| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
14564 8| kaip atklanės, ir išverktų sutvenktą metų sopulį ir bejėgiškumą. 14565 22| seserį, tą mielą ir jaukų sutvėrimą, nuo to, kas jos laukia.~ 14566 5| sandėrio aplaistymui, ir sutvirtinimui nuo savęs paprašė kai ko 14567 11| statula. Dar kažką pažįstama suuodė jis tame kvapų sraute, ir 14568 16| pievutė po medžiais suklego ir suūžė, tartum kilstelėdama aukštyn.~ 14569 16| automobilis ir, dusliai suūžęs, girgždindamas kelio žvyrą 14570 26| Ūkininkas kaip visi, - negalėjo suvaldyti savo irzlumo Tilius ir pasekė 14571 3| išvertęs kelis stiklus ir suvalgęs visa, ką galėjo ranka pasiekti. 14572 3| tik viskas išgerta, bet ir suvalgyta. Lašiniai, dešros, taukai. 14573 17| netaukuotas, - migdamas suvapėjo Petras.~ Tugaudis prunkštė, 14574 16| ir išbarto šunies šypsniu suvargusiam veide linkčiojo ir dairėsi 14575 13| viršais, juodais šniūrais suvarstytas kurpaites. Tekiniui nusileidus 14576 10| atkariai laikėsi, tartum į žemę suvaryta, ir krūpčiodama laukė smūgių.~ - 14577 27| Visas užtaisas kaip sauja suvarytas krūtinėn. Šauta iš arti - 14578 12| jeigu gerai? Vieną jis matė suvažinėtą ant vieškelio, kai buvo 14579 12| pieninės kaminas, ir ten suvažiuodavo rytais daug bernų ir klegančių 14580 22| Kaip? Kada apylinkė plati suvažiuoja ir tiek pramogų vietoje, 14581 12| ką ji galėjo pasirodyti? Suvažiuojantiems pieninėn vyrukams ji ir 14582 15| nesirūpindama, kokios bėdos suvedė kaimynus, taip iš pažiūros 14583 7| pavasarį, reiškia savaitės suvėlavimą rudenį.~ Dar čia pagrėbstyti, 14584 3| palaikytumei šaunia mergina, suvėlavusia ištekėti, bet neturinčia 14585 3| tvaiko, grūdo debesis pažeme, suveldamas juos į medžius ir toliau 14586 10| moteriukė. Gera. Tik jau labai suvėlino Doveikos gyvenimą, nors 14587 16| atlapomis krūtinėmis ir vėjo suveltais ir saulės nublukintais plaukais. 14588 27| Nejauki šypsena draikė jo suveltus ūsus. Ir pasidairė.~ - 14589 7| ir bers grūdą. Nes diena, suvėluota pavasarį, reiškia savaitės 14590 18| ateina pavasaris. Jis gali suvėluoti, bet tuomet jo apsireiškimai 14591 3| atliksim. Duok! Ką paduosi - tą suversiu. Ar man ne vis tiek? Mane 14592 11| paviršiuje, lyg šviežiai suverstas vagas. Maurojo ten traktorius, 14593 7| suversta ant kranto, tą turėjo suversti ir vandenin.~ Juodas, 14594 23| vyrai.~ Bjauriai atrodė suverstų žemių krūvos, išvartyti 14595 12| kietai, taip negailestingai suveržusi lyg lanku, kad širdis šalo 14596 5| kurs tuom tesiskyrė, kad suvesdavo gyvulių, kuriems vietą įtaisė 14597 25| apylinkės žmonės, kas rytas suvežą pieną pieninėn, ir motoro 14598 23| stiprumo, tegalėjo tik paviršių suvilgyti. Tik trumpos valandos, tik 14599 11| stokojąs pačios. Kuom jis ją suviliojo ir kaip jis ją gundė, tas 14600 10| migio, klastingai delnu suviliota, ji ūmai pasilenkė ir stvėrė 14601 19| Pirmadienį, tų kalbų suvilioti, traukė nauji būreliai ir 14602 7| sustatyti pastogėn. Roges suvilkti vazaunėn, nes jos jau atvažinėjo 14603 10| bus įsimetus, girgždėlė. Suvirinsiu parstapo šaknų su krišpolu, - 14604 26| tartum apgirdytas gudriai suvirintomis žolėmis, turinčiomis išvaryti 14605 14| Agne!~ Jos keliai suvirpo. Ji buvo per daug nukamuota 14606 26| Kaip tai? Nugi neapsimesk suvisai kvailučiu. Ar tu nieko negirdėjai 14607 3| reiktų. Tik kad aš prapuolęs suvisam, - šniurkščiojo nosimi slogos 14608 27| Įgimtu ūkininko patyrimu suvokė, kad giedra jau baigiasi 14609 18| tepasitaikanti ir dar rečiau suvokiama neatšaukiamos pragaišties 14610 26| Akių vyzdžiai išsiplėtė, suvokus negailestingą įspėjimą, 14611 10| maišus. Visiem po pūrą miežių suvožė, o klebonui dar ir avižų 14612 5| narstėsi tarp ienų ir plėšė iš suvyniotos juostos popierėlius, juos 14613 12| Saulėje greičiau sudžius, suvys ir taip bus po viskam. Ir 14614 8| troškinamai karštą debesį, suvysčiusį juos abu į neišskiriamą 14615 14| kad taip lengvai ji duosis suvystoma tartum mažametė, ir apgaunama 14616 25| tokiam, kurs davėsi taip suvystomas, kad nė dvasios buvusio 14617 19| pavalgydinsit išalkusį, ar aprengsit sušalusį ir nuplyšusį? Tegul šunys, 14618 2| šlykščiau.~ - O dabar vežėjus sušaukit.~ Melamedas apsisuko, 14619 21| rodėsi - perskirs debesis ir sušauks visus keturis vėjus sau 14620 2| vadžias, paprašė girininko sušaukti vyrus vienon vieton. Ir 14621 23| neįsivaizduoja, - pakėlė nuo žemės sušiauštą galvą Krivickas Vargdienis. - 14622 16| su dešimtininku darbavosi sušilę pagal iš anksto išvestą 14623 6| tik pačiam smagume.~ - Sušilo. Kalneliai jau baltuoti 14624 16| sekretorium, spėję atvėsti ir vėl sušilti. Sekretorius dar negalėjo 14625 26| būsimai tarnybai. Eigulys - sušiuręs ir neatsakingas gaivalas 14626 4| svarbus. Ar jūs man duosit sušlapint birbynę, ar ne?