| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
14061 20| taip mažai, kad negalima nė sumoti? Jo akis aptraukė rūkas. 14062 3| abiejų pusių išvarė ir visus sumurdė į grindinį. Po to vežė molį, 14063 5| pats ji vis dėlto dailiai sumurdei.~ - Tai mat, šnekėjai, 14064 1| susiremti ir laimėti, ne sumušdamas, bet nesitraukdamas. O kas 14065 9| Pirma atsistok, kulnus sumušk. Ramiai! Smakriuką aukštyn! 14066 1| sakų, kietai sudirbtos, sumuštais delnais, kaip sunkvežimio 14067 6| kloti medį prie medžio, sumušti tvirtą grindinį ir ant jo 14068 13| tenka numauti pavalkus nuo sumuštų pečių bent naktį, bent saulei 14069 12| nesirūpino, kad greičiau sunaikintų save, ir tenkinosi šviežiu 14070 21| ką galės pirkti ir kaip sunaudoti vasaros pelną. Šis ruduo 14071 24| baisiu greičiu. Bet susikibę, sunėrę rankas, veržiančias iki 14072 12| gūniomis. Pasirodė puikiausia suneriama lova tamsaus poliruoto ąžuolo, 14073 26| tu ruošiesi? - paklausė sunerimęs berniukas.~ - Tave palydėsiu 14074 9| Ji atsirėmė į stalą ir sunertas rankas nuleido prieš save. 14075 7| ir nesantaikų. Pati upė sunešdavo į plačias pievas ir karklynuose 14076 16| pasijuto toks nedidelis ir taip suniekintas. Ir senas toks, ir taip 14077 15| Kaip šlubasis žiauriai suniokotas žmogelis. Ar jis neieškojo, 14078 17| jiems nepavyksią. Nunuodysim sunis, kas mums, įsismaginęs troško 14079 4| eiguliui!~ - Valio! - suniūkė nupiepęs balselis iš papečkio. ~ 14080 9| žiūrėjo į lubas. Jis aptingo, suniuko. Snaudulys kaustė sąnarius, 14081 25| krovėsi vienon vieton kaip sunkenybė, rinkosi stambiais lašais, 14082 3| siūbavo ir drebėjo, važiuojant sunkesniam kroviniui. Kiauroji žemė 14083 15| nebesusigraibė kodėl? Nepalyginamai sunkesnių užduočių jam buvo tekę spręsti 14084 9| neveikė alus, net degtienė, sunkiama nuo šaknų ir pakišama į 14085 26| Ir kad kiekvienas garsas sunkiasi pro plyšius, pro sienas 14086 18| neatsitinka taip, kad iš sunkiausių ligų išsirita?~ - Ne!..- 14087 2| stiprybę teikiantį balzamą sunkioje kelio klampynėje. Kuo greičiau 14088 18| senam kaimynui atsigulti sunkion numylėton žemėn. Kaimynai 14089 14| gerkle, atlikdamas pačius sunkiuosius darbus, ir jie slydo lengvai, 14090 15| O pačiam - tai išrūgas sunkti iš akmenų.~ - Taip tik 14091 10| gera pasidarė, kad nuslinko sunkumai nuo širdies. Vestuvėse gėrė 14092 12| tačiau susiduria su įvairiais sunkumais.~ - Aš visai nepatyrusi, - 14093 12| žinoti. Kiek čia pačios sunkumo, kaip gera ankštis - arklys 14094 1| sumuštais delnais, kaip sunkvežimio padangos. Ką ėmė, ką lietė 14095 8| Milė su vyriausiu eigulio sūnumi, tik ji prašė neaukštai, 14096 13| švelniai švelniai pabraukęs suodimis ištepto piršto galu vienoj 14097 24| išmušė iš tvarkos. Dūmai, suodys ir svilėsiai suėmė galvas 14098 24| lindai visur, kur tik daugiau suodžių. Kakta paišina lyg puodo 14099 23| galėjo išduoti bet kam jų suokalbį. Jie turėjo saugotis ir 14100 23| Šis posmelis virto jų suokalbio daina. Jeigu ji niūniavo 14101 24| tu dedi?~ - Ką jis ten suokia?~ - Ogi sako, jog alaus 14102 3| stalu ir tvirtai suremtais suolais pasieniuose vienoje pusėje 14103 7| Po spintą drabužiams ir suolus bei kėdes.~ - Čia, - 14104 16| kortomis, prieš save įsmeigus suomišką peilį stalo lentoje. Ir 14105 3| Nė penkių dabar tie suopiai neišmanytų. Mačiau, kaip 14106 18| viršų. Jis buvo paskutinis suopis, apžlibęs nuo gyvenimo sėkmės, 14107 1| jog atrodė vakaras būtų ir suotėmis smelktųsi iš visų pusių 14108 2| dieną.~ - O, o, o...- suošė smagiai ratas, iš anksto 14109 25| pavėsiuose. Iš kur tyrelis ir jį supą miškai brėžėsi melsvu brūkšniu, 14110 14| sušnabždėjo sesuo.~ - Et... Supaisysi. ką tokia pelėda sako. Na, 14111 27| net ir tada it kūdikis, supamas palaimingo nežinojimo, nieko 14112 6| skiautės skrido iš jo rankų ir, supamos vėjo, nusileido ant vandens.~ - 14113 20| pabudo surištomis rankomis ir supančiotomis kojomis. Jis dar galėjo 14114 8| vėl švelniai, tykiai, lyg supantis ant vandens. Geriau paliktų 14115 12| atsiųstų ir kaip reikiant supažindintų su darbu. Nes, jo nuomone, 14116 26| suskobęs, net žandus suka, - supeikė alų Baikštienė.~ - Tai 14117 10| dubenį baltintos putrienės supilstė nė nekramtydamas ir dar 14118 27| išlipti kartu, miškuose. Supimas jį švelniai liūliavo, migdė, 14119 27| dar anksčiau, kai pradėjo supirkinėti nusigyvenusius naujakurius 14120 21| pagriebusi aštrų peilį, supjaustyti padangas to naujo dviračio. 14121 7| jų pirtį dailiai metrais supjaustyto, jos ūkiška širdis nepajėgė 14122 7| Paskui jau skiedryne, kur supjaustytų malkų krūvos siekė pastogę. 14123 11| šypsojosi ir liežuviu vilgė vėjų suplaišiotas lūpas.