| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
6528 13| Laurynas iškumbrino su milžtuvėmis iš diendaržio.~ - Žio, 6529 24| tarnavo tam reikalui, visos milžtuvės, pieno kanės, puodynės, 6530 15| taip, nelyginant per linų minamą mašiną išleisti.~ Tiliui 6531 22| galvas, gūžius atkraginę, mindami vienas kitam ant kojų? Jis 6532 24| versti velėnas, rausti, mindyti nuodėgulius ir žarijas.~ 6533 11| tai kitą, ir ji kalbėjo, minėdama tokius žodžius, kaip koty, 6534 10| pasiprašė sūnaus. Su ašarom minėjo Petrelį. Bet tas toli, mieste 6535 1| Gal motina sirguliuoja ir mini nesulaukdama. Gal koks laiškas? 6536 16| plytines, suks mašinas, minkys molį. Molynai šiame krašte 6537 27| nenugalimą trauką. Jokia lova, minkščiausi patalai taip greitai neužmigdo 6538 7| Jonas, mūsų pirmavedis, toks minkštakiaušis, su pusberniu. Čionai drabužius 6539 17| savo kambaryje, baltoje, minkštoje lovoje. Visa žemė knarkė 6540 21| Pūtė vėjas pilnomis minkštomis lūpomis ir blūsčiojo nuo 6541 13| juodi. Juosvi pūkeliai klojo minkštus šešėlius ant jos viršutinės 6542 26| diena baigiama apsiprasti su mintim, kad ji palaidota. Kad amžiams 6543 1| pjūklą, jis vargo su tąja mintimi ir skaičiavo, skaičiavo. 6544 21| jau anąsyk. Motina viską mintinai išmokusi. Tik klausykis.~ 6545 7| daug išmanąs.~ - Kieno mintuvai geresni, tas ir spalių daugiau 6546 16| Netruksi.~ - Gerai. Porą minučių.~ - Ir žinai ką? Paprašyk 6547 27| pasiskubino kitu atveju. Pusė minulės vėliau, ir Krivickas būtų 6548 7| Geras vynelis. Tokį ir mirdamas gertum, jei kas duotų, - 6549 18| palaimos.~ Senasis Baikštys mirė tą pačią dieną. Pasiųstas 6550 14| ir greičiausiai jau buvo miręs, kai atrado jį gulintį. 6551 18| taškų, lašų ir lopinėlių, mirgančių asloje auksiniais kviečių 6552 18| nenutrūkstamą šviesos pynę, mirguliavo ir suposi lyg sklidiname 6553 25| ražienų, iš voratinkliais mirguliuojančių pievokšlių ir miško gelstančių 6554 18| nemanė užtrukti. Žvakių mirkčiojimas žalioje, krintančioje nuo 6555 18| galėjo kliudyti giesmei prie mirksinčių žvakių? Toliau kiemo medžių 6556 13| nesuvokiamo. Melsvame žaibo mirksnyje tartum iš nebuities išnirdavo 6557 4| debesimis aklinai apvožė mirkstančią žemę. Šviesos ruoželis pro 6558 26| aptrauktas lovių sienas, mirkstančias iki pusės vandenyje. Ir 6559 12| pelėsių valktis ant vandenyje mirkstančio stuobrio. Smulkučiai ir 6560 10| laukė smūgių.~ - Tėvai, mirkyk vadžias! - tvarkė motina.~ - 6561 8| Pakulomis, degute mirkytomis, nasrus užkiščiau, ir tiek. 6562 3| galbūt silkės su svogūnu, mirkytos acte. Rudos šikšnos portfelis 6563 5| nebežinojo nė kiek beprašyti, kai mirkytų linų birkava siekė iki penkių 6564 7| čia beveik gimė, čia ir mirs. Kur dėsis žmogelis? Tarnystę 6565 13| blyškias vasarvidžio žvaigždes. Mirtina tyla surakino žemę, ištraukė 6566 24| nebeapsikęsdamas ir sukaustytas mirtinos baimės.~ 6567 14| apgiedami ir apgarbstomi mūsų mirusieji šermenyse. Kas kartas jam 6568 18| pati išsiruošė aplankyti mirusiojo. Jai neliko išsiskirti iš 6569 18| varpininkas šventai tikėjo, kad mirusysis, kur jis būtų, turi girdeli 6570 18| jaunas atsikelia, o senas miršta. Va...~ - Ar jau taip 6571 13| nors bulvių siekelį - badu mirštame. Motina antri metai ant 6572 23| savaime paskirtas mirčiai. Mirštantieji tegul nesipina einantiems 6573 26| pagirios. Kartais ir be piktos mįslės imi ir padaugini. Bet kai 6574 8| Kaimyno. Tegi. Aš mislinau, kad iš miesto. ~ Balzganom, 6575 10| pačios:~ - Motin, kaip mislini, ar mums nepraverstų? Pas 6576 7| Kas norėjo rūgstančios misos išgerti, kišo skardinėlę, 6577 3| gėrė juodą upės vandenį, mito žemuogėmis ir čia pat sugauta 6578 10| kūtėse baubė karvės, veršiai, mituliai ir žindukliai, jautukai 6579 16| nebeišeis. Nes kol atlaikys mišias, kol pasistiprins. Tegul 6580 3| drumzliną raugą. Tačiau miškakirčiams, apyniekiai uždirbantiems, 6581 11| vietoje, kur žiemą trempė miškavežių arkliai. Išdaigi mintis 6582 27| kaip akmuo iš mėtyklės. Miškelių, pavienių medžių ar prie 6583 26| O, kaip tau tiks žalia miškininko uniforma! Mergos smaugsis 6584 26| kitas kaip įžeidimas taurios miškininkų bendruomenės. Būdamas jos 6585 4| ilgai?~ - Eik šen, velny miškinis!~ - Mačiau Doveiką išvažiuojant, - 6586 3| apie parduodamus svaigalus. Miškinių kaimelių gyventojams ne 6587 7| leisdami per save praplaukti miškui. Ir tada jie vėl atsities 6588 17| naujoviškos kiaulidės su visais moderniausiais įrengimais.~ Doveika 6589 17| prikrauti to, kam jie ir skirti. Modernūs tvartai su vandeniu, pačiu 6590 11| Laiškininkas vilko šikšninę tarbą, mojuodamas paruoštu įteikti laišku. 