| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
11552 2| ėsi, kai nebus darbo? - prašiepė rudus dantis su žiurkės 11553 10| žydo karčemoj už kertės prašlapinti?~ Po tokių žodžių seniui 11554 1| vyriausias. Reikia sėti. Motina prašo kaimynų. Nepriprašysi kasdien. 11555 25| ilgą ir neturinčią jokio prašviesėjimo grandinę? Ji manė, kad būtų 11556 24| nuteikta. Nuo kada taip prašvito jaunoji ponia? Ar ne nuo 11557 26| Kokį dėdę?.. Padaviau prašymą, išeidamas atsargon, ir 11558 1| laukimo laikas. Iš eilės prašymų vienas gali būti pilnas. 11559 14| rekomendacijomis jis įniko rašyti prašymus. Vienas kartas nemeluos. 11560 3| klausyklos pinučių. - Aš prašysiu motinos, kad leistų Agnę 11561 21| Eime. Negi reikės prašytis kaip davatkos, kad susimylėtum?~ - 11562 1| žievės plyšio išlenda gerai pražiemojusi žalia musė.~ Petras patikrino 11563 10| bandos aruodėlio ir vertė į pražiodintus maišus. Visiem po pūrą miežių 11564 5| pamėlynavę kalakutai, snapus pražiodžiusios antys. Sėtuvėse tarp linpelių 11565 2| įsitempimas, šypsenos - keiksmui pražiota burna. Štai kas bus iš viso 11566 13| atsitiesė vagoje, plačiai pražirgdinusi kojas. Viena ranka įsisprendė 11567 8| įsisprendusi į šonus, tvirtai pražirgdžiusi kojas.~ Ji mat namų sargyboje. 11568 1| anksto pasmerkta nesėkmei ir pražūčiai?~ - Man neužtenka, Petrai, 11569 6| prisigrūdusi milžiniškų vėžių. Pražulni pavakario saulė variu blizgėjo 11570 15| akys sekė savo poną.~ Pražulniuose spinduliuose eglynas tvaskėjo 11571 5| nesulaukiant.~ - Na, pražuvėli. O pasirėdęs, kaip į vestuves!~ - 11572 23| pasikėlė lermas, jog muzika pražuvo triukšme, ir patys griežėjai, 11573 21| sijos galėjo susprogti ir pražysti iš to ilgesio.~ Ir dar 11574 11| languose bluko išdėstytos prekės, o tarpduriuose snūduriavo 11575 8| Pasakykit, ar ta būdelė prekiauja? Mes norime šio to pasipirkti.~ - 11576 5| krautuvių varžėsi smulkūs prekijai. Vėliau jų nė pusės nebeliko. 11577 5| javų ir kito valgomo daikto prekybai, talpniai pildėsi ratai 11578 3| įvertindamas jos sugebėjimus prekyboje. Ir todėl jis kreipėsi labai 11579 3| apautų kojų. Jis atsikorė į prekystalį priešais mergaitę ir nuolankiai 11580 20| kas. Ji lipo atremtoms į prėslą kopėčiomis. Sustojo lyg 11581 24| spaudėsi į neapžvelgiamus prėslus ir kauges. Kiaulpienių ir 11582 13| žalsvi ratilai vėlėsi, tai priartėdami, tai nutoldami. Jis supo 11583 1| reikia dairytis vietos kitur. Priauginau artojų, mergų. Tik žemės 11584 27| nesustojus, jis šoko žemėn ir pribėgo.~ - Negyvas?~ Doveika 11585 1| Jas vilko glėbiais ant priblėsusio laužo, ir dūmų kamuoliai 11586 12| baigusi ką tik buvo - seniai pribrendęs laikas kam nors geresniam. 11587 18| plokštėje, vibruodama kaitra, pribrendusia vasaros saulėje ir tvankių 11588 12| duokit. Kad ir vidurnakty pribūsiu, - skersas ir atsisukdamas 11589 4| rankomis, kai mašinų geriausių pridaryta. Pastatys katilą, kūrens 11590 5| Visiems. O Špicui dar pridėčiau... Valkiojasi dabar proklamacijomis 11591 4| visko perpilniui, tam dar prideda. Jauną mergą atveda ir paguldo 11592 17| kad išeitų naudos, savo pridedant kuo mažiausiai. Ir šiuo 11593 10| semdama viralą, o antrąja pridegdama šakalius ir juos kaišiodama 11594 7| Ir aš dar jam koja pridėjau, - pasigyrė Tilius. - Nemaniau, 11595 5| dūdų orkestro, kariškai pridėjęs ranką prie kepurės. Ant 11596 3| pagerklio.~ - Ot taip. Dar pridėk, Miliute.~ - O kas tau, 11597 27| niūksojo, nejudančiomis šakomis pridengę stogus ir kelią. Jis atėjo 11598 8| ramybės. Blakstienos lūžta ir pridengia akis.~ Ir per miegus 11599 9| nežymiai, ir, tai norėdamas pridengti, stojosi.~ - Sėdėkit. 11600 1| žodžiais, ir yra tam, kad pridengtų plikus šonkaulius. Tavęs 11601 5| Ar neužperėti? - delnu pridengusi, žiūrėjo prieš saulę.~ - 11602 9| išeitų pasitikti. Ir pagarbą prideramą atiduotų. O jei ne, kad 11603 18| aruodus. Ūkininko žmonai priderėjo kitaip priimti vyro meilius 11604 15| tai ir sutaisęs viską. Pridirbo mat, niekadarys, visokių 11605 21| skutamos barzdos ražiena, pridulkėjusi ir teišplaunama tik šeštadienį 11606 23| ištirpstantį tašką, savo žodžiams priduodama atšiauraus ir negailestingo 11607 1| išeinančiu garsu kha, tartum priduodančiu dar daugiau jėgos jo rankoms.~ - 11608 15| ji atsikėlė pirmiau, dar pridurdama:~ - Graži porelė.~ - 11609 22| Laurynas neatsiliepė, dar pridūrė: - Ir atrodo, jog Gužo kieme.~ 11610 18| suteikęs ir dar lengvai galįs pridurti bet ką ir bet kada. Jis 11611 3| ant kitos lentelės, galu pridurtos prie didžiosios, kita ranka 11612 11| pas seserį, našlę. Ten jo priebėga.