, kuri karvė ieško jaučio, niekas nežino, kada ji 4581 10| rankas suėjo. Jomis galėjo jaučiuką pasmaugti, jei to būtų prisireikę. 4582 24| dantimis. Kaip užkeikėjas jaujoje ant pinigų sieko. Kipšas, 4583 26| gali būti. Nežinai, koks jaukalas iš manęs. Nieko gero - vien 4584 17| rinkosi visokia reikmenę savo jaukaus lizdo puošimui kaip tikri 4585 21| ant kalnelio, į Veronikos jaukią krautuvėlę, užbėgdavo ir 4586 8| tolimos, nors tik už sienos, jaukiam jos kambary, sukinėja aparato 4587 17| mintys kaip žuvys neršto metu jaukiasi po galvą. Va su tąja daržine, 4588 3| trobos padarydami smulkius ir jaukius, kaip ir tiko šešių hektarų 4589 18| įgimtą sugebėjimą, teikiantį jaukumo ir sukeliantį pavydo kitiems. 4590 8| fruktą pažįstu. Nesuk galvos jaunai mergaitei, nes ir antrą 4591 10| pasenti, neparagavus saldaus jaunatviško meilės gėrimo, gyvenant 4592 14| užimti jo vietą. Visi už jį jaunesni, o motina prispausta nusiminimo 4593 1| Atlikęs karinę prievolę jaunesnio puskarininkio laipsniu. 4594 5| įsivaizduoti. Ir gražesnė. Pačia jauniausia Doveikos dukterim ją palaikytum, 4595 3| septyniolikos metų Veronikos jauniausioji, ir mojo jam, ir šaukė, 4596 13| pasiprašys gėlių barstyti jauniesiems po kojų, einant iš bažnyčios, 4597 7| karvutė, ar tau, tokiam jaunikaičiui?~ - Aš tik paklausiau.~ - 4598 17| vaizdus ūkio aprašymas. Jis ir jaunikio amžių tėvų akyse padarė 4599 25| paveldėtoja namų ir žemės, tai jaunikių muštinai neatsimuš. Bus 4600 8| Ji buvo kaip stirna jauniklė, žadinanti šunų vijikų alkį. 4601 26| aš turiu jau susuktų, - jauniklis ištraukė savųjų cigarečių 4602 26| lizdus pripildys cypsinčių jauniklių. Kaip buvo vasarą ir daugelį 4603 22| atsiųstas drumsti skaisčius jaunimo jausmus. Agnė nebeapsikęsdama 4604 22| nebeužmigs. Taip atsitinka jaunoms. Ir per tokią naktį prisigalvos 4605 14| šokančią su kitais, šaunesniais jaunuoliais. Šaunesniais, tik jo manymu. 4606 26| miestą išvažiavo.~ Bet jaunuoliui rūpėjo ir šeimininkė. Ji 4607 6| saulę. Tamsiose lūžtvėse ir jaunuolynų tankmėse dar baltavo sniego 4608 18| kas čia tokio? - atsistojo jaunuomenes pusėn eigulys. - Jų dienos 4609 10| ir išrišimą gausit.~ Jaunuosius suklupdė ir netruko palaiminti.~ - 4610 16| žiemų kirtimuose jau kalėsi jaunutės pušaitės retais ilgais spygliais 4611 20| Ir žinojo, kad dar ilgai jaus jos skonį ne tik gomuryje 4612 4| atsisuko apypikčiai sesuo, jausdama išdavystę.~ - Kad yra, - 4613 26| pusėn. Lygiai gerai jie jausis ir vėliau, kai jau bus kas 4614 14| savim ir menkavertiškumo jausmą. Nebūtinai tai turėjo būti 4615 6| jis šilo ir neatsikratė to jausmo.~ Jį sekė. Aišku. Sustojęs 4616 22| pirmesnis, tas gudresnis. Agnė jauste jautė, jog taip be niekur 4617 23| ramiausiai ir be įtarimo jaustis savo namuose, su saviškiais. 4618 7| jaunoji šeimininkė patogiai jaustųsi po kailiniu apklotu.~ 4619 3| jūs, jei girdot tą raudoną jautį. Tegul per daug neįsivaizduoja. 4620 14| atšvaitus, krintančius į jautrią ir imlią jaunystės širdį.~ 4621 13| ląsteles padarąs kraupiai jautrias ir imlias niekad nepatirtiems 4622 5| šaipėsi Tilius iš jo jautrumo.~ Erdvi patalpa, primenanti 4623 10| mituliai ir žindukliai, jautukai ir telyčios. Maži, pašiaušę 4624 20| kruopščiai rausėsi dobilo žiede. Javai, krūmai, laukinių žolių 4625 18| ten pat dingo, susivėlusi javuose ir žolėje, šešėliuose ir 4626 16| Ir gerai. Samdyti darbo jėgai jis turėjo neribotus įgaliojimus. 4627 9| nesakykim? Paleiskim juos savo jėgom kapstytis.~ - Teeina 4628 24| Organizuoti ugnies stabdymą vietos jėgomis. Apie gesinimą niekas nekalbėjo. 4629 27| išsilenkė gyventojų kiemų. Jerubės kilo iš po kojų ir, skambančiais 4630 17| papasakojo Agnė saviškiams, kaip jiedvi sukosi su Monika, vaišindamos 4631 26| tokių valandų, kurios tik jiem vieniem tepriklauso. Tokią 4632 10| keliu. Pasibalnojęs arklį, jodavo miškų šunkeliais ir parsinešdavo 4633 10| valdžiai, nuo pat pirmų dienų jodinėjo raitas ir darbavosi sušilęs, 4634 9| pats temoki tik ant karvių jodinėti.