| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
6025 14| buvo niūra ir nekalbus. Lieso veido, geltonais ūsais ir 6026 6| gi tos šventės, laistomos liesu alumi - motina geresnio 6027 20| tokias šukas? Ar gal net lietęs pirštais? Taigi, taigi, 6028 10| šimtui metų. Tai iš jo žvakes lieti pamokė. Kur tu nelabojo, 6029 21| numatyta norma.~ Užeidavo lietingos dienos. Padangė apsitraukdavo 6030 20| ir pakylanti, sudrėkinus lietui ir saulei iš po nakties 6031 16| palyja. Durpė sukurs mūrinę Lietuvą.~ Kad taip gražu bus, 6032 18| gynėsi nuo musių, išvertę liežuvius ir smarkiai kilsuodami šonais. 6033 17| Taigi seniau į tokias ligas būtų pasižiūrėję kitaip 6034 14| karčių. Paskui pabudo lauko ligoninėje.~ Tėvo jis neteko per 6035 11| žengiantį gydytojo kabinetan ar ligoninės koridoriun. Ir visa tai 6036 25| trobas. Ji matė viską, pati likdama priedangoje. Lauko gale 6037 14| iškęsti ir ištesėti. Jis likėjo laikinumu vardan to, kas 6038 20| matęs. Ant tavo lūpų buvo likęs vyno lašas, ir man visas 6039 4| iš anksto pasiduodamas likimui, kurį spendė didžioji ateitis, 6040 14| patvarkyta, kad pasiliekantieji liktiniais turi dar pusantrų metų išbūti 6041 27| keistai drebėjo visais likusiais lapais, truktelėjus vėjui. 6042 24| nebegaudė po laukus. O ir likusių užteko, kad kiemą paverstų 6043 6| vištos, bliovė veršiai - toli likusiuose vienkiemiuose ir kaimuose. 6044 22| ir nieko nepaisą. Jie ir limonado atsigabeno, kad po šokio 6045 22| siūlėsi patarnauti aukštasis linaplaukis.~ - Neprasidėkit su juom, - 6046 24| išsitepęs! Oi oi, jau matyt, kad lindai visur, kur tik daugiau suodžių. 6047 5| O kokioj urkštynėj lindėjai tas dvi savaites?~ - 6048 23| ir žinai, kiek kartų esi lindęs pas moteras. Gerai, kad 6049 26| Ne, biesas žino, kur ji lindi. Pagaliau ko čia klausti, 6050 21| pritilusi, pasekusi ir vienodai linguodama žoles savo juodu vandeniu. 6051 8| skambina visais varpais, linguoja aplink bažnyčią. Ir gandras 6052 18| susivėlusiais plaukais, retu linguojančiu žingsniu. Ji pagalvojo, 6053 13| pamiškėje, pabalyje ar ant linijos ir laukti, kol virš galvos 6054 15| Žmonės daugiau prie miesto linkę. Per daug ir neužsiprašė 6055 26| ten? Visi sveiki ir tau linkėjimų siunčia. Aš taip sau. Įdomu.~ - 6056 26| nepavydime, o visa širdimi linkime.~ Kas tokie jūs? Tugaudis, 6057 22| kartais nebenutuokė, kuria linkme driekiasi vejamas siūlas. 6058 19| snukį.~ - Ogo go go... - linksmai žvengė Petras. Jo veidas 6059 9| Vachmistra kvailai apsidairė. Linksmi veidai jį sutiko iš visų 6060 22| pamatyti Tilius, kaip ji linksminasi, ir kad nėra merginos, kuri 6061 8| padūkti? Griaukit, verskit, linksminkitės - būtų atsakęs Baikštys. 6062 21| vardą.~ - Galėsi vienas linksmintis. Manęs nebus.~ - Iš kur 6063 8| lengva ir gera. Kažin ką linksmo užtraukė, pabaigęs darbą, 6064 20| būsimoms vaišėms. Ir žvelgė linksmom akim. Nieko pikta jose nebuvo 6065 11| jos mielos ir žvarbančios linksmomis varsomis ir gaiva, tartum 6066 18| būdų ir priemonių. Skambėjo linksmos talkininkų dainos, sunkų 6067 25| smigo tolyn ir gilyn. Visa linksmųjų vyrų šutvė pleškėjo kitame 6068 21| kai dainuoja vakare, tai linksta juodalksniai ir krūmai skiriasi. 6069 18| gyvenime žmogui - siūbuojant ir linkstant. Geras buvo, ir koks būt, 6070 26| Tilius patvirtino galvos linktelėjimu.~ - Kaip tai?~ - Tas 6071 26| keliukais leisdavosi to balso linkui. Garines pakeitus galingais 6072 25| pakloti dirvonuose, nedirgo. Linmarkos išdžiūvo dar vasaros vidury. 6073 5| pražiodžiusios antys. Sėtuvėse tarp linpelių eilėmis sudėlioti kiaušiniai. 6074 10| antakius, nagais išgrėbstė linpelius iš ūsų ir paklausė:~ - 6075 12| seilėtekis toks va, čia, lipa, kad jį kur pavietrė. Nugis, 6076 3| išsimarkstę iki pažastų, lipdami vienas kitam ant apivarų, 6077 5| juostos popierėlius, juos lipindamas prie vežlankio ar pavalkų 6078 20| ant kalno. Balzgani lašai lipnaus ir otriai saldaus skysčio 6079 27| Pro pirštus sunkėsi juodi, lipniai tiršti lašai. Vaizdingoje 6080 12| stuobrio. Smulkučiai ir lipnūs lapeliai spėriai dengė šakas 6081 26| kampuotais pečiais tik sukliūsi, lįsdamas per spragą, apnarpliotą 6082 19| poilsio krito kišenėn keliais litais daugiau. Minkšta durpė, 6083 3| traukdavo šventas giesmes ir litanijas, nuo ko jam pasidarydavo 6084 23| susilažinti iš skaidriosios litro, kad jau šį kartą tai tikrai 6085 16| grietienės ištrauksim po porą litrų.~ - Hm...~ - Žinau, 6086 18| nugaras, sukeldamas nenusakomą liūdesį. Ir valandėlei guldė ant 6087 25| patamsyje.