6591 11| pasiskolins. Ten jis dar mojuoja jam nuo vandens. Tie vyrai 6592 10| saulės grąžos. Ir vasarą, mojuojant dalgiais gyvatynus ir aukštas 6593 6| tolstant atsigręžti, ilgai mojuoti ranka ir pagaliau eiti atbulam, 6594 16| vežimo užkeltas šauklys. Bus mokama juk už tai, kiek padirbsi, 6595 14| tie Sanla Fe kompanijos mokamieji aukso doleriai ar net paprasti - 6596 1| kieme loti, bet ir įkąsti mokančio. Iš viso - kvailiausias 6597 3| kieno dėka jis pastatytas. Mokančių šiandien tiek, jog gali 6598 23| pati, viską žinanti, visur mokanti prieiti.~ - Argi mums 6599 10| aš palaiminsiu. Poterius mokat? Kur nemokėsit? Jau kai 6600 11| Kol buvo gyva senoji, vis mokėdavo gražiuoju nutildyti, nuglostyti, 6601 1| dar neina.~ Ech, jei ne mokėjimo diena, mestų darbą ir su 6602 25| stebėtis reikėjo jos išmone ir mokėjimu apsisukti.~ - Kam? Tiliui? 6603 14| kompanija ir turtinga. nes mokėjusi savo darbininkams grynu 6604 27| persenusios moteriškės, mokėjusios viską kantriai išgyventi 6605 24| policininko, kad palauktų su mokesčiais. O paskui jau kalbės po 6606 12| gerai, buvo atleidžiama nuo mokesčio, buvo jau dailiai nuaugusi 6607 10| miško lūžtančius plotus mokesčių nemokėjo. Tai iš kur jie 6608 12| buvo jų progimnazijoje. Ji mokėsi gerai, buvo atleidžiama 6609 2| paklausė:~ - O po kiek mums mokėsit?~ - Po kiek? Ar tu, Petrai, 6610 5| Lukošius už prižadinimą lupo mokestį.~ - Nenori mokėt, kiek 6611 5| lupo mokestį.~ - Nenori mokėt, kiek parašyta, tai statyk 6612 10| Yra duonos, yra iš ko algą mokėti, o darbo - tai tik sukis. 6613 21| esu prisižiūrėjęs. Kai dar mokiausi, tai matydavau mūsų muzikos 6614 22| laikanti kelias padėjėjas ir mokines ir naujausius madų žurnalus 6615 26| susispausk. Suimk save į nagą - moko Petras. Kad neišeina, kiek 6616 1| paties skatinamas, stojo mokomojon kuopon. Jis įtikino, jog 6617 6| kaip jai būtų tikę rudas moksleivės rūbelis su juoda priejuostėle!~ 6618 19| eiti ir susirasti tą narsų moksleivį su peiliu prie diržo iš 6619 26| kalvėje, kaimo gale. Su mokslu nieks negimė. Padaužysi 6620 18| Užsidirbti pinigų mokslui.~ - Tai įdomu, - tarė 6621 17| langais tokio dydžio, jog ir mokyklai nebūtų per maži, su gyvūnija, 6622 1| sargu kokioj įstaigoj ar mokykloj. Dykas beveik. Laisvalaikiais 6623 27| smaigaliu.~ Kryžkelėse, prie mokyklų ar pašto agentūrų vis kas 6624 20| kaip ir nepriliktų. Ir dar mokytam, gražiai užaugintam, geriausiais 6625 6| žvalgą ir už viršaitį Doveiką mokytesnis. Eigulys tvirtina, jog tau 6626 21| tai matydavau mūsų muzikos mokytoją, kurs kartu ir vargonininku 6627 14| vienu pasispyrimu.~ Savo mokytojų ir patarėjų neteko labai 6628 1| jų neapsieisi. Be jų ir mokytos galvos susisuktų. Kad man 6629 8| iš šonų suartos dirvos ir molėtas krantas. Jaunuomenė saugojo 6630 11| Vilkijos vaga žemyn tarp aukštų molėtų krantų.~ Didžiulis raudonų 6631 26| šaudys pro durų viršų ir molinius lizdus pripildys cypsinčių 6632 16| suks mašinas, minkys molį. Molynai šiame krašte neišbrendami, 6633 5| čiortui sproundą... ~ Tarp monelninkų, elgetų, pardavėjų ir vežimų 6634 17| Doveika. Aš tavo vyras, Monikute. Pagal Dievo palaiminimą 6635 8| skaisčiai raudona ir didelė, lyg monstrancija kunigo rankose. Ją sveikino 6636 17| dar žirnį, dar bulvę ir morką kokią. Vaikinai nepaikino 6637 7| Maišai avižų, kopūstų, morkų. Loviai, kubilėliai, kaponės, 6638 4| prieš veidrodį, tarp visokių mosčių jį laikyk. Ir parodyk, jei 6639 14| žingsnį jungia žingsniu ir mostą suriša mostu. Niekad jis 6640 5| šeimininkė tik rankomis begalėjo mostaguoti, išdygusi lyg guba iš gėrybių 6641 14| jo didelių tvirtų rankų mostai. Ji spėliojo, ką jis veikia 6642 22| buvo graibstymasis tuščiais mostais ir vis nesugaunant virš 6643 9| dainas.~ - Žirgas galvelę mostelė, išlaužė uosio tvorelę...~ - 6644 13| Dabar užtepsime kamparo mostimi. Skauda labai?~ - Neskauda.~ - 6645 18| prakaito ir kraujo kvapo, iš mosto ir atodūsio, iš neramaus 6646 15| Jis krypavo per lauką, mosuodamas rankomis, pasišokdamas, 6647 23| beturima galvos. Kitam nė motais tokia mįslė neužeitų, o 6648 1| Marškinius baltus...~ - Gera moteraitė, kad ją kur pypkakotis.~ - 6649 23| kiek kartų esi lindęs pas moteras. Gerai, kad Gužas naujo 6650 12| iškilesnis. Ir elgesy su jaunomis moterimis jis šį tą išmanė. Ploną 6651 18| galybe užgriuvusių bėdų. Moteriukės jau buvo sustygavusios savo 6652 17| išlipti ir paduoti ranką moteriškei. Žino, velnias, ir tą jis 6653 15| vylėsi kaip nors įveikti, tai moteriškoji vertė ne kartą, atsmaukus 6654 20| tai buvo šukos. Gražios, moteriškos, išlenktos dailiu puslankiu, 6655 12| Moteriukė kažkaip pati moterišku įžvalgumu susivokė nusuokusi 6656 10| pats juos surišiu į krūvą moterystėje gyventi. Merk salyklą, Striūna 6657 10| senis klausė pačios:~ - Motin, kaip mislini, ar mums nepraverstų? 