| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
11052 15| Nepasiųsi tokių šunim šėko pjauti. Neduosi gero pragyvenimo, 11053 5| pjūklą. Jis vaizdavo malkų pjovėją, bet tikroji jo specialybė 11054 10| motina. - Neryk tiek daug, ne pjovimui užleista.~ Ji ir nerijo 11055 20| iššluotos. Viskas parengta pjūčiai. Ir nusalusi žemės širdis, 11056 1| rankas leisk laisvai. Pats pjūklas tegul dirba. Įprasi - nieko,- 11057 1| su draugu. Jis skaičiavo pjūklo trūkius. Iki šimto, šimto 11058 11| krūvomis traktorius vilko prie pjūklų. Lauko darbams vadovavo 11059 1| kirvius leido iš peties. Ir pjūklus traukė atsilošdami. Tilius 11060 13| keturi. Koks nutinka prieš pjūtį, prieš didžiuosius darbus, 11061 22| geraisiais, ramiaisiais laikais. Pjūties įkarštyje reikėjo surasti 11062 1| Drėgmė krito iš aukšto, pjuvenos barstėsi ant rankų. Toliau 11063 16| srove. Skiedrų, pagalių, pjuvenų, atlaužų priversta ir nutrypta 11064 26| Neapsieinama be gilaus pjūvio. Ir drauge bet koks laimėjimas 11065 23| vasara pjovėsi aštriu giliu pjūviu lyg į jauno, lygaus medžio 11066 3| apstagaravusiais kaip vieversys žandais plačiaburnis bernas. Iš jo megztuko vieni 11067 27| ir kapstėsi smėlyje, kur plačiais žvyruotais takais slampinėjo 11068 1| Geriau bandyti išėjus. Ten ir plačiau, ir vėjai kitokie. Kodėl 11069 25| nuo ryto iki vakaro visoje plačioje girioje ir skynimuose. Ji 11070 20| sumerktos saldžiame miešime, plaišiodamos skaisčiai žėrinčiomis skaidulomis. 11071 21| negražiai.~ Mintys trūko, plaišiojosi. Kaip ir kuom pasibaigs, 11072 7| duknas. Ant ištiestų virvių plakėsi pavasario vėjuje balti ir 11073 13| ariamų varsnų ir kad širdies plakimas pasiekia mišką ir, atsimušęs 11074 15| nugirstų ir paskui liežuviais plaktų, eidami pakiemiais.~ - 11075 27| tai išlėks iš nagų ta tavo plampa! - suriko piktai apakintas 11076 16| sutelkti visa, kas įmanoma. Planą vykdydamas jis galėjo daryti, 11077 2| nenumatytai ir grėsė jo planams ir užmačioms. Pagaliau kas 11078 1| neprarasdamas auksinės planavimo nuotaikos, svajojo toliau. - 11079 23| kiemą, Tilius žinojo, kad ji planuoja ką nors. Ji ką nors nujaučia, 11080 17| pečius sudaužys, beplodami plas plaštakomis. Ir vis stebėdamies, 11081 26| kur, skrido ir nesustodami plasnojo nežinion.~ Rūpestis smelkėsi 11082 12| jaukus, minkštas putpelės plastėjimas, ir geležinis, kurčiai prikimęs 11083 5| gatvių šlavėjams.~ Ant plataus šaligatvio, einančio išilgai 11084 6| tvino pievomis trigubai platesniu ruožu. Nieks nebūtų patikėjęs, 11085 14| žvilgsniui teikusiais gerumo ir platumo. Jis turėjo trūkį ir prieš 11086 17| sutirpusio kaip ledo luitas ežero platumoje. Žara prisiplakė prie žemės, 11087 11| akimirką. Ir visu vaizdo platumu, ir visa šiurpia gelme atsivėrė 11088 26| skaudžiai nuobodžioje ražienų platybėje iki miško, kur lapai, lenkdami 11089 20| Jis leidosi savo laukų platybėmis, kurių apžiūrėjimui lyg 11090 10| galėjo susivokti savo žemės platybėse? O dirbamą visas jėgas įtempę 11091 4| lyg staigiu oro trūkiu į plaučius būtų įtraukęs pusę trobos 11092 15| regėjo, prasiskleidus jos plaukams. Ir tebejuto jos standžias 11093 21| jau kaip barsukas rudenį. Plaukas lik blizga, brauk, kaip 11094 11| žilstelėjusius ūsus, nepalikdami nė plaukelio niekur kitur. Jo palenkta 11095 15| kurių naudai ir gerovei plaukia iš laukų uorės ir vežimai 11096 7| užlakiuose, kur nekliudo plaukiančios popiermalkės. Seniau tai 11097 7| seniai ne tiek žuvies, kiek plaukiančių medžių tykojo ir gabiai 11098 23| užgyti.~ Jis pasijusdavo plaukiąs verpetinga upe. Ar ilgai 11099 3| ir jie šoka su vežimais plaukti skersai ežerą. Jis darbavosi 11100 8| pakalnučių varpelių skamba Agnės plaukuose, kai ji atmeta galvą grakščiai, 11101 23| negalėjo atsispirti su įnirčiu plaunančiai vilniai. Ji skandino, jį 11102 7| Atidžiai nusitrynė kojas į plaušinį ir nuleido ant žemės ryšulį. 11103 9| kampo ir užkalbino patamsėje plavinėjantį viršininką. Paguodė jį ir 11104 24| puodynes nuo tvorų. Julė plavinėjo ir keikdamasi rankiojo. 11105 21| nusipirko butelį degtienės ir su plaštaka pokštelėjo per dugną. Rodos, 11106 1| pasigėrėjimą. Neišdribusios į plaštakas, kad galėtų jomis užkloti 11107 17| sudaužys, beplodami plas plaštakomis. Ir vis stebėdamies, ir 11108 4| striūbaudamas ilga nosimi. Jo rankų plaštakos patogiai rėmėsi į aslą.~ - 11109 2| už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas 11110 2| Každaila, pasirengęs braukti Pleikiui per nosį. Senis pasitraukė. 