[24]

    Gimnaziją steigiant, o lietuvių kalba mokiniams reikalingų vadovėlių neturint, kreiptasi į Mokslo Draugiją, kuri jau turėjo nors menką amerikiečių įsteigtą "vadovėlių fondą". Jau rugsėjo 7 d. Draugijos komiteto posėdyje svarstyta vadovėlių leidimo klausimas. Kadangi pradžios darbui vadovėlių fonde pinigų jau šiek tiek buvo, o tolimesniam leidimui galima buvo pasiskolinti, tai nutarta tuojau vadovėliais rūpintis. Pirmoje eilėje nutarta aprūpinti pradedamoji mokykla, antroje - mokytojų seminarija, trečioje - vidurinė mokykla, sukvietus darban Vilniuje tebesančius mokytojus tam tikron komisijon, kas ir padaryta. Spalių 25 d. tas pats m. Draugijos Komitetas svarstė tolyn vadovėlių klausimą, kadangi "vadovėlių fonde" buvo tik 2319 r. 24 kap., tai, jo neužtenkant vadovėliams leisti, nutarta pasiskolinti iš M. Draugijos namų statymo fondo ligi 5000 rub., priskiriant juos prie "vadovėlių fondo". Tokiu būdu aprūpinta vadovėlių leidimo reikalas ir padėta tvirtas pamatas jųjų daugybės tolimesniam leidimui. Liko dabar tik rupesnis vadovėlius spaudai gaminti, kas ilgainiui taipogi pasisekė, ir mokyklos buvo jais aprūpintos.
    Su vokiečių okupacijos valdžia šiek tiek apsipratus ir gyvenimui į normalesnes vėžes inėjus, dabar galimybė atsirado visą laiką, atliekamą nuo dažnų "Lietuvių Draugijos" ir "Mokslo Draugijos" komiteto posėdžių, pavesti ramiam mokslo darbui. Ėmiausi tad seniau dar Varnoje rašyto veikalo "Apie prygų trakų tautystę" tvarkyti ir jį spaudon rengti.
    Lapkričio 13 d. A. Janulaičio bute buvo pasitarimas dėlei rašymo vokiečių valdžiai memorialo apie lietuvių padėtį, apie autonomiją, lietuvišką laikraštį ir k. 14 d. lietuvių gimnazijoj prie Did. Paguliankos vakare buvo pirmosios paidagogijos kursų mokinių išleistuvės. 21 d. - pas vokiečių policijos prezidentą von Bekerat'į dėlei "Ryto" draugijos reikalų su kun. d-ru Bakšiu. 23 d. buvau nuėjęs į "Vilijos" fabriką, kurią radau labai sunaikintą vokiečių kareivių, kurie joje stovėjo su arkliais ir vežimais. Prie fabrikos prisiartinant, ant kontoros aukšto įvyko gaisras, kurį kareiviai užgesino.
    Gruodžio 4 d. "Rūtos" susirinkime lietuvių valgykloje buvo A. Janulaičio referatas apie d-ro Gaigalaičio brošiūrą lietuvių klausime, o sekančios dienos vakare š. Mikalojaus bažnyčios salėje - "Lietuvių Draugijos" metinių sukaktuvių vakarėlis. Gruodžio 12 d. iš ryto atvyko Vilniun vokiečių kaizeris Vilius II-sis, kurį apie 3 val. po pietų mačiau automobilium važiuojant Didž. gatve. Gruodžio pirmomis dienomis buvau padavęs į "Passamt'ą" prašymą, kad man išduotų leidimą - "Passirschein'ą" Vilkaviškin važiuoti; po kelių dienų vaikščiojimo ten 17 d. gavau šitokį atsaką: "Ihr Gesuch um Ausstellung eines Reisescheins wird abgelehnt". 18 d. apsilankė iš Tilžės atvykęs spaustuvninkas Jagomastas, kuriam įteikiau 200 markių skolos, kad atiduotų kun. J. Žilinskui Tilžėje. 21 d. buvo pas mane vienas žmogus, kursai pranešė, kad jis, intartas šnipinėjime, turėjęs ištisą mėnesį kalėjime tupėti; anot jo, ir aš esąs tūlo Karpavičiaus ir Zarembos vokiečiams denuncijuotas, buk neištikimas esąs. - Pastarąjį gruodžio dienos vakarą buvome "Rūtos" salėje menku ūpu naujų metų sutikti.