~ Agnė grimzdo liūdesin, ir, motina ją ramino ir 6088 25| galios ir apsitraukusi gailia liūdesio migla. Pelkės ruseno, ir 6089 8| ten buvo, ir Agnę suėmė liūdesys, ir ji pyktelėjo, jog pali 6090 3| dviratį, kad tau netektų liūdėti. O gal ir ne... Velniai 6091 4| Abudu mušėsi.~ - O kur liudininkai? Mes nieko nežinom ir nematėm, - 6092 17| Nuvažiuosim pavakary, tik su liudininkais ir...~ - Ir jau mano 6093 16| miško ir paliktos tartum liudininkės buvusios didybės ir dabartinio 6094 17| ausyse, su gryno kraujo liudymais ir metrikomis. Daržines, 6095 25| Nieko neturėjo likti, kas liudytų tą bjauriąją, tą pasalūnę 6096 13| viduriu. Padangos cypė, liūgneliai tiško, vydamiesi jį visu 6097 6| veidą. Ir pasišokėdama taškė liūgnelius.~ - O ten, matai, Laurynas 6098 1| sriūtis, neapžvelgiamai liūliuojanti iki ežero ir jį apsupanti, 6099 12| šipšynai, verdenės, akivaros ir liumpuoją liūnai. Ten burliokai arkliavagiai 6100 16| jis jautėsi lyg duobėje, liumpuojančioje ir besisupančioje. Vasarą 6101 22| lyg sunkus akmuo į skystą liūną.~ Jis susidūrė su Špicu, 6102 12| verdenės, akivaros ir liumpuoją liūnai. Ten burliokai arkliavagiai 6103 21| išvoliojo didelius klastingo liūno plotus. Jis turėjo šokti 6104 16| įsisupusio į klampynes ir liūnus. Augmenija jau ėjo skurdyn. 6105 5| gudrybėm. Pusberniai tampė, liurlino išgverusias dumples. Piemenys 6106 21| paplaukiui ar prieš.~ - Liurškale. Giedok sau sveikas.~ - 6107 23| to susitvenkusių debesų liūtimis. Antroje rugpjūčio pusėje 6108 23| ji lipdė pasalų ir melo lizdą. Neprisileisdama nieko. 6109 8| vieną koją įkėlęs vinkšnos lizdan. Triliavo vieversiai ir 6110 25| taip atsitinka visad, kai lizdas nebesutalpina paukščių. 6111 18| Jis jau aplopė savo lizdelį ir patupdė patelę. Ir rėkauja 6112 20| negalima. Ten žaliavo turtas, lobiai, kapitalas, su kiekvienu 6113 20| pačioje panamėje, vasaros lobiais apsunkusioje Basiuliškių 6114 15| kiti kirviu. Jis mat šunų lodymu.~ - Nekokia tai duona, - 6115 9| lakstydami ratu, skalija ir loja. Prie senobinio klojimo, 6116 9| Išbildėjo vežimėlis, šunų lojimo palydėtas. Kažkur toli pakalnėje 6117 26| užsiželdant žiemos gaurus, lokiui - storą taukų sluoksnį. 6118 1| krūvą, vietomis - tušti lopai, kai sudygo. Ak tu, sakau, 6119 1| nugaros sujuodavo šlapiais lopais. Smulkutė lijundra buvo 6120 18| į šimtus taškų, lašų ir lopinėlių, mirgančių asloje auksiniais 6121 6| tankmėse dar baltavo sniego lopiniai. O aikštelėje buvo šilta 6122 1| greitį. Viršūnė dangaus lopinyje nurėžė staigų brūkšnį ir 6123 5| siuvinėjimas įvairiaspalvių lopų ant savo sermėgos.~ Paėjus 6124 4| matyt, nes Gužas įpratęs lopyti. O mergoms pasididžiavimą 6125 8| Laurynas, girgždindamas savo lovelę.~ - Ne visi, ne visi...- 6126 21| ašarodama parbėgo ir blaškėsi lovelėje iki aušros. Kas tau, ko 6127 10| Iš ko juką virsim?~ Lovelį jis padavė, ir putoto, garuojančio 6128 7| Maišai avižų, kopūstų, morkų. Loviai, kubilėliai, kaponės, ir 6129 4| nors ant pilvo atsigulęs iš lovio. Kai įpranti... Va, Gužien, 6130 26| įsižiūrėjo į žalėsiais aptrauktas lovių sienas, mirkstančias iki 6131 17| turi gulėti su vyru vienoje lovoj. Dievobaimingam žmogui ir 6132 24| nebesutilpdamos ankštose lovose ir lysvelėse. Ir vakarai 6133 12| plunksnakotį.~ - Jau į tokią lovytę mėgėjų atsirastų. Tegul 6134 2| apkvaito, o miškakirčių ratas lošėsi ir lenkėsi iš linksmumo. 6135 4| priemenės grindų. Už sienos lošiančių murmėjimas ir krumpliais 6136 6| maniau, kad šonai prakiurs. Lošiau šachmatais su sargu, knygas 6137 3| dažytomis grindimis ir lubomis, kurių dailiai obliuotos 6138 17| beveik sutirpusio kaip ledo luitas ežero platumoje. Žara prisiplakė 6139 14| ilgesį ir meilę. Ir krovė lūkesčius ateinančiam vakarui. Širdis 6140 25| žalumos, graudaus ilgesio ir lūkesių, sutirpstančių neperžvelgiamoje 6141 14| vien raumenyse. Į jį žvelgė lūkestingos akys. Jo ilgėjosi ir tiesė 6142 1| savaitė po savaitės laukimo, lūkuriavimo, buvimo lyg parengtyje. 6143 16| sekretorium jau kuri kada lūkuriuoja. Geras žmogus tas sekretorius. 6144 8| prie jų labai tinka svogūnų lukštais ir šieno pabiromis dažyti 6145 8| kūlio šiaudų, kiaušinių lukštų, karpyto įvairiaspalvio 6146 18| Kada žmonės vaikšto kaip lunatikai, staigiai pakylą iš guolio, 6147 21| Nenoriu.~ - Nagi luo pačiu noru. Ek, tu kaip 6148 7| pasišiaušusius plaukus. Luošojo koja kažkaip keistai kabėjo 6149 27| kraujas. Akys išplėstos, lyg lupamos iš kaktos. Jis nerodė jokio 6150 10| svilindami. Replėm nagus lupinėjo, reikalaudami pinigų. Inkstus 6151 5| Lukošius už prižadinimą lupo mokestį.