~ - Taigi kas? 14124 13| Akinantis žaibas statmena rykšte suplakė dangų ir čia pat trenkė 14125 13| grumsto pusė. Iš juodo ir suplakto dirvos kevalo laužėsi aštrus 14126 24| žino, kada belijo. Rugiai suplaukė į daržines sausi kaip parakas, 14127 6| atsirišo ir pagriebta vėjo suplazdėjo kaip didelis paukštis. Ir 14128 21| juodas ir kietas nuospaudas, supleišėjusias ir žemių prilindusias.~ - 14129 13| dvelkiančioje pelėsiais, suplėkusiais miltais ir džiovintomis 14130 25| ji jau buvo išaugusi ir suplėšiusi ankštą aplinkos kevalą. 14131 26| Šilkinis voratinklio nėrinys, suplėšytas vėjo, pamažu leidosi ant 14132 13| akliname inde, grasindamas suplėšyti kevalą ir išsilieti. Ji 14133 19| tai buvai margą laiškelį supliekęs.~ - Buvau, gegute raiboji.~ - 14134 2| nusijuoks ir, sėdęs į važį, suplieks arklį botagu. Bet kai tas 14135 12| po pat langais ir iš čia, suplojusi bukais sparnais, grįždama 14136 13| antrojo sąnario buvo pamėlę ir suploti, ypač didysis. Jo nagas - 14137 3| Gužo priemenėje, iš visur suplūdę.~ - Kam tą botagą, Butkau, 14138 10| įsibridus iki kelių, iškaitus, suplukus. Pasirūkęs ir pelenus iškrėtęs, 14139 20| jos viršutinės lūpos. Jų suprakaitavę kūnai glaudėsi ir ieškojo 14140 22| neskaito. Ji žino savo vietą ir supranta, kad knygos ne jai ir kad 14141 4| barštinių, kad kur. Upę kas, suprantat?~ - Ką?~ - Vilkiją 14142 20| pasakyti.~ - Žinau ką. Ir suprantu.~ - Apie mergaitę?~ - 14143 11| Jis manė, kad kiekvienas suprastų iš jo veido, iš eisenos, 14144 3| tai nupūsiu kaip uodą. Ar supratai?~ Tas, matyt, suprato, 14145 2| nepriteklius, jei ne pinigo, tai supratimo, kad galima apsieiti ir 14146 12| reikia užmokėti, ir nusigando supratusi, ko žmogus gaišta, ir stebėjosi, 14147 4| aiškino eigulys klastingai. - Suprojektuota seniai. Tik vis trukdė. 14148 3| daiktą gali ir į prastą supti? - abejojo tas, kurs sugebėjo 14149 12| monotoniškai migdančio ir sūpuojančio staiga pereidavo į klaikiai 14150 8| muzika. Minkšta, lengva, sūpuojanli. Sužavėjusi šlubąjį ir privertusi 14151 4| gulės anas vyrukas minkštai supurentoje lovoje. Ponu jis miške ir 14152 10| darbininką. Per tą ledergą supūtų atuorėtis pradalgėse.~ 14153 13| koja į žemelę, ir jos ten supuvo verkdamos, rūgodamos.~ 14154 2| tu padarysi tokiam ponui? Supyks ir nebeduos nė to, ką gavom.~ - 14155 10| ir susėmus nuo klojimo ir supylus į maišus, senis paklausė, 14156 25| klausė, ar mieste būsią sūpynių. Ji tikrai nežinanti, bet 14157 20| virpėjo.~ - O kol tave suradau! Užbėgau šeimyninėn. Tavo 14158 21| kaip jis puošdavosi. Ūsai suraityti ir pritepti kvepiančios 14159 9| pastūmėjo tada ir tuomi suraizgė viską. Tam raizgymui galo 14160 14| vakaras turėjo atnešti jai suraminimą. Nevažiuos ji ten, tegul 14161 10| niekad nebuvo per daug, - suramino jį klebonas.~ Suvargęs 14162 26| Nes senelis bus amžiams suramintas. Kai jam pranešiu, jei ir 14163 17| žmogaus, jog tuojau galėjo suraminti ji. Bet ūmai negalinti. 14164 15| valgoma kasdieninė duona, surandami džiaugsmo trupinėliai ir 14165 1| ant šono iš visų urkštynių surankioti kirtėjai ir nuplukdyti pavasarį 14166 24| numaustytos nuo tvoros statinių, surankiotos iš viralinės ir virtuvės. 14167 18| sustabdė Laurynas. - Gal aš ką surasiu. ~ Jis nukrypavo per 14168 20| bijai?~ Jis neatsakė. Tik suraukė antakius ir neramiai pasimuistė.~ - 14169 18| smėlynų vėjo, lyg išėstos sūraus prakaito. Ir blakstienos 14170 15| dešimtąjį.~ Vedėsi vidun, surašė darbo sutartį, ir abu pasirašė.~ - 14171 9| aną turgaus dieną būsiu surašęs protokolą ir daboklėn įgrūdęs. 14172 20| poakiuose. Lyg subrendo, lyg surembėjo per paskutines savaites.~ 14173 8| kuri graudina net tokius surembėjusius vyrus. O vis tiek čia velniškai 14174 3| plačiu stalu ir tvirtai suremtais suolais pasieniuose vienoje 14175 6| lovos tuščiame kazemate, suremtas graudulio ir nevilties, 14176 19| nė namai, savo rankomis suremti, savo prakaitu sulieti. 14177 26| skundo, aštriais peiliais surėmusio ir neleidžiančio pakrutėti. 14178 18| juodame daikte, lyg patyčiai surenkąs visa, kas tik daugiau skaudintų 14179 3| Tačiau vedė vieškelį ir surentė tiltą kaip tik eiguvos palangėse. 14180 22| tai per velnias? Ji buvo suręsta darbui ir vargui kaip reikiant, 14181 3| užaugo, buvo sukirstas ir suręstas.~ Tiltą rėmė meistrai 14182 23| šokėjams atsisėsti, tiesa, suręsti greitomis iš neobliuotų 14183 7| priemenės, atskiru priestatu suręstos prie didelio namo šono. 14184 8| širdys tokiu metu apdrungsta sūria ašara. Taigi, taip. Šešis 14185 13| mirtis. Aptraukiąs kaktą sūriais lašais, suliejąs pirštus 14186 24| kad štai vaikinas, kurs suries į ožragį Doveiką. Aš palauksiu. 