~ - Na ir chamas, nepraustaburnis. 4635 9| pons. Raitas žalnierius joja Lietuvos.~ - Arklys ne 4636 4| lažą visą amžių ir duodiesi jojamas.~ - Oho, ko netenka išgirsti 4637 9| jis nenorėjo apsisunkinti jokiais rūpesčiais ir nebūtom bėdom 4638 19| ką?~ - Nebesileidžia į jokias kalbas. O būdavo kaip šilkinė.~ 4639 19| Kur jis tau grįš? Už jokius pinigus. Kai tarnavo pasieniečiu, 4640 7| būtų pasišmeižus, tai žuvęs Jonelis, - užspringo kosuliu pro 4641 5| rankom išdrožtus dievaičius, jonelius ir arkliukus. Dievobaimingai 4642 24| išgers kelias bačkeles? Jonis pridarys iš naujo. Turi 4643 24| zakristijonu?~ - O gal ir aš, Joniukai.~ - Bet kur tau ten... 4644 7| padaro nemažai pinigo, ir Jonui krinta kišenėn po keletą 4645 10| nereiktų žargstytis, norint jovalą supilti. Lempą tokią, su 4646 20| karosų prisigaudyti šitame jovale. Nesusigraibė laiku, tai 4647 6| upę, nugrindę gruoblėtu, judančiu tiltu. Linko karklų šakos - 4648 18| reginį į savo ūkį, į savo judančius žmones. Sukaitęs, atsilapojęs 4649 12| netrukus prasidėsiančio judėjimo. Kalvis tikėjosi keletą 4650 9| nejudėsiąs iš vietos.~ Judėk nejudėjęs, tai kiti išjudins. 4651 27| ir užvaldė, suteikdamas judesiams vikrumo ir jėgos raumenims. 4652 17| žąsinas, kiekvienu rankos judesin ir žodžiu ar juoku leisdamas 4653 21| Nuje. Išbėgo. Reikės ir man judintis. Buvau mat pritrūkęs taboko.~ 4654 10| kas čia dedas. - Iš ko juką virsim?~ Lovelį jis padavė, 4655 16| artėdamas prie ano niūros.~ - Jukš, piemengali, deglųjų pliutyti!~ - 4656 13| poniutei vietoje sportų. ~ - Julijana, ~ Graži pana, ~ Lenkų 4657 5| apsireiškimai, kaip janarolas Julikas paputusiu žandu, garbanota 4658 3| Petras ir Tilius, tartum į jungą sukinkyti jaučiai, pečius 4659 19| nesunkiai atsispyrė.~ Jis jungė savyje pavyzdingon darnon 4660 14| prieraišumo, kurs žingsnį jungia žingsniu ir mostą suriša 4661 14| jam nepatikę su negrais - juodaisiais, tad įsitaisė geležinkelių 4662 8| Šešis šimtus mokėjo už juodąjį akmenį, raides auksu nupūtė, 4663 21| dainuoja vakare, tai linksta juodalksniai ir krūmai skiriasi. O mergos 4664 21| juodesnis kasdien, kaip juodalksnio žieve nutrintas, - gražiai 4665 12| viršūnės. Didelės lydekos nardo juodam ežere, ir jų kitaip nepaimsi, 4666 3| kampo nesiekė nė kazokai, nė juodašimčiai, tai ko jam paisyti kažkokių 4667 12| užrašęs ir susidėjęs su juodašimčiais.~ O naujakurių kiemuose 4668 9| Žveng žirgelis lankoj, juodbėrėlis lankoj...- dainavo jo sėbras.~ - 4669 16| kad būtų nusigandę aukšto juodėkšnio vyro, ir nemanė trauktis. 4670 21| kad būtum sugražėjęs. Vis juodesnis kasdien, kaip juodalksnio 4671 10| ne marai, raudonligės ir juodligės visokios, šita plaukuota 4672 17| jiems suprasti: žiūrėkite, juodnugariai, su kokia mergina vaikšto 4673 21| lemta ponauti. Reikia ir juodnugarių. Va ar nemėginau ir aš pasidaryti 4674 26| jie puolė po eglėmis, jų juodon besotėn pragaištin.~ 4675 18| ranka ir dideliu daiktu juoduojanti prieblandoje, žioravo tartum 4676 26| Kaip juodavus, taip juoduos... ~ Raudonasis Petras 4677 14| tas su kukurūzine pypke juoduose dantyse ir išpūstu žandu 4678 11| pakirtusi kojas ir po to likusi juoduoti tamsia, gilia duobe. Jis 4679 19| Kaip juodavus, taip juoduuuooos...~ 4680 8| bokštus su kryžiais, su galybe juodvarnių, besukančių ratus aplink. 4681 13| kandžiojo lūpas, sulaikydama juoką.~ Jis suko tiesiog į 4682 5| laišką. Tikrai toks, kaip mes juokaudami aną dieną nušnekėjome. Be 4683 6| nurausim.~ Gera jiems juokauti ir štukas krėsti. Čia, Virsnėse, 4684 15| tam pritarė, pilna burna juokdamasis.~ - O tikrai kad gražios. 4685 5| rankos. - Negi ir nežinojot? Juokiatės turbūt?~ - Ne.~ - 4686 27| neatrodė nė kvailas, nė juokingas, nors žinojo ne tokią kvailutę 4687 9| Nesijuok, nesijuok. Kas čia tau juokingo?