| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
8039 26| arklius ir gėrėjosi jais, neslėpdamas savo susižavėjimo:~ - 8040 24| klėties kaip eglynas.~ Kas nesnaudė ir negaišo, o sėmė vis po 8041 20| zimagorai, velniai, tai nesnaudžia ir šienauja plačia pradalge 8042 27| koja, ir jį lenkė. Doveika nespartino žingsnio. Į ten nebereikėjo 8043 21| mėžia mėšlakabėm šakėm. Nespėja nė pragerti.~ - Pasakos. 8044 12| pažanga esanti didelė, visgi nespėjama pastatyti tiek naujų pieninių, 8045 24| ir blėso iš lėto, tartum nespėję išgarinti vasaros karščio. 8046 3| nori įsiteikti, vaišina. Nespėji apgerti skaidriosios. Ir 8047 20| negalėdamas atsiplėšti nuo nespėjusio atvėsti guolio rugiuose. 8048 4| uodegytę. Čiups trumpai, jog nespės dėkoti. Kol gerai, tai gerai. 8049 8| dykūnus, kuriems patinka Agnė? Nespėsi visų išmušti - kelias platus 8050 17| mylėjęs. Bet visų vis tiek nespėsiu išmušti, kurie tave kalbins, 8051 17| Pėsčias nueitum ir dar nespėtum pypkės išrūkyti.~ Atrodė 8052 21| Mečislovu. Tekėti tuojau jis dar nespiria. Dar palaukti esą galima 8053 15| galo, bet tas dar prašėsi nespirti. Ir aišku, kodėl. Jis norėjo 8054 6| ji nejuto, o spirti nieks nespyrė. Ir apskritai neaišku, kodėl 8055 26| už save nė penkių centų nestatyčiau. Surimtėsi ir užmirši - 8056 15| sveikata nesiskundžia ir nestokoja noro. Yra dėl ko grumtis 8057 11| nebeiškentęs sušuko:~ - Nestovėkit! Dar nebuvo švilpio!~ - 8058 18| gyvenimo sėkmės, ir naivus nesubrendėlio pasitikėjimu. Tik pusprotis 8059 13| baiminosi pasirodyti silpnu, nesubrendėliu. Ir laikėsi kiek galėdamas 8060 19| Jis tebebuvo žalias ir nesubrendęs dideliems įvykiams. O jie 8061 2| rūpintis kirviais, ir tai nesudarė jokių sunkumų. Jiedu ir 8062 26| ryto kiton vieton, beveik nesudėjus bluosto. Jei tik alus geras, 8063 2| iš kišenės kripą, tokį nesudėtingą įnagėlį, ir beregint praplatinta. 8064 2| pakėlimas sudarė esmę šio nesudėtingo triukšmo.~ - O tau štai 8065 12| vyrui maža. Ir pūslėmis nesudirbta kaip kaimiečio.~ - Tikrai, 8066 18| pirštų galais ir minkštos, nesudirbtos rankos prisilietimas. Užteko 8067 25| dūmai atrodė lyg amžiais nesudylanti migla, apvožusi tenykštį 8068 9| Raudonasis Petras vis tebebuvo nesugadintas jaunikaitis. Baisia, gąsdinančia 8069 22| namų, kur liko artimi ir nesugadinti žmonės. Jie nieko, nieko 8070 16| atšvęsim. Kaip spėju, ilgai nesugaišit miške?~ - Bravo Petras! 8071 22| pinigą.~ - Nespėjau. Nesugalvojau, ką jums nupirkti. Paimkit, 8072 22| tuščiais mostais ir vis nesugaunant virš galvos besisupančios 8073 15| spąstų nė miesto Varlinėje nesugausi? Jis jau suko ton pusėn, 8074 27| savo naivumu ir bejėgiu nesugebėjimu. Du kartu gyvenime žmonės 8075 22| visa tai ištaikyti, kad nesugestų tokiame laike kaip liepos 8076 15| Greitosiomis nieko gero nesugriebsi. Žmogų reikia pažinti ir 8077 17| ne mažiau didelis, vos nesugriovė jo. Kitam gal ir būtų, bet 8078 20| ir talpios daržinės, bet nesuims visko. Teks kulti per du 8079 8| Tą fruktą pažįstu. Nesuk galvos jaunai mergaitei, 8080 18| pagaliau nė nerimo joje nesukeldama. Kodėl gi taip negalėjo 8081 27| apsisukti. Ne iš karto, nesukeliant įtarimo. Po trupinėlį, po 8082 18| išsitempęs, kad netrukteltų ir nesukliudytų jai baigti darbo. Po kieta, 8083 26| uždažyto skysčio. Jis žandų nesuko, o trenkė kaip kūle į pakaušį.~ 8084 10| paukščiai, nesulaikomai ir nesukontroliuojamai. Jei ne vilkai ir lapės, 8085 3| medaus liepinių statinaičių nesukraudavo į porines šlajas, kai prieškalėdy 8086 14| jaunų pavasarinių ūglių nesulaikomu veržimusi į saulę ji buvo 8087 9| į akis. Ir jis nuvažiavo nesulaikytas ir nenubaustas.~ Tą purvą 8088 1| motina sirguliuoja ir mini nesulaukdama. Gal koks laiškas? Arba 8089 1| svarstė toliau Tilius, nesulaukdamas atgarsio iš draugo. - Keikia 8090 23| Ir vėl sunkus darbas ir nesulaukiamas šeštadienis. Bet, kai jis 8091 5| laukiant geresnių laikų. Ir nesulaukiant.~ - Na, pražuvėli. O 8092 18| ir bejėgiame nuolankume nesulaukianti grubaus ir nieko nepaisančio 8093 4| kasdien gražesnė darosi. Nesulauks nė pilnų metų ir išdainuos 8094 18| graudu ir nyku pasidarys nesulaukus. Tai kas? Juk ji dar tik 8095 1| lygiais kvėptelėjimų tarpais, nesulėtindamas skaudžių kirvio smūgių.~ 8096 22| vienas. Ir jis vylėsi nieko nesulikti ir išvengti klausinėjimų. 8097 10| nustebo, kaip anksčiau to nesumetė, kai gėrybių tų visur perpilniui.~ 8098 1| kirtį priimtų blakstienomis nesumirkčiodamas. Ta mintis vaikščiojo nuo 8099 22| kodėl jūs? Paimkit...- jis nesumojo, kaip pasiteisinti, kaip 8100 2| laikytumės vienybės, tai nesunktų mūsų prakaito erkės.