| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
7036 27| traukiamas, ten užsuko ir jau jų neberado, net ir tada it kūdikis, 7037 23| baisiai sujauktą ir vietos neberandančią dvasią. Tarpai tarp paskutinio 7038 1| kur savąjį dėjai?~ - Neberandu.~ - Kai nuleis sniegą, 7039 12| kitiems buvo atliekama ir nebereikalinga. Ji darė tai, ko nenorėjo. 7040 12| Būsią dabar gerai, arklių nebereikėsią mušti, norint pasiekti miestą. 7041 22| daboklė. Ir kaip visa tapę nebereikšminga, kaip likę toli praeity.~ 7042 27| Ir iš viso jie pasirodė nebereikšmingi. Tik apsunkinimas rankų 7043 20| kad šią gadynę jau tokių nebesą. Visos pliuškės ir padraikos. 7044 9| joks kitas pašalinis garsas nebesiekė šeimyninės, tartum visam 7045 9| sužvingavo arklys. Ir to nebesigirdėjo. Nieks neišbėgo jo vytis.~ 7046 27| tašką ir visą dėmesį viena, nebesikeičiančia kryptimi. Jis manė, kad 7047 10| ūsai sulindo tarp dantų, ir nebesikęsdamas suriko:~ - Nedaryk sarmatos 7048 26| eigulys savo žoline, kad tu nebesiklausai, ką aš sakau? Tiliau, kas 7049 21| labui.~ O kad Tilius nebesilanko, tai Gužienė patenkinta. 7050 19| prisiglaudęs.~ - Nu ir ką?~ - Nebesileidžia į jokias kalbas. O būdavo 7051 27| skarelė. Jokio skirtumo nebesimatė tarp jų. Karšatis juos taip 7052 27| pirmiausiai pasitaikė. ir nebesirūpino daugiau. Ką atneš, tas bus 7053 27| Klausinėti mergaitės jis nebesiryžo. Kitu atveju jis galėjo 7054 11| Ne. Po to jis niekam nebesiskundė, net Petrui, kaip buvo įpratęs. 7055 10| Jis nebelaukė žiemos ir nebesitenkino rogių keliu. Pasibalnojęs 7056 26| padėtis. Ir jokių trukdymų nebesitikint iš šalies.~ Bet jis nesidžiaugė. 7057 10| tvirta kaip išdaris jautis, nebespėja. Žemės turim daug, - skundėsi 7058 10| čia girgždėlė. O kad aš nebespėju paskui akėčių, tai va, kur 7059 10| rodos, o sijonai vis tiek nebesuėjo.~ Ir saulę, rodos, kas 7060 17| per daug metų. Pilna sauja nebesuimdamas vadžių, nejučiom galėjo 7061 13| ir tada leido riedėti jau nebesulaikomai, jau nebeatsaukiamai.~ 7062 8| tartum priekaištaudama, lyg nebesulaukdama to, kas buvo taip arti jos 7063 21| Tokios nakties jau niekad nebesulauks. Jai darėsi graudu, kažin 7064 19| kišenėje beturėjus smulkius ir nebesumojus, kaip sudurstyti galus. 7065 24| džiugesio ir darnos. Bet jis nebesuprato, ką dar ji pasakė išeidama, 7066 13| užmiršo visa, ką plepėjusi, ir nebesurado to vieno, vienintelio žodžio 7067 25| trunkanti kelionė prailgo nebesurandant žodžio. Jis kelis kartus 7068 15| išsinešė ir Doveika. Ir patsai nebesusigraibė kodėl? Nepalyginamai sunkesnių 7069 22| praradęs, kažką tokį, ko niekad nebesusigrąžins. Kas nepakartojama ir nenuperkama. 7070 7| nebebus. Va Julė jau nė pati nebesuskaito, kiek melų tarnauja. Tiek 7071 14| brakštelėjimą. Naktis buvo sklidina, nebesutalpinanti, plūstanti per kraštus savito, 7072 26| pasakyti. Ir dar daugiau, ko nebesutalpino savyje. Jis vilgė gomurį, 7073 9| tai bendradarbiai pradėjo nebesutarti. Žeimys pareiškė, kad su 7074 24| tebesilaužė pro darželio tvorą, nebesutilpdamos ankštose lovose ir lysvelėse. 7075 21| nakties pasidaro kažkokios nebesuvaldomos. Jos kariasi kaip vijokšlis 7076 22| griovkasių dainą. Naktis, nebetalpindama garsų, lyg perpūstas indas 7077 10| grėdais ir prieklėčiais nebetalpino grūdų, sėmenų, miltų, kruopų, 7078 3| jos pačios atsidarė ir, nebetekęs atramos, dribo visu ilgiu 7079 17| Gal kada, o gal jau ir nebeteks čia sėdėti, kūrenti ugnelę 7080 1| žinant, kad gali paskui ir nebetekti tokių malonumų? Tik negerai, 7081 4| kraipo strėnas, o krūtys nebetelpa po marškiniais. Dievuli 7082 17| apgyventas aikštes. Plėšėsi, nebetilpdama tarp medžių ir vandenų, 7083 16| trumpą vasarą. Ruduo tam nebetinka.~ Pirmasis etapas - išsilaužti 7084 8| džiaugsmas dar prieš akis.~ Nebetoli tilto, kur Doveikos žmonės 7085 15| daug mokytų. Priveisė ir nebeturi kur padėti. Viršaičio tarnyba 7086 19| gyvenimo. Darbo nėra. Valgyti nebeturiu už ką nusipirkti. Ir toks 7087 25| Sakau, jog nė tabokos nebeužeina nusipirkti, - lyg niekur 7088 22| Prisišoks iki nualsimo ir paskui nebeužmigs. Taip atsitinka jaunoms. 7089 15| Turi mirti. Duonos jis nebeužsidirba. Ta, kurią jam duoda, stojasi 7090 17| nieks nebebijo, o rūpesčiams nebeužtenka dienos. Praeina kartais 7091 3| nieko nevaliojo padaryti. Nebeveikė jo kerai, nebegąsdino jo 7092 2| žlibam buvo aišku, jog naktį nebešals, kad sniegas, tartum druskos 7093 7| Apie Lauryną niekas ir nebešneka. Jis čia beveik gimė, čia 7094 20| Ieškojau ir laukiau tavęs. Nebežinau, kaip esu tavęs pasiilgusi. 