| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
7537 27| ir jautė įšilusios žemės nenugalimą trauką. Jokia lova, minkščiausi 7538 8| pasidėjusi prie durų. Ar ko nenugirs...~ Dulkančiu keleliu 7539 6| ir sula. Kalė kietai ir nenuilstamai miško širdis galingu genio 7540 23| O vargšas Doveika nė nenujaučia, kokie naršūs debesys telkiasi 7541 18| išvakarėse ir, to gerai nenujausdama, graibėsi aplink save tartum 7542 18| daugeliu niekad nepatirtų ir nenujaustų reiškinių. Pro vienus jų 7543 26| Berniūkšti mano, tu net nenujauti, kokią nuostabia žinią tau 7544 4| susimesti žvaliau, kad jam nenujotų iš panosės koks arkliavagio 7545 3| Tik dar vis retuomiais nenukentęs išeidavo pasirieti su uogaujančiom 7546 2| vakare liks nors vienas nenukirstas medis. Jūs patys turit pasiskirstyti. 7547 14| ant tos kėdės sėdėjo jis, nenuleisdamas nuo jos akių, suspaudęs 7548 12| nugrimzdęs pušynas. Tinklo nenuleisi į jo vandenį. Tinklus sudrasko 7549 27| klausė eigulys tartum nenumaldomas prokuroras, atsisukęs į 7550 26| sutausotas jėgas. Jis buvo dalis nenumaldomo gamtos vyksmo, atliekamo 7551 18| pasiskubintų, kad tu, vargšelė, nenumirtum iš sielvarto. Labanaktis, 7552 22| murdęs balose. Ir gaila, kad nenumurdė.~ - Och, tai puiku! Vienu 7553 17| kaltinti. Teisinga buvo ir nenuneigiama sau pačiai - ji pati norėjo.~ - 7554 11| lyg saugodamas, kad vėjas nenuneštų, o antrąja pakėlė akinius 7555 16| tilto.~ - Ho, ho! Tai nenuobodžiaujat?~ - Apsistumdė vyručiai 7556 16| Darbo užteks visiems.~ Nenuoramos ir rūpestingieji su saulės 7557 22| Vieškeliu šlitiniavo nenuoramų būrys. Miškas klaikiai antrino 7558 22| nebesusigrąžins. Kas nepakartojama ir nenuperkama. Ten šoko mergaitė, jam 7559 11| taip pat nepigus, ir jo nenupirksi taip sau iš akies. Kipšas 7560 22| karčios druskos ėdimas, nenuplaunamas ir nenutrinamas. Pakeliąs 7561 14| sudužus, aptaškytų ir niekad nenuplautų. Tilius ir kili mažesnieji 7562 26| kai negalima pasinaudoti, nenuplėšus šašo, nepagilinus žaizdos. 7563 11| kartais?~ - Ar tau gaila? Nenupliš.~ Špicas nuo tartokų 7564 18| galėjo praeiti, net dulkių nenupūsdama, o kiti pasiėmė savo dalį. 7565 20| aplietas vyrų nugaras. Ir nenurimdama nė naktim, lik sutelkdama 7566 22| O štai dar ji nugirdo ir nenurimo, kol pati nepersitikrino, 7567 11| jus? Ten, už miškų? ~ Nenusakomai šviesaus žalumo Petro akys 7568 7| Žmogus šmaikštėsi botagu, nenusėsdamas nuo arklio, ir vis dairėsi 7569 27| kauliuką. Jeigu laimė dar nenusigręžė nuo jo... Kas greičiau - 7570 18| tik per plauką susilaikė nenusikvatojusi. Jis žiūrėjo per jos galvą 7571 25| ir prieš savo akis turi nenusileidžiančią saulę. Ji sekė sėjikų būrius, 7572 26| patakšnojo per petį. Vadinasi, nenusimink, bus gerai, tik laikykis. 7573 17| gražią žmoną. Juk žemės jis nenusineš. Ji teks kam nors. O kam - 7574 26| mamai? - pabaigė galutinai nenusisekusią išvyką brolis.~ - Aš 7575 4| Pabalusį kaip ožio akis, nenusistojusį ir šiltą vertė į gerkles. 7576 12| pirštines, ir karščiausią dieną nenusivilko švarko. Kaip jis būtų atrodęs 7577 4| atsiimu savo dalį, nieko nenuskausdamas. Sveikas, Gužai!~ - Ačiū, 7578 11| jį buvo taip galingai ir nenuslepiamai užvaldęs šią trumpą susidūrimo 7579 26| užmirštą svarbų pažadą, betgi nenustojusį savo reikšmės ir galios. 7580 26| nuosaikiai, ot taip, lai niekad nenusvilsi pirštų - rodo jis. Bandžiau 7581 18| pasilikęs sūriu skoniu ir nenutrinamai, visam laikui.~ Monika 7582 22| ėdimas, nenuplaunamas ir nenutrinamas. Pakeliąs iš guolio naktų 7583 14| kraują ir matomos po oda. Ir nenutrinamos. Bet tikėti tuom kažkaip 7584 5| tai laikau aprištą, kad nenutrinčiau. Matyt, kur brūkštelėjau 7585 18| Pilnas butelis. Dar lakas nenutrintas. Ir užkandos.~ - Gera 7586 18| vienu iškvėpimu išsilieję į nenutrūkstamą šviesos pynę, mirguliavo 7587 16| triukšmo. Viršaitis vos arklio nenuvarė besiskubindamas.~ - Pagers 7588 15| Laurynas tęsė: - Bet aš neisiu. Nenuvarys ten manęs. Ten sugrūdo visus 7589 2| Šventą dieną vis tiek nieko nenuveiksi. Nors gal jau perėjo tas 7590 12| ir kasdieninio pasninko nenyko ir nerodė jokių artėjančios 7591 23| tiesa, suręsti greitomis iš neobliuotų lentų, nuplaukė Vilkija 7592 25| Iš sesers kalbos jai ir nepaaiškėjo, ar ji ką nors nutuokia. 7593 5| Palauksiu, mamyt. Tik pardavus nepabėk man kur į kiemą, - rinkėjas 7594 7| neįkrapensi taip sau juokais ir nepabelsi į mergų kamaros langą. Ne 7595 14| galės daryti savo. Jis nepabūgo ir toliau nusikelti, kad 7596 15| kaip. Šiuokart niekam blogo nepadarė, bet sau? Kas jį pastūmėjo 7597 25| Jos buvo draugės, nieko nepadarysi. ir Agnė, kaip daugiau patyrusi, 7598 27| skurdžiam miestelyje, nieks nepadeginėjo daržinių su brandžių javų 7599 20| vieno savo kieman. Gal ir nepadegtų, gal ir neapvogtų, bet vis 7600 26| gurkšniu nuryti. Ir tai nieko nepadėjo.