| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
10551 22| vėl prisistatė.~ - Gal pavaikyti muses nuo jo nepraustos 10552 27| rudeniu, su savo amžiaus pavakare? Užuot stovėjęs stačiai 10553 6| gandras neparskrido. Ne laikas pavakariams.~ - Jau mes matėm. Suko 10554 13| pasportuosiu. O paskui eisiu jums pavakarių ruošti.~ - Jau gali. 10555 20| neša, ir toks nuostabus pavakarys. Garsus kaip bičių avilys 10556 14| gal dar ne? O gal jau yra pavalgęs ir ateina? Vis tiek jis 10557 26| jis buvo sugaišęs. Šeimyna pavalgiusi ir išsiskirsčiusi. Jo dalis 10558 19| palaidūną į savo pastogę, ar pavalgydinsit išalkusį, ar aprengsit sušalusį 10559 6| šaukštą atsinešei, tai gausi pavalgyli, - pašokusi jau ruošė jam 10560 8| Mes nenorim. Mes svečiuose pavalgysim, ko širdis geidžia, - atsisakinėjo 10561 5| stipraus ant stalo. Jie tik pavalgyti buvo užėję. Doveika atsiskaitė 10562 5| lipindamas prie vežlankio ar pavalkų kamanto. Centai biro į jo 10563 8| miesto. ~ Balzganom, pavandeniavusiom akim klaidžiojo virš stalo, 10564 11| angoje. Gluosnių eilė bėgo pavandeniu iki vingio, kur džiaugsmingai 10565 13| visą audringą naktį. Reti pavargę lašai sunkėsi iš šiaudinio 10566 10| visa parapija gėrė, ir visi pavargėliai buvo sotūs. Gražiai palaidojo, 10567 15| manęs. Ten sugrūdo visus pavargėlius. Atėmė gyvenimą ubagui. 10568 20| šeimininkė, gulėjo paslika ir pavargusiais pirštais kedeno jo sužėlusią 10569 18| atilsi jam, atsidirbusiam ir pavargusiam pačioje darbymetėje. Visam 10570 23| sieksnių nuo žemės. Suolai pavargusiems šokėjams atsisėsti, tiesa, 10571 15| kas ne, pastumti toliau, pavarinėti. Jo akys krypo į Tilių. 10572 7| anksto. O neįtiksiu, ir pavarys. Kas tada? - teisinosi vaikis 10573 1| atleistas. O kai jau kartą pavarytas, tai sunkiau.~ - Per 10574 12| žiemkelių ir ant jų prasikalus pavasarinei žolei, ausys ima spengti 10575 2| troško atmainos, jis geidė pavasaringo vėjo. Tegul nors kraujais 10576 2| švęstų žolelių mišinys per pavasarinį trobos pasmilkymą.~ - 10577 14| Viso miško, visų jaunų pavasarinių ūglių nesulaikomu veržimusi 10578 13| kurpaitės siekė žemę, ir, pavažiavus toliau, dirvoje žymėjo dvi 10579 26| gyvulius laikyti. Su jais pavažiuoti ar kur pajoti. Viskas domino 10580 22| naktų glūdumoj. Ir kartais pavedąs po žudikiškos rankos kirčiu. 10581 4| storo pono snukio, labai pavėdaus į kiaulę su cilindru, piešiamą 10582 3| stiklo susimušimas. Visokie paveikslai: gražios pusplikės ir begėdiškai 10583 3| kam jie prirašo, ir dar su paveikslais? Juk daiktą gali ir į prastą 10584 13| dingęs iš darnaus aplinkos paveikslo, ir nieko sukeisto vietomis. 10585 8| Jis užsirėmė ant užtvaros, paveiktas savotiškos nuotaikos, ir 10586 23| užvilkintu pavasariu, su pavėlavusiu augliumi, kurio alkiui ir 10587 14| išvengęs, pasilikdamas žemės paveldėtoju. Jos per mažai tokiam būriui 10588 20| šūkis - turėti žemės. Jei ne paveldėtos, tai nusipirktos iš nusmukusio 10589 5| švenčiausį. Po Rymo popiežiaus pavelijimu ir paliecavojimu su atpuskų 10590 3| turgavietėje ir smuklėse. Su Pavenčių cukraus fabriko darbininkais, 10591 18| kitiems taip būtinas. Tegul paverks, paliūdės ir susiras kitą. 10592 18| galės ji palaukti. Galės ir paverkti, jei graudu ir nyku pasidarys 10593 18| talkininkų dainos, sunkų darbą paversdamos smagia pabaigtuvių švente. 10594 12| kurį pienininkė galėjo paversti salionu ar kuom nori, turėdama 10595 24| likusių užteko, kad kiemą paverstų viena stovykla, kur ruošiamasi 10596 3| prieš apvalainą veidrodį, pavertęs raštinės stalu, o patį kambarį - 10597 12| nusižiovavęs, patampė kelnes ir paveržė spruduklį. Paskui mostelėjo 10598 25| lūžtančiais praamžinų medžių pavėsiuose. Iš kur tyrelis ir jį supą 10599 25| nesuskaitomus kartus braidė po jo pavėsius ir samanykščius. Ji užsigeidė 10600 23| iš dugno, tik juodalksnių pavėsyje, tankiais karklų krūmais 10601 21| savo dviratį.~ - Aš tave pavežčiau. Bet nėra kaip. Geriau tu 10602 13| trąšų atvežti.~ - Palauk! Pavėžėk ir mane.~ Jis sutraukė 10603 12| vežimo galą, ir neprisiprašė pavėžinama.~ Paskui dar prisidėjo 10604 3| patinka traukiniu važiuoti? Pavėžinčiau dykai.~ - Hm... - liūdnai 10605 2| dūmuose šmėkščioja moteriški pavidalai, traškios jų šnekos ir uždegantis 10606 14| kaimynams. Ir tai buvo ropės pavidalo butelis, pagniaužtas viename 10607 7| kaip ji apsėda kartais pavienį žmogų, laukiantį ko nors 10608 6| žalyn, aiškyn. Jau išsiskyrė pavieniai medžiai - tiesūs rusvi pušų 10609 7| Tyrelis smilko bekraštėje. Ir pavienio šunies vampsėjimas vaiduokliškai 10610 27| akmuo iš mėtyklės. Miškelių, pavienių medžių ar prie kelio stovinčio 10611 12| va, čia, lipa, kad jį kur pavietrė. Nugis, jeigu kartais dar 10612 24| gyvatės kirčio, apsirūpinusios pavilga, braidė ir markstėsi klampynėse 10613 26| perštinčias akis. Ar, bent pavilgius delną, perbraukti kaktą. 