7095 17| norėtų? Ko ji norėtų? Ji pati nebežino ko. Taip, ji dar sakė, kad 7096 22| Tilius. Ir sustojo staiga nebežinodamas, ką daryti. Nuo ko jis bėgo 7097 19| tol gerai. O ką paskui? Ir nebežinome.~ - Ką tu nori žinoti? - 7098 2| Pleiky. Prarysi kaip muilą ir nebežinosi - ėdąs ar ne.~ - Ot tai 7099 13| Tegul trenkia.~ Ir jis nebijojo. Kapojami vis tankėjančių 7100 8| Dar, dar, mes nieko nebijom!~ - Užteks! Berazumiai 7101 15| pirko, kad patiko, kad žemė nebloga ir ežia su ežia sueina.~ 7102 2| vis eina.~ - Batai tavo neblogi. Kol sems per aulų viršų. 7103 27| pakėlęs ranką atsisveikinti, nebūdamas tuomi tikras? Pirmą kartą 7104 13| žaibo mirksnyje tartum iš nebuities išnirdavo jos veidas nubrėžtomis 7105 16| ruošėsi leistis į balas.~ - Nebūk pasiutęs. Turim eiti, - 7106 8| Nusidaužti bet kur, į dar niekad nebūtas vietas. Paklysti ir klaidžioti 7107 16| manęs klausys, - ko jam nebūti geram, jei tik tiek?~ - 7108 22| tas baisias, tas klaikias nebūties valandas.~ Gerai nesusivokdamas 7109 9| apsisunkinti jokiais rūpesčiais ir nebūtom bėdom ir taip apnuodyti 7110 4| Ponas viršaitis - svečias nebuvėlis! Prašom toliau, - išbėgo 7111 11| Tilius pripažino niekad nebuvęs toks stropus ir niekad neišmušęs 7112 22| primirštu. Tartum po daugelio nebuvimo metų jis atrado viską savo 7113 7| žiurkė po pašalius. Ir tai nebuvusi bloga samdininkui. O pats 7114 17| užuominų, jos manymu, jai nebuvusių reikalingų. Ji atėjo čia 7115 2| vežėjai.~ - O ką, ar jūs nebyliai.~ - Pats ne tik galvą, 7116 26| Tokios dainelės nieks jam nedainavo. Kas tiesa, tai tiesa. Bet 7117 26| pasmerktas gūdumai ir ilgų naktų nedaliai.~ Šiuo metu gyvybė rodėsi 7118 9| tas žmogus ant kelio. Jo nedalingos laimės pasiųstas kliudyti 7119 14| ir nulemiantį žingsnį, ar nedalioj, kurios prakeikimo žymę 7120 5| Ji atitolo savaime, jam nedarant jokių pastangų išsilaikyti. 7121 15| žymės ir pėdsako. Ar taip nedaroma senų, gerų draugų būry, 7122 10| nebesikęsdamas suriko:~ - Nedaryk sarmatos man, gaspadoriui, 7123 21| skląstį atsklęsti. Nė to nedarytų. Kam skląstis, jei vis tiek 7124 17| tepasitaikąs itin retai ir tik nedaugeliui, gimusių po gera žvaigžde. 7125 23| nors visai dėl niekų, kad nedavęs išgerti kažkada, kai buvęs 7126 3| Vargdienis. - Kad taip kas nedėlią, tai ir aš eičiau lempelę 7127 25| akim. Dviem mergom kaip ir nedera trintis namie. Vienai jau 7128 16| atleidimo Doveika pasijuto toks nedidelis ir taip suniekintas. Ir 7129 6| pasislėpė, bet nuotaika nedingo.~ Veronika, atnešusi 7130 7| krūvos. Ji turbūt nieko nedirba, vienui vienos minties apsėstas 7131 5| nors nebadavo ir nieko nedirbo. Bet mat be saulės ir vėjo. 7132 3| kad tarnautum ir nieko nedirbtum. Sakysim - prie geležinkelių. 7133 25| Linai, pakloti dirvonuose, nedirgo. Linmarkos išdžiūvo dar 7134 25| panamėje. Žirklėmis iškirpo tą nedorą galvą ir numetė į šiukšles. 7135 21| kalbėk, jei nori.~ - Čia nedrąsu. Tavo motina žiūri pro langą 7136 16| ponali...~ - To mes nedraudžiam.~ - Kad neleidžia, pons 7137 3| buvo matininkų kerštas už nedraugišką priėmimą.~ Senis Baikštys 7138 27| pasijuto vienas ir apsuptas nedraugų. Anksčiau į tai jis galėjo 7139 5| Veronika? Mačiau nuo tolo, bet nedrįsau užkalbinti.~ - Pradžioj 7140 26| buvo prisipildęs kraupulio, nedrįsdamas prisiliesti piršto galu 7141 10| dievobaimingai išauginta, nedrįstanti pakelti akių į jaunikį, 7142 20| kopdamas stačiai aukštyn, nedrumsčiamas vėjo, netrikdomas jokio 7143 27| visur ir visada, pats nieko neduodamas, savo neprarasdamas. Savo 7144 15| tokių šunim šėko pjauti. Neduosi gero pragyvenimo, tai jie 7145 14| tarpelį.~ - Bet aš tavęs neduosiu. Ką tada tos tavo tetulytės 7146 27| Doveika sprendė greitai ir nedvejodamas. Savisaugos instinktas pabudo 7147 2| aukštas užverstas. Nė šunys neėda. Bet kai iš bado, bus ne 7148 4| Pasiūlė ir Tugaudžiui, tik šis neėmė. Kiti negaišdami traukė 7149 11| kooperatyve nieks tavęs neengia. Nė kepurės nereikia nusiimti. - 7150 7| matyt, kad viskas nauja. Negailėjo kaštų, kad tik nesimaišytų 7151 26| vyzdžiai išsiplėtė, suvokus negailestingą įspėjimą, kad laikas yra 7152 23| priduodama atšiauraus ir negailestingo kietumo. - Kad ir labai 7153 12| ką tada. Aš jau toks, kad negailiu atsakyti geros širdies.~ - 7154 4| Tugaudžiui, tik šis neėmė. Kiti negaišdami traukė ir degėsi. Kas čia 7155 16| savo giesmę, Krivickai. Ir negaišink. ~ Aukštesnių valdininkų 7156 13| skirsis.~ - Gudročius. Negaišk. Laukia tenai.~ - Kas 7157 24| ačiū. Kodėl ne.~ - Tai negaiškit. Pamokit kitiems.~ Laurynas 7158 24| eglynas.