14187 27| pluošė, pasispirdamas savo suriesta koja, ir jį lenkė. Doveika 14188 24| patraukė per gyslas. Ir surietė į šunį. Širdis mano didelė, 14189 24| mynės. Kiek tūkstančių būtų surijusi ugnis, jeigu dar, jei dar 14190 12| pasiskamblioti. Kniosterėjęs - surikdavo, susikeikdavo ir droždavo 14191 5| Ten spietėsi silkininkai, surikiavę silkių statines, kurias 14192 18| ir sutalpinti jį gražiai surikiuota apyvoka. Ar pasikeistų kas 14193 2| iš kur drąsa tokią kainą surikti? Nu, velnio vaikas, raganos 14194 23| kai viduj pati bjauriai surikusi.~ Lėtas ir nedrąsus Gužas 14195 11| buvo įpratęs. Tuo atžvilgiu surimtėjo ir gal vyriškesnis ir suaugesnis 14196 12| pūdymus, susigėdo ir, staiga surimtėjusi, taisė padėlį:~ - Taip, 14197 25| matydamos ją susimaišiusią ir surimtėjusią, pasijuto taip pat nejaukiai 14198 26| penkių centų nestatyčiau. Surimtėsi ir užmirši - tikina jis. 14199 6| laiką spėjo pasikeisti, surimtėti, gal net paaugti. Jis dairėsi, 14200 13| Turi žvaliai suktis, idant surinktum. Anoji mergutė driekiantis 14201 12| pasius lakti pieną ir graužti sūrius. Jie, be abejonės, mokės 14202 3| O tu, Čepuli, imk ir surizikuok. Kuliamą mašiną su traktorium 14203 14| jungia žingsniu ir mostą suriša mostu. Niekad jis neprisiglaudė 14204 10| atsibus tretieji ir pats juos surišiu į krūvą moterystėje gyventi. 14205 18| neapkentė viso, kas buvo surišta su juomi. Visa, už ką jis 14206 2| lašinių atsipjausiu. Sako, surūdijusiomis paltimis aukštas užverstas. 14207 24| pakvipo kepamomis bulvėmis ir surūdijusiu užkulu, nukniauktu iš šeimininkių, 14208 20| Lūpomis jautė jos veido odos sūrumą ir smulkučius pūkelius, 14209 13| jo kraujas, kai prakaito sūrumas tebegraužė kaktą ir nespėjęs 14210 24| šitaip. Atlaidus savo kieme suruošti.~ - Tik jis ir gali. 14211 5| Dievo dovana, surinkta ir surūšiuota iš laukų, pelkių ir sodų. 14212 26| kiek jų tavo žemėje užauga, surytų. Ir tai dar neužtektų. Atsimink, 14213 20| ir pasivaišinti, gražiai susėdus. Nors to jau nebebus kaip 14214 27| krūvas. Kad paskui galėtų susemti. Jis buvo geležinės tvarkos 14215 10| žemės neskundė. Išvėčius ir susėmus nuo klojimo ir supylus į 14216 23| Dieve, visi.~ Lyg ir susenęs daugiau atrodė paskutiniu 14217 8| visokiais žmonėmis. Tai susės tie už stalo, o ta kaip 14218 27| Taip gyvenimas griūva ir susiaižo į skeveldras, kad kili turėtų 14219 13| dviem raukšlelėm. Ir akys susiaurėjo iki brūkšnių, ir jie pasidarė 14220 16| Vietomis ji buvo tik upelis, susiaurėjusi į keleto žingsnių plotį, 14221 26| koketiškai primerkdama akis, susiaurindama jas į du juodus gilius brūkšnius 14222 11| iš pažemių, geru šypsniu susiaurindamas paraudusias akutes ir švytėdamas 14223 26| šventadienio išeiga, kaip susibėgimai pievutėje prie klėties, 14224 2| nejučiomis buvo jo aplinkoje susidarę.~ Įgaliotinio Špico jis 14225 20| pilkumu. Ir pelenų žiupsnelis, susidaręs iš numestos ir iki paskutinio 14226 20| prisipildytų nejučiomis susidariusios tuštumėlės piniginėje. Mat 14227 15| koja. Milžiniškas, bjauriai susidarkęs šešėlis dryko per žolę šalia 14228 26| smarkumu.~ Iš tokių dienų susideda gyvenimas. Iš tokių valandų, 14229 3| tokį ypatingą ir stiprų, susidedantį iš odekolono, česnako ir 14230 12| velniui dūšią užrašęs ir susidėjęs su juodašimčiais.~ O 14231 9| ko nepatenkintas? - vėl susidėmėjo Petru.~ - Pagailo gero 14232 20| nepagirdytų. Ir metai po metų susidėstančių tais pačiais nuotoliais. 14233 2| padvelkė. Kažkokia velnystė susidėstė ūmai ir visai nenumatytai 14234 9| kaip vienas iš pamiškiečių susidomėjęs, ko taip šunys, lakstydami 14235 8| Va, Laurynas jau seniai susidorojęs ir smagiai snūduriuoja prieš 14236 13| čia su tais maišų kalnais susidoros.~ Nėra ko sakyti, kad 14237 13| dalyvauti, baigė pasiusti ir susidraskyti iš piktumo.~ 14238 3| suolai lūžo nuo talpniai susidribusių miško vyrų. Jau ir daina 14239 5| savo valsčiuje, kasdien susidurdamas su visokiais žmonėmis.~ 14240 20| grąžtas - toji mintis - susidūręs su tolygiai kieta medžiaga, 14241 12| naujoje vietoje tačiau susiduria su įvairiais sunkumais.~ - 14242 5| kaip tarnautojas, kartais susiduriąs su baudžiamaisiais įstatymais. - 14243 3| balas. Jis turėjo reikalų ir susidūrimų su uteniškiais kalamaškininkais, 14244 21| Tilium jam vis tiek nevertėtų susidurti. Nepadėtų nė peilis, pasietas 14245 11| ir todėl ežiu riečiasi. Susiėdė su Doveika ir išėjo. Išsidergė 14246 8| neatvažiuos. Doveikai reikia susieiti su visokiais žmonėmis. Tai 14247 5| naujieną.~ - Neatsimenu, - susiėmė vyras galvą. - Daug ko neatsimenu. 14248 3| pusbalsiu gardžiavosi Každaila, susiėmęs pirkinius.~ Petras ir 14249 17| daugybes kitų, glaudžiai susietų visumon ir sudarančių tartum 14250 16| paruošimo vartoti kurui. Susiformavusi taip, kad prilygstanti briketams 14251 24| Į sveikatą jam!~ - Ir susigalvok tu man šitaip. Atlaidus 14252 2| lapių kailiai. Arklys garavo susigarbanavusiu plauku ir nusidrabstęs putomis. 