[19]

    Birželio 2 d. padaviau Vilniaus apygardos teismo prokurorui prašymą, kad pakeltų bylą prieš lenką Rolicz'ą "Vilniankos" redaktorių-leidėją už diffamaciją; 13 - susirinkime pas D. Malinauską tartasi apie santykius su gudais ir ukrainiečiais; 16 d. prokuroras pranešė, kad paduotasis prieš Rolicz'ą prašymas jau įteiktas esąs tardytojui. 19 d. su J. Vileišiu išvažiavova į Šiaulius gegužinėn, kur atvykus apžiūrėjau miestą ir vakare buvau teatre vaidinant "Inteligentus", o sekančią dieną buvau gegužinėje Aleksandrijos dvare pas Junavičius. Birželio 21 d. per Radviliškį ir Labos stotį iškeliavau arkliais per Smilgius į nuo Puziniškį pas Gabrielę Petkevičaitę; po pietų pasilsėjus - vaikštynės su p. Gabriele girioje; čia prabuvęs iki 24 d., apžiūrėjęs sergantį d-rą Petkevičių, apsilankęs Karpiškėje pas kapines, kur net 15 žmonių kaukoles radau, tuo pat keliu grįžau Vilniun, parveždamas antropologijos medegos Mokslo Draugijos muzejui. 26 d. buvau pas teismo tardytoją Rolicz'o byloje. 30 d. išvažiavau Kaunan, iš kur K. Aglinsko lydymas Garlevon ir čia buvau iki liepos 6 d., vaikštynes atlikdamas girioje ir ligonius priiminėdamas. Ir šitą mėnesį dažnai turėdavau arythmijų.
    Liepos 6 dieną vakare jau buvau Vilkaviškyje pas A. Gelgaudą, kur pernakvojęs sekančią dieną atsidūriau Ožkabaliuose. Čia 12 d. apsilankiau ant "Geležinkalnio" Aidukaičio ir Simuko Alytos laukuose archaiologijos tikslu, kitą dieną važinėjau į Piliakalnius, kur kasinėjau piliakalnio šalia: suradau gyvenamųjų trobų vietas su keramikos likučiais ir vienu dideliu moliniu varpstės suktuvu (Supinnwirtel). 14 d. buvau Gražiškiuose pas sergantį kleboną Ad. Šukuvietį: pas bažnyčią iškasiau kelias kaukoles, gavau iš kunigų tūlus bažnytinius daiktus muzejui ir XVI-XVII šimtmečio bažnyčios dokumentus, kuriuos sunaudojau tos bažnyčios istorijai. 16 d. buvau Kumečiuose senovės kapinių, kurios, anot žmonių pasakojimo, paeinančios iš "kryžiokų" laikų, ištyrinėti. 18 d. išvažiavau Vilniun. Pakol buvau Ožkabaliuose, priiminėdavau daug ligonių, dažnai iš toli atkeliavusių; arythmijos, nors ne taip dažnai, bet visgi dūravo. Liepos 23 ir 24 d. buvo Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas "Rūtos" salėje. Posėdžiams pasibaigus, susirinkimo nariams rodžiau Draugijos biblioteką ir muzejų; vakare - "Rūtos" teatre. 25 d. buvau su kai kuriais Draugijos nariais ekskursijoje Verkuose ir Kalvarijoj. Susirinkimo dienomis pasikalbėjimai su daugybe susirinkiman atvykusių žmonių labai mane nuvargino ir suerzino nervus. Garliavoje ir Ožkabaliuose būnant ir visą laiką valgant mėsos, dabar vėl pasirodė urinoje "gravelle", kuri kelias dienas dūravo.