~ - Še, 14627 2| vyrukai? Sniegas labai sušlapo. Negerai...~ - Nė šio, 14628 16| per trumpos. Pakinkliai sušlaps.~ - Tai dar geriau. Nusimesim 14629 22| turėjo laukti, kol kada sušluos trupinius nuo stalo, ir 14630 10| pelenas, perdžiūvusi ir sušokusi gabalais. Tigi, Baltramiejus 14631 9| krūtinės iškirpime. Lygiai sušukuoti plaukai juodu šalmu gaubė 14632 11| mėlynų dūmų kąsnius. Garų, sušutusio, ant grindų nusilaisčiusio 14633 2| daugiau tokių. Ne tas vienas sušvinkėlis. Už centą tėvą motiną parduotų. 14634 20| rūpestingo žvilgsnio. Ji sušvitėjo, jam jau nusisukant. Ir 14635 17| kalbėjo už tai.~ Jis vadino sužadėtuvėmis tą valanda, kai ji pareiškė 14636 14| Turėjo sukaupti atmintį ir sužadinti vaizduotę, kad atgaivintų 14637 4| lovoje ir visą naktį mėgausis sužadintos vaizduotės reginiais. Ir 14638 26| linksmiau pasidarė, tartum sužadinus menkutę vilties kibirkštėlę. 14639 14| garsinis filmas ją stačiai sužavėjo. Užsuko kavinėn pasivaišinti 14640 8| Minkšta, lengva, sūpuojanli. Sužavėjusi šlubąjį ir privertusi sušukti 14641 23| pusbalsiu apglušintas ir sužavėtas Tilius. Ir juto, kaip salo 14642 20| žolių vešlūs ir stangiai sužėlę pudurėliai jį apsėmė, paskandino, 14643 2| vietos net menkiausiems ūsams suželti. Ūgio jis galėjo būti ir 14644 20| pavargusiais pirštais kedeno jo sužėlusią krūtinę. Kaip visa tai atsitiko 14645 6| blizgėjo upės posūkyje, sužiebė liepsnas Virsnių vienkiemių 14646 12| spaustis ir pasidaryti kaip sužiedėjęs nagas, bet algelė tokia 14647 1| Tilius klimpo svajonėse lyg sužiedėjusiame sniege. Tik plutą tereikia 14648 6| dienų ir labai nusiminė sužinojęs, jog negaus atostogų. Kaip 14649 6| peties. Motina nustebo, sužinojusi, kad jis išeina pas ūkininką, 14650 12| imsiu ir nesakysiu jai. Ar sužinos? Va, pabėgsiu iki Gužienės 14651 27| išleisdama. Paruošė pusryčius, sužiūrėjo rūbus, kad be priekaištų 14652 10| Nespėjo penimoji nė dorai sužvigti, kai jau gulėjo aukštinelka, 14653 9| palydėtas. Kažkur toli pakalnėje sužvingavo arklys. Ir to nebesigirdėjo. 14654 12| išsikedendama čia pat, pasienyje, sužydusiuose levendrų krūmuose. Jeigu 14655 11| tiško nuo akmenų, pasauliui sužysdami skaisčia vaivorykšte. Žemai, 14656 20| ant jos piršto. Žiedo akis svaidė kibirkštis ir judėjo prietemoje 14657 3| paskelbus apie parduodamus svaigalus. Miškinių kaimelių gyventojams 14658 12| nuo jo esantiems pavėjui svaigdavo galva nuo kvapų dvelksmo 14659 3| buvo prirašyta, jog dar ir svaiginamųjų gėrimų parduotuvė.~ Kaip 14660 18| koks ilgesio tvaikas būtų svaiginęs, iš karto pasijusdavo įnešta 14661 9| nepatirta, glostė jo širdį. Jį svaigino. Taip apsvaigsta gėlės nuo 14662 13| traukė iš ten, iš apačios, iš svaigios ir troškiai tamsios daubos. 14663 22| baigiasi stačiu skardžiumi. Ir svaigsta galva, pažvelgus apačion. 14664 15| stalelį? Tenorima plepėli, svaigti, išbučiuoti kiekvieną iš 14665 5| praeinant gatve.~ Jokio svaigulio galvoje, tik bjaurios nuosėdos 14666 4| galėtų duoti.~ Nykstant svaiguliui iš galvos, į krūtinę graužėsi 14667 11| rytas ir tie žiedai, ir svaigus, kaip jų susitelkusi kvaptis. 14668 8| Iš namo gilumos sunkėsi svajinga muzika. Minkšta, lengva, 14669 17| niekad neišsipildžiusiom svajonėm. Ji nieko nebenorėjo imti 14670 1| ugnies.~ O Tilius klimpo svajonėse lyg sužiedėjusiame sniege. 14671 12| siekti aukščiau, ji tegalėjo svajoti taip pat sėkmingai kaip 14672 5| didesnis. Metai vis po vieną svarą ant pečių, ir žemyn, žemyn. 14673 6| ir iš karto nukristų keli svarai, varginamai triną pečius. 14674 14| istorijų, jis buvo didesnis ir svarbesnis. Kažin kas paslaptingai 14675 13| akių. Ji jautėsi ne mažiau svarbi ir ne mažiau teisių turinti. 14676 15| dalykėliai gali patapti svarbiais ir reikšmingais, bent jau 14677 21| apskritai viskuom patenkinta, ir svarbiausia jai - tai gerai išsimiegoti. 14678 2| eigulys. Jis save turbūt laikė svarbiuoju "pareigoniu".~ Tilius 14679 4| niekus. Reikalas didžiai svarbus. Ar jūs man duosit sušlapint 14680 19| ir keriaužiams berželiams svarinant kaitroje lapus.~ O sekmadienį 14681 12| ramesnė ir tingesnė, bet svariu, apystoriu balsu:~ - 14682 26| nusmelkė negalia. Jas traukė svarsčiai - po šimtą kilogramų kiekvienas. 14683 17| Pilnametė, blaiviai, praktiškai svarstanti ir numatanti. Beveik visiems 14684 16| Gužo krautuvės stabtelėjo svarstydami, kas geriau. ar šviežia 14685 11| juos stumdė, traukė arčiau svarstyklių ir, pasidėdami vienas kitam, 14686 20| surinktus bažnyčioje, ir svarstys, ką už juos nupirkti. Tvorą 14687 9| juos žino. Bet tie vargiai svečiais laikytini. Jie greičiausiai 14688 13| atremtas dviratis.