[15]

    Liepos 9 d. iš Franzensbado išvažiavau į Leipzigą; Hallėje pernakvojęs, apžiūrėjau universitą, muzejų ir zoologijos sodą ir val. 1.41 išvažiavau per Goslar'ą, Hildesheimą į Gronau, kur viešbutyje "Zur Krone" apsistojęs susipažinau su p. Dörrie ir kitais asmenimis, kad surinkus kiek daugiau žinių apie vėlionį d-rą Jurgį Sauerveiną, didelį mano bičiulį, kursai buvo miręs Kristianijoj gruodžio 16 d. 1904 m. ir čia Gronau kapinėse palaidotas. Apsilankiau kaime Eime pas vėlionio seserėną pastorių Georg Bauer'į, kad peržiūrėjus Sauerveino raštų palikimą, ir, trijų dienų tarpe tą darbą atlikęs, išsirinkau visus jo tuos rankraščius, kuriuose buvo nors kiek lietuvių kalba tekstų. Liepos 14 ir 15 d. apsilankiau kaime Banteln, kur Sauerveino ilgai gyventa, kad surinkus iš jo pažįstamų biografijai žinių, o sekančią dieną buvau ant Gronau'o kapinių ir padėjau ant Sauerveino kapo rožių (radastų) su palmos šaka vainiką ir išvažiavau per Hannover'ą į Bremen. Čia apžiūrėjęs miestą, iškeliavau į Hamburgą, kur būdamas ilgai svarsčiau klausimą, ar neplaukti man garlaiviu Amerikon. Liepos 18 d. vakare jau buvau Berlyne, kur iki 21 d. darbavausi karališkoje bibliotekoje, lankiausi muzejuose (Für Volkerkunde, Kaiser Friedrich's, Pergamon-), 23 d. atvykau į Karaliaučių, apžiūrėjau "Prussia-Museum"; "Königliche Staatsarchive", nutraukiau fotografiją prūsų kalbos Grunau'o paduotąjį įrašą ir pavakare 25 d. atkeliavau Tilžėn, kur pasimačiau su J. Lapinu, J. Vanagaičiu, V. Storosta, M. Zaunyte, V. Kalvaičiu, M. Raišukyte, pas kurią palikau d-ro Sauerveino rankraščius, apsilankiau Jokūbynės sode amatų parodoje (Ostpreussische Gewerbe-Austellung).
    Pernai ir šįmet japonams apkūlus rusus ir šiek tiek pakitėjus jų viduje politikai, dabar man psirodė galima per Rusijos sieną grįžti Lietuvon, todėlei 29 d. atvykus Tilžėn Garliavos aptiekininkui Kaziui Aglinskui, kurs buvo apsiėmęs mane lydėti laive Nemunu Kaunan plaukiant, liepos 31 d. išplaukėva. Per Jurbarko rusų muitinę laimingai perėjęs, leidausi Kauno link, kur tą dieną apie 12 val. naktį atvykau. Ant rytojaus liepos 20 (rugpjūčio 1) d. išvažiavau Vilniun ir popiet 6 1/4 čion atvykau. Tą pačią dieną neiškenčiau neapsilankęs ant Gedimino pilies kalno.