    Rugpjūčio 2 d. teismo tardytojas pranešė, kad byla su Rolicz-Chroscickiu jo grąžinta prokurorui. 3 d. - pas policmeisterį ir gubernatorių Liubimovą dėlei užsienio pasparto. 4 d. su A. Smetonos pagelba redagavau savo testamentą, kurį sekančią dieną rašęs pabaigiau. Visus savo kapitalus užrašiau universitan einančiai jaunuomenei. 5 d. parašiau į Suvalkų gubernatorių Stremouchovą rekomendacijos laišką apie d-rą Jokantą, kurs per tai vietą gavo Kalvarijoje. 7 d. iškeliavau Kaunan ir Garliavon, iš kur buvau Zagrados dvare pas Gustaičius ir 9 d. perkasinėjau buvusias Telaičių ir Karkazų kaimo kapines Zagrados laukuose, kur XVII-XVIII ir pradžioj XIX šimtmečio laidota: lavonkauliai galva šiaurės link gulėjo, bet rasta gulint rytų ir vakarų link: regimai, numirėliai buvo baudžiavos laikais labai pavargę, kad prie skeletų nerasta nė kokių įkapių. 10 d. pas K. Aglinską vakare merginoms dainuojant, nuo jų gražių dainų buvau labai susigraudinęs. Rugpjūčio 15 d. per Mauručių stotį išvažiavau į Eitkūnus; kadangi vakare greitojo traukinio nebuvo, tai čia "Hótel de Russie" nakvojau; sekančią dieną pavakare jau buvau Berlyne. Šitos kelionės laiku širdis buvo visiškai rami. 17 d., atlikęs reikalus mieste, apsilankiau pas prof. d-rą Klemperer'į, kurs radęs širdį, kaipo organą, sveiką, patarė vėl Franzensbad'an keliauti, o nuo achylia gastrica - acidolpepsin, o nuo anaemijos arseniką vartoti. Vakare išvažiavau ir, visą naktį be miego praleidęs, 18 d. anksti rytą atvykau į šį kurortą. Po pietų buvau pas pažįstamąjį d-rą Fellner'į ir pas bürgermeisterį Gust. Wiedemann'ą, kurs ilgai pasakojo apie Franzensbad'o konkurenciją su Bad-Elster'iu ir Karlsbadu, kaipo gydymo vietomis, ir apie įvairius atsitikimus juose, tą konkurenciją varant. Iki ½ 6 Stadtparke klausiau muzikos, kefirą gerdamas, iki ½ 8 - vaikštynės parke ir skaitykloje; tą dieną svėriau 77 kil. 350 gr. 19 d. naktį pramiegojau iki ½ 7 labai ramiai; 7-8 val. pas Salzquellę stiklą vandens gėriau, muzikos beklausydamas, paskui pas d-rą Wohričeką medico-mechaniškame isntitute gimnastikavausi, paskui - maudykloje (angliarūgšties vanna 27 R) ir iki ½ 1 vaikštynės ir skaitykloje, po pietų - trumpas saldus miegas, iki 5 - Stadtparke (muzika, kefiras), paskui Salzquellės kolonadoje gėriau stiklą Natalienquellės ir - vaikštynės net iki Salingburg'o. Labai ilgai laikraščius skaitęs, po vakarienės sunkiai, tik sulfonalio ėmęs, užmigau. Sekančią dieną - tos pat balneoterapijos procedūros; pradėjau imti acidolpepsin; širdis dieną rami. 21 d. iš ryto gėriau tik Salzquellės vandenį ir gymnastikos kursą atlikau, nesimaudžiau; ½ 11-12 v. - skaitykloje ir iki 1 v. vaikštynės (3 kilom.); po pietų 5 v. išėjau "Amerikon", kur pavakarieniavęs 8 sugrįžau, iki ½ 10 buvau skaitykloje; širdis visą dieną gana rami. 22 d. po labai neramios nakties iš ryto pas Salzquellę, gymnastikoje; po pusryčių, kaip visada, Kaffegarten'o restauracijoj - ilgos vaikštynės, paskui angliarūgšties vanna ir iki 1 v. - skaitykloje; po pietų - pas d-rą Fellner'į: sphygmografe kraujo spaudimas 140 mm. Laišku į draugą D. Rulčevą, dabar Varnos departamento prefektu tapusį, klausiau žinių apie pasklidusį lenkų laikraščiuose gandą, kad ten atrasta kapas Vladislovo Jagelaičio, kurs 1444 m. buvo užmuštas kovoje su turkais pas Varną. Pavakare gėriau Natalie versmės vandenį ir buvau vaikštynių iki Salingburg'o. Širdis rami. 23 d. tokią jau kuracijos procedūrą priešpiet atlikęs, po pietų val. 5 išėjau per Unter Lohmą į Antonienhöhe (3 ½ kilom.), kur pavakarieniavęs geležinkeliu 8 v. sugrįžau Franzensbad'an ir "Bristol'io" hotelyje ilgai klausiau Vengrijos cigonų muzikos, kurios ilgai buvau negirdėjęs ir labai išsiilgęs. Širdis rami. Sekančią 24 d. priešpiet priprastą procedurą atlikęs, išsimaudęs, pasivaikštinėjęs ir laikraščių prisiskaitęs, po pietų pas Nataliequellę ir parke sėdėdams parašiau straipsnį apie "Lietuvaičių drobulę madoje", kaip ji tuomet vokiečių moterių buvo nešiojant matoma Franzensbade. Pusryčiaujant ir pavakare - daugsyk silpnos arythmijos. Tokiu pat būdu ir sekančias dienas praleidžiant, 27 d. vakare buvau konversacijos salėje d-ro Saubermann'o paskaitoje "Ueber das Radium und seine Heilwirkung in der Thermaquellen", o 30 d. apsilankiau ant išgesusio vulkano Kammerhübl (2 ½ kilom.), anat kurio viršaus ilgai sėdėjau, mansčiau apie šio krašto geologiją, gėrėdamasis gamtos grožybe, šalies kulturingumu. 31 d. po pietų buvau pas d-rą Fellnerį: kraujospaudis ant Gartnerio tonometro - 130 mm.
    Rugsėjo 3 d. rašiau ir pabaigiau straipsnį į "Viltį" "Dar kartą prie sumanymo apie atskyrimą Suvalkų gubernijos"; 11 ir 13 d. rašiau nekrologą apie m. Rudvalį ir fonogramų archyvą, 14 d. rašiau ilgoką laišką į Joną Grzegorzewskį Varnoje, kurs tuomet buvo ten užsiėmęs Vladislovo Jagelaičio kapo tardymu. 15 d. važinėjau į arti gulintį Eger'io miestą. Rugsėjo 17 d. atsisveikinimo vizitą pas d-rą Fellnerį ir Wohričeką atlikęs, sekančią dieną Franzensbadą apleidau; tą dieną svėriau 77 kilogr.
    Čia gyvendamas ir gydydamasis, kiekvieną dieną iš ryto 7 val. gerdavau stiklinę Salzquellės ir ½ 8 - stiklinę Natalie versmės, klausydamas pas Salzquellen kolonadoje gražios muzikos, paskui - prie Franzensquelle ir po pietų iki 5 - Stadtparke; apie šitą valandą po pietų gerdavau dar stiklinę Nataliequellės. Iš ryto Zanderio institute gymnastikavausi; pirtyje naudojausi daugiausiai angliarūgšties vannomis; atlikdavau tolimas vaikštynes, dažnai "Amerikon", Friesenhof'an ir kitur. Dieta buvo tokia: valgis iš ryto Kaffegarte'ne: 2 kiaušiniu, sviestas, 3 pyragučiai ir stiklinė kefiro, johurto arba pieno; pietų - viralas, mėsa (dažniausiai veršiena, zuikiena, stirniena, kai kada kiauliena ir koks iš miltų, ryžių valgis (Mehlspeise), 1-2 pyragučiai; po pietų 4-5 - stiklinė kakao arba šokolados su pyragučiu; vakare 8-9, kaip ir iš ryto - tik su 2 pyragučiais. Gydymosi rezultatas: širdis ramesnė, rečiau - arythmijos, tvirtesnis miegas, bet, pavakariais ilgiau laikraščius skaitant, atsirasdavo nemiga.
