| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
15064 19| pakilęs ir jo ausin įsimetęs tilingavimas.~ Jis ketino tučtuojau 15065 13| dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. 15066 20| Negalvojau. Tai nebūtų tilpę mano vaizduotėje. Tai buvo 15067 9| Jau kažin ar toj troboj tilptų, kiek esu išgėręs? - didžiavosi, 15068 11| lapų išsipylusius baltus tiltelius rinkdavo kepurėn. Berželių 15069 12| žemuogių pasirankioti? Ut, tinajos, už mūsų laidarių kirtime, 15070 11| išmetusi rankas, apimta tingaus rąžulio, užsimerkusi, o 15071 12| nutraukė antroji, ramesnė ir tingesnė, bet svariu, apystoriu balsu:~ - 15072 16| saulės nesiekiančiu gyliu. Tingia, beveik nejaučiama srove 15073 11| nieko. Užmigo vėl, matyt, tinginės mergos - pamanė bernas ir 15074 7| mat įdiržęs kaip šikšna, tingus pasislinkti, bet kai pasimaišo 15075 13| maišus dirvoje ir sustatyti tinkamais atstumais, kad nereikėtų 15076 1| turėjo didelės reikšmės tinkamam medžio nuleidimui. Skiedros 15077 18| kalvio lūpose jis buvo pats tinkamiausias.~ Ir ta geroji moteriškė 15078 17| kaip pasirinkimą paties tinkamiausio laiko, naudingo tik sau. 15079 23| laiku ji pasirodė. Laiku, tinkamiausiu sau ir niekam kitam. Seno 15080 17| laukė tinkamos tarnybos tinkamoje vietoje. Bet galėjo laukti 15081 17| jai priklausė, ji laukė tinkamos tarnybos tinkamoje vietoje. 15082 14| ketino klausinėli, sulaukęs tinkamų metų. Ne, per greitai. Tuo 15083 20| tiek, kad jam ji geriau tinkanti į žmonas, ne į pamotes. 15084 12| stipriausių, turinti platų punktų tinklą, įrengtų pagal paskutinį 15085 18| Lėtai judėjo užuolaidų tinklas, veikiamas nakties vėsos 15086 3| policininkas dūrė pirštu į vielinį tinklelį, kur dar matėsi keletas 15087 12| vasarinę kepurę reto, beveik tinklinio jūrų žolių audinio viršumi 15088 8| įvairiaspalvio popieriaus, lyg tinklų padengiančio lubas. O žalumynai 15089 12| gelsvai pilkoje, grubiai tinkuotoje pastato sienoje tarp durų 15090 9| tėvais, jei žinai, kad tas tipas nesijuokia?~ - Kaip jis 15091 22| Och, tai puiku! Vienu tipu būtų buvę mažiau, - nusižvengė 15092 17| miegojo išsižioję, išmetę tirpstančias nuo darbo rankas, atleidę 15093 2| plaukė prie vandens per tirpstantį sniegą. per kelmus, išvartas 15094 9| atsakančiai. Jo palūpis tirtėjo. Jis tvarkdarys, o tokia 15095 24| prasispraudusi pro būrį, tirščiausiai nustojusį rūsio angą, paklausė:~ - 15096 11| ievų žydėjimas buvo, kai tirštais baltų žiedų kekių sriautais 15097 26| su kiekvienu žingsniu vis tirštėjančion miglon, už kurios nieko 15098 13| sprindžio atstumą sudarė vis tirštesnę vandens uždangą. Smarkiau 15099 12| rytą iš po gaivios nakties tirštesniu ir kuplesniu kaubriu kilo 15100 27| pirštus sunkėsi juodi, lipniai tiršti lašai. Vaizdingoje gaisro 15101 18| kadugių kvapas, slogiai tirštinantis seklyčios orą, žiauriu priešingumu 15102 23| verandos, apkerpėjusios tirštomis gebenių virkščiomis, atskrido 15103 2| Nesutiksim! - iš būrio tirštumos nuskardėjo balsas.~ - 15104 23| kruvinai pagiriotas. Každaila tiurškalas, nėra ko juomi pasikliauti.~ - 15105 23| Ji naudojo jo paties - tojo vyro laidoko gerai išbandytus 15106 13| Tiliui itin patiko tok.s pasakymas: eiti ant slankų. 15107 5| Eikš čie! Tu nekur negausi toka silke. Aš turiu šmalcuvka, 15108 6| pagulęs vadžias ir botagą. Tokioj tyloj jis negalėjo praeiti 15109 14| kalnais. Ten jį apimdavęs tokis liūdnumas, jog giedodavęs 15110 13| žavesio. Už pievų, už krūmų, tolimam lauko rėžyje jis buvo vienas 15111 26| talkos pabaigtuvėms pas tolimesnį kaimyną, kur visą dieną 15112 13| kinkėsi arklius ir išėjo į tolimiausią lauko rėžį, už pievokšlių 15113 12| gyvenančiu savo gerame ūkyje, tolimiausiame užkampyje. Šiame nuošalume 15114 7| ilgesys kaip lik to palies tolimiausio knyginio pasaulio, aplenkiantis, 15115 8| duris ir susikertančios tolimiausiuose kampuose su šviesos ruožais 15116 22| muzika plyšaudama siekė tolimiausius kiemo kampelius. Kokie tai 15117 13| atsitiko taip seniai ir liko tolimoj praeity. Neperšokamas griovys 15118 15| vėliau.~ Ir anksčiau, ir tolimoje praeityje jis galėjo rasti 15119 18| žalumynais ir parengtas tolimon kelionėn? Vargiai tą pastebėtų 15120 12| Kai pasipils moterys iš tolimųjų kaimų uogų rinkti. Kai pradės 15121 23| Ji mušė ir užsipuolė tolimuosius ir visai nepavojingus, kad 15122 13| dviem įvykiais, kas akimirka tolstančiais, bėgančiais į priešingas 15123 2| vyrų, krypo į pasmėlusias tolumas. Špicas tampė kaklo gyslas, 15124 24| basas kojas, numirgančias tolumoj ir dingstančias už medžių. 