| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
13560 18| į jo akis ir kedenti jo stangią kudlą. Ne, ne, galės ji 13561 20| laukinių žolių vešlūs ir stangiai sužėlę pudurėliai jį apsėmė, 13562 20| niekad nebuvo užlipusi ant stangios ežios žolės. Niekad ji neišėjo 13563 12| jis pakėlė juodus ir stangius antakius, tuo pačiu kakton 13564 23| įtikinti akimis. Vylingais stangraus kūno judesiais. Ji buvo 13565 20| kraują jis siekėsi perlieti į stangrias, aistra tvinkčiojančias 13566 26| vieną auksinį rytą kaip starta geltongūžė į vyšnios šaką 13567 22| skubinosi dvi netvirtai kojas statančios žmogystos. Jiems įkandin 13568 14| ir ievų krūmais, ginami stataus kranto, paaukštinto išplaukusiais 13569 17| keikti savo dalią? Jis ir statęs tam, kad užuovėją žmogui 13570 26| didelis ir savarankiškas statėsi Tilius, lyg be jo čia nieko 13571 3| nežinojo ir medaus liepinių statinaičių nesukraudavo į porines šlajas, 13572 27| žaliai dažytoje medinėje statinėje. Su rankšluosčiu ant rankos, 13573 24| Šuliny pritrūks, gal statinėse kas nors rasis, - guodėsi 13574 21| stiebo, virpčio. Ant tvoros statinio.~ - Matau, kaip rūpinasi 13575 12| smulkesnių žinių, paremtų statistika. Bendrovė, viena iš pačių 13576 16| susimetusius pudurais ir iškilusius statmenai nuo kelmo, teikusio sultį 13577 26| pamažu didėjo, ir jame vėrėsi statmenas vakaro dangaus brūkšnys. 13578 4| pėdų.~ O kas - tegul stato nors malūną kelmams malti. 13579 1| pečiais, turėjo įvertinti jo statų ir išnašų stovą, keldamas 13580 11| ir iškilminga vaistininko statula. Dar kažką pažįstama suuodė 13581 3| inkilas su medinių šventųjų statulomis. Aukščiau slėpėsi kitas, 13582 5| Jis stebėjosi savo ūgiu ir statumu mažam restorano kambarėly. 13583 17| medžiais upes vingyje, kur status nugriuvęs molio skardis 13584 3| žymiai vėliau, neatitiko nė statyba, nė medžiaga. Jis atsirado 13585 16| atodairos niokojamus kurui ir statybai. Durpėmis kūrens plytines, 13586 24| išretintas, išskintas rinktinės statybinės medžiagos eglynas nusmilktų 13587 20| Eglyno ir pušyno - rinktinio, statybinio miško. Vienas į viena, nepaliesto, 13588 16| daužą akmenis ir kasą žvyrą statyboms ir keliams. Aplinkinių kaimų 13589 3| Jis darbavosi valdiškose statybose - kur tiesiami keliai, rausiami 13590 13| jaunoji gi, žerglioja, pėdas statydama į vidų, kaip žalmargė iš 13591 16| liniją, nužymėtą kuoleliais, statydami vyrų grupes ir duodami aiškius 13592 11| šonu prie įkalnės, buvo statytas dvaro kartu su daugybe kitų 13593 11| trečią ketvirtą savaitę išėjo statytojams, ir tai jau buvo šiokia 13594 1| potvarkiai įvedė kandidato stažą. Pusantrų metų papildomos 13595 1| mūsų kuopą atsiuntė kariūnų stažui atlikti. Eina per rajoną 13596 21| nuleido akis ir pasviro, stebėdamas sudžiūvusio purvo dėmelę 13597 13| nubėgs žemyn. Pririšti šunes, stebėdami bendras vaišes ir patys 13598 17| plas plaštakomis. Ir vis stebėdamies, ir vis girdami jo žmoną.~ - 13599 3| jo dukterys pritūpusios stebėdavo, ar prasikals pinavijų daigai 13600 6| nuotaikos nebenorėjo prisiminti. Stebėtinai greitai ji liko nubraukta, 13601 25| taip niekinamai, kad tik stebėtis reikėjo jos išmone ir mokėjimu 13602 6| atsisukdamas, mėgino sugauti slaptą stebėtoją, bet nė vienam trobos langų 13603 17| linija eina pro šalį.~ - Stebina mane.~ Ji ne juokais 13604 18| sukinosi jos vaizduotėje, stebindama ją pačią paprastumu ir beveik 13605 7| ir šalys su jų žmonėm ir stebuklais, tetinkami tik pasipasakojimams 13606 9| jau snukis - kaip tekinio stebulė išdegutuotas. Tikri gimdytojai 13607 7| negerai. Ir vis lyg pasižymėti stengdamasi. O jau plėšėsi taip smarkiai, 13608 19| užimdami atmatuotą plotelį ir stengdamiesi ji pabaigti per dieną. Geliamai 13609 22| gręžiojosi nuolatos ir, stengdamosi to neparodyti, sukosi dar 13610 18| lubas ir, žadą užgniaužęs, stengiasi sugauti krabždesį iš jos. 13611 16| lopys ir kurstys ugnį. Jie stengsis kaip galint išsiversti vietoje 13612 16| užmirš. Jam nereikėjo nė stengtis. Jis tebebuvo kareivis visais 13613 13| sukąstais dantimis, lyg ji būtų stengusis sulaikyti niekad neištartą 13614 10| buvo tas, pasakyk mums, tu, sterva?~ - Jei nepasakysi mums, 13615 7| šiaudais parišti karpomų rožių stiebeliai ir kiti dekoratyviniai krūmai. 13616 20| išdrikę ant palaužtų rugio stiebelių. Ir dabar netikrumas varsto 13617 21| ant pirmo pasitaikiusio stiebo, virpčio. Ant tvoros statinio.~ - 13618 22| paleisiu. Šukės tik pasipils. Stiklai su visais rėmais.~ Už 13619 5| kur įdėtas prastos gamybos stiklas, nevienodais sluoksniais 13620 9| pons, paragauti, - drebino stiklelį Gužienė. Juokai juokais, 13621 15| atgauti po antro ir trečio stiklelio.