~ 8101 24| žiūri ir ką jis mato, jo nesupaisysi. Bet Doveikienę tai tikrai 8102 20| pasidžiaugti derliumi? Jam pasirodė nesuprantama ir neišsprendžiama mįslė 8103 26| mano padėtį.~ Ji sakėsi nesuprantanti.~ Kodėl? Bet juk tai 8104 17| nepasakiusi.~ - Tik aš nesupratau, kodėl Monika jiems tai 8105 15| Jis galėjo išklausyti ir nesupykti. Tik reikia tvirtai laikyti 8106 23| prireikus nė su šakaliu nesuradę? Pusė vargo būtų atsimetę.~ - 8107 22| Tilius jautėsi pavargęs. Jis nesurado būdo, kaip apsaugoti seserį, 8108 26| taip giliai, jog jis vos nesuriko. Jis siekėsi jį išplėšti 8109 12| nors seniui į kaktą. Ir nesuriktų, liepdama jam nešdintis 8110 13| Tik kad tu, vaikel, jų nesurinkai. Jas įspaudei koja į žemelę, 8111 23| Tilius suprato, kad ir Petras nesusigaudo jo reikaluose. Jis daugiau 8112 1| atsikeli rytą ir niekaip nesusigraibai apie save? Ieškai kelnių, 8113 7| ištaikyti, kad ūkio darbai nesusijauktų, kad spėtų apsikuopti ir 8114 23| šeštadienio ir tos šventės, kad nesusimuštų. Seniai negalėjo užmigti, 8115 27| narpliotis tuojau, kol galutinai nesusipančiojai. Jam patiko šis kelias. 8116 12| už viską pasirašyti, net nesusipažinęs su rašto turiniu, kaip būtų 8117 3| jei jau Tugaudis, kiaulė, nesusipranta, - pasmagino Tilius koją, 8118 18| nieks nepasakęs, o patys nesusipratę pasiimti.~ Tiliui buvo 8119 27| nežinojimo, nieko neįtarė ir nesusiprotėjo.~ Ar iš viso jis ką nors 8120 26| mergų sviete kada trūko. Nesusirasiu, Petrai, tokios jau niekur 8121 4| paieškotum. Bet su tavim nesusitarsi. Tu nagas - ne merga. Tuščiai 8122 27| ir susigūžė kampe. Svarbu nesusitikti su tokiais, kurie galėjo 8123 14| Aš nežinau... Juk mes nesusituokę. Ir ką tada kalbėtų žmonės 8124 19| skaityti, tai pasimesčiau. Nesuskaityčiau. Neee...~ Tugaudis snaudė, 8125 24| rinkosi. Iki aušros nieko gero nesuspėjo padaryti.~ Ugnis ėjo 8126 11| neparvažiuos. Jokiu būdu šiandien nesuspės, - karštai užginčijo Agnė.~ - 8127 23| prastai pasijautęs? Bernas nesuspėtų nė nuo žolės atsikelti. 8128 22| žirnių ankštys, dar dorai nesustembusios, pradeda barškėti.~ Kurgi 8129 4| tavęs. Pasiimsit duknas, nesustipsit, - greita visoms išeitims 8130 26| iš kažin kur, skrido ir nesustodami plasnojo nežinion.~ Rūpestis 8131 27| eigulys Baikštys. Dar arkliui nesustojus, jis šoko žemėn ir pribėgo.~ - 8132 25| kur sustos. Ir gali net nesustoti. Tik tolyn, tolyn. Tik toliau 8133 13| tuo trumpu laikotarpiu, nesutalpinusiu daugiau kaip vieną dieną 8134 21| tilto sustoja būrys ir ilgai nesutaria.~ - Eime. Negi reikės 8135 2| manau, kad sutiksit?~ - Nesutiksim! - iš būrio tirštumos nuskardėjo 8136 2| Petras. Kelk atlyginimą! Mes nesutinkam! - riktelėjo Každaila. Špicas 8137 11| Tugaudžio pirštai barstė taboką, nesutvarkydami išsižiojusios suktinės. 8138 23| atvažiavęs. Bet toji mergiščia nesuvaldoma.~ Tilius suprato, kad 8139 12| pažvelgė į jo mažas ir darbo nesuvargintas rankas ir pajuto jų prisilietimo 8140 5| skambėjo keistai, beveik nesuvokiamai. Kas tokia moteris galėtų 8141 13| nereikalingo ir beveik nesuvokiamo. Melsvame žaibo mirksnyje 8142 18| pakreipti iš pagrindų, visai nesuvokiant, kurion pusėn. Gal dar ir 8143 6| tyloj jis negalėjo praeiti nesušukęs džiaugsmingai:~ - Sveikas! 8144 5| pasirankioti, kol šeimininkė nesužinojo tikros kainos.~ Javus 8145 22| Jis daug neatsikalbinėjo, nesvarstė ir tik pasiprašė pinigų 8146 14| Neužsipulk taip ant vaiko. Nesvilina nieks pauodegio. Pirma turim 8147 3| uodegon įkirptas!~ - Nesvyla ir tau. Spėsi nusilakti 8148 17| Doveikai. Jis ėjo tiesiai ir nesvyruodamas. Atleido jį iš viršaičio 8149 3| lietaus neprasisunkė. Kitas netaisomas ir giliai provėžomis išmaltas 8150 17| šonų.~ - Pagyrų puodas - netaukuotas, - migdamas suvapėjo Petras.~ 8151 19| visa sparta. Vyrai plėšėsi, netaupydami sveikatos, pasispjaudę delnus, 8152 27| ir vieta jo smukimo? Ar netekimas valdžios ir su tuom visos 8153 17| mergužėles, ba kitaip jų greitai neteksi. O ką manai? Užpulsim kuria 8154 12| šauliai. Nuobodžiauti jai neteksią.~ - Šokti nemoku.~ - 8155 26| Gerai. Nuplėšti ir visko netekti. Vienu trūkiu, vienu brūkštelėjimu - 8156 3| pirksiu dviratį, kad tau netektų liūdėti. O gal ir ne... 8157 25| švietė, bet jau pasvirusi ir netekusi kaitros ir vasaros galios 8158 25| brėžėsi melsvu brūkšniu, netekusiu ryškumo dėl tokio nuotolio, 8159 18| ir su jaunyste. Jaunystė netelpa jos kraujuje, ir jis gaivališkai 8160 25| kartu. Ir gailėjosi jos netenkančios.~ - Tai tu taip mus ir 8161 5| Jei patsai nebūčiau matęs, netikėčiau. Dirbo prieš tai Špicas 8162 27| prasišiepė vaikinas, patsai netikėdamas, kad beveik neskauda. Jos 8163 3| nuo epušių žievės. Bet tu netikėk nė vienu žodžiu, ką tau 8164 13| lova, paklota ir paruošta netikėtam pakeleiviui ar svečiui. 