~ - Nenori mokėt, 6152 23| velnystei.~ Gegužinėje luposi iš peties. Keliais atvejais 6153 9| turbūt taip atrodėt, kai lupot Melamedo įgaliotinį?~ - 6154 22| jei tu nemuši, tai tave lups, durniau tu. Aš nusižiūrėčiau, 6155 12| nejuto. Iš pakeleivingo lupti nepritinka. Pati man kudlą 6156 17| aš išbučiuočiau akutes, lūputes...~ - Ir išbučiavo?~ - 6157 20| nebebus kaip seniau, kai lūždavo abu trobos galai. Valdžia 6158 25| griūti senaisiais kaimais, lūžtančiais praamžinų medžių pavėsiuose. 6159 10| gausių trobesių pašaliai lūžte lūžo medžiagų atsargom, 6160 25| kur nors miškų glūdumoje, lūžtvėje, neįžengiamame tankumyne, 6161 3| susivijusių karklų ir apynių lūžtves, markstėsi kemsynuose, vilkdami 6162 6| atsukęs į saulę. Tamsiose lūžtvėse ir jaunuolynų tankmėse dar 6163 6| Ir neatlyžusių, net sapne lydėjusių. Ir pabudęs ryžosi nebelaukti 6164 7| žmonių, kad, nustoję krantus, lydėtų ir saugotų kiekviename žingsnyje. 6165 11| tualetiniu muilu, kurs ilgai lydi iš kirpyklos išėjusį miestelio 6166 14| kavinėn pasivaišinti ledais. Lydint autobusų stotin, prie namo, 6167 10| kanapių ir mėsos. Taukų, lydyto sviesto, medaus, sūrių - 6168 23| giliu pjūviu lyg į jauno, lygaus medžio žievę. Kad ir kas 6169 3| gryną kaimietę, laikė sau lygia, įvertindamas jos sugebėjimus 6170 1| trupinu,- atsakė kirtėjas lygiais kvėptelėjimų tarpais, nesulėtindamas 6171 27| Dieve geras, ar tiko save lyginti su tąja nykia karšatimi, 6172 1| bet nori. Tik ar jis gali lygintis su geru vyru, na? Ir dar 6173 19| trinti. Sakys, kad moterims lygios teisės.~ - Patsai sakei.~ - 6174 1| balkšvą, negyvą tyrelio lygumą, staiga tamsiai drumstai 6175 16| kuokštais gūburiuojančioje lygumoje, paįvairintoje tik kur ne 6176 27| smigo į langus, matomus lygumos pakrašty, ir, atsidaužę 6177 2| patenkintas tąja netikra lygybe.~ - Tu jau dabar, Laurynai, 6178 4| gerai ir čia pat. O kad lyja, lyg brolių miegančių dieną. 6179 24| nebesutilpdamos ankštose lovose ir lysvelėse. Ir vakarai taip pat leidosi 6180 21| geroje žemėje pasodintos - iš lysvių virsta. Bet širdžiai nepasakysi, 6181 11| būtų užgrūdęs, o nuo kaktos lyte lijo prakaitas, ir tokiais 6182 2| Tegul nors kraujais pagauna lyti. Ir tai bus gerai. Juk šiandien 6183 22| miškais į upės slėnį, anuomet lyžtelėjęs jų veidus. Kaip nuplėšta 6184 9| parvežimą.~ Ir pasaulio mačiusiam nejauku darėsi, pagalvojus 6185 12| kas buvo labai gražu ir madinga. Kirpėjas Šolumas iš savo 6186 20| ir kitų naudingų įmonių. Madingas šūkis - turėti žemės. Jei 6187 22| ir mokines ir naujausius madų žurnalus išsirašanti net 6188 5| venas až dykų, o trečas magariču! Sueikit, sueikit, panialis 6189 5| sutaria algą ir išgeria magaryčias. Vieniem ir kitiem jis tarnavo 6190 15| dainuodami, atsakančiai nugėrę magaryčioms. Tik su Krivicku nelabuoju 6191 16| metrais žemiau. Išvarius magistralinį griovį, seks šoniniai, ir 6192 14| kaip prieiti, tūnojo tasai magiškasis raktas.~ Užaugęs ant 6193 3| šonu, kas galva aukštyn, maigėsi sulipinti ant sienų. Vienas 6194 7| Kimšosi naujais šiaudais maigūnai, skrido plunksnos, keičiant 6195 7| kamuoliai.~ Miško viršūnės mainėsi iš tamsaus į šviesų žalumą 6196 16| patys gaminsis valgį. Jie maitinsis daugiausia žuvimi - tam 6197 18| žvalgydamas žemę, savo maitintoją, ir klegėdamas džiugesiu 6198 23| pasiutimas? Kitos pablūdo. Įniko maivytis, pradėjo manyti, jog labai 6199 24| negalėjo pasakyti. Nešė maišeliais ir pylė taip, kaip žaisdami 6200 13| Šimto kilogramų tomamilčių maišelis prispaustų pirštų neleido 6201 9| tai vyriausybės įžeidimas. Maištas prieš valdžią. Arklys valdiškas. 6202 13| susigrąžino Doveika savo maištingąjį piemenį. Parsivežė kariukuose 6203 11| leisdavosi miškais ieškoti maištingojo piemens. Basiuliškių banda 6204 4| nepasakiusi, kam taiko, pilna maištingos dvasios prieš motinos potvarkius, 6205 4| ir tokių vamzdžių, kurie maktelėjo gryną ir stulpu akyse žiūrėjo 6206 12| giedodami savo vakarinę maldą "Marija, Marija" arba "Tėve 6207 5| škaplierius ir paauksuotas maldaknyges.~ - Visos ypatos šventos 6208 18| jo glėbio ir nuolatinio maldavimo. Kapu, lavono šalčiu dvelkė 6209 18| rankom spausdama krūtis, lyg maldoje ir bejėgiame nuolankume 6210 11| žviegiantys tartokai ir malė vandeninės girnos. Įmonės 6211 16| retai skutamomis barzdomis. Malėsi ir itin senyvų ir apnykusių, 6212 11| tikram fabrike. Be šešių malimo gangių, be valcavimo įtaisų, 6213 24| metais. Kam trūko sėklos ai malinio, užteko vežant barkštelti 6214 7| Dar kili pastatai, kaip malkinė, vazaunė padargams laikyti 6215 10| prasiniovė skiedryne su malkomis ir žabais, ant senų, baigiančių 6216 6| varžytis. Ranka įtaisyta ir malkoms skaldyti, ir snukiams daužyti. 