~ Kas nors turėjo tą 7601 13| man dovanojai? Ir aš tau nepadėkojau dar. Tai dabar. Ačiū, ačiū. 7602 19| kvailučiai. Ir nieko jiems nepadėsi. Jis galėtų tuojau pat eiti 7603 21| tiek nevertėtų susidurti. Nepadėtų nė peilis, pasietas ant 7604 18| jis praėjęs krautuvę ir nepaėmęs.~ - Jei jau būtina, pasukim 7605 15| gerą įspūdį ir lig šiol nepagadino. Taigi kad jį pasilaikius 7606 19| Tugaudis.~ - Visi tą sako. O nepagalvoja...~ - Ir aš tą sakau.~ - 7607 13| Tikrai. Žaibuoja. O aš nė nepagalvojau. Ir štai jau debesį matau 7608 17| ji taip pasakė, tai visai nepagalvojusi. Ji įšilusi nuo oro ir tvankos, 7609 4| nusavinsiu. Gužienė ne tokia, kad nepagalvotų apie rytdieną. Kuom atsipagirios 7610 4| po viršaičio mūsų.~ - Nepagalvotum pasižiūrėjęs. O ar nieko 7611 17| tai ir gerai. Tėvo jau jis nepagąsdins. Ne. Jis jau turi kuom rūpintis.~ 7612 26| pasinaudoti, nenuplėšus šašo, nepagilinus žaizdos. Neapsieinama be 7613 20| niekad nepasiektų ir niekad nepagirdytų. Ir metai po metų susidėstančių 7614 26| ko čia? Jis neatsikąs ir nepaglemš jo vietos. Gali būti ramus. 7615 27| nekeli iš ryto, tai ir vakare nepaguldysi. Žinau aš savo laiką.~ 7616 17| ir morką kokią. Vaikinai nepaikino savęs. O dainuoti netingėjo. 7617 12| juodam ežere, ir jų kitaip nepaimsi, tik su meškere. O jos tokios 7618 16| moksleivių būrelio.~ - Nušovęs nepaimtum. Kas iš to? Čia ir gervių 7619 22| šaunūs, geraširdžiai ir nieko nepaisą. Jie ir limonado atsigabeno, 7620 18| nesulaukianti grubaus ir nieko nepaisančio delno, apglėbiančio ir nusinešančio 7621 16| narsiausios uogautojos, nepaisančios gyvačių ir uodų, jo vengė, 7622 13| sviestą. Galvą įspraudęs, nepaisydamas vištų smūgių į nugarą, atkakliai 7623 17| laiko, naudingo tik sau. Nepaisymo kitų nuomonės ir patarimų, 7624 18| dabar ta patį tebemanė ir, nepajėgdamas nubraukti rūko nuo akių, 7625 16| Moksleivių eilė nė nepajudėjo. Neatrodė, kad būtų nusigandę 7626 17| pasaulis, o jis ne piršto nepajudins, jei ji jo meilę atstums. 7627 27| atidaryti ir įeiti taip, kad nepajustų. Viduje buvo kas nors, kas 7628 26| melsvai balto siūlo raštais, nepakartojamai įstabiais. Tereikėjo prikristi 7629 16| darbą atliko puikiai ir buvo nepakeičiamas įstaigoje.~ - Punktualumas 7630 6| vaikystės šešėlių, dar niekuom nepakeistų. Ir ten, kaip kempinė ištroškusi, 7631 10| metų. Savo gyvenimo būdo ji nepakeitė. Sūnus augo, augo laukai 7632 8| jį draugiškai barė, kam nepakėlęs ir kam vienas teriojęsis. 7633 15| kiton stalo pusėn. Doveika, nepakęsdamas jos kutenimo, susikeikė 7634 18| ieškojo kitur. Jis niekad nepaklausė, ar jai ko netrūksta, ar 7635 27| kad šioms nė mintis nekilo nepaklausyti. - Reikia gi Petrą Doveiką 7636 3| pataikytų išnerti atgal nepaklydę.~ Tačiau vedė vieškelį 7637 9| mokslus ėjęs.~ - O o, nepaknis manęs bet kas! - baksnojo 7638 14| tokia saule, kuri niekad nepakrypsta į vakarus. Kaip traškus 7639 24| Aš palauksiu. Ir ko man nepalaukti, išlaukus tiek melų? Hu 7640 17| ir pabučiavę, dar tuojau nepaleidžia, bet laiko apgniaužę, pirštus 7641 3| paršigali! Šalin!~ - Nepaleisiu. Su žyduku tai tu moki, 7642 15| įtemptai.~ - Susimildamas, nepaleisk manęs tuščiom, - tylaus 7643 26| jau išeina. Tilius grįžo, nepalengvinęs sau naštos. Priešingai - 7644 26| buvo nuskęsti ir išnykti, nepaliekant pėdsakų. Ir minutę vėliau 7645 20| statybinio miško. Vienas į viena, nepaliesto, tik išretinto ir išskinto 7646 19| vargšė.~ - Petrai brangus, nepalik manęs, - sudejavo Tilius.~ - 7647 5| lašėjo nuo stalo ir gėrėsi, nepalikdamas žymės.~ Kol neatnešė 7648 11| jo žilstelėjusius ūsus, nepalikdami nė plaukelio niekur kitur. 7649 2| reikia nepalikti...~ - Tai nepalikit, - nutraukė jį kaimietis 7650 2| laimės derybas. Jo vieno nepaliksi, tuo labiau kad jis, menkai 7651 10| sėjęs. Be biržytojo galiu. Nepaliksiu nė vogio, nė į krūvą subersiu.~ - 7652 2| viską iškirsti. Kad reikia nepalikti...~ - Tai nepalikit, - 7653 23| atsėlindavo lapės žingsniais ir nepalikusi už savęs pėdsakų. Kaip vėjas, 7654 21| Su savo šypsena, su tąja nepalyginama giedra ir pavasario saule 7655 23| laimės samprata. Su niekuom nepalyginamas pavasario sapnas ji buvo, 7656 10| giedojimo tai nepagailėjo ir nepamažino. Ir pakasynas tokias iškėlė, 7657 12| duodami save pajusti. Ji nepamėgo jų ir neįprato prie jų. 7658 21| ji ėjo ir neatsisuko, ir nepamojavo. Ir jam dėl to pasidarė 7659 27| teaptinkama tik rugsėjo viduryje. Nepanaši į jokią naktį iš vasaros, 7660 18| Nakties paukščio balsu, nepanašiu į lakštingalos, sotaus gyvulio 7661 15| kaimynus, taip iš pažiūros nepanašius ir skirtingai nusiteikusius. 