~ - Rodos, jis nesijuokia, - 4688 17| ta galėtų pasakyti kitam? Juoktųsi ar netikėtų. Ar ne tam žmoną 4689 27| žalitvorių, apieškodamas gėlynus, juosiamus plačių žvyruotų takų. Iš 4690 12| kaklaraiščio vienas galas siekė juosmenį, o pasmukęs mazgas neprilaikė 4691 6| namų besmilko siaura dūmų juostele. Jo vaikystės pasaulį talpniai, 4692 3| perjuostais popierinėm juostelėm. Pinigai net braškėjo - 4693 24| Tuščioje, nuvalytoje juostoje išpylė parako. Kiek jo buvo 4694 11| perjuostos baltom etikečių juostom, ir iškilminga vaistininko 4695 13| pasidarė neįžvelgiamai juodi. Juosvi pūkeliai klojo minkštus 4696 2| Anais metais, per šventą Juozapą, išvažiavom su pačia bažnyčion. 4697 21| atrodo?~ - Kaip šventas Juozapas su rykšte rankoje. Tik be 4698 16| nebeišgirsit, kai šauks Juozapato pakalnėn.~ - Na jau. 4699 22| reikia. Jo dviratį apkaišė jurginais, ir jis leidosi kelin. Monika 4700 4| Agnė, lyg ožka, skabydama jurginus per tvorą.~ - Man žinoti, 4701 13| dirbo pusininkas. Nuo švento Jurgio jis ketino kraustytis ir 4702 13| ir krantus užliejusioje jūroje. Grėsmingoje savo pragaištim 4703 18| juoku. Monika bėgo pro šalį, jusdama jų žvilgsnius ir pusbalsius 4704 18| Ir užkandos.~ - Gera jūsiškė. Reikia tokios paieškoti, - 4705 26| gyvena. Ko trūksta kad ir jūsiškiui?~ - Eik tu po velnių 4706 12| gera ankštis - arklys nė just nejuto. Iš pakeleivingo 4707 12| pamatę ją, išsikariančią iš kabančio po medžiais tinklo. Ilgiau 4708 11| linko po jo žingsniais, koja kabarkštelėjo už slenksčio. Įkritęs vežiman, 4709 8| kartys, įtvertos geležinėmis kabėmis.~ Vėjas šniokšlė, vėjas 4710 11| kiekvieną, žengiantį gydytojo kabinetan ar ligoninės koridoriun. 4711 4| užeis ant seilės negražiai kabinėtis.~ Tugaudis, vaikinas, 4712 5| užsimojo ūkininkė. Pirkėja kabino nagu sviestą ir nešė prie 4713 22| toliau. Jei jis mėgintų kabintis, tai kažin ar ką bepeštų. 4714 26| Tilius apgraibė lango kablelį, atkabino ir pamažu pravėrė. 4715 11| darbavosi prie tvenkinio, ilgais kabliais graibydami popiermalkes 4716 7| kartimis su smailuma ir kabliu galuose. Brido jie pievokšliais, 4717 12| alkanos, kad sulaužo meškerių kablius ir nutraukia šniūrus.~ 4718 26| lyg vilkams ar šernams. Ir kabo parankiui, kaip sakė šlubis 4719 10| sukrią turėjo, ir nagus kabrius. Padirbo dantytą volą javams 4720 3| barzdylom burliokais ir kacapais, gatvių grindėjais ir griovkasiais 4721 27| susiraizgęs, lyg pakliuvęs kačių naguosna. Nejau jis leidosi 4722 13| žolėje, po klėtimi kniaukė kačiukai. Šeimyna jau knarkė kaip 4723 12| atsikėlusi?~ - Jau kuri kadė.~ - Tai rodyk, rodyk. 4724 3| Kad ir nekoks, bolkotis kaduginis, ir papliauška vieni mazgai, 4725 11| raštinę, įsitvėrusių rankose kaduginius botkočius ir gyvai besitariančių, 4726 27| kietos ir vinklios, kaip kadugio šaknys. Jis prispaudė Doveikos 4727 10| negyvai sukapoti, gali visus kadugius sudeginti. Tad laukė klebono, 4728 2| brangia gelumbe mušti lapių kailiai. Arklys garavo susigarbanavusiu 4729 18| Žiemos kelias per mišką kailiais aptrauktame važyje, žvangant 4730 2| balti ir kieta apikaklė. Kailiniukai aptraukti pilkai languota 4731 2| išjuokė jį nušutusiais kailiniukais, smulkus pamiškės ūkininkėlis. 4732 2| užsimetęs ant pečių nušutusius kailiniukus.~ - Pavasaris tai kažin 4733 3| pinigų gniužulu saujoj ir abu kailiniuoti susiskersuodavo, kad nė 4734 2| ir pastovi, - samprotavo kailiniuotis. - Staigaus polaidžio galim 4735 4| ranką, išvadavo belaisvio kailinius.~ - Jau tu per daug, 4736 6| tą pats patyriau ant savo kailio. Blogai nemokytam.~ - 4737 10| gaudyti spąstais, už kurių kailiukus nejučiom sudarysiąs antrą 4738 21| spausti, kad, išmanytų, du kailius nunertų. Praturtėti užsimanė 4739 6| spragas ir labiau sugniauš kaimelį prie upės, tarp miškų.~ 4740 8| tikras vakarėlis. Virsnių kaimelis, lyg ant delno išsidėstęs 4741 3| parduodamus svaigalus. Miškinių kaimelių gyventojams ne kažin kiek 4742 22| aną saulėtą dieną miškų kaimelyje, prie krautuvės. Tilius 4743 3| taturuočių ant krūtinės ir rankų. Kaimiečius jis krimto, kur tik prieidamas, 4744 3| Gužienę, nors ir gryną kaimietę, laikė sau lygia, įvertindamas 4745 27| apmokėdamas išlaidas iš savo kaimietiškos piniginės. Jis ir patarnautojams 4746 6| likusiuose vienkiemiuose ir kaimuose. Vieškelis, lyg vienu braukimu 4747 26| pabaigtuvėms pas tolimesnį kaimyną, kur visą dieną darbavosi 4748 25| atėjo prie jos.