    Grįždamas iš Franzensbado, užsukau dviem dienom Karlsbadan, kur 18 ir 19 d. praleidau, apžiūrėdamas pažįstamąsias vietas. Per Helenenhof'ą, Wienersitz'ą nuėjau į Schönbrunn'o parką ir čia po pietų 4-5 ½ v. klausiau muzikos, kuri su Franzensbado ir susilyginti negali. Paskui grįždamas užėjau pas Mülbrunn'ą, išgėriau stiklą vandens ir iki ½ 8 skaitykloje praleidau. Kitą dieną iš ryto Sprudel'io vandens gėriau, kolonadoje koncerto klausydamas; iki ½ 9 - Mühlbrunn'o kolonadoje koncerte; pusryčiavau Stadtparko kavinėje ir palesinau savo nuo seniau pažįstamus žvirblius, kurie mane buvo apspitę, tarytum mane pažinę, jog juos ir kitą kartą lesindavau; iki 12 v. - vaikštynės per Alte Wiese kalnuose už Hirschensprung'o. Po pietų išvažiavau Pragon, kur 6 v. atvykau. Sekančią, rugsėjo 20 d. buvau pas folkloristą prof. Polivką ir su juo Čekų karalystės muzejaus bibliotekoje pas jos direktorių prof. d-rą Čenėką Zibrtą, iš kurio gavau namon imti knygų. 22 d. ½ 9-12 val. darbavausi muzejaus bibliotekoje, peržiūrėdamas čekų pasakų rinkinius, kuriuose ieškojau žinių apie levus; po pietų - universito bibliotekoje; sekančią dieną priešpiet - taipogi muzejaus bibliotekoje ir Kinskių sode Smichove - etnografijos muzejuje, popiet - universito bibliotekoje. Kitą, rugsėjo 24 d. priešpiet pasidarbavęs universito bibliotekoje, po pietų apsilankiau miesto įžymesnėse vietose, ypač "Na male Strane", "Na Hradčanech" (s. Vito katedra, Bellevedere ir k.); sekančią dieną dar apsilankęs "Kral. Vinohrady", kur aš kadaise gyvenau, ir pas prof. Polivką, paskui Tyno pažnyčioje ir "Rudolfinum'e", kur buvo paveikslų paroda, 26 dieną po pietų išvažiavau Berlynan. Ant rytojaus jau priešpiet ir po pietų darbavausi "Karališkoje bibliotekoje", kaip ir sekančiomis dienomis iki spalių 6 d., kada iš Berlyno išvažiavau, o kadangi pastaromis dienomis urinoje buvo pasirodžiusi "gravelle", tai visą tą Berlyne buvimo laiką maitinausi Kronbergo vegetarianų valgykloje prie Louis Ferdinand Str. 2. Rugsėjo 28 d. Friedricho gatvėje susitikau su Keistučiu Šliūpu ir su juomi iki ½ 12 "Café Victoria" kalbėjova. Spalių 2 d. dienyne užrašyta: "Nuo tos dienos, kada, Eger'e daug vaikščiojant, pasirodė kojose paraestezijos, ir sulig šiol, biskelį daugiau vaikščiojant ar ilgiau stovint, tuojau vėl jaučiasi. Ypač tai dažnai atsitikdavo Pragoje ir vakar (čia) ilgiau pavaikščiojus." Sekmadienį, spalių 3 d. popiet, išsirengiau į Tiergarten'ą, iš kur elektros tramvajum nuvažiavau į Zoologijos sodą, kur pavakarieniavęs iki 9 v. klausiau koncerto; geležinkeliu iki Friedrichstrasse sugrįžau. Spalių 4 d. Edisono fonografų draugijoj pirkau Mokslo draugijai brangų fonografą.
    Spalių 6 d. iki Kybartų laimingai atvykau apie 11 val. vakare. Čia prikibo prie manęs - resp. prie mano pasparto - žandarų viršininkas, kurs, manydamas, jog dar esmi po policijos priežiūra, užlaikė pas save pasportą ir išdavė man tik "prochodnoje svidietelstvo", kurį nuvykus Vilniun reikią policijai perduoti. Šitas su šunsnukiu atsitikimas labai man nervus suerzino; sekančią dieną jau buvau Vilniuje ir ant rytojaus - pas policmeisterį dėlei pasparto. Tą pat dieną buvau pas II-sios gimnazijos direktorių dėlei priėmimo vėl d-ro Pietario sūnaus gimnazijon; po pietų pas mane apsilankė bulgaras d-ras Al. Dorič iš Leipzigo, kursai, mokindamasis lietuvių kalbos, pas mus Lietuvon atkeliavo. Spalių 14 d. susipažinau su kun. Palmieri, italu, kursai buvo atvykęs Vilniun mokslo tikslu ir tuomet gyveno pas kun. J. Kuktą prie Visų šventų bažnyčios: aš jam suteikiau jo veikalui, kurį jis ketino apie Lietuvą rašyti, kelias fotografijas. Dėlei Pietaruko priėmimo spalių 19 ir 20 d. aš dar lankiausi Vinogradovo ir Pavlovskio gymnazijose ir pas II-sios Vilniaus gymnazijos direktorių Kiesevetterį. Spalių 23 d. su K. Vilimavičium š. Jokūbo bažnyčioje buvome liudytojai kun. Tumui surišant moterystės ryšiu Ant. Žmuidzinavičių, dailininką-piešėją, su Mare Putvinskaite. 27 d. "Rūtos" salėje, Mokslo Draugijos posėdžiui pasibaigus, kalbėjau apie žynį Ilgį ir demonstravau Edisono fonografą. 30 d. rašiau laišką į asmeniškai gerai pažįstamą švietimo ministerį Mušanovą Sofijoje, kad pagerintų medegišką d-ro A. Doričo padėtį. - Sugrįžus iš Franzensbado šiame spalių m. gana ilgai dūravo kojose paraestezijos; širdis buvo gana rami, nors kartkartėmis kildavo ir arythmijų.