15125 7| žalumą ir į melsvą, ūkuojant tolumoje, kai vėjas dūko ir laužė 15126 13| melsva pašvaistė, prislopinta tolumos ir išblukusi prietemoje.~ - 15127 25| traukėsi iki neužmatomų tolumų. Ji vengė išeiti lauk, kad 15128 18| ateinančiu iš žemės krašto, tolybėje pasimetusiu, nustojusiu 15129 27| galvos. Ji gaudė šimtais iš tolybių ateinančių balsų. Ji gaudė 15130 12| nusileidęs sparnais ant žemės, tolydžio vis smilkdamas ir ūkuodamas. 15131 20| toji mintis - susidūręs su tolygiai kieta medžiaga, kaip medžio 15132 13| dugninės. Šimto kilogramų tomamilčių maišelis prispaustų pirštų 15133 10| girdi, pradėjom tarnystę tose pūstynėse, tai ir pabūkim, 15134 9| bėgai iš paskos ir klausei: tpriukš, kur eini, tamsta?~ Valdininkas 15135 13| tešmens neapžergdama, ir traiško Agnės gėlytes.~ Buvo 15136 26| Garines pakeitus galingais traktoriais, jo urzgimo prisipildydavo 15137 3| surizikuok. Kuliamą mašiną su traktorium paperki ir eini per svietą 15138 3| sklido, ir Veronika nebespėjo tramdyti, tardama, jog netinka katalikams 15139 14| tvarkos - palieką vieną dolerį tramvajui, alui ir užkandai. Buvo 15140 14| Neužmiršo dar, kaip tu trankei prižiūrėtoją pavasarį. O 15141 9| ten velnias - uždainuokim trankią dainelę, kad mus išgirstų 15142 22| vienkiemiais ir kaimais išsidėstęs. Trankios dainos plaukė Vilkija žemyn 15143 26| skubėjo. Biesas žino, kur trankosi. Pamatė mane ariant ir užsuko.~ 15144 13| sutrupinę.~ - Iš kur jau?~ Trankydama duris ir jas palikdama už 15145 9| nesimatys, kol vachmistra trankysis keliais ir švaistysis botagu 15146 12| kad jie neįsiveltų kokion transmisijon ar diržan. Taigi. šauniausias 15147 26| kaip tėra liečiamas pats trapiausias žiedas, kaip glaudžiamasi 15148 19| Minkšta durpė, perpinta trapiomis šaknimis ir lengvai išverčiamais 15149 24| pavirtusi eglė, šnypšdama ir tratėdama spygliais, smilko iki pačių 15150 20| sukurtas, plėšdamasis ir tratėdamas pro eglišakių glėbius, versdamas 15151 13| nusirito medžių viršūnėmis, kur tratėdamos lūžo šakos ir dejavo besibrūžindami 15152 19| išsimiegoti bent kartą iki kaulų tratėjimo, iki šonams atbunkant ir 15153 1| Saugokis! Pjūklą trauk!~ Eglė brakštelėjo lyg 15154 27| įšilusios žemės nenugalimą trauką. Jokia lova, minkščiausi 15155 21| pievas, takais ir ežiomis traukdami nakvynės į daržines, į pašiūres, 15156 3| dera doram bitininkui, jis traukdavo šventas giesmes ir litanijas, 15157 20| palaukėse, ir kaimiečiai traukdavosi iš kelio, susikūprinę ir 15158 1| apvilkus mundierium.~ - Trauki per dantį?~ - Nu, kaip 15159 27| kartą, kai, kažkokios jėgos traukiamas, ten užsuko ir jau jų neberado, 15160 13| sulinkusiomis nugaromis ir žangiai traukiančiais arkliais. Neatsilikdami, 15161 12| klausys? Gerai, gerai. Tai ko traukiasi gyvatės iš tyrelio, jeigu 15162 25| buvo pakeleiviai, didžiame traukimosi kely sustoję tik atsikvėpti 15163 13| stabtelėjusi prie durų, vienu traukimu atšovė skląstį ir jas atidarė. 15164 3| mergaitė. - Kad aš nesu traukinio dar mačiusi, ne tik važiavusi. 15165 3| viršininku. Ar tau patinka traukiniu važiuoti? Pavėžinčiau dykai.~ - 15166 23| šnypščia kaip ežys.~ - Šalin traukis, tu begėdi - suriko jau 15167 10| kartui.~ Gal ir iki šimto trauks senoji, ir tu dėl to jai 15168 5| snukiu ir visiems giriasi. Trauksiąs į teismą už medžiaginius 15169 27| puvėsių stuobriu, kad ant jo trąšiai sulapotų svetimos atžalos. 15170 15| kiekvienu spygliu, kiekvienu trąšiu šiųmečiu ūgliu. Jo tirštai 15171 25| atstatę, ieškodami ko nors traškesnio.~ Tarpmiškėje staiga 15172 10| per šalį pasiglemžti kokią traškią moteriukę, našlelę ar merginą, 15173 22| taip pat susikibusios ir traškiai nusijuokdamos. Jos žinojo, 15174 8| dienai pritinkama. Paties traškiausio alaus ąsotis stovėjo vidury, 15175 3| drėksdamas nagais delnus ir traškindamas pirštus. Ant jų, po sakų 15176 6| Pradžioje skarotų eglių ir traškių lapuočių šakas praskyręs, 15177 13| kilnojo ir mėtė į vežimą. O trąšos jį apšildė. Viršutinį pavyko 15178 25| nuo permerktos velėnos, ir trąšūs, jauni ūgliai rungčiomis 15179 5| už lytų, venas až dykų, o trečas magariču! Sueikit, sueikit, 15180 15| padidinę jo bendrą plotą visu trečdaliu, tinkamai apdirbti, galėjo 15181 15| žemės. Visgi prisiprašė trečiam mėnesiui. Bet kas bus, kai, 15182 15| tikėjosi ją atgauti po antro ir trečio stiklelio.~ - Aš mat 15183 3| ir vežėjai, kartais net trejetą senobinių mylių nutoldami 15184 7| eglių žalilvore.