| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
8543 6| gluosnio šakelė, tirštai nukibusi geltonomis plyštančių pumpurų 8544 24| rūsio gėrybes, išvarčiusi ir nukilnojusi puodynes nuo tvorų. Julė 8545 18| strapinėdamas savo vargana koja, nukinkė kumelę. Ji iš anksto lenkė 8546 11| šukuoti ir verpti, milui nukirpti, nuspausti, suvelti ir dažyti. 8547 25| visai nereikia.~ Taip nukirsdama, Agnė, be abejo, žinojo, 8548 7| čirškesį kreivakojis.~ Jonas nukirto rūsčiai:~ - Tu taip nekriuksėk. 8549 15| čia nesislėpė kur giliai nukištas dygsnys, siejantis visus 8550 16| Velniai žino, kaip mes ten ir nuklamposim. Ir ko man ten vilktis, 8551 24| Bet kur tau ten... Kol nuklibuotum, kol ką. O kai reiktų bėgti 8552 11| aptemdindama šešėliu ir nuklodama paviršiuje, lyg šviežiai 8553 6| blizgančių spyglių, storai nuklojusių žemę ir šaknis, po kuriomis 8554 18| nepigius daiktus, tasai nukluikęs žmogutis. O to jis negalėjo, 8555 12| aukšto kambarėlio ji galėjo nuklysti medžių viršūnėmis tiek toli, 8556 4| įpranti... Va, Gužien, aš nukniaukiau vieną bonkelytę. Nereikia 8557 24| bulvėmis ir surūdijusiu užkulu, nukniauktu iš šeimininkių, išsistovėjusiu 8558 22| kur žiemą garksojo galvas nukorę miško vežėjų arkliai, kurie 8559 13| ant dugno lentos, kojas nukorusi žemyn. Tilius sėdėjo skersom 8560 16| susėdusių ant grindinio, kojas nukorusių žemyn, rūkančių ir spjaudančių 8561 1| batus. Eini nusiprausti, o nukrapeni ne ten, kur reikia, o daržinėn 8562 4| pusbonkį Tilius ir, nagais nukrapštęs laką, paukštelėjo dugną 8563 19| už marškinių ir tarpais nukrečiančio tokiu stiprumu kaip nejučiom 8564 23| ir pasirąžė. Jo žodžius, nukreipiančius kalbą kitur, jis sutiko 8565 14| žvilgsniai ir mintys taip pat nukreipti jos pusėn, ir jie pusiaukely 8566 20| širdis kaip ledo plytelė. Nukrinta kelios ašaros, ir jis sutirpsta. 8567 6| Labai aišku, ir iš karto nukristų keli svarai, varginamai 8568 22| tik užsisvajojęs. Pakėlė nukritusią pypkelę ir padaužė į paminos 8569 27| ranką, begrabaliojančią nukritusio ginklo. Monika kniubo keliaklupsčia, 8570 16| senos eglių ir pušų skujos, nukritusios nuo medžių ir išnokusios 8571 18| geriau, ji manė, tokioje nukryžiavimo padėtyje. Ir užsimerkus, 8572 12| rūkas. Grelimame name, į kur nukulniavo kaimietis, sužibo šviesa. 8573 15| vadžias jau vis galėsi nulaikyti, kol apgis?~ - Smulkmena, - 8574 9| pasiruošė gerti, jau didumą nulaistė. Petras sėdėjo priešais, 8575 18| ramaus, švelniai vilnių nulaižyto smėlyno. Ir apaugusio medžiais 8576 3| įsmigusį aštrų kalaviją nulaužė senis Baikštys, kad ir kaip 8577 9| atsikelti, tik ištiesti ranką ir nulaužti aštriais spygliais pasišiaušusią 8578 25| nudraskyti paukščiams sparnus, nulaužyti stirnų ožiams ragus ir sukristi, 8579 1| reikšmės tinkamam medžio nuleidimui. Skiedros burgzdamos skrido 8580 21| pirtį kada nors. Motera nuleidžia per akis tik savo krautuvės 8581 26| skaudžiu priekaištu prabilo, nuleisdama galvą ant peties. - Myliu 8582 12| nubėgs iš tyrelio. Ežerą nuleisim.~ - Ežerą?~ - Nugi, 8583 19| O tam patykojęs strėnas nuleisk su vėzdeliu. Ir bus tvarka. 8584 1| Metro ilgio pagaliais raižė nuleistą eglę, krypuodami priešpriešiais, 8585 16| gerutis. Sėsk ant dviračio ir nulėk į krautuvę. Acto neturim 8586 2| pranešimo.~ Smarkia risčia nulėkė važys. Iš visų pakraščių 8587 14| negalėjime žengti pirmą tvirtą ir nulemiantį žingsnį, ar nedalioj, kurios 8588 4| tą žinią Baikštį negyvai nulesinsim. Neškit degtienės!~ - 8589 12| čerpės ir lentelėmis dengti, nulieti švediškais dažais, aukšti 8590 5| tų berniukų.~ Eigulys nulingavo tolyn į dūmus, į prieblandą. 8591 14| visą kamaros sieną galėjo nulipinti rusiškais rubliais. Jeigu 8592 5| Valkiojasi dabar proklamacijomis nulipintu snukiu ir visiems giriasi. 8593 8| žingsnius atbula. Ir apsisukusi nuliuoksėjo, vydamosi saviškius.~ 8594 10| einančius vieną ir kitą nulydėjo į Laumakių kapelius. Striūnos 8595 14| už vyro. Ji jau turinti numačiusi padorų vaikiną ir esanti 8596 24| kainos. Jis kvietė užeiti ir numaldyti troškulį. Oje, tai tikrai 8597 2| Ir patsai turi galvą. Ir numanai reikalą. Šiandien mes galim 8598 26| kur tu žinai?~ - Tai numanu iš viršaus.~ - Argi?~ - 8599 3| būtų nučiupinėti ir musių numarginti.~ - Gal ten musių nėra 8600 17| praktiškai svarstanti ir numatanti. Beveik visiems tai atrodė 8601 24| kaip ant delno. Julė tą numatė pačioje pradžioje. Nesidžiaugs 8602 11| eigulį. Kito mėnesio pradžioj numatoma jau, - skatino Petras. Tugaudis, 8603 16| pasirinko grietinę, alų numatydami vėlesniam.