~ - Svečio vis dėlto sulaukė.~ - 14689 8| Neisim. Mes nenorim. Mes svečiuose pavalgysim, ko širdis geidžia, - 14690 15| pasišokdamas, atsispirdamas sveikąja koja. Milžiniškas, bjauriai 14691 8| monstrancija kunigo rankose. Ją sveikino gandras klegėdamas, vieną 14692 3| eilutes - dagens nihyter, svenska dagbladet, stokholms tidningen...~ - 14693 5| prieš tai Špicas malūne svėrėju. To paties Melamedo, aišku. 14694 11| dviese kibę už ąsų, pylė į sveriamąjį baką. Pienininkas žymėjo 14695 21| pūdymai užlieti skaudaus svėrių geltonumo ir jo aitrios 14696 9| prašom, ponai brangūs, sveteliai mieli, - sodino juos už 14697 10| nenorėjo, viską atidavę svetimam, patys eiti išimtinėn. Paskui, 14698 12| nuo tos dienos, kai pirmas svetimasis įkėlė čia koją.~ - Tai 14699 4| Neleisčiau ten nė kojos svetimiem įkelti. Nėra tvarkos, kaip 14700 19| ūkininko sūnus. Turi samdyti svetimus tėvas, o tu sau draikiojies 14701 1| tada pasinešęs į ponystę, - sviestu plaukus tepdavo ir pusę 14702 26| susirasi kitą, lyg mergų sviete kada trūko. Nesusirasiu, 14703 4| Nežinot, matau. Su anuo svietu ževernojat, - eigulys nekaip 14704 24| tvarkos. Dūmai, suodys ir svilėsiai suėmė galvas ir lyg sukatos 14705 13| valkčiu, o miežiuose bus svilėsių. ~ Tilius netikėjo tom 14706 9| garais, kurie graužia akis ir svilina odą. Čia pat ji, aukšta 14707 4| Išdžiūtų bematant kaip rėmens svilinamas gomurys.~ - Duok susimildama 14708 10| buvo pakabinę, kojų apačias svilindami. Replėm nagus lupinėjo, 14709 23| pusėje nusistojo giedra, ir svilino saulė be gailesčio ir meilės 14710 18| lydėjo juos tol, kol kelias, svirdamas pakalnėn, pranyko, uždengtas 14711 1| rankas, akimis sekdami medžio svirimą. Pamažu jis įgavo greitį. 14712 7| karklai, palinkdami nuo svorio, panirdami į dugną, leisdami 14713 2| atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys. Atsiminkit, kiek 14714 18| įjautrintu nervu, kiekviena svylančios odos ląstele. Tai jis, Tilius, 14715 6| žibuoklė alksnynėlyje, kaip svyrančio ant vandens gluosnio šakelė, 14716 14| akim stebėti saulės lanką, svyrantį žemyn. Ji nusileidžia, ir 14717 22| pertraukoje. Susikabinę, svyruodami, tuo metu, kai merginos 14718 26| klyksmas, ir sutartinė, svyruojant į šalis, susikabinus rankomis 14719 3| tvirtino Tugaudis kaip berželis svyruonėlis.~ Agnė turėjo savo rūpesčių.~ - 14720 16| senosios. Bet nebuvo nė sykio, kai parsivedė Moniką. Vaizdas 14721 24| pirštus išgarinta ir sutelkta syvų masė. Kuri vėliau laužys 14722 26| atvežiau.~ - Laišką? Man? - tabakas išsibarstė iš sukamos cigaretės. 14723 3| spraudėsi vidun. Vežėjų visas tabūnas vienu metu užgriuvo. Daugumoj 14724 9| nesijuokia, - kažkuris pastebėjo taikiai ir nuolankiai. Policija 14725 4| Kiaulė, - nepasakiusi, kam taiko, pilna maištingos dvasios 14726 4| žemės ir išvydęs prie kaklo taikomus dalgio ašmenis.~ - O 14727 2| Ar tik ne pavasaris jau taikstosi? - samprotavo žmogutis, 14728 3| dirvas plėšė naujakuriai, taikydami išvesti vagą lyg tyčia per 14729 11| reikalingų gyduolių. Taip, taipgis, - barbeno krumpliais ūsorius 14730 21| gyvatsnapis, jau per daug aiškiai taisosi. Užsikurs sau pirtį kada 14731 27| neužleido nė per pėdą. Tos taisyklės jis laikėsi jau nuo tų metų, 14732 17| tvorą, be spragų ir be vartų taisyklingu lanku apjuosiančią žemės 14733 7| kelinta diena. Nė normų, nė taisyklių - kas buvo suversta ant 14734 12| Prisiminsite su pirmu valso taktu.~ Jos vienatvė, turėjusi 14735 27| darbą. Kitur jau dainavo talkininkai pabaigtuvėse. Žvingavo arklys, 14736 8| lyg pabaigtuvėse doras talkininkas. Ir Jonas susivėlusiais 14737 18| numylėton žemėn. Kaimynai talkininkavo šiame reikale nekviečiami, 14738 6| sugalvojo ūmai. -Ar nereikia talkininko?~ - Ne kiek ten tų malkų, - 14739 26| mašinos švilpimas šaukdavo talkininkus dar dienelei neprašvitus, 14740 27| Jonas kur?~ - Vyrai talkoje. Joną išsivedė Prasčiaus 14741 7| sienomis. Po dvi lovas ir stalą talpino kiekvienas kambarys. Po 14742 9| pradedant kitus gaudyti ir ten talpinti.~ Sunkiai pagiriojo Tilius. 14743 20| po prakaitu akis. Kad ir talpios daržinės, bet nesuims visko. 14744 7| mažiausiai devynių kibirų talpos. Po dešinei visą galą užėmė 14745 26| ir pildė iki sklidinumo talpų ir juodą nakties indą. Jame 14746 24| girininkas.~ - Šulinys mano talpus.~ - Kai pradėsim lakti, 14747 27| Du kartu gyvenime žmonės tampa neatskiriamai panašūs. Prieš 14748 13| akimoju. Ir iš jo pakilo tik tampomas už kojos, purtomas už peties, 14749 3| tykai konjako. Miesto ponios tamposi su šuniukais. Nuobodu ir 14750 6| kaip žalias miškas pamažu tamsėjo, iki pasidarė juodas ir 14751 13| miško žolėmis, kambaryje, tamsesniame už naktį šulinio dugne, 14752 12| mergiščia, kurios veidas buvo tamsesnis už plaukus, net sambrėškoje 14753 22| širdžiai.