7662 15| neapsileistų su darbu. Bet jis nepanašus į tokį.~ Paskui jau po 7663 18| apluokan ir nerišama ir nepančiojama ganėsi. Ir kur atsigerti, 7664 26| Baikščiui visgi atrodė daug nepaprasčiau. Be praktikos, be nieko. 7665 1| Pareinu, o ant stalo laiškas. Nepaprastas laiškutis, ypatingas laiškelis. 7666 8| meliodija ar tango, ar dar kas nepaprastesnio, neišpasakytai gražaus ir 7667 13| stogo gaudimo kaip kažin ko nepaprasto, nereikalingo ir beveik 7668 13| Tugaudis veš?~ - Taip. Bet nepaprastų. Prakandi, o viduje vynas. 7669 10| dar pačiam teks pasenti, neparagavus saldaus jaunatviško meilės 7670 13| sesers anapus miško kaip neparduotą veršį is turgaus, kurio 7671 26| viduryje lyg turgavietėje neparduotas ir apleistas daiktas, betgi 7672 9| jei savo energiją eikvotų nepareigingai.~ - Aš tuoj tvarką padarysiu. 7673 1| vikriai ir vis pro langą, ar nepareina Petras.~ - Ką tu niekus...~ - 7674 27| patamsyje prie lango. Viena ji nepareis. Ji jaučiasi turinti tiek 7675 26| sėdosi taip staigiai, jog vos nepargriovė jos, priklaupusios ant grindų.~ - 7676 27| šeimynine vos susilaikė nepargriuvęs. Susikeikęs blykstelėjo 7677 13| turinti. Ir pasakė:~ - Nepariškadys retuomiais ir poniutei vietoje 7678 1| čia pat. O Petras, žaltys, neparodo, kaip svarbu sulaukti to 7679 6| užkąsti.~ - Dar gandras neparskrido. Ne laikas pavakariams.~ - 7680 11| Baisus čia daiktas.~ - Ne, neparvažiuos. Jokiu būdu šiandien nesuspės, - 7681 18| Laurynas.~ To jiems nieks nepasakęs, o patys nesusipratę pasiimti.~ 7682 17| nors negerai. O kas, tai nepasako. Gal pas daktarą tam tikrą 7683 14| ir baimę ne vietoje - kad nepasakytų, jog tai negerai. O tačiau 7684 9| šimts akėj,~ Šimtą grikių nepasėj.~ Kinkyk kiaulę į ratus,~ 7685 9| ir neapkęsti.~ Bet jis nepasekė, kur jie nuvažiavo. Per 7686 9| atsiprašau, kad įsilaužiau net nepasibeldusi. Kažkaip užmiršau.~ - 7687 8| Užeikit, užeikit! Nepasididžiuokit!~ - O pirma pas mus. 7688 5| ir užgeso Petro rankoje, nepasiekęs cigaretės.~ - Dvi savaites 7689 20| norų ir troškimų, niekad nepasiektų ir niekad nepagirdytų. Ir 7690 27| suėmė galvą. Jis gailėjosi nepasiėmęs kelionei keleto gurkšnelių. 7691 26| tiesa, tai tiesa. Bet jos ir nepasigedo. Jis turėjo savo ir ją kitiems 7692 25| Ir kas man?~ - Ir nepasiilgsi? Nė mamos, nė mūsų, nė...~ - 7693 18| nuolaiką Jonas.~ - Patys nepasiimsim.~ Po jo mirties nieko 7694 14| susikrimtimo dėl prarastos nepasikartojančios progos jam kilo atkarumas 7695 11| atsivėrė ana neužmirštama, nepasikartojanti kelionė paupio taku, ir 7696 26| nieko neatsitiks, čia niekas nepasikeis. Kregždės vėl iš naujo šaudys 7697 21| negi jau ji pasikeitusi? Nepasikeitusi. Bet vaikai auga. Mergaitės 7698 21| tiek kelia. Moterim niekad nepasikliauk, nes nežinai, ką ji mano 7699 10| peniukšlį. Ir šuva ilgai nepasilaiko. Pro vartus, ir jau dulka 7700 20| netinka. Ji ir mokyta, ir nepasileidusi. Čia jau retai tepasitaikanti 7701 25| pasikliaudama. Nieko sau ir už savęs nepasilikdama. Kaip ji galėjo sutikti 7702 11| pasistengs jai daugiau į akis nepasimaišyti.~ Odekolonu kvepėjo raudonai 7703 21| pastebėjo Agnė, anaiptol nepasipiktinusi berno didelėmis rankomis. 7704 11| žiūrėjo į langus, ar kas nepasirodys. Langelis atdaras - ten 7705 18| bet tikriausiai to niekam nepasisakė. Ir drauge ji lygino abu 7706 26| priekaištų. Nuo jos akių nieks nepasislėps. Ji stovėjo, ranka įsisprendusi 7707 26| ramiausiai šlemštė pašarą. Net nepasisukdami jo pusėn. Lygiai gerai jie 7708 17| geru ir išeidavo. Jau jani nepasitaikė taip sausai pasitraukti 7709 13| iš tokių, kurin per melus nepasitaiko daugiau kaip trys ar keturi. 7710 20| ūkininko žmona ir niekad nepasiteiravo, kas gero ten šiuo metu. 7711 26| gėdijosi savo bejėgiškumo. nepasitikėdamas nė vienu erdvės centimetru, 7712 14| jam neprieinama, išugdė nepasitikėjimą savim ir menkavertiškumo 7713 19| buvo tai ne kas kitas kaip nepasitikėjimas savimi, neatsikratomas nuo 7714 25| ta gera senutė per daug nepasitiki savo nameliais prie bažnyčios 7715 9| jai. Valdžia neatiaidi, nepasitikinti baustu piliečiu ir, be to, 7716 15| tokį atsargos kapitoną. Nepasiųsi tokių šunim šėko pjauti. 7717 12| suleisdama į delnus, kad nepasiųstų ko nors seniui į kaktą. 7718 5| Gal net mylėti ją? Ji net nepasižiūrėjo. Greičiausiai jį stebėjo 7719 20| tai tik menki ir niekuom nepasižymį niekeliai. Iš viso jis nebežinojo, 7720 14| glostomas iš lizdo išimtas nepaskrendantis paukščiukas. - Ir kas taip 7721 15| ką jau čia dabar. Žmonos nepaslankumus jis tikėjosi atsverti savo 7722 23| meilės ir glamonių, ji buvo nepasotinama, tartum perdžiūvusi žemė. 7723 18| saulėje ir tvankių naktų nepasotintame alkyje. Ji nirto, abiem 7724 27| Pistoletu į bėgantį jau tikrai nepataikysi. Nereikėjo šautuvo imti. 7725 25| vengė išeiti lauk, kad koja nepataikytų į tas pačias vasaros pėdas - 7726 23| Raudonajam Petrui. Niekad blogai nepatarė Petras. Jiedu pasikalbėdavo 7727 6| pusių ir nesimatė, kad kuom nepatenkinta būtų.