~ Spėjo atsigerti 8604 12| beveik geri. Ypač didesnysis, numatytas raštinei, kurį pienininkė 8605 16| nori, tik svarbu neviršyti numatytos sumos. Ir juo daugiau sutelks, 8606 9| laikrodį atėmęs, žiedus numaustęs. O dabar tik šonai aplamdyti 8607 24| puodynės, gorčiai ir skardinės, numaustytos nuo tvoros statinių, surankiotos 8608 13| kiekvienam. Ir arkliams tenka numauti pavalkus nuo sumuštų pečių 8609 27| ten šautuvas ant dirvono numestas. Atneškit. Pusbernis pabėgėjo 8610 16| nepuls visi kaip šunes prie numesto kaulo ir, sustoję į savo 8611 26| tūkstančio mylių, medžiams - numetant lapus, vilkui - užsiželdant 8612 20| kaip žolė gležna ir lengvai numinama koja, bet lygiai lengvai 8613 21| senasis eigulys Baikštys numirdamas. Jam tai būtų buvęs peilis 8614 11| Vaistinės panelė šypsojosi numirėlio šypsena ir krabždėjo lyg 8615 24| pamatyti jos basas kojas, numirgančias tolumoj ir dingstančias 8616 12| atsiras laisva vieta, kol kas numirs ar susilaužys ranką, ji 8617 21| Taip jau Doveika numitino? - šiepė merga. ~ Jis 8618 5| viskuom, ką jam pasiūlė, numodamas ranka, lyg tai, ką darė, 8619 5| atsimušusiame šešėlyje. Gal matė jo numuštą ranką, tai ir viskas. Ji 8620 9| priešingai, ne atgaivinti, o numušti mirtinai, kad nė be, nė 8621 17| galėjai matyti?~ Mergaitė numykė patylomis, lyg jai tikrai 8622 20| ir parengtu žodžiu savo numylėtai:~ - Nagi, žmonele, ar 8623 14| pasilikti čia, nes čia jos numylėtas. Ji turėjo būti taip arti 8624 18| kaimynui atsigulti sunkion numylėton žemėn. Kaimynai talkininkavo 8625 20| Monikos, tik jo jaunosios, jo numylėtos žmonos daili koja niekad 8626 27| vaikų ir palikuonių iš savo numylėtosios. O sūnus ne jo. Jis motinos. 8627 12| lankyti savo vyrus, savo numylėtus, ištrūkusius visai vasarai - 8628 21| kad, išmanytų, du kailius nunertų. Praturtėti užsimanė senatvėje.~ - 8629 25| ratų. Vis tiek, kur jie nuneš. Ir vis tiek, kur sustos. 8630 13| šiurpuliais išilgai nugaros, nunešdamas nuovargio ir nemigos nuosėdas.~ 8631 7| skandino alksnynėlius, nunešdami lieptus, žuvų perkalus, 8632 25| išsklaidydavo kuriam laikui, nunešdavo kiton valsčiaus pusėn, į 8633 25| paskutinių įvykių, sumaitotas ir nuniokotas. Miško, kur nesuskaitomus 8634 18| gyva, nė mirusi. Ji buvo nunokęs vaisius, kritęs nuo šakos 8635 12| susilaužys ranką, ji pati spės nunokti ir galės pasiprašyti klebono 8636 10| kaip staklės subudavota ir nunokus jau ant to paskutiniojo. 8637 8| išėję ar piemenį palikę, ar nunokusį karšinčių, ar duris velke 8638 17| pigiai jiems nepavyksią. Nunuodysim sunis, kas mums, įsismaginęs 8639 13| paprasčiausių dalykų, iš nuobodaus ir neapibūdinamai pilko 8640 9| džiaugsmo, pramogos ir įvairumo nuobodokoje tarnyboje. Jo manymu, esą 8641 18| kad pajustų jo vienodumą, nuobodulį ir beprasmę. Kur ji pasidės, 8642 27| pats geriausias daiktas nuoboduliui prašalinti ir palaikyti 8643 12| gegužinę ruošia šauliai. Nuobodžiauti jai neteksią.~ - Šokti 8644 26| arklo rankenų, skaudžiai nuobodžioje ražienų platybėje iki miško, 8645 18| ir susiras takelis iš tos nuobradžios ir slogiu rūku aptrauktos 8646 20| knygos esą beveik tikri nuodai. Jų prisiskaitęs, jaunimas 8647 2| pakšnojo lūpom, taikydamas nuodėgulio karštąjį galą prie apsvilusios 8648 5| pūstelninką su šuneliu, jam taką nuodėguliu šviečiančiu. Šventas Rokas - 8649 24| velėnas, rausti, mindyti nuodėgulius ir žarijas.~ Didesnioji 8650 23| su savim kaip neatperkamą nuodėmę? Jis laikė sugniaužęs gyvą 8651 15| dulkėmis ir slepiančių savyje nuodus, surinktus iš pelkių žolių 8652 13| nepajėgė susitelkti ir visu nuogumu atgaivinti prarastos akimirkos. 8653 27| užstatytos trobomis, ir jis, nuojautos vedamas, traukė per dobilienas, 8654 7| sudalyta kryžmais takų, baigėsi nuokalniau eglių žalilvore.~ Bent 8655 18| slogią ir nejaukią ryto nuolaiką Jonas.~ - Patys nepasiimsim.~ 8656 10| tokia gera, tokia malonia ir nuolankia šviesa, kai sekiojo vaiko 8657 12| išreikšdamas pagarbą ir tuo pačiu nuolankumą. Taip maždaug yra išmiklinti 8658 18| lyg maldoje ir bejėgiame nuolankume nesulaukianti grubaus ir 8659 27| rankšluosčiu ant rankos, nuolankus ir įsitempęs kaip vižlas, 8660 8| siūbuojančioje valtyje ir nuolatinėje pavojaus grėsmėje. Be jo 8661 22| lyg keršydamas seseriai už nuolatinį jo vyriškumo įžeidinėjimą 8662 11| Nė vienas iš jų nebuvo nuolatiniai įmonių darbininkai. Ne vienas 8663 5| Krautuvių gale, tarp kelių nuolatinių būdelių su niekais, tarp 8664 14| beveik basomis kojomis, maža nuolauža, čia atvežta kaip akivaizdus 8665 22| greitį, jėgą. Kur?~ O nuolydis gal baigiasi stačiu skardžiumi. 8666 25| nameliais prie bažnyčios ir nuomininkų dirbama žeme, kad paskui 8667 18| pasiimsim, - pasidavė visų nuomonei Tilius.