~ Ir tokia maža, tamsi ir žema pasirodė gimtoji 14754 20| nuo širdies, kai atras. Tamsiaplaukę mergiotę buvo pasitiesęs 14755 12| juodomis raidėmis, kad ir tamsiausią naktį jos turėtų matytis. 14756 5| atsimušusį lange, kurį tamsino gretimo namo siena. Balta 14757 13| pastebėjo toje tirštoje ir tamsioje šūsnyje, nuvingiuojantį 14758 6| veidą atsukęs į saulę. Tamsiose lūžtvėse ir jaunuolynų tankmėse 14759 1| ponas, atvykti. Mes laukiame tamstytės, reiškia...~ Petras, 14760 18| žvilgtelėti į tamsias akis, į tamsumą, juodais plaukais krintančią 14761 4| rėtis dangus prakiuro. O tamsumėlis - ganą, gana. Kaip reiks 14762 3| nieko apčiuopiamo toje tamsybėje. Tik viduryje šviečiantis, 14763 8| nesitveriant. Valso meliodija ar tango, ar dar kas nepaprastesnio, 14764 13| jis nebijojo. Kapojami vis tankėjančių lašų, nušviečiami žaibo 14765 16| Darbininkai vis arčiau slinko ir tankesniu ratu supo besiartinančius. 14766 24| kuri tačiau buvo pakankamai tanki, kad perimtų ugnį medis 14767 9| galvojo senis. Jo blakstienos tankiai mirkčiojo. Jo akių nieks 14768 23| tik juodalksnių pavėsyje, tankiais karklų krūmais užgožtose 14769 19| kelią per jo plaukus lyg per tankiausią mišką.~ - Ei, neimk į 14770 12| daubas ir į juodą miško tankmę, kur po eglių šakom žybčiojo 14771 8| spindulys, tartum miško tankmėn prasigavęs, šokinėjo ir 14772 13| priebutėlio, iš žalios gebenių tankmės išniro balkšvas šešėlis 14773 6| Tamsiose lūžtvėse ir jaunuolynų tankmėse dar baltavo sniego lopiniai. 14774 18| prisilietimas. Užteko pajusti jo tankų alsavimą, jo pirštų spūsnį, 14775 25| lūžtvėje, neįžengiamame tankumyne, kaip daro kai kurie miško 14776 9| Šalia, pasienyje, žėlė tankūs serbentų ir agrastų krūmai. 14777 11| viliojamas, bėgdavo, sprausdavosi tankynais ir iš po senų pernykščių 14778 11| valandėlė sprogstančių karklų tankynėje. Kaip tamsa, kritusi iš 14779 20| taupomas tam laikui, kai miškas taps vertesnis už auksą.~ 14780 4| atsivesti vidun.~ - Jūs tai taradeikos, - grūmojo pirštu Tilius, 14781 23| sapno.~ - Gavo ausų tasai tarbaklynis. - aiškino Tugaudis. - Na, 14782 2| mums? Kirvius už juostos, tarbas ant pečių, ir namo.~ - 14783 10| derliui ir tuo pačiu papildytų tarbelę su raudonaisiais.~ Žemės 14784 24| su sunkiais krepšiais ir tarbomis kietų sultingų uogų. Jų 14785 3| Veronika nebespėjo tramdyti, tardama, jog netinka katalikams 14786 16| smeigė kastuvą, pusbalsiu tardamas:~ - Dieve, man padėk.~ 14787 1| taip ilgai užtrunka. Ir tariamieji malonumai apkarsta. Jau 14788 1| vaikis.~ - Mundierius, tariant prastais žodžiais, ir yra 14789 1| žinelė? Net ir šiandien pat, tarkim... Ar būtų kas nepaprasta?~ - 14790 21| Kiti net kalba kažin kokia tarme ar žemaičiuodami, ar taip 14791 8| Nenešiu. Mes jums ne tarnai - ryžtingai atkirto mergaitė.~ 14792 7| nebesuskaito, kiek melų tarnauja. Tiek pat greičiausia ir 14793 23| ruduo?~ - Ir ruduo mums tarnaus. Ir žiema taip pat. Ir tada 14794 3| ką tu ten veiksi?~ - Tarnausiu. Ką gi daugiau? Tarnyba 14795 3| Tarnyba tam ir yra, kad tarnautum ir nieko nedirbtum. Sakysim - 14796 13| prieš gerą puskapį metų, tarnavusi čia tokia mergutė. Ir ar 14797 14| neaišku. Ar bloga buvo kas tarne?~ - Čia jau Monikos išmislai, - 14798 10| kartą į klėtį bažnyčios tarnus, pripildydamas dvikarčius 14799 4| žmonių nemušęs, būdamas tarnybiniu. Už kitus jis neatsakąs. 14800 9| ir įvairumo nuobodokoje tarnyboje. Jo manymu, esą visai ne 14801 23| vietos neberandančią dvasią. Tarpai tarp paskutinio ir naujo 14802 22| Nieko sau, - įsigrūdo tarpan jaunasis brolis, atsitiktinai 14803 3| smuko nuo slogų, užversdamas tarpdurius ir palanges. Vakaris vėjas 14804 20| gali pasirodyti šešėlis tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~ - 14805 7| gabiai išnaudojo atsiradusius tarpelius. Naktim darbavosi sėkmingiausiai 14806 13| Kartu dirbome lauke.~ Tarpiniame kambarėlyje, kurs gal buvo 14807 5| Bet nemėgo norinčių jo tarpininkavimo išvengti. Jis vaikščiojo 14808 17| pali atėjo. Be piršlių ir tarpininkų pasirinko su visu geru ir 14809 7| ryšulį. Katinas nėrė pro tarpkojį. Laurynas nusikeikė. Garų 14810 9| žmogelis, brazdėdamas iš kiemo, tarpkojy įsispraudęs viršininką. 14811 3| liepsnos kamuoliai risdavosi tarpmiškėmis. Retai kada teįsiverždavo 14812 26| bjauriau ir kebliau įsirėmė tarpumentin, išklausius tiek pagyrų 14813 15| nieks neatvarė. Ir nušvito tarpumiškės aikštė, jai pasirodžius 14814 3| bliovė vis garsiau ir į tarpus kaišiojo po žodelį, kad 14815 3| ožkos - apmaudingai bakštėsi tarpusavy mažieji. Žliurksinčiomis 14816 18| bajoras tėvūnas savo kiemo tarpvarty.