| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Jonas Basanavicius Mano gyvenimo kronika ir nervu ligos istorija IntraText CT - Text |
[13]
Lapkričio s.s. 10 d. "Bulgarų
literatiškos draugijos" buvau išrinktas nariu korespondentu, o gruodžio 14
d. pirkau iš graikės Margaritos Staurou už 19 000 levų (frankų)
auksu namus prie Panagiurskos gatvės N. 14 (naujas 2) ir juose apsigyvenau.
Varnoje gyvendamas nuo nieko neprigulinčiu gyvenimu aš buvau
įstojęs į bulgarų demokratų partiją, kuri savo
principais man labai patiko, ir joje, kaip ir jos presoje, aktyviai dalyvavau.
1899 m. gegužės 9 d. rinkimuose į Varnos miesto tarybą, kaipo
tos partijos atstovas, buvau išrinktas patarėju ir tokiu buvau iki 1903
metų, kada rinkimuose vad. liberalai, Radoslavo pakalikai, laimėjo.
Čia turiu paminėti, kad šių metų
marių maudyklų sezone vieną dieną labai daug ligonių
stetoskopu turėjau auskultuoti; nuvargę nuo klausymo ausų nervai
(nervi acustici) išsyk apkurto - kokias 20 sekundų nieko negirdėjau.
Šiais metais pusantro mėnesio, būtent rugsėjo
ir spalių, praleidau kelionėje po senovės Dakiją -
Transsilvaniją, Vienną ir ilgesnį laiką darbavausi
bibliotekoje München'e; gydytis -nesigydžiau, nes jau buvo mano nervai šiek
tiek sustiprėję.
Nors šiek tiek, kaip rodėsi, buvau pasitaisęs,
bet, darbuotis smegenų darbu nesiliaujant, vasario s.s. 26 d. 1900 m.
atsitiko bjauri hyperaemia cerebri - maniau iš baimės, kad jau bus
gyvenimo galas. Nuo šaltų kompresų ant galvos ir paskui prie kaktos
ir už ausų pastatytųjų dielių kraujo telkimasis galvon
sumažėjo, praėjo, bet užtat paraestezijos labai sustiprėjo ir
pasirodė neurasthenia cerebralis. Gegužės m. pradžioje jau buvau
Viennoje ir, pas draugingą prof. d-rą Ad. Lorentz'ą gegužės
11 d. pasiteiravęs apie kulipkos nervų arzinimą, gavau
patarimą duotis dar kartą Röntgeno spinduliais perieškoti josios
guolį kūne ir jeigu būsianti surasta, prižadėjo
operaciją padaryti. Todėlei kitą dieną apsilankiau pas
specialistą, rontgenologą d-rą Kaiser'į, kurio nutrauktoje
fotografijoj buvo, nors nelabai aiškiai, kulipka matoma. Pasirodė, kad ta
maža kulipka nuo tos vietos, kur ji in regione scapulae sinistrae
kūnan buvo įlindusi, dabar jau žemyn iš kairėsės
nugarkaulio (columna vertebrarum) šalies buvo nukritusi ir ties V
vertebra lumbalis raumenyse (musculi dorsi) tūnojo. Puldama žemyn ji
pirmučiausiai arzino rami cutanei laterales nervosum intercostalium,
todėlei nervų liga 1893 m. prasidėjo - neuralgia intercostalis
sinistra; paskui, dar vis žemyn krisdama, suarzino rami cutanei dorsales
et lumbales, perduodama irritaciją ir kitiems, būtent kojų
odos nervams, kas apsireiškė formikacija (jausmas skruzdėlių
bėgiojimo), hemianaestezija ir k. paraestezijomis. Kadangi dėlei
neaiškaus kulipkos paveikslo ant fotografijos būtų reikėję
didesnę operaciją daryti, kuri odos nervus būtų taipogi
suarzinus, tai nutarta jos nedaryti, manant, kad kulipka jau ant vietos
apsistojus ir įsikapsulavus bus.