10614 2| juos gūniomis ir patys su pavilgo tarbelėmis slinko pas kirtėjus 10615 8| su ryšuliais pašventintos pavilgos. Šmėkščiojo baltos skarelės 10616 5| parduoti niekai, palyginti su pavilgu. Čia tik moterys teturėjo 10617 26| ir jo jauną, gražią žmoną paviliojai. Tai žinok, kad jis gerus 10618 23| atėjo su daigiais į našias pavilkio pievas. Ne vienas šieno 10619 4| dar nukando bent žodį ir pavilko kojas, tutinėjo artyn. Tik 10620 24| vienu liepsnos kamuoliu pavirtusi eglė, šnypšdama ir tratėdama 10621 23| kokio stiprumo, tegalėjo tik paviršių suvilgyti. Tik trumpos valandos, 10622 26| štai kas, o reikia iš lėto, paviršium, nuosaikiai, ot taip, lai 10623 13| akėčių virbalai iškelia paviršiun. Turi žvaliai suktis, idant 10624 6| Šuva sulojo ir, tingiai pavizginęs uodegą, vėl patogiai atsigulė.~ 10625 9| pasakyk, kas mano arklį pavogė?~ - To tai nežinau, - 10626 12| arkliavagiai suslėpdavo pavogtus arklius. Ten lindėjo gauja 10627 26| laiką, suremtą iš visų pusių pavojų ir netikėtumų, prisispausdama 10628 2| iškilus staigaus polaidžio pavojui. gali būti ir išimčių. Aš 10629 3| Žemė blizgėjo lyg stiklu pavožta. Juoda miško siena, rodos, 10630 24| atkimšo. Ir, atsisėdęs ant pavožtos sėtuvės, purtė rankoje taip, 10631 2| pakenkti. Anksčiau jis tejautė pavydą, matydamas jį tokį, koks 10632 20| reginiais.~ Bet negi pavydėsi jaunuomenei to, kas jai 10633 25| užmigti visam laikui. Su pavydu lydėjo padangėmis išskrendančius 10634 20| kas čia ypatinga?~ - Aš pavydžiu tau, - gižiu, apkartusiu 10635 15| jai galėjo patikti. Ir jam pavykdavo nutaikyti. O tai vis geri 10636 18| sriūbčiojo iš stiklinių, girdami pavykusį alų. Ji išėjo į kiemą ir 10637 8| velykaičius. Tai pagirtina, tai pavyzdinga ir krikščioniška, - džiaugėsi 10638 18| neužmiršo žmonos, kaip pridera pavyzdingam vyrui. Ir džiūgavo, sugavęs 10639 1| laipsniu. Teismo nebaustas. Pavyzdingo elgesio. Drausmingas. Ūgis - 10640 19| atsispyrė.~ Jis jungė savyje pavyzdingon darnon du ne visai giminingus 10641 5| vieninteliame lange prekių pavyzdžiai, kokie tik įmanomi sutalpinti 10642 17| Doveikos kuklumas neturįs pavyzdžio.~ - Tai labai daug.~ - 10643 12| pieninės vyrukas ir paimdavo pavyzdžius, reikalingus analizei. Kad 10644 1| Petro žodžiai, jo tvirta ir pašaipi nuomonė apie visa, ką nukalbėjo. 10645 1| kupra, nors pjovė pačioje pašaknėje. Tik rankos švaistėsi plačiai 10646 1| Eglės sujudo iš vidaus, iš pašaknių. Sniegas kniojosi ir čirškė 10647 27| parke jį supurtė iki pat pašaknų. Bet jis turėjo ko nors 10648 25| apyaušryje, sula merkiantis žemės pašalą, vėliau prasikalusią žolę 10649 6| nuplaukė.~ - Naktim vis pašaldavo. Tik vakar išnešė ledus. ~ 10650 9| Ratams išdardėjus, joks kitas pašalinis garsas nebesiekė šeimyninės, 10651 2| Matai kas.~ - Jei naktim pašalnotų, tai kelią dar prilaikytų.~ - 10652 6| vandeny. Traukdama iš žemės pašalo likučius, traukdama gležnutį 10653 7| dešinei visą galą užėmė pašaro sandėlis su aruodais bulvių 10654 7| kada šerti sustiprintu pašaru. Tik jis turi reikalų su 10655 7| įrengti tvartai su daržinėmis pašarui, klėtis iš vienos ir viralinė 10656 18| Basiuliškių žmonės lankė pašarvotąjį, nutraukdami valandėlę nuo 10657 18| laikas ir poilsis, ir, kurį pašaukia, turi eiti viską palikęs, 10658 23| rankos ant peties, kai jis pašaukiąs naują partiją gėralų? Jei 10659 19| vargai. Gal vieną dieną pašauks tarnybon. Juk atleido tik 10660 7| namų sočią duoną.~ - Pašauksiu gaspadinę.~ - Prisėsk, - 10661 2| sukulsiu, kad...~ - Ar pašėlai? Už ką gi? - kreivai pasižiūrėjo 10662 19| pro duris į savo lizdus pašelmenėse. Taip jau buvo gera pasivartyti 10663 8| daugiau!~ - Išdribsit Ar pašėlote? Tiliau! - tramdė juos nuo 10664 18| kurios akies. Širdis daužėsi pašėlusiu greičiu ir smarkumu. Ji 10665 8| nubėgsi?~ - Arklius aš pašersiu, - pasisiūlė Tilius. - Galit 10666 10| jautukai ir telyčios. Maži, pašiaušę ilgą vilną, blogai per žiemą 10667 1| pušelių plotai ir kelmynai, pašiaušti skurdžiu atžalynu ir kur 10668 18| Plaukė varpas, liūliavo iš pašiurusios, kaitrų ir darganų nugaląstos 10669 22| kad nešdintųsi šalin visi pašlemėkai. Aš sugrįžtu - klausyk, 10670 27| ar ne tam, kad atstatytų pašlijusius reikalus?~ Jį reikėjo 10671 1| gaidys su skiautere. Arba Pašlų valdyba maloniai kviečia 10672 16| masinančių dalykų, teaptariamų pašnabždomis, puoselėjamų savyje ir ketinamų 10673 8| šeimininkas, daužėsi su kiekvienu, pašnekėdamas gražiai, kaip tokiai dienai 10674 14| vario vielelių nupinti. Jis pašnekėdavo apie Škotiją ir jos miestus - 10675 15| aplaistymo ir draugiško pašnekesio Tilius kažką prisiminė. 