6658 5| kieme. Jos šiandien jau su motinišku rimtumu stumdo vaikų vežimėlius 6659 18| tvankumą ir jos brandžią motinystę. Miškų viršūnės virpėjo 6660 21| milžinišku sparnu žalumos motinystėje gležnas, ką tik prasikalusias 6661 3| toli atvažiuosiu? Nebent motociklą įsitaisyčiau.~ - Tarnybą? 6662 25| nenori. Jei važiuoja, tai tik motociklu. Ten rodo paveikslus, kur 6663 25| suvežą pieną pieninėn, ir motoro kalimas pro juodą skardos 6664 2| Neskubink, Pleiky. Prarysi kaip muilą ir nebežinosi - ėdąs ar 6665 4| produktai: šukos, degtukai, muilas. Gerai, kad Veronika ištraukė 6666 19| jau ten? Jis, žaltys, akis muilina,-nesutiko kiti, norėję lik 6667 12| praplikę, stori, gašliom lupom, muilinom akim, išdribusiais pagurkliais, 6668 5| plauką, skrendantį oru. Muiliuką, šukas ir dar kažką raudonai 6669 11| akmenėliai karpoms, kremai, muiliukai ir kita gudrybė. Galėtum 6670 1| Chu chu chu...~ - Muilo tuoj kvepiančio nusiprausti. 6671 11| pudros dulkėmis ir tualetiniu muilu, kurs ilgai lydi iš kirpyklos 6672 19| ar prausiantis. Jūs to, mulkiai vaikinai, nežinote. Ir nežinosite. 6673 9| išpūsdamas krūtinę, kuri ir be mundieriaus atrodė įspūdingai. Stambiai 6674 1| mergom į ką vėpsoti, apvilkus mundierium.~ - Trauki per dantį?~ - 6675 1| paspirties vaikis.~ - Mundierius, tariant prastais žodžiais, 6676 26| nevaleika apsigimęs. Vyras kaip mūras, ką tu niekus - pliekia 6677 22| Velnias, sako, jį ten murdęs balose. Ir gaila, kad nenumurdė.~ - 6678 10| ir jų vieton iškilo nauji mūriniai tvartai, baltomis sienomis, 6679 12| kai ūkininkas sustojo prie mūrinio pastato su juodu skardos 6680 5| išstatytos dvi eilės senų mūrinių namų. Visi kaip vienas, 6681 2| Raudonasis Petras murksojo kaip katinas, mėgaudamasis 6682 12| be atsidūsėjimo kaip uogą murkt prarytų. Tegul ji langus 6683 4| grindų. Už sienos lošiančių murmėjimas ir krumpliais teškiamos 6684 3| Kas neleido? - abejingai murmėjo Petras.~ - Nebijok, aš 6685 11| pasimuistė, tartum bandydamas mūro sienos stiprumą.~ Jį 6686 20| kmynuose ir vėdrynuose. Laukų muselės ir peteliškės sukinosi apie 6687 25| žinąs. - Ak, tokio kaip mūsiškis, menu, tenai nerasi.~ - 6688 26| Eik tu po velnių su mūsiškiu ir su visais! Man nesvarbu, 6689 12| pudros dulkių. Ir vasarą jis mūvėjo geltonas pirštines, ir karščiausią 6690 19| vasara pasibaigs? Ar ne žiogo muzikanto daina?~ - Kad ir žiogo. 6691 5| kepurninkų, rimorių ir muzikantų, patogiai įsitaisęs bobturgis. 6692 3| galėtume ir pašokti. Kalvis muzikėlę atsineštų. Visus senius 6693 7| kojos. Jei pila, gerk - jei muša, bėk. O ne visad papuola 6694 8| ir staiga, lyg pradalgėn mušamos, braukėsi šalin. Kažin koks 6695 22| Ir aš eičiau su jais. Muščiausi ir dainuočiau.~ - Su 6696 7| pirmyn ir taip smarkiai mušdama kojas, lyg pasiryžusi jas 6697 7| o jo. Nu, kur tu matęs? Mušeika toks ir ambininkas. Nutvėrė 6698 12| vyrus, nors ir įkaušusius, mušeikas ir keikūnus.~ O ką jautė 6699 3| žemaitiškai kietais ir atkakliais mušeikomis. Kad jis turėjo savo liniją 6700 8| vakarą.~ - Kai gėrėm ir mušėmės. Aną vakarą...- aidu kartojo 6701 8| Gužo troba nemaža. Negi mušiesi miškais į mokyklą, nors 6702 7| vakarais nekinko prie virvių mušimo, nė kitokio darbo prasimano, 6703 17| nežinau ką.~ - Už ką aš jį mušiu?~ - Už ką? Tai tu manęs 6704 15| pasižiūrėjo. Jeigu reikia, tai ir muškit. Vyras nusijuokė:~ - 6705 13| žemei savo duoklę. Aušra mušosi pro šakas, kopė vis aukštyn, 6706 25| namų ir žemės, tai jaunikių muštinai neatsimuš. Bus iš ko pasirinkti.~ 6707 22| Su kuom, Laurynai, jūs muštumėtės? ~ Senis kniustelėjo 6708 4| Nenorėk, kad kiti visą laiką muštųsi dėl tavo mylimosios. Žiūrėk, 6709 3| statinius ištraukydavo muštynėms ir vaidams greiti jauni 6710 5| laikus, kada taip pat buvo ir muštynių, ir daboklių besimušantiems 6711 19| seniai būčiau palikęs tą mužiką, - mokė Každaila, visų mužikų 6712 3| Mano blauzdos ne mužikams kapoti, - Každaila buvo 6713 11| ilgametis viršaitis, prasisiekęs mužikas. Turįs visko, tik stokojąs 6714 19| mužiką, - mokė Každaila, visų mužikų priešas.~ - Kur rasi 6715 17| patarška. Myliu tave kaip mylėjęs. Bet visų vis tiek nespėsiu 6716 20| skubėjau pas tave. Imk mane, mylėk mane...~ Tik valandą 6717 17| nereikšmingą. Senas geriau mylės. Geriau už seno lazdos negu 6718 20| nematai?~ - Noriu, kad mane mylėtum.~ - Myliu.~ - Tik 6719 10| ir eglynai per geras dvi mylias.~ - Dideli miškai, - 6720 17| sakė, kad gera esą man, mylimai.~ Per daug šviesi, per 6721 23| Kitaip negali būti, mano mylimasai.~ Ji mokėjo parodyti 6722 14| turi būti ten, kur jos mylimasis. Ji turi pasilikti čia, 6723 14| rankomis ji bėgo pasitikti savo mylimojo.