Kadangi mano neurastenija - neurasthenia cerebralis -
jau gana aukšto laipsnio buvo pasiekus, tai jąją gydyti reikėjo,
todėlei, pasitaręs su prof. Benediktu, nuvykau į d-ro Rudiger'io
sanatoriją Purkersdorf'e, už 12 kilometrų nuo Viennos, prie
vakarų geležinkelio (Westbahn), gražioje su gausingomis giriomis
kalnuotoje šalyje. Sanatorijoj esant tardyta mano urina, kurios
sudėtinėse dalyse nieko ypatingo nerasta, tik acidum uricum
buvo kiek daugiau ir indoxylis labai padaugėjęs; daug sedimento ir
labai skaitlingų uratų ir acidi urici paplokščių
krystalų ir budės pavidalu, atskirų epitelijų iš
pūslės ir leukocytų. Turėjau kasdien užsiiminėt
gymnastika Zander'io apparatais, po pietų - viso kūno masažas, 2
kartu savaitėje angliarūgšties vannos, kitomis dienomis pusiauvannos
24-22° šilumos ir 2 kartu savaitėje 16° Facherdouche
į nugarą ir kojas. Šita hydroterapija ir elektra, geru maistu ir tyru
girių oru besigydydamas, šiek tiek veik pasitaisiau.
Inėjau artimon draugiškon pažmtin su magyaru kollega
d-ru Antanu de Valics, kardinolo Haynald'o sesers sūnumi, daugybės
kalbų žinovu, kursai visoje eilėje veikalų "Ueber die
Urquelle aller Sprachen" (Leipzig, 1900), "Ueber die Einheit der
Sprachen" (Budapest, 1902), "Ueber Ursprung und Urbedeutung der
Wörter" (Budapest, 1904), "Onomatopöie und Algebra" (Budapest,
1909), "Un nouveau systėme de linguistique" (Davos-Platz, 1909)
ir k. prirodinėja, kad visos žmonių kalbos paeiną iš
pradžių pradžios iš vienos ir tos pat kalbos, kuri buvus vienasylabė,
kurios pavyzdys yra likęs kinų kalboje, kurią jis laiko
surrogatu tos pirmosios pražuvusios kalbos, iš kurios ilgainiui -
tūkstančių ir tūkstančių metų bėgyje -
visos kitos kalbos išsirutuliavo.
Tuo tarpu iš Purkersdorfo atvažiavęs kartą Viennon
buvau pas jaunąjį d-rą Herm. Benediktą dėlei
röntgenizacijos, kad aiškesnį vaizdą kulipkos guolio susekus, bet
rezultatas buvo dar menkesnis negu ant d-ro Kaiser'io fotografijos.
Pasigydęs iki birželio 14 d. d-ro Rudigerio sanatorijoj, išvažiavau į
Zell am See, kur pabuvęs porą dienų, per Lend'ą nuvykau
į žinomąjį Bad-Gastein'ą radioaktyvių šiltų
vandenų maudyklomis naudotis ir Alpų tyru oru pakvėpuoti;
čia išbuvau iki pastarųjų birželio dienų ir nervus šiek
tiek sustiprinęs atgalios Varnon grįžau.
Pradžioje rugpjūčio mėnesio gavau iš d-ro D.
Mollov'o Sofijoj pakvietimą užimti direktoriaus vietą prie
bulgarų didelės ligoninės Konstantinopolyje, bet dėlei
menkos sveikatos, dėja, turėjau nuo tos man bulgarų išreikštos
garbės atsisakyti.
Kad užbaigus XIX ir pradėjus XX šimtmetį, 1900 m.
buvo prirengta Paryžiuje visapasaulinė paroda, kurioje išstatyta buvo
įvairūs ir įvairių tautų dailės, industrijos ir
k. daiktai ir dirbiniai. Trocadero rūmuose tuomet rado prieglaudą ir
mažutis lietuvių etnografijos skyrius, kurį taisyti buvau
kviečiamas aš, bet, man dėlei sveikatos atsisakius, jį
sutvarkė d-ras J. Bagdonas ir kun. J. Žilius. "G-ios Wolny"
(Paryż 5 września, 1900 N. 17) apgarsino straipsnį:
"Litwini na międzynarodowym etnograficznym kongresie w
Paryżu", kuriame rugpjūčio 27 d. St. Gierszyński
skaitęs referatą "O pochodzeniu narodu litewskiego" pagal
mano teoriją - nuo trakų.
Šiais metais Amerikos lietuviai Lawrence Mass.
įsitaisę knygyną mano vardan ("Vienybė Liet.",
1900. N. 41), o Chicagoje susitvėrė nauja "d-ro J.
Basanavičiaus draugystė" ("Lietuva", N. 50).
