| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
9043 18| šnekėjo tas patsai pypkius, nušutintas vidaus tvankos ir nuo visokių 9044 2| prigersi, - išjuokė jį nušutusiais kailiniukais, smulkus pamiškės 9045 2| žmogutis, užsimetęs ant pečių nušutusius kailiniukus.~ - Pavasaris 9046 13| didesnę erčią, nuskalautą, nušveistą ir geliančiai tyrą. Paukštės 9047 22| žalumynais nukaišytos sienos, ir nušveistos grindys, ir padengtas stalas 9048 8| krantas. Jaunuomenė saugojo nušveistus batus, kai visa išeiga ir 9049 22| leisti šeimynai saviškai nušvęsti, leisti susiprašyti savo 9050 13| Kapojami vis tankėjančių lašų, nušviečiami žaibo ir palydimi griausmo, 9051 25| Pro šalį eina. Sėstų ir nušvilptų. Jei motina nesiteiravo 9052 2| keletas gerų pasispyrimų, ir nušvis palaukė. Tos valandos miškakirčiai 9053 13| prasivėrė, ir ji juokėsi plačiai nušvisdama tankių baltų dantų eilėm. 9054 22| Doveikos namų. O namiškių nušvitę veidai ir žalumynais nukaišytos 9055 17| Doveika, grįždamas iš miesto. Nušvitęs, gal išgėręs kiek, gal gerai 9056 6| tašku. O priešais ryškėjo nušvitusi palaukės spraga. Ėjo platyn, 9057 1| raudona barzdos ražiena nužėlusį veidą. Patrynė rankove nosį 9058 8| vingiavo atsigaunančia pieva, nužerta plyštančiais purienų burbulais, 9059 1| merkė Petras, rakinėdamas nužlebentą pypkę.~ - Sukasi vikriai 9060 1| pakirtimą? Ar vien kirviu ketini nužlegenti?~ - Dėl to, kad raudoneglė. 9061 25| iš pražūties. O žiūrėk! Nužliaukė šilti lietūs, šiluma su 9062 17| bučiavęs.~ Jie brido rasos nužliaukta ežia, versdami užgriuvusius 9063 27| viduje.~ Metęs butelį, nužvangėjusį kažkur kampe, jis išlėkė 9064 2| Pasakė naujieną!.. - nužvengė būrys, ratu apstojęs ugnį. - 9065 12| ir ten jį apnešė dulkėmis nužviegusi juoda kaip kurmis mašina. 9066 16| iš anksto išvestą liniją, nužymėtą kuoleliais, statydami vyrų 9067 26| ir išilgai, neperžengiant nužymėtos ribos. Kažkur klegėjo linksma 9068 14| man kartais užeina tokios nykios mintys. Užsimerkiu ir matau, 9069 4| kambarį galėtų duoti.~ Nykstant svaiguliui iš galvos, į 9070 26| baimė, kad neištversiu tos nykumos, kuri mane būtinai apims, 9071 3| apstagaravęs bernas, Každailos nykštį pasmakry jau, matyt, užmiršęs, 9072 23| kartą. gal kada nors. Jis nyrino pakrūmėmis lyg nusidėjėlis 9073 10| vėčiau. Grūdas į grūdą.~ - O-o, - atkuto klebonas.~ 9074 3| ir lubomis, kurių dailiai obliuotos ir meistriškai suleistos 9075 13| Dievo dovana - tikri žemės obuoliai. Tik bulvė nemėgsta, kai 9076 20| šakos, pilnos mažų žalių obuoliukų. Daug dar medžių tebeaugo 9077 5| perprasti, toks dar, žinai, kaip obuolys subukytas. Atėjo ir išsivedė 9078 6| viršininku arba...~ - Ocho cho cho...- iš linksmumo 9079 5| Silka kaip mierga plačia odega! Silka kaip telyčia! Niu 9080 3| ir stiprų, susidedantį iš odekolono, česnako ir galbūt silkės 9081 8| taip pat šokęs ant to su odinėmis pirštinėmis, kurs taip gražiai 9082 25| su pirštinėmis. Rankoje odinis portfelis, užsilikęs iš 9083 2| patsai Melamedas, apsisegęs odiniu apklotu, ilgais kailiniais, 9084 3| fabrikus. Sakysim, Frenkelio odų fabriką Šiauliuose, kur 9085 11| stiklo skritulys, sklidinas ogiai žalio skysčio, tartum mėnulio 9086 19| taip randuotą snukį.~ - Ogo go go... - linksmai žvengė 9087 24| užeiti ir numaldyti troškulį. Oje, tai tikrai puikus pasiūlymas!~ - 9088 13| pro praviras duris, pro oleandrus ir fikusus, užglemžusius 9089 4| akių neišspragink.~ - Olia lia! Tai kas ji tokia? Kuom 9090 16| Sekretorius atsikėlė nuo olos. Ir tai reiškė, jog nesulaikomai 9091 20| Tuojau ir atlaidai šventos Onos. Teks susitikti su žmonėm, 9092 26| čia ko. Tik susiimk, ir op - per griovį - labai draugiškai 9093 20| sau pasidarė šią nelengvą operaciją ir užtikrintai tikėjosi 9094 15| darbininkų klausimas staiga opus pasidarė. Iki šiol ėjosi 9095 7| apsikuopti ir pasiruošti orei. Žemė spėriai brinko ir 9096 5| šventes jis žengdavo visų organizacijų priešaky, netgi pirm dūdų 9097 22| pardavinėtojai ir visas organizacinis drūtgalys su aiškiu nerimu 9098 20| miškan lapą popieriaus. Jis organizavo jo nuvertimą. Ir nieko jam. 9099 24| suglemžti tokius dalykus. Organizuoti ugnies stabdymą vietos jėgomis. 9100 12| viršumi jis laikė rankoje taip oriai ir tokiu išnašiu mostu, 9101 23| nuojautą, baltų dantų šypsnį ir orientaciją naktyje, audroje ir migloje, - 9102 5| priešaky, netgi pirm dūdų orkestro, kariškai pridėjęs ranką 9103 13| bažnyčios, grojant Garbenio dūdų orkestrui. Tai bus linksmybių, Agne!~ - 9104 25| nenoro nustoti krautuvininkės orumo. Tie keli pravažiuojantieji 9105 14| turėjo trūkį ir prieš kokius orus skųsdavosi negalavimais. 