~ - Aš mat kaimyniškai 13622 7| įnešė padėklą su buteliu ir stiklinaitėmis.~ - Jūsų pirštai stipresni. 13623 14| kad tiko vartoti vieton stiklinaitės. Ant to įstabaus butelio 13624 3| smulkučių lašelių kibirkščiavimą stiklinėje taip arti, kad juto jų lyg 13625 18| tebesivarto, geismo kamuojamas, ir stiklinėmis akimis žiūri į lubas ir, 13626 6| medaus korio, kritę vandens stiklinėn, jį nudažė savo spalva ir 13627 7| Jis vedė prie didelės, stikliniais šonais verandos ir, apsukęs 13628 18| mažą, prislopintą rausvo stiklinio gaubto ir, numetusi palaidinį, 13629 22| akmeniu išmušė.~ - O, tai stiklioriaus besama.~ - Bet Miliutė 13630 5| atnešti.~ Išgėrė jis tik stikliuką, ir tą patį perpus. Aplaistymui 13631 11| Negi šilkinę skarelę arba stikliukais pamargintas šukas? Jis baigė 13632 4| turbūt vakarienei. - Atnešiu stikliukus, - pasisiūlė jaunoji.~ - 13633 20| mėlynėn įsmigę akuotai. Čia stingdė alsavimą ir iki kaulų smelkėsi 13634 4| išnarai.~ - Nebūtų įveikęs. Stingrus senis. Nepersidirbęs per 13635 5| didžiųjų turgų dienoms. Nieko stipraus ant stalo. Jie tik pavalgyti 13636 7| stiklinaitėmis.~ - Jūsų pirštai stipresni. Gal atkimštumėt? ~ Į 13637 2| je, leidžia. Bet tik su stipria miško pareigonių priežiūra, - 13638 6| laiku nueiti pas Doveiką. Stipriais kirvio smūgiais smulkino 13639 12| viena iš pačių didžiausių ir stipriausių, turinti platų punktų tinklą, 13640 9| Vachmistra mirkčiojo, patekęs stiprion švieson. Laurynas jį laikė, 13641 3| kvapą tokį ypatingą ir stiprų, susidedantį iš odekolono, 13642 11| tartum bandydamas mūro sienos stiprumą.~ Jį kalbino žmogėnas 13643 23| trumpi lietus, kad ir kokio stiprumo, tegalėjo tik paviršių suvilgyti. 13644 19| tarpais nukrečiančio tokiu stiprumu kaip nejučiom užgriebta 13645 2| nesigiria sveikata - visi stipruoliai tokie, jog duodasi pusberniui 13646 14| kada tik bus galima. Eikliu stirnos šuoliu kiūktelėjusi per 13647 25| paukščiams sparnus, nulaužyti stirnų ožiams ragus ir sukristi, 13648 1| nebeatšauksiu. Jei dabar stočiau mokyklon, vis tiek jau per 13649 11| ir iš ten, išvestas pro stogą, kyšojo juodos skardos kaminas, 13650 10| baltomis sienomis, raudonais stogais, nusižiūrėjus į dvarus. 13651 7| liepsnojo skardiniame klėties stoge. Karveliai daužėsi gūžiais, 13652 12| Rinktis jai nebuvo iš ko, ir stojant pienininkystės mokyklon. 13653 15| nebeužsidirba. Ta, kurią jam duoda, stojasi skersai gerklėj. Jis nori 13654 3| nihyter, svenska dagbladet, stokholms tidningen...~ - Griausmų 13655 11| mužikas. Turįs visko, tik stokojąs pačios. Kuom jis ją suviliojo 13656 12| vištom eina gulti, - aiškino storabalsė. - Darbininkas su žmona. 13657 2| rąstus ir nešioti pačias storąsias pliuskes. Jis nesigiria 13658 2| portfelį, o dar didesnį ir storiau prigrūstą Melamedo įgaliotinis, 13659 2| susimynusio sniego luitus lyg storiausias medžio klumpes.~ - Prakaitą 13660 4| artistės. Cigaro dūmas iš storo pono snukio, labai pavėdaus 13661 10| žemė. Pėdas statė į vidų, storom, suskirdusiom blauzdom ir 13662 16| Šilta, - pūkštė skųsdamasis storulis.~ - Čia toks puikus duburys, 13663 22| kažin kur, tas niekadarys storžievis. Tilius - kas gi tai per 13664 17| minties, jau taip greitai stosiančios kūnu. Kad tik nevilkinti. 13665 14| ledais. Lydint autobusų stotin, prie namo, ant suolelio 13666 1| įvertinti jo statų ir išnašų stovą, keldamas galvą aukštyn, 13667 18| aiškino, lango iškirtime stovėdamas, iškilniai ir pilnas valdančiojo 13668 24| nors senose rugienose ir stovėdavo, permainydami kojas, įtraukę 13669 27| amžiaus pavakare? Užuot stovėjęs stačiai ir tvirtai kaip 13670 27| žmonių, krutančių laukuose ar stovinčių kiemų tarpvartėse, buvo 13671 9| tartum per miegus, kai mato stovintį šalia savęs, daro viską, 13672 3| tik iš banko. Ir toliau stovintieji kamšėsi nykščiais pašones.~ - 13673 24| tai Basiuliškių klojimas, stovįs nuošaliau nuo kitų trobesių? 13674 2| kad mokės, kaip aš čia stoviu. Kelias bėga. Ne tik kelias - 13675 18| pienines grįžo Laurynas ir, strapinėdamas savo vargana koja, nukinkė 13676 18| giedorius.~ Nekokia ta strazdo giesmė, o tačiau žmogui 13677 27| blykčiojo žaliom ir mėlynom strėlėm. Bet jis neužmigo. Pasikėlė, 13678 1| Šiurmėlės nubėgo nugara ir strėnomis, girdint, ką tas čiulba. 13679 10| Kaip ir praverstų. Tamstai strėnos dar vis neatsitaiso. Kai 13680 10| ir galuojies.~ - Dėl strėnų dar pusė bėdos. Tik koja, 13681 6| medžius ar greitomis kojomis striksėjo arimų grumstais ir pievų 13682 4| mietu pasmeigęs, ir knarkė, striūbaudamas ilga nosimi. Jo rankų plaštakos 13683 19| anai viena dieną prieis striugė. Tai iš kur tada? Ir paliks 13684 3| netvarka. Jau nuo senių Striūnų mirties ten kažkas įtartina. 