10676 4| pasigailėti šio kaimyniško pašnekinimo, jei jau iš viso nesigailėjo 10677 10| Petras Doveika. Mėgo žmones pašnekinti, juos aplankyti ir pas save 10678 11| Gužo kieman. Jam rūpėjo pašniukštinėti, ar išvažiavę ir ar negrįš 10679 25| Buvo valandų, kai ji pašokdavo ir norėdavo bėgti Basiuliškių 10680 7| prasisunkė pro sodo šakas. Ir pašokėjo per keletą sprindžių. Paskui 10681 16| kilstelėdama aukštyn.~ Každaila pašokęs dar norėjo kažką daryti, 10682 6| tai gausi pavalgyli, - pašokusi jau ruošė jam vietą Milė.~ - 10683 17| nebuvo, kad pagniužtų kaip pašutintas karklas. Jeigu matys, kad 10684 27| lašai. Vaizdingoje gaisro pašvaistėje jie atgavo savo tikrąją 10685 22| mudu ten įsiveltume. Jau pašveistume atsakančiai, - šnekino Tilius 10686 18| pačiam.~ - Tai gyvatės pašventins, - plačiai išsižiojo nevaleika 10687 8| valgomais daiktais ir kartu pašventinta prie altoriaus, apkeliavo 10688 8| persigavęs brasta, bėgo pašventoriu toliau ir už kelių varsnų 10689 26| pievoje, ten toli, Laumakin pašventoriuje, prie jo kasamo griovio. ~ 10690 8| jaunosios ponios lūpose, ten, pašventory. Tokia, jog atšokanti atšvaitu 10691 26| kažin kur toli, Laumakių pašventoryje, ant kastuvo koto užsirėmęs, 10692 5| nugairyta oda atsileido ir pašviesėjo. Pusėtinai apsivilkęs, net 10693 27| Alia. Jis ketino kai kam pašviesti į akis ir jose išvysti siaubą. 10694 24| netruks praeiti, ir tada pašvilpauk. Jau dabar Doveika pasikeitęs. 10695 22| parankiui, ir tu jai galėsi pašvilpauti.~ - Nujau, nujau, ar 10696 7| žiovulys gretimam kambary jį pažadino, ir minutę nesusivokė, kur 10697 2| negalios ir aš nevykdysiu savo pažado, jei ryt vakare liks nors 10698 26| vandenyje. Ir nenugalimai traukė pažaliavęs vanduo panerti galvą, perštinčias 10699 10| varpininkas.~ Striūna pažaliavo ir ūsai sulindo tarp dantų, 10700 5| spragino, mėgindamas išpūsti pažaliavusią, kelis kartus susuktą trūbelę, 10701 11| nuo mašinų gaudimo viduj, pažaliavusiais tašytų akmenų pamatais įsibridęs 10702 12| Nugi, nugi. Tai lydekų pažaliavusių, apsamanojusių, šimtmetinių 10703 12| savaičių kurselių. Ir nors pažanga esanti didelė, visgi nespėjama 10704 2| Žioravo laužo žarijos, pažarstomos šaka, norint prisidegti 10705 2| prie diržo. Girininkas po pažasčia turėjo portfelį, o dar didesnį 10706 15| būtinai tau turi kutenti pažastis.~ Ir darbininkų klausimas 10707 11| kitaip nuo žalumos, lyg pažemėjusi, pasigūžusi prie žemės. 10708 12| laikinai, kad ji nelaikytų pažeminimu tokios tarnybos, kuriai 10709 14| žingsnį nuo slenksčio tespėjo pažengti, kai girgždėdamas ir svyruodamas 10710 11| ūgliai plyšo ir žiojosi, pažerdami sakuotų žvynelių saujas. 10711 1| smulkučių šukių saujomis pažerdamos žemyn. Miško pareigūnai 10712 20| niekas ir nemėgino, lyg gerai pažindami jo būdą ir kraujo spalvą.~ 10713 6| gerai atsiminė ir daug ką pažinojo, nes gyveno tenai, kol baigė 10714 10| nebijok. Ar tu pažįsti tą? Ar pažintum jį, jei parodyčiau?~ - 10715 22| skardinės plokštės.~ Gerai pažįstamas moteriškas balsas įsakmiai 10716 16| tebebuvo tie patys, seni, geri pažįstami. Seniau susilikdavę dažniau, 10717 19| taip. O kai rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau, tai visos 10718 1| šunies ir duona. Ir viskas. Pažiūrėk, kokios rankos! - kišo Tilius 10719 27| suprasti. Ir ten teisėjai į tai pažiūrės. Jie turi savo akis. Ir 10720 8| dūstelėjimų. Bet takelis rėmėsi į pažliugusią klampynę, prižėlusią ajerų 10721 7| prie pietų stalo, nežymiai pažvelgdamas į duris, mėgindamas sugauti 10722 12| pasaldintais obuolių virėsiais. Ji pažvelgė į jo mažas ir darbo nesuvargintas 10723 5| po bobturgį. Stoviniavo pažydžiais. Žvalgėsi pažįstamų. Vienų 10724 1| vyru, na? Ir dar su tokiais pažymėjimais?~ - Atlikęs karinę prievolę 10725 11| indus taipgi pagal svorį, pažymėtą knygelėje. Visą įmonę sudarė 10726 13| tačiau tai buvo laikas, pažymėtas dviem įvykiais, kas akimirka 10727 14| iškilnaus. Kas degtienei pažymėti vartos tokį nenusakomą žodį, 10728 20| šventa savasties neliečiamybe pažymėto.~ O viena smulkmena lik 10729 23| tai esą žlibi kaip jaujos pečiaus kakta. Ir ausys prižėlusios 10730 16| aukščiau kelių. Įmintoje pėdoje sunkėsi vanduo.~ Ir toje 10731 26| Niekas kitas nebepereis jos pėdom nužymėtu taku. Jos nieks 10732 23| nesirūpino, kas liko jos įmintose pėdose. Plėšriai ir atšiauriai 10733 25| Dar geriau. Nuplaus jos pėdsakus, nutrins bet kokias žymes 10734 19| pusė velnio. Nė girti, nė peikti. Tik, kai prisimeni, kad 10735 19| tokiu iš palapinės. Skautu - peilininku. Abi Gužaitės tokios.~ - 10736 7| Iš kitos duonos kepalą. Peilius, lėkšteles.