14253 23| Každaila, nebebuvo kada nė susigaudyti. Jei kas laukė Gužo pakasynų, 14254 24| rankoje taip, kaip purtytų susigavęs neklaužadą šuniuką. Išsikišęs 14255 19| Doveikos kamaroje Todėl ji susigavo jauną vyrą - savo vyro samdinį. 14256 12| susivokė nusuokusi į pūdymus, susigėdo ir, staiga surimtėjusi, 14257 8| stiklinę tokia pat eile susigėrė. O daugiau jau vaduokitės 14258 18| ir metaliniu skambėjimu susigeriančiu į žolę. Ji svaigo, save 14259 20| sijonėlį.~ - Ar labai susiglamžiusi?~ - Ne. Beveik nieko.~ - 14260 22| susikibdami, prasiskirdami ir vėl susiglausdami.~ - Šoka.~ Tik kas 14261 6| ir tiesių pušų viršūnės susiglausdamos ošė pietų vėjuje. Slydo 14262 12| geriau. Susispausti tenka, susiglausti...~ - Ko gero, bus panelei 14263 2| čigonas kuiną, jo uždarbį sau susiglemždamas. Ne tik išgerti, bet ir 14264 6| žinai, paskui ir nejučiom susigniaužia kumštis.~ Saulė kybojo 14265 13| žaibo tvykstelėjime galėjo susigraibyti ir išvengti susidūrimo su 14266 16| Žmonele, tu mano brangioji, - susigraudinęs siekė rankos Doveika. - 14267 18| pilkumu. Nė gailesio, nė susigraudinimo, pagaliau nė nerimo joje 14268 13| TRYLIKTAS ~ Visai pavakary susigrąžino Doveika savo maištingąjį 14269 7| vanduo lėta srove stūmė susigrūdusią medieną. Siūbavo karklai, 14270 27| dėjosi nieko nematąs ir susigūžė kampe. Svarbu nesusitikti 14271 26| Galėsi, nėra čia ko. Tik susiimk, ir op - per griovį - labai 14272 1| Bet neatsimeni. Vaizdai susijaukę tavo galvelėje lyg sąšlavyne. 14273 21| tylu. O vieną dieną viskas susijauks, ir istorija pasibaigs negražiai.~ 14274 7| pusberniu. Čionai drabužius gali susikabinti šventininkus. O kitus tai 14275 26| sutartinė, svyruojant į šalis, susikabinus rankomis ir išėjus į kiemą, 14276 12| Kniosterėjęs - surikdavo, susikeikdavo ir droždavo botagu išilgai 14277 27| susilaikė nepargriuvęs. Susikeikęs blykstelėjo lempute. Laurynas 14278 20| Reta javų žolė dar nebuvo susikėlusi, kojos sutrintas grumstas 14279 8| plūstančios pro plačias duris ir susikertančios tolimiausiuose kampuose 14280 22| svečiai juos mokėjo ir šoko susikibdami, prasiskirdami ir vėl susiglausdami.~ - 14281 24| puolė baisiu greičiu. Bet susikibę, sunėrę rankas, veržiančias 14282 22| kilo ūmai, kaip turguje, susikibus čigonams. Į tarpą maišėsi 14283 22| merginos krypavo ratu, taip pat susikibusios ir traškiai nusijuokdamos. 14284 14| žaibas, ir atrastų mus žmonės susikibusius, negyvus ir tom pačiom akim. 14285 12| kalnelio viršuje, kur kadaise susikirsdavo senas eiguvos kelelis su 14286 27| tvirtai kaip stulpai kelių susikirtime, atsparūs laikui ir vėjams, 14287 14| šypsniu, užmiršusi kasdienius susikirtimus, apsistumdymus ir barnius. 14288 11| atsistojęs ant takelio, rankas susikišęs kelnių kišenėsna ir cigaretę 14289 11| eigulio vaikų. Dvi paauglės, susikišusios tarp savęs, pasakojosi, 14290 15| ir dirbsime santaikoje ir susiklausyme.~ Doveika pakėlė pirmas 14291 21| velėnos skrido per galvas, susiklodamos kalnais abiejose pusėse.~ 14292 26| žarstė neįtikimai palankiai susiklosčiusi padėtis. Ir jokių trukdymų 14293 18| Tai buvo popietė, keista susiklosčiusių raštų įvairumu ir bauginanti 14294 18| miško, rusvomis dėmėmis susiklostančius gėlame žiemos danguje, taip 14295 5| nevienodais sluoksniais susiklostęs ir bjauriai sudarkąs daiktus 14296 2| apmesti, kiek erdmetrių susikraus ir kiek tau už juos atskaičiuos 14297 24| medžių.~ Paniuręs ir susikrimtęs Doveika slankiojo savo miško 14298 14| ir vieloje gailesčio ir susikrimtimo dėl prarastos nepasikartojančios 14299 7| įsivaizduoto. Visa, kas buvo susikrovę per žiemą žemės paviršiuje 14300 11| dar kitokius atšvaitus, susikryžiuojančius su spinduliais iš lauko 14301 20| kaimiečiai traukdavosi iš kelio, susikūprinę ir patylomis keikdamiesi, 14302 3| Rankom prisidengdamas, susikūprinęs, pametęs kovos dvasią, nėrė 14303 27| Doveika juto, kaip sunku susilaikyti neišliejus skundo verksmu 14304 7| jei jaunoji šeimininkė susilauks vaiko, tai jis bus ne Doveikos, 14305 12| vieta, kol kas numirs ar susilaužys ranką, ji pati spės nunokti 14306 5| paties Melamedo, aišku. Kartą susilažino ir užnešė į antrą aukštą 14307 23| seilę varvino. Ir siūlė susilažinti iš skaidriosios litro, kad 14308 4| kaip ūmai šoko, taip ir susileido atgalios.~ - Negaliu 14309 3| prekystalio, per savo ilgumą susilenkdamas, lyg perlūždamas pusiau. 14310 13| pečiu pastūmęs, ištraukė ir susilenkė iš skausmo.~ O tuo tarpu 14311 13| Laurynui, pamėtys. Jam nė susilenkti nereikia, - skatino vyras.~ 14312 13| ropojo, versdamiesi kuprom, susiliedami į kalnus, atverdami daubas. 