13685 21| Tugaudį, kad pasirinksianti studentą iš anos brezentinės būdelės 13686 21| policininkas tuomi netiki, nes kam studentui mergina iš miškų. Kur jis 13687 1| atlikti. Eina per rajoną Stulgys toks, baltu diržu, krūtinę 13688 13| ir save, didelį ir kaip stulpą grubiai nerangų. Tamsūs 13689 3| sukasto kaupo su baltu egliniu stulpeliu, kuriame juodavo išdegintas 13690 26| jog jis žinojo, ko ieško, stumdamasis tiesiai ir neabejodamas. 13691 11| senesnis su pypke dantyse juos stumdė, traukė arčiau svarstyklių 13692 5| badėsi pašones nykščiais, stumdėsi ir žvengė, atsisukdami į 13693 5| jau su motinišku rimtumu stumdo vaikų vežimėlius ir nusisuka, 13694 4| atpažinęs Agnės balsą. Kėdės stumtelėjimą, duslų stalo atsitrenkimą 13695 14| netraukia, tai ir nėra kaip stumti. Pažiūrėsim.~ - Tuos 13696 1| tas neliečia. Apvilk šitą stuobrį ir manysi, kad jau nuovados 13697 24| praamžini, išgergužėję stuobriai - gyvačių prieglobsčiai 13698 16| pušelės storais, gumbuotais stuobriais ir sakais persigėrusiomis 13699 20| perteikti savo jauną jėgą stuobriui ir šaknims ir iš naujo sulapotų 13700 21| Petras dėl to ir paliko senas stuobrys ir visai nesigraužia. Ir 13701 10| dar apdalino pirštinėm ir stuomenim. Tie neužsileisdami - saldainiais 13702 8| glemžė, rankomis ir visu stuomeniu pasiduodamas. Jau iki pusės, 13703 1| Tačiau kartą ir aš tvirtai suabejojau. Ir laukiau, kas bus toliau.~ 13704 17| neprasimušti prie galo, tai ir suabejoji kartais. Žinoma, jei turi 13705 5| vyručiai, kad mane išjuokė, kad suaižė - skudurėliai beliko...~ - 13706 7| prižiūrėjo, tai jau taip suaižęs, kad sergėk Dieve. Akį vieną 13707 2| krumpliai pabaldami gniaužėsi. - Suaižysiu snukį Špicui. Dievaži, sukulsiu, 13708 26| purtė galvą, pasiruošęs ją suaižyti savo dideliais ir kietais 13709 25| sėjikų būrius, krintančius į suakėtas dirvas, ir stebėjosi, kaip 13710 12| vandenį. Tinklus sudrasko suakmenėjusios medžių šakos ir viršūnės. 13711 12| Miško šešėliai buvo taip suartėję iš visų pusių, jog ji jautėsi 13712 11| giminės jam buvo pasidarę. Suartino bendras laikas ir vargas. 13713 18| nakties vėsos dvelksmo ir suaudrinto jos alsavimo. Kas nors turėjo 13714 21| kumptelėjusi nosis, virs jos suaugę antakiai ir statmena raukšlė 13715 26| pavaišinti brolio kaip visai suaugęs vyras? Bet kad jo pirštai 13716 11| surimtėjo ir gal vyriškesnis ir suaugesnis tapo.~ Jis sapnavo tokius 13717 23| muštis nenorėjo.~ - Ar tu suaugsi kada į protą? Tau tik bobelės 13718 17| patarimo. Namiškiai ją laike suaugusia ir visiškai pasikliovė jos 13719 10| Suvargęs piemenėlis, didumo suaugusiam lig juostos, pritraukta 13720 6| prisipažinti, laikydamas save suaugusiu ir subrendusiu. O gal dėl 13721 7| kiaurai. Nunešė tik... Kaulai subaltavo...~ - Aš tai nedovanočiau. 13722 25| alyvų krūmo, į kurį kažkada subarbeno jo pirštai. Į ką ji žiūrėjo, 13723 27| Tesišildo prie ugnelės subėgę geri kaimynai. Vis šiokia 13724 10| Nepaliksiu nė vogio, nė į krūvą subersiu.~ - Gerai, kad moki. 13725 11| rėmą.~ Viduj sušneko, subildėjo kėdė ar kas, ir vėl nieko. 13726 12| pusryčius vaišingai šeimininkei, subildo krautuvės durys ir, pasisveikinęs 13727 2| Giliai, lyg atviron žaizdon subirusius šapus, kurie druskos gaižumu 13728 23| buvo išėjęs iš tvarkos ir subjuręs galutinai. Nebuvo to šeštadienio 13729 15| Gerai, jei gražios dienos. O subjurs orai, ir po uždarbio, - 13730 7| greičiausia ir Jonas. Jiedu subloškia skudurus retkarčiais į krūvą, 13731 1| pakirto pakinklius. Vietomis subloškiu į krūvą, vietomis - tušti 13732 26| jis - kad tu būsi gerokai subobėjęs paskutiniu metu. Net negražu 13733 18| Plačia, pailga dėme subolavo dantys tamsiame veide.~ - 13734 10| pagavo ją smilkyti. Tėvas subrandino vadžias ir, kertėje ją prispyrę, 13735 17| kitaip ir pavadžiu, gerai subrankintu, kaipmat išvarę. Tais vaistais 13736 14| ir vartoti, nelaukiant nė subrendimo, nė tinkamo laiko. Jis lik 13737 20| šešėlius poakiuose. Lyg subrendo, lyg surembėjo per paskutines 13738 23| ko jai reikia. Ji atėjo subrendusi ir pasiruošusi. Pačiu laiku 13739 6| laikydamas save suaugusiu ir subrendusiu. O gal dėl to, jog nesuvokė, 13740 10| piemenė, o merga kaip staklės subudavota ir nunokus jau ant to paskutiniojo. 13741 5| dar, žinai, kaip obuolys subukytas. Atėjo ir išsivedė nuovadon.~ - 13742 7| O patį - į akį tyrely. Suburbsėtų tik, ir amen.~ Kol apėjo 13743 8| Bažnyčia pati viena nepajėgė suburti kaimo apie save, nes niekam 13744 3| draugiją, mėgo žmones ir subuvimus. Amžinai rautis su karvėmis 13745 13| nuovargio ir saldaus šypsnio sučiauptose lupose. Pamažu jos prasivėrė, 13746 7| atšokęs nuo ienos. Jo pypkė sučirškė.