~ Bent trejetas durų šakojosi iš erdvios 15185 3| netrūko ir tvirtų ūkininkų su trejetu ar ketvertu gerai nušertų 15186 20| palyginti, jei jam tik dvidešimt treji metai ir žalias, kaip iš 15187 3| jo vyrai ir piemuo vilko trejomis porinėmis šlajomis. Su tokia 15188 13| praėjimui į kitus, nes bent trejos durys iš jo šakojosi, ji 15189 11| toje vietoje, kur žiemą trempė miškavežių arkliai. Išdaigi 15190 3| ir kaip išsilaikė rūtos, trempiamos naginėtų bernų.~ Namas 15191 14| visu smarkumu ir svoriu trenkėsi ant jos ir paliko ją be 15192 13| Ne, aš nebijau. Tegul trenkia.~ Ir jis nebijojo. Kapojami 15193 1| įsijungė į griūvančių medžių trenksmą, į kirvių poškėjimą, spraginėjimą 15194 1| žemę. Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys 15195 24| staigios, šviesios minties trenkta. Lyg kokio radinio be galo 15196 1| nuobodu.~ - Tugandis jau treti metai laukia, - vaizdumo 15197 10| Po Trijų karalių atsibus tretieji ir pats juos surišiu į krūvą 15198 5| geltonais ūsais senbernis, tretininkų brolijos ir visų brostvų 15199 6| plačiai, tvino pievomis trigubai platesniu ruožu. Nieks nebūtų 15200 27| Gryną kaip rasa dobilo trilapyje. Pūsta skaidraus stiklo 15201 8| Taip, taip! Dabar jau trims mėnesiams uždarysim. Saugokis!~ 15202 9| Prie turtingų ūkininkaičių trinasi susnos valdininkėliai. Kai 15203 4| Pirštai graibė cigaretę, trindami taboką. Žarijos biro ant 15204 10| salyklą, Striūna Pranciškau. Trink apynio spurgas. Šoksim veselią, 15205 23| prausėsi.~ - O! Tai už tą ir trinko kailį. Nebūtų ko. Ar gaila, 15206 6| savotiškas ūžesys, braškėjimas, trinksėjimai - tai popiermalkės atsimušinėjo 15207 3| mandriai. Sekantis,- įsakmiai trinksėjo skaitytuvai ant stalelio. 15208 23| Na, tasai, kuriam kartą trinktelėjai, kai per daug lindo prie 15209 19| netingi, ir savuosius lieps trinti. Sakys, kad moterims lygios 15210 13| išrauti. Juk dar toli jai iki trisdešimties, o jau plaukai pradeda žilti. 15211 22| tokios mosties pailgoje triūbelėje. Trina, brūžuoja, spjaudo 15212 16| kiaurojon, tai nė arkaniuolo triūbos nebeišgirsit, kai šauks 15213 17| Važiuokim, panelyt, mano trobelių pasižiūrėti, - siūlė Doveika, 15214 15| trobos.~ - Aš pirkau su trobom.~ - Duokim, kad pirkai 15215 27| užartos, kitur užstatytos trobomis, ir jis, nuojautos vedamas, 15216 3| podėliui, kaip visose kaimiečių trobose. Virtuvė ir šeimynos kambarys 15217 13| apačios, iš svaigios ir troškiai tamsios daubos. Jį stūmė, 15218 15| pasiglemžti sau visiškai. Tad jos troškimai turėjo būti ir jo taipogi.~ 15219 20| perpilniui prisisunkęs norų ir troškimų, niekad nepasiektų ir niekad 15220 24| Rodos, šulinį išrytum, kaip troškina, - skundėsi girininkas.~ - 15221 8| užkabindamas, drėskė tamsų, troškinamai karštą debesį, suvysčiusį 15222 24| ant jos kas būtų papūtęs troškinantį kvapą. Žmonės žiopsojo be 15223 25| DVIDEŠIMT PENKTAS ~ Gaižių, troškių dūmų debesis nusileido ant 15224 8| sukinėjo ant piršto karolius, - trošku kažkaip. Va čia. Ar nebūsiu 15225 12| Gindamasis nuo karščio ir troškulio šalto alaus aprasojusiu 15226 27| minutės tebuvo praėjusios. Troškulys privertė atsikelti ir gerti 15227 11| turtingas ir kvapą užimančiai troškus, jog salo širdis, ir mintis 15228 5| pažaliavusią, kelis kartus susuktą trūbelę, kurios ir vardo nežinojo.~ 15229 14| prapliupo kūkčiodama ir trūkčiodama pečiais, rankomis užsiėmusi 15230 4| Suprojektuota seniai. Tik vis trukdė. Su žydu išvien ėjo.~ - 15231 15| prasivedęs, sausinimo darbus trukdęs ir sabotavęs. Naujakurius 15232 26| susiklosčiusi padėtis. Ir jokių trukdymų nebesitikint iš šalies.~ 15233 14| gerumo ir platumo. Jis turėjo trūkį ir prieš kokius orus skųsdavosi 15234 1| vežimo rodiklis.~ Šakos trūkte trūko nuo kamieno ne ašmenim, 15235 4| skurstam, - buvęs viršaitis truktelėjo petį ir, iš kišenės išsitraukęs 15236 27| visais likusiais lapais, truktelėjus vėjui. Po medžiais būriavosi 15237 4| jos ranką, ir, staigiai truktelėta, atsimušė į jo krūtinę. 15238 20| ko ilgainiui galėjo imti trūkti. Bet kur ji, jo jaunoji 15239 8| Neikim.~ - Man lyg oro trūktų, - ji grabinėjo kaklą, sukinėjo 15240 2| iš prievartos, iš amžino trūkumo, iš nesibaigiančio vargo. 15241 14| šalia jo, tik papildydamas trūkumus, tai pakeldamas dvasią, 15242 18| nuovokiai jis ėjo prie visko. Trumpam žodelyty slėpėsi jo visa 15243 3| grimztąs Krivickas. Paraudusios trumparegės akys ašarojo, išėstos dūmų, 15244 4| dvi kojas, nors vieną ir trumpesnę. Ir gerklę degtienei supilti.