6217 27| tvarkydamas valsčių: "Per malonę. Poniai Doveikienei. Basiuliškėse".~ 6218 18| pilnas valdančiojo didybės ir malonės lyg bajoras tėvūnas savo 6219 10| blizgėjo tokia gera, tokia malonia ir nuolankia šviesa, kai 6220 1| paskui ir nebetekti tokių malonumų? Tik negerai, kad taip ilgai 6221 20| bet pelną semiančių iš malūnų ir lentpjūvių ir kitų naudingų 6222 11| būti lazdoje, jei užteko jų malūnui ir kitiems vėlesniems įrengimams.~ 6223 26| pasodon.~ - Ką pasakyti mamai? - pabaigė galutinai nenusisekusią 6224 10| Sieros, sieros.~ - Jau tu, mamun. Geriau aš pats paklausiu. 6225 5| šeimininkė.~ - Kaipgi, kaipgi, mamunyt, šventą Roką pūstelninką 6226 13| su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. Jis mat tebebuvo naujas 6227 2| ir nuėjo.~ - Žio, koks mandras miesčionis, - pasišaipė 6228 3| nusukęs.~ - Nu, nu, ne taip mandriai. Sekantis,- įsakmiai trinksėjo 6229 21| spaudydami klavišus, visokias mandrias meliodijas išraitydami. 6230 14| Sibirą, Baikalo ežerą ir Mandžiūriją. Kunkūzai ir japonai juos 6231 22| šeimyna - savose. Ir jie manėsi kaip parankiau ir jautėsi 6232 17| į akis. Doveikai, tai ji maniusi, jog pečius sudaužys, beplodami 6233 14| klaikiai žaibavę, jog jos maniusios abi su Agne, kad uždegs 6234 15| sugniaužė.~ - Tvirtos dar ir maniškės. Tvirtos. O pačiam - tai 6235 25| Bet, tą padariusi, jau ji manosi galinti imti ir toliau, 6236 19| duobe atsiduodančio. Ji, manote, labai laiminga? Ji tokia 6237 18| kur laikė savo skurdžią mantą, o virtuvėn. Ir grįžo netrukus 6238 9| ir kriuksi kaip kiaulė, manydama, jog laidary į mėšlą įsiknisus, - 6239 23| jo širdį. Nes kartais jis manydavo, jog dar ne viskas atlikta. 6240 22| dar teks pagyventi. Tad manykis. Versk nuo koto, kas ant 6241 1| Apvilk šitą stuobrį ir manysi, kad jau nuovados viršininkas. 6242 10| vanagai ir varnos. Jei ne marai, raudonligės ir juodligės 6243 17| nenoriu.~ - O sūnų su marčia tai norėčiau matyti savo 6244 14| Tokia jauna, tokia graži margaitė, ir kaip tau ne gėda vazotis 6245 7| pavasario vėjuje balti ir margi skalbiniai. Kimšosi naujais 6246 5| rinkėjas ėjo prie kito ir margino pakinktus valdiškais popierėliais.~ 6247 24| dega.~ - Prie Vilkijos. Margių eglynas.~ Degė valdiškas 6248 6| motina geresnio nepadarys, margučiai, ridynės, dainelės? Vaikai 6249 3| Žmonės pas mus tik liežuviu marias laka. Nėra tokio, kas tiek 6250 18| kiemo pašaly ar už jūrų marių, pamažu užgesęs ar ištiktas 6251 16| ganyti? Girdėjau, žviegė, markstydamos laidary, - rodė ranka Basiuliškių 6252 1| laiškanešiu. Vis geriau, negu markstytis iki pažastų pusnyse. Neblogai 6253 15| turkštųsi kiaulidėse ir markstytųsi daržuose. Jis parsivedė 6254 24| tada. O paskui... Jis ir maršalka, ir viršaičiu pastojo. Basiuliškes 6255 17| žydėjimas klostė baltas marškas apačioje.~ Ji dar kai 6256 11| apglėbti pirštais prilaikomų marškinėlių dengiamą krūtinę ir išbučiuoti 6257 6| skysti debesys lyg išskidėjęs marškonis nudraikė padangę, prilaikydamas 6258 25| pačiu tamsiu ir drumzlinu marškoniu traukėsi iki neužmatomų 6259 17| žemė knarkė įsisupusi miego marškonyje. Ūkininkai su savo pačiomis, 6260 24| išgarinta ir sutelkta syvų masė. Kuri vėliau laužys statinių 6261 14| pasaulio, milžiniško ir masinamai purtančio, tėvo pereito 6262 16| gerbėjai.~ Buvo ir daugiau masinančių dalykų, teaptariamų pašnabždomis, 6263 2| dukslieji kailiniai klastingai maskavo jo tikrąją vertę.~ - 6264 13| O jis turėjo apie ką mąstyti ir permąstyti iš naujo ir 6265 6| pavakariams.~ - Jau mes matėm. Suko ratus viršum eigulio 6266 9| parapijiečiais.~ - Gerai, kad matėt.~ - Teks pavėžėti. Kur 6267 8| skarelės ir blizgėjo kepurių matikai. Kas galėjo, buvo išėję 6268 14| ir vienišai rymąs ant jo. Matomas iš visų pusių, teuždengiamas 6269 14| įsiėdusios į kraują ir matomos po oda. Ir nenutrinamos. 6270 4| nuo valdžios numetė, ir matot kas, - aiškino eigulys klastingai. - 6271 19| griebta. Toks mano kraujas, matote. Aš daug nesiveliu, jei 6272 21| dešimtininkai ėjo pirma, matuodami ir žiūrėdami per trikojo 6273 20| patsai mostas. Kas valandomis matuoja paukščio skrydį nuo šakos 6274 6| ąsotėlį, pečius kraipė, matydama, kiek padaryta.~ - Tėvui 6275 25| po kojų.~ Mergaitės, matydamos ją susimaišiusią ir surimtėjusią, 6276 20| jau jos nieks nebegalėjo matyli, ji dar šūktelėjo:~ - 6277 17| pašutintas karklas. Jeigu matys, kad reikia, su šautuvu 6278 16| matęs?