~ - Pražuvėlis, 7728 14| skerdyklose. Ir ten jam nepatikę su negrais - juodaisiais, 7729 17| nors ir kaip tas sūnui nepatiklų. Doveika sugebėjo spręsti 7730 6| pasiliksi.~ - Kur ten nepatiks? Su pagaliu nebeišvarys. 7731 1| Kai nuleis sniegą, tik nepatingėk paieškoti. Iki tuzino susirinksi, - 7732 9| ir tokia giedra, saldžiai nepatirta, glostė jo širdį. Jį svaigino. 7733 10| kalėdninkai, jų laukė niekad nepatirtas priėmimas. Vaikis mat buvo 7734 13| jautrias ir imlias niekad nepatirtiems pojūčiams.~ Jis leidosi 7735 8| pačios vietos nuošalumas nepatraukė žmonių prie bažnyčios, ir 7736 18| išsiųstas su kitu, tokiu pat nepatyrusiu.~ - Degtienės reikėjo 7737 18| smuikavo, ir pūtė švilpynes nepavargdami, vienu atsikvėpimu pradėję 7738 12| pabudo. Lipo iš vežimo ir vos nepavirto - koja buvo nutirpusi iki 7739 23| užsipuolė tolimuosius ir visai nepavojingus, kad galėtų ramiausiai ir 7740 26| pagyvensi, ir mes tau to nepavydime, o visa širdimi linkime.~ 7741 15| melioracijos. Ano darbo jau aš nepavydžiu. Gerai, jei gražios dienos. 7742 14| pirmagimio. Jeigu tas jam nepavyko, tai niekas dėl to jo ir 7743 17| budrūs, taip pigiai jiems nepavyksią. Nunuodysim sunis, kas mums, 7744 14| diena, ta pirmoji, niekad nepažinta ir net neįstengta nuspėti. 7745 21| ant slenksčio stovi koks nepažįstamas. Didelis, juodas kaip čigonas 7746 25| ir penkiolikos metų jos nepažįstančiam. Ir savo elgesiu primenančios 7747 27| Doveika, tą šautuvą? Ne? Nepažįsti... Tai aš jį pažįstu. Su 7748 13| žaizda, nesikeikiant ir neperdedant? Ji nėra mačiusi žaizdų.~ 7749 16| viduryje kemsotų, žalių ir nepereinamų plotų. Be krantų ir priėjimo, 7750 2| taip nebemanai?~ - Ne, neperėjo. Ta liga bjauri - taip greitai 7751 10| papynęs, nes geruoju jau jos nepergriausi. Ir įniko volioti po žolę 7752 12| statinių tvora, neperlipama, neperlendama. Ji neįžvelgė niekur spragos. 7753 12| apkalta aklina statinių tvora, neperlipama, neperlendama. Ji neįžvelgė 7754 9| visą. Lig dugno. Smoko nepermanysi su niekais.~ - Naminė! 7755 7| ir vandenin.~ Juodas, nepermatomas vanduo lėta srove stūmė 7756 10| subliuvo ji bernui, dar vis neperprantančiam, kas čia dedas. - Iš ko 7757 2| liga bjauri - taip greitai nepersergi. Bet ką aš bepadarysiu, 7758 7| ir sandėlius. Šeimyna čia nepersidirba, nes dauguma mašinom, kaip 7759 4| įveikęs. Stingrus senis. Nepersidirbęs per amžių.~ Ir patsai 7760 22| nugirdo ir nenurimo, kol pati nepersitikrino, kad jis valo dantis kiekvieną 7761 13| ir liko tolimoj praeity. Neperšokamas griovys jau buvo išsikasęs 7762 26| Ir skersai, ir išilgai, neperžengiant nužymėtos ribos. Kažkur 7763 25| ir lūkesių, sutirpstančių neperžvelgiamoje miško sienoje. Ir tą rudenį 7764 17| lapus, susimesdami į juodus, neperžvelgiamus šešėlių kalnus tai trumpai, 7765 22| šviesiaplaukio draugai taip pat nepėsti ir, jei ne tokie stiprūs 7766 11| vis tiek iš pliko nieko nepeš.~ - Nelabai, matau, jo 7767 14| neprisiglaudė šiltai ir nepešiojo ūsų, dargi jautė savotišką 7768 18| galvojo apie gražius ir nepigius daiktus, tasai nukluikęs 7769 1| gal? Gal padauginęs buvo? Nepigu apskaičiuoti, parėjus iš 7770 5| laikėsi. Tik apgailestavo kad nepilniems metams. Bet galima ir mėnesiui. 7771 15| Didelė dorybė per daug neplepėti. Patikimo vyro pirmas ženklas. 7772 18| nežiūrėdama į laikrodį ir neplėšdama kalendoriaus lapelių.~ 7773 3| tarpą.~ - Susimildami, nepradėkit. Kad jūs tuoj kaip maži 7774 24| Dvi, po šešis kibirus, nė nepradėtos. Kitas pabandė atkelti nuo 7775 26| apvaryti dar porą vagų, kad nepradėtų šaukti šeimininkas. Aš palauksiu, - 7776 22| niekur nieko, taip pigiai nepraeis toks linksmybių vakaras.~ 7777 10| štukorius, galima sakyti! Nepraėjo pro šalį, to ar to neužkalbinęs, 7778 24| be vietos apsigręžti.~ Nepraėjus porai valandų, alaus nebeliko 7779 7| kai pasimaišo ant tako - nepraleidžia pro šalį. Kol senoji buvusi 7780 7| žvalgėsi Tilius.~ - Su manim neprapulsi. Eime, - narsiu vedėsi Laurynas. - 7781 14| pirmgimio teisių, vildamasis neprapulti. Ir džiaugėsi matydamas, 7782 12| plaukus, net sambrėškoje nepraradusius spalvos ir švitėjimo. Ją 7783 22| aukštasis linaplaukis.