~ Žvaigždės siūbavo. 6724 24| iš jaujos grįžę po linų mynės. Kiek tūkstančių būtų surijusi 6725 23| pasikraipė Petras.~ - Tai jau nabagas. O ką jis padarė man? Kitas 6726 3| dėl arbatos. Nekas anai, nabagei, strėnas laužo sausgėla...~ 6727 7| gi tu išmanai apie lovą? Nabagėli tu?~ - Jau ir sakysiu 6728 23| pamiškėj.~ - Vis ant jo, nabago, - pasikraipė Petras.~ - 6729 26| susispausk. Suimk save į nagą - moko Petras. Kad neišeina, 6730 13| Nieko ypatinga tame nage jis nepastebėjo. Gal kiek 6731 3| šokčiau su tokiom baisiom naginėm?~ - Persiautumei batais. 6732 3| išsilaikė rūtos, trempiamos naginėtų bernų.~ Namas iš vidaus 6733 10| jo kojos apžėlusios ir su nagom? Atsiliepk gi, nevaleika 6734 27| susiraizgęs, lyg pakliuvęs kačių naguosna. Nejau jis leidosi pakalnėn 6735 26| ir duoti,- negailestingai naikino jaunojo brolio svajones 6736 25| kurią šoko visu įkarščiu naikinti. Ten mat šypsojosi Monika, 6737 27| buvo kaip kūdikiai savo naivumu ir bejėgiu nesugebėjimu. 6738 18| nuo gyvenimo sėkmės, ir naivus nesubrendėlio pasitikėjimu. 6739 14| seserį - išdrebėjusios visą naktelę kaip epušės lapai.~ - 6740 22| brido lyg į rūką. Jis skendo naktin, lyg upės sietuvon. Nėrėsi 6741 3| dienos kirtimą priskyrė prie naktinio. Iš kur tad tiek pinigo 6742 1| kaulas, kur prikrito - ten nakvynė. Aš kartais norėčiau būti 6743 7| išėjo jie grįstu taku į namą, kurio paskirtis tuojau 6744 25| per daug nepasitiki savo nameliais prie bažnyčios ir nuomininkų 6745 26| žinios šiuo atveju net iš namiškio jis nesitikėjo.~ - Na, 6746 7| tom pačiom ir atkaišė. Bet namiškis šnekus, nors čia ir nebūtų 6747 22| erdvių Doveikos namų. O namiškių nušvitę veidai ir žalumynais 6748 2| žmogui pasielgti. Bent jau namiškius aplankyti. Rūpesčiais neatsikratysi, 6749 17| nejučiom prasitarti, kaip namuos pasidaro nyku, kai nė tos 6750 16| leidosi ančių būriai. Kvykavo narai, plieniniais gūžiais skirdami 6751 12| viršūnės. Didelės lydekos nardo juodam ežere, ir jų kitaip 6752 16| pažinęs savo valsčiaus narį, staiga lyg iš po žemių 6753 7| storumo riekėmis, jog žandai narinosi kandant. Užsigulę dubenis, 6754 12| kad viršaičio ir valdybos nario pareigoms jo išvaizda tiko. 6755 10| ir botagus, mezgė krytis, narpliojo bučius. Gaidykstėmis kamaroje 6756 27| daug. Iš painiavų reikia narpliotis tuojau, kol galutinai nesusipančiojai. 6757 23| šlykščiai, kad ir patys narsiausi keikūnai nejaukiai pasivartė 6758 16| nemėgino pasiekti. Net pačios narsiausios uogautojos, nepaisančios 6759 13| sekiodamas žmoną.~ O Julė, narsioji darbininkė, atsitiesė vagoje, 6760 7| manim neprapulsi. Eime, - narsiu vedėsi Laurynas. - Čia ponybei, 6761 14| aštrumo ir ji pati prisisėmusi narsos ir besąlyginių užtikrinimų, 6762 11| maudėsi jaunuomenė.~ Kaulus narstančiu grindiniu pasiekė turgavietę 6763 1| nežinai, kad Veronika jau narsto silkėm žiaunas?~ - Saugokis! 6764 19| čiukuro ir kregždės švytravo, narstydamos pro duris į savo lizdus 6765 19| pat eiti ir susirasti tą narsų moksleivį su peiliu prie 6766 22| jos reikalas, tegul aižosi narsuoliai, ir, kas pirmesnis, tas 6767 19| sau krūtinėn neabejotinas narsuolis Každaila. - Apie bobas kalbant, 6768 24| atkeliavęs. Širdyje kilo drąsa ir narsybė, o į kojas leidosi sunkumas 6769 20| tarp miškų. Bet ji rodo narsybės nesiskųsdama ir nerūgodama. 6770 5| Šonai atbuko, begulint ant narų.~ - Darbo bus. Pradės 6771 18| dar tik brinko pumpurai, naršėsi tame medyje, vilkdama plunksnas 6772 13| krepšį, aštriais snapais naršydamas sūrį ir sviestą. Galvą įspraudęs, 6773 1| kaip žiovaujančio šunies nasrai. Vyrai įrėmė rankas, akimis 6774 25| Visokios priežastys tėra tik natūrali eiga žiauroko gyvenimo įstatymo. 6775 21| daug - mergelės ten kaip naudatkos, geroje žemėje pasodintos - 6776 15| Prisijaukinti tai, kas naudinga tau, o kas ne, pastumti 6777 16| reikšmingą darbą. Vieni tikėjosi naudingai praleisti atostogas, palengvindami 6778 20| visokios žinios, naujienos ir naudingi patarimai. Laikraštis - 6779 17| paties tinkamiausio laiko, naudingo tik sau. Nepaisymo kitų 6780 13| Ten stovėjo spinta rečiau naudojamiem rūbam, tvirtai suremta lova, 6781 5| medinius padus, įrodydamas jo naudojamo medžio stiprybę, ir galando 6782 22| užuot dalinęsis su visais ir naudojęsis gera šeimininko širdim. 6783 23| rėkte išrėkė įtūžusi. Ji naudojo jo paties - tojo vyro laidoko 6784 3| Kaip apleistas dirvas plėšė naujakuriai, taikydami išvesti vagą 6785 12| su juodašimčiais.