    Ant rytojaus tuojau apsilankiau "Vilniaus Žinių" redakcijoj ir susipažinau su G. Landsbergiu, J. Kriaučiūnu ir k. 3 d. apsilankiau Vilniaus viešoje bibliotekoje ir muzejuje ir pasipažinau su D. Daugėla ir Dobrianskiu, bibliotekos direktoriais, o pietus valgiau su Petru Vileišiu, Puida ir Kriaučūnu bojorų vasaros kliube; 4 d. persikėliau iš neramaus "Belle vue" hotelio į Niškovskio viešbutį, kuriame man vėliau ilgai gyventi teko; tą pat dieną buvau su vizita pas P. Vileišį Antakalnyje ir Žvėryne - vaikštynių. Nuo 5 d. pradėjau darbuotis viešoje bibliotekoje. 7 d. vakare pas mane pirmą kartą M Davainis Silvestravičius, vienas "aušrininkų", apsilankė. 8 d., suvalgius vieną grūšią (kriaušę), pasirodė dysenterija, kuri tik 17 d. visiškai pragaišo, ir mano viekos susilpnėjo. 11 d. buvo pasirodžius smarki neuralgia toje vietoje, kur kulipka šalia nugarkaulio guli; 13 d. atėjus Dav.-Silvestravičiui susitarėva leidinėt "Lietuvių Tautą". Rugpjūčio 17 d., iš ryto iš Vilniaus Kaunan išvažiavęs, apie 2 val. po pietų atvykau Garliavon pas draugą K. Aglinską. Visą šitą laiką buvo bjaurios paraestezijos galvoje ir burnoje ir arythmijos, ypač valgant. Garliavoje būdamas po du kartu kasdien vaikštinėjau artimoje girioje; 19 d., suvalgius vieną grūšią, pasirodė bjauri diarrhoea, kuri iki 21 d. tęsėsi ir mane nusilpnino; 19 d. pavakare girioje sugylė vuodai, o jau 22 d. pasirodė drugys (febris intermittens), kurį chininu pašalinta, bet užtat 24 d. vėl pasirodė urticaria ex usu chmini ir tęsėsi iki rugsėjo 7 dienos. Apsilankęs pas girininką Jakubčionį ir ūkin. Beirūną Pajesyje, 26 d. išvažiavau Marijampolėn, kur apsilankiau pas Petrą Kraučūną, susipažinau su kun. d-ru M. Gustaičiu, d-ru K. Grinium, kanonyku K. Prapuoleniu ir k. Čion 27 d. atvyko pas mane brolis Vincas su žmona ir sūnumi, kurį aš buvau apsiėmęs leisti į mokslą.
    Prabuvęs Marijampolėje iki rugpjūčio 30 d., grįžau į Garliavą ir, čia iki 7 rugsėjo pas Aglinskį prabuvęs, grįžau Vilniun ir vėl ėmiau viešoje bibliotekoje darbuotis. Rugsėjo 10 d. miesto salėje buvo lietuvių vakaras - vaidinimas; čia tuomet susipažinau su Hipol. Gegužinskiu, advokatu iš Petrkavo, girininku Paulium Matulioniu, kun. d-ru J. Stankevičium iš Suvalkų, Jonu Jablonskiu ir kitais lietuvių inteligentais; vaidinimo pertraukų laiku turėjau su jais pasikalbėjimą apie Mokslo Draugijos įsteigimo reikalą. Sekančią dieną po pietų 4 val. advokato Jono Vileišio bute gana skaitlingame inteligentų susirinkime buvo svarstyta ir nutarta Mokslo Draugija steigti, buvo išrinktas komitetas įstatams taisyti. Šituos įstatus aš parašiau. Tą pat dieną gavau progos susipažinti su lietuvių beletriste "Lazdynų Pelėda" (Zofija Pšibilauskienė). Rugsėjo 16 d., pavakare išėjus pasivaikščioti Didžiąja gatve, ties miesto namais, kur buvo P. Vileišio knygynas, pasirodė bjauri tachycardia ir kvaitulys; negalėdamas eiti, turėjau vežime sugrįžti viešbutin. 19 ir 20 d. rašiau minėtuosius Mokslo Draugijos įstatus; 21 d. parašiau į "Vilniaus Žinias" straipsnį: "Apie įsteigimą lietuvių kliūbo Vilniuje". Nuo laiko Vilniun atvažiavimo, kadangi daug užsiiminėdavau bibliotekoje ir namie raštų darbais ir mažai vaikščiojau tyrame ore, vėl pasirodė urina saturata su daugeliu kristalizuotų iš acidi urici smilties sedimentų (gravelle) ir gana ilgai dūravęs dešiniame petyje skaudėjimas (arthralgia). Rugsėjo 23 d. rašiau į advokatą D. Ralčevą Varnoje, kad pasirūpintų išsiųsti per Odesą mano likusią Varnoje biblioteką ir k. daiktus, ir spalių 8 d. gavau iš jo telegramą, kad vislab Odeson išsiųsta. Visą šį laiką buvo neramus miegas, dažnai nemiga (sulfonal), paraestezijos ir daug arythmijų, ypač valgant pietus, kai kada net su galvos kvaituliu.