~ Ne naujiena toji piemens 11613 26| Ir Agnė pasileido ieškoti priebėgos. Per ankstyvos šalnos apkarpyta, 11614 20| neužteko išsklaidyti šėmai prieblandai. O gal jau buvo valanda 11615 18| skatino Doveika. ~ Iš priebučio jis turėjo platų ir pilną 11616 13| nebeatsaukiamai.~ Iš priebutėlio, iš žalios gebenių tankmės 11617 21| atsisuko. Monika stovėjo priebutyje ir kilstelėjo ranką, siųsdama 11618 15| sutikimas su visais kitais priedais. Ir skurdžios dienos po 11619 8| lapelius, kad sudarytų didesnę priedangą nuo svetimų akių, nuo saulės 11620 25| matė viską, pati likdama priedangoje. Lauko gale kažin kas darbavosi 11621 14| pilno atlyginimo ir visų priedermių. Tegul pasikaria ir tegul 11622 3| tą pačią pavardę, tad ir priedo prie jos ne vienam reikėjo, 11623 26| plauką, kad jis įsivėlęs priegerklyje, gomurio gale, jo neapleido 11624 15| nebepaslinksiu prie gyvulių? Išveš į prieglaudą? Sako, tokia esanti įtaisyta 11625 24| išgergužėję stuobriai - gyvačių prieglobsčiai ir peryklos, arkliavagių 11626 23| uždangstydavo. Geresnio prieglobsčio savo meilės valandai jie 11627 25| radusi tokį šiltą ir malonų prieglobstį. Agnė nirto ir plėšėsi apmaudu 11628 18| atsigerti, ir kur paunksmė ir prieglobstis nuo vabalų. Ir kada bus 11629 3| Kaimiečius jis krimto, kur tik prieidamas, pripažindamas vienintelę 11630 19| moka, ir anai viena dieną prieis striugė. Tai iš kur tada? 11631 19| paprasčiausių dalykų, kol prieitų prie tvarkos. Jis ėjo ten 11632 2| gražiai užvaryti. Kai buvo priėję gero miško - juodalksnių 11633 14| anksčiau prie to niekaip nebūtų priėjęs. Nebūtų drįsęs - paprasčiausiai. 11634 16| nepereinamų plotų. Be krantų ir priėjimo, sumerkęs savin skubančius 11635 5| zuperinius maišus vietoje priejuosčių, aplipę žvynais ir blizgą 11636 4| o Veronikai šlavinėti į priejuostės kišenę prakaitu sulipusius 11637 13| Kas tau? - suriko, priėjusi arčiau. ~ Jis baiminosi 11638 8| baudėsi galvą panarinęs ir priekabingas neapsakomai. Ar būtų jis 11639 17| velnias, ir tą jis atlieka be priekaistų. Matyt jau iš viso, jog 11640 15| ir vėl iš naujo, naujais priekaištais grįžta.~ Kodėl jis pasiliko 11641 8| vakarą...- pasakė ji, tartum priekaištaudama, lyg nebesulaukdama to, 11642 1| pasijutęs nesmagiai, priekaištaujamu žvilgsniu ieškojo paspirties 11643 26| pasiteisino Monikai, priekaištaujančiai dėl vėlavimosi pietums.~ 11644 25| duris.~ Be skundų, be priekaištavimų, be garbstymo ir atsižadėjimų, 11645 26| negimė. Padaužysi metus kilus priekalą ir turėsi duoną - greitas 11646 10| sėdėjo Zuzana ir laikė priekines kojas, kol senis prisitaikė 11647 5| vartė, pustė, kramsnojo priekiniais dantimis. Paskui ėjo prie 11648 10| kamaromis, su grėdais ir prieklėčiais nebetalpino grūdų, sėmenų, 11649 24| Lauke, saulės apšviesta, priekyje sustojusių vyrų stovėjo 11650 27| patarti. Visus paaiškinimus ir prielaidas jis vis vien būtų atmetęs. 11651 24| sausame eglyne su pušų priemaiša. Ir piemenys to negalėjo 11652 1| Ką tu niekus...~ - Priemenėj pasitinka, duris atidaro...~ - 11653 3| ant apivarų, grūdosi Gužo priemenėje, iš visur suplūdę.~ - 11654 3| matininkų kerštas už nedraugišką priėmimą.~ Senis Baikštys prunkštė 11655 10| laukė niekad nepatirtas priėmimas. Vaikis mat buvo pripūtęs 11656 11| su erdvesne patalpa pieno priėmimui ir išdavimui, jo išskyrimui, 11657 24| buvo panaudota paskutinė priemonė - prieš ugnį paleista ugnis.~ 11658 18| ir jo sudorojimo būdų ir priemonių. Skambėjo linksmos talkininkų 11659 2| šmaikštėsi kaip šmėklos priepirtyje. Lašų karoliai nukaro nuo 11660 14| daug gudriu. Kaip ir to prieraišumo, kurs žingsnį jungia žingsniu 11661 12| vietai. Jos paguodai sekęs prierašas davė smulkesnių žinių, paremtų 11662 14| sau. Ji nereikalavo jokių priesaikų ir patvirtinimų. Ji tikėjo 11663 3| leidosi, ir iš po sunkios jų priespaudos nėrėsi lanksčios nugulėtų 11664 17| aprodyti klėtį su visais priestatais, sandėliais, viralines ir 11665 7| erdvios priemenės, atskiru priestatu suręstos prie didelio namo 11666 11| dažyti. O paskui naujuose priestatuose pradėjo gaminti kartoną. 11667 9| kad jam viskas galima. Prietaringa baimė jį nusiaubė. Baimė 11668 12| ryškiai išsišovusiu žalsvam prietemos danguje? Kai jis tingiai 11669 27| kuokštus, nušvitusius rausvoje prievakario saulėje. Skaudžiai ugniniais 11670 1| pažymėjimais?~ - Atlikęs karinę prievolę jaunesnio puskarininkio 11671 5| žengdavo visų organizacijų priešaky, netgi pirm dūdų orkestro, 11672 19| mokė Každaila, visų mužikų priešas.~ - Kur rasi geriau? 11673 11| šlapiose medžių pliuskėse, priešingąją pusę aptemdindama šešėliu 11674 19| persmaigstė gaires, paimdama kuo priešingiausią kryptį.~ Kas nors kitas 11675 21| Bet iš to greitumo žengė priešingon pusėn.~ - Palauk. Neskubėk 11676 18| tirštinantis seklyčios orą, žiauriu priešingumu atsiliepė jos nuotaikoms. 