~ - Gyvas jau?~ Tilius 13747 25| išnėrė iš miško, iš miglų ir, sucypęs stabdžiais, sustojo pasiimti 13748 24| ankstyvųjų šešeilių miežių. Sudaiginti ir sumalti salyklą. Apynių 13749 18| sklidiname inde erdvėje, sudalintoje šešėlių ir šviesos. Žmones 13750 11| pro atvirus šliuzų vartus, sudalintus trimis betono sienomis, 13751 7| dekoratyviniai krūmai. Lygi veja, sudalyta kryžmais takų, baigėsi nuokalniau 13752 3| po arklį ar du, ir iš to sudarą didesnę dalį pragyvenimo. 13753 17| glaudžiai susietų visumon ir sudarančių tartum tvorą, be spragų 13754 5| susiklostęs ir bjauriai sudarkąs daiktus ir žmones.~ Tos 13755 14| suformavo nevykusį, išpūstą ir sudarkytą pasaulėvaizdį. Ir tą pradėjęs 13756 12| šovėsi stačiai priekin, sudarydami kaip ir slogelius virš akių, 13757 17| užsiminęs kažką apie dokumentų sudarymą? Turbūt, nes ji pati kai 13758 10| kurių kailiukus nejučiom sudarysiąs antrą algą? Kur tiek jerubių, 13759 2| reikia versti kišenes, norint sudaryti tabokos pabirų pypkei. Vieni 13760 4| ir susiraukė, nusivylęs sudaryto įspūdžio menkumu. Tik Raudonasis 13761 8| išvyniojant gležnus lapelius, kad sudarytų didesnę priedangą nuo svetimų 13762 16| Net veidrodį nuvertė ir sudaužė. Svečiai pasirinko grietinę, 13763 6| veržte veržėsi. Kas buvo sudavęs smūgį jo gaižiam nerimui, 13764 21| sudegs taip pat. Bet kol sudegama, kol virstama į pelenus... 13765 15| stalu.~ - Būčiau geriau sudeginęs, jei taip, - pabuvęs ištarė.~ - 13766 19| apie ją nežino. Monika jį sudegins vieną kartą. Liks pelenai 13767 20| iki paskutinio trupinėlio sudegusios nuorūkos. Doveika krūptelėjo 13768 5| būčiau paėmęs?~ - Būtume sudėję, - tarė Petras.~ - Niekai. 13769 5| vienas. O kitas, karštesnio sudėjimo, žviegte žviegė, spragindamas 13770 27| pirštai sugniaužė ir privertė sudejuoti.~ Toks vienas, toks apleistas 13771 5| Sėtuvėse tarp linpelių eilėmis sudėlioti kiaušiniai. Jų tiek daug, 13772 1| nesitraukdamas. O kas daryti menkiau sudėtam žmogui? Jei esi išvėsęs, 13773 26| kepurėlę. Jis mažėjo, nyko ir sudilo parudavusioje Vilkijos pievoje, 13774 6| akis įsmeigus į baigiančius sudilti ryškiausiai matomus tos 13775 1| blizgėjo nuo sakų, kietai sudirbtos, sumuštais delnais, kaip 13776 24| Tai mažos, kerotos pušelės sudiržusiais, gumbuotais kamienais, apgergužėjusios 13777 18| vien derliaus, bet ir jo sudorojimo būdų ir priemonių. Skambėjo 13778 3| Palauk. Pati Milė jį sudoros. O Turgaudis, kelmas, snaudžia 13779 12| nenuleisi į jo vandenį. Tinklus sudrasko suakmenėjusios medžių šakos 13780 4| dabar jau.~ - Nutilkit, - sudraudė motina, šmirinėdama kaip 13781 4| iškėlė plaukuotą kumštį ir sudrebino stalą.~ - Nutilkit! Už 13782 20| ji susimastė. Liežuviu sudrėkino lūpas. - Netvirtinu, bet 13783 20| lygiai lengvai ir pakylanti, sudrėkinus lietui ir saulei iš po nakties 13784 18| atsileistų įveržti raumenys, sudrėktų perdžiūvęs gomurys, ir palaiminga 13785 24| ir padaigstės. Lipo prie sudrėkusio veido, vėlėsi į burną ir 13786 27| šūksnius. Paleistas negyvėlis sudribo prie jo kojų.~ - Ei! 13787 18| išsisuks?~ Pavasaris sudrumstė, sujaukė dulkes ant kelio 13788 1| Kaip tu pasakei? - pilvu sududeno Petras.~ - Ne, nesakau, 13789 13| delne. Už jų, kažkur toli, sudundėjo. Mergaitė sunerimo:~ - 13790 13| Palaukim valandą kitą, ir sudundės, kad sienos skirsis.~ - 13791 1| pečius nuleido, sprandą sudurdė. Bet atlaikė, prisiplakęs 13792 19| smulkius ir nebesumojus, kaip sudurstyti galus. Taip klegėdamas būrys 13793 14| tartum, rašalo buteliukui sudužus, aptaškytų ir niekad nenuplautų. 13794 25| kasėjai ir prakaitu amžinai sudvisę miškakirčiai. Jis toks iškilnus 13795 1| vietomis - tušti lopai, kai sudygo. Ak tu, sakau, nors eik 13796 4| Jei nenori, kad be laiko sudžiūčiau kaip rugelis ant kalno.~ - 13797 12| netoli. Saulėje greičiau sudžius, suvys ir taip bus po viskam. 13798 21| lašelį, baigiu į kempinę sudžiūti.~ - Matau, kad baigi. 13799 25| kuriuos tik pajudinus, sudžiūvusios uogos biro kaip rasa į žolę. 13800 4| tuojau jakna ir užkaista. Suėdė, susprogo mano žemę. Ubagais 13801 2| Girininkas iš toliau sekė sueigą, eigulys mirkčiojo lyg tikras 13802 15| nebloga ir ežia su ežia sueina.~ Kiek ašarų, kiek piktumų. 13803 19| Griovys nuožulniai vidun sueinančiais krantais kasdien vis tolyn 13804 10| Visas augimas į rankas suėjo. Jomis galėjo jaučiuką pasmaugti, 13805 14| ir kokia neviltis ją buvo suėmusi, kaip ji verkusi ir net 13806 16| pasakysiu atvirai. Šunį suėsčiau. Juk išlėkėm be pusryčių, 13807 10| nustatyti iš raupų klaikiai suėsto veido. Bet akys blizgėjo 13808 14| atsidurti vienas, ir tai suformavo nevykusį, išpūstą ir sudarkytą 13809 26| velnias. Kur išeis, jei esu sugadintas amžiams. Nė ūkininkas, nė 13810 27| nespėjo, tai tik dėl savo sugadintos kojos. Bet rankos jo buvo 13811 26| Gerą valandą jis buvo sugaišęs. Šeimyna pavalgiusi ir išsiskirsčiusi. 