8165 5| pasirodė lygiai nepaprasta ir netikėtina, kaip turėti tokią merginą. 8166 25| greičiau, juo geriau. Ko nors netikėto ir naujo ji nesivylė svetur, 8167 17| pasakyti kitam? Juoktųsi ar netikėtų. Ar ne tam žmoną vedi, kad 8168 13| pertraukia skersai ir išilgai. Ir netikėtum, kiek jų dar akėčių virbalai 8169 22| Nejaugi namie jo laukia netikėtumas? Ir brolis jį tam tik ir 8170 26| iš visų pusių pavojų ir netikėtumų, prisispausdama geismo šiurpu 8171 5| viršininkui. Prašau, jei netikit, - padėjo laišką priešais.~ - 8172 19| Galite pasižiūrėti, jei netikite. Tai jos dantų žymės dviem 8173 27| gyvate!~ Nors tai ir netiko, bet parankesnio žodžio 8174 23| bijoti? Bijoti kažko, beveik netikro, kas jau savaime paskirtas 8175 23| ir pasididžiavimo, tarp netikrumo ir visiško pasitenkinimo 8176 20| ką galima būtų pavadinti netikrumu ar nepasitikėjimu savim. 8177 27| negudrios priemonės, kodėl jos netiktų senam ir daug patyrimo turinčiam? 8178 8| geriau. Kokia aš niekam netikusi. Tu gal nežinai, kad ateis 8179 9| savo kojas išmetęs kaip netikusius pagaikščius. Jis šiepėsi 8180 17| medžių ir vandenų, kaip ji netilpo Basiuliškių ir Virsnių žmonių 8181 7| darbavosi sėkmingiausiai netinginiai paupiečiai. O riksmų, keiksmų 8182 15| kas drįstų jį apgauti ar netinkamai pasielgti, tą teisę pasilaikydamas 8183 25| išvykimas gal apsaugos nuo netinkamo pasielgimo. Ji negalėjo 8184 24| kemsuotas ir klampias, netinkančias nė šienavimui, nė ganyklai, 8185 17| kad teksią dar susitikti netolimoj ateity.~ - Puiku, nuostabu, 8186 12| nė kokia ekonomija jos netraukė, visa tai buvo svetima užaugusiai 8187 4| Nujau, nujau. Ar tik netrauki per dantį? Šiandien visi 8188 20| aukštyn, nedrumsčiamas vėjo, netrikdomas jokio pašalinio garso. Dangaus 8189 2| uždirbti. O Pleikys tegul netrina iš anksto delnų, jei nenori 8190 6| sklido pačiame miške. Bet lai netrukdė ramybei ir poilsiui. Miškas 8191 8| pasisotinti, sukeltas triukšmas netrukdo visuotinai tylai?~ Tą 8192 6| ją kaip poilsį niekieno netrukdomai keliaujant džiūstančiais 8193 20| tikrai neis čia. Ir jie mums netrukdys.~ - Ne. Jiems nė į galvą 8194 16| lašelio. Prašau pinigus. Netruksi.~ - Gerai. Porą minučių.~ - 8195 9| vadžias ir botagą.~ - Aš netruksiu.~ - Tik neįmurdyk kur 8196 15| Neblogas.~ - To gero netrūkstam. Savo pačių gamybos. Valdžia 8197 18| kažin kur, išsitempęs, kad netrukteltų ir nesukliudytų jai baigti 8198 26| vienu erdvės centimetru, neturėdamas kam pasisakyti, neišmanydamas, 8199 2| Jo girnos turės sustoti, neturėdamos ko malti. Štai kas...~ - 8200 22| jiems, dykūnams, patinka iš neturėjimo ką veikti, bet sodžiuje - 8201 11| kvailysčių, nieko bendro neturėjusių su ūkiu ir aplinka. Brolis 8202 15| apsisuktum, jei nieko kito galvoj neturėtum. Jo gi burna pati juokiasi, 8203 17| norėti, - Doveikos kuklumas neturįs pavyzdžio.~ - Tai labai 8204 11| recepto ar jau jūs nieko neturite? - nirtulingai kaupė drąsą 8205 18| Kaip einama į naują savo neturtingo gyvenimo tarpsnį, turintį 8206 14| lik stebėjosi, kaip šitoks netvarkingas jo jaunų jėgų pustymas neatsiliepė. 8207 22| veltis savo išsiblaškyme ir netvarkoje. Jis nebeatsekė pradžios 8208 22| vežimėlio skubinosi dvi netvirtai kojas statančios žmogystos. 8209 20| Liežuviu sudrėkino lūpas. - Netvirtinu, bet man atrodo, kad jis 8210 18| buvo pasiėmusi ir tartum netyčiomis prisispaudusi prie krūties. 8211 23| jei tyli.~ - O gal aš netylėsiu, ką tu žinai? Buvau andai 8212 17| nutrypdavo. Tik, žinoma, jie neulios ir išviso jokių vestuvių 8213 15| saulės, priplotas prie žemės, neūžauga, pritraukta koja senas piemuo, 8214 13| ir jas palikdama už savęs neuždarytas, per priemenę ir virtuvę 8215 23| akimis palydinti. Ar ji neuždedanti švelniai rankos ant peties, 8216 15| Jei pirmais metais dar neužderėjo kaip reikiant, tai antrieji 8217 19| taip? Ir Amerike nieks tiek neuždirba, o dabar kur - balose. Rado 8218 23| darbe. Su nieku kitu tiek neuždirbsi.~ - Jau tegul per daug 8219 15| savęs. Ir pradės. To jam neuždrausi. Išsives Julę ir knis savo 8220 23| Kitam nė motais tokia mįslė neužeitų, o jis tau ima ir pasako. 8221 21| namiškiai už tai jos vos neužengė. Ko ir norėti iš tetulės - 8222 14| bijodama prisiliesti, kad neužgautų, ir tik nuo tolo, švelniai 8223 4| neatsakąs. Kiti gal. O jis neužgavęs skaudžiai nė vieno.~ 8224 3| lakti, tai ir dainuot mums neužgins, - šiaušėsi apstagaravusiais 8225 20| Greitosiomis jis nieko neužgriebė savo galvoje. Ji lyg sukosi, 8226 18| užgins siekti to, kaip nieks neužgynė iki šiol pasiimti, kas reikalinga?