| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
15564 15| čia pat.~ - Tai nieko. Užeikim.~ Jis paėmė alaus ir 15565 18| smagesnį kastuvą ir laukė užeinant kalvio, pasižadėjusio taip 15566 6| jam sekasi.~ - O kada užeisi pas mus?~ - Kada nors. 15567 13| atsivežė.~ - Tai ir mes užeisim vynelio pagerti.~ - Gerai. 15568 5| Jie tik pavalgyti buvo užėję. Doveika atsiskaitė ir atsisveikino.~ - 15569 1| tratėjo ienos, cypė pavažos, užėjusios ant plikos šaknies, ir pliauškėjo 15570 12| galėtume pradėti pieninės užėmimą, taip sakant, įvesdinimą 15571 17| nebūtų per maži, su gyvūnija, užėmusia jai skirtas vietas prie 15572 5| smilko dūmų prietemoje ir ūžesy. Ant pjuvenomis pabarstytų 15573 18| kiemo, ji galėjo ir ilgiau užgaišti ir klausė mergaitės:~ - 15574 18| pasilenkdamas ir petim ją užgaudamas. Tuo pačiu, atlošdamas jos 15575 21| nugaros, ir kastuvai žvangėjo, užgaudami akmenis.~ Griovys jau 15576 1| kamieno ne ašmenim, o pentimi užgautos. Jas vilko glėbiais ant 15577 21| nugaros, žvangėjo kastuvai, užgavę akmenį, ir velėnos skrido 15578 20| tūžmasties? Sūnus jį buvo didžiai užgavęs. O dabar visa tai liko tolima 15579 15| nori.~ - Ar skaudžiai užgavo ranką? - klausė, pamatęs 15580 18| ar už jūrų marių, pamažu užgesęs ar ištiktas svetimuose miškuose 15581 26| Vėliau...~ - Aš užgesinsiu šviesą savo kambaryje. Taip 15582 23| kliūstelėjo ant kanapėlės, pirm užgesinusi šviesas. Ar ji buvusi prisnūdusi, 15583 5| degtukas užsidegė ir užgeso Petro rankoje, nepasiekęs 15584 27| į pabaigtuves, - papsėjo užgesusią pypkę šlubasis, nesikeldamas 15585 10| ateina prieškalėdy, - giedote užgiedojo plonai ir verksmingai moteriškė.~ - 15586 12| dar daugiau pastebimi lyg užgijusios žaizdos randai. Ji pabudo. 15587 27| mirtį senatvėje ir ką tik užgimę.~ Ir Doveika juto, kaip 15588 11| šiandien nesuspės, - karštai užginčijo Agnė.~ - Vidury savaitės? 15589 21| ir labai veikli.~ - Ar užginsi jai?~ - Vežios, vežios 15590 18| per akis brautis ten, kur užginta. Ten juk ir žolės vešliau, 15591 19| uždainuos. Kas jiems gali užginti daryti tą, ką nori?~ - 15592 23| medaliais ir ženklais, jei jam užgintų juos prisisegti prie švarko 15593 14| Sakytum, drignėmis būtų kas užgirdęs mergiščią.~ O mergiščia 15594 13| pro oleandrus ir fikusus, užglemžusius kambarį ir padariusius jį 15595 18| Galinti pasmaugti, uždusinti, užgniaužti žadą. Nieko neklausianti 15596 12| duburėlį smėlėtu dugnu, užgožtą medžių, ir kaip tik netoli. 15597 8| aikšteles, įkaitusias saulėje ir užgožtas krūmų ir medžių. Jie uždengė 15598 10| vaga, kaip vanduo upėje, užgožtoje karklais ir juodalksniais, 15599 23| tankiais karklų krūmais užgožtose sietuvose, polaidžio ledų 15600 2| ir taip pabliurkusių vokų užgriautas akutes, smeigėsi be jokios 15601 23| mirties.~ Šalti pirštai užgriebdavo jo širdį. Nes kartais jis 15602 21| kurs plonai ir aukštai užgriebia ir kurio balsas ilgiausiai 15603 15| pasitenkinama tuomi, kas matoma, kas užgriebiama nejučiom.~ Prie to dar 15604 19| tokiu stiprumu kaip nejučiom užgriebta elektros srovė. Vėliau jis 15605 17| nebuvę ant stalo, nes jie užgriuvę netikėtai. Bet praalkę gerokai, 15606 3| visas tabūnas vienu metu užgriuvo. Daugumoj tai aplinkiniai 15607 17| nužliaukta ežia, versdami užgriuvusius rugius nuo tako. Jie sėdėjo 15608 23| meilę ji turėjo išplėšti, užgrobti nagais ir išlaikyti, jais 15609 11| sniego gniūžtę kas būtų užgrūdęs, o nuo kaktos lyte lijo 15610 13| Šlubasis dėl to pasijuto užguitas ir, baltom dėbčiodamas, 15611 13| vis didesnę dangaus erčią užguldami ir paglemždami po savim 15612 13| rausva dėme išryškino veidą, užgultą obelės šakos.~ - Ant 15613 3| Gavėnia, negalima, - užgynė sesuo.~ - Gerai, kad 15614 23| rando jis jau nebegalėjo užgyti.~ Jis pasijusdavo plaukiąs 15615 12| beveik tamsu, o jau motoras ūžia. Ir jūs turėsit taip pat. 15616 12| skundėsi Tiliui, žiemai bėgant, ūžiančioj krautuvėlėj, kad čia galima 15617 11| pilnas, turtingas ir kvapą užimančiai troškus, jog salo širdis, 15618 24| taškėsi aplinkui. Skaudus ūžimas kilo iš miško. Rodos, tūkstančiai 15619 6| miškas kilo ir augo priešais, užimdamas vis didesnę ir didesnę regimojo 15620 19| Vyrai dirbo būreliais, užimdami atmatuotą plotelį ir stengdamiesi 15621 16| kiekvienai grupei savo barą, kol užims kryptį, praeis gerokai laiko. 15622 22| pilna svečių ir jo vieta užimta. Jis turėjo laukti, kol 15623 8| atsimerkė jis. Lyg nagais užkabindamas, drėskė tamsų, troškinamai 15624 16| Klausys, klausys.