    O tuo tarpu karo su japonais laiku ir jam pasibaigus pradėjo rusų visuomenėje reikštis neramumas ir bruzdėjimas prieš valdžią. Taip, pav., dar lapkričio 6/19 d. 1904 metais buvo Maskvoje rusų inteligentų suvažiavimas, kursai pranešė valdžiai savo nutarimą, kad Rusijoj reikią įsteigti žmonių atstovybė ir jiems suteikti politikos laisvę, būtent: nuomonių, žodžio, spaudos, susirinkimų, asmens neliečiamybę ir gyvenimo laisvę. Jau carui Mikalojui galutinai karą su japonais pralaimėjus, kad nuraminus rusų visuomenę, rugpjūčio 6/19 d. 1905 m. buvo caro manifestu paskelbta įvedimas valstybės Dūmos ir Tarybos; tada pradėta plačiai laikraščiuose rašyti apie atstovų rinkimus į tą Valstybės seimą. Todėlei rugpjūčio 12/25 d. tų pat metų Maskvoje buvo sušaukta pirmasis Visos Rusijos žemiečių ir miesto atstovų suvažiavimas apsvarstyti programą, kurios rinkimuose į Valstybės Dūmą reikės prisilaikyti. Šitame suvažiavime Vilniaus atstovas P. Vróblevskis prirodinėjo, kad visos tautos: lietuviai, latviai, lenkai, rusai, žydai, turi susivienyti, idant savo politiškas teises atgautų. Visų nuskriaustųjų tautų atstovai, patekę Dūmon, pasistengsią prirodyti, kaip jie myli liuosybę ir kaip neapkenčią biurokratų. Kunigaikštis Druckis-Lubeckis sakęs, kad visos nuskriaustos tautos, kaip lietuviai, žydai, lenkai, rūpinsiąsi patekti Dūmon ne todėl, jog jie norį savo politikos tikslus pasiekti, - ne - jų siekiniai esą aukštesni, platesni. Jie kartu su kitais geresniais atstovais rūpinsiąsi, idant visi Rusijos gyventojai žmoniškų teisių įgytų, nes be tų teisių negalima ilgiau tverti.
    Tuo tarpu dėlei kilusių visoje Rusijoj riaušių spalių 17/30 d. caro manifestu patvirtinta ir paskelbta, kad gyventojams dovanojama piliečių laisvės pagrindas: sąžinės, žodžio, susirinkimų ir sąjungų laisvė, rinkimai į Valstybės Dūmą ir Tarybą, kurios įstatymų pildymą turėsiančios prižiūrėti.
    Šie visi suvažiavimai ir nutarimai, kaip ir patys manifestai, turėjo kiek įtekmės ir į pačius lietuvius. Taip susirinkimuose Vilniaus lietuvių "Vilniaus Žinių" redakcijoje, kur tokie susirinkimai dažniausiai sušaukiami buvo, kuriuose aš, kaipo daugiau už kitus prityręs politikoje, turėjau nemenką įtekmę, pradėta ir apie tuos rusų susivažiavimus ir jųjų nutarimus debatuoti. Spalių 9/22 d. pavakare pas mane Niškovskio viešbutyje buvo "Vilniaus lietuvių organizacijų biuro"' susirinkimas: buvo surašytas protokolas apie lietuvių dalyvavimą Maskvos žemiečių suvažiavime, kursai, neilgai trukus, turėjo būti antru kartu sušauktas. Ant rytojaus man atėjo galvon idėja, ar nesušaukti Vilniuje lietuvių suvažiavimo panašiu būdu, kaip tai darydavo rusai; apie šitą mano sumanymą pasikalbėjus su Petru Vileišiu ir J. Kriaučiūnu, nutarta šaukti. 