~ 8227 16| blogas? Jį skyrė, tai kaip neužims tokios vietos. O tačiau 8228 6| Agne.~ - Ir tarnybos neužimsi?~ - Neužimsiu.~ - 8229 6| tarnybos neužimsi?~ - Neužimsiu.~ - Ir gerai, - suplojo 8230 10| Nepraėjo pro šalį, to ar to neužkalbinęs, kad ir paties menkiausio. 8231 19| sekiojo, akis pabalinusios. Ar neužkalbins kurios. O užkalbinęs drąsiai 8232 2| po medžius, po kelmus ir, neužkliūdamas susėdusių vyrų, krypo į 8233 27| neprarasdamas. Savo jis neužleido nė per pėdą. Tos taisyklės 8234 23| negalvoti, kas bus žiemą. Ji neužmatomai toli. Beveik neįsivaizduojama, 8235 25| drumzlinu marškoniu traukėsi iki neužmatomų tolumų. Ji vengė išeiti 8236 23| kiekvienas, kas tik su kelnėm, neužmerktų akies. Jau po velnių, kad 8237 27| minkščiausi patalai taip greitai neužmigdo pavargusio žmogaus kaip 8238 27| mėlynom strėlėm. Bet jis neužmigo. Pasikėlė, nusidulkino apsiaustą 8239 23| Pala, pala. Jis jau to neužmirš. Nuravės seniui žilę, pasigavęs 8240 20| vienu matu pasakė:~ - Tu neužmiršai Agnės, tos geltonplaukės 8241 11| šiurpia gelme atsivėrė ana neužmirštama, nepasikartojanti kelionė 8242 25| Tugaudžiu ir dar keliais, neužmirštančiais tos vietos, ji būtų galėjusi 8243 8| darys, kas pasiliks. Tik neužmiršti gyvulio.~ Šeimyninėje 8244 16| Na, bet aš vis vien to neužmirštu.~ Kur jis tau užmirš. 8245 5| Dvylika už litą.~ - Ar neužperėti? - delnu pridengusi, žiūrėjo 8246 10| pasilaikytų ir jos liūdnumas neužpjautų, kas antra savaitė siuntė 8247 27| turėjo išeiti. Todėl jos neužrakintos. Jis atsikvėpė paskutinį 8248 23| kainuoja savaitę rudenį. Laiku neužsėta dirva apsikaupia usnimis 8249 10| išlėkę gulom ir dainuodami, neužsibuvę ilgiau tik dėl to, kad bijojo 8250 13| šviesu.~ Ji nė lango neužsidengusi, lyg visi Basiuliškių darbininkai 8251 15| dailią koją. Neįgudusi, neužsigrūdinusi rūpesčiams ir vadovavimui. 8252 22| įžeidinėjimą ir panieką, neužsileido, tikėdamasis brolio paramos:~ - 8253 13| reikia. Pati šeimininkė, neužsileisdama kitoms, pluošė lygiai ištvermingai. 8254 10| pirštinėm ir stuomenim. Tie neužsileisdami - saldainiais ir šventais 8255 2| greitomis pasakė Petrui:~ - Neužsileisk. Nė per plauką. Mokės. Sakau, 8256 10| žodžių seniui kilo noras neužsileisti bandininkui ir todėl vedėsi 8257 14| skudurėlis. Apie šeimininkę jis neužsiminė. Ir kodėl - jam pačiam liko 8258 7| Dabar tai, gink Dieve, neužsimink. Apie Lauryną niekas ir 8259 15| miesto linkę. Per daug ir neužsiprašė ir gavo tą, ko norėjo. Ir 8260 14| dabar juk jis pasakė:~ - Neužsipulk taip ant vaiko. Nesvilina 8261 16| vieton susirinko dar daugiau neužsiregistravusių. Ir gerai. Samdyti darbo 8262 18| statydamas kojas, saugodamas neužsiversti ant kokio daikto ir neprikelti 8263 27| buvo neužšautos į priemenę, neužsklęstos ir į virtuvę. Viskas priklausė 8264 11| šnervėmis patraukė vidun ir ko neužspringo valerijonais, mėtomis, gaižiai 8265 20| prasiskverbusio pro skliautų plyšelį, neužteko išsklaidyti šėmai prieblandai. 8266 19| jau vis užtektų.~ - Kur neužteks... Tik kad grįžti nėra kaip. 8267 26| užauga, surytų. Ir tai dar neužtektų. Atsimink, kad tokiems smakams 8268 1| sergėk. Dviese ant turniko neužversdavom per kūno kultūros pamokas. 8269 27| triukšmo. Bet durys buvo neužšautos į priemenę, neužsklęstos 8270 18| ten prie stalo gudravo, neva guosdamas šlubąjį, kad jam 8271 21| Tilius jos nė karto taip nevadino? Tilius nieko jos nė neklausė. 8272 19| pritrauk.~ - Ko jis dantų nevaldo?~ - Eik dabar į krautuvę 8273 11| Be jo, tamstele, mes nevaliosime tamstai paruošti reikalingų 8274 24| bus padegęs vienas iš tų nevalyvųjų griovkasių. Ir neslėpė džiaugsmo 8275 14| ramiai svarstė tėvas.~ - Nevaro nieks jos iš namų. Tik ko 8276 3| pripažinti. Savo vyrui dantų nevarsto. Sėdi žmogulis virtuvėje 8277 14| buvo taip gera, kad nieks nevaržė jos išsisakymo krūmams, 8278 17| mišką.~ - Tai kodėl tu nevažiavai?~ - Vai ar aš jau tokia 8279 15| PENKIOLIKTAS ~ Būtų jau geriau nevažiavęs į turgų. Tokius reikalus 8280 11| kelią į abi puses. Nieks nevažiavo. Jis užsuko vadžias už šalydrangio 8281 9| žmonėms pliekti. Tai ko jiems nevažinėti?~ - Ar dažnai jie čia?~ - 8282 10| taipogi, jog šaka, kuri neveda vaisiaus, turi būti nukirsta 8283 17| Jis labai puikus. Ir dar nevedęs. O tie kiti - jau su pačiom 8284 21| Atrodo, jog jie nieko kito ir neveikia. Tik dainuoja. Dienomis 8285 6| bet nė vienam trobos langų nevėpsojo prisiplojęs veidas. Ir vis 8286 27| O ant jo, ant tėvo, kapo neverks. Taip gyvenimas griūva ir 8287 25| Apsikabino tėvą ir tik išsilaikė neverkusi. Ir nežinia dar kaip, jei 8288 7| pamaigė pagalvį.