~ Užkabinęs vadžias už medžio, apžergęs 15625 10| Ji mokėjo atsodyti rožę. užkalbėti gyvatės kandį, atitaisyti 15626 18| malonus senelis buvo. Jis mane užkalbindavo, atėjęs prie pieninės. Pamokė, 15627 12| tikėjosi keletą litų viršaus užkalti, Gužienė - praplėsti savo 15628 12| gerame ūkyje, tolimiausiame užkampyje. Šiame nuošalume jis atrodė 15629 6| nurims ir sulapoję medžiai užkamšys spragas ir labiau sugniauš 15630 14| dolerį tramvajui, alui ir užkandai. Buvo tai ano pasaulio, 15631 7| užvesdavo, išsitraukę vyno ir užkandę sočiai dešrų iš Basiuliškių 15632 19| Vyrai skutosi barzdas, užkando, išgėrė alaus, atitaisydami 15633 24| rodos, paskutinę sekundę užkandusi beišsiveržiantį šūksnį. 15634 13| tai ji bėgsianti ruošti užkandžių ir gal spėsianti sugrįžti, 15635 16| ir užsukti valandžiukei. Užkąsim, atšvęsim. Kaip spėju, ilgai 15636 26| ji palaidota. Kad amžiams užkasta. Ir amen.~ - Kokis velnias 15637 24| nuvirintais dantimis. Kaip užkeikėjas jaujoje ant pinigų sieko. 15638 4| savęs savo pačios reikalams užkeiktą skaidriosios butelį su šaknelėmis. 15639 8| aukštinelki pasidrėbė, kojas užkėlę ant galų su visais batais, 15640 15| atrėmęs nugarą į vandens bosą, užkeltą ant ratų, su kuriuom vežė 15641 14| pradėję sektis? Ir būtų pavykę užkelti koją ant tokios žemės pėdos, 15642 21| pamautu ant pagalio ir užkeltu ant peties. Tada jau jis 15643 8| ir linksmybės amžinos. Ir užkietėjusios širdys tokiu metu apdrungsta 15644 7| kumelę, eržilas žvengė net užkimdamas.~ Ir iš veislinio padaro 15645 14| Aš jau mokėčiau nasrus užkimšti, nebijok.~ - Žinau, jog 15646 8| degute mirkytomis, nasrus užkiščiau, ir tiek. Dabar jau ji tyko, 15647 7| jog giliose slaptose tūno užkištas ilgesys kaip lik to palies 15648 12| pat, sugriebus nejučiom, užkišti už balkio juodai dienai. 15649 17| širdyse. Ji siekė dar toliau, užkliūdama Laumakius, įsrūdama jų šventoriun 15650 1| brūkšnį ir griuvo, lengvai užkliudydama kitus medžius. Nuo jų pakilo 15651 2| Pasisaugok geriau tokio. Užkliudys netyčia ir parmuš ant žemės. 15652 6| Gužu, netikėtai pasisuko ir užkliuvo žvilgsniu dvišypį priemenės 15653 7| slūgstąs vanduo juos ir paliks, užkliuvusius už krūmų, apneštus žole 15654 23| krintančią ant sprando ir užklojančią pečius, akis įspyrusi tolybėn 15655 1| palaukes.~ Dangaus skvernas, užklojęs balkšvą, negyvą tyrelio 15656 2| nutempta žemyn, visiškai užklojo viršutinį palūpį ir taip 15657 20| pudurėliai jį apsėmė, paskandino, užklostė šakelėmis, varpomis ir žiedais. 15658 23| šepetys juos įsiurbdavo savin, užklostydavo, uždangstydavo. Geresnio 15659 1| plaštakas, kad galėtų jomis užkloti pusę stalo, trumpais storais 15660 20| Niekas be jo čia negalėjo užklysti. Niekas - be jo ir be tų, 15661 8| barkštelėjo ant grindų, ir Jonas užknarkė.~ Myli Basiuliškių moterys 15662 22| pat vietoje ant šono ir užknarkti. Už stalo snaudė Jonas, 15663 2| dūmų, vėlėsi po ilga ir užknebusia kaip kobinys nosimi. Įsispraudęs 15664 8| tarpvartėje, ir čia ant jos užkrapeno klebonas, pluošdamas iš 15665 12| Jeigu kuočes, tik ant kramės užkrapentum.~ Et, tegul sukapoja 15666 12| matant ant miltų maišų užkrautus ir virve pririštus grebežius, 15667 19| merginą, ir ji kaip akuotas užkrėtė akį. Neišimamai, neišplaunamai. 15668 21| gerokai. Kakta jau blizga kaip užkulas, bet už jos tėvą vis tiek 15669 9| pasipuošusi, aukštu batuko užkulniu liesdama grindies lentą. 15670 24| bulvėmis ir surūdijusiu užkulu, nukniauktu iš šeimininkių, 15671 10| senojoj troboj. Tėvai nelaukė užkurio, bet žinodami, kad vienąkart 15672 4| tarp miškų. Ant mergų kaip užkurti.~ - Saugok, Gužien, dukteris. 15673 10| paširdžius... Ugi...~ - Ir užkuteno. Nu, žinoma, taigis. O kur 15674 1| tau geriau.~ - Atlydys užkutrino žmones, - tarė Petras.~ 15675 12| eibės reikalų. Jis pasakė užkutrinsiąs centrinės pienininką, kad 15676 7| aklai. Geriausia naktį ir užlakiuose, kur nekliudo plaukiančios 15677 11| Agne. Lauktuvių.~ Ją užlaužė kampe, bučiavo, spaudė ir 15678 26| pasielgęs. Savo vietą ji užleido, bet visa kita pasiliko. 15679 18| sulindusios po serbentais, užleidusios baltus vokus ant stiklinių 15680 6| alksnių ir lazdynų, pamažu užleidžiančių vietą skursnoms puselėms 15681 10| Neryk tiek daug, ne pjovimui užleista.~ Ji ir nerijo daugiau, 15682 7| kada ji veršiuosis, kada ją užleisti, kada šerti sustiprintu 15683 10| patyrelio balas, už paupio užliejamus karklynus, už miško lūžtančius 15684 26| įtemptiems raumenims ir juos užliejant atvangai, lyg snauduliui.~ 15685 22| nutilo staiga, lyg vandeniu užliejus. Šunes lojo ir skalijo. 15686 10| plunksnuota gyvūnija būtų užliejusi gyvu tvanu laukus ir miškus.