~ - Neprasidėkit su juom, - įspėjo mergaitė. - 7784 25| nuspilgusius daigelius, dar neprasilaužusius grumsto, kirmėlės kirpo 7785 6| nėra, jei ko nors iš šalies neprasimanytumei. Čia taip visko po maža, 7786 17| gyvenimėlį turi muštis ir neprasimušti prie galo, tai ir suabejoji 7787 3| nesimatė, nė lašas lietaus neprasisunkė. Kitas netaisomas ir giliai 7788 2| Petras apmetė būrį. Niekas neprasižiojo. Kiti, kuriems rūpėjo uždarbis, 7789 19| kūno. Ir vyras nuaugęs jau neprastai. Kur tu rasi kitą tokią 7790 6| Jiedu išėjo ir iki tilto nepratarė nė žodžio. Tilius praplyšo 7791 9| jodinėti.~ - Na ir chamas, nepraustaburnis. Atsiprašau ponios šeimininkės, 7792 22| Gal pavaikyti muses nuo jo nepraustos burnelės? - paslaugiai siūlėsi 7793 23| Kaimiečiai - kad kelio nepravedė per jų lanką. Griovkasiai - 7794 3| mojo jam, ir šaukė, veik nepraverdama lūpų. Jos plaukai išsikedeno 7795 10| Motin, kaip mislini, ar mums nepraverstų? Pas medsargį darbo jis 7796 3| neturi krepšių grybams ir net neprašo, kad leistų kokį ąžuoliuką 7797 26| talkininkus dar dienelei neprašvitus, ir jie visomis kryptimis, 7798 8| vižlai.~ - Tavęs vis vien neprašysim.~ - Šaukštai bus jau 7799 7| nezaunijęs.~ - Tavęs neprašysiu į talką.~ Nebus nuobodu 7800 12| neapykantą šiam žilam blevyzgai, neprašytam geradariui. Šleikštumas 7801 3| pašonėje kokie ateiviai neprašyti, to tai ne. Visa didžiulė 7802 2| galima apsieiti ir be jo, nepražudžius šventiškos nuotaikos. Kad 7803 8| to pasipirkti.~ - Ne, neprekiauja, - atsakė Tilius, išgirdęs 7804 15| savarankiškai vedęs ir nepridaręs kiaulysčių, nori pradėti 7805 14| galinčius daryti tai, kas jam neprieinama, išugdė nepasitikėjimą savim 7806 18| kelių sienų. Didelis ir neprieinamas pasaulis kaupėsi juodame 7807 7| vis vien buvo tolimi ir neprieinami. Dar toliau knygose aprašomi 7808 7| per aiškiai bylojo savo neprieinamumą - o knygos leido skleistis 7809 2| nė pats tyrelio velnias neprieis prie jo medžių be kitos 7810 1| metus.~ - Augino, kol nepriėjo. O paskui jau kaip su samčiu.~ - 7811 10| manęs, tėveli dvasiškas, ar nepriimtumei kalėdos?~ - Ką čia iš 7812 6| parūpink, tėtukai.~ - Ar tu neprikąsi liežuvio! Kaip mazgotę paleidusi 7813 18| neužsiversti ant kokio daikto ir neprikelti žmonių. Prie šulinio sugirgždėjo 7814 13| tikrindamas, ar kas nagų neprikišo, jam nesant. Šeimyniškiams 7815 9| Taip. Darykit, ką norit. Aš nepriklausau jūsų bendrovei. Arba pasakykit 7816 14| pasidaryti savarankus ir nepriklausomas nuo nieko. Tėvo jis anksti 7817 20| kad įrodytų savo valią ir nepriklausomumą. Toks jau jo būdas, ir tokie 7818 22| rūpesčiu, kad Tilius jo neprikultų? Jis juokėsi lyg žiovaujantis 7819 12| juosmenį, o pasmukęs mazgas neprilaikė atsegtos nežymiai dryžuotų 7820 15| ištikimybės priesaika, net neprileisdamas artyn minties, kad kitaip 7821 20| gimtinės atsižadėti kaip ir nepriliktų. Ir dar mokytam, gražiai 7822 1| sėti. Motina prašo kaimynų. Nepriprašysi kasdien. Ne, sakau, leisk 7823 19| Net nereikalingas niekam. Nepririštas nė prie jokio kelmo, kas 7824 14| suriša mostu. Niekad jis neprisiglaudė šiltai ir nepešiojo ūsų, 7825 23| lipdė pasalų ir melo lizdą. Neprisileisdama nieko. Atstumdama visus 7826 15| ir žiūrėti, kad rankovių neprisimelžtų. Į ten, kur reikia, į tam 7827 20| norėjo. Ilgai jis to sau neprisipažino ir kaltės ieškojo visai 7828 12| įsikibusi į vežimo galą, ir neprisiprašė pavėžinama.~ Paskui dar 7829 26| Petras. Netraukia. Be to, vis neprisiruošiu. Ir pritingiu. O kuom būti, 7830 8| namuose? Viena su seniu, nepritampanti prie ūkio rūpesčių, net 7831 18| dabar. Ar ne, žmonelyt?~ Nepritarė ir nesiginčijo. Ne to palyginimo 7832 2| baigtis, jei visuotinis nepriteklius, jei ne pinigo, tai supratimo, 7833 18| dainuoti tokiu metu kaip ir nepritiktų, - šnekėjo tas patsai pypkius, 7834 8| Pamėginsim, nebijokit. Kad tik nepritrūktų.~ - Pasisupti ateisim.~ - 7835 17| pasijusti kaip vienintelė, neprivalanti klausyti, bet galinti įsakinėti.~ 7836 9| Kažkaip užmiršau.~ - Ponams neprivaloma belstis, einant pas samdinius. ~ 7837 26| padaryti tinkamai. Ar jis tik neprivėrė jos rankos, užtrenkdamas 7838 23| jos neįpūs į liepsną ir neprivers atgniaužti pirštų? Jis buvo 7839 1| nelyginant senas žvirblis, pelais nepriviliojamas. Jis netiki ir tik šaiposi. 7840 23| augo. Jo nieks neaugino ir neprižiūrėjo. Prastas medis užauga vienas, 7841 9| bėdos.~ Naktis vėsi. Neprošalį jaunam vyrui atsigauti tyram 7842 16| poneliui pamojus pirštu, nepuls visi kaip šunes prie numesto 7843 6| aplink.~ - Tiliau, tu nepyk. Aš visai nenorėjau...- 7844 6| kas nesmagu.~ - Tai tu nepyksti? Ant manęs? - pasižiūrėjo 7845 18| šiame reikale nekviečiami, neraginami. Vienas barzdą nuskuto, 7846 23| žemėmis, ne vieną nutrempė neraliuoti galvijai - viso svieto valkatos 7847 18| iš mosto ir atodūsio, iš neramaus akių žvilgsnio ir godžiai 7848 26| lyg ant jos būtų uždėta nerami ranka. Plyšys pamažu didėjo, 7849 19| svajojo ir vargo, kamuojami neramių vasaros naktų sapnų. Svajojo 7850 4| motina.