11111 2| snukį:~ - Neskubink, Pleiky. Prarysi kaip muilą ir nebežinosi - 11112 18| virpėjo. Ji vilgė liežuviu pleišėjančias lūpas ir kalbino Agnę, atlėkusią 11113 8| Krūtinė kilojosi ir lūpos pleišėjo nuo išvidinio karščio ir 11114 27| blūškis susuko ir išnešė plėnis vidurin juodo ir krauju 11115 24| ratų būtų leidęsi akmeniniu plentu. Žmonių riksmai dingo jame. 11116 12| Neklausykit jos, ką ji plepa. Tuoj ateis mama.~ - 11117 12| Taip, taip, mes čia plepam, o viešnia gal norėtų susitvarkyti.~ - 11118 13| iškalbos, ūmai užmiršo visa, ką plepėjusi, ir nebesurado to vieno, 11119 15| smuklės stalelį? Tenorima plepėli, svaigti, išbučiuoti kiekvieną 11120 12| ateis mama.~ - Tu pati plepi. Mama neateis, kol neišleis 11121 24| Ugnis praūžė jo kampu. Ji plėtėsi upės link, bet jei kiek 11122 20| kada žvaigždės begarsiu plevenimu pasiekia krūtinę ir skaudžiai 11123 13| vienodais protarpiais begarsiai pleveno žaibas, tai akimirkai nutrindamas 11124 20| kirtėjų miške sukurtas, plėšdamasis ir tratėdamas pro eglišakių 11125 13| dangų ir čia pat trenkė plėšiančiai aštriai, tartum būtų atsimušę 11126 6| manė jis tada, tesilaiko plėšikai ir žvėrys, nors, važiuojant 11127 20| Jų prisiskaitęs, jaunimas plėšikais išvirstąs. Mat ten esą labai 11128 9| tyrelio velnias jį atjojęs? Plėšikas būtų pinigus ir laikrodį 11129 10| devynioliktais metais belaisvių ir plėšikų gauja juos siaubė, ir ją 11130 15| pravarti. Apsėjau visus plėšimus ir, kas užaugs, rudenį sukrausiu.~ 11131 21| peties. Tada jau jis buvo plėšomas ir kedenamas gaivališkų 11132 16| netrūks. Mergiotės jau dabar plėšosi iš smalsumo.~ - Ar tai 11133 23| liko jos įmintose pėdose. Plėšriai ir atšiauriai glemžė savo 11134 1| medžius, atkandamos lyg plėšriais dantimis nuo kelmo. Jis 11135 16| baigusių mokyklas ir išėjusių plėšti krašto dirvonų. Besidominčiam 11136 11| vežti ir, sienas ramstydami, pliaukšdavo ir žvengdavo, kad atkreiptų 11137 26| neatsakingas gaivalas ir pliauškalas pirmos rūšies. Jis, ir vidurnaktį 11138 18| gyvulio atsikvėpimu, žuvies pliauškėjimu sietuvoje - balsu, ateinančiu 11139 13| vyras. Savo liežuviu ir pliauškimu kaip kerais bus užtaisiusi 11140 1| Tugaudžio.~ - Tu apie pliciją? Tai jis turėtų džiaugtis, 11141 26| kaip mūras, ką tu niekus - pliekia Petras. Toks jau čia vyras. 11142 8| žemė. Ir miškas dejuotų, pliekiamas žaibų. Ir debesys prasiskirtų 11143 9| ženklas ir įnagis žmonėms pliekti. Tai ko jiems nevažinėti?~ - 11144 16| ančių būriai. Kvykavo narai, plieniniais gūžiais skirdami atsimušusį 11145 7| kad su drabužiais. O jei plika būtų pasišmeižus, tai žuvęs 11146 21| pučia. Ką darys Agnė su plikabambiu, ir kur jis dės ją, kai 11147 3| gurkšniais, tartum sieros rūgšti, plikindamas gerklę, krūtinę, širdį. 11148 19| Galva sukosi. Degtienė plikino gomurį ir ant akių traukė 11149 11| jei ir keltų, vis tiek iš pliko nieko nepeš.~ - Nelabai, 11150 2| tai akmenis gali gniaužyti plikom rankom. Pasisaugok geriau 11151 14| daug turėjo slypėti po jo pliktelėjusia kakta, blizgančia it varis 11152 16| vėjų, bėrėsi lyg šašais plikų kelmų gruodu. Ten buvo pasidarbavę 11153 16| juoko, jei aptiktų plikus plikutėlius.~ - Aš tai neimu į galvą. 11154 10| senė.~ Nuo polaidžio iki plikšalų nieks nekėlė kojos toliau 11155 11| žibėjo šlapiose medžių pliuskėse, priešingąją pusę aptemdindama 11156 9| pas mano tėvą žalmarges pliutinai? Įsitvėręs į uodegą, bėgai 11157 16| Jukš, piemengali, deglųjų pliutyti!~ - Kad visas pardavė 11158 20| jau tokių nebesą. Visos pliuškės ir padraikos. Tik paėsti 11159 13| milžiniško saulės laikrodžio plokšte kaip niekur nieko.~ Nejau 11160 18| tamsos didžiulėje veidrodžio plokštėje, vibruodama kaitra, pribrendusia 11161 12| pasiekė. Suradusi du litu plonoje piniginėje, padavė.~ - 11162 20| nuospaudos. Jos pirštų. Plonų, ilgų, baltų, lyg saulės 11163 22| apynvirpčio aukščio ir tokio pat plonumo, nublukusiais lyg linai 11164 3| taip arti, kad juto jų lyg plonyčių adatėlių dūrius ant veido.~ - 11165 5| prisimerkęs pūtė dūmą aukštyn plonyte srovele, bandydamas, kiek 11166 20| butelį, tartum laukdamas tako plotmėje pasirodant įtartino šešėlio, 11167 20| Jis staiga persimetė kiton plotmėn.~ - Mačiau tave išvažiuojant 11168 16| ir visiškai nenaudingo ploto - daugiau kaip penki šimtai 11169 16| kemsotų, žalių ir nepereinamų plotų. Be krantų ir priėjimo, 11170 7| varlės begaliniuose kaip jūra plotuose. Tyrelis smilko bekraštėje. 11171 23| prieš, negailestingai ją plovusį ir alinusį. Juo trumpesni 11172 7| grėbiamom, sėjamom. Dvivagiai, plūgai, kultivatoriai, visokios 11173 16| versdami jas į vandenį ir plukdydami žemyn aukšta ir smarkia 11174 7| paupio oras.~ Popiermalkių plukdymu domėjosi ir senoji Doveikienė, 11175 8| Šilta bus, nors į upę eik plukdytis...~ - Musėt pirty vakar 11176 5| išlaužti pečiais. Jis puikiai plūkė linus, metė plytas, gerai 11177 10| darbu sunkiai valiojosi, tai plūkėsi prie karvių.