~ - Aš duonos 10737 5| ašarojančiom akim, išleidę peisus, atkraginę šeriuotus smakrus, 10738 25| vaje, ir nebijosi su tąja pekline?~ - Ne. Ką ji man padarys?~ - 10739 1| nelyginant senas žvirblis, pelais nepriviliojamas. Jis netiki 10740 11| šypsena ir krabždėjo lyg pelė, užlipindama paketėlį.~ 10741 14| Et... Supaisysi. ką tokia pelėda sako. Na, kad tu graži ir 10742 19| sudegins vieną kartą. Liks pelenai ir plėnys iš jo, iš Tiliaus. 10743 10| negalėjom sukartoti. Žemelė kaip pelenas, perdžiūvusi ir sušokusi 10744 5| barbeno pirštais Petras, maigė peleninėje cigaretę ir galvojo apie 10745 24| išsikvėps ir sukris savo pačios pelenuose. Eiguliai rūpestingai patikrino 10746 12| skystu žalumu, kaip žalias pelėsių valktis ant vandenyje mirkstančio 10747 3| Policija toli. Į miškus ir pelkynus savo noru policija nelenda. 10748 21| gerai užderėjus laukams ir pelningai pardavus surinktą derlių. 10749 4| tu besakysi. Jei jau dėl pelno jį laiko, tai vis tiek kitą 10750 12| naują ir savarankų gyvenimą, pelnomą savo rankomis ir mokykloje 10751 19| Priėmė ir tuojau leido pelnyti didelį pinigą. Griovys nuožulniai 10752 3| pinigo turi kaip velnias pelų. Gyvenimėlis, sakau. Barzdą 10753 24| kalbėjo. Šlubis išsitraukė ir peludės butelį, pasižiūrėjo prieš 10754 2| nešėsi kleimos kirvuką, ir jo penčiai, patepti zuikio koja, su 10755 10| priešingoje pusėje. Nespėjo penimoji nė dorai sužvigti, kai jau 10756 10| ir apsiliuobę, ėjo mušti peniukšlio. Čia vaikinas ne juokais 10757 7| Toji, metų kokių trisdešimt penkerių, su dideliu puodu, keliamu 10758 16| nenaudingo ploto - daugiau kaip penki šimtai hektarų. Po velnių, 10759 12| Ir tokie, kurie, baigią penkiasdešimtuosius, tebeieško aštuoniolikos 10760 5| Lauksim.~ Jis pasiūlė penkinę rankpinigių. Ir sandėrio 10761 25| mergaitės, kuri galėjo būti ir penkiolikos metų jos nepažįstančiam. 10762 15| PENKIOLIKTAS ~ Būtų jau geriau nevažiavęs 10763 1| mane prikinkė prie akėčių. Penkioliktus metus eidamas, turėjau ne 10764 26| skiriamas departamento. Penkta kategorija, vyruti. Butas, 10765 16| tikrinti, ar gerai laikosi pentinai.~ - Šilta, - pūkštė skųsdamasis 10766 6| akimirka pasiruošusiais aštriam pentinų brūkšniui? Kur tas bodėjimasis 10767 14| pasiliko didžiulis medis, peraugęs mišką ir vienišai rymąs 10768 12| kelių mėnesių, kad būtų peraugusi pirmajai klasei.~ Vargšai 10769 27| tik jam vienam.~ Jis perbraukė ranka per žolę. Rasos nebuvo. 10770 26| Ar, bent pavilgius delną, perbraukti kaktą. Jis stovėjo kiemo 10771 12| vasarojų, kad paskui jo žemę perdalintų šiuomi vieškeliu. Po to 10772 5| vienas, suskirstyti vienodais perdarais, su langu ir durimis kiekviename 10773 9| nupulsi. Pamažiukais, ir perdegs. Jis tikėjo, kad viskas 10774 12| kad prie to dar mūsų pieno perdirbimo bendrovės valdybos narys 10775 3| neišspausi, arba savaip perdirbinėjo bulves, nusunkdami drumzliną 10776 11| nusausinimo darbais.~ - Tai perduok labas dienas. Žinai... Greitai 10777 24| girininkas? Jis tegalėjo žinią perduoti urėdijon. Urėdas - jau žymus 10778 27| autobuso palydovo, kad laišką perduotų ten, ton krautuvėlėn šalia 10779 7| liepos inkilas ir krūpčiojo perdžiūvę Šventieji. O Agnė bėgo per 10780 22| gerai. Bet jį pastebėjo pereinant atokiau kiemą. Pastebėjo 10781 6| Milė, - kad į Basiuliškes pereini? Gal, sakau, Petras melavo?~ - 10782 15| turim. Geruoju - svietą pereisi, o piktumais - kur tu, toli? 10783 14| pasigausiu vieną kitą, pereisiu keliais per muziką ir liausis.~ - 10784 14| masinamai purtančio, tėvo pereito beveik basomis kojomis, 10785 14| be jokio pasiruošimo ir perėjimo patsai turėjo užimti jo 10786 2| nenuveiksi. Nors gal jau perėjo tas karštis ir taip nebemanai?~ - 10787 24| piemens rikiuojama. Gervės perėjosi tyrelyje, ir jų šeimynos 10788 10| traukdamasis atbulas.~ - Toks perėjūnas svieto. Bandininkas...~ - 10789 21| susipynusios, lyg viesului perėjus per rugių lauką. Ir ledai, 10790 4| reikiant, į tarpą, kaip perekšlė pasišiaušusi, metėsi Veronika 10791 15| skambėtų. Tai bus ir rankų perėmimas. Ir ženklas, jog gyvensime 10792 15| primušti. Seniau tai būtum perėmusi rankas, ir atlikta. O dabar - 10793 13| Kokių čia vaistų? Pergels, ir tiek.~ - Nekalbėk 10794 24| buvo pakankamai tanki, kad perimtų ugnį medis nuo medžio. Tai 10795 16| Čia ir gervių nuo seno perisi, - aiškino žmogus iš patyrelių 10796 3| apystoriais pakeliais, perjuostais popierinėm juostelėm. Pinigai 10797 11| jo matėsi bonkučių eilės, perjuostos baltom etikečių juostom, 10798 21| Petras tai vis apie tave perkalba.~ - Taigi, Petras, - 10799 22| atsiprašinėjo. Tie nesidavė perkalbami ir lingavo iki laidarių, 10800 7| nunešdami lieptus, žuvų perkalus, išgriaudami pirtelės pamatus. 