13812 11| pasirodė, jog kelias valandas sugaišo toje raganų virtuvėje ir 13813 27| žinąs tą vietą ir nebūsią sugaišties. Taip, konduktorius tą vietą 13814 6| sulig pastoge pripjovę, - sugalvojo ūmai. -Ar nereikia talkininko?~ - 13815 8| nutilo. Pasikeitė, staiga sugargaliavo, jaučiu sumaurojo ir vėl 13816 25| kiemo. Kol išaiškins ir sugaus ir uždarys kalėjiman, dar 13817 3| mito žemuogėmis ir čia pat sugauta žuvimi, bet atkakliai braidė 13818 3| stalo ir pro duris. Bene sugautų? Miškai čia pat.~ - Pamėgink, 13819 18| pavyzdingam vyrui. Ir džiūgavo, sugavęs nauja bruožą joje. Jau ji 13820 10| ir pats pagroti pasirodė sugebąs. Mėgo jaunuomenę Petras 13821 18| iš ko pritaikyti įgimtą sugebėjimą, teikiantį jaukumo ir sukeliantį 13822 5| teturėjo tiek kantrybės ir sugebėjimų pasirieti su miestietėmis.~ - 13823 3| lygia, įvertindamas jos sugebėjimus prekyboje. Ir todėl jis 13824 16| rankos Doveika. - Ar tu sugebėsi? Tau ir nereikia to. Aš 13825 16| Žinoma, kad reikia. Tik ar aš sugebėsiu paruošti vaišes?~ - Žmonele, 13826 26| šešėliais aptamsinta ir sugelta širdimi, kaip ir visų, bėgančių 13827 13| pasmėlusių skliautų. Slopi naktis sugėrė žingsnius, bet jam vis tiek 13828 1| atpalaiduojąs iš savęs visa, ką buvo sugėręs per ilgus žiemos mėnesius, 13829 20| sekėsi. Jis buvo kaip upė, sugerianti savin gausybę upelių. Jie 13830 18| buvo tuščias ir minkštai sugeriąs jos žingsnius. Ji skubino 13831 10| Striūną.~ Pakilę gaidykste, sugiedoję adynas ir apsiliuobę, ėjo 13832 5| kaip tavo ranka? Ar jau sugijo? - susidomėjo eigulys.~ - 13833 18| neprikelti žmonių. Prie šulinio sugirgždėjo siurblio rankena, nuteškėjo 13834 13| trupučiuką. Bet užtat greičiau sugis. ~ Pro išteptų ir žeminuotų, 13835 17| Apkartusiu gomuriu, sugižusiu veidu krapeno atgal į savo 13836 26| iš sukamos cigaretės. Jis suglamžė popierėlį ir numetė.~ - 13837 17| pagulęs savo sparnų ir medžiai suglaudė lapus, susimesdami į juodus, 13838 27| aplaužytų alksnių, ir sparnus suglaudęs senas vėjinis malūnas, ir 13839 9| išrovė ir antrą. Sąnariai suglebo. Visas kaip mazgotė pasidarė. 13840 24| valdininkas, ir jo galva turėjo suglemžti tokius dalykus. Organizuoti 13841 11| pritūpusi palangėje, ranka suglemžusi marškinius ant krūtinės.~ - 13842 6| užkamšys spragas ir labiau sugniauš kaimelį prie upės, tarp 13843 26| tvarte, galvą įrėmęs į sieną, sugniaužtame delne žvangindamas apinasrius. 13844 8| su savim, atsinešęs lyg sugniaužtoje saujoje skaisčiai žėrinčių 13845 3| kakta paliesdamas stalą, ir sugniaužtus kumščius suspaudė keliais. 13846 11| nejučiom įsprausti užantin ar, sugniaužus delne, siūlyti įspėti. Bet 13847 11| tik žiopčiojo, gaudė orą, sugniaužusi mažą sunkų paketėlį.~ - 13848 4| keliai palinko. Krūtinė sugniužo, lyg butų kas orą ištraukęs 13849 2| ugnį. - Tiek ir vaikas dar sugraibo. Prie vieno piršto lenk 13850 22| arkliai, kurie neapsikęsdami sugraužė visas užtvarų kartis, kur 13851 7| apkabą šūvių išvarė? Sieną sugrąžė kaip sietą. O kur reik, 13852 21| jau nepasakysiu, kad būtum sugražėjęs. Vis juodesnis kasdien, 13853 21| Sveika, Miliute! Kad sugražėjusi, kad susitaisiusi. Iš akių 13854 25| pavasario dieną ją buvo sugriebęs pašėlęs svaigulys. Kokio 13855 6| lyg pabūgęs, kad gali ją sugriebti srovė.~ - Kaip puiku! 13856 16| neilgai. Už valandos kokios ir sugrįšim.~ - Velniai žino, kaip 13857 6| vienodais tarpais nutoldamos ir sugrįždamos kaip virvė, kurios vienas 13858 24| naują žygį. Jie buvo ką tik sugrįžę, nugalėję ugnį ir užsipelnę 13859 13| užkandžių ir gal spėsianti sugrįžti, kol jis čia su tais maišų 13860 23| tiek kas nors ir Doveikai sugros suktinį. O to Petro tai 13861 3| Ačiū, pons, - grabinėjo sugrubusiais nagais žmogus savo uždarbį.~ - 13862 10| nuo atlydžio sniego. Pūtė sugrubusius nagus ir brukosi arčiau 13863 5| atsakančiai rinkosi, ranką sugrūdęs iki alkūnės į atrištą maišą. 13864 15| Nenuvarys ten manęs. Ten sugrūdo visus pavargėlius. Atėmė 13865 22| vasarojais. Dar ne visi buvo sugužėję gegužinės aikštėn. Per lauką 13866 8| ant delno išsidėstęs ir suimamas į saują, ruošėsi bendram 13867 16| lapeliais ir tvoskiančių galvą suimančia kvaptimi. Pilka, lyg pelėsiais 13868 11| šakos iki žemės, ir galvą suimantis jų kvaptis, suspaustas miško 13869 18| rąžėsi, iškeldama rankas, suimdama plaukus užpakalyje ir atmesdama 13870 26| nesmagu. Tai susispausk. Suimk save į nagą - moko Petras. 13871 14| dviem duobutėm, kaip tik suimti pirštais. Kamštis užsukamas, 13872 14| sodelio krūmuose.