~ Kas nesnaudė ir negaišo, o sėmė vis po pilną kaušelį, 7159 26| Jeigu eiti, tai eiti ilgai negaištant. Ir iš karto pabėgėti kuo 7160 23| tolimi keliai, jie tad turi negaišti ir vietomis paskubėti. Niekas 7161 14| prieš kokius orus skųsdavosi negalavimais. Poakiuose apie nosį, taip 7162 19| vaikinas.~ - Aš irgi negalėčiau. Taip kaip tu dabar.~ - 7163 13| bendras vaišes ir patys negalėdami jose dalyvauti, baigė pasiusti 7164 14| Kur slėpėsi jo negalia? Ar negalėjime žengti pirmą tvirtą ir nulemiantį 7165 10| ant lauko išbiro, pūdymo negalėjom sukartoti. Žemelė kaip pelenas, 7166 27| pat parašė, kad šį vakarą negalėsiąs grįžti, kad reikalai jį 7167 5| pareiti?~ - Šiandien negalėsiu. Ryt ar poryt.~ - Gerai. 7168 16| šnekėli, kad, jei ir kas, negalėtum atsisakyti. Bet jam buvo 7169 17| jei geras ūpas, tai nu... Negalėtumei skųstis. Bet kad daugiausiai 7170 26| Tu žinai.~ - Mes negalime skirtis.~ - To ir bijau.~ - 7171 17| galėjo suraminti ji. Bet ūmai negalinti. Ji turinti apsvarstyti, 7172 2| Viena sąlyga: pakėlimas negalios ir aš nevykdysiu savo pažado, 7173 15| Jei duoda, tai ir ima ir negalvoja, kad reikės grąžinti. Nu, 7174 20| mane jau tada?~ - Ne. Negalvojau. Tai nebūtų tilpę mano vaizduotėje. 7175 24| panašaus aš nemanau. Nieko aš negalvoju, - teisinosi Tilius.~ - 7176 24| didžiulės talkos. Kam dar atrodė negana, tarėsi ir traukė antron 7177 23| Taip. Jeigu žiema žymi negandą ir vargą.~ - Ar tam aš 7178 25| galėjo sutikti ateinančių negandų ilgą ir neturinčią jokio 7179 2| Kokių varniukų? Aš negaudau anė kokių varniukų. Aš kalbu 7180 19| per dvi savaites? Tegul negaudo voverių eglyne. Kas ir būtų, 7181 2| Melamedo projektas.~ - Negaudyk, pons, varniukų.~ - Kokių 7182 5| man! Eikš čie! Tu nekur negausi toka silke. Aš turiu šmalcuvka, 7183 2| ir alinančių dienų miške. Negausus įvykiais jo gyvenimas susiklostė 7184 3| ir jie persiskirs. Jei ir negautų tarnybos, vis vien teks 7185 24| daržines sausi kaip parakas, negavę nė lašo drėgmės. Baltą ir 7186 20| reikšmės. Sūnus jį mokė, gal ir negeisdamas pikto. Tėve, sako, apsigalvok, 7187 8| gėrusi?~ - Tu visai jo negėrei. Aš išgėriau už tave.~ - 7188 3| Daili mergelė... Kodėl tu negeri? Gerkim, Tiliau. Gerkim, 7189 11| nevargino. Tik prašė labai negerti. Bjauraus potyrio vaistinėje 7190 9| viršininkas teatvėsino.~ Labai negeru laiku jį išjuokė. Kai beliko 7191 26| kaimo gale. Su mokslu nieks negimė. Padaužysi metus kilus priekalą 7192 14| vaidinių, nejausdama žingsnių, negirdėdama savaime ištrūkstančių žodžių. 7193 11| šnabždėjo pusbalsiu, negirdėdamas savo žodžių, nesu vokdamas 7194 26| suvisai kvailučiu. Ar tu nieko negirdėjai apie tokį senelį, vadinamą 7195 26| O Doveika, - lyg negirdėjęs, varė savo vyras, - galės 7196 2| kumpanosis šneka?~ - Negirdėjom.~ - Kas toks? Ar Špicas?~ - 7197 11| Negirdėjote?~ - Ne, to mes negirdėjome.~ - Nekels. O jei ir 7198 11| Gal bylą iškėlė teisme? Negirdėjote?~ - Ne, to mes negirdėjome.~ - 7199 20| Tilius. ~ Ir ji, lyg to negirdėjusi, vienu matu pasakė:~ - 7200 24| salyklui užmerkti iš naujo. Negirdėta, kad Basiuliškėse kada nors 7201 17| Geriau, kad nematytų ir negirdėtų. Ji nė tėvų nenorėjo kviesti.~ - 7202 25| griovkasiai, nusitraukė negirdimai toli. Kanalo pjūvis jau 7203 13| pasisaugant, kad žvyras negirgždėtų, ir pritūpti už žalitvorės. 7204 7| Doveika ant vyro.~ - Negirkit, Laurynai, iš anksto. O 7205 17| inžinierium vadino, tai tasai, dar negirtas būdamas, norėjo mane apkabinti. 7206 14| Ir ten jam nepatikę su negrais - juodaisiais, tad įsitaisė 7207 14| didelis, baisus ir juodas kaip negras su peiliu, nuo kurio smūgio 7208 10| buvo lygiai tvirta, kaip ir negraži. Nuo jos žingsnių dundėjo 7209 1| apie visa, ką nukalbėjo. Negreitas jis parodyti tai, ką mano, 7210 2| sunku. Buką galvą turi ir negreiti susimesti.~ Ne tik sveikatos, 7211 17| pasikliauti. Jo ištikimybei negrėsė joks šešėlis. Jis ir buvo 7212 20| atsitikti? Velnias tavęs negriebs, o Dievui tu nereikalingas.~ - 7213 11| pašniukštinėti, ar išvažiavę ir ar negrįš tėvai. Jo širdis dunkčiojo, 7214 23| pagairėje žarstė save taip pat negudriai kaip ir visi, nežinantieji 7215 27| Jeigu vaikui padeda šios negudrios priemonės, kodėl jos netiktų 7216 18| pačiai bus giedamos jos, ir negudru būtų pasilikti su tais, 7217 7| skalbinius.~ - Nieks negulėjo po to. Švarūs,- užtikrino 7218 27| žemę ir šūksnius. Paleistas negyvėlis sudribo prie jo kojų.~ - 7219 22| O jeigu taip, tai geriau negyventi. Atsižadėti to, ką turėjo. 7220 22| Tik aš negalėjau. Aš ir negyvenu, - pridėjo palaukęs.~ 7221 14| mus žmonės susikibusius, negyvus ir tom pačiom akim. Ir aš 7222 22| nežinančio, dėl ko.~ - Neičiau aš. O ko ten?.. - pakėlė 7223 14| nors ir išgėręs alaus, jis neidavo tuojau gultis, o prisitraukęs 7224 18| apsisukčiau.