~ - Tai strazdas, žmonele. 14817 25| suprasti, turėjo nujausti ir tarti žodį. Krikštomočios namuose 14818 11| mišką pjovė žviegiantys tartokai ir malė vandeninės girnos. 14819 11| Nenupliš.~ Špicas nuo tartokų pašiūrės nebeiškentęs sušuko:~ - 14820 10| valdžion kaip valsčiaus tarybos narys. Pamažu jis ten tvirčiau 14821 3| purvinas dėmes ant jų. Priešais tarškėjo skaitytuvai, šlamėjo atskaitomi 14822 22| skvernų atgal. Tutinėjo, tąsėsi. Rėkavo kažin ką ir atsiprašinėjo. 14823 3| antra tiek tarp visokių taturuočių ant krūtinės ir rankų. Kaimiečius 14824 3| suvalgyta. Lašiniai, dešros, taukai. Iš kiaulės, kurią andai 14825 1| tik gimusį motina meškos taukais ištrynė? Nė šalčio, nė šilumos. 14826 3| laikraščiai, tai iš karto matytum. Taukinais nagais būtų nučiupinėti 14827 24| išsistovėjusiu užlose didžiulėse taukinėse. Gandrai būriavosi, mokė 14828 18| Tai sakyk, kas blogo? - taukinu snukiu pusbernis vėpsojo, 14829 1| pasaka apie mešką ir jos taukus?~ Petras sukukeno tartum 14830 13| ir lengva niekus plepėti, taukšti ir kvailioti. Žodžiais užslėpti 14831 14| ir vargo. Tai, kas buvo taupoma ateičiai, teko paimti ir 14832 20| prisidedąs ir brangstąs, gudriai taupomas tam laikui, kai miškas taps 14833 2| kad Pleikys iš didelio taupumo kiaulėms liuobti vartoja 14834 15| pasidažydama degtienės taurelėje. Ir į ūsus ji taikė įsivelti 14835 26| niekas kitas kaip įžeidimas taurios miškininkų bendruomenės. 14836 5| palaikydamas nuskurusius savo tautiečius. Norėdamas išvengti bereikalingo 14837 5| seno žipono krūtinę. Per tautines šventes jis žengdavo visų 14838 12| padubusiomis mėlynomis kelnėmis. Tautiniais tulpių raštais austo kaklaraiščio 14839 23| atsakė Tilius.~ - Ir tavąją vedžiotis? - skverbėsi, 14840 11| taip stipriai, jog mėlynė tavaravo ir keli debesys vertėsi 14841 10| kraudami naujus. Skuto, tašė, skaldė beržus, uosius ir 14842 13| danguje sujuoduos sunkūs taškai. Turi šauti į naktį ir pataikyti.~ 14843 14| pirštais nutrinti anuos mėlynus taškus. Tėvas tikino, jog tai akmens 14844 6| Arkliai brido kelio viduriu, taškydami skystą purvą, o jaunas vežėjas 14845 11| gaudimo viduj, pažaliavusiais tašytų akmenų pamatais įsibridęs 14846 16| Vienu žvilgsniu sunkiai teaprėpiami skynimų plotai, nusagstyti 14847 21| dėtų, patsai dar tik pūkais teapstagaravęs? Bet nerimą vis tiek kelia. 14848 16| daugiau masinančių dalykų, teaptariamų pašnabždomis, puoselėjamų 14849 27| daug. Naktis tokia, kokia teaptinkama tik rugsėjo viduryje. Nepanaši 14850 27| Pramoga. Pramoga visiems. Teatras be pinigų. Juk nuobodu pasidaro, 14851 9| pasirodęs jo viršininkas teatvėsino.~ Labai negeru laiku 14852 20| amžinai įsnūdusį vandenį. Ji tebealsavo tuo pačiu skubėjimu, tuo 14853 20| obuoliukų. Daug dar medžių tebeaugo jo lauke. Daug miško tebežaliavo 14854 26| pasisotinęs, dar neatsigėręs, tebebrido su kiekvienu žingsniu vis 14855 4| pradėjo atsiminti.~ - Tebedirba. Popieriais apsivertęs. 14856 22| prakaito lašais išpiltas ir tebedunksinčia iš siaubo, dar neatsikvošimo, 14857 24| ganau. Pradėjom kartu, o aš tebeganau ir po šiai dienai. Man mat 14858 13| kraujas, kai prakaito sūrumas tebegraužė kaktą ir nespėjęs nubraukti 14859 22| prarastieji metai. Ir dar dabar tebegrimzdo lyg sunkus akmuo į skystą 14860 1| tarnybas, o jų laukimu tik ir tebegyvena. Kartą pamėginęs, mat tai 14861 12| baigią penkiasdešimtuosius, tebeieško aštuoniolikos metų, ir būtinai 14862 15| prasiskleidus jos plaukams. Ir tebejuto jos standžias krūtis po 14863 20| ir jis sutirpsta. Jis vis tebekartojo anuos, seniai įsikaltus 14864 23| Krivicką. Bet su Petru vis tiek tebekasa kartu. Kur jis ras geresnį 14865 16| Krivickas Vargdienis dar vis tebelaikė sugniaužęs kepurę. Paskui 14866 16| palaukę.~ Ant tilto dar tebelaukė viršaitis su savo sekretorium, 14867 4| KETVIRTAS ~ Lauke tebelijo. Iš vieškelio pasuko platus, 14868 4| viską matyti.~ - Vis tebelyja. Kaip rėtis dangus prakiuro. 14869 8| niūriai šyptelėjo. Vyras tebemojavo pinigu, lyg įspėdamas, kad 14870 6| tarpvartėse.~ Ir sapnas tebepleveno savo šešėliais ir atšvaitomis 14871 24| ir gražu, ir didelė rasa tebeplovė bruknių uogavimui išsibaudusių 14872 22| išeities. Viskas ten jam vienam tebepriklausė. Tereikėjo įeiti vidun ir 14873 8| iš bažnyčios. Ir eržilas tebesidaužo užtvaroj. Ar tai ir nevažiuos 14874 24| įvairumu ir jų kekių sunkumu tebesilaužė pro darželio tvorą, nebesutilpdamos 14875 3| dilės ir apsauginės atramos tebesisunkė sakais ir tuo pačiu mišku, 14876 18| nesiklausydama, ar jis miega, ar dar tebesivarto, geismo kamuojamas, ir stiklinėmis 14877 4| atsišliejo sienos. Plikos mergos tebesižargstė švediškuose laikraščiuose. 