~ Gera buvo 11178 16| kur tik skylė atsiranda. Plūkią linus, kertą mišką, skaldą 11179 10| Tik paduok.~ - O linus plūkti?~ - Ne vieną birkavą 11180 10| o jų duktė stačia prie plūktinės krosnies, viena ranka semdama 11181 22| nublukusiais lyg linai iš po plūktuvės, ant akių virstančiais plaukais, 11182 16| nuriedėjęs tilto grindiniu, plumptelėjo į vandenį.~ 11183 3| pirmamečiui, braukiančiam žąsies plunksna per elementoriaus eilutes - 11184 12| be paliovos sukinėjo savo plunksnakotį.~ - Jau į tokią lovytę 11185 14| sėdinti senyva moteris su plunksnom prie kepurės ir šuniuku 11186 10| visokios, šita plaukuota ir plunksnuota gyvūnija būtų užliejusi 11187 8| jos užkrapeno klebonas, pluošdamas iš zokrastijos. Pasveikino 11188 1| vadinamas Raudonuoju, - sulipę pluoštai draikėsi ant praplikusio 11189 13| plaukai, išdrikę paskirais pluoštais, lietė ir kuteno jo ranką. 11190 6| kaip virvė, kurios vienas pluoštas turėjo kitą storį ir spalvą.~ 11191 5| tik sulytą tamsių plaukų pluoštelį iš po skarelės aną šeštadienio 11192 10| nutaisęs. Moterys verpia, tai pluošto nereikia pirštais traukti. 11193 18| kraujuje, ir jis gaivališkai plūsta lyg daina iš miško, ir jis 11194 8| gausios pavasario šviesos, plūstančios pro plačias duris ir susikertančios 11195 18| po šiltu vasaros lietumi, plūstančiu iš aukšto, šniokščiančiu 11196 14| sklidina, nebesutalpinanti, plūstanti per kraštus savito, džiūgaujančio 11197 27| priekį.~ Staiga šviesa plūstelėjo, lyg būtų kas ištraukęs 11198 27| susvisdama, šviesos sriautui plūstelėjus pro atveriamas duris, tai 11199 10| dainas dainavo visokias, plušėdamas per dienų dienas. Ir švilpiniavo 11200 18| kilsuodami šonais. Žmonės plušėjo pievose ir dirvose, ir varpas 11201 4| sniego baltumo plaukus, o plynai nuskustą veidą abipus nosies 11202 24| kur jis pamažu išeina į plynas lygumas, kemsuotas ir klampias, 11203 7| mesdamas ranka į kirtimų plynes, abipus pasišiaušusias menku 11204 18| ištiktas svetimuose miškuose ir plynėse.~ Basiuliškių žmonės 11205 5| puikiai plūkė linus, metė plytas, gerai dirbo viską, jei 11206 20| E, tėvo širdis kaip ledo plytelė. Nukrinta kelios ašaros, 11207 7| sienos, nudėtos baltomis plytelėmis, visai kaip kokliai, kur 11208 7| kelių spalvų kvadratinėmis plytomis, kurios sudarė savotišką 11209 22| languose. Radijo muzika plyšaudama siekė tolimiausius kiemo 11210 18| vilkdama plunksnas ir šapus ir plyšaujanti pilna gerkle. Doveika aiškino, 11211 4| Gelbėkit! Skirkit, skirkit! - plyšavo moterys.~ - Pilkit vandeniu! - 11212 26| prisotinąs visus slapčiausius plyšelius ir spragas. Tuštumos nebeliko 11213 1| Ir iš įkaitusios žievės plyšio išlenda gerai pražiemojusi 11214 21| Valgyti! Greičiau! - plyšojosi balsas iš kiemo.~ Ir 11215 8| atsigaunančia pieva, nužerta plyštančiais purienų burbulais, išplintančia 11216 6| tirštai nukibusi geltonomis plyštančių pumpurų spurgomis, į kurią 11217 8| dieną, medžių pumpurams plyštant ir išvyniojant gležnus lapelius, 11218 26| būtų uždėta nerami ranka. Plyšys pamažu didėjo, ir jame vėrėsi 11219 3| Ir šešėliu pritemo jos poakiai, ir niūria gaida praskambo 11220 3| išretinti dantys ir įvairaus pobūdžio randai. Nusimetęs marškinius, 11221 16| senomis storomis šaknimis iš podirvio molio ir baltos kaip sniegas 11222 17| į žiedus. Sklaidė savo poetišką sielą Doveika. Užtat sodą 11223 6| ketindamas išnaudoti ją kaip poilsį niekieno netrukdomai keliaujant 11224 26| žemė grimzdo užtarnautan poilsin, šiltai apsiklodama juodų 11225 13| imlias niekad nepatirtiems pojūčiams.~ Jis leidosi pakalnėn, 11226 9| išsivaduotų iš nejaukaus pojūčio. Slogutis rėmė keliais jo 11227 23| pelkėse ir miškuose.~ Pokaitis baigėsi. Vyrai rąžėsi, judino 11228 7| vakarykštį susidūrimą ir pokalbį su Doveika ir jo žmona.~ - 11229 24| kokį ryšį ugnis su anuo pokalbiu? Jeigu taip, tai iš tikrųjų 11230 12| vandenys, ir kur susirinks polaidžių nuvarytas sniegas? Jis pasakytų, 11231 4| ne? Ranka tavo įtaisyta policijoj tarnaujant.~ Ne, ne. 11232 3| norėtume žinoti? Aha... Bet ir policininką tokį įdomu būtų pamatyti, 11233 4| vis tiek neramu. Tugaudi, policininke niekam tikęs, saugok mergaitę, 11234 24| jei nori išsipirkti iš policininko, kad palauktų su mokesčiais. 11235 8| manydamas galėsiąs būti ir policininku. Nebūsiu juo niekad. Geriau 11236 12| puikiausia suneriama lova tamsaus poliruoto ąžuolo, vienu aukštu galu, 11237 6| popiermalkės atsimušinėjo į tilto polius, trynėsi, brūžinosi ir vienu 11238 18| kas net jai patiko ir su pomėgiu mėtėsi, įsitraukdama ir 11239 3| pagal savo įpročius ir pomėgius. Ir kvapą jau buvo spėjęs 11240 14| truputį vėsino jos iškilnios pomirtinės eisenos įsivaizdavimą. Ir 11241 15| didelės drėgnos akys sekė savo poną.