~ - 15245 23| plovusį ir alinusį. Juo trumpesni jų susitikimai buvo ir juo 15246 23| perdžiūvusi žemė. Staigūs, trumpi lietus, kad ir kokio stiprumo, 15247 18| ilgiau, negu galėjo. Ji tik trumpino laukimo minutės. Ne, kur 15248 12| neatsilikti ir Gužienė, trumpom rankovėm, skysta bliuzele, 15249 5| ne taip seniai dėvėjusių trumpus sijonėlius ir žaidusių tam 15250 13| ir neapibūdinamai pilko trūnėjimo, kaip darbas ir poilsis 15251 25| nekalbino. Porą valandų trunkanti kelionė prailgo nebesurandant 15252 27| nesukeliant įtarimo. Po trupinėlį, po dulkelę, iš lėto. O 15253 15| duona, surandami džiaugsmo trupinėliai ir pasitenkinama tuomi, 15254 20| numestos ir iki paskutinio trupinėlio sudegusios nuorūkos. Doveika 15255 22| tada juos surinkti. Ar tik trupiniai tenka nuo anos puotos stalo? 15256 3| skolintis. Visuose namuose nė trupinio valgio. Tik žalios bulvės, 15257 1| apkalimo ir pasipurtydamos trupino skaidrius krištolus, smulkučių 15258 1| raudoneglė. Kaip stiklą trupinte trupinu,- atsakė kirtėjas 15259 1| raudoneglė. Kaip stiklą trupinte trupinu,- atsakė kirtėjas lygiais 15260 12| ją užkalbinęs, gal tik trupučiu vyresnis, gal lik devynių 15261 13| TRYLIKTAS ~ Visai pavakary susigrąžino 15262 17| ne juokais atjaunėjo ir tryško tokia sveikata, kad būsimų 15263 26| nuostabios minties apimtas.~ - Tss...~ Jie sustingo patamsyje. 15264 24| geresnio nebenusitversiu.~ - Tsss, Laurynai. Ateina, - pašoko 15265 18| duris. Tada įžiebė lempą ant tualetinio stalelio, mažą, prislopintą 15266 11| sausomis pudros dulkėmis ir tualetiniu muilu, kurs ilgai lydi iš 15267 1| laukti - nuobodu.~ - Tugandis jau treti metai laukia, - 15268 25| apsiniūkė, ir, jei ne Petras su Tugaudžiu ir dar keliais, neužmirštančiais 15269 7| apjuostame apskritime augo kelios tujos ir sidabrinės eglės, apdėti 15270 25| Doveikai! Miškas rinktinis. Tūkstančius nesuskaitomus paklotų žydai - 15271 2| miško. Ne už šimtą ir ne už tūkstantį. Dešimtimis tūkstančių reikia 15272 20| neįžengiama giria. Čia žalių žiogų tūkstantiniai pulkai žlegėjo, čia bręstantis 15273 12| mėlynomis kelnėmis. Tautiniais tulpių raštais austo kaklaraiščio 15274 26| pietų vėjelio, drumstėsi tumulais, krisdamos į žemę. Miško 15275 7| supratęs, jog giliose slaptose tūno užkištas ilgesys kaip lik 15276 14| žinojime, kaip prieiti, tūnojo tasai magiškasis raktas.~ 15277 14| ir pajuto jėgą? Tos jėgos tūnota ne vien raumenyse. Į jį 15278 21| Šaukia tave.~ - Aš tuojaus!~ - Valgyti! Greičiau! - 15279 18| Jis gali suvėluoti, bet tuomet jo apsireiškimai dar smarkesni 15280 2| pasekėjų. Raudonasis Petras tupėjo prie ugnies, vartydamas 15281 11| dvidešimties pėdų gilumoj. Turbinos ūžė Melamedo malūne, gręždamos 15282 22| kuom neišvengiamai būtų turėjęs kalbėti ir varginti save. 15283 3| žemoje kanapėlėje, kadaise turėjusioje geresnę išvaizdą ir paskirtį. 15284 12| daug. Turi tai turi, nu ir turėk. Pravers ir pačiai. Matau, 15285 16| kastuvais ir tarbelėmis. Tilto turėklai braškėjo, spaudžiami atremtų 15286 14| KETURIOLIKTAS ~ Ant tilto, turėklų įsikibusi ir persisvėrusi, 15287 27| Ką nors, bet ką ji galėjo tureli? Nieko kito ir nebuvo. Taigi, 15288 25| neišvardysi... Ir visa tai ji turėsianti?~ Be abejonės, kad visa. 15289 17| sielą Doveika. Užtat sodą turėsiąs aptvarkyti. Gėlynus įrengti 15290 11| Važiuojam...~ - Mes turėsim namus saugoti. Tėtis su 15291 23| taip pat. Ir tada aš tave turėsiu. Ir žiema bus mums maloni 15292 5| Du kartu per savaitę vyko turgai ir kas mėnesis, pirmą antradienį - 15293 3| Pati Milė jį sudoros. O Turgaudis, kelmas, snaudžia ana kur, 15294 5| Tilius žvalgėsi pro langą. Turgininkai drumstėsi ir ūžė. Kas pardavęs 15295 5| puslitrį senis šaukė visam turgui lyg kunigas iš sakyklos, 15296 26| kiek nelauktai. Prie jos turima priprasti, kaip ir prie 15297 27| netiktų senam ir daug patyrimo turinčiam? Tuo labiau kad ateina tokia 15298 17| paskyrimo rašto, jos buitį turinčio pakeisti iš pagrindų. Ji 15299 26| gudriai suvirintomis žolėmis, turinčiomis išvaryti įsivyraujančią 15300 2| rūpestingai nuskustus žandus, turinčius mėlyną atspalvį nuo juodos 15301 12| net nesusipažinęs su rašto turiniu, kaip būtų pasakęs jo įstaigos 15302 16| ir smulkūs ūkininkėliai, turintys paaugusios šeimynos namie 15303 26| neatskleistas kitiems jo turinys, jis tebebuvo savo vėžėse, 15304 15| uogų parankiojusios.~ - Turite tokį vyšnyną.~ - Turime, - 15305 15| žinoma, ne tam ji, kad turkštųsi kiaulidėse ir markstytųsi 15306 1| Dieve sergėk. Dviese ant turniko neužversdavom per kūno kultūros 15307 12| mielaširdystę ir pasišvaistyti turtais jos, vargšės svetimos, akyse. 15308 12| stogai, prigulę prie žemės, turtingi, ramūs ir sotūs, jau raudonavo 15309 10| patvirtino. Jis tapo ne tik turtingiausias ūkininkas valsčiuje, bet 15310 16| smulkių išlaidoms. O kitas, iš turtingo ūkio, ir turėjo išbėgti 15311 21| toji jo žmonelė? Lyg jų turtingoje parapijoje su gerais klebonais 15312 20| svajones apie gerą gyvenimą turtingųjų. Miesto valdininkų ir tų 15313 26| lenkdami vienas kitą spalvų turtingumu, puolė ir gulė čežėdami 15314 5| Kavalerai, sueikit! Aš turu dėl tau vena dalikus, kai 15315 24| tučtuojau paliko kėpsoti tusti ražienų plotai.