~ 15687 26| mirtinai saldaus gėrimo, užliejusio akis ir protą, visą žemę 15688 13| toje sukilusioje ir krantus užliejusioje jūroje. Grėsmingoje savo 15689 25| iki didieji rudens lietūs užlies ir paskandins. O lietaus 15690 24| Ten šėlo ugnis, kurios nė užliesi, nė užslopinsi, nors viso 15691 7| nori.~ Rausvai saulės užlietas, jis visas pasidarė vario 15692 18| eigulio namo stogu, saulės užlietoje pamiškėje. Ir čia, kaip 15693 11| šypsena ir krabždėjo lyg pelė, užlipindama paketėlį.~ Grindų lentos 15694 20| daili koja niekad nebuvo užlipusi ant stangios ežios žolės. 15695 24| šeimininkių, išsistovėjusiu užlose didžiulėse taukinėse. Gandrai 15696 20| šaka, ir todėl staigiai užlūžtantis. Ji buvo mįslė ir migla, 15697 2| nenumatytai ir grėsė jo planams ir užmačioms. Pagaliau kas gi? Spjauti 15698 12| ruduo ir žiema. Bet visi užmanymai dužo į šipulius, pažvelgus 15699 16| Jeigu bus spenelis užmautas ant kaklo, tai gal? - iš 15700 24| centnerių miežių salyklui užmerkti iš naujo. Negirdėta, kad 15701 14| ji vėl prisiglaudė ir užmetė ranką ant jo tamsiai įdegusio 15702 6| paraitojęs rankoves, švarką užmetęs ant ryšulio, pamauto lazda. 15703 13| Ji sėdėjo už stalelio, užmetusi koją ant kojos, laukdama, 15704 13| panašų į šį. Kai ji trynė užmiegotas akis, kuriose nebuvo išnykę 15705 8| supčiaus, dieną ir naktį, kol užmigčiau. Kol...- svajojo Agnė, švytuoklei 15706 14| Kokia baisi jėga slypi užmigdyta vėjinio malūno sparnuose! 15707 4| vaizduotės reginiais. Ir užmigęs, sapne, glėbesčiuos pagalvį, 15708 11| kėdė ar kas, ir vėl nieko. Užmigo vėl, matyt, tinginės mergos - 15709 26| nestatyčiau. Surimtėsi ir užmirši - tikina jis. To tai nesulauksi 15710 19| sutilpo.~ - Išgerk ir užmiršk.~ - Duokš! - Tugaudis 15711 5| Žeimys. Bet suk juos kelmai, užmirškim, - vyras pasipurtė ir prisimerkęs 15712 16| sklidinai pripiltas ir užmirštas viduryje kemsotų, žalių 15713 14| vyresnios sesers šypsniu, užmiršusi kasdienius susikirtimus, 15714 15| persiprašau, pons Doveika. Aš užmokėsiu už pusbonkį, ką pastatei.~ - 15715 2| jokių sunkumų. Jiedu ir užmokesnį didesnį galėtų pasiimti. 15716 4| bonkelytę. Nereikia pykti. Bus užmokėta.~ Veronikai ne tas galvoj. 15717 12| Ji prisiminė, kad reikia užmokėti, ir nusigando supratusi, 15718 7| Neatsimenu. Miegojau kaip užmuštas, be sapno. O gal?..~ - 15719 21| Tilius tokį turėtų vietoje užmušti. Ir jis tą padarytu beregint. 15720 27| Palauk. Ko gi jis gailėjosi? Užmuštojo, nušautojo Krivicko? Už 15721 7| sekasi geriau ašuto kilpa. Užnėrei kilpą, ir žuvis kaip branktas 15722 11| popiermalkes iš vandens. Grandinę užnėrus, ištisomis krūvomis traktorius 15723 27| užmirš greičiau, negu smėliu užneš jo įmintas pėdas. Jis nesulaukė 15724 5| aišku. Kartą susilažino ir užnešė į antrą aukštą maišą avižų, 15725 3| galva braukdamas lubas, užniko raityti rankoves.~ Rėksnys 15726 24| pagalvojo, kad pieninė pleška, užniršę, kad ji mūrinė. Eigulys 15727 5| žiūrėjo prieš saulę.~ - Kad užperėsiu su samčiu, tai bus.~ - 15728 23| Prusnos jo nešluostytos nuo užpernykščių metų. O tas geltonkartis 15729 9| įsiskverbė į visus plyšius, užpildydama erdvę gaižiais garais, kurie 15730 1| pasiusk.~ - Nebekrutės, kai užpilsi gerą mierą.~ - Aš rimtai, 15731 19| Tik kad grįžti nėra kaip. Užpjautų ten mane visi be peilio. 15732 3| kalamaškininkais, kaip amaras užplūstančiais visus viešuosius darbus, 15733 17| greitai neteksi. O ką manai? Užpulsim kuria naktį ir pagrobsim. 15734 16| nudrėbdamas į kelio dulkes užpuolėją.~ - Valio! Valio! - subliuvo 15735 26| pašaukė. Kažkokio vyno ne vyno užpylė, - melavo toliau Tilius.~ 15736 19| staigaus raudonio, žarijomis užpylusio veidus. Jis nesuprato, kodėl 15737 22| Ir prieš padegant užramstyti duris. Ir palaukti palangėje 15738 21| šnervės išsiplėtė, skruostai užraudo. Ji buvo graži ir gaiviai 15739 26| jį svaiginamai purtė ir užraugė nerimu. Jis pajudino įmigusius 15740 22| išvyti iš kamarų ir seklyčių. Užraugti alų, sudoroti paukščius, 15741 12| tik tas jau velniui dūšią užrašęs ir susidėjęs su juodašimčiais.~ 15742 25| atsižadėti ir turto, kurį užrašo. Ir už tai - tik nukaršinti 15743 5| ant naginių buvo kreida užrašytas skaitmuo. Kartais 10, kartais 15744 17| prieš jūsų sūnų.~ - O užsakai?~ - Jokių užsakų. Iš 15745 17| O užsakai?~ - Jokių užsakų. Iš dekano gausim indultą. 15746 5| žymės.~ Kol neatnešė užsakymo, nebuvo kaip nė kalbos pradėti. 15747 21| bet visi kampai griovkasių užsėsti. Nieks jos ir neleistų. 15748 26| išsilenkdamas arimų ir rugiais užsėtų dirvų. Iš viso ko matėsi, 15749 24| ir pražūti savaime. Ratas užsibrėžė ir ugnį uždarė. Tik nieks 15750 16| turėjo neribotus įgaliojimus. Užsibrėžtam tikslui jis turėjo sutelkti 15751 12| prarytų. Tegul ji langus gerai užsidaro nakčiai. Bet ką reiškia 15752 5| Ranka? Niekai. Šašelis užsidėjęs, tai laikau aprištą, kad 15753 16| sugniaužęs kepurę. Paskui užsidėjo ir koja paspyrė akmenį, 15754 5| didelį nesmagumą.