14313 7| pasišiaušusias menku atžalynu ir susiliejančias su skursnų pušelių jūra. 14314 16| ten, iš ano, su dangumi susiliejančio tyrelio. Nusekusi ir aptingusi, 14315 9| nematančiu žvilgsniu pro kaktą, susiliejančiu į judantį tašką ir išsikedenantį 14316 12| toli, kiek leido mėlynėje susiliejęs akiratis. Vienu tarpu jis 14317 20| iš taip arti, kad viskas susiliejo vienon dėmėn. Jo plaukai 14318 20| sutrintas grumstas nespėjęs susilieti su visu dirvos pilkumu. 14319 16| geri pažįstami. Seniau susilikdavę dažniau, bet dabar jau kiek 14320 22| žvilgčiojant, ir jų akys susiliko vienu metu. Suradusi jį, 14321 25| vargonininkas. Gražiai gieda choras, susilipęs būriu ant viškų. Didelė 14322 7| galvos, rinkosi balsai, susilydydami į jaukų nakties uždangalą 14323 19| visus antpuolius ir darbe susilygino su pačiais smarkiausiais 14324 1| dar neįprato ir nebetikėjo susilyginti su draugu. Jis skaičiavo 14325 26| pranašesnė, kai reikalai susimaizgo. Tilius manė, jog šiuo metu 14326 14| malūno sparnuose! Gal jis susimaišė, užsigalvojęs apie rūpesčius 14327 25| Mergaitės, matydamos ją susimaišiusią ir surimtėjusią, pasijuto 14328 12| prastypusi mergiotė - kai susimanė ją leisti mokytis. Betrūko 14329 16| nuo tilto atramos.~ - Susimanėm, dėdule.~ - O kad kelnės 14330 16| smalsumo.~ - Ar tai kasinėti susimanėt? - teiravosi nuo tilto atramos.~ - 14331 18| saugotis gyvačių, jeigu susimanyčiau miškan uogauti.~ - Gerai, 14332 18| Dar mus nugarbstysi. Susimanysi Baikščio metus sukarti, 14333 18| prislopdamas, varpininkui susimąsčius apie šienapjūtę ir kitus 14334 3| baisiais mėlynais piešiniais susimataravo prieš akis. Gužienė puolė 14335 12| saujas. Gužienei tespėjus susimerkti ir ištarti: "Šekit, koks 14336 17| medžiai suglaudė lapus, susimesdami į juodus, neperžvelgiamus 14337 16| Teks ir išgerti su vyrais, susimetus kurioje nors pamiškės smuklėje, 14338 16| rankomis tankių atvašų krūmus, susimetusius pudurais ir iškilusius statmenai 14339 3| Gužienė puolė į tarpą.~ - Susimildami, nepradėkit. Kad jūs tuoj 14340 23| tūžmastis pagavo. Dieve, susimilk. O jis, pamislyk, Doveika, 14341 22| Tugaudis ir Milė, lyg susimokėliai kokie, susižvalgė. Ji neiškentė:~ - 14342 15| tuojau tau prieš valdžią susimokys, revoliucijas kels. Ką tu 14343 5| Baikštys. - Tą vakarą, kai susimušei, pasakojau. Gėrėm, aplaistydami 14344 3| pasiskirstymas porose ir pirmo stiklo susimušimas. Visokie paveikslai: gražios 14345 15| Nu, kaipgis. Reikia susimušti, kad skambėtų. Tai bus ir 14346 15| Beveik kaip du jaunuoliai, susimylėję taip ankštai, jog, rodės, 14347 5| dobiliukai, močiutės kanapėlės, susimylėkit ant vargšo neregio, saulės 14348 10| puolė jam į kojas, melsdami susimylėti ir atitolinti koronę nuo 14349 21| prašytis kaip davatkos, kad susimylėtum?~ - Šalto alaus po buteliuką. 14350 2| gulinčias pliuskes, atmušdami susimynusio sniego luitus lyg storiausias 14351 18| jau ji bus visapusiškai susipažinus su padėtim, ištyrinėjus 14352 11| sapnus. Jie sudarė, glaudžiai susipindami su kasdienine buitimi, žavią 14353 24| jam turės išeiti į gera. Susipjovė su visais, tai dabar nori 14354 22| turėjo būti. Jis negalėjo susiplėšyti ir padalinti savęs. Juomi 14355 22| nesakys. Jie patys turės susiprasti. Ir jeigu ji neišeis, tai 14356 24| Jei tuos poniukus tebūtų susiprašę, tai suprantama. Jų amatas 14357 22| saviškai nušvęsti, leisti susiprašyti savo draugus ir gimines. 14358 20| gilumon. Ir lik truputį vėliau susiprotėjo, kad tai ne taip sau ir 14359 25| dukterį ir stebėjosi. Bene bus susipykusi su Doveikos bernu? Bene 14360 19| daugiau ko norėti. Svajonės susipynė su sapnais, ir jie nunešė 14361 17| Net berno tinkamo nebuvo susiradusi - štai kaip puikiai jai 14362 8| klegesį laimingų vaikų, susiradusių begales žaidimų ir pramogų 14363 27| kamuolyje. Kamuolys buvo susiraizgęs, lyg pakliuvęs kačių naguosna. 14364 1| įkyrią mintį kaip siūlą iš susiraizgiusios sruogos. - Šįvakar turiu 14365 27| medžiais būriavosi iš pakampių susirankioję gyventojai.~ - Pramoga. 14366 26| širdis - tyčiojasi Petras - susirasi kitą, lyg mergų sviete kada 14367 5| Petras, prisimerkdamas ir susiraukdamas, lyg remdamasis pats su 14368 3| jos nematęs nė piktos, nė susiraukusios. Jos šypsena virsdavo kažkuo 14369 1| taip išmirkusios, bjauriai susiraukšlijusia oda, kaip atsitinka skalbėjoms, 14370 6| skandindami vienas kitą, susiremdami galais, plaukė ir plaukė 14371 6| galvą, kai du tokie jaučiai susirėmė ragais.~ - Ar tau labai 14372 1| Toks jis galėjo su bet kuom susiremti ir laimėti, ne sumušdamas, 14373 25| ne tokios gegužinės, kur susirenka susnos ir visokie valkatos. 14374 24| išsibaudusių moterų kojas. Susirenkančių iš visų pasviečių, lyg ten, 14375 26| maniau, kad kas nors. Kad susirgo ar šiaip negero.