9106 10| srovė užliejo jo rankas.~ Otri darbininkė buvo Zuzana. 9107 20| išskinto apačioje. Kol aplinkui ošia valdiniai miškai - savo 9108 25| sparnus, nulaužyti stirnų ožiams ragus ir sukristi, mirtinai 9109 4| vandeniu. Pabalusį kaip ožio akis, nenusistojusį ir šiltą 9110 24| Kitas pabandė atkelti nuo ožių - kliuksėjo ir jose. O be 9111 4| šviesią galvutę Agnė, lyg ožka, skabydama jurginus per 9112 14| užspaudusi akis.~ - Kas tai ožkai užėjo? - susirūpino motina.~ - 9113 10| vasarą plačiose ganyklose. Ožkavilnės avys, deglos smailiasnukės 9114 3| karto po pusašį. Tai ne mūsų ožkos - apmaudingai bakštėsi tarpusavy 9115 1| šerio su savo batais. Dar ožkų viršininku apšauks.~ - 9116 24| vaikinas, kurs suries į ožragį Doveiką. Aš palauksiu. Ir 9117 11| Ką tu?~ - Tai žinok, ožy, kad tėvai išvažiavo pas 9118 12| svetimos, akyse. Tas šlykštynė ožys.~ Ir ko ji čia atvažiavo? 9119 27| bėdos trupučiuką, kol tiesa paaiškės. Dėl pramogos jaunimui. 9120 2| patvirtindamas ir lėtai paaiškindamas:~ - Taip, draudžiama. 9121 27| kas galėjęs patarti. Visus paaiškinimus ir prielaidas jis vis vien 9122 20| savaitę važinėjo. Ir jam buvo paaiškinta, jog tik geros. Mat ten 9123 15| pratinti, supažindinti, paaiškinti, bet ne per dieną to atsiekiama. 9124 1| vaikas. Gaila būtų dar. Paauginti reikia kokius metus.~ - 9125 11| vienas iš eigulio vaikų. Dvi paauglės, susikišusios tarp savęs, 9126 12| paties smulkiausio vežėjo, paauglio piemens, nespėjus dar kaip 9127 6| pasikeisti, surimtėti, gal net paaugti. Jis dairėsi, spėliojo, 9128 16| smulkūs ūkininkėliai, turintys paaugusios šeimynos namie ir niekad 9129 5| rožančius, kilojo škaplierius ir paauksuotas maldaknyges.~ - Visos 9130 12| geležis, velkama cementiniu paaukštinimu, dundėjo tiltas po vežimų 9131 14| ginami stataus kranto, paaukštinto išplaukusiais rugiais, jie 9132 3| purvo sunešę prie ūsų ir paausių, rodė, kaip smarkiai jis 9133 17| Sunkiais dūžiais sumušė kraujas paausiuose. Stipriai patraukta cigaretė 9134 27| vieta, kaip tyčia, liko pabaigai. Jis buvo tikras laimėsiąs. 9135 8| Kažin ką linksmo užtraukė, pabaigęs darbą, lyg pabaigtuvėse 9136 13| laukdama, kol jos vyras pabaigs sandėrį su bernu, ateinančiu 9137 26| Jonas ruošėsi talkos pabaigtuvėms pas tolimesnį kaimyną, kur 9138 27| išsivedė Prasčiaus vaikas į pabaigtuves, - papsėjo užgesusią pypkę 9139 18| darbą paversdamos smagia pabaigtuvių švente. Žiemą daug skaitė. 9140 26| nuošalioje kluonienoje, pabaigus alinanti nakties darbą, 9141 4| bebuvo likę. Ištiesė Gužui. - Pabaik. Bet kam aš čia pasakoju? 9142 15| Žinai, kaip yra tai, ir pabaikim vieną kartą.~ - Žinote, 9143 2| nagai niežtėjo ir krumpliai pabaldami gniaužėsi. - Suaižysiu snukį 9144 22| atsibliaustė itin įsisrėbę, akis pabalinę kaip jaučiai ir apivarus 9145 10| link, kuri klausėsi akis pabalinusi, lūpą patempusi. Jai taipogi 9146 19| ir mergos sekiojo, akis pabalinusios. Ar neužkalbins kurios. 9147 20| kokiai tarnybai geriau tiktų pabalnotas arklys. Bet kojos dar tvirtai 9148 4| Spiritą miešė vandeniu. Pabalusį kaip ožio akis, nenusistojusį 9149 13| vietą kur nors pamiškėje, pabalyje ar ant linijos ir laukti, 9150 24| kibirus, nė nepradėtos. Kitas pabandė atkelti nuo ožių - kliuksėjo 9151 9| pagiriojo Tilius. Dar druska pabarstė ant nutrintos vietos. Dar 9152 13| linksmybių, Agne!~ - Aš tau pabarstysiu, - ji bandė pasiekti jo 9153 5| patalpa, nustatyta staliukais, pabarstyta pjuvenomis. Pora vikrių 9154 7| Ir kliombų lakai nušvito, pabarstyti gelsva smiltimi.~ Ir 9155 5| ir ūžesy. Ant pjuvenomis pabarstytų grindų patogu buvo nusispjauti 9156 19| tai tu ir statyk.~ - Už pabaudą tau. Supranti?~ Každaila 9157 16| būtų pačioje rugiapjūtėje. Pabėgę iš ūkininkų bernai, driskiai 9158 27| numestas. Atneškit. Pusbernis pabėgėjo ir atnešė šautuvą. Eigulys 9159 26| negaištant. Ir iš karto pabėgėti kuo toliausiai, kad nė aimanos, 9160 2| miškas nepabėgs. Bet kelias pabėgs. Mes turim skubėti. - Špicas 9161 12| nesakysiu jai. Ar sužinos? Va, pabėgsiu iki Gužienės ir paimsiu 9162 12| arklius. Ten lindėjo gauja pabėgusių belaisvių paskutiniais karo 9163 13| buvo atbėgęs nuo kelio ir pabelsdamas ją prikėlęs ir išgąsdinęs. 