11677 18| gėlame žiemos danguje, taip priešingus skaisčiai žėrinčiai šerkšnai 11678 4| Tilius, pajusdamas dieglį prieširdy. Kažin kas tame tarpe buvo 11679 27| Galva svaigo, ir skausmas prieširdyje lyg kaulėti pirštai sugniaužė 11680 16| šokti ir pasmaugti savo priešo.~ Krivickas Vargdienis 11681 16| lėkšteles. Užkanda tik. priešpiečiai. Viskas ūkiškai. Alaus dar 11682 16| jie ten po balas nesivels. Priešpiečiam kaip lik laikas būtų. Po 11683 21| kiekvieną rylą. Miegosi sau iki priešpiečių, vartysies pūkinėse duknose. 11684 20| greičiausiai dar šios dienos priešpiečiuose. Reta javų žolė dar nebuvo 11685 19| nuo vieno prie kito.~ - Priešpiet viskas buvo gerai. O dabar 11686 26| kaitriai ir iki galo. Be prieštaravimo, be pasipriešinimo, klusniai 11687 8| visi, ne visi...- jam dar prieštaravo. Bet riesta pypkelė barkštelėjo 11688 3| netinka katalikams paskutines priešvelykio savaites bliauti kaip veršiams.~ - 11689 7| kur tik panorėjai.~ Prieššventinė ruoša buvo apsėdusi vienkiemį, 11690 19| srovė. Vėliau jis dar vieną priežastį įmatė, ir buvo tai ne kas 11691 2| stipria miško pareigonių priežiūra, - pridėjo ir eigulys. Jis 11692 5| čia un jūsu užtaisimas prigatavotas specijalnai! - šaukė pro 11693 24| padegti. Jau tada, kai jis prigavo Zuzaną. Jau tada. O paskui... 11694 2| atsiras vandens iki kelių, prigersi, - išjuokė jį nušutusiais 11695 25| pasidarė tyku ir tuščia. Dūmų prigesinta saulė plaukė tartum per 11696 27| prie durų ir nykščiu spaudė prigesusią pypkę.~ - Nešviesk į 11697 10| tai ne, tai ne jo gyvai prigimčiai. Leido sau per šalį pasiglemžti 11698 12| pakilus manė, kad, be ją priglaudusios šeimynos, niekas nežino 11699 22| nuotrauka, kažkaip giminingai priglausta šalia.~ - Tu pažįsti 11700 21| neturi nė vietos galvai priglausti? Išvėtyti pelai, daugiau 11701 26| kristumei prie žemės, ir priglaustumei ausį lyg prie širdies savo 11702 13| šeimininkė tebežibino gaubtu prigniaužtą lempelę ir turbūt skaitė 11703 2| o dar didesnį ir storiau prigrūstą Melamedo įgaliotinis, Špicas. 11704 6| šiaušė vandens klanus ir priguldamas pažemiu lėkė iš tolimo krašto. 11705 12| apsamanoję vienkiemio stogai, prigulę prie žemės, turtingi, ramūs 11706 3| Juk Petrą turim pagerbti priguliančiai, - gąsdino jį aplinkiniai.~ - 11707 22| būsimąja, buvo nudreižę kaip prigulint. Ponai su savo sėbrija savo 11708 1| ar negali būti, kad mane priima policijon?~ - Gali, gali. 11709 19| nauji būreliai ir prašėsi priimami. Priėmė ir tuojau leido 11710 12| žinojo visi - nuo pieną priimančio darbininko, laikinai einančio 11711 22| pakalnėn, atplėšianti ir priimanti savin sniegą, šapus, senus 11712 5| pilnais ir tuščiais padėklais, priiminėjo pinigus, atskaitė grąžą.~ - 11713 16| Tai gal anas gaspadorius priims ganyti? Girdėjau, žviegė, 11714 19| laiškus iš Amerikos. Ar priimsit sūnų palaidūną į savo pastogę, 11715 1| kietas jis, ir botago kirtį priimtų blakstienomis nesumirkčiodamas. 11716 17| naudingų patarimų, radijo priimtuvą pasukęs. Telefonas irgi 11717 18| paleisdami kontraugnį.~ Radijo priimtuvo dėžė ant stalelio galvugalyje, 11718 23| Basiuliškių šeimyninę. ~ Ir prijojo pilnas dvaras kazokų - ~ 11719 26| šeimininkė stovėjo, pasikaišiusi prijuostę, skarele parišusi plaukus.~ - 11720 9| švenčiausias, o protokolui prikabinti kliaudžių ras visad. Ji 11721 3| Tada ir lentą valsčius prikalė, kad čia jau Virsnių kaimas, 11722 6| ženklinanti lenta jau švietė prikalta prie paskutinio medžio, 11723 7| kad jūs toks. Gerokai bus prikamavusi kelionė dviračiu, nes kelias 11724 6| išvertęs, pagautas ūžesio, prikandęs nuostabos šūksnį. Galva 11725 17| kelią, vienu ryškiu vaizdu prikeldama daugybes kitų, glaudžiai 11726 18| panaudodami visus pojūčius, prikeldami ir prisišaukdami išblėsusius 11727 13| kelio ir pabelsdamas ją prikėlęs ir išgąsdinęs. Vieną ankstų 11728 12| jie sumigę, ir kaip juos prikelsi?~ - Jie su vištom eina 11729 6| pakilimą lyg dovaną, jį prikėlusį su brėkšma ir išleidusį 11730 13| kalbasi. Aš manau. Milė prikepė blynų. Visokių uogienių 11731 10| apsikuopti, bet ir ragaišių prikepti, padaryti alaus, pamušti 11732 15| atlikti. Tai nebūtų Krivickas prikibęs, kaip erkė karvei į tešmenį, 11733 12| plastėjimas, ir geležinis, kurčiai prikimęs kiekšės riksmas pakalnės 11734 21| Tai rytą galva kaip samanų prikimsta.~ - Kam tau galva? Ne 11735 4| Jis pašoko ir subliuvo prikimusiu ir klaikiu balsu, lyg veršis 11736 16| numatęs. Jie turėjo kuprines, prikimštas žiauriam lauko gyvenimui 11737 1| leido į mokslus, o mane prikinkė prie akėčių. Penkioliktus 11738 13| po žiedelį ir pritūpdama, priklaupdama žeria po vieną, po du. Julė, 11739 8| tūkstančių mylių.