14878 22| giedra tikėjo viskuom - ji tebeskleidė spindulius sename panamės 14879 17| O štai dar žiburėlis tebespingsi jos lange. Kada ji beužmigs, 14880 8| padengiančio lubas. O žalumynai tebetvoskė gyva miško kvaptimi. Pušų 14881 17| taip seniai, dar valsčių tebevaldant, jei kuriai gyvanašlei įgnybdavo 14882 12| pieninės pastate. O jie vis dar tebevažiavo. Šviesiaplaukė, šlakuota, 14883 13| Jo žmonai, amžiną atilsį, tebešeimininkaujant, prieš gerą puskapį metų, 14884 4| glembantiems sąnariams. Seniai vis tebeževernoja apie upių kasinėjimus ir 14885 13| bet jaunoji šeimininkė tebežibino gaubtu prigniaužtą lempelę 14886 26| šešėlis tik kuriam laikui tebus aptamsinęs vieną šios vietos 14887 27| namus. Jam patys niekai tebūsią iššokti ir laišką įteikti.~ 14888 16| aiškiai nekantravo.~ Technikai traukė paupiu, vedami eigulio, 14889 8| Kaimyno Gužo. Ar nebepažįsti, tėčiau? - aiškino marti.~ - 14890 10| raudonaisiais.~ Žemės tedirbo gal ketvirtąją dalį. O kiek 14891 9| savo jėgom kapstytis.~ - Teeina skradžiais visi jūsų ponai! 14892 13| nes tai buvo darbas, kurį tegalima atlikti veikiant sutartinai 14893 13| bejėgis, tvirtom rankom tegalįs apglėbti jos liemenį ir 14894 27| svetimų, ir tik blogo jam tegeidžiančių, pasijuto Doveika apskrities 14895 26| storą taukų sluoksnį. Tegeidžiant apsisaugoti ir išlikti.~ 14896 26| būtų ta, kuri vien blogo tegeistų. Ji ne tokia. Monika, tu 14897 17| vaikinas. Jis visai mažai tegėrė. Ir tai tik slaptai, virtuvėje. 14898 8| aiškino marti.~ - Kaimyno. Tegi. Aš mislinau, kad iš miesto. ~ 14899 17| ilgėjosi didelės meilės ir jos teikiamos palaimos. Atsibodo, pakyrėjo 14900 14| antakiais, jo žvilgsniui teikusiais gerumo ir platumo. Jis turėjo 14901 16| iškilusius statmenai nuo kelmo, teikusio sultį ir gyvybę senomis 14902 27| reikėjo tik suprasti. Ir ten teisėjai į tai pažiūrės. Jie turi 14903 16| teismui, ar ką.~ - O kad ir teisine tokie pat vagys ir...~ - 14904 17| Aiškintis, teisintis, kaltinti. Teisinga buvo ir nenuneigiama sau 14905 17| ir kaip nori. Aiškintis, teisintis, kaltinti. Teisinga buvo 14906 3| tarpmiškėmis. Retai kada teįsiverždavo raitų vijikų balsai. Bitėms 14907 15| nereikėjo prasidėti su teismais, nereikėjo dergti manęs, 14908 15| mėnesini. Be teismo. Kam ten teismas, jei byla per daug aiški. 14909 11| džiaugiasi.~ - Gal bylą iškėlė teisme? Negirdėjote?~ - Ne, 14910 16| Aš čia nieko. Duokite teismui, ar ką.~ - O kad ir teisine 14911 23| už teisybę visada.~ - Teisybės tu ir nesulauksi. Pats padaryk 14912 21| klodus ir daug akmenų. Kitus teįveikė išversti tik su talka, įrėmę 14913 13| tai, kas darosi šiuo metu, teįvyksta vieną kartą gyvenime. Kad 14914 10| piemenė, dar tik iš piemenės teišbėgusi. Kol sveikata nesiskundė, 14915 21| ražiena, pridulkėjusi ir teišplaunama tik šeštadienį pirtyje. 14916 2| galinčio pakenkti. Anksčiau jis tejautė pavydą, matydamas jį tokį, 14917 5| mėlynasis juk pačius niekus tekainuoja.~ Anais klestėjimo laikais, 14918 12| gyventojai apie tai tik ir tekalbėjo tą rytą, sėsdami prie pusryčių 14919 24| ramų miško gyventojų dienų tekėjimą ir išmušė iš tvarkos. Dūmai, 14920 19| savo rankai. Nuo saulės tekėjimo iki laidos. Nuvogta valanda 14921 16| rūpestingieji su saulės tekėjimu jau prisistatė, lyg bijodami 14922 1| nekliudydamas savo minčių tekėjimui. Jos sruvo, kunkuliavo, 14923 21| atsilikę ir su ponu Mečislovu. Tekėti tuojau jis dar nespiria. 14924 22| trūksta mūsų krašte? Įsitaisys tekį sau parankiui, ir tu jai 14925 13| Ji supo kojas ratų gale. Tekiniai minkštai spaudėsi į vešlią 14926 9| nebuvę. O jau snukis - kaip tekinio stebulė išdegutuotas. Tikri 14927 13| šniūrais suvarstytas kurpaites. Tekiniui nusileidus į duobelę, kurpaitės 14928 25| kvailutėmis, kurių vyriausia tekliudė šešioliktus. Jos buvo draugės, 14929 17| kitą kartą? Jis manąs, kad teksią dar susitikti netolimoj 14930 18| guosdamas šlubąjį, kad jam gali tekti nugyventi visus? Ar tik 14931 2| kiek ir viršaus. Jeigu jau tektų pasilikti nakčiai, tai pirmiausia 14932 13| kurio tik ragai ir uodega tekyšojo iš šiaudų. Tai buvęs paskutinis 14933 5| pusbonkį. O jei ne, tai tėkšiu atbula ranka per valgomąją.~ 14934 3| upės juodalksniais ir pora telefono stulpų, kurių vielos klaikiai 14935 23| prisisegti prie švarko ir teleistų juos laikyti slapčiausioje 14936 15| moteris.