9164 21| langelio. Ne, nereikėtų nė pabelsti, nes ji nemiegotų ir jau 9165 18| kviečių grūdais, gausiai pabertais iš sėjėjo delno. Kaip auksinių 9166 6| Turgavietėje paliekant mėšlą, pabiras ir pusgirčius piliečius 9167 27| slenkstį, suiro gabalais, pabiro lyg žvyro sauja, atgniaužus 9168 8| svogūnų lukštais ir šieno pabiromis dažyti kiaušiniai. Ausys 9169 2| ratą. Primerkęs ir taip pabliurkusių vokų užgriautas akutes, 9170 23| užėjo pasiutimas? Kitos pablūdo. Įniko maivytis, pradėjo 9171 8| Aukščiau, aukščiau! - rėkė kaip pablūdusi mergaitė. Pabrukusi sijonėlį 9172 5| Aš sakau, kad toks pablyškęs, kaip raštininkas. ~ 9173 16| skirpsto vytelė, aplipusi pablyškusiais lapais ir sirpstančiomis 9174 3| Pasiskleidė ant stalo popierius, pabraižė juos ir paprašė eiti kartu 9175 25| tvirtais nagais kartais pabraukdama ir per skaudžiai.~ - 9176 2| atidėdamas, kai kuriuos pabraukdamas pieštuku. Ir vėl atsisuko.~ - 9177 13| būtų kas švelniai švelniai pabraukęs suodimis ištepto piršto 9178 4| nežinom ir nematėm, - aiškiai pabrėždamas paskutinius žodžius, lyg 9179 8| beržų pumpurai jau itin pabrinkę. Iš pragręžto kamieno latakėliu 9180 13| Tiliau! Tu būsi vyriausiu pabroliu, o Laurynas piršliu.~ - 9181 9| Še. Atkabink pavadį ir pabruk po uodega. Tik apgręžk pirma 9182 17| Tugaudis prunkštė, rankas pabrukęs po galva.~ Pamažu geso 9183 7| didelio čia daikto. Jis tik pabruko rankas po stalu - kaip skaldė 9184 8| kaip pablūdusi mergaitė. Pabrukusi sijonėlį tarp kojų ir keliais 9185 17| pasigavusios. O rankos, ir pabučiavę, dar tuojau nepaleidžia, 9186 3| nutrinti jos minkštų lūpų pabučiavimą. Ir tai pamažėle jam pavyko. 9187 10| čia pat ant prieklėčio, pabučiavo ir nusižeminęs paklausė:~ - 9188 17| beveik iki smakro ir paskui pabučiuoja. Bučiuoja ilgai ir bučiuodami 9189 20| valanda jau bus praėjusi. Pabučiuok mane.~ Jiedu nusileido 9190 23| sapnas ji buvo, po kurio pabudus, žemė atrodo kaip saulėje 9191 7| jaukų nakties uždangalą pabudusiai žemei.~ Braškanti lova 9192 26| Miglos sklaidėsi, varinėjamos pabudusio pietų vėjelio, drumstėsi 9193 6| arčiau ir tvirčiau, lyg pabūgęs, kad gali ją sugriebti srovė.~ - 9194 17| norėjo.~ - Gal manęs pabūgo?~ - Greičiausiai. Už 9195 25| kurie miško žvėrys. Jie pabunda tik pavasarį, bet ji nebeįsivaizdavo 9196 16| smagu, kad Agnė ateis ir pabus čia keletą valandų.~ 9197 15| vienam? Kurgi. Ir gerai, kad pabūsi su mumis. ~ Minutė kita 9198 26| iš nuovargio ir pastangų pabusti. O Agnė tuo metu pasirodė 9199 10| ir tavo. Bet neilgai jie pabuvo, neilgai.~ Nelaukęs Kalėdų, 9200 11| ir iš punkto su grietine pačion pieninėn. Kas trečią ketvirtą 9201 14| iš Biručio malūno tuose pačiuose ratuose, ant tų pačių šiaudų, 9202 22| gėrėjosi piemenys ir padaigsliai.~ - Beveik.~ - Kiek 9203 21| besotėmis gerklėmis. Ir padaigslius, mėginančius atsiplėšti 9204 24| nupeštų paukščių plunksnos ir padaigstės. Lipo prie sudrėkusio veido, 9205 26| turėjo savo ir ją kitiems padainuodavo. Prašau, jeigu nori:~ 9206 13| kojinių lengvas, guminiais padais ir drobiniais viršais, juodais 9207 22| negalėjo susiplėšyti ir padalinti savęs. Juomi dalijosi kili. 9208 21| aštrų peilį, supjaustyti padangas to naujo dviračio. Kas, 9209 2| autelį.~ - Ką gali, tą padarai. Diena ne per ilgiausia. 9210 13| drėgme ir odos ląsteles padarąs kraupiai jautrias ir imlias 9211 12| žmogus - ką apsiimu, tą padarau. Sakiau, kad atvešiu, tai 9212 7| pastatai, kaip malkinė, vazaunė padargams laikyti su atskira patalpa 9213 6| kuriam kampui didesnę žymę padariau. ~ Taip, ir ne juokais 9214 14| matydamas jo pragaištingus padarinius, jau negalėjo taip paprastai 9215 25| apkvaišusį žmogų. Bet, tą padariusi, jau ji manosi galinti imti 9216 13| užglemžusius kambarį ir padariusius jį kaip šiltnamio kampelį. 9217 3| sieksnių gyvenamosios trobos padarydami smulkius ir jaukius, kaip 9218 13| nustumdamos viena kitą, padarydamos vietos įkandin sekančiai. 9219 23| Teisybės tu ir nesulauksi. Pats padaryk teisybę, jei nori.~ - 9220 2| Nu, po dvi. Ale jūs padarykit kaip su keturiom rankom. 9221 12| ir mes, pamėginsim. Vagą padarysim tiesią kaip stygą. Vanduo 9222 9| nepareigingai.~ - Aš tuoj tvarką padarysiu. Iš kur degtienę imat? Naminę 9223 23| tuom Doveikai nuostolių padarytumėt? Jo trobesiai gerai apdrausti. 9224 20| kulti per du kartu. Žemės padaugėjo, pagerėjo sėkla ir visi 9225 1| Bet jei sako, tai gal? Gal padauginęs buvo? Nepigu apskaičiuoti, 9226 26| be piktos mįslės imi ir padaugini. Bet kai ateina laikas dirbti - 9227 26| Su mokslu nieks negimė. Padaužysi metus kilus priekalą ir 9228 26| aš žinau?.. Kokį dėdę?.. Padaviau prašymą, išeidamas atsargon, 9229 25| Kada norėjo lėkti, skristi padebesiais, nudraskyti paukščiams sparnus, 9230 18| iš kalnų, kaip rūkas iš padebesių. Ji buvo girdima visuose 9231 27| blakstienų. Jeigu vaikui padeda šios negudrios priemonės, 9232 17| vaikeliai, kurių, Dievo padedami, susilauksim, gautų savo 9233 14| nugyventų sau, viena kitai padėdamos. Ją išleistų už vyro. Ji 9234 4| sausina ir išdžiovinę tegul padega. Dar geriau, kad padegtų 9235 22| Ką aš?