10801 8| Laurynas.~ - Parsidrieksit perkarę, kaip vižlai.~ - Tavęs 10802 2| įrodinėjo miestietis.~ Petras perkėlė ant kilo danties skiedrelę:~ - 10803 18| atsidarysiu. Paimsiu ir perkelsiu į kitą vietą. Šitaip...~ 10804 18| nelinkėdama jam, ji mėgino vaizdą perkelti šion trobon, vaizdą iš eigulio 10805 6| tyrelio plotais, kuriuos perkertant reikėjo kloti medį prie 10806 12| Ir du šešėliai artinosi, perkirsdami iš lango einančios šviesos 10807 3| palangėse. Tada ir jos trobesius perkrovė, iš didžiausių tvartų, dvariškos 10808 17| dvasios. Kas tada namai, po perkūnais? Ar ne daržine, kurioje 10809 14| kad mūsų liepą sutrankė perkūnas šiąnakt?~ - Argi?~ - 10810 6| užmiršo. Tu išlėkei kaip perkūnija. Nieks su tavim negalėjo 10811 27| ir pasiimti šautuvą. Jis perlaužė ir patikrino, ar šoviniai 10812 7| keistai kabėjo ir suposi, perlaužta lyg vežlankis, atšokęs nuo 10813 19| buvau jaunesnis, tai jau jų perleidau per savo rankas be skaičiaus. 10814 2| laukiantį kirvio. Vėl iš naujo perleido būrį užbliurkusiom akim, 10815 6| prekių, per savo pirštus perleisdamas ir atiduodamas vartotojui. 10816 24| šoko iš varpų. Paskui tik perleisti per vėją, pasikabinus kretilą 10817 14| numesta užpakalin. Ji buvo perlėkta šuoliu, peršokta vienu pasispyrimu.~ 10818 19| savaitės uždarbis džiaugsmu perliejo vyrų širdis. Mažai kas tikėjosi 10819 17| atsiminė. Ji buvo kiaurai perlieta kaip smarkaus lietaus stiprių 10820 20| Savo kraują jis siekėsi perlieti į stangrias, aistra tvinkčiojančias 10821 25| debesiu.~ Ji pasuko šonan, perlipo išvartomis nusekusią Vilkiją 10822 3| ilgumą susilenkdamas, lyg perlūždamas pusiau. Gužienę, nors ir 10823 1| sustiręs, kaip įkastas, perlūžęs pusiau, išlenkta kupra, 10824 13| griebė už apačios. Maišas permainė pusiausvyrą ir visu svoriu 10825 24| rugienose ir stovėdavo, permainydami kojas, įtraukę kaklus, po 10826 13| turėjo apie ką mąstyti ir permąstyti iš naujo ir iš pradžios. 10827 8| tykiai ir tačiau sodriai permerkdami žemę. Kas liks iš beržo, 10828 26| prasidėjęs rūku ir lijundra, permerkiąs iki menkiausio siūlelio, 10829 13| paleisti spinduliai smigo į permerktą velėną. Ir garai kėlėsi 10830 25| šiluma su garais pasikėlė nuo permerktos velėnos, ir trąšūs, jauni 10831 21| besisupančiais tiltais, permestais nuo medžio ant medžio, nusvarinti 10832 8| traukė už klėties, kur buvo permestas skersinis tarp dviejų senų 10833 19| neatlyžo Každaila.~ Tugaudis permetė baltom ir atsakė jam:~ - 10834 2| prisidegti pypkę. Tvoskė permirkę kailiniai, svilo čirškinami 10835 13| pavasarinio vandens tvane.~ - Permirksi, Agne, mergyt.~ - Nieko.~ 10836 3| šlapiais kailiniais ar permirkusia sermėga, palikdami purvinas 10837 4| klaikiu balsu, lyg veršis permuštas kūle ant žemės ir išvydęs 10838 27| laikėsi jau nuo tų metų, kai pernakvojo pas senuosius Basiuliškių 10839 12| Tylėk! Jūs turėsit pas mus pernakvoti.~ - Ar čia nėra vietos? - 10840 1| ir žmogų prisileisdamas pernelyg arti. Meleta galando geležinį 10841 10| klebonas dar gerai atsiminė pernykščią kalėdą.~ Seniai šnypštė, 10842 8| ir viksvų parudavusiais pernykščiais laiškais. Senos apynių virkščios 10843 8| lašai. Kitur jie tiško į pernykštę žolę. Pamažu, tykiai ir 10844 13| Pirmiausia nuplausim vandenilio peroksidu, kad žaizdą išvalytų.~ 10845 1| Pasipraktikuoju ir vaikštau po peroną raudona kepure kaip gaidys 10846 26| nesusivokdamas ir pasijusdamas perpildytas lyg stogo šiaudo birbynė. 10847 19| daugiau. Minkšta durpė, perpinta trapiomis šaknimis ir lengvai 10848 14| be žado. Nesibaigiantis, perpintas žavesiu ir pasigėrėjimu 10849 15| eglišakėmis. Ir vartus iškėlė, perpintus vainikais, ir po jais duonos 10850 6| Jis paėmė laišką ir perplėšė į keturias dalis. Popieriaus 10851 5| Nu ką? Nespėjau nė gerai perprasti, toks dar, žinai, kaip obuolys 10852 22| nebetalpindama garsų, lyg perpūstas indas plyšo ir lalėdama 10853 24| susimanys iš naujo viršaičiu perrinkti.~ - O kas mums darbo? 10854 12| medinėmis klumpėmis ir skarele, perrišančia plaukus tik tam, kad jie 10855 19| neatsikratomas nuo mažens ir persekiojantis dieną ir naktį. Viskas per 10856 9| laimės pasiųstas kliudyti ir persekioti. Tasai vachmistra Žeimys. 10857 27| Gal žmonos mirtis, anos persenusios moteriškės, mokėjusios viską 10858 3| tokiom baisiom naginėm?