~ - Ir kaimynė! Tai kur, meldžiamoji?~ - 4749 25| Jos aiškiai pavydėjo savo kaimynei, iškylančiai į pasaulį, 4750 9| bandė sulaikyti linksma Gužo kaimynija.~ - Turiu apsiliuobti. 4751 27| viename taške. Svečiai prie kaimyninių staliukų stebėjosi senyvu 4752 4| tuojau turėjo pasigailėti šio kaimyniško pašnekinimo, jei jau iš 4753 18| pat pagelbėti savo senam kaimynui atsigulti sunkion numylėton 4754 25| nejauku Gužui po to. Kai kaimynystėje įsimeta amaras, tai neaplenkia 4755 11| buteliukus ir kartu sakė kainas. Ir juo buvo didesnis daiktas, 4756 17| pavadžiu, gerai subrankintu, kaipmat išvarę. Tais vaistais gydyti 4757 11| persigavo antron pusėn. Kairėje vanduo siekė tilto apačią, 4758 7| išplautum. Alui vandenį kaisiu tik pakilęs, - kreipėsi 4759 27| gyvenime buvo panašių šviesos kaitaliojimųsi? Rodos, ne. Ji švietė vienodai 4760 26| ir užuominos jo vaizduotę kaitino iki raudonumo. Ir ji kartu 4761 21| nebėra kada vaipytis ir kaitintis saulėje.~ Tokios vasaros 4762 23| buvo ir juo rečiau, tuo kaitresne ugnimi ji įsiverždavo. Ji 4763 12| akis su sietuvos gelme ir kaitrių lūpų siekė įsimylėję vaikinai. 4764 18| liūliavo iš pašiurusios, kaitrų ir darganų nugaląstos varpinės, 4765 10| pridegdama šakalius ir juos kaišiodama į žibinčių, pritaisytą galvos 4766 8| akim klaidžiojo virš stalo, kaišiodamas burnon ragaišio trupinius 4767 14| prisitraukęs kaladę prie židinio, kaišiodavo žabus ugnin. Galvą pakreipęs, 4768 6| tą snukį. Ar ne? O ko jam kaišiotis, kur nereikia? Ir gerai - 4769 25| marškiniais ir šilkiniais kaklaraiščiais. Ten į dviratį nieks nė 4770 2| spalių krūvos. Taigi. Jo kaklaraištis šilkinis, marškiniai balti 4771 13| gandralizdžiu ant plono kaklelio. Šioji tačiau buvo visai 4772 5| būdu išvengti susidūrimo kaktom. Bet, vieno saugodamasis, 4773 12| stangius antakius, tuo pačiu kakton įmesdamas keletą rūpesčio 4774 27| klausėsi, kaip smarkiai kala širdis. Nėra ko skubėti. 4775 14| tuojau gultis, o prisitraukęs kaladę prie židinio, kaišiodavo 4776 6| smulkino storas ir šakotas kalades. Ėmė iš vienos krūvos ir 4777 5| Du litai.~ - Už du aš kalakutą kaip veršį paimsiu.~ - 4778 5| skiauterėmis, pamėlynavę kalakutai, snapus pražiodžiusios antys. 4779 7| vėl riejasi kaip šeškas su kalakutu. ~ Tarpdury stovėjo žemlūžis 4780 3| susidūrimų su uteniškiais kalamaškininkais, kaip amaras užplūstančiais 4781 12| tempiančius grandines, kalančius kuoliukus. Gyvai jam stojosi 4782 11| tai pasakysiu, kad tu toks kalaušas, jog neverta tau nė kelnių 4783 3| ir širdin įsmigusį aštrų kalaviją nulaužė senis Baikštys, 4784 26| uždarė. Ir negerai elgėsi, kalbėdamas taip šiurkščiai su ja, tartum 4785 25| vien pagalvojus, kaip su ja kalbėdavosi, kaip vaikščiodavo ir klausydavo 4786 20| Ir tada atsiminiau, ką tu kalbėjai su Laurynu.~ - Tvanku 4787 2| valkiodamasis!~ - Aš kalbėjau su ponu Melamedu telefonu. 4788 14| padorų vaikiną ir esanti kalbėjusi su juom ir net atvaizdą 4789 2| Per mažai.~ - Kalbėkit vienas, - pasiūlė Melamedas.~ - 4790 21| tikrai keista. Ji juk nė kalbėli su juom nenorėjo. Panele 4791 24| mokesčiais. O paskui jau kalbės po visą valsčių. Žiūrėkit, 4792 15| Graži porelė.~ - Ką kalbėt, - pritarė jai vyras. Jis 4793 27| Kaip tu su manim kalbi? Velny tu nudvėsęs! - atsitraukė 4794 3| juokėsi antroji Gužaitė, kalbinama Tugaudžio, kurio galva svyravo 4795 17| nespėsiu išmušti, kurie tave kalbins, nors ir kažin kaip smarkus 4796 10| gerai atsiminė pernykščią kalėdą.~ Seniai šnypštė, ir 4797 10| vaišes šeimininkas vedėsi kalėdninkus į klėtį atiduoti pyliavos. 4798 10| dvasiškas, ar nepriimtumei kalėdos?~ - Ką čia iš tavęs imsi, 4799 10| klebono, atvažiuojančio kalėdoti. Ir puolė jam į kojas, melsdami 4800 16| neatims, kad uždarė mane į kalėjimą, ir varžytynes garsino tada...