~ - Ir prieš padegant užramstyti duris. Ir palaukti 9236 27| žmonės atbėgs prie gaisro? Padegėjas turėjo žūti prie ugnies. 9237 17| negalėjo jam atnešti. Dar padegs, daržus ištremps, kitokių 9238 4| padega. Dar geriau, kad padegtų balas. Šunim padvisusios 9239 3| aš šitaip. Apšlapinu ir padegu. Taip turi būti, jeigu tavo 9240 16| ketvertas su viršininko padėjėju, jaunu, smagiu vyru. Į jį 9241 5| šmirinėjo su pilnais ir tuščiais padėklais, priiminėjo pinigus, atskaitė 9242 27| stiklo ropinė ant blizgančio padėklo metė lūžtančius atšvaitus, 9243 10| Kai jau bažnytiniai padėkoję raišiojosi maišus, vaikis 9244 12| staiga surimtėjusi, taisė padėlį:~ - Taip, taip, mes čia 9245 8| įvairiaspalvio popieriaus, lyg tinklų padengiančio lubas. O žalumynai tebetvoskė 9246 22| ir nušveistos grindys, ir padengtas stalas jam, vyriausiam broliui, 9247 7| parodė kėdę prie stalo, padengto žaliai gėlėta, vaškuota 9248 9| Arklelis ant butelio padėtas. Ve, pons. Raitas žalnierius 9249 26| bandė išeiti iš nejaukios padėties svečias.~ - Tepasiunta. 9250 14| išsižiojo ir sustingo toj padėty, išgirdusi tą naujieną. 9251 15| Naujai pripirkti sklypai, padidinę jo bendrą plotą visu trečdaliu, 9252 17| atlaidžiai dūsavo Julė.~ O padienes moterys, parėjusios iš daržų 9253 18| senutėlis iš pamiškės? - klausė padienis darbininkas.~ - Tas, 9254 16| virvės. Kiekvienas iš eilės, padieniui, atliks ūkio darbus. Virs, 9255 10| duris stovėjo vaikis ir iš padilbų vėpsojo. Klebonas komandavo:~ - 9256 5| Nebeapsikenčiu namie. Padirbėsiu laikinai bet kur. O paskui, 9257 1| slapta, bet tvirta viltimi - padirbėti kolei kas. Na, dar savaitę, 9258 10| turėjo, ir nagus kabrius. Padirbo dantytą volą javams kulti. 9259 16| mokama juk už tai, kiek padirbsi, tad jokios atrankos ir 9260 7| vietose, čia laikydavos padoriai ir nieko nematydavo. Jie 9261 14| Ji jau turinti numačiusi padorų vaikiną ir esanti kalbėjusi 9262 20| nebesą. Visos pliuškės ir padraikos. Tik paėsti ir lovoje žargstytis. 9263 26| griovį - labai draugiškai padrąsino Petras. E, prakeikimas! 9264 15| kartą, atsmaukus kepurę, padraskyti nagais pakaušį. Išeis Julė, 9265 2| aukštesnio, itin pilvotas ar tik padribęs iš juosmens - dukslieji 9266 22| sutirštintame netoliese padriektų šviesų, sustojo. Jis galėjo 9267 8| ir plaukus, kutenančius padrika šilkine sruoga jo akis. 9268 4| prikūrentas kambarys, ir padriki plaukai ant pagalvio. Gužo 9269 12| vasariniais pusbačiais, per kelius padubusiomis mėlynomis kelnėmis. Tautiniais 9270 16| tokius retus paukščius, padūko lakstyti ir puldinėti. Net 9271 8| nugriauti tą klojima, mes norime padūkti? Griaukit, verskit, linksminkitės - 9272 21| miškų kraštais, pasmilkusi, padūmavusi, prislopinusi kvčpsmą, tartum 9273 3| sąžiningai atliksim. Duok! Ką paduosi - tą suversiu. Ar man ne 9274 3| ir dabar gali nusiskusti. Paduosiu tėvo skustuvą.~ Tilius 9275 11| sprandai. Kad tik greičiau paduotų ir nesiveltų, vyniodama 9276 10| kaktą ir tada sau be vargo padurti. Bet Striūna nesutiko. Daužyti 9277 5| Paleckas daužė medinius padus, įrodydamas jo naudojamo 9278 11| nuglostyti, pasiguosdama pati, padūsaudama.~ - Ir kurgi tu eisi 9279 14| įsisprendusi į šonus, ir paduskeno jį už marškinių.~ - Nusispjauti, 9280 17| įsrūdama jų šventoriun ir padūzgendama šviesius klebonijos langus.~ - 9281 4| kad padegtų balas. Šunim padvisusios tos kalbos. Ir Gužienei 9282 2| praūžęs miškais. Garavo padžiautos pirštinės ir drabužiai. 9283 3| Iš kokios karalystės tai paeina kažin? - sprendė mieguistas 9284 20| miško brūkšnys, kasdien vis paeinant toliau.~ Su kuom gi ją 9285 12| Matau, jog iš geros vietos paeini. Aš jau toks žmogus, kad, 9286 21| pas eigulį, - tarė Agnė, paėjėdama pora žingsnių keliuku.~ - 9287 9| pačiu, kaip gyvulių draugai, paėjėjo iki vežimų. Bet sarčio nebebuvo. 9288 24| drebulys. Jis atsikėlė ir, paėjęs tarpdurin, apsižvalgė. Kad 9289 8| Gužą?~ - Kvietė.~ - Paėjėsim kartu.~ Muzika nutilo. 9290 25| atsistojusi ir tespėjusi paėjėti keletą žingsnių. Ar žino 9291 5| lopų ant savo sermėgos.~ Paėjus kiek į šoną, pačiame turgavietės 9292 15| gyvenimu. Iš kitos pusės paėmus - ir nebuvo kada dairytis. 