~ Vasarojus 15316 8| Tada nuskrido į šiaurę tūtuodamos gulbės kaip sidabro grandinė 15317 5| nosimi brieklis.~ - Du tuzinas už lytų, venas až dykų, 15318 1| nepatingėk paieškoti. Iki tuzino susirinksi, - atlenkęs geležtę 15319 24| ugnį paleista ugnis.~ Tuščioje, nuvalytoje juostoje išpylė 15320 1| ką ant danties užmesti! - tuščiomis rogėmis, gulom ant maišo 15321 27| krūvą, liūdnai čivirendamos tuščiose ražienose, turėdamos prieš 15322 1| auksiniais šniūrais vožiamos ant tuščių puodynių. Gerai galvai to 15323 5| savotiškai dusliai, lyg ritinant tuščius kubilus. Tai Vilkijos tiltas 15324 5| šios kaskart vis labiau tuštėjančios vietos - gatvių, aikštės 15325 6| graudulį savo neatšaukiamu tuštėjimu, nudardant grubiu grindiniu 15326 1| subloškiu į krūvą, vietomis - tušti lopai, kai sudygo. Ak tu, 15327 20| nejučiomis susidariusios tuštumėlės piniginėje. Mat jau upeliai 15328 12| iššluotas, net aidėdamas nuo tuštumo. Gužo moterys svarstė, ką 15329 22| šiltas valandas ir pataikęs tuštumon. Ten pilna svečių ir jo 15330 26| slapčiausius plyšelius ir spragas. Tuštumos nebeliko jo viduje. Jis 15331 23| kaip pasakiau. Mat tokia tūžmastis pagavo. Dieve, susimilk. 15332 11| kritusi iš aukšto, kaip tvanki ir aistri naktis, nusileidusi 15333 22| mergaitė. Prietemoje, vasaros tvankioje naktyje, tarp girtų jaunų 15334 18| pribrendusia vasaros saulėje ir tvankių naktų nepasotintame alkyje. 15335 18| vedantis į pačią vasaros tvankumą ir jos brandžią motinystę. 15336 10| gyvūnija būtų užliejusi gyvu tvanu laukus ir miškus.~ Vedėsi 15337 21| ašarų. Ji kramtė lūpas ir tvardėsi, kad neišlietų viso skundo 15338 23| pašventinti įsismaginę. Tvarkdariai pasijuto per menki išlaikyti 15339 9| Jo palūpis tirtėjo. Jis tvarkdarys, o tokia netvarka po akim. 15340 10| Tėvai, mirkyk vadžias! - tvarkė motina.~ - Pala, pala, 15341 3| Lašėte lašėjo. Kaip ji tvarko krautuvę ir dorojasi su 15342 13| ir nuleido rankas.~ - Tvarkoj. Iki vestuvių pasveiksi.~ - 15343 7| Basiuliškių viralinės.~ Gražiai tvarkomas ūkis - nusprendė vyras, 15344 15| abejingai pastebėjo Doveikienė, tvarkydama stalą.~ - Nu, kaipgis. 15345 27| kiekvienam, kaip buvo įgudęs, tvarkydamas valsčių: "Per malonę. Poniai 15346 7| ponais, o ji juk turėjo tvarkytis namie. Čia viskas vyko ramiai, 15347 17| pradėsiu iš naujo. Nu nu, pons tvarkytojau, sako Doveika, tamstos tokia 15348 18| klebonijos kieme. Vištos tvarstėsi, sulindusios po serbentais, 15349 7| grūdosi staigiuose vingiuose, tvenkė pievas, skandino alksnynėlius, 15350 25| paupio pievos. Rudens nykuma tvenkėsi krūtinėn, rinkosi iš laukų 15351 19| nusvertu dugno nuotakumu, tvenkiant senąja vagą, saugantis vandens. 15352 1| nuplukdyti pavasarį į Melamedo tvenkinį.~ - Ei, ei, zimagorai! 15353 3| jauni vyrai. Pavasarį Gužas tverdavo naują, o jo dukterys pritūpusios 15354 1| kaip gysla. Ir tiek ten tos tvermės. Nugara įskaudo, pakirto 15355 8| gero darbo žymes ir galėjo tverti dar daugelį metų.~ Antraeilis 15356 10| nesėdėjo, o veikė. Pradėjus tvertis savai valdžiai, nuo pat 15357 11| iškeltas ir įrengtas taip, kad tvertų šimtmečius. Malūną nupirko 15358 27| išskėtė ir atsilošė. Jo nugarą tvilkė gaisro raudonis. Jo veido 15359 18| meilikavimų. Koks karštis būtų tvilkęs ir koks ilgesio tvaikas 15360 3| Tilius juto, kaip tvinkčioja smilkiniai, kaip atsileidžia 15361 20| perlieti į stangrias, aistra tvinkčiojančias gyslas ir iš jų pasisemti 15362 13| ploną jos bliuzelės audinį tvinkčiojo kraujas kaip suspaustas 15363 18| Nematomų, bet jaučiamų kraujo tvinksėjime, kuris sąnarius apima nuovargiu 15364 25| tartum višta po sąšlavyną, tvirtais nagais kartais pabraukdama 15365 14| tam savarankumui paruostų tvirtesnius pamatus. Svetimi kraštai 15366 24| bobas. Nors Julė negalėjo tvirtinti mačiusi, kad būtų kada užėjęs 15367 13| versti, ir tačiau bejėgis, tvirtom rankom tegalįs apglėbti 15368 24| jau buvo išsiauginusios tvirtus sparnus.~ Vasara dainavo, 15369 19| visos pagirios išgaravo. Tvojau į ugnį kuo greičiausiai. 15370 8| valandėlę. Lyg poilsio saldumas tvokstelėjo visu pločiu į jo veidą ir 15371 3| kiemus galvijai. Trynė į tvoras nutirpusius šonus ir kasėsi 15372 9| galvelę mostelė, išlaužė uosio tvorelę...~ - Ne išlaužė, o paleido. 15373 16| siauručiais lapeliais ir tvoskiančių galvą suimančia kvaptimi. 