~ Doveika priklaupė prie žmonos kapo ir sukalbėjo 11740 26| jog vos nepargriovė jos, priklaupusios ant grindų.~ - Senis 11741 11| Basiuliškės jam lygiai priklausančios. Dargi daugiau, nes jis 11742 8| Jis pajuto jos besąlyginį priklausomumą sau ir kaip brangią savastį 11743 24| virė viduje kaip anglių prikrautas arbatinis. Jau nieko ji 11744 17| jog tie pastatai iki lubų prikrauti to, kam jie ir skirti. Modernūs 11745 15| išloštų, iš pagalio vežimą prikrautų. Maža tokių, kurie nesikėsina 11746 3| vieškeliu riedančius vežimus, prikrautus visokios namų apyvokos, 11747 14| manydamas, kad tai už akių prikrėtimą. O jis buvo iš jo paties 11748 21| rytmečio rasos karolių, prikritę šapelių ir vabalų, nemaloniai 11749 21| kvčpsmą, tartum žvėris, prikritęs krūmų tankmėje. Apglėbusi 11750 1| sustojo - ten kaulas, kur prikrito - ten nakvynė. Aš kartais 11751 24| Nebeliko tarpo žemdirbiui, tik prikritus valandą prie kupečio, atsipūsti 11752 17| šnabždėjo kaip žiogų žolėje prikritusių pelkių darbininkų. Smilko 11753 27| nusigriauti Krivickas. Ją prikrovė iki čiukuro vasarojumi. 11754 23| noko. Šilta, karšta kaip prikūrenta pirtis šeštadienio vakarą. 11755 4| nunešti. Šiltas, net per daug prikūrentas kambarys, ir padriki plaukai 11756 6| pirštais mazgą skarelės, prilaikančios jos plaukus, tempė, iki 11757 11| turime. Ir šio, ir to mes prilaikome, ir pasiruošę tamstelei 11758 11| ranką, apglėbti pirštais prilaikomų marškinėlių dengiamą krūtinę 11759 7| Agnė bėgo per kiemą, ranka prilaikydama verčiamą ant galvos sijonėli.~ 11760 4| grūdosi broliai Jurėnai, prilaikydami broliškai vienas kitą. Krapinėjo 11761 13| išdavikiškai karštą alsavimą. Prilaikyti rankomis, atremti galva 11762 2| pašalnotų, tai kelią dar prilaikytų.~ - Dignis ant mėnesio 11763 17| Uždaryk langą, uodų prileisi, - šnabždėjo Milė, pati 11764 24| dar turėsit man ąsotėlį prileisti? ~ Tilius pakėlė galvą 11765 4| lipo iš upės, juodalksnius prilenkdama prie žemės. Juodas miško 11766 21| supleišėjusias ir žemių prilindusias.~ - Kokias Dievas davė, 11767 3| buvo dvilypis. Priestatas, prilipdytas žymiai vėliau, neatitiko 11768 18| kurpelių kraštus. Kelio juosta prilygo sniego baltumui. Kelias 11769 16| Susiformavusi taip, kad prilygstanti briketams ir rudajai angliai. 11770 1| pati išvaizda nenoromis tai primena. Rodos, jį būtų kas spaudęs 11771 16| papurusiomis ūglių šakutėmis, gyvai primenančiomis skarotas voverių uodegas. 11772 25| nepažįstančiam. Ir savo elgesiu primenančios jauną miško stirną, kuriai 11773 5| jautrumo.~ Erdvi patalpa, primenanti daržinę, kur vietoj šieno 11774 26| ji pašnabždom, koketiškai primerkdama akis, susiaurindama jas 11775 8| ji neturėjo. Jis bučiavo primerktas akis ir plaukus, kutenančius 11776 24| verčiau atsigulti ant žolės ir primerktom akim žiūrėti į dangų.~ 11777 21| vis tiek? Kas nors turėjo primesti savo valią ir vestis jį. 11778 13| trečia ar ketvirta, tai primina koja ir įspaudžia į purią 11779 13| Kad mano kojos žeminuotos. Priminsiu, - vaipėsi Tilius iš skausmo 11780 24| Basiuliškių žemėje. Talpniai primintos javų uorės girgždėjo ir 11781 18| tik daugiau skaudintų ir primintų.~ Medžio šakose ciksėjo 11782 22| dvelkė kažkuo tolimu ir primirštu. Tartum po daugelio nebuvimo 11783 18| prisišaukdami išblėsusius ir primirštus instinktus - pačių primityviausių 11784 18| primirštus instinktus - pačių primityviausių formų. Iš prakaito ir kraujo 11785 17| tu būtum pamatęs ir taip primušęs jį, kaip nežinau ką.~ - 11786 15| dokumentą ir turim antspaudą primušti. Seniau tai būtum perėmusi 11787 22| nematomas. Jis tvirtino sau primygtinai, kad niekas jo nemato, ir 11788 1| rūksta ir, sūkuriais pakilęs, prineša akis.~ 11789 21| saulės nublukintais plaukais, prineštais šieno pabirų ir sulipusiais 11790 25| jaujos pečius, sauskimšai prineštas spalių. Niekur ugnis nebegalėjo 11791 12| nutirpusiais sąnariais, dulkių prineštom akim. Toli, kelio gale, 11792 23| nevalyvų rankų. Nespėjo prinokti soduose vaisiai, kai juos 11793 12| abejo. Maža ką Laurynas pripaisto.~ - Nemelavo Laurynas, 11794 6| mergaitė. - Visko jie man pripasakojo. O ką tu veikei ten?~ - 11795 3| krimto, kur tik prieidamas, pripažindamas vienintelę su jais bendravimo 11796 6| pildavai į kitą? O kai tą pripildavai, tai vėl atgal?~ - Ką 11797 18| jaunimas. Jų daina plaukė ir pripildė visas žemės duobeles kaip 11798 3| turgų dienomis jie statiniu pripildo smukles ir vaišina, neskirdami 11799 10| klėtį bažnyčios tarnus, pripildydamas dvikarčius maišus iki pat 11800 26| viršų ir molinius lizdus pripildys cypsinčių jauniklių. Kaip 11801 17| siuvamas daugelį mėtų ir pripildytas iki varvėjimo. Užteks ir 11802 14| išgulėjo taip ilgai, kiek truko pripildyti prie latako maišą. Kai miltai 11803 13| sustatytų maišų, jau iš anksto pripildytų sėklinių bulvių. Vyrai vedėsi 11804 19| gurkšniu ją išgėrė.