    Lapkričio 1 d. drauge su kun. M. Gustaičiu išvažiavau Kaunan, iš kur nuvykau Garliavon: oras dar buvo gana šiltas ir, ant rytojaus girioje ir pagiriais vaikščiojant, galima buvo dar matyt pievose ir girioje žydint antrąsyk' įvairius augalus: žąsukus (primula veris), šunremunes, vosilkas, žemvuoges, pienes (taraxacum) ir k. 4 d. buvome Zagrados dvare pas Gustaičius, kur aš fonografu užrašiau apie 10 dainų gaidas, taipogi ir Garliavoje užrašiau keletą dainų. 6 d. buvau pas Vinklerį Juozą, buvusį Garliaucko vaitą, žmonių vadinamą "Bizunowicz", dėlei tūlų apie Godlevskį žinių surinkimo. 8 d. naktį pabudus, vėl užmiegant atsitiko - košemaras: negalėjimas atsidusti, stenėjimas, riksmas, kuris Aglinską pabudino. Iki spalių 10 d., kada išvažiavau Vilniun, nufonografavau daug dainų, kelias raudas; vaikštynes atlikdavau, šiltam orui esant, girioje, botanizavau, ligonius priiminėdavau. Širdis buvo gana rami. Lapkričio 15 d. vėl apsireiškė galvos paraestezijos ir, rodos, nuo ilgo skaitymo akyse šviesos kibirkštėlės (photopsia - marmarygae); vakare Mokslo Draugijos posėdyje "Rūtoje" demonstravau dainų fonografavimą. 20 d. rašiau kun. A. Dambrauskui laišką dėlei kun. Ant. Savickio biografijos 22 d. rašiau į "Viltį" straipsnį: "Prie svetimtaučių kolonizacijos Lietuvoje". Sugrįžus iš Garliavos visą laiką širdis buvo rami, tik nuo darbo dažnai nemiga.
    Gruodžio 15 d. rašant iš sykio pasirodė akyse photopsia, kuri gana ilgai dūravo; 21 d. vaikų vakare "Rūtoje" rodžiau fonografą; 25 d. pabaigiau rašyt "O litovskich narodnych pesniach" - straipsnį, kuris, tarp kitų, buvo ukrainiečių kalba jų laikraštyje: "Literaturno-naukovyj vestnik" (Kiev-Lvov 1910, kn. XI, pusl. 218-225) atspausdintas. 28 d. pasikartojo ilgai dūruojanti photopsia kripių pavidale. Visą šį mėnesį širdis buvo gana rami, tik urinoje ėmė vėl tarpais rodytis "gravelle". Gruodžio 29 d., anot prof. G. Klemperer'io patarimo, pradėjau vartoti acidum arsenicosum (Liq. arsenic. Fowleri).