~ - Užsidirbau, Petriuk. Taip jau reikėjo, - 15755 14| telaukia sutarto laiko ir užsidirbtų pinigų, kad galėtų tučtuojau 15756 4| kelių varsnų girdėjosi. Jis užsidūrė ant savo piemens.~ - 15757 27| Geras šautuvas ir brangus. Užsieninis. Tik dideli ponai tokius 15758 22| žurnalus išsirašanti net iš užsienių. Pas ją tik pirklių žmonos, 15759 14| sparnuose! Gal jis susimaišė, užsigalvojęs apie rūpesčius ir bėdas! 15760 17| Paskutinę savaitę prieš užsigavint. Jau kad nubrėždavo, kad 15761 21| apvertė kėdę ir skaudžiai užsigavo kelį. Ją paėmė staigus pyktis, 15762 21| tiek dar jaunesnis. Žmonos užsigeidęs jaunikaitis. Jaunos, gražios 15763 21| iš kokios parapijos. Ji užsigeidžia būtinai tokios, ir jau baigta. 15764 16| prabangą kelionėje? Dar mergos užsigeisi, sekretoriau, - kariškai 15765 17| šveitęs be duonos ir sviesto, užsigerdamas alum. Kurį vadino viršininku, 15766 27| Tik panyrino šešėlin ir užsiglaudė už medžių, tikėdamosi šį 15767 3| ne. Visa didžiulė aikštė, užsigrūdusi ir sandariai užsisklendusi 15768 3| kad ji tik krautuvėlės, užsigrūdusios tarp miškų ir lieknų, savininkė. 15769 7| žandai narinosi kandant. Užsigulę dubenis, srėbė papusdami, 15770 3| kur nederla.~ Každaila užsigulo ant prekystalio, per savo 15771 1| Tai tik pradžiai. Aš gal užsikabinčiau. Ir prasitrynęs ko nors 15772 16| jiems parodysiu, snargliams, užsikabinėti!~ - Každaila, sakau tau, 15773 6| išsipjauti lazdą ir pasiejus užsikelti ant peties. Motina nustebo, 15774 24| Ir. pats nebegalėdamas užsikęsti, bėgo pas Doveiką ir jo 15775 14| latako maišą. Kai miltai užsikimšo, jį pradėjo šaukti. Paskui 15776 5| šulinio pompa, už pančio užsikišęs kirvį ir vienrankį pjūklą. 15777 6| Šaukštą ir būsiu užmiršęs užsikišti už aulo. Šiaip viską turiu.~ - 15778 3| nors pranašesnė? Tilius užsikniaubė, kakta paliesdamas stalą, 15779 21| sekmadieniais savo armoniką, užsikoręs ant viškų, o ką daugiau? 15780 26| krautuvėlėje nykiai dūzgė užsikorusi musė, ir varpelis virš durų 15781 11| skardos kaminas, retkarčiais užsikosėdamas ir išspjaudamas mėlynų dūmų 15782 13| ratų. Ir pieninės motoras, užsikosėjęs ir išspjovęs keletą kąsnių 15783 1| motinai nelygu, - Petras užsikosėjo, per giliai užlupęs dūmą. 15784 14| negalėjo vienas ant savo galvos užsikrauti brolių ir seserų paruošimo 15785 24| senstelėjęs daugiau. Rūpesčių užsikrovė sau ant sprando. Pjauna 15786 21| per daug aiškiai taisosi. Užsikurs sau pirtį kada nors. Motera 15787 15| neketino likti skolingas. Tai užsilieka atminty ilgam. Tokiu metu 15788 25| Rankoje odinis portfelis, užsilikęs iš jo valdymo laikų. Jis 15789 24| antrininko didžiulę statinę, užsilikusią dar nuo pavasarinio darymo. 15790 24| alaus užsimanėte?~ - Užsimanėme. Bet, Viešpatie, kaip tu 15791 24| atsitiesė.~ - Ir jūs alaus užsimanėte?~ - Užsimanėme. Bet, 15792 10| Ši tik kikeno, kikeno ir užsimerkė.~ O vėlai rudenį Zuzana 15793 14| užeina tokios nykios mintys. Užsimerkiu ir matau, kaip neša mane. 15794 6| Tilius pasiėmė savo ryšulį, užsimetė švarką.~ - Palydėtum, 15795 2| samprotavo žmogutis, užsimetęs ant pečių nušutusius kailiniukus.~ - 15796 27| išsisukinėjimų, kai tik užsimindavo, kad jau patsai laikas susilaukti 15797 17| Ar ne tėvas laiške buvo užsiminęs kažką apie dokumentų sudarymą? 15798 27| atsitraukė Doveika, tartum užsimodamas.~ - O tu, Petriuk, taip 15799 4| atsitraukti tiek, kad užtektų užsimojimui, ir vožė visa jėga. Apačioje 15800 15| piktumais - kur tu, toli? Užsimosi lazda, tai lazda ir atkars. 15801 16| Ir, kad čia ne juokais užsimota, rodė tokie dalykai kaip 15802 24| sugrįžę, nugalėję ugnį ir užsipelnę poilsio. Triukšmas ir klegesys 15803 18| būt, vis vien jau to yra užsipelnęs, kad pasikalbėtumei su juomi 15804 23| pirštai.~ Ji mušė ir užsipuolė tolimuosius ir visai nepavojingus, 15805 11| Dar ne.~ - Tai užsirašyk. Galima ir pas eigulį. Kito 15806 11| O teisybė, ar jau užsiregistravai prie kasimo?~ - Dar ne.~ - 15807 8| ruožais pro langus. Jis užsirėmė ant užtvaros, paveiktas 15808 15| sustabdė arklius paežy, ir užsirūkę pūtė dūmus į dangų ir šnekučiavosi. 15809 27| tiek, bet degtienės jis užsisakė atskirai.~ Išgėrus atsirado 15810 25| puikuolė, apmulkinusi senį ir užsisėdusi ant jo gero. Ji turbūt ir 15811 3| užsigrūdusi ir sandariai užsisklendusi miškais ir lieknais, žliaukiama 15812 20| Toks pasalūnas ir taip užsislėpęs tų namų žmogus? Tų gerų, 15813 11| mojo pieninės link. - Užsisodinsiu ant grietinės bidonų ir 15814 10| klausė ganytojas.