~ - Pripilk! Noriu išgerti.~ - Gerk. 11805 16| didžiulis indas, sklidinai pripiltas ir užmirštas viduryje kemsotų, 11806 4| vaišina. Stačią pasigavę pripiltų.~ - Yra čia ką ir vaišinti, - 11807 15| pačioje aukštumoje. Naujai pripirkti sklypai, padidinę jo bendrą 11808 6| Malkų krūvą sulig pastoge pripjovę, - sugalvojo ūmai. -Ar nereikia 11809 15| galvą. Apšviestas saulės, priplotas prie žemės, neūžauga, pritraukta 11810 25| Ir tas gerai. Išvažiuos, pripras ir gal ištekės. Vargonininkas - 11811 18| praeivis, o ir kili netrukus priprastų prie to ir be didelio gailesio 11812 20| iš to baisaus staigumo. Pripratinti jo niekas ir nemėgino, lyg 11813 17| atstums. Ji buvo jau taip pripratusi prie tos minties ir prie 11814 2| krioktų ir už dyką, ir dar pripuolęs rankas laižytų. O mes dar 11815 14| aš tau pasakysiu...~ Pripuolusi ir apkabinusi seserį, glaudėsi, 11816 25| kaltas dėl to.~ Laurynas pripūtė Gužui miglos į akis. Rūpesčių 11817 10| priėmimas. Vaikis mat buvo pripūtęs moterims ne tik trobą apsikuopti, 11818 13| atkišo milžtuvę, iki kraštų priputojusią šilto, kvepiančio ganyklomis 11819 1| nekas, kai jis prie klėties prirakintas. O kai palaidas, tu paimk 11820 19| Tegul šunys, kaip tada buvau prirašęs. Dabar taip nė nemokėčiau. 11821 10| neįdūręs. Tai riešutų kišenę priraškęs.~ - Še. Tik dantų neišsilaužyk.~ - 11822 3| mokyklą.~ - Tai kam jie prirašo, ir dar su paveikslais? 11823 3| kitokiomis raidėmis buvo prirašyta, jog dar ir svaiginamųjų 11824 14| žingsniu tarpą, kuriam kitiems prireikdavo keleto metų. Jo vaikystė 11825 23| Kur buvęs Tilius, kad prireikus nė su šakaliu nesuradę? 11826 25| sustoję tik atsikvėpti ir pririnkti gūžius grūdų ir nesirūpiną, 11827 20| Jį traukė už pavadžio ir pririšo ten, kur norėjo. Ilgai jis 11828 12| maišų užkrautus ir virve pririštus grebežius, apsuptus rūpestingai 11829 8| Neikim į vidų. Tvanku, prirūkyta. Pabūkim lauke.~ - Neikim.~ - 11830 10| Nebekamantinėjo nė poterių, nė prisakymų.~ - Kas duota bažnyčiai, 11831 19| išėjo bažnyčion, ir Veronika prisėdo valandėlę ant suolelio palangėje. 11832 14| medžių, stabtelėdama ir prisėsdama. Rasa plovė jos kojas, šakos 11833 7| Pašauksiu gaspadinę.~ - Prisėsk, - šlubasis parodė kėdę 11834 20| vasaros augliumi didėjąs, prisidedąs ir brangstąs, gudriai taupomas 11835 2| pažarstomos šaka, norint prisidegti pypkę. Tvoskė permirkę kailiniai, 11836 2| kas jam? Tie keli naujai prisidėję litai nekris kišenėn lengvai 11837 23| jis prie tos kebelės būtų prisidėjęs.~ Každaila išsikėlė pas 11838 3| smarvės čia tavo! Rankom prisidengdamas, susikūprinęs, pametęs kovos 11839 21| šaukė motina pašaly, ranka prisidengusi nuo saulės.~ - Šaukia 11840 6| ir jis pats eina prie jų prisidėti. Bet kol kas jis nesiskubino 11841 3| jokio. Bet man užtenka - prisidirbau. Žiūrėk, Agnyt, kokios rankos! 11842 13| pradėti pats, jau ir laikas, prisidirbo kitiems iki nenorų, iki 11843 16| šerną ar ožį, jei nebūtų prisiekę gamtos draugai ir įstatymų 11844 19| Ir tuo drauge Tugaudis tą prisiėmė sau kaip nuoskaudą:~ - 11845 22| jaunoms. Ir per tokią naktį prisigalvos tiek ir tokių niekų, jog 11846 16| gabios peštynėms sukelti. Prisigaudys gyvačių ir jomis nukarstys 11847 20| kyla. Jis mat tikisi karosų prisigaudyti šitame jovale. Nesusigraibė 11848 22| užvertęs, kaip antis, vandens prisigėręs, nasrus skalaudamas. Ir 11849 24| su visais, tai dabar nori prisigerinti. Kas jam, kad išgers kelias 11850 21| ir dar dorai nė nespėjo prisiglausti, taip sudirbo tą vargšą, 11851 8| pats Doveika, pasimeldęs ir prisigraudinęs. Klebonas juos kvietėsi 11852 6| krebždėjo ir brazdinosi lyg prisigrūdusi milžiniškų vėžių. Pražulni 11853 16| dantį.~ - Laumes mes prisijaukinsim ir pristatysim skalbti mūsų 11854 2| pagalio, atsisėdo, tuo kaip ir prisijungdamas prie darbininkų. Girininkas 11855 3| ilgą, jog galėjo ją diržu prisijuosti. Kelio darbus atliko patys 11856 5| turiu pakaštavot.~ - Prisikaštavojai. Matau jau prie kelinto 11857 2| pirties kampą pypkei patogiau prisikimšti ir nustums nuo pamatų. Nenorėdamas. 11858 2| prasižiojęs, nors eigulys prisikišdamas pašnabždom jį kurstė. Paskui 11859 26| ką nuuodžia - šnabždėjo prisikišęs Raudonasis Petras jau visai 11860 16| Kur aš matysiu? Tik esu prisiklausęs visokių pasakojimų, - praskleidęs 11861 16| Jie gyvens palapinėse, prisikloję eglišakių - štai kam tie 11862 5| Išbarstęs keletą saujų, prisikramtęs ir prisispjaudęs, sugrįš 11863 15| Gal koks lašelis drėgmės prisilaiko?