~ - Iš 14376 12| įrengimus. Punkto vedėjui susirgus, jis tapo vyriausiu ir, 14377 18| Tegul jis pamato ją ir susiriečia savo senatvėje ir bejėgiškume, 14378 16| miškas, ir aplinkiniai šunes susiriesdami draskėsi kiemuose. Ir vyresnio 14379 26| būtų geriau susitraukus ir susirietus kaip žirnių kirmėlaitei 14380 10| pastebėjęs vienos žmogystos, susirietusios kampe ant pakulų krūvos 14381 18| Tartum atlikusi, kas reikėjo, susirikiavusi ir paleidusi eiti kiekvieną 14382 6| kliuvinėjo. Anom dienom, kai susirinkdavo atsiimti uždarbio ir prasėdėdavo 14383 12| nuleis. Jau kuris laikas susirinkę troboj vyrai apie tai šneka. 14384 1| nepatingėk paieškoti. Iki tuzino susirinksi, - atlenkęs geležtę ir senu 14385 2| pakusintas, jam pasiūlė pirmiau susirinkti visus arklamėšlius, kurių 14386 24| pradėti. Visas išganymas - tik susirinkus griovkasiams.~ Su rytu 14387 7| Basiuliškių vyrija buvo susirinkusi į krūvą ir pasiplepėdami 14388 22| tiek daug norėjo išgirsti susirinkusieji prie stalo, išnaudodami 14389 12| tamsiaplaukis vaikinas, paklausinėjo susirinkusių ir netrukus pristatė sutinkantį 14390 25| Nebėjo nė į lauką padėti susiruošti su daržais. Laiškas jau 14391 9| turim savo tarpe, - draudė susirūpinęs šeimininkas.~ - Ponai 14392 14| apžiūrinėjo ranką, pilna susirūpinimo ir nerimasties, bijodama 14393 5| širdis. O jis turįs jau susirūpinti ir kelione namolei. Jį, 14394 25| neteksiu gero darbininko, - susirūpinusį vaizdavo Doveika.~ - 14395 12| sukildavo rugiai, jų varpos susisiekdavo su apatinėm medžio šakom, 14396 3| saujoj ir abu kailiniuoti susiskersuodavo, kad nė šen, nė ten.~ - 14397 8| sukando dantis. Raudonumas susiskirstė dėmėmis ir pamažu išnyko. 14398 13| baltų dantų eilėm. Šnervės susispaudė, nosis tarp antakių įsivagojo 14399 4| ant lovos, kurios maigūnas susispaudęs vėl išmetė porą pėdų aukštyn 14400 26| Pačiam dėl to nesmagu. Tai susispausk. Suimk save į nagą - moko 14401 7| kur ir čia lyg užtvaroj susisukdamas. Drebėjo tilto sijos, drebėjo 14402 26| ir šunes, šiltai kamuolin susisukę, knarkia. Ir tom pačiom 14403 1| Be jų ir mokytos galvos susisuktų. Kad man tik pavyktų, nesiklausyčiau 14404 21| laiką. Tos dvi savaitės buvo susisukusios ir susipynusios, lyg viesului 14405 20| sutelkdama galybes žvaigždžių ir susisupdama balzganame rūke.~ Toji 14406 20| pasakyto sakinio, lyg būtų susisvajojusi ir bandžiusi ką nors atšaukti 14407 21| Miliute! Kad sugražėjusi, kad susitaisiusi. Iš akių matosi, kad didžiai 14408 2| nori žmoniškai kalbėti ir susitarti? Išbalo tie, kurie būtų 14409 11| Atrodė, jog visi plaukai buvo susitelkę į jo žilstelėjusius ūsus, 14410 13| ir pamiškes. Jis nepajėgė susitelkti ir visu nuogumu atgaivinti 14411 11| žiedai, ir svaigus, kaip jų susitelkusi kvaptis. Stiprus, smelkiamai 14412 21| dabar nebenori, kad su tavim susitikčiau.~ Tilius nuleido galvą, 14413 22| nesakė, kaip tiedu vyrai buvo susitikę policijos nuovadoje. Ir 14414 23| alinusį. Juo trumpesni jų susitikimai buvo ir juo rečiau, tuo 14415 23| tarp paskutinio ir naujo susitikimo jį ėmė varginti savo nežinojimo 14416 24| beišsiveržiantį šūksnį. Jų akys susitiko. Tą pačią akimirką Tiliui 14417 24| dabar apie ką pasišnekėti, susitikus pieninėje. Ėė, būsią ir 14418 2| sąmokslininkas. Špicas sumažėjo, susitraukė ir dairėsi, į kurią pusę 14419 26| šiuo metu jam būtų geriau susitraukus ir susirietus kaip žirnių 14420 22| kaupu. Tik kantrybės, tik susitvardymo sulaukti savo eilės. Tik 14421 15| žmogėnui kaip Doveika? Jis jau susitvarko - būkite be baimės. Jam 14422 19| tuose reikaluose geriau susitvarkytų. Kad ir Petras, visos gilios 14423 23| vakarą. Prapliumpanti po to susitvenkusių debesų liūtimis. Antroje 14424 21| antroji taip pat su tuo susiuosčiusi. Vaikinas padorus, bet lygiai 14425 24| Susiuostys su kokiu. O gal jau ir susiuostė? Traški, švanki pasidarė. 14426 24| viena, toji miesto lakata. Susiuostys su kokiu. O gal jau ir susiuostė? 14427 23| dirva apsikaupia usnimis ir susivelia varpučiu. Ji išėjo pasiimti 14428 26| patikrino, ar jos sandariai susivėrė. Už jų liko šeimininkė. 14429 20| duonos skonį? Nebeatidalomas susivienijimas įvyktų jų ilgesingame žvilgsnyje, 14430 12| tabūnais ir po kelias, virvėmis susivijusios, šliaužė paupin ir plaukė 14431 3| atkakliai braidė pievomis, skynė susivijusių karklų ir apynių lūžtves, 14432 7| Vienas ir nebūtų taip pigiai susivokęs, jei ne Laurynas. Jį atrado 14433 14| tik pauosčius, puikiausiai susivoksi, kas butelyje kliuksi? Kartais 14434 10| nemokėjo. Tai iš kur jie galėjo susivokti savo žemės platybėse? O 14435 24| rudnugarius nuo kasamo griovio susišaukti ir girdyti kaip veršius 14436 22| marškiniais, nusiskuta, susišukuoja - yra į ką pasižiūrėti. 14437 26| gėrėjosi jais, neslėpdamas savo susižavėjimo:~ - Kad aš tokius turėčiau.~ - 14438 13| galėdamas ramiau.~ - Susižeidei?