    1916 m. sausio 1 d. mano dienyne užrašyta: "Sveiki Naujieji Metai, kad jūs būtumėt ramesni ir linksmesni už praėjusius!" Sausio 2 d. buvo š. Mikalojaus bažnyčios salėje vaidinta, o 4 Didžiojoj vaikų prieglaudoj - aglelė. 6 d. susipažinau su d-ru Steputačiu, "Dabarties" redaktorium, kurs su Jagomastu buvo atvykęs iš Kauno. 9 d. - Mikalojaus salėje vaikams vaidinant "Aguoną migdytoją". Šiomis dienomis buvo dažnai arythmijų. 11 ir 13 d. sėdėjau p. Janulaitienei mano paveikslą piešiant. 12 d. drauge su Stulginsku, kan. Kukta ir kun. Bakšiu buvome pas vokiečių burgomistrą Pohl'ių dėlei išrinkimo dviejų burgomistrui patarėjų iš lietuvių tarpo. 18 d. vakare - susirinkime dėlei lietuvių konferencijos sušaukimo. 23 d. Mikalojaus salėje steigiamame kooperatorių draugijos susirinkime. 29 d. - "Rūtoje" susirinkime dėlei manyto steigti Vilniaus lietuvių liaudies universito. Vasario 3 ir 10 d. "Lietuvių Draugijos" bute svarstyta susirinkime vokiečių valdžiai rašomasis memorialas, o 17 d. tokiame pat susirinkime skaičiau memorialą apie lietuvių etnografines sienas.
    Kovo 4 d. pabaigiau rašęs veikalą "Apie prygų trakų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon", kursai vėliau - 1921 m. - tapo "Lietuvių tautoje" atspausdintas. Vokiečiams sumanius surašinėti Vilniaus gyventojus, kovo 4, 5,10,11,12, ir 16 d. lietuvių buvo šaukiami susirinkimai dėlei šito klausimo. Laikraščio "Zeitung der X Armee"' redaktorių: leit. Urban'o ir Fredo Handrick'o sumanytai lietuvių etnografijos parodai taisyti, sulig Draugijos Komiteto nutarimo, buvo duota iš M. Draugijos rinkinių daug juostų, žiurkštų ir k. dirbinių, kuriuos aš kovo 18 d. redakcijon nugabenau.
    Balandžio 24 d. buvo pasirašyta po dėkos adresu papai Benediktui už atsiuntimą "Lietuvių Draugijai nukentėjusiems del karo šelpti" 10 000 ital. lirų; tą pat dieną tartasi, kaip reaguoti į vokiečių pakvietimą dėlei memorialo padavimo, kad išgavus politiškų Lietuvai teisių. 29 d. katedroje priešpiet buvo pamaldos už mirusį Petrą Kraučūną, kun. Balvočių (Gerutį) ir Česl. Sasnauską; vakare lietuvių gimnazijoj apie tuos vėlionius ir jų darbus - paskaitos. Tą pat dieną, vokiečiams padavus mintį, tartasi pas d-rą Šaulį apie protestą prieš rusų politiką Lietuvoje. 30 d. buvo "Lietuvių Dailės draugijos" visuotinis susirinkimas.