Juodmarių pakraštys, kur guli Varna, Balčik'as,
Kavarna ir k. miestai nuo gilios senovės yra žemės drebėjimo
šalis. Taip dar prieš Kristaus gimimą, kaip rašo Strabonas, vienas
Trakijos miestelis Bizonė, kur dabar guli Kavarna, buvęs marių
dugnan įgriuvęs žemės drebėjimo laiku. Menkesni žemės
drebėjimai Varnoje - ne retenybė, kaip ir Balčike, kur
senesniais dar laikais drebėjimas dažnai būdavęs ir kur
šiaurės link už miestelio dar ir dabar kranto griuvėsius prie pat
marių krašto galima matyti. Kovo m. 1901 m. - nepamenu katrą
dieną - atsitiko vietinis Bulgarijos Juodmarių pakraščių
žemės drebėjimas, kurio centras buvo įsikišęs marėn
ragas Kaliakra (gražus, geras kyšulys, ragas), šiaurės link už kokių
3 kilometrų nuo Kavarnos, ant kurio trakų laikais buvo pastatyta
tvirtovė, kurioje karalius Lysimachas savo sukrautus turtus saugojęs
ir kur dabar buvo marėmis plaukiantiems laivams rodyklė - žibintas -
įtaisytas. Prie pilies vartų sienoje dar ir šiandien yra likęs
ant sienoje įmūrytos akmens plytos iškaltas trakų žemės
ženklas - kaip ir Lietuvos - ant žirgo vytis ant raudona spalva buvusio dugno.
Nuo žemės drebėjimo labai susprogo ir išgriuvo žibinto sienos,
taipogi ir kitos trobos sugriuvo. Pas Balčiką, kuris guli kelis
kilometrus nuo Kaliakros ir Kavarnos pietų link, visas žemės
pakraštys palei marias vynmedžiais apsodintas, nuslinkęs vandenin, o kalno
dalis atskilo, padarydama platų plyšį. Šitas žemės
drebėjimas buvo jaučiamas visoje Bulgarijoj, bet smarkiausiai
apsireiškė rytuose. Varnoje tą dieną - o tai atsitiko prieš
pačius pietus - aš buvau namieje, užsiėmęs darbu - rašymu. Tik
išsyk trinktelėjus sudrebėjo visi namai, pradėjo svyruoti,
traškėti, braškėti. Išsigandęs, kad namai neužgriūtų,
pasiskubinau laukan išbėgti; nulipęs skubotai nuo antrojo aukšto
gatvėn, žiūrau prie gatvės trobos siūbuoja, svyruoja drauge
su žeme po kojomis, kuriomis vos galėjau pastovėti. Drebėjimas
tęsėsi kokias 20-30 sekundų. Pasibaigus užlipęs ant
namų aukšto, kursai pavidale didelės salės turėjo tinkuotas
lubas, radau jas sutrūkusias, suaižėjusias. Tai buvo didžiausias
žemės drebėjimas, kurį Varnoje pergyventi teko; menkesnių
gana dažnai jautėme.
Besikankydamas su savo neurastenija ištisą pereitą
rudenį ir žiemą, ypač kad dar prisidėjo hyperosmia
ir porosmia - visas oras tabako dūmais smirdėjo, taipogi paragensia
- vario skonis ant liežuvio, gegužės m. 1901 m. išvažiavau vėl į
Vienną, tuo kartu pas garsų universito profesorių d-rą
Nothnagelį pasitarti, nes prie visos nervų ligos buvo prisitelkusi
dar diathesis urica (Harnsaure Diathese) su šlapimo rūgšties
sedimentais. Gegužės 21 ir 22 d. profesoriaus klinikoje man apsilankius ir
mano sveikatos padėtį nuodugniai ištyręs, prof. Nothnagelis
patarė važiuoti į Karlsbadą. Šitas miestas-kurortas guli
Čekijos vakarų krašte gana aukštų kalnų tarpe palei
upę Tepl ir pramintas čekų karaliaus Karoliaus IV-jo vardan,
pušių ir eglių giriomis iš visų pusių apsuptas, turi labai
sveiką tyrą orą. Apie 1900 m. mieste buvo 15 000 gyventojų,
o atvykstančių čion gydytis asmenų tuomet siekdavo
skaičius 50 000 metuose. Čionykščių 18 versmių
vandenys yra šilti, dargi karšti - nuo 10° iki 73° C
šilumos; jie naudojami gėrimui ir maudyklėms, daugumoj turėdami
Glauberio druskos (natrium sulfuricum) su valgomąja druska (natr.