~ - Pirštus įkliudžiau.~ - 14439 23| jam seniai būtų parpinus suskaitęs. O aš tyliu.~ - Kad tu 14440 27| užrašė labai rūpestingai ir suskaitomai kiekvienam, kaip buvo įgudęs, 14441 22| muziką, keliais... Parpinus suskaityčiau...~ Tilius drebėjo. Dantys 14442 24| sudegė, kiek neišbėgo, kas suskaitys. Bet išbėgo tiek daug, kad 14443 1| Jeigu iki dviejų šimtų suskaitysiu, ne, per mažai - medis gana 14444 23| padaro greičiau negu spėji suskaityti iki penkių. Každaila pustęsis 14445 18| plūdo saulė, šakų ir lapų suskaldyta ir sukapota į šimtus taškų, 14446 15| pirmas savąją, ir stiklinės suskambėjo.~ - Geras vynas, - pagyrė 14447 13| laukti, kol virš galvos suskambės sparnai ir gęstančios vakaro 14448 27| pavargusio žmogaus kaip kieta, suskeldėjusi žemė. Ji atsiliepė praėjusios 14449 19| karčemas ir aludes atmirkyti suskeldėjusių gomurių ir nuplauti prakaito 14450 10| Pėdas statė į vidų, storom, suskirdusiom blauzdom ir per strėnas 14451 11| blauzdos be kojinių ir itin suskirdusios.~ O čia dirbo Doveikienė 14452 5| namų. Visi kaip vienas, suskirstyti vienodais perdarais, su 14453 20| pečių. Jis vaikščiojo ausis suskliaudęs, irzliai kraupus, lyg veržiamas 14454 16| viršininko, paties apskričio, - suskliaustom ausim ir išbarto šunies 14455 26| negaliu nuryti,~ - Kad jau suskobęs, net žandus suka, - supeikė 14456 6| pumpurų spurgomis, į kurią suskrido pirmosios bitės. Ji glostė 14457 15| pavydo ir keršto vedami suskundė, susuko, nors nieko tokio 14458 12| Ten burliokai arkliavagiai suslėpdavo pavogtus arklius. Ten lindėjo 14459 10| žabais, ant senų, baigiančių susmegti, kurių pilnos pastogės ir 14460 26| per daug. Kaulinis spyglys susmigo taip skaudžiai ir taip giliai, 14461 24| suspaustų ganyklų į platumas, ir susmilko dūmeliai paežiuose, ir pakvipo 14462 20| pasiekia krūtinę ir skaudžiai susminga šaltais spinduliais. Jis 14463 22| Ir dabar toks perkaręs susna pasivadžios ir išnaudojęs 14464 19| žiemą kaip laiką, tartum susnūdusį svarbių sprendimų išvakarėse. 14465 8| tarp kojų ir keliais jį suspaudusi, vėjo draskomais plaukais, 14466 26| ateisi.~ - Pasakyk, - suspausdamas jos pečius, prašė Tilius. 14467 24| vėjas. Piemenys išsileido iš suspaustų ganyklų į platumas, ir susmilko 14468 16| susproginėjusiu stuobriu, suspindo ežeras kaip milžiniška sustingusi 14469 16| berželių baltu ir bjauriai susproginėjusiu stuobriu, suspindo ežeras 14470 4| jakna ir užkaista. Suėdė, susprogo mano žemę. Ubagais paleido...~ - 14471 21| medžio tilto sijos galėjo susprogti ir pražysti iš to ilgesio.~ 14472 8| Nutildęs jos paukščius ir vėją sustabdęs atokiai? Ir nieks jiems 14473 11| kruopų ir grucės grūdyklų, sustatė mašinas vilnoms šukuoti 14474 1| tiek. Paskui jau ką gi. Sustembau. Šešerius metus atmušiau. 14475 18| prispausti taip, kad kraujas sustingtų. Reikėjo įkasti, suleisti 14476 23| baigėsi. Vyrai rąžėsi, judino sustingusius sąnarius. Ir vėl sunkus 14477 18| sutirštintai aptraukė jo taką, sustiprindamos jo narsą, įgytą kasant duobę, 14478 9| pirmiausia ir kreipėsi, žodžio sustiprinimui durdamas pirštu:~ - Tu, 14479 7| ją užleisti, kada šerti sustiprintu pašaru. Tik jis turi reikalų 14480 1| liemeniu, Petras stovėjo kaip sustiręs, kaip įkastas, perlūžęs 14481 27| paremdamas rankomis, ilgiau sustodamas žvilgsniu viename taške. 14482 14| grynu auksu. Kas savaitę sustodavęs vagonas, apkaustytas geležim 14483 12| nebeįkeldavo. Senasis Baikštys sustodavo prie vieškelio griovio ir 14484 21| pašiūres, į klėtis. Ant tilto sustoja būrys ir ilgai nesutaria.~ - 14485 3| visokios namų apyvokos, matė sustojančius prie liepos ir toliau, gražesnėse 14486 26| ką artėjantį, skubantį ir sustojantį per sprindį.~ Ir laukė 14487 1| nuo kelmo. Jis tvojo be sustojimo, kiekvieną kirtį palydėdamas 14488 2| riktelėjusio, atidžiai apvesdamas sustojusį ratą. Primerkęs ir taip 14489 18| bėdų. Moteriukės jau buvo sustygavusios savo įgižusius balsus ir 14490 26| brolis.~ - Parodyk. Ir susuk man dūmą. Mano pirštai sugrubę, 14491 10| kartais ir nebeišeiti, jei susuks tave ratu.~ Vaikis buvo 14492 5| pažaliavusią, kelis kartus susuktą trūbelę, kurios ir vardo 14493 26| Še, aš turiu jau susuktų, - jauniklis ištraukė savųjų 14494 8| darni paukščių rikiuotė, susukus kepure.~ - Užeikit, užeikit! 14495 11| Prašau.~ Panelė susupo popierių, žvilgterėjo į 14496 5| šukas ir dar kažką raudonai susuptą mėtė aukštyn ir gaudė rankomis 14497 18| grįžo netrukus su laikraštin susuptu nešuliu po pažastim.