15374 20| įtartino šešėlio, kad galėtų tvoti kaip sunkiu ir patogiu puolamuoju 15375 13| šulinio dugne, kur tik žaibo tvykstelėjime galėjo susigraibyti ir išvengti 15376 12| šimtmetinių pagriebsim, - tyčiojosi sūnus, jaunasis eigulys 15377 7| paskutinis. Iš Doveikos pagavo tyčiotis, girdi, jei jaunoji šeimininkė 15378 3| tos jau paskui nebegeri - tykai konjako. Miesto ponios tamposi 15379 26| palaukė jį traukė lyg aukos tykanti nelaimė. O puikią rudens 15380 8| moteriškė, o nuolanki ir tyki, kas didžiausiai pagirtina. 15381 18| kad prasivertų durys ir tykiais katės žingsniais atšlepsėtų 15382 8| užkiščiau, ir tiek. Dabar jau ji tyko, ar kas neatvažiuos. Doveikai 15383 18| jo šliurių šlepsėjimas, tykojimas pirštų galais ir minkštos, 15384 7| kiek plaukiančių medžių tykojo ir gabiai išnaudojo atsiradusius 15385 4| tikęs, saugok mergaitę, tykok pašaly su mietu ir, jei 15386 24| tai suprantama. Jų amatas tykoti ir kitų gero prisipusti. 15387 8| triukšmas netrukdo visuotinai tylai?~ Tą valandėlę jam buvo 15388 15| nepaleisk manęs tuščiom, - tylaus grasinimo gaidelė atsiliepė 15389 2| galvelė gi tavo!..~ - Tylėkit! Ateina.~ - Nu ir kas? 15390 3| stiklo darosi niūresnis ir tylesnis. Branginti reikia tokį draugą. 15391 4| žinoti, kas jis. O jums tylėti. Bėgu atsivesti vidun.~ - 15392 17| buvo linkusi laikytis kuo tyliausiai. Geriau, kad nematytų ir 15393 15| Minutė kita praėjo jiems tylint. Uodas, plonai zyzdamas, 15394 11| prakeiktoje krautuvėje, tylioje kaip koplyčia vidurnakty.~ - 15395 6| vadžias ir botagą. Tokioj tyloj jis negalėjo praeiti nesušukęs 15396 26| kaip šūviai vidurnakčio tyloje. Gyvuliai ramiausiai šlemštė 15397 13| nušveistą ir geliančiai tyrą. Paukštės kilo nuo gūžtų, 15398 8| gulbės kaip sidabro grandinė tyrai nuauksintu skliautu. Ir 15399 9| Neprošalį jaunam vyrui atsigauti tyram ore - nusprendė vyrai, grįždami 15400 3| šniokšdamas miškais, lėkdamas tyreliu iš pietų. Srūva srovėmis 15401 16| per dieną vargiai apeitum. Tyrimai parodė, jog čia geriausios 15402 8| mergiščią, akimis tokio tyro mėlynumo, kokį teturi šaltinių 15403 24| naktis įnikdavo skambėti tyru ir nupraustu rugpjūčio dangumi, 15404 3| žliaukiama upės ir užtverta tyvuliuojančio tyrelio ežero, priklausė 15405 13| skritulys, varvantis ir tyškantis baltomis žarijomis, tartum 15406 4| Suėdė, susprogo mano žemę. Ubagais paleido...~ - Kas tau 15407 15| Parodyk, kur tokia ubagaitė gyvena. Prisisuksiu ir aš, - 15408 1| jog uniformas išgalvojo ubagų džiaugsmui. Žiūrėk tik, 15409 14| rūkais, su varlių kurkimu. su ūbavimu nakties paukščio. Pati naktis 15410 1| Pavyzdingo elgesio. Drausmingas. Ūgis - šimtas aštuoniasdešimt 15411 20| įskiepija trąšų jauno medelio ūglį? Kad ta šakelė perteikti 15412 27| ėjo namo. Tesišildo prie ugnelės subėgę geri kaimynai. Vis 15413 27| troško ugnies - užlieti ugniai viduje.~ Metęs butelį, 15414 5| šilumą tartum iš blėstančio ugniakuro, ateinančią kartu su plėnimis.~ 15415 2| kirtėjus prie artimiausių ugniakurų.~ - Ar tik ne pavasaris 15416 1| tai šalčiau nesielgia su ugnim.~ - Kažin, kiek laiko?~ 15417 14| prasidėjo jos gyvenimas kaip ugninės saulės kamuolys, skriejantis 15418 27| plėšėsi išbėgti iš to baisaus ugninio rato. Iš pusės šūvio atstumo 15419 10| būti nukirsta ir sudeginta ugny. A? Klaupkitės ir jūs. Ir 15420 3| Prašom į trobą. Prašom.~ - Uh, tai moterėlė! Kaip žemuogė - 15421 23| daili, tai daili bobelė. Uhu, hu... Jau aš tai...~ 15422 5| spragindamas akis:~ - Ui, niu pas man, niu pas man! 15423 21| Nusivilti, prasikeikti. Ūkai aptemdys jos akis. Bet ji 15424 7| Žemė garavo, tačiau pro ūkanas mušėsi rausvi aušros sparnai. 15425 6| mėlynas, paskui apsitraukė ūkanom ir jau prie namų besmilko 15426 1| ir eigulį šaukiančiojo ūkavimas skardėjo ilgai, pratisai, 15427 10| Tvirta, patvari, išmoninga ūkės darbuose, paklusni ir nuolanki 15428 9| įsitaisę. Prie turtingų ūkininkaičių trinasi susnos valdininkėliai. 15429 9| važiuoti toliau pas savo ūkininkaites. Kad ir vietoje gerai.~ 15430 5| gaudė, važiuojant žingine ūkininkams su pilnu krūviu laukų gerovės.~ 15431 22| ūkį - jis rimtai ruošėsi ūkininkauti.~ - Atvažiuok kada, apžiūrėsi.~ - 15432 19| perkaręs. Grįžtum namo ir ūkininkautum kaip žmogus. Duonos pas 15433 5| grietinę iš bidono, užsimojo ūkininkė. Pirkėja kabino nagu sviestą 15434 2| kailiniukais, smulkus pamiškės ūkininkėlis. Pikta šlubio mintis bematant 15435 5| kopdavo įsmilkęs pilietis. Ūkininkui pasirodžius, prie jo ėjo 15436 7| metrais supjaustyto, jos ūkiška širdis nepajėgė atsisakyti. 