~ - Nevers tavęs į tą lovą, nesidžiauk.~ 8289 8| sese geltonkase?~ - Nevertas jo snukis trijų mėnesių, - 8290 21| popiermalkės.~ Ar jam nevertėjo su jomis nusigrūsti kartu? 8291 10| ar kokie sklypininkai, neverti į žentus tokios senos ir 8292 9| pakinkyti, jei jūs norit, bet nevešiu. Aš galiu išeiti šį pat 8293 9| tiek. Bet jūsų ponaičių nevežiosiu, - jis bijojo ir nekentė 8294 2| mus, Petrai.~ - Už dyką nevežkit. Reikalaukit ir gausit. 8295 20| mergiotę buvo pasitiesęs nevidonas. Čia jos plaukai buvo išdrikę 8296 5| prastos gamybos stiklas, nevienodais sluoksniais susiklostęs 8297 1| pasipriešinimo įsigalinčiai nevilčiai, sušuko savyje nesitverdamas. 8298 17| stosiančios kūnu. Kad tik nevilkinti. Suk velniai visus užsakus.~ 8299 14| ir jos gyvenimo patirtis neviršijo vienos dienos tarpsnio. 8300 16| daryti, ką nori, tik svarbu neviršyti numatytos sumos. Ir juo 8301 2| pakėlimas negalios ir aš nevykdysiu savo pažado, jei ryt vakare 8302 14| vienas, ir tai suformavo nevykusį, išpūstą ir sudarkytą pasaulėvaizdį. 8303 26| rasoja stambiais lašais. Jis nevykusiai plėšė laiško voką, ir popierius 8304 20| Senatvė. Po velnių su tokiais nevykusiais apmąstymais. Tai tik valandėlės 8305 7| Julė. - Eik karvių liuobti nezaunijęs.~ - Tavęs neprašysiu 8306 22| galvą, lyg arklys, pajutęs nešamus pavalkus.~ - Su kuom 8307 25| tų aukštumų. gerą grūdą nešančių molynų žiūrint, dūmai atrodė 8308 5| taškėsi ir varvėjo, žmogui nešantis atkišus nuo savęs.~ Du 8309 3| į valsčių, ir į krautuvę nešasi. Kad ir nekoks, bolkotis 8310 21| vargonininku? Ne. Juk anksčiau nešaukdavo ir su juom. Buvo gera Veronika. 8311 3| nėra, - užkalbino Každaila, nešdamasis savo grobį.~ - O kuom 8312 12| nesuriktų, liepdama jam nešdintis kuo greičiausiai su visa 8313 22| kad jis vėl čionai. Ir kad nešdintųsi šalin visi pašlemėkai. Aš 8314 4| poniukui, kad apsiverstų. Neši lažą visą amžių ir duodiesi 8315 20| penkių neišmanąs. Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių. 8316 4| Pasiimi tokią ant rankų ir nešiesi. Kažin kur galėtum nunešti. 8317 9| nusiaubė. Baimė žmogaus, nešiojančio valdžios ženklus. Valdžios 8318 27| žolės. O kam jis tą lemputę nešiojasi, kai šitaip šviesu? Alia. 8319 3| botagą, Butkau, su savim nešiojies? Karčemoj šunų nėra, - užkalbino 8320 7| Pora stiklinių vyno jį nešiojo lyg rūgstantis alus statinę.~ 8321 23| išlaikyti paslaptį? Ir ją nešiosis su savim kaip neatperkamą 8322 2| Petrui vartyti rąstus ir nešioti pačias storąsias pliuskes. 8323 6| padaužys, jog tyrelio kipšas nešis užsimerkęs. Jeigu jau kartą 8324 19| ašaras įsiliedamas, ir jau nešiu pašto dėžutėn įmesti. Ir 8325 2| Tu jau dabar, Laurynai, nešk savo kavalšes lauk. Bo kai 8326 5| Nori?~ - Pusantro, ir neškis.~ Iš kilos pusės negailestingai 8327 16| zimagorus ir užtrauks jam nešlovę. O kas jaunimui rūpi?~ 8328 23| pasakė turbūt. Prusnos jo nešluostytos nuo užpernykščių metų. O 8329 2| užsidirbti, tas dirbs. Už kitus nešnekėk, - didžiai pasipiktinęs, 8330 27| O tu, Petriuk, taip nešokinėk. Jei per daug užlupęs, tai 8331 2| tamstyte, neštukavok.~ - Aš neštukavoju, - vyrukas stengėsi iš pasiutimo. 8332 2| Nujau, tamstyte, neštukavok.~ - Aš neštukavoju, - 8333 3| prasčiokų. Aš tuojau bėgu namo, nešu pačiai cukrelio dėl arbatos. 8334 18| netrukus su laikraštin susuptu nešuliu po pažastim.~ - Iškaskit 8335 3| dzinguliukus, vis pataikydamas kuo nešvankesnį žodį. Krivickas Vargdienis 8336 22| ževernojo kaip įmanydamas nešvankiau, tartum tyčia kieno papirktas 8337 3| nusivalydamas rankas po nešvaraus darbo.~ - Praversi dar 8338 27| prigesusią pypkę.~ - Nešviesk į akis, ba kai trauksiu, 8339 22| kaip ir jis. Vargstančio ir nežinančio, dėl ko.~ - Neičiau aš. 8340 23| negudriai kaip ir visi, nežinantieji ir pasikliaunantieji neaiškia, 8341 12| ne svetima, kelionės ir nežinios išvarginta mergina, atsiųsta 8342 5| metu. Ir pridėjo nė pats nežinodamas kodėl: - Dviračiu.~ - 8343 12| apystoriu balsu:~ - Nieko tu nežinojai. Neklausykit jos, ką ji 8344 25| kaip kvailai darė per savo nežinojimą. O turėjo iš karto suprasti, 8345 21| vakarėlyje. Jaunystę leido nežinojime. O net rankai pakelti ir 8346 5| skaudančios rankos. - Negi ir nežinojot? Juokiatės turbūt?~ - 8347 13| Iš kur žinai?~ - Nežinosi mat.~ - Tai gal žinai, 8348 19| mulkiai vaikinai, nežinote. Ir nežinosite. Ji turi gintis senio, kapų 8349 19| Jūs to, mulkiai vaikinai, nežinote. Ir nežinosite. Ji turi 8350 12| vandenį, niekas tos vietos ir nežinotų. Bet jie nudainuoja, ir, 8351 23| štai kas. Ir be reikalo jis nežiopčiojo. Petras tik juokėsi, kai 8352 15| Paprasčiausiai - galėjo nežiūrėti į kalendorių ir nesirausti 8353 21| akiniais?