    Gegužės 1 d. Vokietijoj, taip lygiai ir visoje Lietuvoje, laikrodis nustatyta viena valanda pirmyn, kad būtų ilgesnė diena su saulės šviesa. 14 ir 28 d. taisyta ir svarstyta memorialas prieš rusų politiką Lietuvoje. Gegužės 19 d. kun. d-ras Bartuška ir d-ras J. Bielskis apsilankė "Lietuvių Draugijos" komiteto posėdyje su pranešimu apie lietuvių ūpą Amerikoje karo laiku; vakare jiems buvo prirengta vakarienė lietuvių valgyklos salėje su prakalbomis. 26 d. buvau pas chef'ą civilės vokiečių valdžios grafą Yorck'ą dėlei Mokslo Draugijos visuotinio susirinkimo, kurs tais metais po pergalėjimo didelių kliūčių iš vok. valdžios pusės vos birželio 13-15 d. Mikalojaus salėje galėjo būt atidarytas; jame aš skaičiau du referatu: "Lietuvių kultūra praistorijos laikais" ir "Iš Vištyčio istorijos XVI-XIX šimtmetyje". Birželio 8 d. - susirinkime dėlei Rusijos įvairių tautų rengiamojo Lausanoje kongreso; išrinkome tan kongresan lietuvių atstovais: A. Smetoną, inž. S. Kairį ir d-rą J. Šaulį. 17 d. pas d-rą Šaulį - konferencija su d-ru Erichu Zechlin'u, vokiečių civilės valdžios valdininku, dėlei Vilniaus bibliotekų ir archyvų, kuriuos vokiečiai nenorėjo mums pavesti; kiek vėliau dėlei memorialo apie rusų politiką ir važiavimo lietuvių atstovų kongresan; tą pat dieną - švietimo komisijoj dėlei mokykloms vadovėlių. 25 d. buvo Dievo Kūno šventė; lenkų patriotai surengtoje gatvėmis procesijoj giedojo vokiečių nedraudžiamą "Boże coć Polskę"; vakare buvau Lukiškių pleciaus cirke "Šilo gėlę" vaidinant. 26 d. buvau pas vokiečių burmistrą Pohl'ių dėlei d-ro Steputačio per jį atsiųsto laiško, kuriuo jis prašė, kad aprašyčiau į "Dabartį" vokiečių valdžios taisomą "Darbaviečių parodą" (Ausstellung Wilnaer Arbeisstuben), ką aš po kelių dienų ir atlikau. Toje pat naminių dirbinių parodoje 27 d. apsilankė Vokietijos "Reichstago" prezidentas Kämpf, viceprezidentai Dove ir Paasch su palydovais. 30 d. šitą parodą oficialiai atidarant man lietuvių skyriuje teko pasipažinti su X-sios vokiečių armijos vadu von Eichhornu ir su jo žmona.
    Liepos 6 d. vokiečių "passamt'e" padaviau prašymą, kad leistų į Ožkabalius važiuoti brolio šeimos reikalu; atsakyta, kad ateičiau už 14 dienų, kada jie gausią iš vietos atsaką, ar aš tikrai brolio šeimos globėju esmi; 20, 24, 27 d. dar nebuvę gauta nė kokios žinios apie mane iš Vilkaviškio, tik rugpjūčio 2 d. sužinojau, kad man keliauti leista, ir kitą dieną gavau "Passirschein'ą" vienam mėnesiui. Tuo tarpu A. Smetona, iš užsienio sugrįžęs, 27 d. pranešė susirinkime apie savo dalyvavimą tautų kongrese Lausanoje ir savo kelionę Vokietijoj; kitu du delegatu: Kairys ir Šaulys apie savo kelionę Šveicarijon referavo tik rugpjūčio 1 d.