~ - O man visai neįdomu.~ Agne vos laikėsi savy 7225 10| Zuzanai ir nykščiu pašonėn neįdūręs. Tai riešutų kišenę priraškęs.~ - 7226 8| kumštelėjo ir Agnė pasakė:~ - Neįeisit ir per galines. Niekas jūsų 7227 15| tokia gera vieta, geresnės neieškodamas aplink. Pradės upę kasti. 7228 19| kaip pasieniečio? Nerasi - neieškok. Jis ir algos, sakėsi, gaunąs 7229 3| Va, kur mergiotė! Tokiai neįgnybsi pigiai pašonėn,- stebėjosi 7230 15| žemės savo dailią koją. Neįgudusi, neužsigrūdinusi rūpesčiams 7231 21| kūdikį, kaip varginančią ir neįkainojamai brangią naštą. Kaip svaiginamai 7232 19| sulenktas nugaras, kol dar neįkaitęs stogas ir musės spiečiais 7233 2| motiną parduotų. Ko kito ir neįkalsi į medinę mužiko milžtuvę. 7234 3| Tai tik spirito. Bet jo neįkąsit.~ - O, kad tik būtų lig 7235 25| vilnonėmis kojinėmis, kad gyvatė neįkirstų, šlemštė samanynus, sklaidė 7236 27| tikroji per daugelį metų jam neįkirto, nors tūkstančiai jų šliaužiojo 7237 7| kad yra. Naktį jau čia neįkrapensi taip sau juokais ir nepabelsi 7238 8| visais batais, kad per daug neįkritus į miegus. Nusnausti pravartu, 7239 21| nedovanos. Tegul žinos. Neįleis į klėtelę, ir tiek. Ak, 7240 15| duonos turės per akis, ir neima pavydas, kad jiems seksis. 7241 23| susitikdavo visur ir visada. Ir neįmanomiausiu laiku, ir neįprasčiausiose 7242 19| tankiausią mišką.~ - Ei, neimk į galva. Ką tu ten su niekais,- 7243 23| giminei patarė per daug neimti galvon. Nė jis ten ką darys, 7244 16| plikutėlius.~ - Aš tai neimu į galvą. O kas, kad plikas? 7245 9| Aš netruksiu.~ - Tik neįmurdyk kur į akį. Visam valsčiui 7246 1| užkąsti?~ - Niekas dar neina.~ Ech, jei ne mokėjimo 7247 12| anapus vieškelio.~ - Ar neini žemuogių pasirankioti? Ut, 7248 23| neįmanomiausiu laiku, ir neįprasčiausiose vietose. Jis įjunko, kad 7249 7| kaulus, ir grabinėjo drabužių neįprastoje vietoje.~ - Ką sapnavai? - 7250 23| anglį. Ar vėjo gūsis jos neįpūs į liepsną ir neprivers atgniaužti 7251 20| kiek tik nori. Gerai, kad neįrėžė savo vardo, o būtų juoko 7252 11| Odekolonas.~ Ir dar kažkoks neįsidėmimas jo vardas.~ - Gerai.~ 7253 14| tarpo jo užbrėžtame rate, neįsileidžiant vidun ieškojimu rusenančio 7254 20| zimagorų. Ir gerai jis padarė, neįsileisdamas nė vieno savo kieman. Gal 7255 21| daugiau nieko. Tai geriau neįsileisti per toli. Kiek toli jaunųjų 7256 8| juos kvietė valgyti.~ - Neisim. Mes nenorim. Mes svečiuose 7257 1| Petras peilį. - Aštrus. Neįsipjauk.~ Tilius jautė, kad yra 7258 2| Rūpesčiais neatsikratysi, kol neįsitikinsi, ar tikrai nieko naujo. 7259 20| nemokėjo palyginti, net neįsivaizduodamas galįs rasti tam pavyzdžių. 7260 13| pasakys. Kiti iš jo juokiasi, neįsivaizduodami jo jauno ir manydami, kad 7261 23| neužmatomai toli. Beveik neįsivaizduojama, gyvenant tokias dienas. 7262 26| Bijau ir pagalvoti. Aš neįsivaizduoju, kaip išsiversiu be tavęs, 7263 12| plaukus tik tam, kad jie neįsiveltų kokion transmisijon ar diržan. 7264 5| baugu pajudėti vežime, kad neįsivėlus į kiaušinienę. Vištos dėjo 7265 21| ji tik to norėjo.~ Jis neįstengė nė užmigti, nė aptvarkyti 7266 14| niekad nepažinta ir net neįstengta nuspėti. Viso miško, visų 7267 27| palaimingo nežinojimo, nieko neįtarė ir nesusiprotėjo.~ Ar 7268 27| nuostabiai staigiu judesiu, neįtikimu tokių metų, ranką nuleisdamas 7269 7| Laurynai, iš anksto. O neįtiksiu, ir pavarys. Kas tada? - 7270 15| Basiuliškių taip greit neįveiks. Kol jis dar sveikata nesiskundžia 7271 3| sudegti degtienėje ir vis tiek neįveiksi. Prie jo grūdosi kirtėjai 7272 13| kaip trisdešimt centnerių neįveiksim šiandien, - samprotavo vyrai.~ 7273 20| Toji pati vasara keistai ir neišaiškinamai slėgė ir jo samdinį. Tą 7274 16| molį. Molynai šiame krašte neišbrendami, kai palyja. Durpė sukurs 7275 1| pagarbą ir pasigėrėjimą. Neišdribusios į plaštakas, kad galėtų 7276 20| ne karščiausia saulė jų neišdžiovino. Vandens lygį jis mokėjo 7277 21| vargonus, ir vis tiek nieko neišeitų, - Tilius atkišo savo rankas 7278 26| nuuodžia miško žvėrys, niekur neišėję iš savo gimtųjų lūžtvių.~ 7279 2| ir pjaustymo. Mėnuo dar neišėjęs iš pilnaties, patekės netrukus 7280 14| Jeigu nieks neateis ir jos neišgelbės, ji šoks į patiltės duburį 7281 12| E, prastai, kai žmogus neišgeri sulig miera. Rėmuo tave 7282 4| galima, taip, kad niekas neišgirdo. Plaukai užkrito kaklą. 7283 24| Išgirs kas nors.~ - Neišgirs. Aš išeisiu, kai ateis laikas. 7284 19| kaip akuotas užkrėtė akį. Neišimamai, neišplaunamai. Baigta. 