~ - 4801 25| išaiškins ir sugaus ir uždarys kalėjiman, dar visko gali būti.~ 4802 6| Ar tau labai bloga buvo kalėjime?~ - Iš kur ten? Visai 4803 8| aplink bažnyčią. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje 4804 18| į laikrodį ir neplėšdama kalendoriaus lapelių.~ Laurynas vis 4805 15| Paprasčiausiai - galėjo nežiūrėti į kalendorių ir nesirausti po metrikų 4806 1| šnekėjo geriau už visus kalendorius. Unkštė jis botagais nučaižyto 4807 16| ankstyvesnių žiemų kirtimuose jau kalėsi jaunutės pušaitės retais 4808 25| pieną pieninėn, ir motoro kalimas pro juodą skardos kaminą, 4809 3| kojose, - drąsinosi vaikinas, kalkėmis išteptos sienos baltumu 4810 9| stiklines. Užkandos čia kalnų kalnai sukrauta.~ Jaunasis svečias 4811 4| Lietaus sukapota, sunki kaip kalnas prietema lipo iš upės, juodalksnius 4812 6| pačiam smagume.~ - Sušilo. Kalneliai jau baltuoti ima. Po švenčių 4813 25| Pervažiavo tiltą, truputį kalnelin ir vėl sustojo. Durys prasidarė, 4814 3| ką aptiko artimiausiuose kalneliuose. Ir po to dar vieškelis 4815 25| riedant vieškeliu, kopiant į kalnelius ir nusileidžiant į pakalnes, 4816 21| įžengusį ir išsitiesusį kalnelyje po pušim. Jis ėjo kaip į 4817 15| Sumaniau mat pasirėdyti, - kaltai šyptelėjo Tilius.~ - 4818 20| to sau neprisipažino ir kaltės ieškojo visai kitur.~ 4819 2| akivaizdų plotą ir visų nesėkmių kaltininko ieškojo čia pat. Turės sutikti 4820 4| laikydamas jį visų savo nelaimių kaltininku. Tik, kol viršaitis, nebuvo 4821 17| nori. Aiškintis, teisintis, kaltinti. Teisinga buvo ir nenuneigiama 4822 3| suleistos lentos jau buvo kaltos apačioje skersbalkių. Vienoje 4823 3| namo gonkų. Po jos įkandin kalvė ir grietinės nugriebimo 4824 26| arba arklius kaustyčiau kalvėje, kaimo gale. Su mokslu nieks 4825 25| kaimynus atsisveikinti. Pas kalvį ir pienininką. Ir jų daugiau 4826 18| Prasiblaškyti. Mudu su kalviu ištraukėme visą butelį degtienės, 4827 23| tave iš tarnybos išėdęs? - kamantinėjo Petras.~ - Gal jis, o 4828 5| prie vežlankio ar pavalkų kamanto. Centai biro į jo šikšninę 4829 3| skersbalkių. Vienoje iš tų kamaraičių sėdėjo Melamedo įgaliotinis 4830 25| sriautu, užtrenkusi už savęs kamaraitės duris.~ Be skundų, be 4831 21| Tai jeigu toks įsirauna kamarėlėn? Ar tu besuspėsi prisišaukti 4832 12| moterim, pons viršaiti, kamariukėje musėt šnekasi.~ - Tai, 4833 22| šakų šluotomis išvyti iš kamarų ir seklyčių. Užraugti alų, 4834 7| vienos minties apsėstas kamavosi nuo pat aušros, kai Jonas 4835 3| spėjęs įgyti šis jaukus kambarėlis, kvapą tokį ypatingą ir 4836 5| statumu mažam restorano kambarėly. Doveika paspaudė sienoje 4837 4| būdu neleisčiau dukterų kambarin įgaliotinio. Ką tas driskis 4838 8| muzikos ir gerai įruoštų kambarių. Ir didelio ūkio su visais 4839 13| kol nubėgs įšilusis.~ Kambariuose žvangėjo ir barškėjo, lyg 4840 20| medis, į kurio apdiržusį kamieną sumanus sodininkas įskiepija 4841 13| ir dejavo besibrūžindami kamienai. Akinantis žaibas statmena 4842 22| žalitvorių ir, sutikusi medžių kamienus, jais lipo aukštyn.~ - 4843 25| kalimas pro juodą skardos kaminą, ir dulkių grąžtas, nusidriekiąs 4844 8| rytą pieninė, nerūko trobų kaminai. Tik Vilkija plaukė po senovei, 4845 21| eitų klėtelėn, bet visi kampai griovkasių užsėsti. Nieks 4846 13| dėžules. - Dabar užtepsime kamparo mostimi. Skauda labai?~ - 4847 13| padariusius jį kaip šiltnamio kampelį. Jo gale didžiulis veidrodis, 4848 22| siekė tolimiausius kiemo kampelius. Kokie tai velnių šokiai? 4849 8| kur benupulsi šiame ramiam kampely, kur viskas teturi vieną 4850 16| keliams. Aplinkinių kaimų kampininkai ir įnamiai, gebą prasiversti 4851 12| galės pasiprašyti klebono kampučio špitolėje. Ir gerai. Ji 4852 6| Jūsų priemenės kuriam kampui didesnę žymę padariau. ~ 4853 26| kamputyje. Ilgomis rankomis ir kampuotais pečiais tik sukliūsi, lįsdamas 4854 22| jaunų vyrų, tarp geismo kamuojamų merginų ir pašaliais nustojusių 4855 26| žmonės, bet ir šunes, šiltai kamuolin susisukę, knarkia. Ir tom 4856 24| tučtuojau vienu liepsnos kamuoliu pavirtusi eglė, šnypšdama 4857 27| įtemptai ir ieškojo siūlo galo kamuolyje. Kamuolys buvo susiraizgęs, 4858 4| negražu leisti katalikui kamuotis troškuliu. Už pagirdymą 4859 21| buteliais. Klaptelėjo atlaužiama kamščio viela. Tilius rijo alų taip 4860 3| banko. Ir toliau stovintieji kamšėsi nykščiais pašones.