~ Pražulniuose spinduliuose 11242 7| valsčiuje ir draugavo su ponais, o ji juk turėjo tvarkytis 11243 11| kirpyklos išėjusį miestelio ponaitį. Ir chloroformo, karbolio 11244 4| ant aukšto.~ - Atsirado ponaitis. Aš nenoriu, - patempė lūpą 11245 9| Kažkaip užmiršau.~ - Ponams neprivaloma belstis, einant 11246 1| daug ponybės.~ - Ne apie ponavimą aš kalbu.~ - Per daug 11247 11| Kokių kvepalų jums, pone?~ - Aš ir nežinau... 11248 16| karto, kokiam apskrities poneliui pamojus pirštu, nepuls visi 11249 27| tvarkydamas valsčių: "Per malonę. Poniai Doveikienei. Basiuliškėse".~ 11250 5| Sueikit, sueikit, panialis ir ponis ir paniukai, sueikit! Kavalerai, 11251 9| taip. Atsiminkit, jog ir ponių turim savo tarpe, - draudė 11252 4| tai vožčiau į marmūzę tam poniukui, kad apsiverstų. Neši lažą 11253 24| sekėsi gyventi. Jei tuos poniukus tebūtų susiprašę, tai suprantama. 11254 17| tokia maloni, tokia viežlyba poniutė, kaip jau ten... Ką, viežlyba? 11255 13| Nepariškadys retuomiais ir poniutei vietoje sportų. ~ - Julijana, ~ 11256 13| ponia.~ - Prašau labai, ponuli.~ Ji pakreipė galvą, 11257 21| negu nusaldintas miestelio ponulis. Ką jis ten veikia per dienų 11258 7| narsiu vedėsi Laurynas. - Čia ponybei, o kaip mums, tai geriau 11259 1| sunkiau.~ - Per daug ponybės.~ - Ne apie ponavimą 11260 1| Bet jau tada pasinešęs į ponystę, - sviestu plaukus tepdavo 11261 2| katinas, mėgaudamasis tingiai popiečio šiluma, patogiai atsilošęs 11262 5| plėšė iš suvyniotos juostos popierėlius, juos lipindamas prie vežlankio 11263 26| Kaip tai?~ - Tas popiergalis, - jis ištraukė apglamžytą 11264 3| apystoriais pakeliais, perjuostais popierinėm juostelėm. Pinigai net braškėjo - 11265 5| pamatė Veroniką, apsikrovusią popierinėmis dėžėmis ir paketais. Galėjo 11266 14| doleriai ar net paprasti - popieriniai, šiandien jie kitaip gyventų. 11267 15| išmainyti ant tikrųjų, popierinių.~ - Parodyk, kur tokia 11268 4| per kurias išbalo kaip popieris ir vėl pasidarė beveik mėlynas. 11269 3| ir šiandien, - kišo antrą popieriuką.~ - Didelis pinigas, - 11270 9| prie stalo, aptraukto žaliu popierium ir bjauriai sulieto rašalu. 11271 5| patrono švenčiausį. Po Rymo popiežiaus pavelijimu ir paliecavojimu 11272 24| apsigręžti.~ Nepraėjus porai valandų, alaus nebeliko 11273 15| pridurdama:~ - Graži porelė.~ - Ką kalbėt, - pritarė 11274 3| ir piemuo vilko trejomis porinėmis šlajomis. Su tokia padaryne 11275 3| statinaičių nesukraudavo į porines šlajas, kai prieškalėdy 11276 1| kelmo, dar siūbavo tartum porinio vežimo rodiklis.~ Šakos 11277 3| uždarbio pasiskirstymas porose ir pirmo stiklo susimušimas. 11278 2| Girininkas po pažasčia turėjo portfelį, o dar didesnį ir storiau 11279 2| kojom. Paskui pasiprašė portfelio iš įgaliotinio ir, jo padedamas, 11280 1| Melamedo įgaliotiniu, pasibrukę portfelius, brido sniegu, išsilenkdami 11281 27| užkąsti. Jis atsiminė, jog portfelyje jos įdėta užkanda - pora 11282 5| Šiandien negalėsiu. Ryt ar poryt.~ - Gerai. Lauksim.~ 11283 15| punktuose su viršvalandžiais, su posėdžių, komandiruočių pinigėliais, 11284 23| pasiųsdama į susirinkimus, į posėdžius pieno bendrovėn. Ji ateidavo 11285 21| balsas ilgiausiai virpa posmą baigiant, turėtų būti geltonplaukis, 11286 23| negu tą vieną, patį pirmąjį posmelį. Jis galįs padainuoti. Nes 11287 23| daigelis nedygo... ~ Šis posmelis virto jų suokalbio daina. 11288 5| pasileidęs apivarus ir savo postą ir teises į jį gynė visom 11289 19| jog už kelių žingsnių, už posūkio, už dienos kitos įžengs 11290 3| su kiekvienu žingsniu ir posūkiu. Sveikatą žymėjo jos traškūs 11291 8| žmonos kapo ir sukalbėjo poterį. Gera buvo moteriškė, o 11292 10| atsispirdamas. Nebekamantinėjo nė poterių, nė prisakymų.~ - Kas 11293 10| Klaupkitės, o aš palaiminsiu. Poterius mokat? Kur nemokėsit? Jau 11294 1| tai neblogai. Bet nauji potvarkiai įvedė kandidato stažą. Pusantrų 11295 4| maištingos dvasios prieš motinos potvarkius, nėrė iš virtuvės Agnė.~ 11296 11| labai negerti. Bjauraus potyrio vaistinėje jis ilgai neatsikratė. 11297 15| skirtą indą.