~ - Be. Gal dar nežlibas? Tik prieš tave kaip žvirblis.~ - 8354 15| kiekvieną iš visų pusių. Menki, nežymūs dalykėliai gali patapti 8355 20| gyveno kitu kuom. O kad niaukstosi, kas čia ypatinga?~ - 8356 18| ežero, telkšančio jų vidury. Niaurių įdegusių vyrų būrys, purvinų 8357 15| baubė. Jautis šnypštė ir niaurojo, ragu versdamas kurmrausį. 8358 18| ir apmaudo, kad gali ši niekadarė užvilkinti jos valandą, 8359 18| darbas buvo miškus ginti nuo niekadarių. O piemenio - jo neklausyti 8360 11| nupirkti kokį nors dailų niekelį. Ta mintis jam labai patiko 8361 20| menki ir niekuom nepasižymį niekeliai. Iš viso jis nebežinojo, 8362 17| apstatytą visokiausiais niekeliais. Tegul jau būtų, nes yra 8363 3| auksu žvarba. Petras, tiesa, niekina uniformas, bet kas mums? 8364 18| ir veiklos. Kad ir kaip niekindama visa, kas jos tiesiogiai 8365 2| patapti. Ir visi žmonės aplink niekingi ir šleikštūs su savo menkais 8366 1| Petrai. Ar tu gąsdinsi, ar niekinsi, ar ką kita darysi. Ar geriau 8367 1| tikrųjų? Aha, pigu spręsti ir niekinti, kai viskas aišku ir norai 8368 14| Bet kas tavo rankai?~ - Niekis. Nuspaudžiau.~ - Kaip 8369 27| nebežinojo, ką veikti. Nupirkti niekniekius galėjo bet kada ir bet kur. 8370 26| Tilius žegnojosi, jog jis čia niekuo dėtas, bet Baikščiui visgi 8371 17| vaikui pavydėtų laimės? Niekuomet. Tačiau ji mane, kad daugiausiai 8372 20| aprašyti visokie vagys, niekšai ir kitokios pasibaisėtinos 8373 2| išsikeikti ir grūmoti. O nagai niežtėjo ir krumpliai pabaldami gniaužėsi. - 8374 6| čia viskas žinoma ir kad niežti mergai liežuvis. Bet liek 8375 3| elementoriaus eilutes - dagens nihyter, svenska dagbladet, stokholms 8376 27| iš visų pusių piktų šunų ninkamas. Kažin kas bendra buvo abiejose 8377 8| diržus, įtingę ir žiovulio ninkami, kėlėsi vyrai nuo gausybės 8378 16| turtą - miškus, be atodairos niokojamus kurui ir statybai. Durpėmis 8379 3| žiemkeliais. Tai vienos, tai kitos niro iš tankumynų ir pro eiguvos 8380 12| pievutėje. Kažką lydėjo nirtulinga pempė, kas nors turėjo laužtis 8381 21| ledai, ir liūtis, ir baisus, nirtulingas vėjas.~ - O taip maloniai 8382 26| sukrečiamu kūnu, apsikabindama nirtulingu glėbiu ir bučiuodama.~ - 8383 25| tik dabar. Ir ji pyko ir niršo ant savęs, kad nenueis ir 8384 11| sekdamas prižiūrėtoją.~ - Niršta ant manęs.~ - Gavo į 8385 22| parduotuvių. Jis tegalėjo niršti ant savęs ir dar didžiau 8386 9| išgalėmis tramdė smaugiantį niršulį lyg graudulio ašarą, atkylančią 8387 2| pjūklai, sukosėjo kirviai. Vėl niūkiami arkliai traukė braškančius 8388 23| suokalbio daina. Jeigu ji niūniavo virtuvėje arba eidama per 8389 18| krūmų, nuo einančio ir niūniuojančio piemens. Ir priešingoje 8390 3| pritemo jos poakiai, ir niūria gaida praskambo jos žodžiai, 8391 25| nebemiela. Viskas apsitraukė niūriais šešėliais. Ir saulė, matoma 8392 25| lyg atnašaujant piktam, niūriam tyrelio dievui. Ir Agnė 8393 19| stūmė kuo greičiau iš tos niūrios vietos išsiveržti ir pasiekti 8394 2| Ašaka įsirėmė jo gerklėje ir niūriu, juodu, bekraščiu kaip tyrelis 8395 16| moksleivių, artėdamas prie ano niūros.~ - Jukš, piemengali, 8396 17| verčiantis vis gilyn ir niūryn, ji galėjo persižegnoti 8397 16| negalėjo nuryti skubėjimo ir niurzgėjo neatsileisdamas.~ - Va 8398 23| draugų ir brolių.~ Vasara noko. Šilta, karšta kaip prikūrenta 8399 20| kad vienam delne ištrintų nokstančią varpą ir bendrai pajustų 8400 25| valandų, kai ji pašokdavo ir norėdavo bėgti Basiuliškių kieman 8401 19| muilina,-nesutiko kiti, norėję lik pasiginčyti.~ - Kaip 8402 10| jūs, tėvai, ją bergždžią norėjot išlaikyti. Ar nežinot, ką 8403 2| neriša prie medžio. Kas norės užsidirbti, tas dirbs. Už 8404 4| Ačiū, ačiū. Gyvensim ir norėsim,- didele sparta baigė eigulys 8405 24| Butelis jo rankoje kaip žvakė, norinčio sau kapą apsišviesti.~ - 8406 16| be to malonumo. Tik gerti norisi.~ - Gerti tai gerti, 8407 21| nė uždarbis, nė numatyta norma.~ Užeidavo lietingos 8408 7| vyrai kelinta diena. Nė normų, nė taisyklių - kas buvo 8409 12| kokias nori. Ir tai ne jūsų nosiai.~ - Pamėginsim ir mes, 8410 1| plaukus tepdavo ir pusę nosinės išleidęs iš kišenės. Aš 8411 26| ištarė žodžius, kurie galėjo nuaidėti kaip šūviai vidurnakčio 8412 20| O direktoriai smelkėsi į nualintus buvusių dvarų centrus ir, 8413 22| nepabėgs. Prisišoks iki nualsimo ir paskui nebeužmigs. Taip 8414 17| samdiniai, jų mergos, bandos nualsinti piemenys miegojo išsižioję, 8415 19| nulieta ant kūno. Ir vyras nuaugęs jau neprastai. Kur tu rasi 8416 12| mokesčio, buvo jau dailiai nuaugusi ir prastypusi mergiotė - 8417 8| kaip sidabro grandinė tyrai nuauksintu skliautu. Ir jų sparnų plunksnos 8418 17| apnarpliotas spygliuota viela ir nubarstytas sudaužytų butelių šukėmis. 