~ - 4861 27| užgriebė butelį ir, ištraukęs kamštį, lenkė godžiais gurkšniais. 4862 11| standumu lyg zakristijos kamža. Priešingai negu viršininkas, 4863 23| Bet į tą nieks nežiūrėjo. Kanalas rausėsi vis tolyn ir tolyn.~ 4864 3| kumštį šlubasis.~ Lovos ir kanapėlė braškėjo. Daugumas tačiau 4865 3| pečius surėmę, vartėsi žemoje kanapėlėje, kadaise turėjusioje geresnę 4866 25| O kur jau taip, putpele kanapėtoji?~ - Pas tetulę, Laurynai, 4867 9| visų pusių. Ir ten tas ant kanapos, mergą apsikabinęs. Ir anas 4868 6| prižiūrėtojai. Su šikšnos kančiuku tris kartus per dieną, o 4869 7| riekėmis, jog žandai narinosi kandant. Užsigulę dubenis, srėbė 4870 1| vyras rimtas, pagyvenęs ir kandęs dantį į visokią duoną. Ar 4871 10| rožę. užkalbėti gyvatės kandį, atitaisyti pamestą karvės 4872 14| dar pusantrų metų išbūti kandidatais ir tik tada laukti pilno 4873 9| jis pasilinksmino. Girdi - kandidatas policijon - policijos rankose 4874 12| specialistų. Ji laikoma pirma kandidate, pasitaikius laisvai vietai. 4875 1| Bet nauji potvarkiai įvedė kandidato stažą. Pusantrų metų papildomos 4876 26| prasišiepė jo nurūkę ir nuo kandiklio nudilę dantys. Galvą įtraukęs, 4877 20| kaimynu, nors gyvatė pati kandžiausia.~ Jis traukė ežiomis 4878 17| ji verktų arba dantimis kandžiotų pagultą ranką. Ne to, ne 4879 24| visos milžtuvės, pieno kanės, puodynės, gorčiai ir skardinės, 4880 9| Tai ne tokie, kur arklius kankina ir apyjuokai pastato.~ - 4881 12| sprandą nusukus. Ir dėl to kankinimosi, abejingumo ir kasdieninio 4882 18| atradusi atsaką į daugelį kankinusių klausimų. Ji girdėjo sprendimą, 4883 18| teliūškavimas ir duslus kanopų dūžis į dugno akmenis, gal 4884 10| kitą nulydėjo į Laumakių kapelius. Striūnos pavardė išnyko 4885 8| ir ji liko viena, apsupta kapinių kryžiais ir ariamomis dirvomis. 4886 20| žaliavo turtas, lobiai, kapitalas, su kiekvienu vasaros augliumi 4887 15| ir atsiuntė tokį atsargos kapitoną. Nepasiųsi tokių šunim šėko 4888 13| trenkia.~ Ir jis nebijojo. Kapojami vis tankėjančių lašų, nušviečiami 4889 7| vampsėjimas vaiduokliškai kapojosi vėsioj pavasario nakties 4890 7| morkų. Loviai, kubilėliai, kaponės, ir jų tiek, kad tik takas 4891 18| O ir man jau artėja prie kapos.~ - Dar mus nugarbstysi. 4892 12| platumas ir naktį. Sausai, kapotai vampsėjo šunes, palaukdami 4893 3| Mano blauzdos ne mužikams kapoti, - Každaila buvo miestietis 4894 27| prižiūrimi auklių, bėgiojo ir kapstėsi smėlyje, kur plačiais žvyruotais 4895 9| Paleiskim juos savo jėgom kapstytis.~ - Teeina skradžiais 4896 3| dabar tą šikšninę tarbą kapt nuo stalo ir pro duris. 4897 14| Jis grįžo metai prieš karą. Spėjo vesti, padėti dolerius 4898 10| duodu iš ambonijos. Po Trijų karalių atsibus tretieji ir pats 4899 13| Graži pana, ~ Lenkų karalyčia, ~- uždainavo Doveika.~ - 4900 3| čia ir kalba? Iš kokios karalystės tai paeina kažin? - sprendė 4901 11| kelionėje - vagonuose, pirtyse, karantinuose. Bet jos vidus buvęs išgręžtas. 4902 11| ponaitį. Ir chloroformo, karbolio ir jodo debesys, pasitinkąs 4903 19| savo kaimus, į miestelio karčemas ir aludes atmirkyti suskeldėjusių 4904 27| Prie jo šoko išsičiutnijęs karčemos frantas, nuvilko apsiaustą, 4905 20| ir patylomis keikdamiesi, karčia seile nurydami svajones 4906 15| gyvena. Prisisuksiu ir aš, - karčiai nusijuokė Tilius.~ - 4907 22| tuo vardu, tasai gaižios, karčios druskos ėdimas, nenuplaunamas 4908 14| išsilaikyti, užsigulęs ant karčių. Paskui pabudo lauko ligoninėje.~ 4909 4| sartas arklys purtė sulytus karčius. Kitas skambutis, įtaisytas 4910 14| galutinai nustatė prieš kareivišką karjerą ir paliko slogų 4911 21| kažkokios nebesuvaldomos. Jos kariasi kaip vijokšlis ant pirmo 4912 1| pažymėjimais?