~ - Taip ir sakykit, 11864 1| pašiaušęs plunksnas ir žmogų prisileisdamas pernelyg arti. Meleta galando 11865 2| pirmiausia kiek įveikiant prisileisti medžių su šviesa. Kad užtektų 11866 19| kaklą ir dainuok.~ - Prisilenkėm mes jau iki atsiraugėjimo. 11867 14| Rasa plovė jos kojas, šakos prisiliesdamos kedeno plaukus ir įšilusios 11868 11| kelnių kišenėsna ir cigaretę prisilipdęs palūpy.~ - Kur tu taip 11869 21| krūmai skiriasi. O mergos prisimelžia rankoves ir pieną sukošia 11870 23| nuplaktoje žemėje. Visada prisimenama su ašaromis ir džiugesiu 11871 19| girti, nė peikti. Tik, kai prisimeni, kad jos visos geros tik 11872 5| kur... - niurzgė Petras, prisimerkdamas ir susiraukdamas, lyg remdamasis 11873 5| užmirškim, - vyras pasipurtė ir prisimerkęs pūtė dūmą aukštyn plonyte 11874 14| karjerą ir paliko slogų prisiminimą.~ Gražų vasaros sekmadienį 11875 20| vėjai, ir iš to beliko tik prisiminimas kaip melsvas miško brūkšnys, 11876 11| ankstyvuosius vaikystės prisiminimus, kai, pirmą kartą išginus 11877 12| Užmiršau šiose giriose.~ - Prisiminsite su pirmu valso taktu.~ 11878 9| į kūčiukę, pas žaląsias, prisimint aniem laikam? - ūkiškai 11879 21| gūdžiai liūdna ir ilgu, prisiminus aną nuostabiąją naktį. Kas 11880 25| žinotų! Engtų kailį, koja prisimynęs...~ - Tai jau nežinau, 11881 6| dabar, tik jis nenorėjo prisipažinti, laikydamas save suaugusiu 11882 10| Kur nemokėsit? Jau kai prisipažįstat, tai ir išrišimą gausit.~ 11883 26| jis nesidžiaugė. Jis buvo prisipildęs kraupulio, nedrįsdamas prisiliesti 11884 26| traktoriais, jo urzgimo prisipildydavo visas rudens pasaulis ir 11885 20| kaina, tai be niekur nieko prisipildytų nejučiomis susidariusios 11886 21| andai lankėsi krautuvėje ir prisipirko visokių valgomų dalykų? 11887 17| luitas ežero platumoje. Žara prisiplakė prie žemės, atšipinusi spindulių 11888 1| Bet ta jau turi tokį prisiplakėlį. O šitoji - vaikas. Gaila 11889 1| sprandą sudurdė. Bet atlaikė, prisiplakęs prie žemės, spaudimo sutelkta 11890 7| jį prie pirties langelio prisiplakusį, kai moterys vanojosi. Išpėrė 11891 9| uždaro savo birbynes ir vėjas prisiploja prie žemės pakraščio krūmuose. 11892 6| vienam trobos langų nevėpsojo prisiplojęs veidas. Ir vis tiek jis 11893 8| kaip driežas, prie akmens prisiplojus, klausysis, liežuvį pasidėjusi 11894 15| jaunystę ant žemės. Visgi prisiprašė trečiam mėnesiui. Bet kas 11895 24| amatas tykoti ir kitų gero prisipusti. Bet tuos rudnugarius nuo 11896 15| sukrausiu.~ Krivickas prisipylė degtienės. Ir vėl padėjo. 11897 5| vildamiesi, kad vieną dieną jų prisireiks.~ Ratų klegėjimas akmeniniu 11898 8| Atvažiuos kiti, sustos, prisiriš arklį prie nugraužtos tvoros 11899 20| labiau vienas prie kito prisiriša, giliau pajunta vienas kitą 11900 9| Pirma reikia išmokti arklį prisirišti, o tik tada važiuoti.~ - 11901 14| savo aštrumo ir ji pati prisisėmusi narsos ir besąlyginių užtikrinimų, 11902 20| beveik tikri nuodai. Jų prisiskaitęs, jaunimas plėšikais išvirstąs. 11903 18| Ji apsikabino jo kaklą ir prisispaudė, karštai bučiuodama.~ - 11904 23| Nesakytum, jog tyčia laukė, prisispaudęs prie sienos. Taip tik pasitaikė, 11905 26| pusių pavojų ir netikėtumų, prisispausdama geismo šiurpu sukrečiamu 11906 5| keletą saujų, prisikramtęs ir prisispjaudęs, sugrįš atgal, jei geresnių 11907 16| Atsisukęs šūktelėjo Doveikai: - Prisistatysim netrukus!~ - Lauksim! - 11908 5| policijon. Iki pirmos balandžio prisistatyti baro viršininkui. Prašau, 11909 15| kur tokia ubagaitė gyvena. Prisisuksiu ir aš, - karčiai nusijuokė 11910 22| Toks jau galėtų bet kur prisisukti. Toks jau kad griebtų, Dieve 11911 20| buvo alkanas ir perpilniui prisisunkęs norų ir troškimų, niekad 11912 20| pro vienur leidžia, tai prisisunkti iš kitur. Taip, taigi.~ 11913 19| delnus, išsigalandę kastuvus, prisitaisę pakabius kotus kaip tik 11914 14| neidavo tuojau gultis, o prisitraukęs kaladę prie židinio, kaišiodavo 11915 19| taip kietai, lyg geisdamas prisitraukti šviežaus žemės tvaiko. Jis 11916 25| pajusdavo kartumą gerklėje, lyg prisiuosčiusi gailių, ir dar didesnę tuštumą 11917 4| Šiandien visi kaip gailių prisiuostę, - nekantravo Žabelis.~ - 11918 15| išsižiojęs. O tavo dantys prisivels vaško ir neišsispjaudysi 11919 20| Papurtė išdrikusius, šapelių prisivėlusius plaukus. Ir šypsena jos 11920 18| pojūčius, prikeldami ir prisišaukdami išblėsusius ir primirštus 11921 21| kamarėlėn? Ar tu besuspėsi prisišaukti pagalbos. Toks tai jau griebtų 11922 22| rankose. Ji niekur nepabėgs. Prisišoks iki nualsimo ir paskui nebeužmigs. 11923 15| rankas kaip seniausi draugai, prisižadėdami vienas kito neapleisti. 11924 21| Taip ir bus. Tokių jau esu prisižiūrėjęs. Kai dar mokiausi, tai matydavau 11925 3| kur galėdavo iki soties prisižiūrėti visokių pamaivų ir žydelkų. 