~ - Ne. Kur aš matysiu? Tik esu prisiklausęs visokių 6279 11| vėliau atsiminė, kad jis matytas kažkur ir kad jis vienas 6280 12| tamsiausią naktį jos turėtų matytis. Tie žodžiai įsirėžė kaip 6281 3| laikraščiai, tai iš karto matytum. Taukinais nagais būtų nučiupinėti 6282 16| jo pastatytum trobas, tai matytumei, koks gražus ūkelis.~ - 6283 3| pasilengvinimui su paskubiu maudavo miškan išsikeikti ant uogaujančių 6284 26| kartą, remiamas sąžinės maudulio, manė darąs ne tą, ką reikėtų. 6285 19| neviltis ir netikrumas gaižiais maurais aptraukė Tugaudžio širdį. 6286 26| pasaulis ir kaukdavo, ir maurodavo iki vėlumos.~ Ir po to 6287 2| visiškai sutapo.~ Vežėjai maustė arkliams abrakines avižų, 6288 3| kaduginis, ir papliauška vieni mazgai, bet nežinai, kada tau ištrauks 6289 21| daigas. Jo liežuvis su trimis mazgais ant galo. O prie Veronikos, 6290 12| siekė juosmenį, o pasmukęs mazgas neprilaikė atsegtos nežymiai 6291 25| visokie.~ Šį ir tą plepėjo, mašinai smagiai riedant vieškeliu, 6292 26| jei vakare pabaigtuvėse mašinistas ištraukia iš savo įrankių 6293 3| girdi, tau geriau tiktų mašinistu.~ - Ačiū, pons, - grabinėjo 6294 4| metrą durpių. Ne, durpes kas mašinomis. Kas ten besiterlens rankomis, 6295 11| išskyrimui, o kita mažesne mašinoms. Ten ir motoras burzgė, 6296 14| duosis suvystoma tartum mažametė, ir apgaunama vylingais 6297 12| virėsiais. Ji pažvelgė į jo mažas ir darbo nesuvargintas rankas 6298 2| didžiai pasipiktinęs, spragino mažąsias akutes senis su žiurkės 6299 22| metų atėjusi vargo vargti mažažemio kieman. Žemės ūkio mokykloje 6300 3| miške. Jis paėjo iš skurdaus mažažemių kaimo, kur pusė gyventojų 6301 6| keliu nutolstantį vežimą, mažėjantį ir dingstantį nebeįžiūrimu 6302 26| apie jo juoda kepurėlę. Jis mažėjo, nyko ir sudilo parudavusioje 6303 2| linko, nugaros drėko. Juo mažesnės akys, juo giliau jos smeigiasi. 6304 7| aruodais bulvių ir burokų, su mažesniais miltų, sėlenų ir išspaudų. 6305 14| nenuplautų. Tilius ir kili mažesnieji ne kartą yra bandę paseilintais 6306 1| pusbonkio, kad galėtų be mažiausio rūpesčių krislo gėrynes 6307 12| pačiame laukimo įkaityje, mažiausiu nervu pasidavusi kilti ir 6308 3| apmaudingai bakštėsi tarpusavy mažieji. Žliurksinčiomis naginėmis, 6309 8| švytuoklei lėtinant spartą ir mažinant skriejimo lanką.~ Po 6310 13| kol ataugs? Man šitą, dar mažiukei, durimis nuvėrė, - ištiesusi 6311 10| seniai negalėjo atsidžiaugti mažiuku. Grobstė vienas nuo kito. 6312 10| dangų duok. Zuzana, pati mažoji - tokia jau buvo. Tik ta 6313 1| pasižiūrėjo, sumirksėjo mažom akutėm, taip, lyg prieš 6314 13| papešti.~ - Išeina tokia mažučiukė, balta suknele, su sparneliais. 6315 17| Eime į lovą, eime, mano mažule.~ - Palaukit, palaukit, 6316 25| kuriuomi ji suaugusi nuo mažumės. Juk tiek kartų ten lankėsi, 6317 11| dėžutėse žvarbo mažų ir visai mažyčių, žėrinčiomis grandinėlėmis 6318 15| sakysi, kad ne? Gi Gužo mažylė jau taip išstypusi. Sakytum 6319 11| Melsvai balta ir permatoma mažytė rankelė pakilo ir vedžiojo 6320 9| mirtinai, kad nė be, nė me nebeatsimintų. Tada tau 6321 21| tetulytė velnių užėdusi. Ponas Mečislovas įsižiūrėjo Agnės nuotrauką 6322 21| Taip atsilikę ir su ponu Mečislovu. Tekėti tuojau jis dar nespiria. 6323 23| apdovanotasis įvairiais medaliais ir ženklais, jei jam užgintų 6324 20| sodininkas įskiepija trąšų jauno medelio ūglį? Kad ta šakelė perteikti 6325 25| Ji buvo kaip tas medelis, kurio žievę ir šakas su 6326 7| nemažus kiekius tų patogių medelių. O vyrai, ginkluoti baisiais 6327 27| įsitempęs kaip vižlas, laukias medinčiaus šūvio į kylančias antis, 6328 10| roges.~ - Iš kur tu toks medinčius? - stebėjosi klebonas.~ - 6329 11| nematančiu veidu, kaukšinčio medinėm klumpėm, vietoje. Anksti 6330 10| nekramtydamas ir dar aplaižė medinį šaukštą.~ Senis su pačia 6331 10| patį vienkiemį.~ Kol arė mediniais žambriais ir akėjo medinėmis 6332 3| TREČIAS ~ Vieškelis ir medinis tiltas per upę tebebuvo 6333 3| aptrešęs nuo laiko inkilas su medinių šventųjų statulomis. Aukščiau 6334 5| klumpininkas Paleckas daužė medinius padus, įrodydamas jo naudojamo 6335 5| žmogutis, ir plėšė gerklę medinkojis ūsočius su laimės ratu, 6336 10| ar mums nepraverstų? Pas medsargį darbo jis negaus.