~ - Persiautumei batais. O barzdą ir dabar 10859 2| sužinoti. Gandas greičiausiai persidavė aidu - nuo vieno medžio 10860 26| nebeliko jo viduje. Jis persiėmė tuomi, pradžioje gerai net 10861 15| bus, kai, tam pasibaigus, persigalvos? Ir pačiam pasiučiausiam 10862 8| kelias, išnėręs iš miško ir persigavęs brasta, bėgo pašventoriu 10863 11| nusileido pakalnėn ir tiltu persigavo antron pusėn. Kairėje vanduo 10864 16| gumbuotais stuobriais ir sakais persigėrusiomis šakomis pakeitė aukštus 10865 18| mergina. Ji gali vadžiotis jį, persikreipusi žiūrėti į jo akis ir kedenti 10866 17| galvą įrėmusi palangėn, persilaužusi taip, jog vienas petys buvo 10867 21| ir jis palįs po tiltu ir persimes į Doveikos. Ir jau tada 10868 15| Doveika, žodeli su tamsta persimesti norėčiau.~ - Prašau.~ - 10869 20| nieko panašaus. Jis staiga persimetė kiton plotmėn.~ - Mačiau 10870 7| ir grasinimų buvo sodriai persipildęs paupio oras.~ Popiermalkių 10871 15| Galėjai, galėjai.~ - Tai persiprašau, pons Doveika. Aš užmokėsiu 10872 3| žmogus savo uždarbį.~ - Persiskaičiuok.~ - Ką čia skaičiuosi? 10873 3| istorija baigta, ir jie persiskirs. Jei ir negautų tarnybos, 10874 24| leidosi tykiai ir pamažu, persisodrinę garsų srauja. Ir saulėleidžiai 10875 1| priklaupęs abiem keliais, persisukęs ir svyruodamas visu liemeniu, 10876 16| Aižydamosi biro į šimtus raginių, persisunkusių sakais žvynelių senos eglių 10877 11| pamargintas šukas? Jis baigė persivaryti turgavietę ir tuo pačiu 10878 20| numetė išeiginį rūbą, bet persivilkti kitais nebebuvo kada.~ - 10879 16| Žmogus nusiėmė kepurę, persižegnojo ir, pasispjaudęs delnus, 10880 17| gilyn ir niūryn, ji galėjo persižegnoti ir pasakyti amen. Net berno 10881 19| nė nemokėčiau. Parašiau, perskaičiau dar kartą, dar didžiau į 10882 12| moki? Ji mokėjo. Ir perskaitė gelsvai pilkoje, grubiai 10883 26| Tau? Iš kur?~ - Perskaityk.~ - Nemoku tamsoj. Ką 10884 21| griovkasiai keikėsi, jog rodėsi - perskirs debesis ir sušauks visus 10885 2| obuolių dydžio dėmės grioviais perskirtų žandų vidury. Nosis dar 10886 19| Viena užuomaršties valanda persmaigstė gaires, paimdama kuo priešingiausią 10887 26| mane myli? - laimės šiurpo persmelktas, sudejavo vaikinas.- Kodėl 10888 27| iškelti iš savo vietų ir persodinti naujai, keistai drebėjo 10889 3| tamsus, pritvinkęs garų, persodrintas bundančios žemės tvaiko, 10890 2| Kad ir šviesiausia būtų, - perspėjo Žabelis.~ - Nu, ar aš 10891 22| ilgiau dejavo, skaudžiai koja perspirtas.~ - Susimušė, - sprendė 10892 18| ar migloje, visus daiktus perstatančioje keistais pavidalais ir suteikiančioje 10893 3| priklausė prie naujovės. Ją perstatė neilgtrukus po vieškelio 10894 22| nebebuvo likę. Tik šešėliai perstatyti ir kontūrai netekę aštrumo. 10895 7| giliam miško įlinkyje naujai perstatytoje eiguvoje, lakstė ir šūkavo 10896 26| buvusi per daug karšta, persūdyta įvykių ir nesibaigiančių 10897 1| atsileidusį apavą ir mėgino persukti autus, pasidėjęs koją ant 10898 9| nuovargiu ir abejingumu persunktus apmąstymus. Bet staiga suėmė 10899 18| tokį aiškų, ir taip gyvai perteiktą, kad nė lašo abejonės neliko. 10900 20| medelio ūglį? Kad ta šakelė perteikti savo jauną jėgą stuobriui 10901 25| medžioklės sezonas, ir laukai pertekę visokios žvėrienos. O medžioti 10902 10| gėrimo, gyvenant tokiame pertekliuje. O ką tu, jei senė susimanys 10903 20| sąmonę. Bet ji buvo gyva ir pertekusi atsiilsėjusiu ir alkiu pulsuojančiu 10904 21| išnaudodama trumpą pokaičio pertrauką. Dar visa pusė dienos. Dar 10905 1| Žiu, ir girininkas! - pertraukė Petras, lyg visai nebūtų 10906 22| sustoję būreliais šokio pertraukoje. Susikabinę, svyruodami, 10907 21| maišu ir dulksnodavo be pertraukos nuo ryto iki vakaro. Ūkininkai 10908 13| nesitąsyk su pilnais krepšiais. Pervargsi, - rūpinosi meiliom, šiltom 10909 25| sudiev. Mašina vėl ritosi. Pervažiavo tiltą, truputį kalnelin 10910 2| įgaliotinio ir, jo padedamas, pervertė popierius, kai kuriuos atidėdamas, 10911 22| skubėjo? Jis pasijuto lyg pervertinęs reikalą. Praradęs neabejotinai 10912 14| saldaus šiurpo tebebuvo pervirš jos sąnariuose ir širdyje. 10913 22| jis. Dieve mano. Dalybų perviršis sviro jo pusėn su didžiausiu 10914 2| batą nuo kojos, ramiausiai pervyniojo autelį.~ - Ką gali, tą 10915 24| gyvačių prieglobsčiai ir peryklos, arkliavagių ir burliokų 10916 23| Ar jis žinąs. kad Agnei peršą jaunikį? Jei žinąs, tai 10917 4| savotiškas drebulys lyg peršalus. O ausys ir sprandas degė. 10918 25| be baimės. Gal anas, jai peršamas, ir nieko. Bet, kai Agnė 10919 14| juos mušė, o jie tik bėgo. Peršautu petim jį nešė arklys tol, 10920 7| aplenkiantis, be niekur nieko peršokantis aplinkinį. Šis buvo realus 10921 26| stūmėsi kartu dviratį, vikriai peršokdamas griovius ir išsilenkdamas 10922 16| kaitroje. Jie traukė mišku, peršokdami išklampotas aikšteles, išsisukdami 10923 14| Ji buvo perlėkta šuoliu, peršokta vienu pasispyrimu.~ Savo 10924 18| žemę. Kelių šuolių užteko peršokti balkšvą kelio juostą ir 10925 7| meluoja per akis. Ar kiaurai peršovė?