~ - Palaukit, - 8668 17| kaip dabar nuo savo tikros, nuosavos žmonos.~ Apkartusiu gomuriu, 8669 24| įskaitant ir privatų - Doveikos nuosavybę, nupleškės, ir nė ženklo.~ 8670 5| svaigulio galvoje, tik bjaurios nuosėdos ir kartumas. Ir besiskirstančio 8671 19| iki atsiraugėjimo. Senos nuoskaudos, neviltis ir netikrumas 8672 9| geležim kaustytu batu pamindė nuospaudą. Įsikarščiavusį valdininką 8673 21| delną, jo juodas ir kietas nuospaudas, supleišėjusias ir žemių 8674 20| paviršiuje žymėjo pirštų nuospaudos. Jos pirštų. Plonų, ilgų, 8675 18| kovoti. Monika klausėsi, ir nuostaba kilo jos širdyje. Ji tarėsi 8676 17| žmonių, ir nieko nebuvo nuostabaus, jei pamažu ėmė priprasti. 8677 19| brangiausias, kokia tai nuostabi mergaitė! Dėl jos jis čia 8678 21| ir ilgu, prisiminus aną nuostabiąją naktį. Kas ją taip veikė, 8679 26| jis patsai nustebo, tokios nuostabios minties apimtas.~ - Tss...~ 8680 25| tasai norėjo, tai kokie nuostoliai Doveikai! Miškas rinktinis. 8681 23| avinai. Ar tuom Doveikai nuostolių padarytumėt? Jo trobesiai 8682 5| į teismą už medžiaginius nuostolius.~ - Kokius medžiaginius? - 8683 26| kiek jautėsi seno eigulio nuotaikoje. Ir drauge jį siutinte siutino 8684 18| priešingumu atsiliepė jos nuotaikoms. Lankytojų kaip ir nebuvo, 8685 19| matavo, tik žymėjo ir saugojo nuotakumą. Darbas virė juodame kaip 8686 19| ir gražiai nusvertu dugno nuotakumu, tvenkiant senąja vagą, 8687 6| tebegyveno tęsiniu vakarykščių nuotarčių, taip stipriai vienu metu 8688 20| susidėstančių tais pačiais nuotoliais. Vieną rytą jis pabudo surištomis 8689 26| nujaučiama audra dideliuose nuotoliuose ir be jokių akivaizdžių 8690 12| matė dignį trijų sieksnių nuotolyje, bet ne žalsvą, kaip turėtų 8691 22| vieną lapą Tiliaus ir ano nuotraukas. Į patį geriausią lapą, 8692 25| karoliukus išbėrė pro langą. Tarp nuotraukų ir atvirukų ji pastebėjo 8693 16| namiškiams ir sau, kitus traukė nuotykiai ir neatsiejama draugystė. 8694 10| maišus iki pat kerpių. Tokio nuotykio neturėję, kalėdninkai išlėkę 8695 21| buvo toji smuklė, aprašyta nuotykių knygose ir Laukinių Vakarų 8696 22| buvo susitikę policijos nuovadoje. Ir kaip pasisveikino ant 8697 5| subukytas. Atėjo ir išsivedė nuovadon.~ - Reikėjo protestuoti. 8698 4| smego nakty be pėdsako. Nuovargis sunkėsi į kaulus kaip nakties 8699 2| bet ir liežuvį turi. Ir nuovoką tvirtą. Derėkis ir už mus, 8700 20| alsavimą ir iki kaulų smelkėsi nuošalė pačioje panamėje, vasaros 8701 26| Lyg apyaušrio metu nuošalioje kluonienoje, pabaigus alinanti 8702 20| ją vijusiu ir atvedusiu nuošalion daržinėn. Ant kaktos pasidriekė 8703 10| užmačias. Prakirsti spragą į tą nuošalųjį kampą, parodyti ir kitiems, 8704 8| menkumas, ar pačios vietos nuošalumas nepatraukė žmonių prie bažnyčios, 8705 18| savo keliu, staiga pasijuto nuošaly. Ji pamatė grįžtanti į ta 8706 15| reikės, bet kada dar... O kad nuošimčiai auga, to jau nemato. Kai 8707 14| jos fotografija. Ją pagavo nuožmus pyktis. Ji pasijuto baisiausiai 8708 19| pelnyti didelį pinigą. Griovys nuožulniai vidun sueinančiais krantais 8709 13| Šitaip ūkiškai ir pamokomai nupasakojo saviškiams gerai nusiteikęs 8710 21| Parapija turtinga, tad nupeni savo paršą. Klebonas irgi 8711 25| toliau Milė. - Vis Laurynas nuperka, kai grįžta su pienu.~ - 8712 24| vežimų, plaukė pavėjui tartum nupeštų paukščių plunksnos ir padaigstės. 8713 4| Valio! - suniūkė nupiepęs balselis iš papečkio. ~ 8714 5| Ji sukosi ten, kur ilgu nupikiuotu apsiaustu miestietis pūtė 8715 14| smulkučių vario vielelių nupinti. Jis pašnekėdavo apie Škotiją 8716 15| paranku. Nupirko Doveika. Būtų nupirkęs kitas, tai nieko. Bet jei 8717 17| negaus. Užteks poros sklypų, nupirktų iš savanorių. Ir tai nemažai 8718 26| kuri baigiasi, lyg peiliu nupjauta, ir išnyksta, visiškai išsidalindama 8719 1| skerspjūklis išneša, reikėjo nupjauti vienu pradėjimu, neatsitraukiant. 8720 25| viršūnės smego lyg peiliu nupjautos, puldamos žemai ir nuolankiai 8721 12| daržinėje ar upės vingyje, šieną nupjovus. Kai pasipils moterys iš 8722 27| skirtumas tarp tokio ir vaiko, nuplakto rykšte ir palikto vieno 8723 23| Kaip šviesi dėmė darganų nuplaktoje žemėje. Visada prisimenama 8724 17| pakalnėje baltais kmynų žiedais nuplastėjo putpelė.~ Monika sėdėjo 8725 12| paskandindama tilto rentinį, nuplaudama juodalksnius ir išsikedendama 8726 6| sukilęs vanduo - bet jie nuplauks ir viskas nurims. Ir sugrįš 8727 21| pavandeniui. Kur kitur begali nuplaukti skiedra? Jis gėdinosi savęs. 8728 25| ji išvažiuos. Dar geriau. Nuplaus jos pėdsakus, nutrins bet 8729 13| kas kita.