~ O naujakurių kiemuose diena iš dienos 6786 10| pratuštintų aruodus ir pastoges naujam derliui ir tuo pačiu papildytų 6787 16| valgęs. O gal ir viršaitis naujasis? Gal?.. Kas žino? Blogas 6788 3| nusimovė kelnes prie vieno naujau sukasto kaupo su baltu egliniu 6789 4| Tai klausykitės. Pati naujausia žinia. Ką tik iš urėdijos 6790 22| padėjėjas ir mokines ir naujausius madų žurnalus išsirašanti 6791 12| kad ir patyręs žmogus, naujoje vietoje tačiau susiduria 6792 15| pirties, močiutės nuglostytas, naujos drobės marškiniais apvalkstytas. 6793 3| nenueidavo. O pati didžiausia naujovė atėjo su krautuvės iškaba 6794 3| pasoda taipgi priklausė prie naujovės. Ją perstatė neilgtrukus 6795 17| iš kaimo srutyno, ar iš naujoviškos kiaulidės su visais moderniausiais 6796 11| suvelti ir dažyti. O paskui naujuose priestatuose pradėjo gaminti 6797 23| kai atėjo su daigiais į našias pavilkio pievas. Ne vienas 6798 25| rungčiomis veržiasi į saulę. Daug našiau, daug tvirčiau. Po metų 6799 24| tarškė nuo ryto iki vakaro našioje Basiuliškių žemėje. Talpniai 6800 6| keista, kad baudėsi tokiu našiu žingsniu į ten, iš kur visą 6801 25| valsčiaus pusėn, į aukštus ir našius laukus, kūpsuojančius viensėdijomis 6802 14| sesuo, Agnės teta, palikusi našlauti, jau gerokai apsenusi, tačiau 6803 11| Kruopiškius, pas seserį, našlę. Ten jo priebėga.~ Ne 6804 10| kokią traškią moteriukę, našlelę ar merginą, bet tai visa 6805 26| grįžo, nepalengvinęs sau naštos. Priešingai - ji dar bjauriau 6806 26| stumdamasis tiesiai ir neabejodamas. Ir, pažinus brolį, vietoj 6807 22| pervertinęs reikalą. Praradęs neabejotinai mielas ir šiltas valandas 6808 19| Niekas, - mušė sau krūtinėn neabejotinas narsuolis Každaila. - Apie 6809 12| vežimėliu. Rimti vyrai ko neaiktelėjo, pamatę ją, išsikariančią 6810 20| klausimas. Jis rėmėsi į kažin ką neaiškaus, į kažką tokio, ką galima 6811 18| rankomis slankiojo aplink ir neaiškumo priežasčių ieškojo kitur. 6812 26| kažko neįsivaizduojamo ir neapčiuopiamo, o pajuntamo sąnarių gėla, 6813 27| esant, kad elgtųsi taip neapgalvotai. Kas čia tokio? Tik reikia 6814 14| Kur ten skaudės?~ - Neapgausi manęs. Dėl menkniekio nebūtum 6815 5| snukio aplyginimą niekad neapgersi magaryčių. Vis atsiras norinčių 6816 13| dalykų, iš nuobodaus ir neapibūdinamai pilko trūnėjimo, kaip darbas 6817 18| gulinčiam už sienos. Ji neapkentė viso, kas buvo surišta su 6818 18| nepataikydami į žingsnius, neapkęsdami ir geisdami vienas kito. 6819 26| priegerklyje, gomurio gale, jo neapleido visą rytą ir visą dieną. 6820 15| prisižadėdami vienas kito neapleisti. Beveik kaip du jaunuoliai, 6821 25| kaimynystėje įsimeta amaras, tai neaplenkia nė vieno kiemo. Kol išaiškins 6822 19| stogas ir musės spiečiais neapninka.~ - Kelkitės, miegaliai, 6823 6| vis toliau ir toliau akiai neaprėpiamais tyrelio plotais, kuriuos 6824 16| vanduo.~ Ir toje akimi neaprėpiamoje, pilkšvai žalsvoje, kuokštais 6825 26| šašo, nepagilinus žaizdos. Neapsieinama be gilaus pjūvio. Ir drauge 6826 1| Reikia ir tokių. Be jų neapsieisi. Be jų ir mokytos galvos 6827 22| miško vežėjų arkliai, kurie neapsikęsdami sugraužė visas užtvarų kartis, 6828 14| nesiskundė. Dargi džiaugėsi neapsikrovę sunkia pažinimo našta. Jų 6829 15| pririštas prie vietos. Tik kad neapsileistų su darbu. Bet jis nepanašus 6830 26| pirštas. Kaip tai? Nugi neapsimesk suvisai kvailučiu. Ar tu 6831 24| Ir jos lūpose tas patsai neapsimestas rūpestingumas.~ - Pasisaugok, 6832 22| linguojantį ant slenksčio. Neapsisprendžiantį, ar kastis iki lovos, ar 6833 24| kaimyno žodžiu. Ir niekad neapsivylė. Jos gera širdis niekad 6834 20| ūkyje. Ta pati vasara savo neapskaičiuojama galia pančiojo jų kojas 6835 8| pasitraukė į kelio pakraštį, kad neaptaškytų purvais. Vadžiomis įtemptas 6836 5| sugrįš atgal, jei geresnių neaptiks. Parduoti dabar sunkiau, 6837 11| kitur ir niekad kitu laiku neaptinkamas, baltųjų gegužinių grybų 6838 20| Gal ir nepadegtų, gal ir neapvogtų, bet vis tikriau, kai namuose 6839 18| drąsos ir nebijo sudegti jos neapykantoje. Tegul jis pamato ją ir 6840 13| žalmargė iš ganyklos, tešmens neapžergdama, ir traiško Agnės gėlytes.~ 6841 1| pelkynų pušelių sriūtis, neapžvelgiamai liūliuojanti iki ežero ir 6842 1| pakilesniu nuo ledo, rikiavosi neapžvelgiamos rietuvės sukrautos medžiagos. 6843 24| ir lingavo ir spaudėsi į neapžvelgiamus prėslus ir kauges. Kiaulpienių 6844 19| žinojimą, kad niekas dykai neateina, neturint tam ypatingos 6845 8| Tučtuojau.~ Kur jau čia neateisi. Jei tik išleis, tai ir 6846 21| Jau tu kaip šarka. Ar kad neatėjau?~ - Tu jau visai nebeateini. 6847 12| daiktas, niekam nė galvon neatėjo, matant ant miltų maišų 6848 9| Nebeįsiteiksi jai. Valdžia neatiaidi, nepasitikinti baustu piliečiu 6849 3| prilipdytas žymiai vėliau, neatitiko nė statyba, nė medžiaga. 