Chloratum) ir kitų mineralų, kaip lithium, angliarūgštis ir k.
priemaišų, jie yra vyriausiai purgatyvai. Garsiausias ir daugiausiai
gydymui vartojamas Mühlbrunn'o ir Sprudel'io versmių vanduo, pirmasis 44°,
antrasis 73° C. Sprudelis yra tai labai gausiai kelis metrus aukštyn
trykštantis vanduo. Čia gydoma įvairios pilvelio, žarnų,
kepenų, inkstų ligos, kvėpavimo organų, nervų ir
daugel kitų kūno ligų. Ne tik vandenų gėrimu ir
maudyklėmis čia gydoma, bet dar ir girių oras, gimnastika ir
vaikštynės gražiais apylinkės kalnuose takais prisideda prie taisymo
ligonių sveikatos.
Čion man atvykus, d-ras Herzka įsakė iš
pradžių gerti iš ryto 2 stiklu Kaiser Karls versmės vandens, kiek
vėliau iš ryto gerti to pat vandens po 3 stiklus ir pavakare 1-2 stiklu
atšaldinto Felsenquellės vandens. Gavau "Kaiserbade" imti
vandens 24-21° R, vėliau pridėta kūno aplaistymas 18°
vandeniu. Užsiiminėjau gimnastika Zander'io apparatais. Čion
atvažiavęs svėriau 85 300 klg; kuraciją pabaigęs - 81,610,
ačiu vandens gėrimui ir ilgoms vaikštynėms. Pakeliui iš čia
į Bad-Gastein'ą užsukau į kurortą Aussee, apsilankiau pas
labai gražų Alpų ežerą Grundlsee ir per Salzburgą nuvykau
Gasteinan, kur paprastu būdu maudydamasis ir kalnynuose vaikščiodamas
praleidau birželio mėnesį iki galo.
Dar iš Karlsbado važinėjau susipažint su artimai
gulinčiais kurortais: Franzensbad, Marienbad ir Krondorf. Gydymo Karlsbade
ir Gasteine pasekmės buvo, kad iš urinos išnyko uratų sedimentas ir
galvos paraestezijos kiek sumenkėjo.
Aukščiau jau minėjau, kad aš buvau Varnos miesto
tarybon išrinktas. Dabar noriu pridurti, kad kovo m. 1902 m. posėdyje
buvau įnešęs ir tarybos priimta mano projektą paversti
Varną su jos maudyklomis marėse į kurortą ir pakelti
ją kultūros žvilgsniu: pagerinti sanitares gyventojų
sąlygas, miesto assanizaciją patobulinti, praplėsti
primarinį sodą iki kapinių ir t.t. Taipogi mano paduota
sumanymas įsteigti miesto muzėjų, kuris tarybos priimta ir sulig
projekto nutarta: I) Įsteigti muzejų, kuriame būtų renkama:
a) archaiologijos daiktai (pinigai, įrašai, statujos ir k.) trakų,
graikų ir rymėnų periodo; b) antropologijos ir etnografijos
medega šio laiko gyventojų. II) Išrinkta archaiologijos komisija, kurion
paskirta mane ir gimnazijos mokytoją čeką Karolių Škorpil'ą;
III) Esamasis miesto valdyboje archaiologijos daiktų rinkinys padedamas
muzejaus pagrindan.
Kaip ir praėjusią žiemą pragyvenus, šiais
metais pasirodė galvos kvaitulys (vertigo), ypač buvo baisus
rugpjūčio 6 d. ir gruodžio 27 d., kada, kaip maniau, reikėsią
su šiuo pasauliu atsiskirti. Marių maudymosi sezoną praleidęs
Varnoje, kur daug atvykdavo iš kitų miestų pacientų dėlei
maudyklių, užtrukęs kelias dienas Viennoje, rugsėjo 6 d. jau
buvau Karlsbade ir šį kartą gėriau Mühlbrunn'o vandenį,
maudžiausi ir Zanderio apparatais mediko-mechaniškame institute gimnastika
užsiiminėjau. Atvažiavęs svėriau 76,300 kil. ir po trijų
savaičių tiek pat. Čia būdamas, gavęs pakvietimą,
dalyvavau "Vokiečių gamtos tyrinėtojų ir gydytojų
kongrese", kurs Karlsbade tęsėsi nuo 21 iki 27 rugsėjo.
Varnon, rodos, sugrįžau apie spalių 10 d.