~ - Pirmiausia nuplausim vandenilio peroksidu, kad 8730 23| vaisiai, kai juos purtė, nuplėšdami su šakom. Ne geriau buvo 8731 24| privatų - Doveikos nuosavybę, nupleškės, ir nė ženklo.~ Nori 8732 12| daigas. Kaip jis atrodytų, nuplėšus nuo jo marškinius? Kaip 8733 24| pažįstu geriau negu savo nuplikusią kaktą. Jis be reikalo piršto 8734 19| neverta ėstis. Tegul sau - ar nupliš? Juk ne naginė.~ - Kas 8735 3| Nusivadėjusio selterio gurkšnis nuplovė gaižias nuosėdas gerklės 8736 1| urkštynių surankioti kirtėjai ir nuplukdyti pavasarį į Melamedo tvenkinį.~ - 8737 5| buvo apžėlęs, šlapias ir nuplyšęs, kaip valkata paskutinis. 8738 19| ar aprengsit sušalusį ir nuplyšusį? Tegul šunys, kaip tada 8739 25| laistyta rytmečių rasa, nuprausta lietų ir iškedenta vėjų, 8740 24| įnikdavo skambėti tyru ir nupraustu rugpjūčio dangumi, jo begalybę 8741 6| sniego, pavasario lietaus nupraustus ir nušvitusius saulėje.~ 8742 9| Spės. Juk kur tu čia labai nupulsi. Pamažiukais, ir perdegs. 8743 12| išvalyti, kad blizgėtų. Jo nupuolimas buvo lygus iškilimui savo 8744 23| ir telaukia jo baisaus nupuolimo.~ Kada nors. Kada nors.~ 8745 3| Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą. Ar supratai?~ 8746 24| tariau, kad Doveika bus nupūstas. Nebeliks nė dvasios Basiuliškėse. 8747 11| mėlynavo, lyg dar nespėjęs nupustyti miškakirčių laužų dūmų nuo 8748 8| juodąjį akmenį, raides auksu nupūtė, ir aniuolas su palmės šaka 8749 24| tarpdury. Gubų gubos, gruodu nupylusios dirvas, beregint nyko, ir 8750 23| ūkininkai išlygins duobes ir nuraus žemių krūvas. Bet į tą nieks 8751 6| Už tai mes jiems kudlas nurausim.~ Gera jiems juokauti 8752 3| migla, ryto spinduliais nurausvintu voratinkliu apraizgė jo 8753 12| nepritinka. Pati man kudlą nurautų, jei pasakyčiau. Ale aš 8754 23| pala. Jis jau to neužmirš. Nuravės seniui žilę, pasigavęs kur 8755 16| koja paspyrė akmenį, kuris, nuriedėjęs tilto grindiniu, plumptelėjo 8756 19| ranką, ir iškeltas butelis nuriedėjo į žolę. Kur ugnis, ten ir 8757 13| ir, baltom dėbčiodamas, nurijo keiksmą. Tilius, apgręžęs 8758 17| Kai jau viskas buvo nurimę ir lauke, ir namo viduje, 8759 26| matai...~ - Ak, ne tai. Nurimk. Bet vis tiek negerai. Labai 8760 10| atvažiavo, atrado motiną nurimusią visam laikui.~ O garbstymo 8761 13| buvusios nukastos, atartos ir nurinktos. Bet žinoma, kad jau po 8762 16| grupes ir duodami aiškius nurodymus.~ Žmogus nusiėmė kepurę, 8763 26| vietoje, lemties pirštu nurodytoje. Ir todėl privalomoje išgyventi 8764 27| rezginiais apsipynę karvių ragai nurudavusioje ganykloje tarp aplaužytų 8765 19| vainikėlis ~ Nuruduos, nuruduuuooos - ~ Mano juoda kepurėlė~ 8766 26| nemeluota šypsena prasišiepė jo nurūkę ir nuo kandiklio nudilę 8767 12| išmaurojo ir dulkes keldamas nurūko kažkas toks su langais ir 8768 15| jog kurią dieną visa tai nurūks su vėjais, be žymės ir pėdsako. 8769 24| tėvynė. Tegul pleška, tegul nurūksta. Bus švariau ir lengviau 8770 20| keikdamiesi, karčia seile nurydami svajones apie gerą gyvenimą 8771 8| pylėsi skaisčiu žalumu veja, nusagstyta geltonų šalpusnių žiedų. 8772 16| teaprėpiami skynimų plotai, nusagstyti kur ne kur sėklinėmis pušimis - 8773 1| pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo. 8774 1| valandą beveik tiksliai galėjo nusakyti, ar būdavo saulėta, ar apsiniaukę.~ - 8775 21| paieškoti. Jau geriau toks, negu nusaldintas miestelio ponulis. Ką jis 8776 23| vaikščioti per naktį. Bet kas nusaugojo mergą. jei jai pačiai užėjo 8777 4| tyrelį.~ - Su kuom jį nusausins?~ - Tave gerai pakočios 8778 16| išvarysim griovius, kai nusausinsim, ir pradės. ~ Ežeras 8779 24| kurios tegalėjo atsigauti tik nusausinus, išeidavo pasivaikščioti 8780 4| Ne, katytės. Vieną aš jau nusavinsiu. Gužienė ne tokia, kad nepagalvotų 8781 8| tartum drėgno alsavimo garais nusėdęs. Ar tai jis buvo atsinešęs 8782 23| skubančius laukus. Vilkija nuseko. Brastos akmenys išniro 8783 25| šonan, perlipo išvartomis nusekusią Vilkiją ir nejuto, kaip 8784 22| ir pabėgti. Taip sapnas nusiaubia žmogų, ir pabudęs jis dreba, 8785 20| puolančia iš aukšto, kurios nusiaubiančiame tvane jis buvo atsidūręs 8786 14| šaknim. Karšto, audringo ir nusiaubiančio vėjo jis laukė.~ O matė 8787 26| buvo garsiai rėkiantis ir nusiaubiantis gandas.~ - Taip...- patvirtino 8788 24| pat buvo praėjusi audra. Nusiaubusi rūsio gėrybes, išvarčiusi 8789 6| Pavasaris tartum nuo sieto nusidaužęs dveigys žvengdamas ir spardydamasis 8790 8| nubristi samanomis iki ežero. Nusidaužti bet kur, į dar niekad nebūtas 8791 20| lašas, ir man visas pasaulis nusidažė tąja spalva. Jis buvo baisiai 8792 27| daržinių stogai. Už spalvingai nusidažiusio miško kampo pranykstantis 8793 23| Jis nyrino pakrūmėmis lyg nusidėjėlis bažnyčioje nuo klausyklos, 8794 2| susigarbanavusiu plauku ir nusidrabstęs putomis. Lėkė jis, matyt, 8795 16| pelėsiais apsitraukusi samana, nusidraikiusi mėlynių ir spanguolių vaškiniais 8796 25| kaminą, ir dulkių grąžtas, nusidriekiąs paskui nuvažiavusį autobusą. 