~ Nemalonius potyrius turguje jis stengėsi atsverti 11298 1| medžių trenksmą, į kirvių poškėjimą, spraginėjimą laužo šakų, 11299 1| barstėsi ant rankų. Toliau poškėjo kirviai, su trenksmu griuvo 11300 8| turbūt. Nežinau, - niūriai požeminiu balsu atsakė Tilius. Ir 11301 17| užgriuvę netikėtai. Bet praalkę gerokai, bebraidžiodami 11302 13| besamdę ir daug kam tekę praalkti. Ateinanti su maišu anoji 11303 20| skirtis taką ir laužtis lyg praamžina, neįžengiama giria. Čia 11304 24| seni kelmai, samanykščiai, praamžini, išgergužėję stuobriai - 11305 26| būtų beprasmė - vykdyti praamžinojo įstatymo. Kaip giesmė paukščio 11306 25| senaisiais kaimais, lūžtančiais praamžinų medžių pavėsiuose. Iš kur 11307 18| iškedentos saujos tartum plaukai praamžių nakties šmėklų, žvaigždžių 11308 16| Ot tai tau. Kur čia tokią prabangą kelionėje? Dar mergos užsigeisi, 11309 18| jos žingsnius. Ji skubino prabėgti atvirą tarpą tarp tilto 11310 23| išlošta valanda - turtas. Prabėgusi diena - sauja žvyro iš įkandin 11311 20| nepasitikėjimu savim. Gal tai prabėgusios jaunystės sparno sumosavimas, 11312 9| nuolankiai. Policija pasisuko į prabilusį.~ - Pirma atsistok, kulnus 11313 4| būti.~ Žinia supurtė, prablaivino ir nauju gėrimo troškuliu 11314 6| arimų grumstais ir pievų prabrinkusiais kelmeliais. Ploni, skysti 11315 24| su žaliomis dobilų atolo pradalgėmis. Tebebuvo lygiai šilta ir 11316 8| bėgo artyn ir staiga, lyg pradalgėn mušamos, braukėsi šalin. 11317 10| ledergą supūtų atuorėtis pradalgėse.~ O vėliau, jau taip 11318 18| nešama išilgai sodrių storų pradalgių, vystančių ir kvėpiančių 11319 1| tau kojas. Ir tik paskui pradedi atitokti, kad yra kažkas 11320 12| toks žmogus, kad, jei ką pradedu, tai iki galo ir, taip sakant, 11321 14| sudarkytą pasaulėvaizdį. Ir tą pradėjęs jausti ir matydamas jo pragaištingus 11322 18| piemenį ir šeimininką, abu pradėjusius savo kelionę iš to paties 11323 24| Šulinys mano talpus.~ - Kai pradėsim lakti, liek tesiras.~ - 11324 24| griovį. Per arti jis buvo pradėtas. Ugnis atsirėmė į upę, į 11325 25| palaukėje, tai dar niekus pradėtų šnekėti. Ji apsisuko ir 11326 2| istorija, jau spėjusi gerokai pradilinti kaulus. Jis troško atmainos, 11327 4| nebuvo kaip. Dabar jau jis pradrįso ir surado žodelį.~ - 11328 16| šventinimus, viešųjų darbų pradžias! Kiek kartų net. Ir pakalbėti 11329 20| tepasitaikanti dorybė. Iš pradžių jai gal ir nyku buvo tarp 11330 3| skusis... O žinai, Agne? Kai pradžius keliai, aš pirksiu dviratį 11331 16| nubristi?~ - Takelis jau pradžiūvęs.~ - Aš tai jau neisiu, - 11332 23| nuo jo. Agnė jau priklausė praeičiai, anai tolimai ir skurdžiai 11333 25| nebedaug liko. Ir su kiekviena praeinančia - vis mažiau vilties. Ji 11334 5| vežimėlius ir nusisuka, jam praeinant gatve.~ Jokio svaigulio 11335 24| uogaujančios bobos. Ir ne praeinantis medžiotojas. Niekas negirdėjo 11336 5| ir nieko, saistančio su praeitimi. Ji atitolo savaime, jam 11337 26| gyvenimą. Jeigu pro juos tu praeitumei - kažin kur toli, Laumakių 11338 27| nakties platybę ir vienišą praeivį. Jis apšilo. Ir, sustojęs 11339 14| pelenų į akis ir pilnoje praeivių gatvėje išnarstęs kišenes 11340 10| dešimtys metų, dar su viršum, praėję. O Zuzana tokia, sakai? 11341 18| išskėtė rankas užtverdama praėjimą. - Kelias uždarytas.~ - 11342 25| žino, kad užpakaly palieka pragaištį ir šaltį ir prieš savo akis 11343 18| suvokiama neatšaukiamos pragaišties pilnumu. Žemė ir dangus 11344 13| jūroje. Grėsmingoje savo pragaištim ir neišmatuojama gelme. 11345 26| eglėmis, jų juodon besotėn pragaištin.~ Jis uždarė duris ir 11346 20| nebuvo galima įžiūrėti. Nieko pragaištinga.~ 11347 13| zyzimo, juos įsuko savo pragaištingan sūkurin, ir jie spaudėsi 11348 14| pradėjęs jausti ir matydamas jo pragaištingus padarinius, jau negalėjo 11349 27| dvigubai daugiau, negu jis buvo pragėręs ir pravalgęs. Geras jo vardas 11350 1| kita. Šiuo metu, kai į tavo pragertą galvelę mėginu įsprausti 11351 21| mėšlakabėm šakėm. Nespėja nė pragerti.~ - Pasakos. O jūs tikėkit, 11352 8| pumpurai jau itin pabrinkę. Iš pragręžto kamieno latakėliu ritosi 11353 25| neatsiminė. Ji buvo kaip beržas pragręžtu kamienu, paliktas vienas 11354 12| kurą ir šviesą prie to. Pragyventi ji galėjo už niekus. Tik 11355 2| naudai. Ne darbo valandų prailginimas, bet atlyginimo pakėlimas 11356 20| ir paragauti. Jis delsė, prailgino savo laimę - ji buvo niekas 11357 2| žodžius Špicas. - Mes galim prailginti dieną.~ - O, o, o...- 11358 2| šventiškos nuotaikos. Kad prailginus ją, ją pataupius kaip stiprybę 11359 25| valandų trunkanti kelionė prailgo nebesurandant žodžio. Jis 11360 2| storiausias medžio klumpes.~ - Prakaitą braukia. Darbuojasi, - šiepė 11361 2| graibydamas nosinę lyg prakaitui nusišluostyti.~ - Už 11362 11| ritinėja, žmonės laukuose prakaituoja, o jos vartosi iki pusryčių,- 11363 13| Taip. Bet nepaprastų. Prakandi, o viduje vynas. Milė sako, 11364 3| tiesiami keliai, rausiami prakasai per kalnus, renčiami tiltai 11365 4| spėjo nugirsti, kad su upės prakasimu nesibaigs. Prasidės durpynų 11366 22| pasidavęs pirmyn, lyg didelė prakaulė varlė, pasiruošusi šuoliui.