8419 15| rungu turgaus dienoj, tai ir nubaudė komendantas mėnesini. Be 8420 9| tokias kiaulystes, ir bus nubausti. Visu griežtumu. Pagal įstatymus.~ 8421 18| valandėlę nuo pokaičio ar nubėgdami vakare. Doveika parėjęs 8422 8| skubėti? Kur tu čia labai nubėgsi?~ - Arklius aš pašersiu, - 8423 12| mūsų laidarių kirtime, kaip nuberta.~ - Kad bijau gyvačių, 8424 13| Iš tolo laukas atrodė lyg nubertas kupstuojančiais bulvių ir 8425 26| drauge bet koks laimėjimas nublanksta, netenka savo vertės. O 8426 12| Tuo pačiu atsidavė žmogėno nublukusi sermėga ir pašiurę ūsai.~ 8427 22| aukščio ir tokio pat plonumo, nublukusiais lyg linai iš po plūktuvės, 8428 24| žemiau ir žemiau leidosi. Nublukusių stagarų platybė kėlė širdyje 8429 20| pakritusį. O antakiai, saulės nublukyti, klojo tamsius šešėlius 8430 2| pasisveikino eigulys. Ir, pirštine nubraukęs sniegą nuo pagalio, atsisėdo, 8431 17| prieš užsigavint. Jau kad nubrėždavo, kad nutrypdavo. Tik, žinoma, 8432 13| daubas. Žaibas vis aiškiau nubrėžė jų kontūrus. Vis labiau 8433 13| nebuities išnirdavo jos veidas nubrėžtomis blakstienomis, praviromis 8434 26| visa kita pasiliko. Ji - nubrėžusi šviesų ruožą debesų apniauktame 8435 12| Bet jie nudainuoja, ir, nubrinkus arklių mėšlui ant žiemkelių 8436 11| Odekolonu kvepėjo raudonai nubrūžinti karininkų sprandai parado 8437 17| jausmų ir pagatavas kojas nubučiuoti. O ji tai pavargusi, lai 8438 25| Ką ji man padarys?~ - Nubugdys kur ir paklaidins. Ir namų 8439 11| ant grietinės bidonų ir nubugdysiu. Gerai kaulus pakratysiu 8440 1| kalendorius. Unkštė jis botagais nučaižyto šunies balsu, kaleno dantim 8441 3| matytum. Taukinais nagais būtų nučiupinėti ir musių numarginti.~ - 8442 12| vietos ir nežinotų. Bet jie nudainuoja, ir, nubrinkus arklių mėšlui 8443 21| ir nebeišeis. Ir gerai. Nudainuosiu kaip tavo pusdėdis Petras 8444 15| kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, 8445 6| neatšaukiamu tuštėjimu, nudardant grubiu grindiniu paskutiniams 8446 1| pašto ženklo, antspaudais nudaužytas. Reiškia: prašau, ponas, 8447 6| kritę vandens stiklinėn, jį nudažė savo spalva ir žėrėjo.~ 8448 26| akis ir protą, visą žemę nudažiusio neįtikimai žalia spalva, 8449 24| tekės gyslomis, visą pasaulį nudažydama skaisčiai žalia spalva. 8450 20| vaikis apsišovęs, iš anksto nudėdamas savo pamotę. Ir visi, kurie 8451 4| žarnų.~ - Eik, eik? Jau nudedat žmogų. Krivickas ir zuikio 8452 3| Juk žadėjai?~ Tilius nudelbė akis, lyg kažką negera prisiminęs.~ - 8453 7| emaliuota, prie sienos, nudėtos baltomis plytelėmis, visai 8454 5| gryčios langas, taip skaisčiai nudėtus, tokiom brangiom drapanom, 8455 16| pusėtinai. Ir širdį žmogui nudiegė, ir graudu pasidarė, kad 8456 22| Silpnumas per strėnas ir nudiegia, vien jau pamislijus.~ 8457 26| nurūkę ir nuo kandiklio nudilę dantys. Galvą įtraukęs, 8458 1| iki paskutinio, kruvinai nudilinto cento. Traukdamas pjūklą, 8459 6| lyg išskidėjęs marškonis nudraikė padangę, prilaikydamas saulės 8460 25| lėkti, skristi padebesiais, nudraskyti paukščiams sparnus, nulaužyti 8461 16| galva movė tiesiai į pilvą, nudrėbdamas į kelio dulkes užpuolėją.~ - 8462 22| Jule, savo būsimąja, buvo nudreižę kaip prigulint. Ponai su 8463 3| vanta iš pirties kiaurai nudrengtas miške. Ką gi Gužas - pavargęs. 8464 21| Jis pastatė dviratį ir nudūlino kiemu. Jis parsinešė nuovargį 8465 11| Didžiulis raudonų plytų pastatas nudulkėjusiais langais, virpančiais ant 8466 9| visas girtumas tebuvo tik nuduotas. Gužienės sąžinė, nors ir 8467 20| suneręs užpakalyje, galvą nudūręs, lyg stengdamasis aptikti 8468 27| su manim kalbi? Velny tu nudvėsęs! - atsitraukė Doveika, tartum 8469 9| Meiliūnų? Ir iš kur tą uniformą nudžiovei? A? Atsakyk man! Jau man 8470 10| už tą patį. Dar didžiau nudžiugino pasakęs, jog nė poilsio 8471 24| sužiedėjusių sakų gurvolais, pusiau nudžiūvusiomis šakomis. Jos pleškėjo kaip 8472 27| išbandyto, kad laimė - vienam nueidama, kitam pareidama. Jam laimė 8473 18| kastuvais ant pečių, einančiu ir nueinančiu. Medžiams uždengus reginį, 8474 17| šoferis, ir dumiam į miestą. Nueisim į kiną, paskui... Paskui, 8475 21| toli. Kiek toli jaunųjų nueita, ji neturėjo kada apsvarstyti. 8476 17| Ji svarstė ramiai savo nueitąjį kelią, vienu ryškiu vaizdu 8477 17| ir vėl į kalneli. Pėsčias nueitum ir dar nespėtum pypkės išrūkyti.~ 8478 20| pėdas. Šimtai pėdų buvo nuėję tąja ežia - ir jo paties, 8479 10| prisakymą kailį vadžiomis nuengsiu.~ - Iš kur jis atėjo? 