~ O Tiliui vis tiek neramu. Tugaudi, policininke niekam 7851 1| kažkokį knietėjimą paširdy. Neramumą, ar ką... Va šiandien aš 7852 25| sustabdė savu žlibąją kumelę ir nerangiai žergliojo iš vežimo.~ - 7853 13| didelį ir kaip stulpą grubiai nerangų. Tamsūs plaukai, išdrikę 7854 26| Galvą įtraukęs, kerėpliškai nerangus, apsisuko ir nuėjo. Melsvas 7855 19| prie bažnyčios. Ir graužėsi nerasdama. Ir Tilius, slinkdamas ganyklomis 7856 18| išvargintose akyse. Vienas kito nerasdami, apsilenkdami, nepataikydami 7857 16| skautai ir manė niekur geriau nerasią savo patyrimui pagilinti 7858 10| įtikino, jog niekur geriau nerasiąs. Kartu, girdi, pradėjom 7859 26| Petrai, tokios jau niekur nerasiu, nes tokia tik viena. Vargas 7860 20| Štai ką radau.~ - Nerastum, jei nebūtum padėjęs.~ - 7861 27| įtraukdamas kuo daugiau oro, lyg nerdamas vandenin. Jis turėjo pasiekti 7862 11| toks baltutis, lyg saulės neregėjęs nuo pat užgimimo dienos.~ - 7863 16| galutinai įsiutintas tokio neregėto įžūlumo, sėmė iš peties. 7864 5| susimylėkit ant vargšo neregio, saulės šviesybės nematančio, 7865 9| lydekos, dobilėli tu mano. Nereik nė kojos pakišti, pačios 7866 19| ir džiaugtis. Jis mokėjo nereikalauti ir tenkintis tuo, ką nešė 7867 14| Ji šnabždėjo taip sau. Ji nereikalavo jokių priesaikų ir patvirtinimų. 7868 20| sielą ir išstumia visa, kas nereikalinga ir negera.~ Jis stūmėsi 7869 5| vaizdas, kur lieka pats nereikalingiausias šlamštas ir atmatos, kėlė 7870 13| kaip kažin ko nepaprasto, nereikalingo ir beveik nesuvokiamo. Melsvame 7871 7| žemės paviršiuje ir tapę nereikalingu šlamštu, šmeižiančiu panames 7872 26| nors ir kaip nors?.. Gal to nereikės? Jis manė gerai pasielgęs 7873 10| lovius, kad neišknistų ir nereiktų žargstytis, norint jovalą 7874 2| pagaliau atsiliepė.~ - Nerėkit visi iš karto! - Skubėjo 7875 16| Samdyti darbo jėgai jis turėjo neribotus įgaliojimus. Užsibrėžtam 7876 10| pjovimui užleista.~ Ji ir nerijo daugiau, rodos, o sijonai 7877 14| ranką, pilna susirūpinimo ir nerimasties, bijodama prisiliesti, kad 7878 9| apmąstymus. Bet staiga suėmė nerimastis, tartum per miegus, kai 7879 2| arklamėšlius. Įgaliotinis aiškiai nerimavo:~ - Tai kaip bus, vyrai? 7880 8| Neramūs pirštai jos, ir širdis nerimsta, jei negali palikti tos 7881 6| sudavęs smūgį jo gaižiam nerimui, jį laikiusiam įtemptą tartum 7882 3| pinigus.~ Plati lova su nėriniais apsiūtomis pagalvėmis ir 7883 18| stiklus, vėlėsi į užuolaidų nėrinius lyg paspęstus tinklus ir 7884 26| apklotu. Šilkinis voratinklio nėrinys, suplėšytas vėjo, pamažu 7885 2| vyručiai!~ - Nieks tavęs neriša prie medžio. Kas norės užsidirbti, 7886 18| sprando. Pati ėjo apluokan ir nerišama ir nepančiojama ganėsi. 7887 26| jauno vyro abejingumas ir nerodoma pagarba. Gauti tarnybą šiuo 7888 9| Veterinorius.~ - Šiandien paršų neromija, tai ko jam čia?~ - Nesisakys, 7889 20| narsybės nesiskųsdama ir nerūgodama. Visą žiemą skaitė knygas, 7890 10| gyvuliai. Jis ir nesiskundė ir nerūgojo Dievui.~ Vakarais, kai 7891 8| Neveikė tą rytą pieninė, nerūko trobų kaminai. Tik Vilkija 7892 6| karštakraujį arklį laužtukais, nervingai virpančiomis šnervėmis ir 7893 23| lanką. Griovkasiai - kad jų nerydino karčemoje. Ir jis, Tilius, 7894 10| išvirto, - bambėjo motina. - Neryk tiek daug, ne pjovimui užleista.~ 7895 7| kitaip ir buvo. Žuvis ėjo neršti grioviais net į laukus ir, 7896 17| Visokios mintys kaip žuvys neršto metu jaukiasi po galvą. 7897 22| ir niekam kitam. Kad jis nesaistomas kietų, negailestingų lankų, 7898 23| kaži kas pasakė.~ - Nesakyčiau, jei nebūtų teisybė. Aš 7899 9| pakeltų. Bet gal geriau nesakykim? Paleiskim juos savo jėgom 7900 25| buvo anksčiau. Ji nieko nesakytų. Tik apsisuktų ir pati nueitų. 7901 13| kas nagų neprikišo, jam nesant. Šeimyniškiams jis kirtosi 7902 7| sklandžiai, be barnių ir nesantaikų. Pati upė sunešdavo į plačias 7903 27| susiklostė. Geriau nė sapne nesapnavot.~ - Kas?~ - Tenai, - 7904 25| atvešiu! Kokių jūs nė sapne nesapnuojat...~ - Oi, kaip tau bus 7905 24| ir taip nenoromis, kaip nesavi, lyg dar ko nors bjauresnio 7906 10| visa kita. Tačiau laukdamas nesėdėjo, o veikė. Pradėjus tvertis 7907 13| pritūpti už žalitvorės. O senis nesėdi ant suolelio po tuo langu 7908 23| pasiliktų viena ir niekieno nesekama. Tai bažnyčion išleisdama 7909 27| tik jį turi paliesti toji nesėkmė? Atsakymo jis nerado niekur. 7910 1| jau iš anksto pasmerkta nesėkmei ir pražūčiai?