8797 27| jis neužmigo. Pasikėlė, nusidulkino apsiaustą ir patikrino kišenes, 8798 16| aiškius nurodymus.~ Žmogus nusiėmė kepurę, persižegnojo ir, 8799 4| atlenkė kailinių apikaklę ir, nusiėmęs kepurę, padaužė į šoną, 8800 16| nepajudėjo. Neatrodė, kad būtų nusigandę aukšto juodėkšnio vyro, 8801 9| atradęs gulintį žmogų. Nusigandęs, nes manęs, jog negyvas. 8802 23| jau... Nieko... - vapeno nusigandusi Veronika.~ - Išeik, - 8803 23| atsitiktų. Tai kas? Ar ji turėtų nusigąsti ir sustoti? Ne, ne, ne - 8804 13| viršūnės ant kitos, siekdamosi nusigauti patin žydrynės dugnan, ir 8805 4| žmogaus pulti. Kas taip matė? Nusigėrei, tai ir eik namo.~ Tiesa, 8806 3| leistų kokį ąžuoliuką šulams nusigerti, išvarė juos ir paleido 8807 13| apmalšęs lietus. Debesys nusigrudę, išskidę, atidavę žemei 8808 21| Ar jam nevertėjo su jomis nusigrūsti kartu? Tada, kai dar buvo 8809 27| kai pradėjo supirkinėti nusigyvenusius naujakurius ir kelti savo 8810 22| susikibusios ir traškiai nusijuokdamos. Jos žinojo, kas kurią ves 8811 2| laukdami, kad tas nusikeiks, nusijuoks ir, sėdęs į važį, suplieks 8812 25| jis vieną kartą. Šautuvą nusikabino nuo sienos. Apžiūrinėja, 8813 6| ritmą. Jis artinosi savo nusikaitimo vieton. Ji gąsdino ir traukė 8814 6| ir traukė kaip kiekvieną nusikaltėlį žvilgterėti nors iš tolo. 8815 15| vaizdą būtų gavęs. Ne jo nusikaltimai, kitų pramanyti, ne kas, 8816 25| ragus ir sukristi, mirtinai nusikamavus, tyrelio samanose. Kada 8817 2| Melamedą laukdami, kad tas nusikeiks, nusijuoks ir, sėdęs į važį, 8818 19| raiboji.~ - Ei, tu ir nusikeikti nemoki kaip reikiant. Bus 8819 14| Jis nepabūgo ir toliau nusikelti, kad tam savarankumui paruostų 8820 16| buvo ištūnojęs po krūmu ir nusiklausęs, kas ką ir kaip vadina. - 8821 4| apsišluostė burną. Dar nusikosėjo.~ - Tai klausykitės. 8822 11| Garų, sušutusio, ant grindų nusilaisčiusio pieno tvaikas laikėsi visam 8823 3| Nesvyla ir tau. Spėsi nusilakti dar...~ - Pinigėlio tai 8824 4| ir pridera miško sargui. Nusilakusi kirtėjų krūva jį pasitiko 8825 12| tartum kelminis debesys, nusileidęs sparnais ant žemės, tolydžio 8826 14| Nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Skausmingai saldaus šiurpo 8827 11| tvanki ir aistri naktis, nusileidusi iš viršaus ir užspaudusi 8828 25| kopiant į kalnelius ir nusileidžiant į pakalnes, su upeliais 8829 13| viršaus ir iš visų pusių nusileidžiantį, apsupantį ir skandinantį 8830 24| silpnesnius virpčius ir nusileisdamos į žemę auksinėmis kaskadomis. 8831 27| nors įlipdavo ir nedrąsiai nusileisdavo spyruoklinėn, oda aptraukton 8832 11| sąnarius. Jis norėjo, kad nusileistų naktis, jis norėjo, kad 8833 16| neseniai, pons viršininke, - nusilenkė viršaitis.~ - Mums mat 8834 27| apvilkti ir žemai žemai nusilenkti. Ant stalelio gulėjo dvigubai 8835 22| buvo neaišku, ar senis taip nusilesęs, ar apsimeta, traukdamas 8836 3| Gerkim, uliavokim. Negyvai nusileskim. Vieną kartą atsiimkim lig 8837 10| per akis, tad tik darbo ir nusimanymo. Tik su gyvenamąja troba 8838 7| litų kasdien. Reikia tik nusimanyti, o nauda pati renkasi į 8839 16| sušlaps.~ - Tai dar geriau. Nusimesim tas pačias ir braidysim 8840 27| kelią būtų atbėgęs risčia. Nusimetė apsiaustą, tvojo pašalin 8841 3| įvairaus pobūdžio randai. Nusimetęs marškinius, jis galėjo parodyti 8842 14| reikia klausytis švarką nusimetus. Jis turėjo apie ką šnekėti. 8843 6| kareivinėse tų dienų ir labai nusiminė sužinojęs, jog negaus atostogų. 8844 3| kamuojamas ir vis didžiau nusiminiman grimztąs Krivickas. Paraudusios 8845 23| vežimo. Ar jis dėl to turėjo nusiminti?~ Tarp baimės ir pasididžiavimo, 8846 3| paniekinimui matininkų akivaizdoje nusimovė kelnes prie vieno naujau 8847 14| jodo ir kitokių, jei kas nusimuša ar įsipjauna. Dėl niekų 8848 21| Gužas, žmogelis, baigė nusimušti nuo kojų. Mažiausiai du 8849 18| nepaisančio delno, apglėbiančio ir nusinešančio užuomarštin. Ir, kramtydama 8850 1| panerdamos, pamurdydamos ir nusinešdamos kartu. Jis žinojo, kad tai, 8851 20| Jei ne paveldėtos, tai nusipirktos iš nusmukusio savanorio 8852 5| kiši savo pirštus? Pirma nusiplauk, nes nežinia, ką čiupinėjai,- 8853 13| nusimesti kurpes. Prie šulinio nusiprausė ir, dar kelis kartus smarkiai 8854 8| puodynėlę su blindžių šakelėmis, nusipūkavusiomis, papurusiomis geltonai, 8855 21| kilimo, tarp gailių, vaivorų, nusipylusių stambiom aksominėm uogom. 