15437 11| susirinkimus, paskaitas, skaitė ūkiškus laikraščius ir knygeles 15438 19| Ten, žalioje pievelėje, po ūksmingais lazdynų krūmais, nuošaliai 15439 12| tolydžio vis smilkdamas ir ūkuodamas. Ten tai telkšojo baisus 15440 7| šviesų žalumą ir į melsvą, ūkuojant tolumoje, kai vėjas dūko 15441 24| ir taip nirto kaip doras ūkvedys, negalėdamas pakęsti panašių 15442 3| Gerkim, Tiliau. Gerkim, uliavokim. Negyvai nusileskim. Vieną 15443 5| Kavalerai, kavalerai, čia un jūsu užtaisimas prigatavotas 15444 27| Patarnautojas narstėsi kaip ungurys tarp staliukų, skubėdamas 15445 1| kito negali.~ - Ar aš uniformos siekiu, Petrai? Juk tu žinai, 15446 3| snapą, tai nupūsiu kaip uodą. Ar supratai?~ Tas, matyt, 15447 3| Tik balos ir miškai. Tik uodai ir varlės. Tik moterys kartais 15448 15| kita praėjo jiems tylint. Uodas, plonai zyzdamas, lindo 15449 3| ten.~ - Kur puoli, kaip uodegon įkirptas!~ - Nesvyla 15450 15| dobilus, arkliai prunkštė. Jų uodegų ašutai švilpė, gainiodami 15451 4| kartas nemeluos - priskverbs uodegytę. Čiups trumpai, jog nespės 15452 13| troški tamsa, teskrodžiama uodo zyzimo, juos įsuko savo 15453 12| gražuolę be atsidūsėjimo kaip uogą murkt prarytų. Tegul ji 15454 3| nenukentęs išeidavo pasirieti su uogaujančiom bobom. Matė jis dulkančiu 15455 24| galėjo rūkyti? Tik jau ne uogaujančios bobos. Ir ne praeinantis 15456 3| maudavo miškan išsikeikti ant uogaujančių moterų.~ Valdžiai pradėjus 15457 16| Net pačios narsiausios uogautojos, nepaisančios gyvačių ir 15458 24| didelė rasa tebeplovė bruknių uogavimui išsibaudusių moterų kojas. 15459 13| Milė prikepė blynų. Visokių uogienių sunešė iš rūsio. Jis sakėsi 15460 18| patys brandžiausi riešutai, uogienojai nepaliesti, avietynai neišlaužyti.~ - 15461 19| kaip smalinyčia durpyne, uogienojams raustant ir sirpstant, gyvatėms 15462 21| nusipylusių stambiom aksominėm uogom. Tarp kadugių grakščiai 15463 18| mėtė, nešė. Ją daužė į uolotus krantus, į aštrius akmenų 15464 10| Skuto, tašė, skaldė beržus, uosius ir ąžuolus įvairiai namų 15465 27| alksnio lapas. Laiką jis jautė uosle, laiką, reikalingą šiuo 15466 17| Jeigu kokios, jei geras ūpas, tai nu... Negalėtumei skųstis. 15467 10| išgraužta vaga, kaip vanduo upėje, užgožtoje karklais ir juodalksniais, 15468 25| nusileidžiant į pakalnes, su upeliais ir tiltais per juos. Pro 15469 27| laukų kelelis, nusekusi upelio brasta šalia vieškelio ir 15470 16| velėnas. Vietomis ji buvo tik upelis, susiaurėjusi į keleto žingsnių 15471 20| sugerianti savin gausybę upelių. Jie visi nešė savo vandenis, 15472 14| lietus jau ne kibirais, o upėmis pylęs, ir taip klaikiai 15473 8| duodančios pradžią upokšniams ir upėms.~ - Aukščiau, daugiau!~ - 15474 11| akmenų pamatais įsibridęs upėn ir prisiglaudęs šonu prie 15475 4| Seniai vis tebeževernoja apie upių kasinėjimus ir durpynus. 15476 8| versmės, duodančios pradžią upokšniams ir upėms.~ - Aukščiau, 15477 23| kaip saulėje žvarbantis upokšnis su auksiniais dugno akmenaičiais. 15478 2| išimčių. Aš išsiaiškinsiu urėdijoje.~ - Nu, tai kaip dabar? 15479 24| tegalėjo žinią perduoti urėdijon. Urėdas - jau žymus valdininkas, 15480 4| naujausia žinia. Ką tik iš urėdijos atėjo. Valdžia nutarė sausinti 15481 24| kelio su girininkais, su urėdu. Visi iki vieno buvo paišini 15482 5| parduoti.~ - O kokioj urkštynėj lindėjai tas dvi savaites?~ - 15483 10| daugiau šviesos įneštų jų urkštynėn. Medžius nugenėjo aplink 15484 1| paguldyti ant šono iš visų urkštynių surankioti kirtėjai ir nuplukdyti 15485 5| iš savo sandėlių duodavo urmininkas Braudė, tuo palaikydamas 15486 5| atpažino Gužo arklį prie urmo sandėlio ir pamatė Veroniką, 15487 3| žemyn ir, duris pravėrus, uruliais mėlyno garo virto lauk. 15488 4| šmirinėdama kaip lapė apie savo urvą.~ - Tai ponia Doveikienė - 15489 6| šaknis, po kuriomis savo urvuose lindėjo lapės ir barsukai.~ 15490 3| matyt, suprato, nes patylom urzgė, šnairuodamas ir čiupinėdamas 15491 26| galingais traktoriais, jo urzgimo prisipildydavo visas rudens 15492 26| švietė, paryškinami švelnių ūselių. - Juk ketinau kada nors 15493 23| neužsėta dirva apsikaupia usnimis ir susivelia varpučiu. Ji 15494 24| ir kauges. Kiaulpienių ir usnių pūkai debesimis kilo nuo 15495 5| plėšė gerklę medinkojis ūsočius su laimės ratu, ir šalia 15496 11| taipgis, - barbeno krumpliais ūsorius stiklu padengtą plotmelę, 15497 12| neini žemuogių pasirankioti? Ut, tinajos, už mūsų laidarių 15498 10| visi buvo ar driskiai, ar utėliai, ar kokie sklypininkai, 15499 3| reikalų ir susidūrimų su uteniškiais kalamaškininkais, kaip amaras 15500 5| čyravo savo smuikeliu, o Ušvila, tvirtas vyras, kaip įkastas 15501 27| miškus. Vietomis jos buvo užartos, kitur užstatytos trobomis, 15502 1| pagalvoti apie save. Kai užaugino brolius ir seseris, jis - 15503 6| Gimtieji laukai jį, ramų, namie užaugintą vaiką, traukė tvirtai, nenugalimai.