6850 23| apžiojusi kąsnį, daugelio neatkandamą nuo užgimimo iki mirties.~ 6851 20| griovkasių, ir mergų klėtys neatlaiko jų pečių spaudimo. Pilnos 6852 16| penkiasdešimt kilometrų. Oru neatlėksi. Gerai dar, jei jau išvažiavo. 6853 15| į tešmenį, kad nė dantim neatlupsi. Ir dar kur - prie vežimo 6854 7| ir einantį paupio taku neatlyždama lydėjo pempė. Viralinėje 6855 6| metu jį užgriuvusių. Ir neatlyžusių, net sapne lydėjusių. Ir 6856 16| nebeliks nė vieno. Mama neatneš arbatos prie lovos, ir ką 6857 5| nepalikdamas žymės.~ Kol neatnešė užsakymo, nebuvo kaip nė 6858 27| tas bus gerai. Gali ir neatnešti, ir tai visai vis tiek, 6859 19| jis klauso.~ O kad ir neatneštų? Baisus čia daiktas. Ir 6860 8| Gužo trobos jie tiesiog neatpažino. Ne tik kad ištrinta ir 6861 23| ją nešiosis su savim kaip neatperkamą nuodėmę? Jis laikė sugniaužęs 6862 4| tarnybiniu. Už kitus jis neatsakąs. Kiti gal. O jis neužgavęs 6863 26| tarnybai. Eigulys - sušiuręs ir neatsakingas gaivalas ir pliauškalas 6864 18| Tam paršui jis galėtų ir neatsakyti. Bet yra ir daugiau žmonių.~ - 6865 6| klastingai pasikiožinusios neatsargiai žengiančiai kojai. Ir vis 6866 20| atsimušė tas tamsus ir niekaip neatsekamas švitėjimas, kai kada pastebimas 6867 13| Jis mat tebebuvo naujas ir neatsibodęs.~ O Tilius kantriai lauke, 6868 16| kitus traukė nuotykiai ir neatsiejama draugystė. Vieno tėvas turėjo 6869 11| plaukai, ir kaklas jam tapo neatsiejamai surišti su tuo nuostabiu 6870 15| viralines, lyg būtumei jų neatsiejamas dalininkas. Ir nesileisti 6871 26| nebuvo pasisotinęs, dar neatsigėręs, tebebrido su kiekvienu 6872 5| jokių pastangų išsilaikyti. Neatsigręždamas galėjo eiti ir palikti užpakaly. 6873 23| pečiais, paspirti kojomis. Ir neatsigręžti. O kas ją pačią nustums - 6874 22| pasibaudęs kitur. Jis daug neatsikalbinėjo, nesvarstė ir tik pasiprašė 6875 26| pavydėtų. O ko čia? Jis neatsikąs ir nepaglemš jo vietos. 6876 12| pagurkliais, atsibodėję žmonom, neatsikratą senstančiom meilužėm. Ir 6877 19| nepasitikėjimas savimi, neatsikratomas nuo mažens ir persekiojantis 6878 2| namiškius aplankyti. Rūpesčiais neatsikratysi, kol neįsitikinsi, ar tikrai 6879 22| tebedunksinčia iš siaubo, dar neatsikvošimo, širdim.~ Kitoks jis 6880 16| nuryti skubėjimo ir niurzgėjo neatsileisdamas.~ - Va tau ir atvažiavom 6881 13| traukiančiais arkliais. Neatsilikdami, pasiragindami, nes tai 6882 17| galėjo, tai nieko panašaus ir neatsilikdavo. Jis liko tik ūkininkas. 6883 26| Kas atsiliko?~ - Nieko neatsiliko, - vaikinas atsmaukė kepurę, 6884 27| kasdienybės. Šiąnakt juk dar nieko neatsiliks. Iš ryto tik atvažiuos ir 6885 12| stengėsi liežuvio smailumu neatsilikti ir Gužienė, trumpom rankovėm, 6886 9| purtė galvą - ne, to jis neatsimenąs. Tačiau kiti tuo visiškai 6887 25| žemės, tai jaunikių muštinai neatsimuš. Bus iš ko pasirinkti.~ 6888 16| šeimynos namie ir niekad neatsisakantys uždarbio iš šalies, nors 6889 17| įsakinėti.~ Lengva širdimi to neatsisakoma. Ji galėjo sakyti, ką nori 6890 16| supažindinti su savąja. Prašau neatsisakyti ir užsukti valandžiukei. 6891 21| buvo sunku. Bet ji ėjo ir neatsisuko, ir nepamojavo. Ir jam dėl 6892 10| Tamstai strėnos dar vis neatsitaiso. Kai anais metais drangas 6893 26| atsitikę. Bet čia nieko neatsitiks, čia niekas nepasikeis. 6894 18| Gal dar ne taip bloga? Ar neatsitinka taip, kad iš sunkiausių 6895 17| šnabždėjo Milė, pati neatsitraukdama ir nejučiom apkabindama 6896 20| Vidun žergliojo šlubis. Neatsitraukdamas nuo veidrodžio, Tilius tarė:~ - 6897 1| nupjauti vienu pradėjimu, neatsitraukiant. Tokį jis turėjo paprotį, 6898 15| toks. Aš nuo karvės tešmens neatsitraukiau. Pradėjau piemeniu, piemeniu 6899 26| parišusi plaukus.~ - Kodėl neatsivedei brolio pietums?~ - Nemaniau, 6900 27| kartu gyvenime žmonės tampa neatskiriamai panašūs. Prieš mirtį senatvėje 6901 26| Kol laiškas kišenėje, kol neatskleistas kitiems jo turinys, jis 6902 26| nužymėtu taku. Jos nieks neatstos čia, toje vietoje, kur taip 6903 15| šeimininkę. Jos tikriausiai nieks neatvarė. Ir nušvito tarpumiškės 6904 8| žmogui turi būti, jei nieks neatvažiuoja.~ Julė juos kvietė valgyti.~ - 6905 8| Dabar jau ji tyko, ar kas neatvažiuos. Doveikai reikia susieiti 6906 16| apskrities ponybė pirmiau neatvažiuotų. Aštuntą valandą atidarymas. 6907 21| pamatyti. Pamatė. Bet kad neatvėso pamatęs, tai tikrai keista. 