~ Šuva suinkštė iš džiaugsmo, ją pasitikęs. 13873 24| negalėdamas pakęsti panašių suiručių.~ - Ar tik pats ir nebūsi 13874 2| ir garsiai, lyg vėl būtų suirusios jo naginės. Kad vyks tokios 13875 23| prašalaitis, pasinaudodamas suirute, numatęs tinkamą savo daržui 13876 23| pažinti jo vidų, jo baisiai sujauktą ir vietos neberandančią 13877 25| padūmavęs miško vaizdas. Sujauktas paskutinių įvykių, sumaitotas 13878 22| patamsį ir pasisodinęs ant sujauktos lovos, Musės burbė mėsos 13879 16| akylai stebėjo ir sekė sujudimą paupy. Doveika svarstė, 13880 20| viršaus mažam šapeliui ir sujudinus amžinai įsnūdusį vandenį. 13881 1| laukas po lietaus. Eglės sujudo iš vidaus, iš pašaknių. 13882 1| apšerkšnijusios darbininkų nugaros sujuodavo šlapiais lopais. Smulkutė 13883 13| žaros atskiestame danguje sujuoduos sunkūs taškai. Turi šauti 13884 13| atkeliamas. Pirmiau pastatęs, sukabino rankas ir atstangiai, žandus 13885 18| į savo judančius žmones. Sukaitęs, atsilapojęs ir persiėmęs 13886 8| priklaupė prie žmonos kapo ir sukalbėjo poterį. Gera buvo moteriškė, 13887 1| mėnesius, ką šaltis buvo sukalęs akmenine kūle į žemę. Griūvančių 13888 21| pailgą ir prakaulį, lyg sukaltą iš lentų, ir sendino retai 13889 26| tabakas išsibarstė iš sukamos cigaretės. Jis suglamžė 13890 19| Jis laikąsis tik dantis sukandęs.~ - Kad kitaip negaliu. 13891 23| pakluonėmis, teko kęsti, dantis sukandus, ir tikėtis atsigriebti, 13892 18| įnešta eketėn ir tik dantis sukandusi ištverdavo. O jis kalbėjo 13893 8| prašė neaukštai, nes jai sukantis galva ir ledaka darąsi. 13894 12| užkrapentum.~ Et, tegul sukapoja gyvatės, tegul. Vis liek 13895 10| užsispyrus nelaboji. Nesako. Sukapok nors į gabalėlius. O tyli. 13896 10| nė iš pėdos. Gali negyvai sukapoti, gali visus kadugius sudeginti. 13897 10| išbiro, pūdymo negalėjom sukartoti. Žemelė kaip pelenas, perdžiūvusi 13898 11| drėgme ir atsiduodančioje sukartusiu pienu? Ar ji dėvėjo taip 13899 12| Ji laikėsi, dantis sukąsdama, nagus suleisdama į delnus, 13900 26| suleisdamas nagus į delną, sukąsdamas lūpas dantimis, kad rėkte 13901 13| blakstienomis, praviromis lūpomis ir sukąstais dantimis, lyg ji būtų stengusis 13902 3| kelnes prie vieno naujau sukasto kaupo su baltu egliniu stulpeliu, 13903 27| po velnių! - prakošė pro sukąstus dantis Doveika ir nuėjo.~ 13904 24| svilėsiai suėmė galvas ir lyg sukatos pagautos avys drumstėsi 13905 18| vystančių ir kvėpiančių sukaupta vasaros gaiva. Šešėliai 13906 21| grįždavo atgal ir mėgindavo sukauptai iš naujo išgyventi? Ji to 13907 14| neteko labai anksti. Turėjo sukaupti atmintį ir sužadinti vaizduotę, 13908 20| Bauginanti vidudienio tyla buvo sukausčiusi žemę. Ji panėšėjo į žiemos 13909 27| ženklo.~ Ir siaubas ūmai sukaustė Doveikos sąnarius. Metė 13910 24| Tilius, nebeapsikęsdamas ir sukaustytas mirtinos baimės.~ 13911 7| Du šunes pasitiko ir, sukdami ratu, taikstėsi apuostyti 13912 1| per žalią ir storą dangą, sukdamiesi ir gręždamiesi į papilkavusią 13913 12| švėtrynės sparnai, kurie sukdavosi ir kaukdavo vėjuje. Iš Doveikos 13914 13| aplinkos paveikslo, ir nieko sukeisto vietomis. Saulė skriejo 13915 18| išmestomis rankomis ir sukeistomis kojomis. Taip geriau, ji 13916 18| per įdrėkusias nugaras, sukeldamas nenusakomą liūdesį. Ir valandėlei 13917 3| atsiplėšęs, koją ant kojos sukėlęs, tvarkėsi kaip jam patiko, 13918 3| žingsniais toliau. Jos rankų sukeliamus garsus, ją pačią. Skambtelėjo 13919 18| sugebėjimą, teikiantį jaukumo ir sukeliantį pavydo kitiems. Praėjo vasara 13920 22| priekabingi vyriokai. Jie tai sukels vėjų ir su niekais neapsieis. 13921 16| merginos gabios peštynėms sukelti. Prisigaudys gyvačių ir 13922 6| miesto gatvėse, vakar jam sukėlusiose nykų graudulį savo neatšaukiamu 13923 15| šeimininkui. Kitas būtų dejavęs, sukęs uodegą, kad daugiau išloštų, 13924 15| Tiliau, ar ne pats ten ramulę suki? Mačiau, mačiau, nesižegnok, 13925 2| atsivers kiauroji! - gižiai sukikeno į saują Doveikos piemuo, 13926 12| vasarojaus ir dobilų. O kai sukildavo rugiai, jų varpos susisiekdavo 13927 13| Nieko nebebuvo likę toje sukilusioje ir krantus užliejusioje 13928 18| pakalnėn, pranyko, uždengtas sukilusių rugių aukštumos. Vienas 13929 8| sienos, jaukiam jos kambary, sukinėja aparato kondensatorių, bėginėjantį 13930 3| ir Tilius, tartum į jungą sukinkyti jaučiai, pečius surėmę, 13931 7| griebtų.~ - Tik ne toks sukirmijęs baravykas, - niekinamai 13932 12| iš jo drobinio, palaidai sukirpto švarkelio kišenės, rodė 13933 2| mokame. Visi tą žino. Daugiau sukirsi - daugiau gausi, - sąžiningai 13934 3| mišku, kuriame užaugo, buvo sukirstas ir suręstas.~ Tiltą rėmė 13935 2| žiemos.