~ - Kad užsispyrus nelaboji. Nesako. Sukapok 15815 22| galvą. Rodos, jis buvo tik užsisvajojęs. Pakėlė nukritusią pypkelę 15816 17| gyventi, - atsiduso Agnė užsisvajojusi. Užtat tik mergos ir terūpi. 15817 1| sakysim. Išvirkščią megztuką užsitrauki ir, beplėšdamas žemėn, visas 15818 20| basa, beveik vienmarškinė, užsitraukusi trumpą sijonėlį. Ji numetė 15819 24| uogas iš tyrelio samanynų. Užsitraukusios storas vilnones kojines 15820 15| planavo ką kita? Kas jį užsiundė ant prižiūrėtojo, kas vijo 15821 9| pasielgė visai piemeniškai, užsiundydamas tą nenaudėlį. Bet Laurynas 15822 20| Krivicko daržinę. Kai ji užsivers iki čiukuro javais, niekas 15823 20| kojas ir našta kaip kalnu užsivertė ant pečių. Jis vaikščiojo 15824 24| įkaitintas keptuvės dugnas, užsivožė stačiai viršugalvyje. Gal 15825 26| numetant lapus, vilkui - užsiželdant žiemos gaurus, lokiui - 15826 11| langą jis ateitų, nakčiai užskleidus sparnus ant miško ir užsnūdus 15827 13| Akmeninė miego ranka jį užslėgė tuo pačiu akimoju. Ir iš 15828 13| taukšti ir kvailioti. Žodžiais užslėpti nelygų ir išdavikiškai karštą 15829 13| karves. Pilnas grasinimų ir užslėptos didybės, jis šnypštė ir 15830 7| Po vakarienės, po ruošos užslinko tylus vakaras. Rykavo pempės 15831 24| ugnis, kurios nė užliesi, nė užslopinsi, nors viso valsčiaus marškinius 15832 5| šaligatvio prieš saulę, kepurę užsmaukęs ant akių, nugarą atrėmęs 15833 11| užskleidus sparnus ant miško ir užsnūdus tėvams kitame gale.~ - 15834 24| užsidegę ant kupros. Vaiką užsodino ant dviračio ir pasiuntė 15835 27| paguldė ant ežios. Vienas užspaudė jam akis.~ - Bet kodėl 15836 18| ir palaiminga miego ranka užspaustų perštinčias akis.~ Jos 15837 17| Gerai, matyt, buvo užsrėbęs, jei taip pasakė, - nusistebėjo 15838 22| į savo brangią savastį, užstatytą kitiems, atiduotą taip sunkiai 15839 27| jos buvo užartos, kitur užstatytos trobomis, ir jis, nuojautos 15840 22| išmintu taku... Takelio vingis užstojo žiburiuojančią aikštę. Balsai 15841 20| tarpais jo galva dingdavo užstota rugių, nubraukta nusvirusios 15842 14| suimti pirštais. Kamštis užsukamas, sidabrinis ir taip įtaisytas, 15843 20| Tokie dvarininkai kartais užsukdavo į Basiuliškes. Gerą alų 15844 16| taip ir maniau. Būtinai užsuksim - nudžiugo inžinierius.~ - 15845 26| Tave palydėsiu ir užsuksiu pas eigulį pasiteirauti. ~ 15846 25| Pėdos į vidų knerptos, ir užtai greičiausiai jis vietos 15847 27| Va, pasižiūrėkit. Visas užtaisas kaip sauja suvarytas krūtinėn. 15848 5| kavalerai, čia un jūsu užtaisimas prigatavotas specijalnai! - 15849 13| pliauškimu kaip kerais bus užtaisiusi pinkles. Ir dar tokiu metu 15850 24| bent alelis.~ - Gerą užtaiso Jonas.~ - Į sveikatą 15851 27| stambieji šratai ir dideliu užtaisu, kuriuos sudėjo po gaisro 15852 27| nebuvo galima įžiūrėti, užtamsinto dvigubai sutirštintų šešėlių. 15853 3| kad apiekūną turim tokį ir užtarėją mūsų prasčiokų. Aš tuojau 15854 26| gausiai atidavusi žemė grimzdo užtarnautan poilsin, šiltai apsiklodama 15855 27| Mieliems... Ir jai taipogi. Užtataigi. Ji net negalėjo įsivaizduoti 15856 15| sąskaiton.~ - Būčiau užtekęs, jei ne drabužių eilutė. 15857 9| Žeimiui sėsti, nes vietos užteksią. Bet kur jis tau. Jis ketino 15858 8| didžiau. Ne, negali jai užtekti, kad ir labai puikios, radijo 15859 20| Ji buvo mįslė ir migla, užtemdanti sąmonę. Bet ji buvo gyva 15860 13| naujas dėžules. - Dabar užtepsime kamparo mostimi. Skauda 15861 14| prisisėmusi narsos ir besąlyginių užtikrinimų, tačiau per daug įsierzinti 15862 7| negulėjo po to. Švarūs,- užtikrino merga. ~ Ir išėjo jie 15863 8| kokios laimės, tai danguje užtikrinta vieta ir linksmybės amžinos. 15864 20| kas joje vyksta. Bet būti užtiktam vietoje, kur neseniai kažkas 15865 13| didžiuliai akmenys. Stambūs lašai užtiško ant jų kaktų.~ - Bėgam! 15866 8| ir gera. Kažin ką linksmo užtraukė, pabaigęs darbą, lyg pabaigtuvėse 15867 16| išeina pas zimagorus ir užtrauks jam nešlovę. O kas jaunimui 15868 9| kur į akį. Visam valsčiui užtrauksi bėdos.~ Naktis vėsi. 15869 26| tik neprivėrė jos rankos, užtrenkdamas duris? Per smarkiai jas 15870 18| kibinamos mergiotės, gal piktai užtrenkiamos durys ir po to seką garsai? 15871 25| prapliupo ašarų sriautu, užtrenkusi už savęs kamaraitės duris.~ 15872 24| įnirtę gaidžiai. Ir ugnis užtroško, lyg ant jos kas būtų papūtęs 15873 18| kiemą.~ Ilgai ji nemanė užtrukti. Žvakių mirkčiojimas žalioje, 15874 1| negerai, kad taip ilgai užtrunka. Ir tariamieji malonumai 15875 8| langus. Jis užsirėmė ant užtvaros, paveiktas savotiškos nuotaikos, 15876 22| neapsikęsdami sugraužė visas užtvarų kartis, kur mėšlo krūvos 15877 18| neleisiu, - ji išskėtė rankas užtverdama praėjimą. - Kelias uždarytas.