~ - Atlikęs karinę prievolę jaunesnio puskarininkio 4913 13| maištingąjį piemenį. Parsivežė kariukuose iš jo sesers anapus miško 4914 12| savo kepures laikyti mūsų kariūnai, išrikiuoti prieš kuopos 4915 1| Va į mūsų kuopą atsiuntė kariūnų stažui atlikti. Eina per 4916 1| Sąžiningiausiai. Kol pašaukė kariuomenėn. Suaugo jaunimas, man reikia 4917 14| Jis turėjo ištverti iki kariuomenės. Ji kilo prieš akis ir tuo 4918 14| nustatė prieš kareivišką karjerą ir paliko slogų prisiminimą.~ 4919 19| smelkėsi pro lentų plyšius. Karkė vištos, burkavo balandžiai 4920 7| susigrūdusią medieną. Siūbavo karklai, palinkdami nuo svorio, 4921 10| vanduo upėje, užgožtoje karklais ir juodalksniais, apvytoje 4922 17| pagniužtų kaip pašutintas karklas. Jeigu matys, kad reikia, 4923 10| juodalksniais, apvytoje apyniais ir karklavijomis. Vaikinas netruko persiimti, 4924 12| šlakuota, liauna, kaip karklo vytelė, rudom blauzdom basa 4925 7| sunešdavo į plačias pievas ir karklynuose palikdavo nemažus kiekius 4926 10| balas, už paupio užliejamus karklynus, už miško lūžtančius plotus 4927 12| ir daužė stiklus sunkūs karkvabaliai, ir muistėsi karvė diendaržyje, 4928 3| rodė. Kita ranka traukė iš karmono pinigus. Po penkis ir po 4929 10| rišti iš liepų ir vinkšnų karnų. Piemuo vijo apivarus ir 4930 2| šmėklos priepirtyje. Lašų karoliai nukaro nuo šakelių, kurias 4931 26| lyg prižertos smulkučių karoliukų. Ir kiekviena ražienos birbynė 4932 25| pagriebusi, sutraukė ir karoliukus išbėrė pro langą. Tarp nuotraukų 4933 20| viršų kyla. Jis mat tikisi karosų prisigaudyti šitame jovale. 4934 10| balkiu, kur buvo įkirpti karpai, ženkliną visus įvykius 4935 4| Tugaudis, vaikinas, karpo ausim, aplink ją vaikščiodamas. 4936 11| pastos, pragaro akmenėliai karpoms, kremai, muiliukai ir kita 4937 7| mėšlu ir šiaudais parišti karpomų rožių stiebeliai ir kiti 4938 27| kampe, po išsikerojusiu karpytais lapais augalu, įsodintu 4939 8| šiaudų, kiaušinių lukštų, karpyto įvairiaspalvio popieriaus, 4940 4| kaimynai, - nešė prie burnos karstelėjusios žolienės taurelę iškaitusi 4941 8| Pašėlęs daiktas! Kartelę iškišai pro skliautus ir 4942 4| nebeplukdys Vilkija. Paskutinį kartelį tai daro.~ - Vyreliai, 4943 7| ėjo vyrai, apsiginklavę kartimis su smailuma ir kabliu galuose. 4944 22| nejučiomis dūlino nuo aikštės, kartodamas tuos prastus, paprastučius 4945 11| priestatuose pradėjo gaminti kartoną. Miškas plaukė Vilkija, 4946 25| jeigu jis mojavo. Ir gailus kartulys nušleikštino jos širdį. 4947 25| išsipasakojimų ji pajusdavo kartumą gerklėje, lyg prisiuosčiusi 4948 5| tik bjaurios nuosėdos ir kartumas. Ir besiskirstančio turgaus 4949 3| žmogus, ir nieko. Ir tą kartumėlį, nusunktą nuo epušių žievės. 4950 25| Gerai? Pilna apmaudo ir kartumo nutvojo pašalin laiškelį. 4951 27| šyptelėjo su tokiu blausiu kartumu, lyg patvirtindamas, kad 4952 13| sukosi. Ji skriejo oru kaip karuselėje, ir ji buvo lygiai tokia 4953 15| Krivickas prikibęs, kaip erkė karvei į tešmenį, kad nė dantim 4954 10| algą? Kur tiek jerubių, karvelių gaudyti su kretilais ir 4955 4| dėl patikimo. Tik kaip su karvėm?~ - Aš ne jautis. Apsieis 4956 3| subuvimus. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam 4957 7| įsimušti. Bet ko ten? Julė tai karvutė, ar tau, tokiam jaunikaičiui?~ - 4958 27| save lyginti su tąja nykia karšatimi, kai jis tebebuvo pilnas 4959 27| skirtumo nebesimatė tarp jų. Karšatis juos taip buvo sulyginusi 4960 8| piemenį palikę, ar nunokusį karšinčių, ar duris velke iš vidaus 4961 18| galvoj, kad koks senelis karšinčius pailso? Nėra žiūrėti į tai. 4962 2| lūpom, taikydamas nuodėgulio karštąjį galą prie apsvilusios pypkės. 