~ 11367 21| tamsų veidą darė pailgą ir prakaulį, lyg sukaltą iš lentų, ir 11368 26| draugiškai padrąsino Petras. E, prakeikimas! Visad kas nors įvyksta 11369 14| žingsnį, ar nedalioj, kurios prakeikimo žymę pradėjo jausti gana 11370 25| į užburtą dvarą. į visų prakeiktą, į kurį įkėlęs kartą koją, 11371 22| prakaitu sulipęs. Šimtą kartų prakeiktas, apverktas ir išbučiuotas.~ - 11372 11| jog girdėjosi papsint toje prakeiktoje krautuvėje, tylioje kaip 11373 8| nereikėjo klausytis anos prakeiktos muzikos. Nereikėjo.~ 11374 19| Kelkitės, miegaliai, sumą prakirmysit! - šaukė iš apačios Veronika.~ - 11375 10| senus planus ir užmačias. Prakirsti spragą į tą nuošalųjį kampą, 11376 8| dainuos. Kaip kraujas iš prakirstos gyslos nulašės sula, kaip 11377 4| tebelyja. Kaip rėtis dangus prakiuro. O tamsumėlis - ganą, gana. 11378 6| suolo - maniau, kad šonai prakiurs. Lošiau šachmatais su sargu, 11379 16| gal išloši, o kitaip, gal prakiši. Bet kaip? Žinok tu, žmogus. 11380 27| Eik po velnių! - prakošė pro sukąstus dantis Doveika 11381 13| prakaitu pieno. - Še, patrauk. Prakoši per ūsus, jei ir papuls 11382 6| būtų bent kiek daugiau akis prakrapštę, nesibastyčiau šiandien 11383 11| ta pempė, jo padėjėja ar praktikantė, tegul eina skradžiais. 11384 16| reikia parako, - atsirado ir praktiškų iš moksleivių būrelio.~ - 11385 12| Tokias tik mieste, tik prakutę verteivos ir valdininkai 11386 20| ir tų plačios apylinkės prakutėlių, laikančių save ūkininkais, 11387 21| nebesirodo? Kas atsiliko? Agnė pralaukė ant tilto jau ne vieną vakarą 11388 1| sniege. Tik plutą tereikia pralaužti - paskui jau jis lengvai 11389 26| prityrę žmonės, visą amžių praleidę gamtoj, taip medžioklės 11390 27| ne vieną smagią valandą praleido su miesto valdininkais, 11391 25| paprastai, kaip jis būdavo praleidžiamas anksčiau, ji jau nebegalėjo 11392 24| nesikvietė pas save, o dabar praleisi tokį kirtį.~ - Kas gesino, 11393 1| pasidrėbęs, smarkia risčia pralėkė ūkininkas.~ Kirtėjai 11394 27| jam labai svarbų daiktą, pralekiantį tokiu greičiu kaip akmuo 11395 17| tai nesakė. ~ Tilius pralinksmėjo.~ - Kur jie tau nesakys? 11396 15| Ne jo nusikaltimai, kitų pramanyti, ne kas, o tai, kad priveisė 11397 26| pasimetusiu balsu, lyg būtų pramiegojusi kažką svarbaus, prašneko 11398 5| tai, ką darė, tebuvo tik pramogai ir išsiblaškymui. Doveika 11399 14| lengvai, lyg žaidžiant, lyg pramogaujant. Jis mažai bemiegojo naktimis. 11400 20| tarpu knygos rašomos tik pramogoms. Kiti tvirtina, kad knygos 11401 3| kaklus ir prausėsi, kas pranašavo, jog visuotinis polaidis 11402 14| daugelyje vietų rasdamas jo pranašumą. Tėvas tikėjo ateitimi ir 11403 10| gyventi. Merk salyklą, Striūna Pranciškau. Trink apynio spurgas. Šoksim 11404 25| krikštomočią.~ Taip ji pranešė Basiuliškių žmonėms apie 11405 2| Aš pats klausiausi radijo pranešimo.~ Smarkia risčia nulėkė 11406 26| amžiams suramintas. Kai jam pranešiu, jei ir nekris iš džiaugsmo, 11407 8| dundėdamas ėjo per žemę, pranokdamas velyknakčio būgnus. Tada 11408 12| klebonas, žmogus saviškis ir prantus. Dar kol Striūnos tebevaldė 11409 5| tolyn į dūmus, į prieblandą. Pranykdamas tarp geriančių, besikalbančių, 11410 16| išsisukdami užtakių ir pranykdami tarp storų senų kamienų, 11411 27| nusidažiusio miško kampo pranykstantis laukų kelelis, nusekusi 11412 21| ji matyti, ir taip sunku pranyrinti pro šalį nejučiom.~ - 11413 11| skėlė kibirkštis tvenkinio praperšose, žibėjo šlapiose medžių 11414 2| nesudėtingą įnagėlį, ir beregint praplatinta. Prie kieto medžio, ąžuolo 11415 7| dugną, leisdami per save praplaukti miškui. Ir tada jie vėl 11416 21| ateiti kada nori, ir jie praplepėtų iki vidurnakčio, sau ant 11417 3| miško siena, rodos, nutolo, praplėsdama tuščią tarpą su upės juodalksniais 11418 12| viršaus užkalti, Gužienė - praplėsti savo krautuvę. Pieninė gal 11419 12| tame centre? Ar ne vyrai - praplikę, stori, gašliom lupom, muilinom 11420 1| sulipę pluoštai draikėsi ant praplikusio viršugalvio. Apsišluostė 11421 23| pirtis šeštadienio vakarą. Prapliumpanti po to susitvenkusių debesų 11422 21| Jeigu taip iš karto ji būtų prapliupusi ir išdėjusi viską. Taip 11423 6| nepratarė nė žodžio. Tilius praplyšo skardžiu juoku.~ - Nugi 11424 9| kažin kur į tolį, į kelią, prapuolantį miške, nieko nematančiu 11425 23| kitiems reikštų visišką praradimą ir galą sau. Ką sakytų apdovanotasis 11426 11| kurion pusėn jam atrodė kaip praradimas. Jis nesusigraibė, ko būtų 11427 26| menkas klaikiai didingoje praradimo akivaizdoje. Kaip būtų gera, 11428 26| pasakysiu atvirai, kad tu viską prarasi. Viską, įsidėmėk - grasinamai 11429 22| nugrimzdę jame kaip anie prarastieji metai. Ir dar dabar tebegrimzdo 11430 6| praskyręs, pakildamas ir prarausdamas smėlėtas aukštumėles, kur 11431 18| toli nubėgo pradalgė kaip praraustas takas vešlioj žolėj, vedantis 11432 4| lempos šviesa blizgėjo jo praretėjusiam pakaušy.