~ - Man 7911 17| buvo jos kerštas už savo nesėkmes, už savo bjaurią, šykščią 7912 11| Mėginimas prasilaužti ir išeiti nesėkmingai baigėsi valsčiaus dabokle. 7913 2| akivaizdų plotą ir visų nesėkmių kaltininko ieškojo čia pat. 7914 7| Tu taip nekriuksėk. Nesgi pats tikriausiai senąją 7915 21| žiauru.~ - Nėra mamos, nesibaidyk. Darže ji, už klojimo, ir 7916 8| paprastai su miško darbais ir nesibaigiančią dar lig šiol. Ir kaip ji 7917 2| prievartos, iš amžino trūkumo, iš nesibaigiančio vargo. Giliai, lyg atviron 7918 19| tai geriau tylėk.~ - Nesibarkit, - ramino Petras. - Jei 7919 15| kiti sako, tai šiandien mes nesibartume.~ - Aš nesibaru. Aš geruoju. 7920 15| mes nesibartume.~ - Aš nesibaru. Aš geruoju. Parašyta buvo, 7921 6| daugiau akis prakrapštę, nesibastyčiau šiandien kaip valkata.~ - 7922 4| ryk.~ - Sakyk, sakyk. Nesibrangink kaip merga parugėj. ~ 7923 23| nuo vieno kupsto kitan ir nesidairė atgal ir nesirūpino, kas 7924 25| vaizdavo Doveika.~ - Nesidarys, nebijokit. Ir kas jam aš, 7925 10| jau greitai ėjosi. Vaikis nesiderėjo. Pasakė savo, ir tiek. Bandą 7926 27| aptraukton sėdynėn. Doveika nesidomėjo, kas dėjosi viduje, nusisukęs 7927 27| piemuo.~ - Nutilk! O ko tu nesidrieki gulti?~ - Manęs nekeli 7928 1| vakaras ateiti. Tik jau nesiduoti įtraukiamam į gertuves. 7929 7| Nevers tavęs į tą lovą, nesidžiauk.~ Julė patraukė rankšluosčiu 7930 7| jo jauna buitis. To jis nesiejo su aplinka, tą jis šventai 7931 7| svajones, ir jos lėkė, žemės nesiekdamos, virš šiaudinių stogų, virš 7932 3| valdžia? To palaimingo kampo nesiekė nė kazokai, nė juodašimčiai, 7933 12| laipioją padangėmis, bet žemės nesiekią berniukai.~ Ji niekad 7934 16| neįžvelgiamu vandeniu ir saulės nesiekiančiu gyliu. Tingia, beveik nejaučiama 7935 1| Kalvis, ir tai šalčiau nesielgia su ugnim.~ - Kažin, kiek 7936 4| mietu ir, jei kas sėlins, nesigailėk. Nenorėk, kad kiti visą 7937 21| Tokio rudnugario niekas ir nesigailėtų. Bet ten tai tikrai nuostabūs 7938 16| bastytis kur tik jam patinka, nesigailint smulkių išlaidoms. O kitas, 7939 18| žmonelyt?~ Nepritarė ir nesiginčijo. Ne to palyginimo grožiu 7940 26| nė aimanos, nė priekaištų nesigirdėtų. Ten jau - kaip Dievas duos.~ 7941 13| netikėjo tom pasakom.~ - Nesigirdi, jog per toli. Palaukim 7942 2| storąsias pliuskes. Jis nesigiria sveikata - visi stipruoliai 7943 19| žinoti. Bjaurus mano kraujas, nesigiriu. Nėra ko girtis. Kai buvau 7944 10| kaip kuilio bamba.~ - Nesigirsiu. Tik, ką man Dievas davė, 7945 25| baimė. O Milė tai jau gali nesigirti. Ir neturi kuom.~ Iš 7946 21| senas stuobrys ir visai nesigraužia. Ir Každaila panašus, tik 7947 19| aš nesuprantu, kodėl tu nesigydai? Juk vasara, visokių žolelių 7948 16| kampais. Ir toks, kurs niekad nesijaučia paleistas į atsargą. Jis 7949 17| Labanaktis, sako, Doveika, aš nesijaučiu gerai. O norėtum paklausti, 7950 5| turbūt?~ - Ne.~ - Nesijuokiam. Nors Špicas vėlė kažin 7951 14| Tilius suprunkštė.~ - Aš nesijuokiu. Visai rimtai, Tiliau.~ - 7952 23| pasakė šeimininkas,~ - Nesikarščiuok, jei nenori šaltas palikti, - 7953 12| Tik, meldžiamoji, jau nesikaštyk per daug. Turi tai turi, 7954 13| išvalytų.~ Kokia čia žaizda, nesikeikiant ir neperdedant? Ji nėra 7955 27| užgesusią pypkę šlubasis, nesikeldamas nuo suolelio.~ - Tai 7956 15| prikrautų. Maža tokių, kurie nesikėsina apgauti savininko, manydami, 7957 9| Petras nekraipė ir net nesiklausė, ką tas veikia, bet jam 7958 9| Beveik nieko. Ji gali ir nesiklausti. Aišku, kad nieko nėra.~ - 7959 1| susisuktų. Kad man tik pavyktų, nesiklausyčiau tavo meliodijų. Svarbu pradėti 7960 18| šalin. Ji pašoko iš lovos nesiklausydama, ar jis miega, ar dar tebesivarto, 7961 10| Visą laiką laukė. Bet tai nesiklojo pagal jo valią, kaip visa 7962 24| neis. Šiaip jau jo Doveika nesikvietė pas save, o dabar praleisi 7963 24| ančių medžioklei, bet antys nesilaiko aukštumose, sausame eglyne 7964 15| neatsiejamas dalininkas. Ir nesileisti į svarstymus, jog kurią 7965 18| patelę. Ir rėkauja dabar, nesiliaudamas iš džiaugsmo. Nuo ryto iki 7966 7| Negailėjo kaštų, kad tik nesimaišytų nė vienas vyras troboj. 7967 9| viską. Tam raizgymui galo nesimato. Ir nesimatys, kol vachmistra 7968 9| raizgymui galo nesimato. Ir nesimatys, kol vachmistra trankysis 7969 6| pradžios mokyklos. O kodėl ji nesimokiusi toliau? Ar jos nebeleidę, 7970 14| Bet tikėti tuom kažkaip nesinorėjo vaikams. Namiškiams jis 7971 16| Kad taip gražu bus, net nesinori tikėti. Bet griovkasiams 7972 27| Geriau, kad dabar niekas nesipainiotų ant tako...~ Laurynas 7973 23| mirčiai. Mirštantieji tegul nesipina einantiems po kojų. Jų dar 7974 16| plikas? Su drabužiais jau nesiplukdysi. Tą žino ir apskrity. Tik 7975 26| vyksmo, atliekamo klusniai, nesipriešinant: paukščiams - pakeliant 7976 21| ir sūkuriai. Jis plaukė nesipriešindamas. Jis plaukė pavandeniui. 