11 d. iš ryto po baisaus sapno pabudau su širdies nereguliariu plakimu, perėjusiu veik į tachycardia (strophantus, cognac, pressio n. vagi). 15 d. pas mane vakare buvo susirinkę: J. Vileišis, J. Jablonskis ir P. Matulionis Mokslo Draugijos įstatams redaguoti ir kitą dieną jie priimta. Spalių 21 d. išsiunčiau į finansų ministerį telegramą su prašymu, kad leistų iš Odesos muitinės, kur gulėjo mano iš Varnos išsiųstieji daiktai, juos be muito užmokesnio įgabenti. Spalių 26 d. įvyko geležinkelio tarnautojų streikas, kelias dienas dūravęs; 28 d. vakare mieste - demonstracijos su šaudymu gatvėse, ant rytojaus - dar didesni Jurgio prospekte šaudymai ir daug žmonių sužeistų. 31 d. sumaniau sušaukt Vilniaus lietuvių kitai dienai susirinkimą "Viln. Žinių" redakcijoj pasikalbėt apie tautos dalykus ir išleist atsišaukimą - manifestą dėlei kongreso Vilniuje, kas ir įvyko lapkričio 1 d. toje dienraščio redakcijoje. Išrinkta komisija manifestui prirengti, o tuo tarpu revoliucija Vilniuje tęsėsi. Lapkričio 4 d. Komisija priėmė mano parašytąjį "Atsišaukimą į lietuvių tautą", kuris buvo lapkričio 11 d. "Vilniaus Žiniose" mano ir J. Kriaučiūno, kaipo sekretoriaus, parašais paskelbtas su pakvietimu skaitlingai susirinkti Vilniuje. Patsai suvažiavimas buvo paskirtas lapkričio 21-22 (gruodžio 4-5) dieną 1905. To pat lapkričio 15 dienos vakare mano parašytasis "memorandum'as" dėlei Lietuvai plačios autonomijos lietuvių susirinkimo buvo svarstytas ir priimtas ir su parašais mano, Donato Malinausko, M. Davainio-Silvestravičiaus ir kun. J. Ambraziejaus buvo nutarta ministeriui pimininkui gr. Wittei įteikti. Buvo išrinkta deputacija tą memorandumą Peterburgan gabenti: adv. St. Raila ir kun. J. Gediminas Beržanskis-Klausutis, bet dėlei pasikartojusio vėl geležinkeliečių streiko važiuoti Peterburgan negalint, tai susirinkime lapkričio 18 d. nutarta tą mūsų memorandumą paštu išsiųsti: Witte, memorandumą apturėjęs, jojo dalį valdžios organe "Pravitelstvennyj viestnik" paskelbė, kas padarė Vilniuje didelę sensaciją gyventojų - ypač lenkų - tarpe.
    Tuo tarpu mano nervų ligai nė kiek nepagerėjus, rašto darbais ir susirinkimuose užsiėmęs nė nepastebėjau, kaip atsirado in fossa iliaca dextra, in regione coeci et colonis ascendentis skaudėjimas ir tarytum sutinimas, podraug obstipatio alvi, kuriuos tik lapkričio 16 d. konstatavau. Iš pradžių, iki diagnozis nebuvo pastatyta, buvau labai susirūpinęs, ar nebus tai kokia neoplasma, tarp žarnų auganti, bet vėliau pasirodė, kad tai buvęs paratyphlitis, nuo kurio ilgainiui nė kokių kenksmingų organizmui pasekmių nebliko.