~ - 6337 3| buvo rūpestingai išteptas medumi, virintu su aviečių uogomis 6338 3| skirtas bičių viliojimui, kai medunešio metu jų spiečiai lyg liepsnos 6339 10| trobesių pašaliai lūžte lūžo medžiagų atsargom, ir senio patyrimas 6340 16| mielai verstųsi ir rimta medžiokle, pamušdami šerną ar ožį, 6341 24| šūvio. Laikas tik ančių medžioklei, bet antys nesilaiko aukštumose, 6342 27| dvivamzdį, išbandytą daugelyje medžioklių. Ilgus metus jis priklausė 6343 25| pertekę visokios žvėrienos. O medžioti jis nebeina. Šautuvą patikrina 6344 24| bobos. Ir ne praeinantis medžiotojas. Niekas negirdėjo tą vakarą 6345 27| Ilgus metus jis priklausė medžiotojų rateliui.~ Bebuvo gal 6346 27| įsisupusias galinguose medžiuose. Pro miškelius ir viensėdijų 6347 4| jis lovoje ir visą naktį mėgausis sužadintos vaizduotės reginiais. 6348 12| Jau į tokią lovytę mėgėjų atsirastų. Tegul bala...~ - 6349 17| Vienas iš jų labai mėgęs sūrį su kmynais ir jo riekes 6350 21| gerklėmis. Ir padaigslius, mėginančius atsiplėšti nuo gūžtos ir 6351 13| pakartojo storai ir kirčiuodama, mėgindama pamėgdžioti jo balsą. - 6352 11| gyvenimu ir jo pasauliu. Mėginimas prasilaužti ir išeiti nesėkmingai 6353 3| tiesiai, jog drąsiai galėjo mėginti pereiti viena grindų lenta 6354 22| jis darys toliau. Jei jis mėgintų kabintis, tai kažin ar ką 6355 1| į tavo pragertą galvelę mėginu įsprausti gerą mintį, laiškininkas, 6356 16| alaus, aš žinau, kas ką mėgsta išgerti.~ Žmona šoko 6357 21| tikėjo viskuom. Jis galėjo megzti istorijas ir painioti ją 6358 1| daržinėn sakysim. Išvirkščią megztuką užsitrauki ir, beplėšdamas 6359 3| plačiaburnis bernas. Iš jo megztuko vieni skutai likę, ir pliki 6360 3| paūžčiodamos kaukė.~ Suplyšusiu megztuku paputžandis bliovė vis garsiau 6361 15| Tad, gyvenant sutarime ir meilėje, visa kita yra niekai. Jis 6362 23| daug buvo išgėręs ir drįso meiliau apsikabinti? - ji purtė 6363 18| pasikartojančių ir nesibaigiančių meilikavimų. Koks karštis būtų tvilkęs 6364 13| krepšiais. Pervargsi, - rūpinosi meiliom, šiltom akim sekiodamas 6365 9| Kas toks būsi? Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur tą uniformą nudžiovei? 6366 18| priderėjo kitaip priimti vyro meilius žodžius.~ Prie klojimo 6367 12| neatsikratą senstančiom meilužėm. Ir tokie, kurie, baigią 6368 3| kurių dailiai obliuotos ir meistriškai suleistos lentos jau buvo 6369 7| Doveika krienas, tuoj pašaukė meistrus ir prie viralinės surėmė 6370 11| Atsiprašau... Aš nežinojau... - mekeno vaikis, glemždamas pinigus 6371 23| valkatos zimagorai. Praeis melai kiti, kol ūkininkai išlygins 6372 2| siaubu iš pažemių žvelgė į Melamedą laukdami, kad tas nusikeiks, 6373 11| Malūną nupirko broliai Melamedai, kelintais metais po karo 6374 2| Aš kalbėjau su ponu Melamedu telefonu. Ponas Melamedas 6375 16| miškakirčiai, gamindami Melamedui popiermalkes, versdami jas 6376 27| tyliu ir nelygiu balsu meldė pasišiaušęs senis, su ginklu 6377 2| miško - juodalksnių kaip meldų, beveik be šakų ir vienodo 6378 26| nebūsi vogęs šią naktį, meldžiamasis, kad pirštai taip dreba? 6379 1| prisileisdamas pernelyg arti. Meleta galando geležinį snapą į 6380 21| klavišus, visokias mandrias meliodijas išraitydami. Juk tai ne 6381 8| gyslos nulašės sula, kaip meliodijos iš anos paslaptingos dėžės 6382 1| pavyktų, nesiklausyčiau tavo meliodijų. Svarbu pradėti gyventi. 6383 23| Taip ji lipdė pasalų ir melo lizdą. Neprisileisdama nieko. 6384 11| kur prieš tai girdėjosi melodingi cingtelėjimai ir skysčio 6385 10| kalėdoti. Ir puolė jam į kojas, melsdami susimylėti ir atitolinti 6386 13| nereikalingo ir beveik nesuvokiamo. Melsvame žaibo mirksnyje tartum iš 6387 25| ir jį supą miškai brėžėsi melsvu brūkšniu, netekusiu ryškumo 6388 24| nemeluoji tik?~ - Jeigu meluoju, tai save vaduoju. O jei 6389 13| vakaras iš tokių, kurin per melus nepasitaiko daugiau kaip 6390 3| Gyslotos rankos su baisiais mėlynais piešiniais susimataravo 6391 5| paprastom ir šventadieniais - mėlynąjį spiritą, gražiai vadinamą " 6392 8| tas, kurs tarė - gražuole, mėlynake?~ - Toks pat turbūt. 6393 5| vadinamą "spanguoline". O mėlynasis juk pačius niekus tekainuoja.~ 6394 20| žalvariniais spinduliais mėlynėn įsmigę akuotai. Čia stingdė 6395 3| duris pravėrus, uruliais mėlyno garo virto lauk. Išėję pasivaikščioti, 6396 12| per kelius padubusiomis mėlynomis kelnėmis. Tautiniais tulpių 6397 5| padvelkė nuo dirvų, nuo miškų, mėlynuojančių toli, horizonto krašte. 6398 14| pirštais nutrinti anuos mėlynus taškus. Tėvas tikino, jog 6399 22| imąs aukštas gaidas ir melžėjoms širdis vakarais graudinąs? 