~ - Kaip čia pasakius? 10926 12| nuo kvapų dvelksmo ir akys perštėdavo nuo pudros dulkių. Ir vasarą 10927 13| nespėjęs nubraukti bučinių perštėjimo. Jis mąstė apie šį ir tą, 10928 3| pagąsdinti, kaire ranka peržegnojo gautas žemes. Keikdami visas 10929 25| įkėlęs kartą koją, jau gali peržegnoti savo jaunas dienas. Iš ten 10930 14| pustymas neatsiliepė. Užaugo, peržengdamas vienu didžiuliu žingsniu 10931 13| nesmagumo, kurį pajuto, tik peržengęs slenkstį.~ - Ir mano 10932 27| ir laukti. Jo ramybė, tik peržengus namų slenkstį, suiro gabalais, 10933 9| koja atsispyrusi ir antrąja peržirgdžiusi slenkstį. Žiūrint nuo lovos, 10934 27| aukštyn. Tilius šoko pirmyn, petimi kliudydamas ir pargriaudamas 10935 3| gąsdino jį aplinkiniai.~ - Petriuką, mūsų geradarį, reiktų. 10936 17| persilaužusi taip, jog vienas petys buvo iškilęs aukščiau galvos. 10937 22| kraštus, ir pasigėrusios pešėsi ore, po dvi krisdamos ant 10938 16| apipešioto gaidžio itin smarkiu peštuku pasidaręs, atkakliai gindamas 10939 4| Be daktaro juk neapsieis. Peštukus atskyrė ir tvirtai laikė.~ - 10940 16| Smuklių merginos gabios peštynėms sukelti. Prisigaudys gyvačių 10941 5| jo atminties ribų. Apie peštynes jis tai puikiai žino. Pagaliau 10942 10| dar piemenė, dar tik iš piemenės teišbėgusi. Kol sveikata 10943 18| ginti nuo niekadarių. O piemenio - jo neklausyti ir per akis 10944 10| poilsio neis. Jis įkosėjo ir piemeniui pasilikti. Kurgi jis rasiąs 10945 9| piemens, kad pasielgė visai piemeniškai, užsiundydamas tą nenaudėlį. 10946 12| rungtis su mažesnių bendrovių pieninėmis. Apylinkė turtinga. Paieškoti 10947 12| nespėjama pastatyti tiek naujų pieninių, kiek mokykla sugeba paruošti 10948 18| vabalų. Ir kada bus kinkoma pienui ir vandenini vežti. Ji žinojo. 10949 10| kamaroje ūžavo girnos, dundėjo piesta, grūdant kruopas ir grucę. 10950 27| siaubą ir juos statydamas piestu. Vištos sklido į šalis, 10951 2| Šilto oro banga ateina iš pietvakarių. Vokietijoje jau pavasaris. 10952 19| išdavikas. Ten, žalioje pievelėje, po ūksmingais lazdynų krūmais, 10953 7| kabliu galuose. Brido jie pievokšliais, klimpo stačiuose molynų 10954 26| žingsniu, atsiremiant parudusio pievokšlio prie upės, prie kūpsančio 10955 8| begales žaidimų ir pramogų pievokšliuose ir dirvonuose panamėj.~ 10956 25| durų slenksčio iki paupio pievos. Rudens nykuma tvenkėsi 10957 18| kilsuodami šonais. Žmonės plušėjo pievose ir dirvose, ir varpas liūliavo 10958 4| pavėdaus į kiaulę su cilindru, piešiamą velykiniuose atvirukuose. 10959 3| rankos su baisiais mėlynais piešiniais susimataravo prieš akis. 10960 2| kai kuriuos pabraukdamas pieštuku. Ir vėl atsisuko.~ - 10961 14| vėjiniame keliais centais pigiau. Šiaudai buvo prižliurkę 10962 1| taip mano iš tikrųjų? Aha, pigu spręsti ir niekinti, kai 10963 22| baltomis putomis lyg šuva pikčiausiai pasiutęs ir gargaliuoja, 10964 24| upeliai sruvo kamienais ir piktais lyg įerzintos širšės lašais 10965 25| versmių, lyg atnašaujant piktam, niūriam tyrelio dievui. 10966 21| savo minčių. Ir grimzdo vis piktesnėn klampynėn. Jis smuko iki 10967 22| ąsočio.~ Kokie žiaurūs ir pikti jos broliai! O ji tik meilės 10968 2| dega? - jam pritarė. ~ Piktom švieselėm sužibo vyrų akys.~ - 10969 8| netinka tau prie veido piktumas. ~ O vyras su oda aptrauktu 10970 13| pasiusti ir susidraskyti iš piktumo.~ 10971 15| sueina.~ Kiek ašarų, kiek piktumų. Girdi, nebūtų pardavę, 10972 6| vandenį iš vieno šulinio ir pildavai į kitą? O kai tą pripildavai, 10973 14| turi vien tik klausyti ir pildyti kitų užmačias? Ji vaikščiojo 10974 11| tartum balta peteliškė iš piliarožės žiedo iš kito kambario, 10975 9| padėkos, atsikratęs tokio piliečio, - pūtėsi vachmistra.~ 10976 6| mėšlą, pabiras ir pusgirčius piliečius savo tarpduriuose ir tarpvartėse.~ 10977 16| galvą suimančia kvaptimi. Pilka, lyg pelėsiais apsitraukusi 10978 2| apikaklė. Kailiniukai aptraukti pilkai languota gelumbe. Jeigu 10979 4| plyšavo moterys.~ - Pilkit vandeniu! - siūlė kažkas. 10980 13| nuobodaus ir neapibūdinamai pilko trūnėjimo, kaip darbas ir 10981 12| mokėjo. Ir perskaitė gelsvai pilkoje, grubiai tinkuotoje pastato 10982 5| pamuštiniu, kelnėmis iš pilkos, grubios medžiagos, pritaikintos 10983 25| viskuom tikėdama ir viskuom pilnai pasikliaudama. Nieko sau 10984 12| rankovėm, skysta bliuzele, pilnakrūtė moteriškė.~ - Ei, nenuduok, 10985 17| pasirinko su visu geru ir blogu. Pilnametė, blaiviai, praktiškai svarstanti 10986 25| kaip dignis prieš mėnulio pilnatį. Kiekviena atmaina turėjo 10987 2| pjaustymo. Mėnuo dar neišėjęs iš pilnaties, patekės netrukus po sutemų. 10988 14| kandidatais ir tik tada laukti pilno atlyginimo ir visų priedermių. 