    Prieš lietuvių suvažiavimą, sekmadienį gruodžio 3 d., buvo lietuvių vakaras; ant rytojaus, gruodžio 4, pirmoji kongreso diena. Nuo ginčo ir neramumo susirinkimo posėdyje, kaipo pirmininkui, ne kartą buvo sunku nerimaujančius ir įsikarščiavusius kalbėtojus suvaldyti, todėl vakare buvau labai nuvargęs, turėjau daug arythmijų ir paraestezijų. Gruodžio 5 d. vėlai vakare kongresas, kuriame 1500-2000 žmonių dalyvavo, pasibaigė, priimdamas žinomuosius nutarimus. Sekančią dieną buvo didis nuovargis ir pailsimas su nemiga naktyje ir daug arythmijų. Gruodžio 10 d. P. Vileišis darė man propoziciją pavesti man "Viln. Žinių" redakciją, o vakare buvo steigiamasis "Tautiškos lietuvių demokratų partijos" susirinkimas. Sušauktas kitą dieną "Viln. Žinių" redakcijoj susirinkimas dėlei pasitarimo apie susivienijimą lietuvių partijų kovoje su valdžia - liko be pasekmės, socialdemokratų atstovams į tai nelinkstant. Gruodžio 12 d. vakare atėjo pas mane Kaz. Swiątecki ir Stan. Kognowicki iš Kauno, kviesdami lenkų susirinkiman Kaune atvykti, todėlei 14 d., P. Vileišiui, Pr. Klimaičiui ir J. Kriaučiūnui pas mane susirinkus, nutarta programa, kurios reikėjo laikytis, dvarininkų susirinkime Klimaičiui ir Kriaučiūnui lietuvių vardu dalyvaujant. Dabar parūpo lenkams pas mane lankytis: 16 ir 17 d. buvo adv. Malinski iš Kauno, St. Lawrynowicz - nuo Eirogalos, Tadas Daugirdas ir k.
    Skaudėjimui ir tinimui pilve vis didyn einant, 15 ir 18 d. buvo konsultacijos iš d-rų Domaševičiaus, A. Vileišio, Karoso ir Kohan'o, kurios nieko gero neatgabeno: 24 d. vakare pasirodė smarkus minėtoje vietoje skaudėjimas ir visą naktį dūravo.
    Tą pačią dieną miesto darbininkai ir k. vėl sustreikavo, ir streikas tik gruodžio 30 d. pasibaigė. O lietuvių susivažiavimui laimingai, iš valdžios pusės nekliudant, pasibaigus, tik dabar pati rusų valdžia tarytum atsikvošėjus ėmė ieškoti tų asmenų, kurie, josios žinia, buvę sušaukimo iniciatoriai. Nors d-ras A. Vileišis nieku nebuvo prie susivažiavimo sušaukimo prisidėjęs ir buvo visiškai nekaltas, tačiau gruodžio 24 d. buvo areštuotas, kvočiamas apie tą kongresą ir keletą dienų Lukiškių kalėjime laikomas; gruodžio gi 29 d. padaryta krata pas inž. Petrą ir adv. Joną Vileišius, taipogi "Vilniaus Žinių" redakcijoj. Man gi kol kas sausu likti pasisekė, nes policija ar negalėjo susekti, kas aš buvęs ir ką veikęs, ar rasit į mane su bulgarų pasportu, kaipo Bulgarijos pavaldinį, kibti nedrįso.
    Sausio pirmomis dienomis dėlei skaudėjimo in regione coeci daugiausia lovoj gulėjau: sausio 8 d. parašiau memorialą apie Suvalkų gubernijos priskyrimą prie autonominės Lietuvos. Kadangi tuo tarpu policijos pradėta uoliai ieškoti lietuvių seimo iniciatoriaus ir man buvo pranešta, jog mano pėdsakai susekta ar sekama, ir patarta, kad pasišalinčiau iš Vilniaus, tai aš sausio 12 d. išvažiavau Peterburgan, ypač kad turėjau tikslą pasitarti su profesoriais dėlei mano ligos. 15 d. iš ryto buvau prof. Janovskio klinikoje duot apžiūrėti pilvo ligą ir ištardyti pilvelio sunką, kuri pasirodė rūgščios reakcijos, bet be liuoso acidi hydrochlorici (HCL). Tokiu būdu paaiškėjo, kad mano pilvelyje buvo achlorhydria seu achylia gastrica, nuo ko, rodos, iš didelės dalies, normaliai maisto virškinti neįstengiant, kildavo taip skaitlingos širdies arythmijos, ypač valgant, ir parageusia.