    Sausio 12 d. 1910 m. - visuotiname Lietuvių Dailės draugijos susirinkime; 16 d. - "Impressionistų" piešimo labai menkoj parodoje; 19 d. rašiau "Tarp Vilniaus renegatų" straipsnį į "Viltį'". Gavęs iš brolio Vinco žinią apie jo ligą, 21 d. išvažiavau iš ryto Vilkaviškin, o vakare jau buvau Ožkabaliuose: radau plaučių užsidegimą (pneumonia crouposa lobi infer. poster. dextri); prabuvau tuomet čia iki vasario 3 d. gydydamas brolį, bet kadangi jis turėjo plaučių džiovą, tai liga užsitęsė dėlei šitos komplikacijos, tik šiek tiek pagerėjus aš jį apleidau. Būdamas Ožkabaliuose turėjau kiekvieną dieną labai daug ligonių; 29 d. dargi važinėjau pas ligonį į Gražiškius. Ligonius apžiūrėjęs, vaikščiodavau po sniegu apdengtus laukus; 27 d. tėmijau tuomet pasirodžiusią Helley'o kometą vakaruose dešinės link nuo Veneros. 28 d. parašiau: "Prie Pijaus Velioniškio genealogijos", pagal žinias, surinktas iš jo sesers Kičienės Ožkabaliuose; mano nervai visą tą laiką buvo gana ramūs. Vasario 3 d., užrašęs dienyne: "Sudie, Ožkabaliai, sudiev gimtas kampeli! Ar teks dar kada tave pamatyti ir pakvėpuoti tyru laukų ir kalnų oru, gaivinančiu kūną ir dvasią", išvažiavau į Vilkaviškį, kur pas A. Gelgaudą pernakvojęs, kitą dieną jau buvau Vilniuje. Čion sugrįžęs 10 d. dalyvavau "Lietuvių Tautos" redagavimo komisijoj ir sekančią dieną folkloro rinkimo programai taisyti komisijoj. Tuo tarpu gavęs iš brolio laišką su liūdna žinia apie jojo ligą, vasario 13 d. vėl buvau priverstas Vilkaviškin keliauti, iš kur vakare apie 5 val. jau Ožkabaliuose atsidūriau. Čion atvažiavęs sužinojau, kad broliui vasario 6 d. pasirodžiusi iš plaučių haemoptoe, kuri gana gausiai ir ilgai dūravusi iki 9 d.; man čia esant vėl kraujas pasirodė ir, pradėjus davinėti ergotinum su plumbum aceticum, 18 d. haemoptoe išnyko. Bet 20 d. su kosuliu naktyje prasimušė gerkle iš kavernos plaučiuose smirdanti taniai (pūliai). Kadangi liga su temperatūra iki 39° C labai užsitęsė ir nebuvo galima pramatyti ligos galo, turėdamas svarbaus darbo Vilniuje, 22 d. vėl išsirengiau kelionėn. Iškeliavau Vilkaviškin: pro Bartininkų grinteles pravažiuojant, viena kumelė, nežinia ko viduryj lygaus kelio pasibaidžius, metėsi kairės link į šalį; senis vežikas, nemokėdamas arklius sulaikyti, užvažiavo ant rūsio bulvėms laikyti ir apvertė bričką. Puoliau veidu į kelio purvyną ir bjauriai pasižeidžiau nosį ir veidą: kokiu akmenuku permušė apatinę lūpą. Palaukęs nuo ½ 11 iki 4 Bulvičiuose ir žaizdas dezinfektavęs ir perrišęs, ½ 7 atvykau Vilkaviškin pas A. Gelgaudą, kur pakviestas d-ras Kudirka susiuvo lūpos žaizdą (suturae nodosae) ir užrišo. Kitą dieną burna - ypač nosis ir lūpa - labai sutino ir sopėjo, apie dešinę akį pasirodė raudonai mėlyna dėmė (ecchymosis). Iš priežasties sutinusių lūpų valgyt negalima, tik skystimus (arbata, bulionas, pienas) galėjau gerti; turėjau lovoje gulėti. Tik 25 d., burnai kiek atslūgus, galima buvo pradėt ir kiek tirštesnį valgį vartoti. Siūlo ryšelius (suturae) 26 d. nuėmus, pasirodė, kad žaizdos kraštai nesulipę, nesuaugę, o jos dugnas nekroze; išplovęs karbolio vandeniu, apibarsčiau jodoformu ir perrišau. Kitą dieną, žaizdą išplovus, pasirodė dugnas čystesnis, kraštai