1903 metais, kaip ir kitais, užsiiminėdamas gydymo
praktika ir raštų darbais, praleidęs Varnoje maudyklių
sezoną, kurs daugiausiai man pajamų duodavo, rugsėjo m. s.s.
išvažiavau ir 10 d. jau buvau Karlsbade, svėriau 81,900 kil.; urinos
analysis parodė padaugėjimą šlapimo rūgšties su
sedimentais: specifiškas svoris 1,026, labai daug sedimento, susidedančio
iš daugybės smulkių acidi urici krystalų, nedaug
epitelių, leukocytų ir hyalinių cylindrų; urina
koncentruota ir labai indikanu turtinga. Dėlei šitos diathesis urica
turėjau tuomet arthralgiją dešinio peties ir kairiojo kelio.
Be Mühlbrunn'o vandens gėrimo, ėmiau citariną;
arthralgija pragaišo; vaikščiojau į maudykles (vannas) ir Zander'io institute
gimnastika užsiiminėjau; rugsėjo 25 d. svėriau 80 kil.
Spalių 4 d. jau buvau Viennoje, iš kur apsilankiau Purkersdorf'e, o 7 d.
išvažiavau namon. Kad galutinai išsigelbėjus nuo artritizmo,
sugrįžęs Varnon metęs mėsos valgį, pradėjau
vegetarianų būdu maitintis, kad išsisaugojus nuo Harnsaure Diathese
ir smilčių urinoje rodymosi. Kiek laiko tačiau praėjus po
sugrįžimo, pasirodė vėl kojose paraestezijos ir širdies
arythmijos, kurios baisiausios buvo lapkričio 7 d., kada jos nuo 4 val.
ryto iki 1 val. po pietų dūravo ir rodėsi, kad seks paralysis
cordis. Bet vėliau širdis nusiramino, tik kartas nuo karto širdies
nereguliaris plakimas atsikartodavo. Gruodžio pradžioje buvau nuo
demokratų partijos Varnoje išrinktas atstovu į partijos kongresą
Sofijoje ir 58 d. ten jame dalyvavau. Drauge su d-ru Orachovac'u,
juodkalniečiu, mudu tuomet sutaisėva Demokratų partijos
išdirbtosios programos skyrių apie "tautos sveikatą". Kaip
jau mano kūnas buvo apimtas diatėsos, galima matyti ir iš to, jog,
tik vieną dieną nesilaikant vegetarismo, tuojau jos symptomai
apsireiškė, kaip, pav., gruodžio 18/31 d. vakare svečiuose mėsos
užvalgius, sekančią dieną jau buvo sutinęs nykštys
dešinėsės ir mažasis pirštas kairėsės kojos.
Čia dabar savo gyvenimo kroniką, arba, geriau sakant,
"historiam morbi", berašydamas, priėjau prie 1904 metų,
kada širdies arythmijos vis dažniau ėmė rodytis, ir tai labai
smarkios. Vasario mėnesį buvau bandęs spermino (Pöhl)
injectijas, bet be matomos naudos. Bijodamasis arterijų sklerozo, nuo kovo
pradžios pradėjau vartoti antisclerosiną. Kovo 10 d. naktyje
po baisaus sapno pabudus - baisi tachycardia (Herzjagen), taipogi ir 26
dieną naktyje pabudau su tachycardia: sapnavau, rodos, kokia
žvėris (katė) ar moteriškė su ilgais nagais draskė man
kūną, nuo ko labai skaudėjo, ir iš baimės prabudau -
kūne paraestezijos peršėjimo formoje. Balandžio 16 ir gegužės 1
d. po sapno - bjaurios širdies palpitacijos. Gegužės 3 d. buvo hyperaemia
cerebri, o 17 d. - bjaurios arythmijos vaikščiojant už miesto su graiku
d-ru Tranos; namon sugrįžus dar labiau pasididino: turėjau 2 valandas
gulėti. Gegužės 21 d. naktį sapne rodėsi, kad labai
bėgau, net pailsau; pabudau su tachycardia; 30 d. pasirodė galvos
kvaitulys, dažnai atsikartojęs; vakare pastatyta 3 dielės už
ausų. Birželio 5 dieną iš ryto draugui D. Ralčevui pas mane
apsilankius, aš jam ilgai pasakojau apie senovės trakus ir jų su
lietuviais giminystę; jam išėjus pasirodė galvos hyperaestezijos
su parosmia ir kvaitulys, kursai ir sekančią dieną rodėsi;
turėjau gulti ir ramiai gulėti. Nors laikiausi vegetarianės
dietos, bet urinoje dar vis buvo uratų sedimento. Gegužės 20 d.