6400 7| su kontrolasistentu, jis melžia ir į pieninę veža. Su dviem 6401 13| nebemelšiąs jo, kaip jis melžiąs jo karves. Pilnas grasinimų 6402 15| dairytis. Jis turėjo gyventi. Melžti visais dešimtimi pirštų 6403 12| lazdynų, nei ąžuolų? Va, prieš mėnesį jis matė dignį trijų sieksnių 6404 8| Taip, taip! Dabar jau trims mėnesiams uždarysim. Saugokis!~ 6405 12| svajojo ir dūsavo, sulaukusios mėnesienos. Po kelių apsilankymų ir 6406 15| tai ir nubaudė komendantas mėnesini. Be teismo. Kam ten teismas, 6407 5| mėnesis, pirmą antradienį - mėnesinis, kurs tuom tesiskyrė, kad 6408 5| savaitę vyko turgai ir kas mėnesis, pirmą antradienį - mėnesinis, 6409 2| niekingi ir šleikštūs su savo menkais rūpesčiais ir kasdieniniu 6410 1| matytų ką tik apšnekėtą menkąjį valdininkėlį:~ - Tas 6411 14| nepasitikėjimą savim ir menkavertiškumo jausmą. Nebūtinai tai turėjo 6412 17| ūkio paveldėtoja, gal ne menkesnio už Basiuliškes. Taip turi 6413 24| Triukšmas ir klegesys kilo ne ką menkesnis kaip miško varžytynėse. 6414 1| nesitraukdamas. O kas daryti menkiau sudėtam žmogui? Jei esi 6415 2| siaurą, jog neliko vietos net menkiausiems ūsams suželti. Ūgio jis 6416 20| Pasitaikė visko per tiek metų. Menkiausioj žydo krautuvėlėj gali nusipirkti, 6417 27| Pradėjo bandininku - pačiu menkiausiu. Baigti jis turėjo priešingai - 6418 14| Neapgausi manęs. Dėl menkniekio nebūtum apsirišęs ir dėjęs 6419 16| savo valsčiaus vyrų, iš menko, apipešioto gaidžio itin 6420 16| paršų ir daržu prie savo menkos trobos. Mažažemiai ir smulkūs 6421 8| kabinosi į kitą. Ar tų kelių menkumas, ar pačios vietos nuošalumas 6422 4| nusivylęs sudaryto įspūdžio menkumu. Tik Raudonasis Petras iškėlė 6423 6| trupinius, žarstė juos, jų menkus likučius, ir jie, tačiau 6424 26| pasidarė, tartum sužadinus menkutę vilties kibirkštėlę. O gal 6425 10| jai tėvų patikėtas, nėjo menkyn, kartais vis dar papildomas. 6426 25| Ak, tokio kaip mūsiškis, menu, tenai nerasi.~ - O kas 6427 2| užtektų genėjimo ir pjaustymo. Mėnuo dar neišėjęs iš pilnaties, 6428 3| senas berneli...~ - Daili mergelė... Kodėl tu negeri? Gerkim, 6429 11| dovanėlės, kurią norėtų pasiųsti merginai. - Aš vis ketinu. Bet nėra 6430 19| kvaila.~ - Jaunas mat esi. Merginas myli. Tik vargsti čia be 6431 3| kruvinas kaip gaidys šoko mergininkas. O šluotkotis jau buvo atsiradęs 6432 22| neišeina, ir tiek. Sako, jog mergišius, o neatrodo. Niūra, nekalbus 6433 3| Špicas gerai jautėsi toje mergiškoje aplinkoje, dailų stalelį, 6434 8| barzda.~ - Kieno tos mergučės? - paklausė.~ - Kaimyno 6435 20| Supranti?~ - Jai. Tai mergužėlei, - pridėjo ji.~ Tilius 6436 17| girdėjau. Saugok, saugok savo mergužėles, ba kitaip jų greitai neteksi. 6437 25| ašaras. Agnė, toji gaivi mergytė, auksaplaukis saulės kūdikis, 6438 25| beširdė ir nieko nepaisanti mergšė iš pieninės. Aną vasarą 6439 10| krūvą moterystėje gyventi. Merk salyklą, Striūna Pranciškau. 6440 13| valandos lašėjo, prakaitu merkdamos marškinius, ir jos sprindžiavo 6441 20| atpratusios nuo šviesos, nejaukiai merkėsi, erzinamos blakstienų. Iš 6442 25| pavasario apyaušryje, sula merkiantis žemės pašalą, vėliau prasikalusią 6443 26| žaidimų draugė, slaptai mesdama vylingą pažadą. Ir, pravėrusi 6444 7| eigulys galėjo parodyti, mesdamas ranka į kirtimų plynes, 6445 22| šakos gožėsi ant pastogių, mesdamos prietemą į seklyčią, kur 6446 17| kur tokios gražuolės auga. Mesiu savo varną ir pradėsiu iš 6447 26| patvirtino Tilius.~ - Mesk tą popierėlį.~ - Numesti 6448 12| pasidavusi kilti ir šuoliu mestis pirmyn, atėjo paskyrimas. 6449 1| jei ne mokėjimo diena, mestų darbą ir su šviesa pareitų 6450 22| iškepti ragaišius ir visokių mėsų puodus išvirti šaltienai. 6451 1| biržėmis ir skynimais. Žalios metalinės musės balsu zirzė pjūklai, 6452 18| šniokščiančiu krūmų šakose ir metaliniu skambėjimu susigeriančiu 6453 22| Jo sukumpusios nugaros metamas šešėlis patogiai temdė pusę 6454 27| skaidrią rudens dieną lapus metančiame miesto parke jį supurtė 6455 5| gėrybių krūvos.~ Sėjos metas artėjo. Prie grūdų vežimų 6456 27| užlieti ugniai viduje.~ Metęs butelį, nužvangėjusį kažkur 6457 11| lazdos. Ta lazda buvusi mėtoma ant grindų, valkiojama po 6458 11| neužspringo valerijonais, mėtomis, gaižiai sausomis pudros 6459 19| kėlėsi lyg sulankstomas metras ir nukrypavo krautuvėn.~ - 6460 17| gryno kraujo liudymais ir metrikomis. Daržines, rūsys, ledainė. 6461 15| kalendorių ir nesirausti po metrikų knygas ir tada kaip iš pirties, 6462 1| kas toj vieloj. Migla.~ Metro ilgio pagaliais raižė nuleistą 6463 11| galva klaikiai blizgėjo, mėtydama rausvus, žalsvus ir dar 6464 27| tokiu greičiu kaip akmuo iš mėtyklės. Miškelių, pavienių medžių 6465 10| vijo apivarus ir botagus, mezgė krytis, narpliojo bučius. 