biskelį atslūgę. Nosies didesnė dalis, kur buvo ekskoriacijos, šašais apdengta, dešinėje pusėje dar labiau sutinus, sopa. Iki kovo 6 d. čia, Vilkaviškyje, gydžiausi, iki šašai nuo nosies nusilupo ir su gydoma, aprišta lūpa galėjau kelionėn leistis. Kovo 6 d. atvykau Vilniun; žaizdos šašas galutinai tik kovo 11 d. nukrito, bet jos kraštai ir dugnas dar ilgai infiltruoti, kieti liko. 15 d. buvau Lietuvių Dailės parodoje ir po pietų buvau krikštų tėvu su L. Didžiuliene d-ro J. Šlapelio Gražytę krikštijant. 19 ir kitomis d. Dailės parodoje studijavau iškabintuosius lietuvaičių dirbinius (juostas, žiurkstus ir k.), kad paskui juos aprašius. Dienomis darbavausi Mokslo Draugijos bibliotekoje; nervai buvo gana ramūs. Kovo 31 d. išvažiavau Kaunan, iš kur - Garliavon pas Aglinską, kur iki balandžio 14 d. užtrukau. Čia būdamas ir silsėdamasis, kaip ir kitąsyk užsiiminėjau gydymu ligonių, vaikštynėmis girioje; pabaigiau rašęs platų straipsnį "Apie tautadailę IV-je Lietuvių Dailės parodoje", kursai buvo "Viltyje" spausdintas. Balandžio 8 d. su Garliavos klebonu J. Žaliausku apsilankiau Pakuonyje pas mano gerą pažįstamą kun. Beinaravičių, su kuriuomi buvova Pašventupyje piliakalnio apžiūrėti. Šitas kaimas ant Nemuno kranto, 3 verstai nuo Pakuonio; piliakalnis guli ant aukšto kranto prie daubos. Balandžio 14 d., atvažiavęs Kaunan, vakare Tilmanso teatre buvau latvės Wiegner-Grunbergienes koncerte ir čia susipažinau su Helsinkių universito docentu d-ru Niemi, kursai tuomet buvo atvažiavęs Lietuvon dėlei folkloro tyrinėjimo. Sekančią dieną su d-ru Niemi išvažiavova laivu Veliuonon pas kun. Tuomą, kur pietų pavalgę apžiūrėjova miestelį; aš prirengiau kun. Niezabitauskio, buvusio seniau Veliuonos klebonu, ir kitus dokumentus, kuriuos kun. Tuomas padovanojo Mokslo Draugijai. Čia pernakvoję sekančią 16 d. išvažiavova į Seredžių, pas kleb. Breivą užkandę, nuo aptiekininko Matulaičio tūlus Mokslo Draugijos daiktus paėmę, laivu iškeliavova Kaunan, kur vakare smarkiai lyjant ir žaibuojant atvykova. Jau ant kranto išlipus, po skėčiu mudviem su d-ru Niemi einant, baisiai sužaibavo ir žaibas krito žemėn kokius 5-6 žingsnius prieš mus - laimė, kad mus neužgavo. Nuleidę skėtį žemyn, tolyn jau be jo lyjant ėjova. Kitą dieną apsilankiau pas T. Daugirdą muzejuje, pas kun. Januševičių, kanon. Maculevičių; pietų pas kun. Prapuolenį pavalgius, buvova nuėję į Linksmąją pas jo brolį svečiuosna. Balandžio 18 d. drauge su d-ru Niemi išvažiavova Vilniun, kur jis sekančiomis dienomis studijavo Mokslo Draugijoje lietuvių dainas rankraščiuose. Balandžio 23 dieną gavęs telegramą iš Vilkaviškio apie brolio Vinco mirtį - jis buvo gimęs rugpjūčio 1 d. 1861, pasimirė balandžio 10/23 d. 1910 m. - sekančią dieną po pietų jau buvau Vilkaviškyje, kur pas Gelgaudą pernakvojęs, 25 d. išvažiavau jojo lydimas į Bartininkus, kur ½ 9 atvykau. Neilgai trukus atlydėjo ir vėlionio kūną; po dvejų mišių su ekzekvijomis 11 val. mano nelaimingas brolis palaidota. Sit tibi terra levis, carissime frater! Laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių. Po pakasynų atvykau Ožkabaliuosna į brolio namus, kur dar iki vakarui kelta šermenys; čia tuomet likau iki gegužės 15 d.