8856 13| pirtyje, kai, dar nespėjus nusirengti, kažkas uždeda garo.~ - 8857 24| apsižvalgė. Kad tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų. Butelis 8858 3| tamsta su protu. Nereikia. Nusiris ir užmigs.~ - Iš kur 8859 13| jiems į akis. Ir kaukdamas nusirito medžių viršūnėmis, kur tratėdamos 8860 14| šoks į patiltės duburį ir nusiskandins. Ir galės tada džiaugtis, 8861 17| bijūno, kurį anas geistų nusiskinti ir prie širdies prisisegti. 8862 3| O barzdą ir dabar gali nusiskusti. Paduosiu tėvo skustuvą.~ 8863 22| sekmadienį naujais marškiniais, nusiskuta, susišukuoja - yra į ką 8864 22| jis žinojo? Tas mirtinai nusisprogęs, sulaužytas, išsukinėtas 8865 4| čia žmonės tarp miškų, kai nusisprogsta. Kurią dieną pakiš pastogėn 8866 10| padėti. Senis turėjo savo nusistatymą ir, kas priklausė bažnyčiai, 8867 25| įvykusia permaina mergaitės nusistatyme. Pyrago iškepsianti tai 8868 1| tai žino kodėl. Tvirto nusistatymo arklys. Jo pati išvaizda 8869 8| dulkių sūkuriu.~ Gražiai nusistojusia putele alus taisė nuotaikas 8870 18| žinių tiekimas buvo įgavęs nusistojusias formas.~ - Ką gero girdėjai 8871 5| stumdo vaikų vežimėlius ir nusisuka, jam praeinant gatve.~ 8872 20| žvilgsnio. Ji sušvitėjo, jam jau nusisukant. Ir tai buvo šukos. Gražios, 8873 27| nesidomėjo, kas dėjosi viduje, nusisukęs į langą, lyg stengdamasis 8874 4| likusi važy, kiurksojo, nusisukusi pavėjui.~ - O kur ponią 8875 7| pasilikdavo. Ei, lydekų! Tik nusitaikyk žeberklu. Tačiau Laurynui 8876 23| žvilgsnį, apmetus nedraugiškai nusiteikusią minią, kuri, rodos, ir telaukia 8877 15| nepanašius ir skirtingai nusiteikusius. Krivickas drąsinosi:~ - 8878 25| kurį kėlė griovkasiai, nusitraukė negirdimai toli. Kanalo 8879 7| didelio namo šono. Atidžiai nusitrynė kojas į plaušinį ir nuleido 8880 8| burnon ragaišio trupinius ir nusiurbdamas po gurkšnelį iš stiklinės.~ 8881 7| Pylė po antrą, o pati vos nusiurbusi lašelį. Jei negaila, tai 8882 12| tėvai. Ką ji galėjo jiems nusiųsti? Nors ji ryžosi spaustis 8883 19| juk, broluži, nutaisyta, nusiūta, tartum nulieta ant kūno. 8884 3| tai pamažėle jam pavyko. Nusivadėjusio selterio gurkšnis nuplovė 8885 22| riekutėmis. O kitos smaguriavo nusivadėjusiu alumi, tirštai apgulusios 8886 3| delnas į delną išilgai, lyg nusivalydamas rankas po nešvaraus darbo.~ - 8887 23| tiek mano. Nusigriaunu ir nusivežu su talka. Pamėgink, sako...~ - 8888 23| popieriaus nebeliko nė žymės. Ją nusivilko koks prašalaitis, pasinaudodamas 8889 19| priešpriešiais. Ir dabar aš negaliu nusivilkti marškinių darbe ar prausiantis. 8890 21| turės visa tai patirti. Nusivilti, prasikeikti. Ūkai aptemdys 8891 11| putoto vandens verpetus, nusivingiuojančius siaura Vilkijos vaga žemyn 8892 4| mostelėjo galva ir susiraukė, nusivylęs sudaryto įspūdžio menkumu. 8893 5| Eigulys pilstė, o jie gėrė. Nusišluostė putas, bet nesiskubino sakyti. 8894 2| graibydamas nosinę lyg prakaitui nusišluostyti.~ - Už nakties darbą 8895 15| Doveika?~ Laurynas nusišnypštė nosį taip trankiai, jog 8896 26| Aštri žagrė raikė. ir naujai nusišveitusi verstuvė guldė ir klojo 8897 12| kažko laukė ir, garsiai nusižiovavęs, patampė kelnes ir paveržė 8898 22| tave lups, durniau tu. Aš nusižiūrėčiau, su kuom ji glamžosi. Kas 8899 10| sienomis, raudonais stogais, nusižiūrėjus į dvarus. Po to daržinės, 8900 22| tipu būtų buvę mažiau, - nusižvengė jaunuolis taip smagiai, 8901 13| apimdama vis didesnę erčią, nuskalautą, nušveistą ir geliančiai 8902 2| Nesutiksim! - iš būrio tirštumos nuskardėjo balsas.~ - Kodėl ne? 8903 26| dėkingumu palenkiant galvą ir nuskęstant svaigime.~ Pasisėjau 8904 26| nakties indą. Jame galima buvo nuskęsti ir išnykti, nepaliekant 8905 2| girininko, ir tuojau abu nuskubėjo ant kelio, kur stovėjo važys. 8906 5| Braudė, tuo palaikydamas nuskurusius savo tautiečius. Norėdamas 8907 11| velniai. Odekolonu dvelkė nuskusti karininkų sprandai. Kad 8908 2| būtų rėžęs į jo rūpestingai nuskustus žandus, turinčius mėlyną 8909 18| neraginami. Vienas barzdą nuskuto, kitas važiavo miestelin 8910 17| Doveika tai matė ir sunkiai nuslėpė pasitenkinimą savo žvaliose 8911 10| Net gera pasidarė, kad nuslinko sunkumai nuo širdies. Vestuvėse 8912 20| atbėgs ieškoti pasigedusi, ir nuslūgs sunkumas nuo širdies, kai 8913 21| Tarp kadugių grakščiai nusmailintų kūgių. Klegesys ir šūkalojimai 8914 26| pečiais į durų staktą. Kojas nusmelkė negalia. Jas traukė svarsčiai - 8915 24| iki vieno buvo paišini ir nusmilkę, lyg iš jaujos grįžę po 8916 24| statybinės medžiagos eglynas nusmilktų greičiau. negu išrūkytum 8917 1| jaunuolį. Būdamas kresnas, nusmukusiais pečiais, turėjo įvertinti 8918 20| paveldėtos, tai nusipirktos iš nusmukusio savanorio ar bankui uodegą 8919 8| daug neįkritus į miegus. Nusnausti pravartu, pasirąžyti, padaryti 8920 21| valandėlę taikstėsi prikristi ir nusnūsti. Rodos, vėjas buvo įsisukęs 8921 14| Nuspaudžiau.