~ - 15878 20| nupirkti. Tvorą naują gal užtvers klebonijai.~ Jis suspaudė 15879 3| lieknais, žliaukiama upės ir užtverta tyvuliuojančio tyrelio ežero, 15880 16| dygsniais varėsi į aukštį, užtvinusios plotus gaivia žaluma, atsirėmusia 15881 24| įkaista. Šnypščia, kai vandens užtyška.~ Ar Doveika matė jį 15882 5| toli, horizonto krašte. Jis užuodė eglišakių dūmų ypatingą 15883 7| savo dėslumu. O už tvartų, užuodęs svetimą kumelę, eržilas 15884 21| Moteriukė išmano reikalus ir užuodžia, iš kurios pusės vėjas pučia. 15885 14| vaistų?~ - Bet kokių. Aš užuodžiu, - ji apžiūrinėjo ranką, 15886 22| atokiau kiemą. Pastebėjo ir užuolanka iš kitos pusės atbėgo Monika. 15887 8| ir ledaka darąsi. Miško užuolankoje, apsaugotoje nuo vėjų ir 15888 23| pieno bendrovėn. Ji ateidavo užuolankomis mišku, krūmais ir upės pakraščiu 15889 11| atvangos valandos, skandinamos užuomaršoje ir svaigime. Ir iš tolo, 15890 19| atėjo ir nusivedė. Viena užuomaršties valanda persmaigstė gaires, 15891 18| apglėbiančio ir nusinešančio užuomarštin. Ir, kramtydama lūpas, šnabždėjo: 15892 27| sužinoti aplinkiniais keliais - užuominomis, pagyromis, bet užteko ir 15893 26| tokių metų, kad kalbos ir užuominos jo vaizduotę kaitino iki 15894 17| kokių, kad ir kukliausių užuominų, jos manymu, jai nebuvusių 15895 23| medžiui reikia miško ir užuovėjos kaip žmogui draugų ir brolių.~ 15896 10| pripažino, kad spartina darbą ir užvaduoja rankas. Įtaisė karvėms sietus, 15897 11| galingai ir nenuslepiamai užvaldęs šią trumpą susidūrimo su 15898 15| Jis energingai siekėsi ją užvaldyti, įsigauti jos vidun, pasiglemžti 15899 7| plunksnos, keičiant pagalvių užvalkčius. Ir kliombų lakai nušvito, 15900 10| Nu, ar matyta kur? Toks užvargęs, nugybęs, kaip milinė pirštinė. 15901 5| einančio išilgai smuklių su užvažiuojamais kiemais, buvo vieta, nuo 15902 3| sniegas smuko nuo slogų, užversdamas tarpdurius ir palanges. 15903 2| surūdijusiomis paltimis aukštas užverstas. Nė šunys neėda. Bet kai 15904 7| nematydavo. Jie net dainą užvesdavo, išsitraukę vyno ir užkandę 15905 18| apmaudo, kad gali ši niekadarė užvilkinti jos valandą, kad gali nežinia 15906 23| kurias galima palyginti su užvilkintu pavasariu, su pavėlavusiu 15907 21| vis tiek vertėtų laikyti užšautas. Juk gali atsitikti taip, 15908 25| ji būtų galėjusi duris užšauti ir išeiti visai dienai į 15909 10| grasindamas kurią dieną užželdinti patį vienkiemį.~ Kol 15910 3| ĮVAIRIŲ PREKIŲ KRAUTUVĖ. V.GUŽIENĖS. Šalia, ant kitos 15911 12| šakom žybčiojo švento Jono vabalėliai. Mandagus tamsiaplaukis 15912 5| Banditai!~ - Ypač tas vachmistrėlis Žeimys. Bet suk juos kelmai, 15913 12| išrikiuoti prieš kuopos vadą patikrinimui ir giedodami 15914 14| apsitrynusių ir gerai atrodančių. Vadams jis įtiko net nesistengdamas, 15915 1| gali būti pilnas. Kuopos vadas pasirašė, o jo vardas ir 15916 1| beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo 15917 16| nusiklausęs, kas ką ir kaip vadina. - Aš norėjau paprašyti 15918 14| geležinkelių kompanijoje, vadinamoje Santa Fe. Didelė tai buvusi 15919 22| kietų, negailestingų lankų, vadinamų visokiais vardais. Vienas 15920 4| Tai, - numojo žmogus. - Vadinau. Nėjo. Sakė palauksianti. 15921 14| ir plaukus rauti, galės vadinti visokiais vardais ir garbstyti... 15922 23| kitam. Seno ūkininko išmone vadovaudamasi, kad diena, prasnausta pavasarį, 15923 25| bažnyčios chore, kuriam vadovauja vargonininkas. Gražiai gieda 15924 13| bulvių maišą. Vištų būrys, vadovaujamas gaidžio, strapinėjo apie 15925 24| eiti visi. Griovkasiai, vadovaujami savo kultūrtechnikų, eigulių 15926 15| neužsigrūdinusi rūpesčiams ir vadovavimui. Kad ir bandė pamažu pratinti, 15927 22| su tuo stamantriu vyruku, vadovavusiu miško darbams. Nieko ypatinga 15928 6| nebūsiu stoties viršininku nė vadu. Nebūsiu, Agne.~ - Ir 15929 24| Jeigu meluoju, tai save vaduoju. O jei tu vagi, tai kur 15930 8| susigėrė. O daugiau jau vaduokitės savo galva. Kas kur eis, 15931 21| Ir savo smulkiu pirščiuku vadžiojo jo delną, jo juodas ir kietas 15932 18| kaip vėjas mergina. Ji gali vadžiotis jį, persikreipusi žiūrėti 15933 24| tai save vaduoju. O jei tu vagi, tai kur tu dedi?~ - 15934 20| tuo nuostabiu reginiu kaip vagis, įsilaužęs miesto iždinėn 15935 14| Kas savaitę sustodavęs vagonas, apkaustytas geležim ir 15936 14| viršum išsitrynė ant šiaudų vagone, kelionėje per Sibirą, Baikalo 15937 11| vargingoje grįžimo kelionėje - vagonuose, pirtyse, karantinuose. 15938 13| toliau, dirvoje žymėjo dvi vagutės, du šviežūs brūkšniai.