9293 20| pliuškės ir padraikos. Tik paėsti ir lovoje žargstytis. Tas 9294 15| išstypusi. Sakytum lendrė paežery. O kiek čia seniai šeštą 9295 24| platumas, ir susmilko dūmeliai paežiuose, ir pakvipo kepamomis bulvėmis 9296 15| sakę. Jis sustabdė arklius paežy, ir užsirūkę pūtė dūmus 9297 10| Per Aniuolą sargą. Tokios pagados buvo tą vasarą, kad Dieve 9298 9| išmetęs kaip netikusius pagaikščius. Jis šiepėsi lyg erzinamas 9299 19| oro. O Každaila dar jį vis pagalando.~ - Jei nežinai, ko nori, 9300 18| grobiui paruoštais nagais ir pagaląstomis iltimis. Tam panaudodami 9301 25| greičiausiai su vargonininko pagalba, apreiškė pasitenkinimą 9302 3| nirtulingai šoko seseriai pagalbon Agnė.~ - Palauk. Pati 9303 6| plaukė ir plaukė popiermalkių pagaliai, talpniai užpildę upę, nugrindę 9304 1| Migla.~ Metro ilgio pagaliais raižė nuleistą eglę, krypuodami 9305 7| pagrėbstyti, vaikiukai, dar tuos pagalius sustatyti pastogėn. Roges 9306 3| su nėriniais apsiūtomis pagalvėmis ir puikia lamstuota antklode. 9307 12| ne. Ji verkė, įsikniaubus pagalvin, ir kandžiojo rankas. Kam 9308 7| skrido plunksnos, keičiant pagalvių užvalkčius. Ir kliombų lakai 9309 17| O, daug dar reikia. Kai pagalvoji, kad visa gyvenimėlį turi 9310 26| visko užteks. Monika, tu pagalvok. Ką mes turėsime, tai bus 9311 17| iš vidaus. Ta ranka kaip pagalys su pritaisytais paukščio 9312 17| vidun, ne išnešti. Šviesos pagamina vėjo generatorius. Kartais 9313 2| pauodegys. Atsiminkit, kiek yra pagaminto ir kiek dar stačio miško. 9314 24| kitą trauksiu. Jūsų vaikus paganysiu, kai nieko geresnio nebenusitversiu.~ - 9315 8| Senasis eigulio tėvas sėdėjo pagarbiai krikštasuolėje, šviečiantis 9316 27| valdžios ir su tuom visos pagarbos? Gal dar anksčiau, kai pradėjo 9317 3| pasidairė ir, dar senio pagąsdinti, kaire ranka peržegnojo 9318 17| perpilniui švelniausių jausmų ir pagatavas kojas nubučiuoti. O ji tai 9319 2| vėjo. Tegul nors kraujais pagauna lyti. Ir tai bus gerai. 9320 8| Agnė pašoko, geros minties pagauta.~ - Eime, eime, Tiliau! 9321 11| Pastumti jį, praverti, pagauti mergaitės ranką, apglėbti 9322 24| suėmė galvas ir lyg sukatos pagautos avys drumstėsi pakraščiais.~ 9323 12| kaimynės. Gaidžiuku kokiu, pagautu iš gausaus panamės būrio, 9324 2| lijundra, priešpiečiais pagavusi dulkti, lyg ir aprimo. Palšas 9325 6| vadinasi, mane tarnybon, Pagėgių apskritin. Pačiam Prūsų 9326 5| pusvalandį jis pristato pageidaujamą, sutaria algą ir išgeria 9327 11| sužinoti ir patirti tamstos pageidavimą, apie ką maždaug reikalas 9328 15| žmoną. Visa, ką reikėjo, ko pageidavo, nupirko. Ir dar daugiau, 9329 4| sunkėsi į kaulus kaip nakties pagėla. Kas jį atlaikė, daužė krumpliais 9330 18| pasižadėjusio taip pat pagelbėti savo senam kaimynui atsigulti 9331 3| statyti. Juk Petrą turim pagerbti priguliančiai, - gąsdino 9332 18| rūpesčiais ir nematė iš niekur pagerėjimo. Kelios paskutinės dienos 9333 20| kartu. Žemės padaugėjo, pagerėjo sėkla ir visi įdirbimo būdai. 9334 3| nykščiu dūrė vaikinui į pagerklę ir tėškė delnas į delną 9335 10| prisitaikė ir, apčiupinėjęs pagerklį, panėrė geležtę iki pat 9336 4| Dabar bus iki tol, - braukė pagerklin Petras.~ - Tikras dalykas. 9337 3| jo žandą nuo kaktos iki pagerklio.~ - Ot taip. Dar pridėk, 9338 16| nenuvarė besiskubindamas.~ - Pagers ponybė ir išsiskirstys. 9339 19| nedaug. O su draugais jau pagerta buvo, jau kad pasišvaistyta, 9340 13| Tai ir mes užeisim vynelio pagerti.~ - Gerai. Galėsim vėliau. 9341 2| vyrai.~ - Žiūrėsim, ką pagiedos.~ Prie laužo rinkosi 9342 24| degtukų dėžute rankoje ir pagiežos pritvinkusia širdimi?~ 9343 16| geriau nerasią savo patyrimui pagilinti ir išmonės pasisemti kaip 9344 4| katalikui kamuotis troškuliu. Už pagirdymą dangaus karalystė pažadėta. 9345 9| ten talpinti.~ Sunkiai pagiriojo Tilius. Dar druska pabarstė 9346 23| kažkada, kai buvęs kruvinai pagiriotas. Každaila tiurškalas, nėra 9347 19| Tilius šypsojosi taip pagirtas. Ir tuo drauge Tugaudis 9348 10| į žentus tokios senos ir pagirtos vietos, kaip Basiuliškių 9349 7| Nekoks kelias, - paglamžė kepurę Tilius. - Iš kur 9350 13| dangaus erčią užguldami ir paglemždami po savim blyškias vasarvidžio 9351 23| jau praeity. Ir čia pat paglemžta, užlieta. Jis negalėjo atsispirti 9352 4| į lovą, kur miega Agnė. Paglosto pagalvį, kur likusi jos 9353 14| ir tik nuo tolo, švelniai paglostydama, kaip yra glostomas iš lizdo 9354 14| delne ir antrąja mėgindamas paglostyti jos plaukus. Nedrąsus, geraširdis 9355 4| Tiliui pavyko išvaduoti pagniaužtą ranką, atsitraukti tiek, 9356 14| ropės pavidalo butelis, pagniaužtas viename šone ir tame įgniaužime 9357 17| atlaikys. To dar nebuvo, kad pagniužtų kaip pašutintas karklas. 9358 6| langelį.~ - Ak tu, - pagrasė pirštu, ir nuo to jam pasidarė 9359 13| Ėda?