7977 15| nežiūrėti į kalendorių ir nesirausti po metrikų knygas ir tada 7978 27| nustoti. Atsidarė spintą ir nesirinkdamas užgriebė butelį ir, ištraukęs 7979 21| parsivarė namo. O Tilius nesirodė. Ji taip jo laukė. Taip, 7980 9| kas jie. Ar gaivalai kokie nesiruošia pasikėsinti?~ - Patikrinsim, 7981 1| su kuriais pradėjau. Aš nesiruošiu mokyklon, ne. Va į mūsų 7982 15| į ūsus ji taikė įsivelti nesirūpindama, kokios bėdos suvedė kaimynus, 7983 9| kebelės su tokiu.~ - Nesirūpink. Anoks čia ponas.~ Žeimys 7984 12| patsai iškėlė, nes panelė nesiryžo žengti nuo aukštai pakeltos 7985 9| neromija, tai ko jam čia?~ - Nesisakys, jei ir klaustum.~ Arklys 7986 1| Nu ne. Juk ir tu nesisakytum, jeigu kokios.~ - Kas 7987 1| sagas išbarstai. Iš pat ryto nesiseka, painioja kažin kas tau 7988 26| kartu papietauti.~ - Nesisėsiu, ir nesivarginkit dėl manęs. 7989 3| Jau gavau. Tik dar nesiskubinu. Gali palaukti manęs, jeigu 7990 15| neįveiks. Kol jis dar sveikata nesiskundžia ir nestokoja noro. Yra dėl 7991 20| miškų. Bet ji rodo narsybės nesiskųsdama ir nerūgodama. Visą žiemą 7992 15| geriausiai, ką galėjo. Ar tik čia nesislėpė kur giliai nukištas dygsnys, 7993 14| atrodančių. Vadams jis įtiko net nesistengdamas, ir jau visiškai galėjo 7994 13| O tu, Monikut, per daug nesitąsyk su pilnais krepšiais. Pervargsi, - 7995 18| pilnu šaukštu.~ - Nu nu, nesitaškyk...- vaikis pakėtė ranką 7996 25| ir nušvilptų. Jei motina nesiteiravo nieko patenkinta, kad mergaitė 7997 1| laimėti, ne sumušdamas, bet nesitraukdamas. O kas daryti menkiau sudėtam 7998 21| pastoviai varęsi ir nė pėdos nesitraukę. Bet saulė vėl laužėsi pro 7999 21| įsiskaitė kubatūron, ir todėl nesitrukdė dėl to nė uždarbis, nė numatyta 8000 8| šlubąjį ir privertusi sušukti nesitveriant. Valso meliodija ar tango, 8001 14| nebūtų buvusi jauna. Tegul nesiūlo laimių, kai laimę jau ji 8002 3| dalis, statyta dar tada, kai nesivaideno tokie auksiniai laikai, 8003 10| kas priklausė bažnyčiai, nesivaipydamas davė. Davė gerai. Klebonui 8004 26| papietauti.~ - Nesisėsiu, ir nesivarginkit dėl manęs. Noriu kai ko 8005 26| Raudonasis Petras daug dėl to nesivargino. Jis pasiliko tuščias ir 8006 3| jais bendravimo formą, tai nesivaržant gerti jų degtienę, kai turgų 8007 16| viršininku, ir jis dėl to nesivaržė.~ - Ar toli nuo čia?~ - 8008 18| Monika sprendė kietai ir nesivaržydama. Ji turėjo siekti savo.~ 8009 17| padėtį. Bent jau taip, kad nesivaržytum ir miesto gatve pereiti. 8010 5| Biručio malūne?~ - Tą patį. Nesivedė žmogui.~ - Nežinai, kas 8011 8| Na gerai.~ - Tik nesivėlinkit!~ - Gi mūsų birbilo taip 8012 19| kraujas, matote. Aš daug nesiveliu, jei norit žinoti. Bjaurus 8013 16| Ilgai jie ten po balas nesivels. Priešpiečiam kaip lik laikas 8014 11| tik greičiau paduotų ir nesiveltų, vyniodama popierėliais. 8015 9| kiaulėms šonus genėjęs. Nesivestų šiandien tokiu ponu.~ - 8016 25| nors netikėto ir naujo ji nesivylė svetur, bet patsai išvykimas 8017 10| daktaro, nė aptiekoriaus jie nesišaukė. Senoji pažino visas pelkių 8018 15| ramulę suki? Mačiau, mačiau, nesižegnok, nėra čia ko. Susiglaudę 8019 25| tokio gyvenimo nė knygose neskaitė. Ji darys ten, ką tik nori. 8020 20| nieko nėra Basiuliškėse. Jei neskaitysim Lauryno. Jis prie karvių 8021 6| Matau. Bet geriau neskaitysiu. Aš ir taip žinau, kad tu 8022 14| pastangų. Jo pastangoms niekas neskatino. Jis tik graužėsi ir laukė. 8023 3| pripildo smukles ir vaišina, neskirdami kur draugas, o kur nederla.~ 8024 7| valgiu nėra bėdos - šeimynos neskiria, užtat ji ir pasilaiko. 8025 1| jau nuovados viršininkas. Neskirsi, kuris iš jų, kadangi abudu 8026 19| Ir žinoti, kad esi niekam neskolingas. Net nereikalingas niekam. 8027 15| Po to gailėtis ir jausti neskonį burnoj, bijoti susitikti 8028 19| iki šiol! Koja už kojos, neskubant. Tokiu žingsniu jis galėjo 8029 1| žarijas grabinėja ir visai neskubėdamas neša prie pypkės. Dar palaiko 8030 8| kai žmonės mokėjo dirbti neskubėdami ir padaryti atsakančiai, 8031 19| keliauti. Ir gerai, kad neskubėjo. Jis žinojo, kad išlošti 8032 21| priešingon pusėn.~ - Palauk. Neskubėk taip.~ - Neturiu laiko.~ - 8033 2| gniūžte stačiai į snukį:~ - Neskubink, Pleiky. Prarysi kaip muilą 8034 10| Banda užderėjo - geros žemės neskundė. Išvėčius ir susėmus nuo 8035 3| ranka pasiekti. Šeimininkė neskųsdama krovė stalą. Tuščio butelio 8036 2| mūsų. Mes jau magaryčių neskųsim, - spraudėsi ir vežėjai.~ - 8037 27| nuostabiai švelniai glaudė jo neskustą veidą.~ - O jūs ko ten 8038 26| glausdama savo veidą prie jo neskusto žando, glostydama delnais