~ - 15939 3| ištraukydavo muštynėms ir vaidams greiti jauni vyrai. Pavasarį 15940 18| apskaičiuotais judesiais ir kaip vaidiniai sumirga išvargintose akyse. 15941 3| šviečiantis, boluojantis vaidinys. Kieno jis? Tos rankos ir 15942 7| pavienio šunies vampsėjimas vaiduokliškai kapojosi vėsioj pavasario 15943 13| lietaus gavo ir jo sklypas Vaidžiūnuose, kurį dirbo pusininkas. 15944 16| atsikratyti minties, kad tie vaikėzai gali ne vienam darbą atimti.~ 15945 22| ir atsirems jo dviračio. Vaikinams nieko net nesakys. Jie patys 15946 12| netikėtai greitai.~ Gauja vaikinų, imančių algas ir besitrinančių 15947 3| Pakumpusiu nykščiu dūrė vaikinui į pagerklę ir tėškė delnas 15948 10| į šoną kaip kobinį kokį, vaikio, matyt, iš anksto pamokytas, 15949 17| tokia sveikata, kad būsimų vaikių klausimas jau beveik nebekėlė 15950 7| Dar čia pagrėbstyti, vaikiukai, dar tuos pagalius sustatyti 15951 23| Nebūtų ko. Ar gaila, kad vaikiukas užsimanė pasižiūrėti, kaip 15952 22| apie sūnų ir brolį. Jie vaikiška giedra tikėjo viskuom - 15953 23| Bet pastebėjo laiku ir vaikištį iš medžio išpurtė lyg šunų 15954 14| prireikdavo keleto metų. Jo vaikystė buvo numesta užpakalin. 15955 10| neiškėlusi iš tėviškės. Vaikystėje nugalėjusi raupus, didelį 15956 11| su kuriuo žiemą dirbo. Vaikyštis spoksojo visą laiką į jį, 15957 4| karpo ausim, aplink ją vaikščiodamas. Bet jis turės susimesti 15958 25| su ja kalbėdavosi, kaip vaikščiodavo ir klausydavo tartum vyresnės 15959 7| Dabar, sako, su stikline vaikščiojąs. O dantų Gužienės troboj, 15960 27| vaikščiotų ramiausiai, kaip yra vaikščiojęs šimtus kartų. Mažų mažiausiai 15961 25| tik nori. Su kuom tik nori vaikščios ir šoks. Šokių vakarėliai 15962 27| nebūtų išgirdęs ir dabar vaikščiotų ramiausiai, kaip yra vaikščiojęs 15963 1| skiria. Pasipraktikuoju ir vaikštau po peroną raudona kepure 15964 15| vartus iškėlė, perpintus vainikais, ir po jais duonos riekė 15965 2| naktis iš eilės. Nelyginant vainiku kokiu. O tai prieš atmainas 15966 21| visiems, tai jau nebėra kada vaipytis ir kaitintis saulėje.~ 15967 21| buvo ranka uždėjusi ant vairo ir su dviračiu slinko kartu. 15968 23| Nespėjo prinokti soduose vaisiai, kai juos purtė, nuplėšdami 15969 10| sunku skirtis su savo žemės vaisiais. Kol jie tavo klėty, tai 15970 10| taipogi, jog šaka, kuri neveda vaisiaus, turi būti nukirsta ir sudeginta 15971 20| naujo sulapotų šviežiais ir vaisingais žiedais. Jis pats sau pasidarė 15972 18| mirusi. Ji buvo nunokęs vaisius, kritęs nuo šakos į žolę 15973 17| subrankintu, kaipmat išvarę. Tais vaistais gydyti jis neketino. Bet 15974 5| išdėstytos sėklos, žolės, vaistažolės, šaknelės, svogūnų pynės, 15975 11| pasauliui sužysdami skaisčia vaivorykšte. Žemai, dauboje, žvangėjo 15976 14| nuotaikos ir lauktuvių. Milė vaizdingai pasakojo, kokia baisi buvusi 15977 27| juodi, lipniai tiršti lašai. Vaizdingoje gaisro pašvaistėje jie atgavo 15978 17| nueitąjį kelią, vienu ryškiu vaizdu prikeldama daugybes kitų, 15979 1| jau treti metai laukia, - vaizdumo dėlei pridėjo.~ - Jis 15980 9| Kokį valdininką jis čia sau vaizduoja?~ - Kas toks būsi? Ar 15981 6| proklamacijomis apsilipdęs, kaip vaizdžiai pasakė eigulys. Dabar jau 15982 9| koks skirtumas? Vis tiek vaišinasi viskuom, kas geriausio ant 15983 17| jiedvi sukosi su Monika, vaišindamos Doveikos svečius. Kažin 15984 12| bedėkojant už pusryčius vaišingai šeimininkei, subildo krautuvės 15985 24| palies toksai begalinis vaišingumas. Bet eigulys Baikštys dėjosi 15986 22| karščiu ir noru patikti. Ją vaišino saldainiais, tiesa, jų pačių 15987 17| pasivažinėti, kol ponai vaišinsis. Čia pat, po mišką.~ - 15988 4| pripiltų.~ - Yra čia ką ir vaišinti, - stebėjosi Doveika.~ - 15989 19| į ugnį kuo greičiausiai. Vajėzau, ką būčiau padaręs...~ 15990 25| vaikščios ir šoks. Šokių vakarėliai ten kiekvieną savaitę, o 15991 8| ir tikri šokiai, tikras vakarėlis. Virsnių kaimelis, lyg ant 15992 20| daužytis su jaunuomene po vakarėlius. Jis patsai skaitė tik laikraščius, 15993 21| kaip apsistumdymas šokių vakarėlyje. Jaunystę leido nežinojime. 