~ - Ne.~ - Pagrauš trupučiuką. Bet užtat greičiau 9360 16| apsivertusi šakomis ir pagraužusi durpinės samanos velėnas. 9361 7| suvėlavimą rudenį.~ Dar čia pagrėbstyti, vaikiukai, dar tuos pagalius 9362 7| sėdėjo ant lovos, nagais pagremždamas pasišiaušusius plaukus. 9363 11| kumelei, kai, kritęs į vežimą, pagriebė vadžias, kas jį buvo taip 9364 12| apsamanojusių, šimtmetinių pagriebsim, - tyčiojosi sūnus, jaunasis 9365 6| tempė, iki ji atsirišo ir pagriebta vėjo suplazdėjo kaip didelis 9366 3| ir išdėstymu. Senoji ir pagrindinė dalis, statyta dar tada, 9367 12| nuovargį, bandydamas net žolės pagrioviuose pasiskamblioti. Kniosterėjęs - 9368 17| Užpulsim kuria naktį ir pagrobsim. Doveika jam atrėžė, kad 9369 14| Kur ir kas tokie tave nori pagrobti?~ - Motina mane nori 9370 10| Armoniką įtaisė ir pats pagroti pasirodė sugebąs. Mėgo jaunuomenę 9371 1| išvėsęs, tai ir būk amžinu pagrumda, arba pasikark, jei turi 9372 1| galėjo nebent nusispjauti ir pagrūmoti kirkočiu, jei kuris jau 9373 3| Vargdienis knarkė, galvą paguldęs į palieto alaus klaną. Snaudė 9374 4| prideda. Jauną mergą atveda ir paguldo šalia. Ten va, už tų durų.~ 9375 14| ją negyvą ant kranto ir paguldys ant žolės. Galės lakstyti 9376 4| pasilikus. Tik kur mes jį paguldysim? Teks mergas iškraustyti 9377 1| apmatuoti per vasarą, žiemą paguldyti ant šono iš visų urkštynių 9378 6| Linko karklų šakos - juos pagulo, čiuožė per viršų, draskė 9379 17| arba dantimis kandžiotų pagultą ranką. Ne to, ne to ji nedarė. 9380 11| pasidrėbus vežime ant maišo, pagulus vadžias, išmetus rankas 9381 19| išlošti mažai kam pavyksta, o pagundom jis gana nesunkiai atsispyrė.~ 9382 21| ir kas besidarytų. Jokios pagundos jų neveikė. Bet ant kalnelio, 9383 12| pasitaikius laisvai vietai. Jos paguodai sekęs prierašas davė smulkesnių 9384 9| plavinėjantį viršininką. Paguodė jį ir pasisiūlė palydėti 9385 13| ieškodami išsigelbėjimo ir paguodos tik savo tarpe ir iš savęs. 9386 12| muilinom akim, išdribusiais pagurkliais, atsibodėję žmonom, neatsikratą 9387 27| aplinkiniais keliais - užuominomis, pagyromis, bet užteko ir to. Jis sužinojo 9388 21| Jau? - jis sukluso ir pagyvėjo. - Jau ir vyrą tau surado? 9389 5| Jo draugai buvo senyvi, pagyvenę vyrai. O kur jaunimas, kur 9390 1| Tu, Petrai, vyras rimtas, pagyvenęs ir kandęs dantį į visokią 9391 15| Kai gavo pinigo, tai ir pagyveno žaliai. Ir tik daržinę surėmė 9392 26| mesti ir važiuoti. Gražiai pagyvensi, ir mes tau to nepavydime, 9393 22| tiesiai:~ - O tau dar teks pagyventi. Tad manykis. Versk nuo 9394 26| paieškok ko kito.~ Moteriškė paieškojo ir surado miško uogomis 9395 26| alų Baikštienė.~ - Tai paieškok ko kito.~ Moteriškė paieškojo 9396 4| nebėra.~ - Atsirastų, jei paieškotum. Bet su tavim nesusitarsi. 9397 5| barzdą, tą pastebėjo. Veidas pailgesnis, nors nebadavo ir nieko 9398 22| šepetėlį ir tokios mosties pailgoje triūbelėje. Trina, brūžuoja, 9399 5| atsigavėjo atsakančiai.~ - Pailsėjau.~ - Bet palauk, - eigulys 9400 17| ir iš jų grįždavo tartum pailsėjusi. Ji matė, kaip yra pratinama 9401 18| koks senelis karšinčius pailso? Nėra žiūrėti į tai. Kada 9402 17| šiurpu daręsi. Apsilaižydami. Paima jos ranką, pakelia beveik 9403 19| valanda persmaigstė gaires, paimdama kuo priešingiausią kryptį.~ 9404 12| centrinės pieninės vyrukas ir paimdavo pavyzdžius, reikalingus 9405 1| prirakintas. O kai palaidas, tu paimk jį. Dulka laukai, sniegas 9406 3| laka. Nėra tokio, kas tiek paimtų dėl drąsos.~ - O tu, 9407 4| O kai tik kokią raselę paimu, tai tuojau jakna ir užkaista. 9408 27| kartojo sakinius. Jis rezgė painią mintį. Jis rikiavo išsklidusius 9409 13| išleidžiant vaikus į platų pasaulį painiais, klaidžiais keliais. Vakaras 9410 27| buvo prarasta per daug. Iš painiavų reikia narpliotis tuojau, 9411 1| išbarstai. Iš pat ryto nesiseka, painioja kažin kas tau kojas. Ir 9412 9| kas reikalinga, nors kojos painiojosi už pašalinių daiktų ir rankos 9413 21| galėjo megzti istorijas ir painioti ją vis giliau. Jeigu taip 9414 26| Tiliui šaukštas pradėjo painiotis tarp dantų, lyg ji būtų 9415 11| Nelabai, matau, jo paisot.