~ Eilių eilės sukirstos medžiagos, rietuvėmis sukrautos, 13936 10| mokėti, o darbo - tai tik sukis. Kad šeimyna pasilaikytų 13937 24| Vyručiai, kaimynai, sukit šen į kiemelį! Alaus bačkelės 13938 4| negalėdamas nė pasižiūrėti į sukiužusį žmogėną.~ Tugaudis irgi 13939 12| sukritusios vagoje, galvas sukišusios, kuždėjosi, kad jau bent 13940 24| prunkštė. Giedojo šviesos suklaidinti gaidžiai, o katinų akys 13941 16| Pakelės ir pievutė po medžiais suklego ir suūžė, tartum kilstelėdama 13942 4| ratą virš galvos. Moterys sukliko kaip pempės, kažin kas suriko: 13943 26| ir kampuotais pečiais tik sukliūsi, lįsdamas per spragą, apnarpliotą 13944 10| išrišimą gausit.~ Jaunuosius suklupdė ir netruko palaiminti.~ - 13945 27| įtempto žiūrėjimo. Jis galėjo suklysti. Bet kažin? Ten tikrai degėsi 13946 4| Vargdienis po tų žodžių suknarkė taip garsiai ir bjauriai, 13947 11| kaip bažnyčion, gėlėtom suknelėm ir dar dailesnėm skarelėm 13948 9| apsikabinęs per strėnas, ir tuoj sukomandavo:~ - Išgerti ir užkąsti!~ - 13949 2| Vėl sudžeržgė pjūklai, sukosėjo kirviai. Vėl niūkiami arkliai 13950 21| prisimelžia rankoves ir pieną sukošia į kiaulviedrius besiklausydamos. 13951 15| plėšimus ir, kas užaugs, rudenį sukrausiu.~ Krivickas prisipylė 13952 2| sustojęs. Apmetė kirtimus, sukrautas rietuves, apsvėrė stačią 13953 26| prisispausdama geismo šiurpu sukrečiamu kūnu, apsikabindama nirtulingu 13954 10| vilkų.~ Vaikis ir galvą sukrią turėjo, ir nagus kabrius. 13955 24| rusenti, kol išsikvėps ir sukris savo pačios pelenuose. Eiguliai 13956 25| nulaužyti stirnų ožiams ragus ir sukristi, mirtinai nusikamavus, tyrelio 13957 2| Žiurkės dėmė neramiai sukrutėjo senio pažandėje, jis skubiai 13958 14| Prie šulinio jis plovė sukruvintą drabužį. Per arti buvo suėmęs 13959 16| Durpėmis kūrens plytines, suks mašinas, minkys molį. Molynai 13960 5| bereikalingo susidūrimo, turėjai sukti ratu, kadangi žuvies pardavėjai 13961 11| nesutvarkydami išsižiojusios suktinės. Petras, primerkęs vieną 13962 23| nors ir Doveikai sugros suktinį. O to Petro tai beturima 13963 13| paviršiun. Turi žvaliai suktis, idant surinktum. Anoji 13964 15| jei viršaitis, tai būtinai suktybėmis. Jis pirko, kad patiko, 13965 1| ir jos taukus?~ Petras sukukeno tartum ežys. Jo rankos kėlė 13966 2| Suaižysiu snukį Špicui. Dievaži, sukulsiu, kad...~ - Ar pašėlai? 13967 4| sienos. Padvelkė žibalu iš sukultos lempos. Jie grūmėsi tamsoj, 13968 22| pašnairuodamas į miegantį Joną. Jo sukumpusios nugaros metamas šešėlis 13969 7| ten plevėsavo skalbiniai, sūkuriavo dulkes ir gręžėsi į dangų 13970 8| šokinėjo ir dūko žalsvų dulkių sūkuriu.~ Gražiai nusistojusia 13971 16| neišbrendami, kai palyja. Durpė sukurs mūrinę Lietuvą.~ Kad 13972 2| ilgesingai. Ir tai buvo ranka, sulaikanti įlūžusį kirlį pusiaukelyje 13973 13| dantimis kandžiojo lūpas, sulaikydama juoką.~ Jis suko tiesiog 13974 27| Petras Doveika. Lapelį sulankstė ir įdėjo vokan. O ant jo 13975 19| šnypštė, bet kėlėsi lyg sulankstomas metras ir nukrypavo krautuvėn.~ - 13976 12| atvirkščiai. Jis vartojo sulankstytą popierių, kad išgautų kuo 13977 6| naršus vėjas nurims ir sulapoję medžiai užkamšys spragas 13978 7| jėgos netrūko - buvo pati sulapojusi jaunystė. Skurdo jis. Iš 13979 11| Siena uždengta tirštai sulapojusių alyvų, kurių žiedai jau 13980 12| panelyte. Štai mes jūsų ir sulaukėm vieną kartą. O jau valandžiukę 13981 18| jie dainuos, ar kai patys sulauks tos dienos?~ Gražiai 13982 26| kad be baimės aruoduose sulauktų kito derliaus.~ Atvanga 13983 19| daug laiko. Sekmadienio sulaukus, jų sąnariai ir sielos atsileido 13984 12| tokios rajos ir alkanos, kad sulaužo meškerių kablius ir nutraukia 13985 21| Jei man reikėtų, tai tik sulaužyčiau vargonus, ir vis tiek nieko 13986 22| Tas mirtinai nusisprogęs, sulaužytas, išsukinėtas žmogėnas. Kriošintis 13987 21| Tu ir šonkaulius moki sulaužyti. Su tokiom rankelėm, - pastebėjo 13988 22| kiurksantis ant slenksčio sulaužytų kaulų kratinys, kaip raganius 13989 25| savo aštrius nagus ir juos suleido, kad išplėštų kitam širdį. 13990 26| tramdė save kaip įmanydamas, suleisdamas nagus į delną, sukąsdamas 13991 15| Žaliukė jaučių ieško. Suleisiu, kad apsiuostytų.