~ 15504 20| Ir dar mokytam, gražiai užaugintam, geriausiais keliais į pasaulį 15505 15| Apsėjau visus plėšimus ir, kas užaugs, rudenį sukrausiu.~ Krivickas 15506 14| anksčiau?~ Jis norėjo užaugti, pasidaryti savarankus ir 15507 12| netraukė, visa tai buvo svetima užaugusiai miestelyje, sunkiai besiverčiančio 15508 21| Veronikos jaukią krautuvėlę, užbėgdavo ir jie. Ji ir buvo toji 15509 11| skambėjo. Galėtų sustoti ir užbėgęs išversti alaus kokį kaušą. 15510 4| būsiu užmiršęs. Tai, sakau, užbėgsiu.~ - Senis išgerti eina, 15511 27| buvo tikras laimėsiąs. Tik užbėgti vidun ir pasiimti šautuvą. 15512 2| Vėl iš naujo perleido būrį užbliurkusiom akim, tartum siekdamasis 15513 14| ji puikiausiai tarpo jo užbrėžtame rate, neįsileidžiant vidun 15514 25| žiūrėjo į Basiuliškes kaip į užburtą dvarą. į visų prakeiktą, 15515 18| mažai betrūko, kad būtume uždainavę.~ - Kapuose?~ - Taip. 15516 9| Ir kuris ten velnias - uždainuokim trankią dainelę, kad mus 15517 19| pasikalbės. O paskui ir uždainuos. Kas jiems gali užginti 15518 19| Nieko nenoriu. Tik ką mes uždainuosim, kai vasara pasibaigs? Ar 15519 18| duobę, geriant ir mėginant uždainuoti. O tuo tarpu kita duobe 15520 3| lanksčios nugulėtų karklų vytys. Ūždamas sniegas smuko nuo slogų, 15521 13| sudarė vis tirštesnę vandens uždangą. Smarkiau ir smarkiau įsilijo, 15522 7| susilydydami į jaukų nakties uždangalą pabudusiai žemei.~ Braškanti 15523 23| įsiurbdavo savin, užklostydavo, uždangstydavo. Geresnio prieglobsčio savo 15524 21| prasiverždami pro plyšius ir pro uždangstytą langelį. Tokios nakties 15525 6| pušies kamienu aukštyn. Buvo uždara ir be jokio pašalinio garso, 15526 22| Vasara pasibaigs, ir po uždarbių.~ - Tas tiesa.~ O 15527 27| duris, tai aptemdama, jas uždarius. Ar jo gyvenime buvo panašių 15528 9| kaitros apglušinti paukščiai uždaro savo birbynes ir vėjas prisiploja 15529 18| Paskui klaptelėjo atsargiai uždaromos šeimyninės durys.~ O 15530 10| patenkinta merga kūkčiojo uždaru juoku.~ Vasara buvo. 15531 25| Kol išaiškins ir sugaus ir uždarys kalėjiman, dar visko gali 15532 8| Dabar jau trims mėnesiams uždarysim. Saugokis!~ Tilius sukando 15533 18| užtverdama praėjimą. - Kelias uždarytas.~ - Aš atsidarysiu. Paimsiu 15534 24| uždarė. Tik nieks negalėjo uždaryti gyvačių. Jos šliaužė pulkais, 15535 25| miglos į akis. Rūpesčių uždavė. Jis žinąs net, kas mišką 15536 26| ir surado miško uogomis uždažyto skysčio. Jis žandų nesuko, 15537 13| nespėjus nusirengti, kažkas uždeda garo.~ - Vargšas berniukas, - 15538 2| pavidalai, traškios jų šnekos ir uždegantis juokas. Taip mielas, taip 15539 22| įbruko į dantis cigaretę ir uždegė. Jam buvo neaišku, ar senis 15540 23| sakau, kad geriau būčiau uždegęs. Va. kaip pasakiau. Mat 15541 14| maniusios abi su Agne, kad uždegs visus miškus. O griaustinio 15542 2| ar ne.~ - Ot tai tau! Uždėjo kaip su mėšlakabe šake.~ - 15543 19| širdies atsikrenkštęs, ir uždėk. O tam patykojęs strėnas 15544 3| prasiveriančios durys jį beveik uždengdavo. Žmogus turėjo apeiti iš 15545 25| savin visas paslaptis ir uždengęs jas rusvu debesiu.~ Ji 15546 11| sapnuoja rytmečio sapną. Siena uždengta tirštai sulapojusių alyvų, 15547 18| svirdamas pakalnėn, pranyko, uždengtas sukilusių rugių aukštumos. 15548 18| ir nueinančiu. Medžiams uždengus reginį, ji susirado vietą 15549 10| mašinos nežinojo. Banda užderėjo - geros žemės neskundė. 15550 21| bus kaip žemdirbiui, gerai užderėjus laukams ir pelningai pardavus 15551 9| pagailo... Mes jam tuoj uždėsim. Kur tas tavo žmogus?~ - 15552 26| krabždėjo, lyg ant jos būtų uždėta nerami ranka. Plyšys pamažu 15553 3| miškakirčiams, apyniekiai uždirbantiems, parankesnės vietos nebereikėjo 15554 3| po lašelį. Ką mes būtume uždirbę, jei ne tavo galva? - svyravo 15555 21| Dviratį per dvi dienas būtum uždirbęs. Pinigus mėžia mėšlakabėm 15556 21| Sunkiai dirbo ir gerai uždirbo vyrai. Ūkininkėliai vylėsi 15557 15| paskaičiuotum, tai vargiai daugiau uždirbtumei prie melioracijos. Ano darbo 15558 15| Nepalyginamai sunkesnių užduočių jam buvo tekę spręsti ir 15559 17| mirti. Ji gerai atliko savo užduotį, ir todėl dabar taip nelengva.~ 15560 18| nebeatleidžianti. Galinti pasmaugti, uždusinti, užgniaužti žadą. Nieko 15561 21| Tačiau tetulytė velnių užėdusi. Ponas Mečislovas įsižiūrėjo 15562 5| reikia. Smuklėn vis daugiau užeidinėjo. Vis garsesne kalba ūžė 15563 5| ir ūžė. Kas pardavęs nėjo užeigon, tai su kaimynais šnekučiavosi