6466 11| sūkuriais, kantriai darbavosi meškeriotojai. Purslai tiško nuo akmenų, 6467 12| ir alkanos, kad sulaužo meškerių kablius ir nutraukia šniūrus.~ 6468 12| tikrais smakais, tikrais meškininkais, kurie tokią gražuolę be 6469 1| jei ką tik gimusį motina meškos taukais ištrynė? Nė šalčio, 6470 2| tai tau! Uždėjo kaip su mėšlakabe šake.~ - Žiema buvo gili 6471 21| uždirbęs. Pinigus mėžia mėšlakabėm šakėm. Nespėja nė pragerti.~ - 6472 12| pasivaikščioti... Ji sėdėjo ir sėdėjo mėšlavežiuose ratuose nutirpusiais sąnariais, 6473 12| spragos. Vieškelis, ją atvedęs mėšliniuose ratuose, už kelių varsnų 6474 12| nudainuoja, ir, nubrinkus arklių mėšlui ant žiemkelių ir ant jų 6475 1| Eglė brakštelėjo lyg mėšlungio suimtas sąnarys. Šakomis 6476 8| Geriau mėšlą mėšiu kaip mėžęs po senovei. Visą amžių. 6477 21| būtum uždirbęs. Pinigus mėžia mėšlakabėm šakėm. Nespėja 6478 11| verčia.~ - Kelkitės, miegalės! Saulė žeme ritinėja, žmonės 6479 27| tuščias, kaip ir jos lova jos miegamajam kambary.~ Po to jis nebežinojo, 6480 12| atsukus čiaupų snapus. Tik miegamasis toks ir pasiliko kaip iššluotas, 6481 4| O kad lyja, lyg brolių miegančių dieną. Kelią beregint nuvarys. 6482 22| akim vis pašnairuodamas į miegantį Joną. Jo sukumpusios nugaros 6483 7| užtaisytą rankulipkėm. Tokiam ir miegas budrus, kai turi ką saugoti - 6484 26| lovos ir pritūpė.~ - Miegi?~ - Kur ten.~ - Berniūkšti 6485 9| Aišku, kad nieko nėra.~ - Miegojote? Ir aš jus prižadinau?~ - 6486 21| arbatą gersi kiekvieną rylą. Miegosi sau iki priešpiečių, vartysies 6487 11| Jeigu ne sesuo, jei ji viena miegotų savo kambarėlyje, tai pro 6488 18| sąnarius apima nuovargiu ir mieguista šiluma išsilieja visame 6489 3| paeina kažin? - sprendė mieguistas miškakirtys.~ - Paklausk 6490 12| jis sumanė parodyti savo mielaširdystę ir pasišvaistyti turtais 6491 24| lašo rūsyje. Nusunkė su mielėmis, išlakė antrininko didžiulę 6492 23| nepakartojama ir tuomi šimtą kartų mielesnė. Ir ji jau praeity. Ir čia 6493 9| ponai brangūs, sveteliai mieli, - sodino juos už stalo 6494 15| Moniką, savo brangiausią, mieliausią žmonelę! Patsai dangus ją 6495 11| nuo kalno žvelgiant, jos mielos ir žvarbančios linksmomis 6496 5| niu pas man! Silka kaip mierga plačia odega! Silka kaip 6497 2| Žio, koks mandras miesčionis, - pasišaipė nuo vežimo 6498 7| toliau knygose aprašomi miestai ir šalys su jų žmonėm ir 6499 11| elektrinė teikė srovę visam miesteliui.~ Raudonasis Petras, 6500 5| sugebėjimų pasirieti su miestietėmis.~ - Kur kiši savo pirštus? 6501 5| jis pasidarė panašus į miestietį, vieną iš tų, besitrinančių 6502 3| besižargstančios mergos, didelių miestų vaizdai, ponai su pypkėm 6503 5| gatvių, aikštės ir paties miestuko. Nebuvo čia nieko verto 6504 14| pašnekėdavo apie Škotiją ir jos miestus - Glazgovą ir Edinburgą, 6505 1| diržu, krūtinę išvertęs, lyg mietą būtų prarijęs. Nė ausim 6506 4| tegul kasa.~ Spiritą miešė vandeniu. Pabalusį kaip 6507 20| lyg sumerktos saldžiame miešime, plaišiodamos skaisčiai 6508 13| agrastų uogas valkčiu, o miežiuose bus svilėsių. ~ Tilius 6509 17| puodas - netaukuotas, - migdamas suvapėjo Petras.~ Tugaudis 6510 13| ištisinio lietaus šnarėjimo, migdančiai ramaus lentinio stogo gaudimo 6511 12| iš vienodo, monotoniškai migdančio ir sūpuojančio staiga pereidavo 6512 27| Supimas jį švelniai liūliavo, migdė, tvoskė gaiviu rudens vėju 6513 7| vėsioj pavasario nakties migloj. Iš miško, iš pelkių, iš 6514 26| žingsniu vis tirštėjančion miglon, už kurios nieko nėra, kuri 6515 6| nuo stalo. Pasilikti ir mikčioti visgi buvo kvailoka, bet 6516 21| matai. Jie pirštais turi mikliai darbuotis, spaudydami klavišus, 6517 10| O vėliau, jau taip apie mikūlas, močia susirinko švęstų 6518 11| skverno.~ - Ir nuo manęs... Milei. Pasakyk...~ - Pasakysiu. 6519 20| eglišakių glėbius, versdamas milijonus kibirkščių ir tirštų dūmų 6520 10| užvargęs, nugybęs, kaip milinė pirštinė. O sako, kad jau 6521 8| drobės marškiniais, nauju miliniu apvilktas, apkarpytais plaukais 6522 13| pelėsiais, suplėkusiais miltais ir džiovintomis miško žolėmis, 6523 11| vilnoms šukuoti ir verpti, milui nukirpti, nuspausti, suvelti 6524 13| pasviręs ant jos. Toks milžinas ir stiprus, jog kalnus galėjo 6525 23| rūpinosi tik savim. Ji šoko milžiniškais šuoliais nuo vieno kupsto 6526 13| baltomis žarijomis, tartum iš milžiniškos kalvės žaizdro, kurį įpūtė 6527 18| savaime buvo pramoga. Ji matė milžiniškus dūmus, pasikeliančius viršum