7285 4| atskleidžiąs lapelių švelnumą. Neiškabins ji akių nagais - per ploni 7286 10| atidavusi kitiems, kojos beveik neiškėlusi iš tėviškės. Vaikystėje 7287 2| rikiavosi kirtimuose. Dar neiškirsto miško nemažas plotas siūbavo. 7288 15| kasdien ir kasnakt. Jis neišklys toliau miško aukštų juodų 7289 10| kiaulėms tokius lovius, kad neišknistų ir nereiktų žargstytis, 7290 27| patikrino kišenes, ar kas neiškrito. Jis atsikėlė pačiu laiku. 7291 24| Juk dar pernykščių aruodai neiškuopti. Ir apynojus koks, ve žiūrėk, 7292 18| uogienojai nepaliesti, avietynai neišlaužyti.~ - Kur jūs, Laurynai, 7293 5| ir paketais. Galėjo jos neišleisti iš akių ir tokiu būdu išvengti 7294 27| kaip sunku susilaikyti neišliejus skundo verksmu ir ašaromis. 7295 21| kramtė lūpas ir tvardėsi, kad neišlietų viso skundo ir priekaištų 7296 12| verkdama, rankas grąžydama, neišmaldavo nieko geresnio? Jai pasirodė 7297 1| o tu niekus paistai. Jei neišmanai, tai ir tylėk. Sakiau, kad 7298 20| nors pažiūrėti nė penkių neišmanąs. Gal jis ir nešiauštų akuoto, 7299 26| neturėdamas kam pasisakyti, neišmanydamas, kaip palengvinti sau. Būdamas 7300 23| atrodo.~ - Jam Julė. Ir neišmanymas tavo, Petrai, - niekino 7301 3| penkių dabar tie suopiai neišmanytų. Mačiau, kaip susiraukė 7302 13| Grėsmingoje savo pragaištim ir neišmatuojama gelme. Nė laiko, nė erdvės, 7303 9| Baisu, kad manęs neišmestumėt. Teks jau eiti, - pas duris 7304 20| veido kaip apinasris jaunam, neišmokytam arkliui. Jį vedžiojo už 7305 11| nebuvęs toks stropus ir niekad neišmušęs iš galvos visokių kvailysčių, 7306 12| įpjauti medžio žievėje ir neišnykstą augant medžiui, tik pasidarą 7307 19| užkrėtė akį. Neišimamai, neišplaunamai. Baigta. Ir nebėra daugiau 7308 9| pyko ant savęs, kad toks neišradingas.~ - Kas tas antrasis? - 7309 22| atvejais nutikdavo, nieko neišrado. Ir ne vieta buvo gudravimam - 7310 26| pavasaris. Ir kas po to? Keista, neišreiškiama žodžiais baimė, baimė kažko 7311 26| lūpas dantimis, kad rėkte neišrėktų gūdaus nevilties skundo, 7312 16| ir uodų, jo vengė, nors neišsemiami ir nepaliesti bruknių, mėlynių 7313 22| išsilaikyti kaip nors, tik neišsiduoti nė menkiausio raumens krustelėjimu. 7314 19| prisiplojo visai prie žolės, kad neišsiduotų staigaus raudonio, žarijomis 7315 10| priraškęs.~ - Še. Tik dantų neišsilaužyk.~ - Hu hu hu... Kur čia 7316 10| užgriuvusiom akim, lyg neišsimieganti per naktis.~ - Į tinginį 7317 26| galvelė apsisuko, ar tu dar neišsipagiriojai? Tiesa, per daug buvo nugeriama, 7318 17| jaunystės skurdui ir niekad neišsipildžiusiom svajonėm. Ji nieko nebenorėjo 7319 8| Akys raibsta. Matau, jog neišsirinksiu. Geriau tu pati. ~ Ji 7320 11| Galėtum pasiusti, ir tai neišsirinktum. Kiek tai kainuoja, jis 7321 15| dantys prisivels vaško ir neišsispjaudysi veikiai. Ana kur ji pati.~ 7322 3| išmesti.~ - Šiandien neišsisuksi. Teks ir tau statyti. Juk 7323 23| kokio peilio iš kišenės neišsitrauktų.~ - Nereikia, Petrai, - 7324 24| Pasisaugok, kad pati neišsiveltum.~ - Bus gerai, - pasakė 7325 13| prilaikė maišą, kad jis neišsiverstų, o antrąja griebė už apačios. 7326 8| debesį, suvysčiusį juos abu į neišskiriamą glėbį. Jis pajuto jos besąlyginį 7327 7| Jie žiūrėjo, kad medžiai neišsklistų per daug į pievas, kur slūgstąs 7328 3| cukraus nieko saldesnio neišspausi, arba savaip perdirbinėjo 7329 4| Pamatęs tą senutę, tik akių neišspragink.~ - Olia lia! Tai kas 7330 20| pasirodė nesuprantama ir neišsprendžiama mįslė šis klausimas. Jis 7331 18| kelionėje arba turi sunkių, neišspręstų klausimų. Ji gulėjo, galvą 7332 20| O viena smulkmena lik neišsprūdo nuo jo rūpestingo žvilgsnio. 7333 13| stengusis sulaikyti niekad neištartą žodį, dabar jau vis tiek 7334 23| Niekas ten nekalba apie neištikimybę, tik kaip žvaliau apsisukti 7335 14| vienai bus per daug ir ji neištvers. Milė šypsojosi tingiu, 7336 26| nesakytum. Ima baimė, kad neištversiu tos nykumos, kuri mane būtinai 7337 25| Ten... Na, ten visko ir neišvardysi... Ir visa tai ji turėsianti?~ 7338 8| nušviesta skale.~ Jie niekur neišvažiavo - brikelė tebestovi, kaip 7339 22| sutikti ką nors, su kuom neišvengiamai būtų turėjęs kalbėti ir 7340 16| kad ir kaip saugosies, neišvengsi. Smuklių merginos gabios 7341 27| pavėžėti. To jis tikrai neišvengtų. Jis žinojo šunkelį, žinojo 7342 10| pasisukdavo skersa, kad neišverstų staktų. Ji galėjo turėti 7343 20| ir laužtis lyg praamžina, neįžengiama giria. Čia žalių žiogų tūkstantiniai 7344 25| miškų glūdumoje, lūžtvėje, neįžengiamame tankumyne, kaip daro kai 7345 12| neperlipama, neperlendama. Ji neįžvelgė niekur spragos. Vieškelis, 7346 13| brūkšnių, ir jie pasidarė neįžvelgiamai juodi. Juosvi pūkeliai klojo 7347 16| žingsnių plotį, bet juodu, neįžvelgiamu vandeniu ir saulės nesiekiančiu 7348 21| mat papirkau.