11926 4| vienas kartas nemeluos - priskverbs uodegytę. Čiups trumpai, 11927 3| eigulys jų dienos kirtimą priskyrė prie naktinio. Iš kur tad 11928 3| O nemažai ten jų prislėgta. Kaip skiedros čeža. Ir 11929 18| nugaląstos varpinės, tarpais prislopdamas, varpininkui susimąsčius 11930 21| pasmilkusi, padūmavusi, prislopinusi kvčpsmą, tartum žvėris, 11931 26| įsuktas pumpuras, pritilę ir prisnūdę, iki ateis jų laikas.~ 11932 23| užgesinusi šviesas. Ar ji buvusi prisnūdusi, ar ne, bet Petras vis aiškiau 11933 26| iki menkiausio siūlelio, prisotinąs visus slapčiausius plyšelius 11934 13| šiaudinio stogo ir baigė prisotinti žemės troškulį. Jonas, Doveikos 11935 1| prie pypkės. Dar palaiko prispaudęs. Kalvis, ir tai šalčiau 11936 14| už jį jaunesni, o motina prispausta nusiminimo ir vargo. Tai, 11937 18| Juk tada reikėjo jo ranką prispausti taip, kad kraujas sustingtų. 11938 13| kilogramų tomamilčių maišelis prispaustų pirštų neleido nė pajudinti. 11939 26| žmona. - Bent prie mergaičių prispaustum liežuvį.~ - O Doveika, - 11940 10| subrandino vadžias ir, kertėje ją prispyrę, klausė pasimainydami:~ - 11941 12| susirinkusių ir netrukus pristatė sutinkantį ją pavėžėti. 11942 5| reikia. Per pusvalandį jis pristato pageidaujamą, sutaria algą 11943 16| Laumes mes prisijaukinsim ir pristatysim skalbti mūsų marškinių.~ - 11944 4| žemę apdirbtų ir prekių pristatyti spėtų.~ - Į sveikatą, 11945 26| Ar nesakei, kad tuojau pristatytume, jei kartais toks ateitų? 11946 3| Nežinau. Pas Doveiką pristojęs buvo. Išvarė, sako. ~ 11947 20| kraupus, lyg veržiamas kietai prisuktos plunksnos, kuri bet kada 11948 5| pilkos, grubios medžiagos, pritaikintos auliniams batams. Atsisagstęs 11949 27| plaukai? Ar ne jų spalvai buvo pritaikytos šukos, rastos aną vasaros 11950 17| Ta ranka kaip pagalys su pritaisytais paukščio nagais gale. Ir 11951 3| šneka, ir lingavo galvą, vis pritardamas, nors ir jį patį būtų išjuokę. 11952 17| ir visom keturiom skubino pritarti, kad tai iš tikrųjų labai 11953 3| giedros akim. Ir šešėliu pritemo jos poakiai, ir niūria gaida 11954 21| puošdavosi. Ūsai suraityti ir pritepti kvepiančios mosties. Gi 11955 26| klodan įsuktas pumpuras, pritilę ir prisnūdę, iki ateis jų 11956 21| širdyje kaip ir seniau. Tik pritilusi, pasekusi ir vienodai linguodama 11957 26| to, vis neprisiruošiu. Ir pritingiu. O kuom būti, ir nežinau. 11958 10| pamušti žąsų ir paršų. Pritinka pavaišinti brangius svečius 11959 8| gražiai, kaip tokiai dienai pritinkama. Paties traškiausio alaus 11960 19| O tu savo grėblius pritrauk.~ - Ko jis dantų nevaldo?~ - 11961 24| ir nuolatinio nuovargio pritrenkti žmonės.~ - Antai, ar 11962 17| brangiausia būsi... ~ Doveikai pritrūkdavo oro krūtinėje nuo tos minties, 11963 21| man judintis. Buvau mat pritrūkęs taboko.~ Agnė jau buvo 11964 24| liek tesiras.~ - Šuliny pritrūks, gal statinėse kas nors 11965 17| generatorius. Kartais jos pritrūkstą, bet dažniausiai visai pakenčiamai. 11966 23| bažnyčioje nuo klausyklos, pritrūkus drąsos, išvydus rūstų kunigo 11967 13| po gėlytę, po žiedelį ir pritūpdama, priklaupdama žeria po vieną, 11968 3| pasišokę ant vartų. O žąsys pritūpdamos grakščiai lenkė ilgus kaklus 11969 26| ji atsirado prie lovos ir pritūpė.~ - Miegi?~ - Kur 11970 11| išsiruošęs? - pasirodė ir Agnė, pritūpusi palangėje, ranka suglemžusi 11971 3| tverdavo naują, o jo dukterys pritūpusios stebėdavo, ar prasikals 11972 3| kąsniais. Drumstas ir tamsus, pritvinkęs garų, persodrintas bundančios 11973 6| puselėms ir beržiukams. Pritvinkusios sultimi spanguolių uogos 11974 26| atmainą pajunta seni ir prityrę žmonės, visą amžių praleidę 11975 20| tirštoje javų tankmėje. Prityrusia seno ūkininko akimi jis 11976 1| seseris, jis - vyriausias, privalo išeiti iš namų. Namie ankšta, 11977 26| pirštu nurodytoje. Ir todėl privalomoje išgyventi giliai, kaitriai 11978 9| atsegtas, ir kelnės spalių privarytos, ir dar taip degutu priveltos, 11979 24| dešimtų hektarų, įskaitant ir privatų - Doveikos nuosavybę, nupleškės, 11980 9| privarytos, ir dar taip degutu priveltos, kad nė kaip prieiti nebuvę. 11981 11| jos galvytę svėrė atgal, priversdami ploną kaklą visada laikyti 11982 16| pagalių, pjuvenų, atlaužų priversta ir nutrypta pakrantė ne 11983 15| sugebėjo valdyti valsčių, priversti klausyti įstatymų visokius 11984 8| sūpuojanli. Sužavėjusi šlubąjį ir privertusi sušukti nesitveriant. Valso 11985 5| blizgą nuo rasalo, stengėsi privilioti pirkėjus.~ - Prie silkių, 11986 26| Kas čia įdomaus? Daugiau prišneka negu iš tikrųjų. Ūkininkas 11987 12| Būsim jau kaip šaute prišovę.~ - Ar čia?