svėriau 78 kil. Kadangi, kaip rodėsi, nuo vegetarianų maisto
buvo įvykęs kraujo neišteklius galvos smegenyse (anaemia cerebri),
tai nuo birželio pradžios vėl pradėjau mėsos valgyti, nes
ūmai pasikėlus ėmė rodytis kvaitulys. Birželio 13 d. buvo
pasirodžiusi hemicrania. 15 to mėnesio s.s. dieną išvažiavau
iš Varnos Viennon pas prof. Benediktą. Atvažiavęs buvau labai
pailsęs; naktyje po baisaus sapno - didi tachycardia. Prof. Benediktas,
konstatavęs anaemiam cerebri, patarė 4 savaites Franzensbade gerti
Salzquellės ir Franzensquellės vandenį ir imti
angliarūgšties vannas, o čia gydymąsi pabaigus vykti į St.
Beatenberg pas Thunersee Šveicarijoj ir, ten gydantis, gerti vin Bravais.
Franzensbad'as guli šiaurės link nuo m. Eger
vakariniame Čekijos krašte, netoli nuo Bavarijos sienos, 450 metrų
aukščiau marių paviršiaus, iš tolo šiaurėje ir šiaurvakaruose
Erzgebirge, vakaruose, pietų ir rytų šone Fichtelgebirge kalnynų
apsiauptas. Patsai kurortas su savo nuolatinių 2000 gyventojų guli
lygumoje, kuri yra didesne dalimi pasidariusi iš užslinkusios, užžėlusios
čia buvusio ežero balos - durpyno, per kurią teka menkas upeliukas
Šlada. Durpynas esąs storio iki 5 metrų ir iškastas, išdžiovintas ir
sumaltas naudojamas tynėse (vannose) maudynėms, o gaunamas iš
pūvančios durpyne organiškos medegos, angliarūgšties gazas
taipogi vartojama angliarūgšties maudyklose. Yra čia taipogi net 12
mineralių vandenų versmes, kurių vienos, kaip, pav.,
Franzensquelle, Stahlquelle ir Neuquelle, turi daug geležies, kitos, kaip
Salzquelle, turi Glauberio su priemaiša prastos valgomos druskos ir yra
purgatyvai. Maudyklės pirtyse puikiai su didžiausiu komfortu
įtaisytos ir vartojamos įvairiausių ligų gydymui. Gausingi
versmių vandenys yra šaltoki (10-12° C); jie vartojama
gėrimui ir maudyklėms tynėse prie įvairių ligų.
Netoli nuo Franzensbado pietų linkui guli 30 metrų aukštas kalnas
Kammerbühl, kurs yra jau išgesęs vulkanas. Franzensbadan atvykęs
kreipiausi į d-rą L. Tellnerį, iš kurio gavau, kaip paprasta yra
kurortuose, ypatingą "Ordination" arba "ärztliche
Verordnung" su pažymėjimu, kokios versmės vandenį kokiomis
dienomis ir valandomis gerti, kokiomis maudytis, silsėtis ar
mediko-mechaniškame institute Zanderio apparatais gimnastika užsiiminėti.
Pirmomis dienomis man buvo įsakyta: iš ryto apie 7 val. gerti stiklą
Salzquellės vandens,1/3 dalį šildyto, ir po 20 min. vaikštynių -
1/2 stiklo Franzensquellės, su 1/4 dalimi šildyto, paskui 1/2 val.
vaikštinėti iki pusryčių, kuriuos valgydavau
"Kafegarten'e"; apie 10-11 imti Franz-Joseph-Bade mineralinių
vandenų vanną 27° R. 12 minutų ilgai; po pietų
1/2 5 vėl gerti 1/2 stiklo Franzensquellės, pusiau sušildytą.
Pirmąją dieną svėriau 83 1/2 kil., dynamometras dešine
ranka - 45 kil. Po kelių dienų Frarizensquellės vandens
ėmiau gerti po pilną stiklą ir gavau vannas su geležies
vandeniu, o nuo 10 dienos - angliarūgšties vandens vannas 26°
R. 10 minučių ir ėmiau pas d-rą Vohritek'ą
mediko-mechaniškame institute gimnastikuotis. Liepos 15 d. naktyje po baisaus
sapno atsikartojo tachycardia. 21 d. buvau Eger'io mieste apžiūrėti
"Wallenstein'o muzejų".