~ - Kas mums? Mes tik 9416 27| šiokia tokia pramoga ir paįvairinimas kasdienybės. Šiąnakt juk 9417 12| vienas, ir kitas savaip paįvairinti. Ir kiekvienas gviešėsi 9418 16| gūburiuojančioje lygumoje, paįvairintoje tik kur ne kur skurdžių 9419 24| tik daugiau suodžių. Kakta paišina lyg puodo dugnas, - nusistebėjo 9420 24| urėdu. Visi iki vieno buvo paišini ir nusmilkę, lyg iš jaujos 9421 10| klojimus. Zuzana atkuto, pajaunėjo, nors tai ir nesidavė nustatyti 9422 14| jį nešė arklys tol, kol pajėgė išsilaikyti, užsigulęs ant 9423 26| Su jais pavažiuoti ar kur pajoti. Viskas domino jį, visko 9424 9| dūstelėjo su oro srove, jai pajudėjus. Ji atsirėmė į stalą ir 9425 2| nereikia. Dieną kitą, ir pajudės Melamedo popiermalkės. Jau 9426 13| dar kelis kartus smarkiai pajudinęs siurblio rankeną, pakišo 9427 26| purtė ir užraugė nerimu. Jis pajudino įmigusius pojūčius ir tam 9428 13| prispaustų pirštų neleido nė pajudinti. Tik pečiu pastūmęs, ištraukė 9429 13| velėną. Ir garai kėlėsi iš pajudintos žemės kaip smilkalų dūmelis, 9430 25| pudurėlius, kuriuos tik pajudinus, sudžiūvusios uogos biro 9431 26| neįsivaizduojamo ir neapčiuopiamo, o pajuntamo sąnarių gėla, kaip nujaučiama 9432 1| galvelėje lyg sąšlavyne. Nu, pajunti kažkokį knietėjimą paširdy. 9433 13| Jo nagas - kaip anglis pajuodęs, ir iš panagės kraujas prasisunkęs.~ - 9434 10| to jai nieko neprikiši. Pajuodusi, nusimušusi, viską atidavusi 9435 24| sunkėsi vyrų krūtinėmis, merkė pajuodusius marškinius. Dar diena kita, 9436 15| seksis. Tačiau Basiuliškės tą pajus. Teisybė, netekęs tarnybos 9437 18| ateina... - atsakė Agnė pajusdama, kad kojos per kelius staiga 9438 25| tokių išsipasakojimų ji pajusdavo kartumą gerklėje, lyg prisiuosčiusi 9439 18| Tokią ranka ji buvo pajutusi visai neseniai. Ji pati 9440 23| pametę savo įnagius, žiūrėjo pakabesnių, kaip vėzdelio ar akmens, 9441 25| Šautuvą patikrina ir vėl pakabina ant sienos, prie lovos.~ 9442 10| siaubė, ir ją po balkiu buvo pakabinę, kojų apačias svilindami. 9443 20| dydžio sienoje. Vyras, jį ten pakabinęs, matyt, buvo žemesnio ūgio - 9444 14| liepsna, kaip vėjo pagairėje pakabintas varpelis. Karštligiškai 9445 19| išsigalandę kastuvus, prisitaisę pakabius kotus kaip tik savo rankai. 9446 16| pakalbėti tekdavo viešai. Ir pakalbėdavo. Ir, sako, išeidavę pusėtinai. 9447 16| pradžias! Kiek kartų net. Ir pakalbėti tekdavo viešai. Ir pakalbėdavo. 9448 4| pastebėjo linguojantį Krivicką. Pakalbino ir jį.~ - Krivickas jau 9449 8| Basiuliškių žmonės. Kas norėjo pakalbinti merginą, turėjo sekti iš 9450 8| aplink. Ir šimtai baltų pakalnučių varpelių skamba Agnės plaukuose, 9451 8| išaugus su miško gėlėmis, su pakalnutėmis. Ir šypsena tokia geliamai 9452 5| nebeliko. Langus uždarė skarda pakaltomis langinėmis, ir tokias pat 9453 27| Po medžiais būriavosi iš pakampių susirankioję gyventojai.~ - 9454 14| artimiesiems jis jautėsi atidavęs pakankamą duoklę - šešerius savo jaunystės 9455 19| ji? Parsidriekė su tokiu pakaraila. Dešimtininku, kur pas eigulį 9456 19| pasiėmė butelį už kaklo.~ - Pakartok!~ - Kunigas du kartu 9457 25| kapuose. O už tvoros, su pakaruokliais. Ir tai per šventa vieta 9458 14| keletas panašių skenduolių ir pakaruoklių guli. Tas truputį vėsino 9459 10| nepagailėjo ir nepamažino. Ir pakasynas tokias iškėlė, kad visa 9460 23| susigaudyti. Jei kas laukė Gužo pakasynų, tai baisiai apsigavo. Toks 9461 19| Nugara įnižo, o nėra kas pakasytų. Ne taip kaip mes valkatos - 9462 5| prie burnos.~ - Aš turiu pakaštavot.~ - Prisikaštavojai. 9463 26| to balso linkui. Garines pakeitus galingais traktoriais, jo 9464 19| dėl to, kad šviesa būtų pakeitusi tamsą, o tai, kad jau ji 9465 14| papildydamas trūkumus, tai pakeldamas dvasią, tai ją smukdydamas 9466 7| pasirodydavo moteriškosios, ir jis pakeldavo galvą nuo malkų krūvos. 9467 12| nėra vietos? - paklausė pakeleivė, žiūrėdama pieninėn.~ - 9468 10| dėbčiodama baltom į besisotinantį pakeleivį.~ - O kur keliauji ir 9469 25| skubiausiai. Bet sėjikai ir buvo pakeleiviai, didžiame traukimosi kely 9470 25| prasidarė, įleisdamos dar vieną pakeleivingą. Įlipo Doveika, lengvu rudeniniu 9471 12| arklys nė just nejuto. Iš pakeleivingo lupti nepritinka. Pati man 9472 10| Dideli miškai, - sutiko pakeleivis.~ - Vilkų ateina prieškalėdy, - 9473 13| paklota ir paruošta netikėtam pakeleiviui ar svečiui. Ant tos lovos 9474 26| ir drauge atkišo tabako pakelį.~ - Še, aš turiu jau 9475 17| Apsilaižydami. Paima jos ranką, pakelia beveik iki smakro ir paskui 9476 3| ir po dešimt, apystoriais pakeliais, perjuostais popierinėm 9477 26| nesipriešinant: paukščiams - pakeliant sparnus ir išsikeliant už 9478 22| nenuplaunamas ir nenutrinamas. Pakeliąs iš guolio naktų glūdumoj. 9479 8| įbėk ir išnešk mums porą pakelių "Regatos". O gal dar ir 9480 4| kirtėjų krūva jį pasitiko pakeltais balsais.~ - Kur valkiojies 9481 12| nesiryžo žengti nuo aukštai pakeltos sėdynės. Ji sėdėjo ir laukė. 9482 18| į jo akis, įsitempusi ir pakėlusi galvą.