~ - 14498 27| atšvaitus, tai klaikiai susvisdama, šviesos sriautui plūstelėjus 14499 27| tvirtas? Niekad ir nebuvo susvyravęs ir visad laikė pačiu tikriausiu 14500 20| tik valandėlės silpnumas, susvyravimas ant liepto, akims aptavaravus 14501 4| prisidengti. Jis nekrito iš karto. Susvyravo, kaire pamosavo prieš save, 14502 15| Doveika. Jis norėjęs, tai ir sutaisęs viską. Pridirbo mat, niekadarys, 14503 20| neturėjo laikrodžio. Jeigu tai sutalpinama į valandų rėmus, tai nežinia, 14504 2| vietoje jų nuomonės visiškai sutapo.~ Vežėjai maustė arkliams 14505 8| galėjo ir toliau taip eiti, sutardami žingsnius, glausdamiesi, 14506 15| į blauzdą. Ir gal būtume sutarę? Nesakau, kad ne. Dabar 14507 5| jis pristato pageidaujamą, sutaria algą ir išgeria magaryčias. 14508 15| lengvatas. Tad, gyvenant sutarime ir meilėje, visa kita yra 14509 17| Žodis žodin, kaip buvo sutarta ir numatyta. Nedalyvavo 14510 15| Vedėsi vidun, surašė darbo sutartį, ir abu pasirašė.~ - 14511 26| kibinamų mergų klyksmas, ir sutartinė, svyruojant į šalis, susikabinus 14512 14| kuriame dirbdamas telaukia sutarto laiko ir užsidirbtų pinigų, 14513 24| sumosuodavo sparnais ir leisdavosi sutarton vieton. Ir ten, kur tyrelis 14514 4| galvutę, mirkčiojo, lyg sutartus ženklus duodama, lyg ir 14515 21| Į didelį, stambų, vėjo sutaršytais ir saulės nublukintais plaukais, 14516 26| įmigusius pojūčius ir tam sutausotas jėgas. Jis buvo dalis nenumaldomo 14517 27| instinktas pabudo ir užvaldė, suteikdamas judesiams vikrumo ir jėgos 14518 18| įsitikinęs jau viską jai suteikęs ir dar lengvai galįs pridurti 14519 18| perstatančioje keistais pavidalais ir suteikiančioje klaidingus atstumus. Ją 14520 2| pusiaukelyje arba kitam suteikianti velniškos galios.~ Savo 14521 20| nenurimdama nė naktim, lik sutelkdama galybes žvaigždžių ir susisupdama 14522 16| numatytos sumos. Ir juo daugiau sutelks, daugiau ir bus atlikta 14523 16| Užsibrėžtam tikslui jis turėjo sutelkti visa, kas įmanoma. Planą 14524 26| pirštu pasiekti ir išimti ar sutelktų seilių gurkšniu nuryti. 14525 21| Žemė buvo kaip vaistinė, sutelkusi savin eibes vystančių žolių, 14526 17| įvažiuoti i savo kiemą ir sutempti vadžias prie gonkų. Jis 14527 21| duobę kapuose. Ir grįžau jau sutemus. Sunkus tai buvo darbas, 14528 11| galvą, nuolankiai su viskuom sutikdamas. Tegul jau būna. Ar taip, 14529 3| puldamas, sekantis tarpdury sutikdavo išeinantį su pinigų gniužulu 14530 15| prieš juos rūstus žmonos sutikimas su visais kitais priedais. 14531 18| dienas su džiugiu saulės sutikimu. Kili jų daužėsi į stiklus, 14532 8| būti visur. O jei kalvis sutiks patampyti savo dėžutę! Kur 14533 2| centus erdmetriui, manau, kad sutiksit?~ - Nesutiksim! - iš 14534 18| to ir be didelio gailesio sutiktų. Ir ta mintis lengvai slydo 14535 25| bėgti Basiuliškių kieman ir, sutikus Moniką, tėkšti į veidą, 14536 22| smūgiais ant žalitvorių ir, sutikusi medžių kamienus, jais lipo 14537 19| ilgam kūne viskas gražiai sutilpo.~ - Išgerk ir užmiršk.~ - 14538 2| pasiskirstyti. Kaip?~ - Sutinkam! - atsakė Petras. ~ Vyrų 14539 15| atėjusi. Varpai skambėjo, ją sutinkant. Takus barstė geltona smiltimi 14540 2| vyrai? Kelkit rankas, kas sutinkat kirsti naktį.~ - Nu tai, 14541 25| graudaus ilgesio ir lūkesių, sutirpstančių neperžvelgiamoje miško sienoje. 14542 17| pusė, pasiklydusio, beveik sutirpusio kaip ledo luitas ežero platumoje. 14543 22| spalvos jau apiblukusios ar sutirštėjusios ten, kur jų jau beveik nebebuvo 14544 18| krintančią žemyn. Sutemos staiga sutirštintai aptraukė jo taką, sustiprindamos 14545 22| klėties ir tamsiame šešėlyje, sutirštintame netoliese padriektų šviesų, 14546 25| kentėjo. Ji buvo linkusi sutirštinti spalvas ir išgyventi iki 14547 27| įžiūrėti, užtamsinto dvigubai sutirštintų šešėlių. Jis atrodė žymiai 14548 18| padėtyje. Ir užsimerkus, sutirštinus naktį virš savęs. Tada gali 14549 14| Žinai, kad mūsų liepą sutrankė perkūnas šiąnakt?~ - 14550 4| ir ankštame kambarėlyje sutratėjo kėdė, apsivertė stalas, 14551 25| smilkstantis ir nejaukus taip, lyg sutraukęs savin visas paslaptis ir 14552 27| atgniaužus konvulsiškai sutrauktą delną.~ - Šaltai, šaltai... 14553 16| atsigerti ir dar po dūmą sutraukti, grįžę prie tilto.~ Visa 14554 20| nebuvo susikėlusi, kojos sutrintas grumstas nespėjęs susilieti 14555 2| valandėlę atiduos už kelis sutrintus centus. Atvangos vietoje - 14556 13| man. Kad tik kaulo nebūtų sutrupinę.~ - Iš kur jau?~ Trankydama 14557 6| paukščių, nematytų per žiemą, sutūpę į medžius ar greitomis kojomis 14558 27| nusispjauti.~ Įstaigoje greitai sutvarkė, kas reikėjo. Ir po to nebežinojo, 14559 10| smulkmenos nesidavė lengvai sutvarkomos. Senė laikėsi, ir tiek, 14560 9| gerai, vadinasi. Jis jau sutvarkys.~ - Pons viršininke, 14561 9| Parodyk man nors vieną, tuoj sutvarkysiu! - drąsinosi vaikinas, grabinėdamas 14562 4| porą burnelių. Mergos bus sutvarkytos. Nėra ko per daug skėtriotis 14563 19| Každaila.~ - Tilius jį sutvarkytų. O aš negaliu. Koks iš manęs