8480 26| apivarai, ir miežių akuotų nuėsti sprandai įsidega tokiu karščiu, 8481 17| Gal pas daktarą tam tikrą nugabenti, kad apžiūrėtų ir patikrintų? 8482 16| krantas, nuplikintas saulės ir nugairintas vėjų, bėrėsi lyg šašais 8483 5| saulės ir vėjo. Įdiržusi ir nugairyta oda atsileido ir pašviesėjo. 8484 26| ar iš tos tūžmasties kitą nugalabysiu. Tai taip tik atrodo - netiki 8485 18| pašiurusios, kaitrų ir darganų nugaląstos varpinės, tarpais prislopdamas, 8486 24| Jie buvo ką tik sugrįžę, nugalėję ugnį ir užsipelnę poilsio. 8487 10| iš tėviškės. Vaikystėje nugalėjusi raupus, didelį atsparumą 8488 8| atsisakymas savęs padėjo jam nugalėti ir pralenkti save.~ - 8489 16| Valio! Valio! - subliuvo nugalėtojų būrelis. Visas tiltas drebėjo 8490 10| keturiolikos metų. Kažin, ar nuganys?~ - Nuganysiu.~ Plonas 8491 10| Kažin, ar nuganys?~ - Nuganysiu.~ Plonas balselis pasigirdo 8492 27| kelio, nutrypta, kruvinai nuganyta dobiliena pasiekė jauną 8493 7| Tik su dainelėm giesmelėm nugarbstys į Laumakių smėlyną.~ - 8494 18| prie kapos.~ - Dar mus nugarbstysi. Susimanysi Baikščio metus 8495 18| auliukais.~ - Savo pono nugarbstyti. Lygino mano šonus šermukšnine 8496 10| įneštų jų urkštynėn. Medžius nugenėjo aplink trobą ir langus iškirto 8497 15| dainuodami, atsakančiai nugėrę magaryčioms. Tik su Krivicku 8498 26| neišsipagiriojai? Tiesa, per daug buvo nugeriama, trupučiuką per daug. Visa 8499 15| matėsi. Pilnuose ir pusiau nugertuose buteliuose.~ - Ir sau, 8500 1| būtų aukštus mokslus išėję. Nugiedojai, Petriuk.~ - Nenoriu. 8501 26| tave apsėdo? Ar taip tave nugirdė eigulys savo žoline, kad 8502 11| debesys vertėsi kūliais, lyg nugirdyti. Jis buvo namie, jis artėjo 8503 4| Įžvalgi šeimininkė spėjo nugirsti, kad su upės prakasimu nesibaigs. 8504 15| išsižioję, kad daugiau nugirstų ir paskui liežuviais plaktų, 8505 11| Lauriukas duodavosi nuglostomas ir pamažu, pamažėliais atsileisdavo.~ - 8506 5| rankytes išbučiuosiu, veidelius nuglostysiu... Broliai lietuviai...~ 8507 15| kaip iš pirties, močiutės nuglostytas, naujos drobės marškiniais 8508 11| mokėdavo gražiuoju nutildyti, nuglostyti, pasiguosdama pati, padūsaudama.~ - 8509 3| darželio tvorą per žiemą nugrauždavo arkliai, statinius ištraukydavo 8510 8| sustos, prisiriš arklį prie nugraužtos tvoros ir seilę varvins.~ 8511 4| įmerkė galvą į dubenį su nugraužtų silkių liekanomis. Gelsva 8512 6| pagaliai, talpniai užpildę upę, nugrindę gruoblėtu, judančiu tiltu. 8513 10| ne iš karto. Vieną vasarą nugriovė senuosius laidarius, ir 8514 17| upes vingyje, kur status nugriuvęs molio skardis alsavo dienos 8515 7| klimpo stačiuose molynų nugriuvimuose, lenkėsi užtakių ir skubėjo 8516 3| priespaudos nėrėsi lanksčios nugulėtų karklų vytys. Ūždamas sniegas 8517 25| kambarėlio mielą langą, nugultą alyvų krūmo, į kurį kažkada 8518 24| pakraščiai, visi žolynai nugulti ir nusėsti. Jonas ir Tilius 8519 10| matyta kur? Toks užvargęs, nugybęs, kaip milinė pirštinė. O 8520 27| kaip juodas miškas. Jis bus nugyvenęs be reikalo. Tuščiai. Nieko 8521 14| nukaršintų, jos gražiai nugyventų sau, viena kitai padėdamos. 8522 26| pajuntamo sąnarių gėla, kaip nujaučiama audra dideliuose nuotoliuose 8523 26| tai nujausti - baugino. Aš nujaučiu. Iš pat ryto kažin koks 8524 4| rūpesčių, lakstymo ir didelių nujautimų.~ - Ačiū, ačiū. Gyvensim 8525 23| Krivickas Vargdienis. - Nujos jam tą bobą iš po akių. 8526 22| nušvitę veidai ir žalumynais nukaišytos sienos, ir nušveistos grindys, 8527 1| pašaipi nuomonė apie visa, ką nukalbėjo. Negreitas jis parodyti 8528 14| suvirpo. Ji buvo per daug nukamuota lūkesčio nerimo ir tyliai 8529 4| gindamasis nuo miglos. Kas dar nukando bent žodį ir pavilko kojas, 8530 2| priepirtyje. Lašų karoliai nukaro nuo šakelių, kurias taip 8531 16| Prisigaudys gyvačių ir jomis nukarstys palapinių sienas, kad daugiau 8532 27| išplėšdama visą daržinės sieną, nukarusią pastogę ir žmogų, staiga 8533 25| užrašo. Ir už tai - tik nukaršinti senutę. Dėl vestuvių visai 8534 14| užrašyti ir namus, ir žemę. Ją nukaršintų, jos gražiai nugyventų sau, 8535 27| lazdom, su skėčiais, su nukaršusiomis savo pačiomis. Auksinis 8536 1| žioji.~ - Tad gal ką ir nukąsiu.~ - Šuniškas amatas.~ - 8537 13| Bulvės, tiesa, jau buvusios nukastos, atartos ir nurinktos. Bet 8538 3| žudė klaikios mintys, ūmai nukeldamos į naktų glūdumas, kaip juodą 8539 12| ar užteks?~ Kaimietis nukėlė kepurę, paėmė pinigą ir, 8540 10| Kai anais metais drangas nukėlei, tai taip ir galuojies.~ - 8541 25| gilumą, į tamsą. Kai koją nukels nuo paskutinės - laiptus 8542 11| tai buvo akimirka, jį ūmai nukėlusi į prietemą šeimynos kambary.