10989 14| žiupsnelį pelenų į akis ir pilnoje praeivių gatvėje išnarstęs 10990 21| akis dangų.~ Pūtė vėjas pilnomis minkštomis lūpomis ir blūsčiojo 10991 18| neatšaukiamos pragaišties pilnumu. Žemė ir dangus ir visa, 10992 15| indaujoje įvairios matėsi. Pilnuose ir pusiau nugertuose buteliuose.~ - 10993 22| žiovaujantis arklys, atverdamas pilnus nasrus arkliškai stiprių 10994 15| pats iš tuščio į kiaurą pilstai. Žinai, kaip yra tai, ir 10995 17| apsakyti nėra kaip. Doveika tik pilsto, Monika tik ragina, o tie 10996 9| juos už stalo ir skubino pilti stiklines. Užkandos čia 10997 15| Tik nežino kaip. Buvo toks Pilvinis. Juodus akuliorius dėvėjo 10998 4| galiu dieną naktį, nors ant pilvo atsigulęs iš lovio. Kai 10999 2| vidutinio, ir aukštesnio, itin pilvotas ar tik padribęs iš juosmens - 11000 17| gera. Jau tokia gera, kad pilvus apsimušdami srėbė ir gyrė. 11001 3| stebėdavo, ar prasikals pinavijų daigai ir kaip išsilaikė 11002 15| posėdžių, komandiruočių pinigėliais, jas turėjo atsisverti ūkiu. 11003 11| piniginę. Keletas atliekamų pinigėlių joje skambėjo. Galėtų sustoti 11004 4| kišenę prakaitu sulipusius pinigėlius. Ir nebijok tu man vienai 11005 13| kaip kerais bus užtaisiusi pinkles. Ir dar tokiu metu pati 11006 8| gražiausią, - Agnė laikė atkišusi pintinėlę su kaupu gražiausiai išmargintų 11007 3| kunigui prie klausyklos pinučių. - Aš prašysiu motinos, 11008 15| trobom.~ - Duokim, kad pirkai tamsta... O jei ir būtum 11009 15| bankui, o ne trobos.~ - Aš pirkau su trobom.~ - Duokim, 11010 16| vietoje gaunamu maistu, pirkdami tik duoną ir pieną. Žuvies 11011 5| bidono, užsimojo ūkininkė. Pirkėja kabino nagu sviestą ir nešė 11012 3| prekystalio, nors šiaip jokių pirkėjų nesimatė.~ Tiliaus širdis 11013 5| rasalo, stengėsi privilioti pirkėjus.~ - Prie silkių, prie 11014 5| atsisukdami į bobas, bet su pirkimu nesiskubino.~ - Du štuki 11015 5| apsirūpinti šventiniais pirkiniais ir atlikti, kas reikia. 11016 3| gardžiavosi Každaila, susiėmęs pirkinius.~ Petras ir Tilius, tartum 11017 25| nesuskaitomus paklotų žydai - miško pirkliai. O jei ugnelė - tai tik 11018 22| tiesa, jų pačių krautuvėje pirktais, bet gausiai, beveik rieškučiomis 11019 2| labai anksti. Gal net nuo pirmadienio ryto. Suvis jau niekai, 11020 16| pasakyti. O turi būti viskas pirmaeiliai atlikta. Ir pati turės apsirengti. 11021 14| jauna motina, laukianti savo pirmagimio. Jeigu tas jam nepavyko, 11022 15| draskė varputynus. Jei pirmais metais dar neužderėjo kaip 11023 12| mėnesių, kad būtų peraugusi pirmajai klasei.~ Vargšai tėvai. 11024 3| nė kiek ne geriau, negu pirmamečiui, braukiančiam žąsies plunksna 11025 19| teisinosi Tilius kukliai, kaip pirmametis.~ - Pas mus geriau. Toli 11026 7| anoj kamaroj Jonas, mūsų pirmavedis, toks minkštakiaušis, su 11027 22| aižosi narsuoliai, ir, kas pirmesnis, tas gudresnis. Agnė jauste 11028 14| lengva širdimi atsižadėjo pirmgimio teisių, vildamasis neprapulti. 11029 27| Doveika pabraukė lapelyje. kas pirmiausiai pasitaikė. ir nebesirūpino 11030 27| atsitolina ir lieka tik pirminis, paprastas ir nebeapskaičiuojantis 11031 14| žydėjimas buvo toji diena, ta pirmoji, niekad nepažinta ir net 11032 20| jis išgyveno pavasarį ir pirmomis vasaros dienomis. Kas buvo 11033 17| vaikšto jūsų Šeimininkas! Pirmučiausia jis yra ūkininkas ir todėl 11034 13| troškulį. Jonas, Doveikos pirmvedys, pravėręs duris ir sustojęs 11035 7| žuvų perkalus, išgriaudami pirtelės pamatus. Krantais ėjo vyrai, 11036 23| karšta kaip prikūrenta pirtis šeštadienio vakarą. Prapliumpanti 11037 11| grįžimo kelionėje - vagonuose, pirtyse, karantinuose. Bet jos vidus 11038 13| krepšelis. Ima Agnė dviem pirščiukais po gėlytę, po žiedelį ir 11039 21| rankomis. Ir savo smulkiu pirščiuku vadžiojo jo delną, jo juodas 11040 10| kriošintį krikštasuolėje, ir į piršlį, liežuviu keliantį vėją 11041 4| kaklą. Kai atitraukė, per du piršlu bebuvo likę. Ištiesė Gužui. - 11042 14| pasijuto baisiausiai įžeista tų piršlybų. Kaip jos drįsta, tos senos 11043 13| ilgi, pritaikyti rankoms ir pirštams. Ji paėmė tvarsčio ritinėlį, 11044 26| nuo pypkės parudavęs Petro pirštas. Kaip tai? Nugi neapsimesk 11045 27| Tada išsitraukė iš kišenės pistoletą ir koja pastūmė duris.~ 11046 27| kišenėje? Būtų užtekę ir šito. Pistoletu į bėgantį jau tikrai nepataikysi. 11047 24| Tokia kaip pavasaris.~ Pjaunamoji, arkliniai grėbliai tarškė 11048 7| nes dauguma mašinom, kaip pjaunamom, grėbiamom, sėjamom. Dvivagiai, 11049 20| skambliojo ir trynė saujoje. Pjaunamųjų dantys išgaląsti. Ir daržinės 11050 25| dienom arkliams uodegas pjausto. Tokie... Et...~ Ten 11051 2| Kad užtektų genėjimo ir pjaustymo. Mėnuo dar neišėjęs iš pilnaties,