~ - O ko nėjai kanalo kasti? Dviratį per 7349 16| nesiekiančiu gyliu. Tingia, beveik nejaučiama srove ji traukė vandenį 7350 9| galėtų ir išsivaduotų iš nejaukaus pojūčio. Slogutis rėmė keliais 7351 27| galėjo?~ Eigulys atsikėlė. Nejauki šypsena draikė jo suveltus 7352 18| ką tau? - taisė slogią ir nejaukią ryto nuolaiką Jonas.~ - 7353 2| Bet kai tas nieko, tai dar nejaukiau pasidarė. Kam reikia juoktis, 7354 26| galvodamas, bandė išeiti iš nejaukios padėties svečias.~ - 7355 5| padėklą ir stengėsi nuvyti nejaukumą.~ - Ar labai užsirūstinusi 7356 25| Rūkstantis, smilkstantis ir nejaukus taip, lyg sutraukęs savin 7357 14| nešama tų karštų vaidinių, nejausdama žingsnių, negirdėdama savaime 7358 6| lakstė keisti šiurpuliai ir, nejausdamas to, viena ranka apkabinęs, 7359 17| kurs darė visa, kad ji to nejaustų. Daug kartų ji lankėsi Basiuliškėse 7360 27| miegojo. Medžiai niūksojo, nejudančiomis šakomis pridengę stogus 7361 9| nejudėsiąs iš vietos.~ Judėk nejudėjęs, tai kiti išjudins. Laurynas 7362 9| valdiškas. Ir vežimėlis. Jis nejudėsiąs iš vietos.~ Judėk nejudėjęs, 7363 10| ir pašiūrės, metų metais nejudinamos, kur veisėsi šeškai ir žebenkštys, 7364 15| vieno tų, matytų indaujoje, nejudinamų, aptrauktų dulkėmis ir slepiančių 7365 24| kaktą. Jis be reikalo piršto nejudins - vis jam turės išeiti į 7366 16| pasibaudimas versti nuo amžių nejudintą velėną. Ir, kad čia ne juokais 7367 2| Tik krauk dainuodamas, ir nejuntant dvigubai padaryta.~ Petras 7368 4| svietu ževernojat, - eigulys nekaip jautėsi, būdamas blaivutėlis 7369 23| vietomis paskubėti. Niekas ten nekalba apie neištikimybę, tik kaip 7370 8| glausdamiesi, susikabinę ir nieko nekalbėdami. Ir nežinia, kur būtų baigusis 7371 24| jėgomis. Apie gesinimą niekas nekalbėjo. Kas gesina miško gaisrą? 7372 13| Pergels, ir tiek.~ - Nekalbėk man. Kad tik kaulo nebūtų 7373 25| savo liežuviu. Agnė irgi jo nekalbino. Porą valandų trunkanti 7374 5| brangu, tai geriau buvo nekalbinti, nes Lukošius už prižadinimą 7375 14| tai niekas dėl to jo ir nekaltino.~ Tiliui viso to trūko. 7376 12| aštuoniolikos metų, ir būtinai nekaltų mergaičių vedyboms. Ar vienam 7377 1| būtų prarijęs. Nė ausim nekarpo. O buvo lyg nedašutęs, sulūžęs, 7378 8| buvo kažkas tokio, kažkas nekasdieniško, gal ypatingame nušerto 7379 21| dieną? Kas vakaras duobių nekasei.~ - Žinai, kad ne.~ - 7380 10| polaidžio iki plikšalų nieks nekėlė kojos toliau kiemo ir laukų 7381 27| nesidrieki gulti?~ - Manęs nekeli iš ryto, tai ir vakare nepaguldysi. 7382 17| savo sūnaus.~ O tegul nekelia kojos, jei jis mano esąs 7383 9| nevežiosiu, - jis bijojo ir nekentė tos gražios įsibrovėlės. 7384 17| Dievobaimingam žmogui ir nekiltų kitokia mintis. Tik ne jai. 7385 7| Rudens ir žiemos vakarais nekinko prie virvių mušimo, nė kitokio 7386 2| kas mums?~ - Jis jau nekirs, nebijok.~ - Tai kas?~ - 7387 9| beveik žegnojosi, jog nagų nekišę. Bus gyvulys pats atsikabinęs. 7388 1| Tilius savo letenas lyg neklaidingą įrodymą savo šuniškos buities. 7389 24| Ji neabejojo savo šventu neklaidingumu.~ Baisiai išmoninga toji 7390 18| turbūt niekad neklaidžiojo ir neklaidino kilų. Toks aiškus ir ryškiai 7391 18| samprata. Jis turbūt niekad neklaidžiojo ir neklaidino kilų. Toks 7392 18| užgniaužti žadą. Nieko neklausianti ir nepaisanti. Imanti ir 7393 9| Sėdėkit. Visai nesvarbu. Aš neklausiu, kodėl paleidot arklį.~ - 7394 12| Nieko tu nežinojai. Neklausykit jos, ką ji plepa. Tuoj ateis 7395 18| niekadarių. O piemenio - jo neklausyti ir per akis brautis ten, 7396 27| tam ir buvo mergos, kad neklausytų. Tik panyrino šešėlin ir 7397 24| kaip purtytų susigavęs neklaužadą šuniuką. Išsikišęs kaklo 7398 15| klausyti įstatymų visokius neklaužadas, tai ką jau čia dabar. Žmonos 7399 17| neprašė nieko iš jo, bet ir nekliudė jam laisvai šienauti iš 7400 14| niekieno netrukdoma, niekam nekliudydama, ji dainavo savo ilgesį 7401 1| galėjo atlikti be vargo, nekliudydamas savo minčių tekėjimui. Jos 7402 5| Vis tiek, jei bausmė ir nekliudytų, aš negalėjau. Buvau areštuotas 7403 23| begėdi - suriko jau visai nekokiu balsu moteriukė.~ - Nu, 7404 12| dėduli, - pasiskundė.~ - Nekonda anas tom čėsi. Jeigu kuočes, 7405 9| savo žiaunų. ~ Petras nekraipė ir net nesiklausė, ką tas 7406 9| pirštu:~ - Tu, tėvai, taip nekraipyk savo žiaunų. ~ Petras 7407 10| baltintos putrienės supilstė nė nekramtydamas ir dar aplaižė medinį šaukštą.~ 7408 13| Apsileidusi kaip telyčia nekreiktam tvarte pavasarį. Doveikos 7409 4| mergaitės ir prisidengti. Jis nekrito iš karto. Susvyravo, kaire 7410 7| nukirto rūsčiai:~ - Tu taip nekriuksėk. Nesgi pats tikriausiai 7411 25| dirbama žeme, kad paskui nekukuotų.