~ - Tu išgerk, Telesforai, su šeimininke. Aha, ką 14937 2| pasidėjęs ant kelmo. Tiliui teliko rūpintis kirviais, ir tai 14938 18| arklio kojų sukeltas vandens teliūškavimas ir duslus kanopų dūžis į 14939 2| gyveno priešpiečiais, ką telkė visą savaitę ir gėrė savin 14940 13| Visos jėgos sutartinai telkėsi dideliam darbui.~ - Daugiau 14941 24| Ten ji ir buvo palikta, telkiant visas jėgas sausam, brandžiam 14942 23| nenujaučia, kokie naršūs debesys telkiasi ant jo galvelės. Visi - 14943 18| tyrelio, iš durpynų, iš ežero, telkšančio jų vidury. Niaurių įdegusių 14944 12| smilkdamas ir ūkuodamas. Ten tai telkšojo baisus ir paslaptingas ežeras, 14945 10| žindukliai, jautukai ir telyčios. Maži, pašiaušę ilgą vilną, 14946 27| kasdien tą patį ir tą patį tematant.~ Doveika kiūtino pamažėle 14947 22| metamas šešėlis patogiai temdė pusę kambario.~ - Kas 14948 26| sklandžiai ir sultingai, kaip temoka žmonės, amžių leidžią gamtoje 14949 8| atmeta galvą grakščiai, kaip temokama tokiuose metuose, išaugus 14950 9| manęs nepamokysi, kai pats temoki tik ant karvių jodinėti.~ - 14951 13| Ji pasileido pirma, tempdama jį už rankos per kiemą ir, 14952 1| svarstė pusbalsiu Tilius, tempdamas įkyrią mintį kaip siūlą 14953 8| Seserys griebė ją už rankų ir tempdamos, lalėdamos skuto pamiškėn. 14954 13| ji griebė už rankovės ir tempėsi per kiemą, ir jis sekė įkandin, 14955 13| pereitą naktį, kai buvo tempiamas pastogėn nuo lietaus. Ir 14956 12| žiūrinčius pro trikojo viršų, tempiančius grandines, kalančius kuoliukus. 14957 11| vakaro. Kai aš ateisiu. Temstant... Tada... Ji kramtė lūpas 14958 26| kelmo pūzras tik pradedant temti ir vėliau, nakčiai įsigalint.~ 14959 16| velniabalė?~ - Ot ten, tenajos, - eigulys spėjo pirmas 14960 23| atlikta. Jį dusino turtas, tenaudojamas patamsyje ir slaptai. Jis 14961 12| greičiau sunaikintų save, ir tenkinosi šviežiu pienu, saldžia ir 14962 19| Jis mokėjo nereikalauti ir tenkintis tuo, ką nešė diena ir žadėjo 14963 22| šnekino Tilius piemenį, tenorėdamas išgirsti gyvo žmogaus balsą. 14964 15| apsėdus smuklės stalelį? Tenorima plepėli, svaigti, išbučiuoti 14965 1| tau sakė, kad tik tiek aš tenoriu? Bet negaliu marškinių derinti 14966 25| nesudylanti migla, apvožusi tenykštį pasaulį ir saugojanti jį 14967 12| žemesniu, ir pati tik per pėdą tepakilusi nuo grindų. Su ja kartu 14968 7| apsireiškimai praslinkdavo, tepalietę tik tam kartui. Jie vis 14969 25| pasirodys. Tada tai jau verčiau tepasisaugo. Išvarys, koja išspirs. 14970 17| atrodė didelis laimėjimas, tepasitaikąs itin retai ir tik nedaugeliui, 14971 26| padėties svečias.~ - Tepasiunta. Kas gali šaukti ant manęs? - 14972 12| ir slogelius virš akių, tepastebimi tik pas senyvo amžiaus žmones, 14973 1| ponystę, - sviestu plaukus tepdavo ir pusę nosinės išleidęs 14974 11| cypsėjimą žąsiukų. Gužas tepė ratus, ruošdamasis kelionei. 14975 16| traukė ankštyn paupiu, menkai tepramintu taku, šokinėdami per kelmus, 14976 22| šoko mergaitė, jam vienam tepriklausiusi. Niekieno kito ji ir nebegalėjo 14977 23| Doveikai širdis apsalo. Terauna kelmai visus brangiuosius 14978 5| Centai biro į jo šikšninę terbą. Traukė iš kišenių, atrišinėjo 14979 16| ir merga ne pro šalį. Gi tereikėtų palipti į kalnelį, pas Doveiką. 14980 24| naujo. Turi iš ko. Jam tas tereiškia, kiek tau pusbonkis su silkės 14981 8| nepakėlęs ir kam vienas teriojęsis. Jis jau būtų padėjęs.~ 14982 1| paleido nepatyrusį vaiką vieną teriolis ir vargti. Kokie čia gali 14983 19| mergai, ir ištrintų. Ką čia terleniesi, kaip su kojom. Ar tai tavo 14984 11| ant to. Doveika toks jam tesąs ponas, kaip ir Žebris prie 14985 5| išsilaikyti. Na, ar jis būtų tesėjęs išgerti su visais nors ir 14986 6| tiktai miške - manė jis tada, tesilaiko plėšikai ir žvėrys, nors, 14987 20| kitas kaip svaigulys. Ir jos tęsinį jis laikė sugniaužęs delne. 14988 6| spalvą.~ Jis tebegyveno tęsiniu vakarykščių nuotarčių, taip 14989 16| kamienų, kur tik retuomiais tesipynė menka sausviedžio ar skirpsto 14990 24| Kai pradėsim lakti, liek tesiras.~ - Šuliny pritrūks, 14991 14| Ilgą laiką jis vien tuom ir tesirėmė. Per daug anksti turėjo 14992 5| antradienį - mėnesinis, kurs tuom tesiskyrė, kad suvesdavo gyvulių, 14993 12| verteivos ir valdininkai tesistatė į savo kambarius. Viršaitis, 14994 27| nesulaikė. Jis ėjo namo. Tesišildo prie ugnelės subėgę geri 14995 11| padieniai bus atleisti, ir tesižinai sau. Jie guodėsi prasidedančiais 14996 13| Siaubi tyla ir troški tamsa, teskrodžiama uodo zyzimo, juos įsuko 14997 14| Tik žingsnį nuo slenksčio tespėjo pažengti, kai girgždėdamas 14998 12| prunkštė į saujas. Gužienei tespėjus susimerkti ir ištarti: " 14999 25| tik tebuvo atsistojusi ir tespėjusi paėjėti keletą žingsnių. 