15994 4| kliuksėjo vanduo, turbūt vakarienei. - Atnešiu stikliukus, - 15995 12| patikrinimui ir giedodami savo vakarinę maldą "Marija, Marija" arba " 15996 3| tarpdurius ir palanges. Vakaris vėjas šiaušė čiukurus, duskino 15997 7| tetinkami tik pasipasakojimams vakarojant. Ir jis pasijusdavo nejaukiai 15998 13| nesikėlė su aušra, ji galėjo vakaroti ir tokiu metu, kai devintą 15999 21| nuotykių knygose ir Laukinių Vakarų filmuose. Kad ir nelabai 16000 14| krovė lūkesčius ateinančiam vakarui. Širdis skambėjo, širdis 16001 19| išgėrė alaus, atitaisydami vakarykščią, ir patraukė paupin. Tugaudis 16002 6| Jis tebegyveno tęsiniu vakarykščių nuotarčių, taip stipriai 16003 7| turi ką saugoti - atsiminė vakarykštį susidūrimą ir pokalbį su 16004 23| prieglobsčio savo meilės valandai jie veltui būtų ieškoję 16005 18| sukeldamas nenusakomą liūdesį. Ir valandėlei guldė ant žemės darbo įrankius 16006 23| nusuks. Tai kas? Tokiom valandom jis galėjo nesirinkti ir 16007 20| tas patsai mostas. Kas valandomis matuoja paukščio skrydį 16008 16| neatsisakyti ir užsukti valandžiukei. Užkąsim, atšvęsim. Kaip 16009 11| šešių malimo gangių, be valcavimo įtaisų, kruopų ir grucės 16010 18| stovėdamas, iškilniai ir pilnas valdančiojo didybės ir malonės lyg bajoras 16011 10| dalį. O kiek jos iš viso valdė, tai kas ten galėjo pasakyti. 16012 20| apačioje. Kol aplinkui ošia valdiniai miškai - savo negalima. 16013 12| tik prakutę verteivos ir valdininkai tesistatė į savo kambarius. 16014 27| valandą praleido su miesto valdininkais, apmokėdamas išlaidas iš 16015 1| ką tik apšnekėtą menkąjį valdininkėlį:~ - Tas ir blogai, kad 16016 9| ūkininkaičių trinasi susnos valdininkėliai. Kai alga ir ūkis, tai bent 16017 8| visus vieškelio valkatas, valdininkus ir dykūnus, kuriems patinka 16018 5| kito ir margino pakinktus valdiškais popierėliais.~ Vežimuose 16019 5| ton tarnybon ir apskritai valdiškon, kai esi baustas karo komendanto. 16020 3| skersai ežerą. Jis darbavosi valdiškose statybose - kur tiesiami 16021 1| su skiautere. Arba Pašlų valdyba maloniai kviečia užimti 16022 23| Nu, nu, rupūžyt. Valdyk nagus, nesidaužyk! - sumaurojo 16023 10| sušilęs, kol koją įkėlė valdžion kaip valsčiaus tarybos narys. 16024 11| vidun ir ko neužspringo valerijonais, mėtomis, gaižiai sausomis 16025 9| turi išmanyti, iš ko duoną valgai. Bet jis sugrįš? Gal ir 16026 21| Bet duoną, sako, baltą valgąs. Parapija turtinga, tad 16027 6| ant laiptelių.~ Šeimyna valgė.~ - Skalsink Dieve!~ - 16028 16| Kiek kartų čia gėręs ir valgęs. O gal ir viršaitis naujasis? 16029 3| Visuose namuose nė trupinio valgio. Tik žalios bulvės, burokai 16030 15| aukštų juodų sienų. Čia bus valgoma kasdieninė duona, surandami 16031 8| įgrūdusi į ryšulį su kitais valgomais daiktais ir kartu pašventinta 16032 5| tėkšiu atbula ranka per valgomąją.~ Lukošiaus rankos visi 16033 5| pusė, skirta javų ir kito valgomo daikto prekybai, talpniai 16034 21| krautuvėje ir prisipirko visokių valgomų dalykų? Kelnės jų per trumpos 16035 3| musių nėra ir, lašinius valgydami, ima su pirštinėm, - nutarė 16036 21| duona. Ir tu, Agne, pyragą valgysi ir arbatą gersi kiekvieną 16037 10| nevaromas. Su darbu sunkiai valiojosi, tai plūkėsi prie karvių.~ 16038 8| pravažiuojančius, visus vieškelio valkatas, valdininkus ir dykūnus, 16039 20| padaryti paleistuviais ir valkatom. Priešingai - jai rūpi, 16040 13| Aptrauks agrastų uogas valkčiu, o miežiuose bus svilėsių. ~ 16041 2| kasdien vilkėti, net po mišką valkiodamasis!~ - Aš kalbėjau su ponu 16042 11| buvusi mėtoma ant grindų, valkiojama po purvynus vargingoje grįžimo 16043 24| kėlėsi toli nuo palaukės. Kas valkiojosi tą vakarą po mišką su degtukų 16044 5| jau. O ką beveiki?~ - Valkiojuos. Nė pirkti, nė parduoti.~ - 16045 19| ir ant akių traukė žalią valktį. Nė vienas jų nežino. Nieko 16046 22| nepersitikrino, kad jis valo dantis kiekvieną dieną. 16047 9| neįmurdyk kur į akį. Visam valsčiui užtrauksi bėdos.~ Naktis 16048 3| darbai.~ Tada ir lentą valsčius prikalė, kad čia jau Virsnių 16049 8| lyg būtų siūbuojančioje valtyje ir nuolatinėje pavojaus 16050 7| gerus šautuvus laiko. Ir tik vamplelėjus, tuoj nuo sienos muškietą, 16051 7| bekraštėje. Ir pavienio šunies vampsėjimas vaiduokliškai kapojosi vėsioj 16052 12| ir naktį. Sausai, kapotai vampsėjo šunes, palaukdami ir įsiklausydami 16053 4| į gerkles. Buvo ir tokių vamzdžių, kurie maktelėjo gryną ir 16054 8| Jis kaip gaidys, jausdamas vanagą, vieną ausį pakreipęs, pavirtęs 16055 10| šermuonėliai, žebenkštys, žiurkės, vanagai ir varnos. Jei ne marai, 16056 4| pasigersiu? Tik ne nuo šito vandenėlio. Dabar aš galiu dieną naktį, 16057 13| Pirmiausia nuplausim vandenilio peroksidu, kad žaizdą išvalytų.~ 16058 11| žviegiantys tartokai ir malė vandeninės girnos. Įmonės elektrinė 16059 4| juodas vakaras sunkiais vandeningais debesimis aklinai apvožė 16060 18| kada bus kinkoma pienui ir vandenini vežti. Ji žinojo. Per dvidešimtį 16061 12| dugno vidurnakčiais išnyra vandeniniai žalčiai, įsisupę miglų marškiniais 16062 6| aukštai ant miškų ir blizgėjo vandeny. Traukdama iš žemės pašalo 16063 12| Tai kur pasidės lietaus vandenys, ir kur susirinks polaidžių