~ Gilus juodas 11433 3| šeštadienio vakarais glostydavo praretėjusius Petro plaukus.~ - Gana, 11434 7| nors savo miško nespėjo praretinti ir net lūžtvių išvežti, 11435 2| Neskubink, Pleiky. Prarysi kaip muilą ir nebežinosi - 11436 12| atsidūsėjimo kaip uogą murkt prarytų. Tegul ji langus gerai užsidaro 11437 3| Kaip žemuogė - šmukšt, prarytum ir apsisukęs vėl norėtum, - 11438 27| Vyrai talkoje. Joną išsivedė Prasčiaus vaikas į pabaigtuves, - 11439 3| turim tokį ir užtarėją mūsų prasčiokų. Aš tuojau bėgu namo, nešu 11440 6| susirinkdavo atsiimti uždarbio ir prasėdėdavo vakarus, buvo kitaip. Bet 11441 18| dantys tamsiame veide.~ - Prasiblaškyti. Mudu su kalviu ištraukėme 11442 24| Šventam Rokui jau galėjo prasiblokšti ankstyvųjų šešeilių miežių. 11443 25| kalnelin ir vėl sustojo. Durys prasidarė, įleisdamos dar vieną pakeleivingą. 11444 11| tesižinai sau. Jie guodėsi prasidedančiais nusausinimo darbais.~ - 11445 3| vasarą, o krautuvė žiemą, kai prasidėdavo miško darbai.~ Tada ir 11446 26| pastoviai, tarsi skalsus lietus, prasidėjęs rūku ir lijundra, permerkiąs 11447 18| savo laimės. Ir gailėjosi, prasidėjusi su Monika, kuri ir nesiruošė 11448 8| bičiulystės eigą jis pagalvojo, prasidėjusią paprastai su miško darbais 11449 12| pirmųjų ženklų netrukus prasidėsiančio judėjimo. Kalvis tikėjosi 11450 11| tvenkinio jam priminė netrukus prasidėsiančius kasimo darbus.~ Atlikęs 11451 10| Gero nebebus, kai turi prasidėt su šeimyna. Šitiek mantos! 11452 8| spindulys, tartum miško tankmėn prasigavęs, šokinėjo ir dūko žalsvų 11453 25| Kaip sulyginsi, jei čia tik prasigėrę griovių kasėjai ir prakaitu 11454 16| sumerkęs savin skubančius prasiirti debesis. Į jį leidosi ančių 11455 4| menkiausio apkabinimo. Ji dar tik prasikalęs daigas, sprogstantis pumpuras, 11456 3| pritūpusios stebėdavo, ar prasikals pinavijų daigai ir kaip 11457 19| Jis ėjo ten nedrąsiai, lyg prasikaltėlis ir išdavikas. Ten, žalioje 11458 12| ant žiemkelių ir ant jų prasikalus pavasarinei žolei, ausys 11459 25| merkiantis žemės pašalą, vėliau prasikalusią žolę ir ant jos besitelkiančius 11460 21| motinystėje gležnas, ką tik prasikalusias gyvastis. Stagaruojančias 11461 21| tai patirti. Nusivilti, prasikeikti. Ūkai aptemdys jos akis. 11462 10| ganyklom. Tik žiemos keliu prasilauždavo ir pasiekdavo miestą, kad 11463 11| ir jo pasauliu. Mėginimas prasilaužti ir išeiti nesėkmingai baigėsi 11464 7| mušimo, nė kitokio darbo prasimano, kaip būdavo seniau. Doveika 11465 3| žinia. Jie patys gudriai prasimanydavo tvirtesnio gėrimo. Jei ne 11466 12| nebus nuobodu. Pasišokimų prasimanys kieno nors daržinėje ar 11467 3| Kasmet vis koks naujas stogas prasimušdavo pro šakas, nauji balsai 11468 3| Bitėms lengviau sekėsi prasimušti lieknais ir pasiekti patyrelį, 11469 10| gyventojai.~ Iki pavasario prasiniovė skiedryne su malkomis ir 11470 12| niekai nusileisti kaminu, prasiplėšti stogo čerpes, atlupti lubų 11471 25| rytą. Tik aukščiau ji kiek prasiskiedė, ir medžių viršūnės plaukė 11472 22| jeigu ji neišeis, tai jis prasiskirs taką pro moteris ir vaikus 11473 8| pliekiamas žaibų. Ir debesys prasiskirtų kaip atklanės, ir išverktų 11474 15| Striūnos. Ir jos kaklą regėjo, prasiskleidus jos plaukams. Ir tebejuto 11475 20| kaip saulės spindulio, prasiskverbusio pro skliautų plyšelį, neužteko 11476 11| kambary. Tamsūs plaukai buvo prasiskyrę ant jos balto kaklo. Ir 11477 2| jau amen, vyruli. Petras prasispraudė priekin ir pakšnojo lūpom, 11478 24| vidaus atbėgo šeimininkė ir, prasispraudusi pro būrį, tirščiausiai nustojusį 11479 22| kad štai po šio šokio ji prasistums iš būrio ir pamažu kaip 11480 13| pajuodęs, ir iš panagės kraujas prasisunkęs.~ - Ai ai ai. Kaip tu 11481 26| prakaitas išgaruoja dar nespėjęs prasisunkti iš po marškinių.~ Lyg 11482 20| pastato erdvėje, skurdžiai prasisunkusi pro lentų plyšius ir pro 11483 5| šventė. Daug metų jam teko prasitrinti Varlinėje, laukiant geresnių 11484 1| Aš gal užsikabinčiau. Ir prasitrynęs ko nors geresnio pasiekčiau. 11485 15| begales. Vieškelį, girdi, sau prasivedęs, sausinimo darbus trukdęs 11486 13| sučiauptose lupose. Pamažu jos prasivėrė, ir ji juokėsi plačiai nušvisdama 11487 3| Jis pats sėdėjo kampe, ir prasiveriančios durys jį beveik uždengdavo. 