15000 21| ir kitais darbais, tėvo tesulaukdami savaitės gale, bet užtat 15001 20| už pavadžio. Ir kas - jis tesuprato vėliau. Jis pasiliko be 15002 24| išrūkytum porą pypkių. Ugnis tesustotų palaukėje. Kastuvas krito 15003 6| pora tvirtų arklių kinkytą, tesutiko kely. Jaunas vaikinas, galbūt 15004 18| sklido žodžiai ir kalba, tiek tesuvokiama ir paliečianti kaip kalba 15005 14| pasiimti.~ Jis tik dabar tesužinojo, kaip baisiai buvo išsiilgęs 15006 8| švilpavo kiti paukščiai. O tetervinų burbuliavimas tyrelyje dundėdamas 15007 7| jų žmonėm ir stebuklais, tetinkami tik pasipasakojimams vakarojant. 15008 11| Mes turėsim namus saugoti. Tėtis su mama išvažiuoja pas gimines, - 15009 21| makštyse.~ Ji dar prisiminė tetos apsilankymą. Tada tai buvo 15010 6| Tik gerą kirvį parūpink, tėtukai.~ - Ar tu neprikąsi liežuvio! 15011 14| neduosiu. Ką tada tos tavo tetulytės darys?~ - Tikrai? - ji 15012 22| nebeprisiminė tame atminimų rate, teturinčiame dviejų sprindžių skersmenį. 15013 14| Matomas iš visų pusių, teuždengiamas tik debesų ir nakties.~ 15014 3| Doveikos piemuo Laurynas, mažai teuždirbęs savo kišenei, nes vedžiojo 15015 21| dugną. Rodos, visai lengvai teužgavo, o kamštis su trenksmu šovė 15016 7| apyilgis, o patsai vietos mažai teužima.~ Dideli, gerai įrengti 15017 16| gandrai. Juk bobų nebus tenai, tėvel? Kaip manai?~ - Bobų 15018 17| nenorėjo kviesti.~ - Tėvelius lai reikia. Juk susipažinti 15019 2| tuo labiau kad jis, menkai tevertindamas pinigą, jau tuo pačiu brangiai 15020 5| Gelažius... Ar ne paties tėvuką anais metais kliudė sparnas 15021 18| didybės ir malonės lyg bajoras tėvūnas savo kiemo tarpvarty.~ - 15022 19| Pareigos didžiai atsakingos tėvynės sargyboje.~ - Kietas 15023 4| murmėjimas ir krumpliais teškiamos į stalą kortos.~ Kam 15024 15| prikibęs, kaip erkė karvei į tešmenį, kad nė dantim neatlupsi. 15025 3| kaukšėdamos, ir velniai težino, ką rodė. Kita ranka traukė 15026 27| vienatinio sūnaus atsižadėjimas, težiūrint tik sau naudos ir patogumų? 15027 3| svenska dagbladet, stokholms tidningen...~ - Griausmų čia ir 15028 22| niekas jai nesakė, kaip tiedu vyrai buvo susitikę policijos 15029 23| Smagūs berniukai, tieji gimnazistai.~ - Nagi. 15030 18| iš pieninės. Ir tas žinių tiekimas buvo įgavęs nusistojusias 15031 8| eržilas, krizendamos kumelės, tiesdamos kaklus pro gardų kartis. 15032 14| lūkestingos akys. Jo ilgėjosi ir tiesė rankas į jį. Tereikėjo tik 15033 9| odą. Čia pat ji, aukšta ir tiesi, šventiškai pasipuošusi, 15034 16| kur sėklinėmis pušimis - tiesiais, ankštais, liaunais kamienais 15035 3| valdiškose statybose - kur tiesiami keliai, rausiami prakasai 15036 26| klojo vieną šalia kitos tiesias ir ilgas vagas. Dosniai 15037 18| Ji žinojo. Per dvidešimtį tiesios tarnybos metų, nežiūrėdama 15038 16| šakomis pakeitė aukštus ir tiesius medžius. Jos gumbais kerpėjo, 15039 17| neblogai jis, kalbant iš tiesų, žinant jo amžių ir padėtį. 15040 6| nenorėjusi? O kaip jai būtų tikę rudas moksleivės rūbelis 15041 25| visa jam atidavusi, viskuom tikėdama ir viskuom pilnai pasikliaudama. 15042 24| lyg dar ko nors bjauresnio tikėdamiesi. Dūmai plaukė virš miško, 15043 27| ir užsiglaudė už medžių, tikėdamosi šį tą išgirsti ir pamatyti. 15044 21| pragerti.~ - Pasakos. O jūs tikėkit, kuo kas giriasi.~ - 15045 15| noro. Yra dėl ko grumtis ir tikėlis atpildo. Žinoma, atleidimas 15046 26| Surimtėsi ir užmirši - tikina jis. To tai nesulauksi iš 15047 19| Einąsi neblogai. Greitai tikįsis paaukštinimo. Dar vieno 15048 27| atsišvietė kitas žmogus, ten buvo tikrasis Doveika, ne tas ant minkštos 15049 20| gal ir neapvogtų, bet vis tikriau, kai namuose yra ir kitokio 15050 27| susvyravęs ir visad laikė pačiu tikriausiu tą kelią, kuriuom jis ėjo. 15051 10| nepasakysi mums, savo gimdytojams tikriesiems, tai pagal prisakymą kailį 15052 13| rausėsi po savo daiktus, lyg tikrindamas, ar kas nagų neprikišo, 15053 16| tikrino, kaip buvo įpratęs tikrinti, ar gerai laikosi pentinai.~ - 15054 18| pasimetusiu, nustojusiu tikrojo vardo ir apibūdinimo. Gal 15055 7| regėjo ant jos lūpų, buvo tikrovėje jiems geriant, ar tai jis 15056 3| praeities. Teko jam būti ir tikruose miestuose, kaip Klaipėda, 15057 26| pirštu dirbtas. O, kaip tau tiks žalia miškininko uniforma! 15058 26| lašėjo, tiško apskaičiuotai tiksliais lašais ir pildė iki sklidinumo 15059 16| nesulaikomai veršis prie tikslo.~ Prie Gužo krautuvės 15060 16| įgaliojimus. Užsibrėžtam tikslui jis turėjo sutelkti visa, 15061 6| nakčiai įsigalėjus. Tokiame tiktai miške - manė jis tada, tesilaiko 15062 14| greičiau, negu pradėjo tikti jo palikti batai. Parvežė 15063 21| ją palaidojo ir nusinešė, tikšdama gintariniais lašais į žemę,