    Tą pat dieną po pietų buvau pas muitų departamento direktorių Bieliostiną dėlei Odesos muitinėj esamų mano daiktų nuo muito paliuosavimo; tik kovo 2 dieną gauta iš ministerijos telegrama su žinia, kad jau paliuosuota, ir kovo 29 d. atgabenta Vilniun 30 skrynių su knygomis ir kitais daiktais - iš viso 153 pūdai; už transportą užmokėta 300 rub.
    Tuo tarpu Peterburge būdamas susipažinau su dvas. akademijos profesoriais kun. A. Dambrausku, Maironiu, Būčiu, prof. Ed. Volteriu, Baudoin'u de Courtenay, A. Šachmatovu, Fortunatovu, stud. K. Būga, A. Voldemaru ir daugeliu kitų. Sausio 17 d. vakare iki vėlybai nakčiai buvome svečiuose pas prof. Volterį: aš, kun. Dambrauskas, Dubinskas, Voldemaras ir Būga. 18 d. buvau Mokslų Akademijoj pas akademiką Šachmatovą, su kuriuomi apie Lietuvos autonomiją buvo plačiai kalbėta, ir pas akademiką F. Fortunatovą - apie Lietuvos mokyklas. 19 d. Teniševo mokykloje konstitucinės demokratų partijos kongrese turėjau ilgą pasikalbėjimą su prof. N. Miliukovu apie Lietuvos autonomiją ir kitus reikalus, o vakare svečiuose pas Matulaitį drauge su Ed. Volteriu, Dubinskiu, Šliogeriu, Feterausku, Voldemaru. Sausio 7/20 d. buvo antras konst.demokratų partijos kongreso posėdis: Miliukovas man sakė pranešęs centraliam partijos biure apie Lietuvos autonomiją, tik, girdi, dar nenuspręsta, kaip bus priimta - dauguma partijos narių nepripažinstanti etnografinės autonomijos. Vakare pas Ed. Volterį susirinkime, dalyvaujant man, prof. K. Jauniui, Matulaičiui, Voldemarui, Būgai ir k., skaityta mūsų raštas centraliam konst.demokratų partijos komitetui apie Lietuvos autonomiją. 21 d. buvau trečią kartą demokratų partijos kongreso posėdyje, svarstant agrarį klausimą, o sekančią dieną nuo 24 1/2 su Voldemaru ir Dubinskiu - konst.-demokratų partijos centro komiteto tam tikrame lietuvių reikalams pavestame posėdyje: kalbėta apie Lietuvos autonomiją. Tarp kitų aš ilgai kalbėjau apie lietuvių atgimimą ir prietykius su kitomis Lietuvoj gyvenančiomis tautomis. Vienam iš komiteto narių prasitarus, kad lietuviams autonomija įvykdinti būtų labai sunku, o rasit ir negalima, neturint užtektinai inteligentų, aš paaiškinau, kad visgi tai atlikti galima būtų, ir nurodžiau, kaipo paveizdą, bulgarų valstybę, kuri prie panašių sąlygų įsigyveno, pradžioje būdama tokioje lygiai, kaip ir Lietuva, padėtyje inteligentų žvilgsniu. Šią dieną pirmą kartą vakare gulant pastebėjau subrinkusias kojas (oedema crurum), kas vėliau dažnai kartodavosi. Sausio 23 ir 24 apsilankiau pas neurologą prof. Bechterevą dėlei mano ligos ir - demokratų kongrese; 25 d. buvau Ermitage'o muzejuje Bosporo archaiologijos studijuoti; 26 d. buvau svečiuose pas Maironį, "Liet. laikraščio" leidėją Smilgą ir latvių folkloristą Wissendorfą ir vakare išvažiavau Vilniun. Čion sugrįžęs su tokiais pat sukliurusiais nervais, kaip ir prieš Peterburgan išvažiuosiant, sausio 30 d. pradėjau rašyt memorialą apie Vilniaus vyskupystės lietuvius. Bet jau sausio 31 ir vasario 3 d. policija, sužinojusi apie mano grįžimą, buvo šaukus mane pas policmeisterį Lietuvių susivažiavimo klausimu; manydamas, kad gali kilti audra, vasario 5 d. iš Vilniaus išvažiavau, ketindamas užsienin keliauti, ir pakeliui Kaune apsistojau. Bet nuo meškos bebėgdamas sutikau lokį. Kadangi mano bulgariškojo pasporto terminas buvo pasibaigęs, tai, jį į Kauno policiją nusiuntus, jis tapo areštuotas ir imta rankiot apie mane žinias, tokiu būdu užsienin išvažiuot negalėjau ir volens nolens turėjau Kaune likti, o čia likdamas ir nenorėdamas būti be darbo, pradėjau rašyti memorialą "Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose", kurį kun. A. Bajorynas vertė lotynų kalba, o S. Banaitis apsiėmė atspausdinti. Lietuvišką tekstą vasario 18 d. pabaigiau, o spausdinimas pabaigta gegužės 16 d. Baisiai ta visa spauda su korektūromis mane nuvargino.