~ - Kaip nuspaudei?~ Išsisukti nebebuvo 8922 14| tavo rankai?~ - Niekis. Nuspaudžiau.~ - Kaip nuspaudei?~ 8923 14| vaistų lentynėlę. Ji gal nuspėjo teisingai, tik dėl jų laikymo 8924 25| žemė. Rugiai nedygo, jų nuspilgusius daigelius, dar neprasilaužusius 8925 24| kuodeliai, šnypšdamos ir ugnį nuspjaudamos po kelis sieksnius. Toliau 8926 5| garsesne kalba ūžė patalpa, nustatyta staliukais, pabarstyta pjuvenomis. 8927 8| žvyro kruopelyčių? Ir patsai nustebęs, tai išvysdamas? Ar tai 8928 18| užlieja viską pakeliui ir nustebina kaip daina skurdžią šermenų 8929 23| atvykusi išvargti savo vargo. Nustebinusi visus. Vienu grybšniu išplėšusi 8930 20| blakstienas ir praveria nustebusias akis. Žingsniai. Jie išnyko 8931 7| suvaryti tiek žmonių, kad, nustoję krantus, lydėtų ir saugotų 8932 23| Vienu lūkesčiu jie virto, nustumdami į šalį visa kita. Visa kita 8933 13| Ir dienos turėjo slinkti, nustumdamos viena kitą, padarydamos 8934 12| to pasipelnyti, ją pačią nustumiant paskutinėn vieton. Ji ir 8935 12| nedalia. Jie vedėsi ją, nustvėrę už rankų, nuo pat lopšio, 8936 26| kišenėje.~ - Aš nebegalėjau nustygti ir atbėgau, kad ir tu žinotum. 8937 3| skaičiuosi? Gal jau nebūsi, pons, nusukęs.~ - Nu, nu, ne taip mandriai. 8938 24| mišką padegė. Tik vėjas nusuko. ~ Tilius įtemptai galvojo. 8939 23| velėną. Ir kas, kad sprandą nusuks. Tai kas? Tokiom valandom 8940 13| šalydrangio. Jų veidai buvo nusukti į priešingas puses. Ji avėjo 8941 12| būrio, čia pat jam sprandą nusukus. Ir dėl to kankinimosi, 8942 3| savaip perdirbinėjo bulves, nusunkdami drumzliną raugą. Tačiau 8943 24| nebeliko nė lašo rūsyje. Nusunkė su mielėmis, išlakė antrininko 8944 21| beturi alaus? Vakar sausai nusunkėm.~ - Parvežė. Kinkėsi 8945 3| nieko. Ir tą kartumėlį, nusunktą nuo epušių žievės. Bet tu 8946 8| Taurelė tvirtos degtienės, nusunktos nuo vyšnių, kurios butelį 8947 18| juodu kaip rašalas vandeniu, nusunktu iš tyrelio, iš durpynų, 8948 12| moterišku įžvalgumu susivokė nusuokusi į pūdymus, susigėdo ir, 8949 21| permestais nuo medžio ant medžio, nusvarinti rytmečio rasos karolių, 8950 19| Tiesus kaip styga ir gražiai nusvertu dugno nuotakumu, tvenkiant 8951 27| išbėgti iš klaikios ugnies nusviesto rato ir pranykti tamsoj. 8952 24| nujaučia? Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais 8953 5| uodegomis, spurdėjo gaidžiai nusvirusiomis skiauterėmis, pamėlynavę 8954 20| užstota rugių, nubraukta nusvirusios laukinės obelės šakos, pilnos 8955 15| patikti. Ir jam pavykdavo nutaikyti. O tai vis geri ir nepigūs 8956 10| vieną birkavą esu kaip šilką nutaisęs. Moterys verpia, tai pluošto 8957 19| Uniforma juk, broluži, nutaisyta, nusiūta, tartum nulieta 8958 23| Dar ne kartą man kaseles nutampys... ~ O jeigu ir taip 8959 25| Ji vėl nesuprato savęs ir nutarimo taip pigiai, be kovos pasitraukti. 8960 2| kurie buvo taip storai nutaškyti kelio mėšlu ir purvinu sniegu, 8961 24| radinio be galo maloniai nuteikta. Nuo kada taip prašvito 8962 2| deriniu ir, lyg replėmis nutempta žemyn, visiškai užklojo 8963 20| po paskutinio, lėtai ir nutęsiamai pasakyto sakinio, lyg būtų 8964 18| sugirgždėjo siurblio rankena, nuteškėjo vandens srovelė į akmeninį 8965 22| visada jam tokiais atvejais nutikdavo, nieko neišrado. Ir ne vieta 8966 8| užgniaužęs žadą bundančiai žemei? Nutildęs jos paukščius ir vėją sustabdęs 8967 11| vis mokėdavo gražiuoju nutildyti, nuglostyti, pasiguosdama 8968 27| varpininko ir žingsniai nutilę už varpinės sienų. Kažin 8969 21| statmena raukšlė tarp jų, kai nutilęs mėgindavo surikiuoti mintis. 8970 27| vienodai kalbėjo piemuo.~ - Nutilk! O ko tu nesidrieki gulti?~ - 8971 18| kojos per kelius staiga nutirpo, ir tie žodžiai išsprūdo 8972 12| vos nepavirto - koja buvo nutirpusi iki nenumaldomai saldaus 8973 12| visai neblogai. Ir, atsupusi nutirpusią koją, liko stovėti prie 8974 12| sėdėjo mėšlavežiuose ratuose nutirpusiais sąnariais, dulkių prineštom 8975 3| galvijai. Trynė į tvoras nutirpusius šonus ir kasėsi ragus. Šunes 8976 27| blakstienas jos spinduliai lūžo ir nutįsdami blykčiojo žaliom ir mėlynom 8977 6| įvijai, vienodais tarpais nutoldamos ir sugrįždamos kaip virvė, 8978 16| dažniau, bet dabar jau kiek ir nutolę.~ - Girdėjau, kad vedęs? 