Part

 1 1 |     Šitie "vaikymai" man visados atrodė kaip rudimentarinės kovos,
 2 5 |         ir k., man jau ir seniau atrodė lietuviški esą. Tą dieną
 3 5 |         iš tolo kalnyno viršūnės atrodė sniegu apklotos. Nors naktimis
 4 8 |        mokykloje jau tuomet mums atrodė kaipo tautiška pareiga.
 5 9 | padūkusios blaškėsi galvoje. Man atrodė, kad širdis turėtų iššokti,
 6 9 |     atverti, ir jo jau nebebuvo. Atrodė, kad man širdis sustojo,
 7 9 |   pradėjus, grįžimas Rusijon man atrodė pavojingas, nebegalimas:
 8 9 |      mudu būdavome, taip puikiai atrodė stebuklingoje mėnulio šviesoje,
 9 10|      mirė; patsai A. Manoilov'as atrodė biskelį melancholijos turįs,
10 12|       tuomet turėdamas 67 metus, atrodė daug jaunesniu, nes nuplikusią