11488 26| krabždėjo. Bet kada galėjo prasiverti durys. Ir ji išnaudojo laiką, 11489 21| atsitikti taip, kad, durims prasivėrus, ant slenksčio stovi koks 11490 21| perkūnai ir žaibai akino, prasiverždami pro plyšius ir pro uždangstytą 11491 25| lietų ir iškedenta vėjų, prasiveržiančių pro išretėjusias rudenio 11492 18| medžių vis vien ji negalėjo prasiveržti ir ten pat dingo, susivėlusi 11493 2| tabokos pabirų pypkei. Vieni prasišveitė grynai, kitus kruvinai apiplėšusios 11494 2| nekrutino. Jis dar nebuvo prasižiojęs, nors eigulys prisikišdamas 11495 22| nejauku pasidarė, taip kvailai prasižiojus.~ Už sienos krizeno patenkinta 11496 4| kiauraklynis.~ - Tu tik prasižiok! Aš tave dar pasigausiu, - 11497 15| gyvenimo daliai papuošti ir praskaidrinti. Jis tikėjo jos meile ir 11498 3| poakiai, ir niūria gaida praskambo jos žodžiai, kai tarė: - 11499 16| prisiklausęs visokių pasakojimų, - praskleidęs pušelių šakas, kišo galvą 11500 15| šaudė pažemiu, ir, joms praskrendant saulės taką. jų juodi lenkti 11501 2| medžių. Balkšva prietema praskydo kirtimuose, ir vyrai šmaikštėsi 11502 10| langus iškirto didesnius. Praskynė krūmus, kelelį pratiesė 11503 6| ir traškių lapuočių šakas praskyręs, pakildamas ir prarausdamas 11504 7| kitokio gyvenimo apsireiškimai praslinkdavo, tepalietę tik tam kartui. 11505 12| eglėmis, ir juomi per dieną praslinko turbūt ne daugiau kaip dešimt 11506 22| varginti save. Jis bemeilijo prasmegti kur nors ir pratūnoti tas 11507 16| nugaras botagu, kad greičiau prasmukus. Naktį geriau ir nemėginti.~ - 11508 23| vadovaudamasi, kad diena, prasnausta pavasarį, kainuoja savaitę 11509 16| prisistatė, lyg bijodami prasnausti eilę. Ir taip be paliovos. 11510 3| paveikslais? Juk daiktą gali ir į prastą supti? - abejojo tas, kurs 11511 1| Mundierius, tariant prastais žodžiais, ir yra tam, kad 11512 24| duos,- sunku buvo patikėti prastam žmogui, kad ir jį palies 11513 23| neaugino ir neprižiūrėjo. Prastas medis užauga vienas, jei 11514 9| geresnę į kišenę,~ Kur prastesnę - krimst, kriaukšt! ~ - 11515 5| žiūrint pro langą, kur įdėtas prastos gamybos stiklas, nevienodais 11516 9| savo vietą tarp menkų, prastų žmonių. Kas aš - žiūrėkite! 11517 1| traukia prie žemės. Buvau jau prastypęs, bet plonas, kaip gysla. 11518 12| jau dailiai nuaugusi ir prastypusi mergiotė - kai susimanė 11519 15| nedraudžia, tai moterys ir prasunkia, rudenį uogų parankiojusios.~ - 11520 10| Praskynė krūmus, kelelį pratiesė bent iki brastos. Ilgai 11521 17| pailsėjusi. Ji matė, kaip yra pratinama prie to ūkio, prie jo žmonių, 11522 15| vadovavimui. Kad ir bandė pamažu pratinti, supažindinti, paaiškinti, 11523 1| ūkavimas skardėjo ilgai, pratisai, lyg skerdžiaus ragas.~ 11524 1| Toli. Dienos jau itin pratįsusios. Kai saulė įspindi pro šakas, 11525 1| Išmaltu žiemkeliu, greitomis pratrintu tarp kelmų ir atvašų, vienas 11526 1| Per daug mokytų. Pratrynė akis šluotražiu ir nebenori 11527 22| bemeilijo prasmegti kur nors ir pratūnoti tas baisias, tas klaikias 11528 21| išmanytų, du kailius nunertų. Praturtėti užsimanė senatvėje.~ - 11529 10| ir pasiekdavo miestą, kad pratuštintų aruodus ir pastoges naujam 11530 19| nusivilkti marškinių darbe ar prausiantis. Jūs to, mulkiai vaikinai, 11531 24| savo miško rėžiu. Ugnis praūžė jo kampu. Ji plėtėsi upės 11532 2| kirtėjų. Gandas jau buvo praūžęs miškais. Garavo padžiautos 11533 27| negu jis buvo pragėręs ir pravalgęs. Geras jo vardas turi pasilikti 11534 15| tai man ji šiemet itin bus pravarti. Apsėjau visus plėšimus 11535 8| neįkritus į miegus. Nusnausti pravartu, pasirąžyti, padaryti vietos 11536 1| Kirtėjai neturėjo kada su pravažiuojančiais rietis. Jie galėjo nebent 11537 8| žinoti ir pažinti visus pravažiuojančius, visus vieškelio valkatas, 11538 25| krautuvininkės orumo. Tie keli pravažiuojantieji mažai ką gero žadėjo.~ 11539 13| Jonas, Doveikos pirmvedys, pravėręs duris ir sustojęs ant laiptelio, 11540 20| nerimu laužia blakstienas ir praveria nustebusias akis. Žingsniai. 11541 3| po nešvaraus darbo.~ - Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip 11542 23| matomu iš tolo plačiai pravertose duryse. Jie susitikdavo 11543 9| jis atsistojo ir žerglino pravertų durų link, pro kurias matėsi 11544 3| nuo lubų žemyn ir, duris pravėrus, uruliais mėlyno garo virto 11545 26| mesdama vylingą pažadą. Ir, pravėrusi drėgnas, bejėgiškai atsiduodančias 11546 18| pora apšutusių kaimiečių praviroje kamaroje sriūbčiojo iš stiklinių, 11547 13| nubrėžtomis blakstienomis, praviromis lūpomis ir sukąstais dantimis, 11548 23| žymės. Ją nusivilko koks prašalaitis, pasinaudodamas suirute, 11549 27| geriausias daiktas nuoboduliui prašalinti ir palaikyti jėgoms. Jis 11550 7| šlaunį šlubasis.~ Ji prašapo minutę ir įnešė padėklą 11551 19| tėvą, puolęs į kojas ir prašęsis priimti. Tik ne Tugaudis.