    Gavęs, kaip jau minėta, leidimą iš Vilniaus išvažiuoti, rugpjūčio 4 dieną buvau nuėjęs į "Verkehrsamt'ą" pasiklausti, ar yra reikalinga Vilkaviškin važiuojant "Reisebescheinigung" ir "Entläusungsschein"; 6 d. išvažiavau Vilkaviškin, iš kur ½ 8 val. pavakare buvau jau Ožkabaliuose. Čion sugrįžęs priverstas buvau pasirodyt - prisimelduot - vokiečių vietinės administracijos viršininkui "Amtvorsteher'iui" Habermann'ui Pagerniavės dvare; prie tos progos pareikalavau iš jo, kad duotų mano brolio dukteriai Teklei leidimą išvažiuoti Vilniun, kur ji turėjo įstoti į lietuvių gimnaziją. Prieš išvažiuosiant Vilniun vėl asmeniškai turėjau jam pasirodyt. 28 d. su Tekle išvažiavova į Vilkaviškio geležinkelio stotį ir pavakare pasiekėme Vilnių. Tą pat dieną čia mirė lietuvių veikėjas ir literatas Gabrielius Landsbergis ir sekančią dieną Rašos kapuose palaidotas.
    Ožkabaliuose būdamas, turėdavau kasdien labai daug ligonių, kuriuos apžiūrėjęs atliekamą laiką suvartodavau vaikštynėms žinomose vietose; kai kada važinėdavau pas ligonius kaimuose. Nervai buvo beveik normalūs.
    Sugrįžęs Vilniun, rugsėjo 1 d. "Lietuvių Draugijos" komiteto posėdyje skaičiau savo pranešimą apie apsilankymą Suvalkų gubernijoj, kurs sub titulo "Iš lietuvių gyvenimo 1915-1917 m. po vokiečių jungu" 1919 m. atspausdintas tapo. 10 d. Mikalojaus salėje buvau, vaidinant "0mne vivum ex ovo". Rugsėjo 23 d. pradėjau rašyt Gražiškių bažnyčios istoriją, kurią pabaigiau spalių 5 d.
    Nuo spalių 1 d. laikrodis atsukta viena valanda vėliau - žiemos laikas. Spalių 12 d. buvau "Vilijos" fabrikos žiūrėti, kur tuomet buvo patalpinta vokiečių "Werkstatt der Beleg. Artilerie N. 7" (Zweigstelle). 22 d. lietuvių gimnazijoj vakare buvo švęsta metinės gimnazijos įsteigimo sukaktuvės. 24 ir sek. dienas teko man dirbti M. Draugijos archyvą iš rūsio atgal Draugijon bepernešant ir jį tvarkant.
    Lapkričio 4 d. buvau pas d-rą Vileišį dėlei vokiečių įsakytos visų gyventojų revakcinacijos ir magistrate, kad sužinojus, kokį pagalvinį mokesnį man užkrauta; pasirodė, kad net 120 markių. 17 d. pas mane buvo apsilankę kun. d-ras Bakšys su A. Smetona dėlei sumanymo leisti lietuvišką laikraštį, kurio redaktorium tuo tarpu apsiėmiau aš būti. 26 d. Mikalojaus salėje, vaidinant "Audra giedroje". 28 d. d-ro Šaulio bute A. Smetona, kun. d-ras J. Stankevičius, aš - pasikalbėjime su Kauno gub. dvarininku Kognovickiu, iš kurio patyrėme apie lenkų ūpą Varšavoje, kad jie prielankiai į Lietuvos nepriklausomybę žiūrį tik unijoje su Lenkija ir kad šiuo laiku Berlyne esąs svarstomas Lietuvos likimas. Sakoma, esą vokiečiai norį Vilniaus, Suvalkų ir Gardino gubernijas sujungti vienon gubernatorystėn, o Kauno priskirti prie Vokietijos. Mat įvairių tuomet būta paskalų.