~ Jis 13992 3| obliuotos ir meistriškai suleistos lentos jau buvo kaltos apačioje 13993 16| ir tokių svarbių asmenų sulėktų beveik į kiemą. Ne, būtinai 13994 19| guolyje, ištiesinti amžinai sulenktas nugaras, kol dar neįkaitęs 13995 11| ir minkštu įdubimu virš sulenktos rankos. Jeigu ne sesuo, 13996 13| Aptraukiąs kaktą sūriais lašais, suliejąs pirštus drėgme ir odos ląsteles 13997 27| taip buvo sulyginusi ir suliejusi į vieną, jog tik rūbai beleido 13998 19| rankomis suremti, savo prakaitu sulieti. Ir be viso to jis buvo 13999 9| žaliu popierium ir bjauriai sulieto rašalu. Net ašara prasisunkė 14000 21| nuleido galvą, lyg nuolankiai sulikdamas su visom jį užgriuvusiom 14001 22| tamstelei kažin ar vertėtų jį sulikti. ~ Vaikinas nė šiaip, 14002 10| Striūna pažaliavo ir ūsai sulindo tarp dantų, ir nebesikęsdamas 14003 18| kieme. Vištos tvarstėsi, sulindusios po serbentais, užleidusios 14004 23| ir meilės artojų galvas, sulinkusias griovakasių nugaras ir bręstančius, 14005 22| tūkstančio rankų prakaitu sulipęs. Šimtą kartų prakeiktas, 14006 3| kas galva aukštyn, maigėsi sulipinti ant sienų. Vienas iš nuobodumo 14007 21| prineštais šieno pabirų ir sulipusiais nuo prakaito. Aukšta kumptelėjusi 14008 4| priejuostės kišenę prakaitu sulipusius pinigėlius. Ir nebijok tu 14009 6| neišbėgo pasitikti. Šuva sulojo ir, tingiai pavizginęs uodegą, 14010 16| statmenai nuo kelmo, teikusio sultį ir gyvybę senomis storomis 14011 6| beržiukams. Pritvinkusios sultimi spanguolių uogos kraujo 14012 26| nusikeikė sklandžiai ir sultingai, kaip temoka žmonės, amžių 14013 24| krepšiais ir tarbomis kietų sultingų uogų. Jų atvažiuodavo parsivežti 14014 13| jo širdis ne krūtinėje, o suluošintoje kojoje. Jis atkišo milžtuvę, 14015 19| Tilius jį beregint sulups, kad skiedros lėks į šalis, - 14016 1| nekarpo. O buvo lyg nedašutęs, sulūžęs, Dieve sergėk. Dviese ant 14017 3| juos į medžius ir toliau sulydydamas į vieną ištisinę rūko sieną. 14018 10| gabalai kaip girnapusės sulydyti šimtui metų. Tai iš jo žvakes 14019 25| kuom net palyginti. Kaip sulyginsi, jei čia tik prasigėrę griovių 14020 27| Karšatis juos taip buvo sulyginusi ir suliejusi į vieną, jog 14021 21| Nereikėjo visiems metams sulygti. Galėjai eiti kasti. Būtum 14022 5| per daug. Jis atsiminė tik sulytą tamsių plaukų pluoštelį 14023 3| Dūmų, šlapių autų, sulyto šunies tvaiko kamuoliai 14024 4| didelis sartas arklys purtė sulytus karčius. Kitas skambutis, 14025 19| Kelkitės, miegaliai, sumą prakirmysit! - šaukė iš 14026 1| toks, kaip batus ant kojų sumainęs. Kruta kažin kas, dilina 14027 7| Merga - pašėlęs daiktas, sumaitoja žmogų ant visados. Aš tai 14028 25| Sujauktas paskutinių įvykių, sumaitotas ir nuniokotas. Miško, kur 14029 24| Protą apsuko šeimininkui. Sumaišė jau į senatvę visiškai. 14030 24| šešeilių miežių. Sudaiginti ir sumalti salyklą. Apynių spurgos 14031 15| jei ne drabužių eilutė. Sumaniau mat pasirėdyti, - kaltai 14032 20| kurio apdiržusį kamieną sumanus sodininkas įskiepija trąšų 14033 11| pajusdamas kliūtis savo drąsiam sumanymui.~ - Nuo daktaro, tamstele, 14034 25| Basiuliškių žmonėms apie savo sumanymus. Ji nežinojo kodėl, bet 14035 21| nežinai, ką ji mano ir ką sumanys ryt. Petras tai gali patvirtinti. 14036 16| jais kartu atkeliavo. Žygio sumanytojas smulkiai buvo apsvarstęs 14037 2| tikras sąmokslininkas. Špicas sumažėjo, susitraukė ir dairėsi, 14038 2| medžio, ąžuolo ar beržo - sumažina kirvio pentimi, pasidėjęs 14039 12| krautuvę. Pieninė gal dėlto ir sumažins grietinės apyvartą, kai 14040 8| aukšti langai žėrėjo, šviesas sumerkdami brastos vandenin. O kai 14041 16| Be krantų ir priėjimo, sumerkęs savin skubančius prasiirti 14042 20| kaip suiro, jos tirpo lyg sumerktos saldžiame miešime, plaišiodamos 14043 24| marškinius ir sermėgas ant jos sumestum. Nesipriešino seniūno įsakymui, 14044 9| gelbėtis - pabėgti, pasislėpti, sumėtyti pėdas. Ne vien pykti ir 14045 12| yra. Bet dabar jau jie sumigę, ir kaip juos prikelsi?~ - 14046 11| kas tą galėjo žinoti? Kai suminėjo aštuonis, jis palenkė galvą, 14047 27| nerodė ir nepripažino širdies suminkštėjimo.~ Laiko buvo pakankamai. 14048 23| bet kada galįs pakelti sumintą velėną. Ir kas, kad sprandą 14049 1| pasilengvinti, išbarstyti ant suminto sniego, ko buvo per daug 14050 27| Vargdienis gulėjo ant sausos ir sumintos ražienos. Iš burnos sruveno 14051 18| judesiais ir kaip vaidiniai sumirga išvargintose akyse. Vienas 14052 20| marškiniai ir šiaudinės skrybėlės sumirgėdavo palaukėse, ir kaimiečiai 14053 1| Petras vėl pasižiūrėjo, sumirksėjo mažom akutėm, taip, lyg 14054 19| draugų akių ir linksmybės sumoję, pasiėmė butelį už kaklo.~ - 14055 4| Baikščio. Ji greičiau už kitus sumojo, kad nauja gadynė ateina 14056 16| svarbu neviršyti numatytos sumos. Ir juo daugiau sutelks, 14057 20| prabėgusios jaunystės sparno sumosavimas, jo sukelto vėjelio dvelktelėjimas? 14058 18| šyptelėjo, išpūsdamas dūmą ir sumosuodamas degančia cigarete.~ - 14059 24| po kelias valandas. Po to sumosuodavo sparnais ir leisdavosi sutarton 14060 25| paukščių. Jie pasikelia, sumosuoja sparnais ir skrenda. Visokios