6908 18| ir dar rečiau suvokiama neatšaukiamos pragaišties pilnumu. Žemė 6909 6| sukėlusiose nykų graudulį savo neatšaukiamu tuštėjimu, nudardant grubiu 6910 14| tegul liekasi tie, kuriems neatšipo dantys nuo bendro katilo 6911 23| Ir blogai augo. Jo nieks neaugino ir neprižiūrėjo. Prastas 6912 7| veidas išplito į šypseną. Neaukšta, bet taip tvirtai suremta 6913 8| eigulio sūnumi, tik ji prašė neaukštai, nes jai sukantis galva 6914 5| Veidas pailgesnis, nors nebadavo ir nieko nedirbo. Bet mat 6915 27| Basas ir vienmarškinis ant nebalnoto arklio šuoliais lėkė eigulys 6916 1| puskarininkio laipsniu. Teismo nebaustas. Pavyzdingo elgesio. Drausmingas. 6917 5| kokių poros mėnesių.~ - Nebeapsikenčiu namie. Padirbėsiu laikinai 6918 22| skaisčius jaunimo jausmus. Agnė nebeapsikęsdama pasakė:~ - Tas valkata 6919 24| Ateina, - pašoko Tilius, nebeapsikęsdamas ir sukaustytas mirtinos 6920 27| tik pirminis, paprastas ir nebeapskaičiuojantis žmogus. Koks skirtumas tarp 6921 21| neatėjau?~ - Tu jau visai nebeateini. Tu jau eini turbūt kitur.~ - 6922 13| pasitiko.~ - Maniau, kad nebeateisi.~ Ji sėdėjusi ir laukusi. 6923 20| pajustų šviežios duonos skonį? Nebeatidalomas susivienijimas įvyktų jų 6924 18| turi eiti viską palikęs, nebeatidėliodamas.~ Plaukė varpas, liūliavo 6925 18| apkabinanti geležiniu lanku ir nebeatleidžianti. Galinti pasmaugti, uždusinti, 6926 20| šiandien jau per vėlu. Jau jo nebeatleisi nė pamokysi. Jis ir po skundu 6927 25| aplankyti. Ir jūs manęs nebeatpažinsit, taip aš būsiu apsirengusi 6928 19| apsikabina, jau tada jos nieks nebeatplėš. Ką padarė jos dantys! Galite 6929 25| kur ir paklaidins. Ir namų nebeatrasi.~ - Ir nereikia. Aš ir 6930 6| brėkšma ir išleidusį kelin? Ir nebeatrodė jam keista, kad baudėsi 6931 13| jau nebesulaikomai, jau nebeatsaukiamai.~ Iš priebutėlio, iš 6932 22| išsiblaškyme ir netvarkoje. Jis nebeatsekė pradžios ir kartais nebenutuokė, 6933 21| Agne.~ Nebeklausdama ir nebeatsigręždama ji nuėjo. Atsiskirti jai 6934 12| purtančiai, jog niekad jo vėliau nebeatsikratė. Moteriukė kažkaip pati 6935 1| įspindi pro šakas, sniegas nebeatsilaiko ir patęžta. Ir iš įkaitusios 6936 14| nieko ji nebeišmano ir nieko nebeatsimena, tartum ji jau būtų pasiekusi 6937 12| tėviške, nes nieko kito ji nebeatsiminė kaip reikiant. Nerimas ją 6938 9| mirtinai, kad nė be, nė me nebeatsimintų. Tada tau leidimai ir valstybinės. 6939 6| pasieny tai. Dviračiu jau nebeatvažiuočiau iš ten.~ - Tai labai 6940 20| Užtenka ir savų. Tik kad sūnus nebeatvažiuoja. Ko ko, bet savo gimtinės 6941 25| savo krikštomočia. Kodėl ji nebeatvažiuojanti? Ir, jei ketino, tai kada? 6942 8| pasinešusi grasinančiai viena, nebeatšaukiama kryptimi. Ir atsimerkė jis. 6943 13| jau viskas eina savaime ir nebeatšaukiamai. O jei ir jautė ką, tai 6944 1| daryčiau, to, kas praėjo, nebeatšauksiu. Jei dabar stočiau mokyklon, 6945 17| iš jo juokiasi, jo nieks nebebijo, o rūpesčiams nebeužtenka 6946 25| išvažiuoti. Tų dienelių jau taip nebedaug liko. Ir su kiekviena praeinančia - 6947 20| iki čiukuro javais, niekas nebedrįs sakyti, kad ji ne jo. Gera 6948 12| kurios jau joks gyvulys nebeėda. Pasakytų jis, kaipgi, tik 6949 10| tai girdėdamas. O vaikis nebegaišdamas sėmė po pilną sėtuvę iš 6950 24| pasiuntė girininkijon. Ir. pats nebegalėdamas užsikęsti, bėgo pas Doveiką 6951 26| savo kišenėje.~ - Aš nebegalėjau nustygti ir atbėgau, kad 6952 12| medžiais tinklo. Ilgiau jau jie nebegalėję laukti jos pasirodant miestelyje, 6953 15| ankštai, jog, rodės, kitaip ir nebegalės gyventi.~ Kažin kas jį 6954 6| Vaje. Dabar tai jau nebegalėsi užimti tos vietos.~ - 6955 6| užimti tos vietos.~ - Nebegalėsiu. Ir nereikia man jos.~ 6956 24| dienelė ir praėjo. Nieks nebegalvojo apie darbus, tik kaip greičiau 6957 24| Miške jau seniai nieks nebeganė, ir gaisras kėlėsi toli 6958 7| neišėjo, nors karvių dabar nebegano, o riša ar leidžia į aptvarus. 6959 3| padaryti. Nebeveikė jo kerai, nebegąsdino jo namie kalta, senobinė 6960 24| buvo išsivaikščioję, tų nebegaudė po laukus. O ir likusių 6961 14| toje žemėje, nieko daugiau nebegeidžiant?~ Kokie gi jo planai 6962 3| skaidriosios. Ir tos jau paskui nebegeri - tykai konjako. Miesto 6963 25| Ir nereikia. Aš ir taip nebegrįšiu.~ - O kur jau taip, putpele 6964 9| lengvesnis vežimas, atgal su juom nebegrįžti. Jį parvešiąs bet kas, kad 6965 22| važiavo taip, tartum niekad nebegrįžtų atgalios. Jis turėjo nors 6966 27| eigulys atbėgusiems.~ - Nebegyvas? Kaip?~ - Kas jį užmušė, 6967 12| Inkilų bitėms jau nieks nebeįkeldavo. Senasis Baikštys sustodavo 6968 2| popiermalkės. Jau tada kojos nebeįkelsi be kitos žiemos.~ Eilių 6969 25| žvėrienos. O medžioti jis nebeina. Šautuvą patikrina ir vėl 6970 9| nusikaltėlis ir prapuolęs amžinai. Nebeįsiteiksi jai. Valdžia neatiaidi, 6971 18| gaili rauda pavargusio ir nebeįstengiančio kovoti. Monika klausėsi, 6972 24| kai reiktų bėgti atgal, ir nebeišbėgtum.