    Sekmadienį, gruodžio 3 d., apie 10 val. priešpiet A. Stulginskas pranešė, kad vakar vakare apie 10 val. pas Ant. Smetoną vokiečių policija padarius kratą ir, jį suareštavus, apgyvendinus "Bristolio" hotelyje. Po valandėlės, dar Stulginskui pas mane esant, atėjo Leonavičius ir atnešė žinią, kad vakar vakare ir kun. Bakšį, grįžtantį iš Kauno, geležinkelio stotyje vokiečiai suėmę ir jį automobiliumi nugabenę tiesiog į Lukiškio kalėjimą. Su Stulginsku pasitarus apie tai, ką reikėtų daryti, kad Smetoną iš arešto paliuosavus, ir jam drauge su Leonavičium iš mano buto išėjus, praėjus tik kokiam pusvalandžiui, ½ 1 val. atvyko ir pas mane policijos leitenantas su unteroficierium, 2 kareiviais, šautuvais apsiginklavusiais, ir vienu Vilniaus jaunu žydeliu, mokančiu lietuviškai ir lenkiškai - kratos darytų, kurią ir padarė, paimdami man tūlas mokslo noticas ir dokumentus. Iš pasikalbėjimo su žydeliu paaiškėjo, kad krata daroma lenkų denunciacijos dėlei. Kratą atlikę, nusivedė mane į "Zentralpolizeistelle Kowno bei Ob.-Ost" prie Jurgio gatvės N. 22, kur mane kapitonas Westphal kamantinėjo. Sužinojęs, kas aš esmi, kiek metų, kokios tikybos, ir užklausus, kokių politikos pažiūrų, pasisakiau prie tautiškosios lietuvių demokratų prigulįs partijos ir, nors įsitikinęs republikonas būdamas, pasakiau, kad partijos tikslas esąs atstatyti nepriklausomąją didžią Lietuvos kunigaikštystę su didžiuoju kunigaikščiu priešakyje. Paskui, užvedus kalbą apie Lietuvos inteligentiją, pasakiau, kad ji, mažą dalį čia likusią išskyrus, beveik visa Maskolijon išsidanginus; tam priešais Westphal'is užtėmijo, kad visgi, girdi, J. Vileišis ir A. Janulaitis likę (pirmasis kalėjime, o antrasis jau Vokietijon išgabentas). Paskui Westphal'is klausė, ar aš nepažįstas kun. Bakšį ir Vokietijon išgabentąjį Gižų kleboną Krištolaitį ir kokį tai Staniulį. Atsakiau, kad pirmu du nors paviršutinai pažinstu, o Staniulio - ne. Tada užvedė kalbą apie lietuvių platinamus atsišaukimus, kurie jam ir policijai aplamai darą daug neramumo ir nesmagumo, ir, rodydamas socialistų partijos naujausį, girdi, vakar sugriebtą atsišaukimą, klausė, ar aš žinąs apie tokius atsišaukimus, ar neturėjęs ką su jais bendro, ar nežinąs, kas juos, kur spausdina ir skleidžia, ar jie Vilniuje spausdinti, ar iš kur kitur įgabenti. Man atsakius, kad apie atsišaukimus esmi girdėjęs, bet jų nematęs, kad nieko nežinau, kur, kieno spausdinami ir skleidžiami, Westphal'is paklausė: ogi, girdi, ar stipri ir skaitlinga esanti socialistų partija Lietuvoje? Atsakiau, kad tikro skaičiaus negalima turėti, kad ji daugiausia turinti adeptų Kauno gubernijoj, o Vilniuje darbininkų ir žydų tarpe. Prisiminęs toliau "Lietuvos Ūkininko" išleistojo Lietuvos žemėlapio su etnografijos siena, klausė, ar aš nedalyvavęs jo išleidime, atsakiau, kad - ne. Dar toliau klausė, ar aš nežinąs ką apie "susirinkimą" namuose N. 2 prie Labdarių gatvelės, atsakiau, kad - ne, o klausiant turėta omenyje lietuvių moksleivių bendrabutis, kur mergaičių skyriuje vakar naktį padaryta krata, bet nieko nerasta. Užrašius visus mano parodymus tam tikrame protokole ir davus man pasirašyti, paleista mane namon, pasilaikant suimtuosius mano rankraščius policijoj. Paimta iš mano tekų daugybė išrašų iš įvairių tautų pasakų apie levus, iš dainų - apie auksą ir sidabrą, dvi kopiji Veliuonos baudžiauninkų įgaliojimo advokatui bylą vesti prieš kun. Poniatovskį, Veliuonos seniūną, gale XVIII šimtmečio iš Vilniaus archyvo, išrašą iš "Dziennik Wileński" 1820 m. apie lietuviškų pavardžių polonizaciją ir k. Tą pat dieną, kaip pas mane, padaryta kiek anksčiau krata ir pas p. Emiliją Vileišienę, pas kurią rasta pora atsišaukimų lietuvių kalba. Ir ją Westphal'is tardė. Užmiršau dar paminėti klausimą, ar aš daug keliavęs? Atsakiau, kad savo gyvenime esmi daug ir toli keliavęs, bet kad, vokiečiams Vilnių užėmus, buvau tik kartą šiais metais savo tėviškėje Suvalkų gubernijoj.