    Tuo tarpu kartą vasario 17 d. apsilankiau Aleksote valsčiaus kancelarijoj, kad patyrus apie rinkimus Dūmon Suvalkų gubernijoj ir apie paskirtą jiems laiką; kalbėjau ir klausinėjau lietuviškai. Pakol aš valandėlę užtrukau kancelarijoje, regimai, lenkutis raštininkas pranešė tuojau žandarams, kad čia, kancelarijoj, esama kokio nepažįstamo "litvomano", nes per duris išeinant užstojo man kelią du žandaru ir ėmė klausinėti, kas aš per vienas, o, sužinoję mano pavardę ir gyvenimo vietą Kaune, paleido. Po kelių dienų Kauno policija apie mane teiravosi. Vasario 24 d. Kaune įsteigėme "Tautiškosios lietuvių demokratų partijos kuopą", o 26 d. pradėjau rašyti plačią tos partijos programą, kurią tik kovo 2 d. pabaigiau. Mėnesiui su viršum praėjus mano pasportui gubernatoriaus kancelarijoj gulint, tik kovo 10 d. man jis grąžinta su prisegtu prie jo popiergaliu - "bilietu", kuriame su gubernatoriaus Veriovkino parašu man buvo leidžiama Rusijoj gyventi iki kovo 10 d. 1907 metų.
    Kovo 10 ir 17 d. buvo Tilmanso salėje skaitlingas naujai įsteigtosios demokratų partijos kuopos susirinkimas, man jame dalyvaujant. Kovo 24 d. vietiniame Kauno dienraštyje "Kovenskij telegraf" Nr. 68 buvo apie mane rašyta. 26 d. tuomi man buvo žymi, kad tą dieną važiuodamas į Garliavą pakelėj girdėjau Lietuvos vieversius čiulbant, ko 25 m. nebuvau girdėjęs. Kaip dienyne pastebėta, negalėjau atsigėrėti. Kovo 28 d. buvo Kaune atstovų į Dūmą rinkimas, kurį aš "Vilniaus Žiniose" aprašiau.
    Gegužės m. memorialą "Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose" - "De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae" atspausdinus, reikėjo jį išsiuntinėti, kad pasiekus jo rašymo tikslą. Po pirmuoju egzemplorium, kuris iš Vilniaus gegužės 23 d. papai Pijui X-jam buvo išsiųsta, pasirašė, neminint manęs: St. Raila, adv. K. Samajauskas, d-ras R. Šliūpas, Pr. Klimaitis, Tomas Žilinskas, kunigaikštis J. Gediminas-Beržanskis-Klausutis, Kaz. Aglinskas, M. Davainis-Silvestravičius, G. Landsbergis ir P. Vileišis, o Kaunan sugrįžęs, iš čia 25 gegužės išsiunčiau 72 egzemploriu visiems kardinolams, žymesniems viso pasaulio archivyskupams, vyskupams ir Rymo kongregacijoms; kiek vėliau dar išsiuntinėta daug egzemplorių svarbesnių įvairiausių tautų laikraščių redakcijoms, kurių daugelis tuomet tą memorialą plačiau ar trumpiau paminėjo.