~ Kelios dienelės. Ji 7412 5| Eikš pas man! Eikš čie! Tu nekur negausi toka silke. Aš turiu 7413 18| talkininkavo šiame reikale nekviečiami, neraginami. Vienas barzdą 7414 16| inžinierius.~ - Būtų pamėginęs nekviesti!.. - pirštu grasino kitas, 7415 19| namus mieste? Tik atleido, nelabieji. Kitas būtų važiavęs pas 7416 9| O jei ne, kad drebėtų tų nelabųjų širdys, - tikino raišasis 7417 15| magaryčioms. Tik su Krivicku nelabuoju vis dar kebelių netrūksta 7418 12| tai tik laikinai, kad ji nelaikytų pažeminimu tokios tarnybos, 7419 26| traukė lyg aukos tykanti nelaimė. O puikią rudens dieną lėmė 7420 14| nežino, kokia ji vargšė ir nelaiminga. Todėl ir turi jis ateiti. 7421 19| Saugokis, saugokis, Tiliau nelaimingas.~ - Ar snaudi, Petrai?~ 7422 4| laikydamas jį visų savo nelaimių kaltininku. Tik, kol viršaitis, 7423 17| gero. O gero tai niekad nelauk, kai įsileidi į savo namus 7424 16| pasistiprins. Tegul tik veda, nieko nelaukdami.~ Ir taip, ir ne. Bet 7425 6| nustebo dar didžiau, kad nelaukia švenčių. Kelios dienos belikę, 7426 6| Jie skubėjo, nes vanduo nelauks. Ten lakstė Špicas, pametęs 7427 26| Atvanga atėjo staigiai, kiek nelauktai. Prie jos turima priprasti, 7428 3| ką nori. Niekas jo galvos nelaužė - nė pati, nė vaikai. Petrui 7429 17| Matyt jau iš viso, jog dykai neleidęs laiko ir braukęs nuo visų 7430 26| aštriais peiliais surėmusio ir neleidžiančio pakrutėti. Jis tik dejavo 7431 8| gerai, jei pasakiau, kad neleisim krautuvėn?~ - Gerai, 7432 18| belaukiančią. Bet aš tavęs neleisiu, - ji išskėtė rankas užtverdama 7433 21| griovkasių užsėsti. Nieks jos ir neleistų. Motina budresnė pasidarė, 7434 14| įsipjauna. Dėl niekų juk nelėksi į miestą. Ir aprišimui tvarsčio 7435 13| didelius įvykius, kuriems nelemta pasikartoti. Kaip nėra pakartojama 7436 26| klausytis. Ką padarysi, kad toks nelemtas mano būdas. Pačiam dėl to 7437 5| nors turėjo sakyti tokiu nelemtu metu. Ir pridėjo nė pats 7438 3| pelkynus savo noru policija nelenda. O jei užeitų - sau juoko 7439 1| plikus šonkaulius. Tavęs tas neliečia. Apvilk šitą stuobrį ir 7440 20| godonės, šventa savasties neliečiamybe pažymėto.~ O viena smulkmena 7441 18| visa, kas jos tiesiogiai nelietė, tačiau susidūrė su daugeliu 7442 18| Po jo mirties nieko neliks iš senosios Basiuliškių 7443 18| vystančios žolės. Nieko pikto nelinkėdama jam, ji mėgino vaizdą perkelti 7444 16| Každaila, sakau tau, nelįsk! - įspėjo Raudonasis Petras.~ 7445 22| turgaus aikštę ištrupėjusiu, nelygaus dydžio cementinių plytų 7446 27| išėjo? Ar nesakė, - tyliu ir nelygiu balsu meldė pasišiaušęs 7447 12| siūbavo autobusu vieškelio nelygumuose. Gramzdino į daubas ir į 7448 13| Ataugo, bet matai, koks nelygus.~ Nieko ypatinga tame 7449 25| rudenį, jo dar nė kartą nemačius?~ Skaudžiu diegliu krūtinėje 7450 20| baltų, lyg saulės niekada nemačiusių.~ Jis stovėjo prie lango, 7451 9| Durys už jos užsidarė. Nemaloni tyla įsiskverbė į visus 7452 21| prikritę šapelių ir vabalų, nemaloniai vėlėsi ant einančiojo veido.~ 7453 15| jis nubraukė paskutines nemalonias dulkes, parsivežtas iš turgaus. 7454 15| tasai nesmagumas tartum nemalonios ataraugos ateina visada, 7455 15| į tam skirtą indą.~ Nemalonius potyrius turguje jis stengėsi 7456 16| šokti, iš anksto nujausdamas nemalonų interesantą.~ - Ogi tamsta 7457 20| sako, atsirasti bėdų ir nemalonumų. Nebejaunas esi. Jei jau 7458 3| sąnariai, kaip šlapių drabužių nemalonus prisilietimo jausmas nyksta 7459 17| visai neblogai. Bet tegul ji nemananti, kad tai pakenks jų gyvenimui. 7460 24| Nieko panašaus aš nemanau. Nieko aš negalvoju, - teisinosi 7461 2| prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, 7462 12| jį didvyriškai sutiko, nė nemanydamas priešintis.~ O kambariai, 7463 21| Sunkus tai buvo darbas, nemanyk.~ - Ne tu vienas. Ir 7464 5| neregio, saulės šviesybės nematančio, jūsų rankytes išbučiuosiu, 7465 18| čia pasilikti, nė ilgu, nematant jokių kilų kelių, kaip tik 7466 12| sliekas, kaip kirmėlė, saulės nematanti. Ir šleikštu darėsi, vien 7467 6| baisiausiai keikiate. Rodos, to nematau. Gal kai manęs nėra? Bet 7468 4| liudininkai? Mes nieko nežinom ir nematėm, - aiškiai pabrėždamas paskutinius 7469 27| tvoskė gaiviu rudens vėju pro nematomą plyšelį sienoje. Atgal, 7470 25| tas pačias vasaros pėdas - nematomai, bet taip gyvai išlikusias, 7471 22| sekti visus ir pats likti nematomas. Jis tvirtino sau primygtinai, 7472 24| judanti pamažu, tartum nematomo piemens rikiuojama. Gervės 7473 8| Ir kitos rankos, lygiai nematomos ir tolimos, nors tik už 7474 24| Rodos, tūkstančiai iki nematomumo įsuktų ratų būtų leidęsi 7475 1| čebatas, to per blizgėjimą nematot. Taigi... Prieš mokytą išmintingą 7476 24| žmonės.