~ - O dabar?~ 9483 17| tegul ji nemananti, kad tai pakenks jų gyvenimui. Nieko panašaus. 9484 11| Lauriuk? Kurgi? Pabūkim, pakentėkim...~ Lauriukas duodavosi 9485 24| doras ūkvedys, negalėdamas pakęsti panašių suiručių.~ - 9486 5| popierinėmis dėžėmis ir paketais. Galėjo jos neišleisti iš 9487 18| nu, nesitaškyk...- vaikis pakėtė ranką prisidengti.~ - 9488 22| net pusbernio, bent kiek pakeverzoti galinčio, kurio nebūtų gegužinėje. 9489 6| lapuočių šakas praskyręs, pakildamas ir prarausdamas smėlėtas 9490 10| vienkiemy, pas Striūną.~ Pakilę gaidykste, sugiedoję adynas 9491 8| AŠTUNTAS ~Ant pakilesnio Vilkijos kranto su skardžiumi, 9492 18| prietema, ji ėjo užsimerkusi ir pakilia širdim, vienkart viliojama 9493 12| Ji atsirado naktį ir pakilus manė, kad, be ją priglaudusios 9494 6| ankstyvas vabalas, dūzgė pakilusi nuo skujos musė ir skruzdės 9495 1| popiermalkių vežimai. Braškėjo pakinktai, tratėjo ienos, cypė pavažos, 9496 9| geras. Valdiškas. Su visais pakinktais ir vežimu. Ir lendrinis, 9497 5| ėjo prie kito ir margino pakinktus valdiškais popierėliais.~ 9498 16| užgriuvusiom akim, aukštai pakirptais plaukais, kad nematytųsi 9499 12| visai balti, rūpestingai pakirpti ūsai. - Na, ko čia taip 9500 1| rankoms.~ - Kam tokį gilų pakirtimą? Ar vien kirviu ketini nužlegenti?~ - 9501 11| karštu garu užėmusi kvapą, pakirtusi kojas ir po to likusi juoduoti 9502 4| nusisprogsta. Kurią dieną pakiš pastogėn rūkstančią pypkę 9503 9| degtienė, sunkiama nuo šaknų ir pakišama į tarpą slapčiom. Jis vėl 9504 20| suspaudė ją glėbyje, ranką pakišęs po galva ir apglėbęs pečius. 9505 9| tu mano. Nereik nė kojos pakišti, pačios virsta ant žemės.~ - 9506 25| padarys?~ - Nubugdys kur ir paklaidins. Ir namų nebeatrasi.~ - 9507 10| Nors tu ką. Tai klebonas paklaus, kiek jų dukteriai metų.~ - 9508 12| tamsiaplaukis vaikinas, paklausinėjo susirinkusių ir netrukus 9509 10| veidą šeimininkas.~ - Paklauskit Šunkiškių Kaziūno. Jis mane 9510 11| Šlubis tas, nevaleika, paklibykšt-paklebokšt, o savo padaro, ir niekam 9511 27| pamažu rinkosi žalion dangaus paklodėn. Viena iš jų išsiskyrė ypatingai 9512 22| Beveik.~ - Kiek šimtų paklojai?~ - Nemažai.~ - Oi 9513 13| rūbam, tvirtai suremta lova, paklota ir paruošta netikėtam pakeleiviui 9514 25| Tūkstančius nesuskaitomus paklotų žydai - miško pirkliai. 9515 23| griovkasių gauja ėjo, siausdama pakluonėmis, teko kęsti, dantis sukandus, 9516 6| žvilgančias plunksnas, ir pakluonėse triliavo vieversiai. Ir 9517 10| išmoninga ūkės darbuose, paklusni ir nuolanki tėvams. Ir dievobaimingai 9518 25| įstatymo. Jam vis tiek turi paklusti.~ Paskui ją suėmė baisus 9519 10| valkiojies po mišką?~ - Paklydau, - atsakė jam.~ - Miškai 9520 26| kaip vaikas, pasimetęs ir paklydęs ir pajutęs visą klaikumą 9521 12| ugniniais liežuviais išliežią paklydusio žmogaus ar žvėries akis. 9522 20| pati nykiai klaidžioja ir paklysta. Ką gi veikia sūnus? Nejau 9523 8| dar niekad nebūtas vietas. Paklysti ir klaidžioti iki juodos. 9524 2| šiandien šeštadienis.~ Paknopstomis prie ugnies skubinosi miškakirtys. 9525 4| nusausins?~ - Tave gerai pakočios po liekną, ir bus sausa. 9526 2| Ir, pasivėlus į sniegą, pakočioti taip, kad atsikėlęs kaukdamas 9527 7| peilį pasigalandęs į stalo pakoją, raikė duoną tokio storumo 9528 25| besileidžianti laiptais. Pakopa po pakopos į gilumą, į tamsą. 9529 15| juoku. Jis gūžtelėjo petim, pakraipė galvą. Laurynas tęsė: - 9530 16| atlaužų priversta ir nutrypta pakrantė ne vienam priminė žiemos 9531 18| tyrelio. Parveskit kunigą, kad pakrapytų švęstu vandeniu. O šįryt 9532 11| nubugdysiu. Gerai kaulus pakratysiu ir paleisiu.~ - Tokia 9533 6| Vienui vienintelį vežimą, pakrautą maišais ir pora tvirtų arklių 9534 24| varžytynėse. Pašaliai, visi kiemo pakraščiai, visi žolynai nugulti ir 9535 7| drumstas, žuvys mušasi į pakraščius be nuovokos ir aklai. Geriausia 9536 8| ir jie pasitraukė į kelio pakraštį, kad neaptaškytų purvais. 9537 18| gyvenimo tarpsnį, turintį viska pakreipti iš pagrindų, visai nesuvokiant, 9538 6| rankom jo alkūnėn ir, galvą pakreipusi, žiūrėjo aukštyn į jo veidą. 9539 24| darbus, tik kaip greičiau kur pakristi. Įvykis sujaukė ramų miško 9540 20| dar liesesnį ir daugiau pakritusį. O antakiai, saulės nublukyti, 9541 19| taip visko užteko žalioje pakrūmėje. Skruzdės ropojo Tugaudžio 9542 4| galvažuda zimagoras driekiasi pakrūmėm.~ Pasiimi tokią ant rankų 9543 23| gal kada nors. Jis nyrino pakrūmėmis lyg nusidėjėlis bažnyčioje 9544 26| surėmusio ir neleidžiančio pakrutėti. Jis tik dejavo gailiai