4963 6| laikiusiam įtemptą tartum jauną karštakraujį arklį laužtukais, nervingai 4964 5| dainavo vienas. O kitas, karštesnio sudėjimo, žviegte žviegė, 4965 18| šios vietos gyventojas. Jam kasama duobė, jam giedamos giesmės 4966 18| sustiprindamos jo narsą, įgytą kasant duobę, geriant ir mėginant 4967 3| kemsynuose, vilkdami grandinę ir kasdami ežių kaupus. Eiguvai paliko 4968 12| kankinimosi, abejingumo ir kasdieninio pasninko nenyko ir nerodė 4969 2| savo menkais rūpesčiais ir kasdieniniu skurdu. Viskas ėjo iš prievartos, 4970 14| sesers šypsniu, užmiršusi kasdienius susikirtimus, apsistumdymus 4971 18| pačią paprastumu ir beveik kasdienišku pilkumu. Nė gailesio, nė 4972 25| čia tik prasigėrę griovių kasėjai ir prakaitu amžinai sudvisę 4973 19| su pačiais smarkiausiais kasėjais. Pora vyrukų atsiskyrė: 4974 16| mažiau piktas ir nedraugiškas kasėjas.~ - Ar tai jau sveiką 4975 23| Dar ne kartą man kaseles nutampys... ~ O jeigu 4976 21| Buvau turbūt pavargęs... Kasiau duobę kapuose. Ir grįžau 4977 24| laiko, kai prasidėjo upės kasimas? Nugi, kad taip. Teisybė 4978 4| tebeževernoja apie upių kasinėjimus ir durpynus. Padegti balas 4979 16| iš smalsumo.~ - Ar tai kasinėti susimanėt? - teiravosi nuo 4980 24| nusileisdamos į žemę auksinėmis kaskadomis. Patrynus delne ir pauosčius, 4981 15| aukštumėlėje bus regimi kasdien ir kasnakt. Jis neišklys toliau miško 4982 1| virpulys, nukrėsdamas sniego kąsnelius. Stuobrio vidury, pačioje 4983 3| rydamas sniegą besočiais kąsniais. Drumstas ir tamsus, pritvinkęs 4984 26| žmoną.- Įleisk birbilo. Kąsnio negaliu nuryti,~ - Kad 4985 14| rusenančio nerimo. Jei tik geras kąsnis siekimų viršūnė, tai iš 4986 13| užsikosėjęs ir išspjovęs keletą kąsnių mėlynų dūmų, pradėjo kasrytinę 4987 8| apynių virkščios sunkiomis kasomis krito nuo alksnių žemyn. 4988 11| plaukų, kurie, riešo storumo kason sudėti į milžinišką kuodą, 4989 13| Plaukai parišti ružavu kaspinu, ir ant tokio pat pasietas 4990 13| kąsnių mėlynų dūmų, pradėjo kasrytinę dainą.~ Niekas nebuvo 4991 12| prie vieškelio griovio ir kasydavosi antį, atskleidęs kailinių 4992 5| Broliai lietuviai, tėveliai katalikai, seselės lelijėlės, broliukai 4993 3| tramdyti, tardama, jog netinka katalikams paskutines priešvelykio 4994 4| išmintinga. Bet negražu leisti katalikui kamuotis troškuliu. Už pagirdymą 4995 17| tartum liauna, šmaikšti katė per aukštą žolę. Migla pasidraikė 4996 26| skiriamas departamento. Penkta kategorija, vyruti. Butas, kuras ir 4997 7| tad ir liktų prie mergų kategorijos skirti. Jo rankos ilgos 4998 11| varsna, ir girdėjo vištų katėjimą, cypsėjimą žąsiukų. Gužas 4999 11| vandeniui, jį suko garo katilas. Aukštas mūrinis kaminas 5000 17| ir ant vąškaro pasietame katile virė, kunkuliavo. Sekdami 5001 17| dūmeliai, ruseno anglys po katiliukais.~ Miške, prie upės, sausesniame 5002 14| neatšipo dantys nuo bendro katilo sriubos ir slankiojimo su 5003 7| dideliu kaminu, su įmūrytu katilu mažiausiai devynių kibirų 5004 23| išpurtė lyg šunų užvytą katiną. Istorijų žinojo kiekvienas 5005 3| kasėsi ragus. Šunes skalijo, katinai galando nagus, pasišokę 5006 4| gerai. Gerti, lendravoti, katinais kniaukti, o Veronikai šlavinėti 5007 4| Išgirsi dar ne tiek. Pasibaigė katino dienos.~ - Ką padarysi. 5008 3| nėra tėvo užmušę, kad eitų katorgon, movė ausis suskliaudę, 5009 4| mamos. Uždaryk!~ - Ne, katytės. Vieną aš jau nusavinsiu. 5010 12| tirštesniu ir kuplesniu kaubriu kilo kalnelio viršuje, kur 5011 24| neapžvelgiamus prėslus ir kauges. Kiaulpienių ir usnių pūkai 5012 24| vidurnaktį pasiutusio šunų kaukimo prikelti gyventojai vertėsi 5013 3| kelnių klynu lyg ant keršto kaukte kaukė dzinguliukus, vis 5014 3| lakstė vielomis, sausai kaukšėdamos, ir velniai težino, ką rodė. 5015 12| Punkto darbininkas kaukšėjo klumpėmis, vedžiodamas ir 5016 11| saulės nematančiu veidu, kaukšinčio medinėm klumpėm, vietoje. 5017 19| todėl, kad mes kaip šunes, kaulą radę. Kol jį graužiame, 5018 27| skausmas prieširdyje lyg kaulėti pirštai sugniaužė ir privertė 5019 5| saldainius su skrybėle ir kauline apikakle vyriokas, rėkdamas:~ - 5020 26| nes visko buvo per daug. Kaulinis spyglys susmigo taip skaudžiai 5021 27| lenktynes, išmesdamas paskutinį kauliuką. Jeigu laimė dar nenusigręžė