~ - Antai, ar nematote?~ - Basiuliškės?~ - 7477 7| laikydavos padoriai ir nieko nematydavo. Jie net dainą užvesdavo, 7478 13| nieko nejausti ir nieko nematyti. Žiūrėjo virš jos galvos 7479 16| pakirptais plaukais, kad nematytųsi žilumo. Judėjo lėtai, bet 7480 8| nesutiks? Ir Gužo troba nemaža. Negi mušiesi miškais į 7481 8| ir klebonija su visais nemažam klebono ūkiui reikalingais 7482 2| kirtimuose. Dar neiškirsto miško nemažas plotas siūbavo. Tilius neslėpė 7483 12| teikė gyvumo ir traškumo. Jo nemažino ir gerokai žili plaukai, 7484 21| Reikia ir juodnugarių. Va ar nemėginau ir aš pasidaryti lengvaduoniu? 7485 8| Gi mūsų birbilo taip ir nemėginot dar.~ - Pamėginsim, nebijokit. 7486 16| prasmukus. Naktį geriau ir nemėginti.~ - Tai čia tas ežeras?~ - 7487 5| tarnavo sąžiningai. Bet nemėgo norinčių jo tarpininkavimo 7488 17| gėles?~ - Kur jau gėlių nemėgsi?~ Na, jis taip ir manęs. 7489 13| žemės obuoliai. Tik bulvė nemėgsta, kai ją palieka žemėje. 7490 26| įsidėmėk. Vienas kartas nemeilios. Turėtum pats tai nujausti - 7491 26| laikykis. Tikra, draugiškai nemeluota šypsena prasišiepė jo nurūkę 7492 18| AŠTUONIOLIKTAS ~ Senis dar nemiega. Vartosi, girgždina lovą 7493 17| tikrai nežinau, kodėl jūs nemiegate? - atsiliepė nuo lango žmona.~ - 7494 9| aš jus prižadinau?~ - Nemiegojau.~ - O man taip pasirodė.~ - 7495 18| slogučio slegiamas. Ir ji nemiegojo ir svarstė, kas dar galėtų 7496 21| nereikėtų nė pabelsti, nes ji nemiegotų ir jau stovėtų prie durų 7497 17| nemiegi, žmonele?~ - Nemiegu. O jūs kodėl?~ - Visokios 7498 21| buvę. Nieko beveik, jei neminėsime tokių smulkmenų kaip apsistumdymas 7499 6| suko iš kelio, nors nieks nemojo pro langą ir nieks neišbėgo 7500 25| Agnė pasijuokdavo, kad jis nemoka kojų statyti. Pėdos į vidų 7501 19| prirašęs. Dabar taip nė nemokėčiau. Parašiau, perskaičiau dar 7502 16| Ar be apskrities ponų jie nemokės kastuvų įsmeigti? Gal dar 7503 10| palaiminsiu. Poterius mokat? Kur nemokėsit? Jau kai prisipažįstat, 7504 8| vėjais. Višta kiaušinio nemokėtų padėti be jos. Ir nežinia, 7505 3| ji žino. Tokia pat višta, nemokyta.~ - Bus tai švedų. Silkėm 7506 6| ant savo kailio. Blogai nemokytam.~ - Tu tai mokytas, - 7507 5| Sumušė?~ - Ne. Nemušė. Atsižadėk, sako, vilties 7508 4| Ne, ne. Tugaudis žmonių nemušęs, būdamas tarnybiniu. Už 7509 22| vertė. O tu gali. Ir jei tu nemuši, tai tave lups, durniau 7510 26| jei ne tai, jei jo taip nemylėtų. Jei jis nebūtų pažinęs 7511 4| Po to nusijuokė garsiai, nenatūraliu juoku. - Sakai, aš pasigersiu. 7512 9| piemeniškai, užsiundydamas tą nenaudėlį. Bet Laurynas ją ramino. 7513 2| jis pradėjo neapkęsti kaip nenaudėlio, jam galinčio pakenkti. 7514 27| tamsoje. Lemputė tai tikrai nenaudinga tokioje šviesybėje. Jis 7515 16| skurdžia augmenija, ir visiškai nenaudingo ploto - daugiau kaip penki 7516 8| pakaušio skrybėle.~ - Nenešiu. Mes jums ne tarnai - ryžtingai 7517 6| Kur tas bodėjimasis savim, nenoras matyti nieko aplink, žiūrint 7518 17| visus, pati būdama viena ir nenorėdama mirti. Ji gerai atliko savo 7519 2| prisikimšti ir nustums nuo pamatų. Nenorėdamas. Nieko nereiškia Petrui 7520 20| kūkaliai kilo į aukštį, nenorėdami užsileisti rugio varpai 7521 6| plaukai taip pat.~ - Ko tu nenorėjai?~ - Aš nenorėjau, - tęsė, 7522 14| kišenes taip vikriai, jog jis nenorėjęs priimti jam atkišto dolerio, 7523 6| jos nebeleidę, ar ji pati nenorėjusi? O kaip jai būtų tikę rudas 7524 20| Visai be reikalo.~ - Aš nenorėsiu dalintis nė su niekuom. 7525 24| arbatinis. Jau nieko ji taip nenorėtų, pusės metinės algos atsisakytų 7526 8| valgyti.~ - Neisim. Mes nenorim. Mes svečiuose pavalgysim, 7527 26| prarasti tai, ką turiu. Vaike, nenorin tavęs gąsdinti, bet pasakysiu 7528 6| prilaikydamas saulės karštį, tartum nenorint iš karto užlieti žemės putojančiu 7529 11| vienkiemį atėjęs. Jis tik nenorįs užsiimti, o parodytų. Kol 7530 25| nedarė, tai tik iš įpročio ir nenoro nustoti krautuvininkės orumo. 7531 13| prisidirbo kitiems iki nenorų, iki atsiraugėjimo.~ 7532 9| nuvažiavo nesulaikytas ir nenubaustas.~ Tą purvą reikėjo nuplauti. 7533 19| Každaila.~ - Tu per daug nenudėk, Tugaudi. Nė ten valkiojasi, 7534 12| pilnakrūtė moteriškė.~ - Ei, nenuduok, kaimyn, davatkos iš špitolės. 7535 3| basiuliškiečių, bet toliau tilto ir nenueidavo. O pati didžiausia naujovė 7536 25| ir niršo ant savęs, kad nenueis ir nepasakys, kad Tilius -