~ - Tai 11988 19| Kur jis paliks, - prižadėdamas atsakė Každaila. - Jam bobos 11989 14| Atsisveikino karštai ir dūsaudami, prižadėdami susitikti, kada tik bus 11990 9| Miegojote? Ir aš jus prižadinau?~ - Nemiegojau.~ - 11991 5| nekalbinti, nes Lukošius už prižadinimą lupo mokestį.~ - Nenori 11992 8| į pažliugusią klampynę, prižėlusią ajerų ir viksvų parudavusiais 11993 23| pečiaus kakta. Ir ausys prižėlusios vilnos, jei negirdi, kokiais 11994 25| rieškučiomis. Netruko krepšelį prižerti su kaupu, tad ėjo toliau, 11995 26| smilgų šluotelės žibėjo, lyg prižertos smulkučių karoliukų. Ir 11996 7| tą žyduką, kur kirtimus prižiūrėjo, tai jau taip suaižęs, kad 11997 6| Kas?~ - Sargai ir prižiūrėtojai. Su šikšnos kančiuku tris 11998 15| kita? Kas jį užsiundė ant prižiūrėtojo, kas vijo laukais atsikeršyti 11999 6| tilto atramą. - Nė sargų, nė prižiūrėtojų ten. Tik valsčiaus sargas, 12000 27| ant suolelio. Kur vaikai, prižiūrimi auklių, bėgiojo ir kapstėsi 12001 14| centais pigiau. Šiaudai buvo prižliurkę kraujo iki pat vežimo dugno 12002 4| krautuvėje besimaišė tik sausi produktai: šukos, degtukai, muilas. 12003 12| lygiai tiek, kiek buvo jų progimnazijoje. Ji mokėsi gerai, buvo atleidžiama 12004 2| Toks yra pono Melamedo projektas.~ - Negaudyk, pons, varniukų.~ - 12005 16| balas, beruošiant planus ir projektus.~ - Tikrai bus pora, - 12006 27| eigulys tartum nenumaldomas prokuroras, atsisukęs į liaudį. - Ar 12007 13| pliauškėjo lydekos ir vienodais protarpiais begarsiai pleveno žaibas, 12008 14| Koks tu bjaurus! - protestuodama ji atsitraukė, palikdama 12009 5| nuovadon.~ - Reikėjo protestuoti. Nė velnio! Jie neturi teisės, - 12010 20| mirusios kada, ir jos tėvų, protėvių. Tik Monikos, tik jo jaunosios, 12011 20| pragaro iš pat pirmos dienos. Protinga mergina bus pasitaikiusi. 12012 9| turgaus dieną būsiu surašęs protokolą ir daboklėn įgrūdęs. A?~ - 12013 9| nors ir švenčiausias, o protokolui prikabinti kliaudžių ras 12014 3| Būk bent tamsta su protu. Nereikia. Nusiris ir užmigs.~ - 12015 3| Kitas netaisomas ir giliai provėžomis išmaltas kelelis kirto vieškelį 12016 23| negražiai pasakė turbūt. Prusnos jo nešluostytos nuo užpernykščių 12017 6| Pagėgių apskritin. Pačiam Prūsų pasieny tai. Dviračiu jau 12018 21| užuodžia, iš kurios pusės vėjas pučia. Ką darys Agnė su plikabambiu, 12019 17| Jis tai jau kurgi. Pučiasi kaip rainasis, per nugarą 12020 16| atvašų krūmus, susimetusius pudurais ir iškilusius statmenai 12021 20| vešlūs ir stangiai sužėlę pudurėliai jį apsėmė, paskandino, užklostė 12022 25| sklaidė gailių ir vaivorų pudurėlius, kuriuos tik pajudinus, 12023 16| ant kelio. Jis svėrė šešis pūdus, užgriuvusiom akim, aukštai 12024 21| žalumu avižų laukas. Ir pūdymai užlieti skaudaus svėrių 12025 10| Rugiai ant lauko išbiro, pūdymo negalėjom sukartoti. Žemelė 12026 10| avižų ir miežių, sėjamų po pūdymu. Tris pūrus rugių ir du 12027 12| įžvalgumu susivokė nusuokusi į pūdymus, susigėdo ir, staiga surimtėjusi, 12028 1| medžius. Nuo jų pakilo sniego pūga, nutvilkdama pavėjui. Žalia 12029 17| apsikrovę. Bet tu vis tiek man puikesnis. Ir jis manęs klausė, ar 12030 12| rūpestingai gūniomis. Pasirodė puikiausia suneriama lova tamsaus poliruoto 12031 11| žėrinčiomis grandinėlėmis ir puikiomis apyrankėmis laikrodėlių. 12032 14| drąsa ir savo pasirinkimo puikumu, ji apsisuko, įsisprendusi 12033 25| Monika, toji begėdė ir puikuolė, apmulkinusi senį ir užsisėdusi 12034 26| ilgai netvers. Jis sprogs iš puikybės, kad laukiasi sūnaus.~ - 12035 24| kauges. Kiaulpienių ir usnių pūkai debesimis kilo nuo kraunamų 12036 8| vijikų alkį. Ji buvo pienės pūkas, nuo kvėptelėjimo pakylanti 12037 13| neįžvelgiamai juodi. Juosvi pūkeliai klojo minkštus šešėlius 12038 20| odos sūrumą ir smulkučius pūkelius, tamsiu šešėliu, lyg brūkštelėjimu 12039 21| iki priešpiečių, vartysies pūkinėse duknose. O ponas vargamistra 12040 6| apgožtas blindžių ir karklų pūkuotais pumpurais, paraudusiais 12041 11| Berželių lapai blizgėjo. Skrido pūkuoti epušių žirginiai, ir pušų 12042 20| geltonplaukės purienos. To pūkuoto vieversėlio.~ O jeigu 12043 18| Vartosi, girgždina lovą ir pūkščia, lyg slogučio slegiamas. 12044 16| pentinai.~ - Šilta, - pūkštė skųsdamasis storulis.~ - 12045 3| priemenės gale.~ Otriai puldamas, sekantis tarpdury sutikdavo 12046 25| smego lyg peiliu nupjautos, puldamos žemai ir nuolankiai po kojų.~ 12047 10| žentus, - vapaliojo motina, puldinėdama akim nuo vieno prie kito.~ 12048 24| uždaryti gyvačių. Jos šliaužė pulkais, tabūnais, puolė į kanalą, 12049 18| Kaip auksinių skruzdžių pulkas, rinkdamas derlių savo dvarui, 12050 12| lazdynais ir pakelti jerubių pulkelį. Ir čia pat, po pamatais, 12051 20| pertekusi atsiilsėjusiu ir alkiu pulsuojančiu krauju ir atsiduodanti kaip