~ Laurynas pasigavo Tilių 6973 15| siejantis visus ateinančius ir nebeišeinančius? Ir jį patį. Ir šeimininkę. 6974 10| klaidūs. Gali kartais ir nebeišeiti, jei susuks tave ratu.~ 6975 25| apkramtė vabalai. Jau nieks nebeišgelbės žalio augliaus iš pražūties. 6976 16| tai nė arkaniuolo triūbos nebeišgirsit, kai šauks Juozapato pakalnėn.~ - 6977 26| Užtenka, užtenka, - nebeiškentė žmona. - Bent prie mergaičių 6978 11| Špicas nuo tartokų pašiūrės nebeiškentęs sušuko:~ - Nestovėkit! 6979 26| Na, tai iš kur tu? - nebeiškęsdamas sustabdė arklius ir šūktelėjo, 6980 14| leidžiasi į kapą ir iš jo nebeiškils. Tačiau vietoje namo jis 6981 19| namiškiai parsiviliojo ir nebeišleido. Likusieji šviesiom akim 6982 14| Nieko ji nežino, nieko ji nebeišmano ir nieko nebeatsimena, tartum 6983 26| taip, kad jos jau amžiams nebeišmuštumei iš savo galvos? Ir išgirdęs 6984 15| dykai gavo dar dešimtį, ir nebeišnešė žmogeliui galva. Duoda banka. 6985 20| įklampinę kojas ir sparnus, nebeištrūkdami iš saldžios mirties, suposi 6986 6| ten nepatiks? Su pagaliu nebeišvarys. Toks dvaras, - šaipėsi 6987 6| mažėjantį ir dingstantį nebeįžiūrimu tašku. O priešais ryškėjo 6988 20| atsirasti bėdų ir nemalonumų. Nebejaunas esi. Jei jau būtinai nori 6989 25| leido paskutines dienas. Nebėjo nė į lauką padėti susiruošti 6990 10| gyrė visus atsispirdamas. Nebekamantinėjo nė poterių, nė prisakymų.~ - 6991 17| vaikių klausimas jau beveik nebekėlė jokių abejonių.~ Ir taip 6992 21| Iki, Agne.~ Nebeklausdama ir nebeatsigręždama ji nuėjo. 6993 1| sprandą, nors pasiusk.~ - Nebekrutės, kai užpilsi gerą mierą.~ - 6994 8| bendram pasilinksminimui, nebelaukdamas nė antros dienos.~ - 6995 10| dar prieš ateidamas. Jis nebelaukė žiemos ir nebesitenkino 6996 6| lydėjusių. Ir pabudęs ryžosi nebelaukti ir išeiti. Nieko jis nepaliko, 6997 6| nesimokiusi toliau? Ar jos nebeleidę, ar ji pati nenorėjusi? 6998 22| turėjo. Ne, tada juk nieko nebelieka. Ir negalvoti. Jis lėkė 6999 23| daiktas.~ Nieko troboj ir nebelikę, išskyrus Petrą. Gužas daržinėn 7000 9| koks yra veterinorius, jis nebelinkęs draugauti ir apgailestaująs, 7001 2| perėjo tas karštis ir taip nebemanai?~ - Ne, neperėjo. Ta 7002 11| ir žalumos, aplink save nebematant, jo nuotartys atslūgo. Miškas 7003 13| gyvas būsiąs. Doveika jau nebemelšiąs jo, kaip jis melžiąs jo 7004 25| Doveika, žmogus, jau naktim nebemiega. Nusigando ir jis vieną 7005 25| kalta. Viskas jai pasidarė nebemiela. Viskas apsitraukė niūriais 7006 17| Už ką? Tai tu manęs jau nebemyli?~ - Eik tu, patarška. 7007 6| Ir gerai - daugiau jau nebenorės. Bet palikim, Agne, neverta 7008 22| esą gera, kad kitų vargo nebenorįs prisiminti?~ Ir pakeliui 7009 22| perdžiūvęs avikailis.~ - Nebenoriu. Alaus... Ė, ar girdi?~ - 7010 26| iš savojo krašto. Bet ji nebenusileis vieną auksinį rytą kaip 7011 24| paganysiu, kai nieko geresnio nebenusitversiu.~ - Tsss, Laurynai. Ateina, - 7012 22| nebeatsekė pradžios ir kartais nebenutuokė, kuria linkme driekiasi 7013 10| įvykius ir skaičius.~ - Nebenutuokiu.~ - Nugis, kai rauplės 7014 12| šiandien jau be pirštinių nebepaimama. Juk visos jos laidos merginos 7015 22| kojų? Jis tarė šlubajam, nebepajėgdamas išlaikyti staiga įsivėlusios 7016 18| sproginėjimą.~ O po to jau ji nebepajėgė išsilaikyti vagoje. Po to 7017 25| išvažiavus nieks apie ją nebepakalbės ir nebeprisimins. O norėtų 7018 16| pasidarė, kad jau jam to niekad nebepakartos.~ Na, ką padarysi. Bet 7019 21| pagirios, kai žmogus kojų nebepakeli.~ - Taip jau Doveika 7020 27| reikalo. Tuščiai. Nieko nebepaliks po jo. Net vardo. Jį užmirš 7021 19| kad jau ji praeityje ir nebepasiekiama nė ranka, ne šuoliu. Nebėra 7022 24| praėjusio. tolimo jau ir nebepasiekiamo. Nors medžiai tebežaliavo 7023 11| ir užėmusi žadą. Jei ji nebepasikartojanti - tai jis gailėjosi.~ - 7024 15| Kažin, kur mane dės, kai nebepaslinksiu prie gyvulių? Išveš į prieglaudą? 7025 23| pasidarę nebeaišku. Jis nebepažino savo draugo Tiliaus.~ - 7026 25| tvirčiau. Po metų nieks nebepažintų, kas skurdo senoje vietoje.~ 7027 21| balsas iš kiemo.~ Ir toks nebepažįstamas tas balsas. Ar ji taip šūkautų, 7028 8| Kaimyno Gužo. Ar nebepažįsti, tėčiau? - aiškino marti.~ - 7029 26| senąją gūžtą. Niekas kitas nebepereis jos pėdom nužymėtu taku. 7030 4| Melamedas daugiau medžių nebeplukdys Vilkija. Paskutinį kartelį 7031 23| gyvatės. Ir jau daugiau nebeprasižiotų. Jis drebėjo ir laukė. Petras 7032 27| tikrųjų įtartinai pasielgdavo. Nebeprieinama stačiai.~ Nejau jis būtų 7033 14| vardais ir garbstyti... Nebeprikels jos niekas. Tada bus jai 7034 22| jis nesuvokė kaip. Jis nebepriklausė sau - Telesforas Gelažius, 7035 25| apie ją nebepakalbės ir nebeprisimins. O norėtų pati nubėgti ir