8979 17| gyvenančio ant jos. O jis buvo nutolęs per daug metų. Pilna sauja 8980 3| Juoda miško siena, rodos, nutolo, praplėsdama tuščią tarpą 8981 25| į visa, kas pasitinka, nutolstant nuo vaikystės vartų. Kiek 8982 6| atsisukdamas matė tiesiu keliu nutolstantį vežimą, mažėjantį ir dingstantį 8983 18| žmonės lankė pašarvotąjį, nutraukdami valandėlę nuo pokaičio ar 8984 12| sulaužo meškerių kablius ir nutraukia šniūrus.~ Senasis jau 8985 24| čia vėl kanalą kasa. Kai nutrauks iš tyrelio vandenį, kai 8986 20| vienu brūkšniu gali būti nutraukta. Jis nesijautė saugiai taip 8987 24| statinių šulus ir dugnus, nutraukys geležinius lankus, veršis 8988 16| Eik šen, gyvatsnapi! Nutrėkšiu nagu kaip utėlę. Eik šen! 8989 23| pasiliko po žemėmis, ne vieną nutrempė neraliuoti galvijai - viso 8990 10| baltymuose.~ Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle 8991 14| bijojau. Aš norėjau, kad mudu nutrenktų žaibas, ir atrastų mus žmonės 8992 13| pleveno žaibas, tai akimirkai nutrindamas žvaigždes nuo pasmėlusių 8993 25| geriau. Nuplaus jos pėdsakus, nutrins bet kokias žymes kadaise 8994 21| kaip juodalksnio žieve nutrintas, - gražiai atsipasakojo 8995 9| Dar druska pabarstė ant nutrintos vietos. Dar geležim kaustytu 8996 2| Doveikos piemuo, pašiaušęs nutriušusius ūsus, kurie, ištepti lašiniais 8997 25| kaipgi? Jau jūsų gentystė nutrūko?~ - Va tau, - Agnė parodė 8998 17| Jau kad nubrėždavo, kad nutrypdavo. Tik, žinoma, jie neulios 8999 2| smagiai ratas, iš anksto nutuokdamas, kur tas suka.~ - Nujau, 9000 25| nepaaiškėjo, ar ji ką nors nutuokia. Turbūt nieko. Ji žiūrėjo 9001 7| Mušeika toks ir ambininkas. Nutvėrė jį prie pirties langelio 9002 1| Nuo jų pakilo sniego pūga, nutvilkdama pavėjui. Žalia ir kupli 9003 17| cigaretė raudona pašvaiste nutvilkė veidą.~ - Ar aš sakau, 9004 25| Pilna apmaudo ir kartumo nutvojo pašalin laiškelį. Tegul 9005 26| vieškeliu du kartu per dieną nuūžiąs autobusas, šis kampas atrodytų 9006 24| paleista ugnis.~ Tuščioje, nuvalytoje juostoje išpylė parako. 9007 3| smilkiniai, kaip atsileidžia nuvargę sąnariai, kaip šlapių drabužių 9008 26| Gaisras miške tebuvo bjauriai nuvarginęs sapnas. Jis kliedėjo iš 9009 20| ilgesingame žvilgsnyje, nuvargusiame nuo žemės gausos ir jos 9010 7| kiaurai permirkęs nuo jos. Nuvarius ledus, kol vanduo aukštas 9011 12| kur susirinks polaidžių nuvarytas sniegas? Jis pasakytų, bet 9012 25| grąžtas, nusidriekiąs paskui nuvažiavusį autobusą. Ir retkarčiais 9013 17| Iš dekano gausim indultą. Nuvažiuosim pavakary, tik su liudininkais 9014 13| šitą, dar mažiukei, durimis nuvėrė, - ištiesusi rodė savo pirštą. - 9015 15| naujo. Geriau jau juokais nuversti.~ - Kaimynai juk ir esam, 9016 16| puldinėti. Net veidrodį nuvertė ir sudaužė. Svečiai pasirinko 9017 20| popieriaus. Jis organizavo jo nuvertimą. Ir nieko jam. Jis netgi 9018 17| važiuočiau? Dar nežinia, kur būtų nuvežęs... O ir tu būtum pamatęs 9019 27| išsičiutnijęs karčemos frantas, nuvilko apsiaustą, paėmė skrybėlę 9020 13| tirštoje ir tamsioje šūsnyje, nuvingiuojantį nuo viršugalvio ir pranykstantį 9021 24| nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais dantimis. Kaip užkeikėjas 9022 19| saulės tekėjimo iki laidos. Nuvogta valanda nuo poilsio krito 9023 23| valandos, tik akimirksniai, nuvogti ir išplėšti iš slogios kasdienybės, 9024 10| į žmonas, baigė pasenti, nuvysti. Jis laukdamas turėjo dairytis 9025 5| bokalo padėklą ir stengėsi nuvyti nejaukumą.~ - Ar labai 9026 27| jėgos raumenims. Jis griebė nušautąjį už pažastų ir vilko atgal 9027 27| jis gailėjosi? Užmuštojo, nušautojo Krivicko? Už daržinę - žmogų. 9028 8| nekasdieniško, gal ypatingame nušerto gyvulio plaukų žibėjime, 9029 3| trejetu ar ketvertu gerai nušertų arklių. Geras uždarbis patraukė 9030 22| Gražiai dainavo lygiai nušienautoje paupio pievutėje, sustoję 9031 5| vadinamas Bekonu. Ir suko rylą nušiuręs žmogutis, ir plėšė gerklę 9032 19| tie patys saulės ir vėjų nušiurinti.~ Jie gėrė ir laistė 9033 21| buvo įsisukęs į kiemą ir nušlavęs viską į pašalius. Šeimyna 9034 25| mojavo. Ir gailus kartulys nušleikštino jos širdį. Senis išvažiuoja, 9035 21| blizgančios geležies. Ją nušluostė ir atsitiesė. Ūmai jo širdis 9036 14| kiūktelėjusi per griovį, nušnareno ežia ir pranyko sodelio 9037 22| pasižiūrėti. Kartais teisybę nušneka šlubasis, kad reikia vikriai 9038 5| mes juokaudami aną dieną nušnekėjome. Be ženklų - valdiškas, 9039 23| Tugaudis, jei galėjo taip nušnekėti. Ir visai be reikalo vargo 9040 11| vadžias už šalydrangio ir, nušokęs nuo vežimo, keliais šuoliais 9041 27| jo daržinę ir ką tokį jis nušovė. Turėjo pasilenkti ir apversti. 9042 16| moksleivių būrelio.~ - Nušovęs nepaimtum. Kas iš to? Čia