    Gruodžio pradžioje vokiečių sugalvota gyventojų tautystės žinias rinkti permainant duonos korteles. Šito klausimo gvaldymui buvo šaukiama "Lietuvių Draugijos" bute kelissyk susirinkimai ir nutarta į sąrašų darymo komisijas lietuvių atstovų nesiųsti. Dėlei uždėto man pagalvinio mokesnio 120 m. padavus magistratan pareiškimą, kad jis neteisėtai uždėta ir kad būtų, kaip toks, visiškai pašalintas, gauta atsakas, kad jis numažintas iki 40 markių, paliekant 80 m., kurias teko užmokėti. Gruodžio 22 d. Mokslo Draugijos bute susirinkime buvo įdėmus Myk. Römerio pranešimas apie dalykų padėtį Lenkijoj ir lenkų santykius su lietuviais. 25 d. su Smetona ir Šauliu svarstyta laikraščio leidimas. 31 d. naujus metus sutikome skaitlingame susirinkime lietuvių valgyklos salėje.
    Šiais metais, kaip ir pirmiau, dalyvaudavau "Lietuvių Draugijos", Mokslo Draugijos komiteto ir vokiečių leistosios "Ryto" Draugijos valdybos posėdžiuose, teko revizijos daryti moksleivių bendrabučiuose, "Liet. Draugijos" buchhalterijoj ir k.
    1917 m. sausio 1 d. - darbininkų sąjungos salėje vaidinant "Mirgą" lietuvių darbininkų vokiečių iniciatyva įtaisytos pigiosios valgyklos naudai. Nuo vokiečių gaminamos labai stambiai maltos, su pelais maišytos duonos pagedo mano viduriai, kas gana ilgą laiką dūravo. 25 d. pas mane susirinkime svarstyta Niemojevskio palaikoma lenkų valstybės taryboje pareikštoji nuomonė apie prijungimą prie Lenkijos linkstančių jospi kraštų - ypač Lietuvos. Sausio 29 d. apsilankė baronas Fr. Ropp'as iš Berlyno drauge su d-ru Šauliu; buvo kalbėta apie Vokietijos politikos kryptį Lietuvoje ir k.
    Vasario 4 d. apsilankė J. Smilgevičius iš Užvenčio Kauno gub.; tarp kito ko, pasakojo, kad vokiečiai Kauno gubernijoj iki šiol rekvizavę 22 000 arklių savo kariuomenei ir armotoms vežioti. Vasario 13 d. iš tūlų vokiečių girdėta, kad yra rengiama nuo kovo 1 dienos suvienijimas "Verwaltung Litauen" (Kauno gub.) su "Verwaltung Suvalki-Wilna" vienon administratyvėn vieneton, po vardu "Litauen" ir viena valdžia. Po surengtu protestu prieš lenkų pretensijas į Lietuvą vasario 17 d. "Liet. Draugijos" bute daugelis lietuvių dėjo savo parašus. Sekančią dieną - Mikalojaus salėje vaikams "Naktigonę" vaidinant. Vasario 20 d. lietuvių valgykloje buvo prirengta užsigavėjimo vakarienė.
    Vokiečiai, užėmę Lietuvą ir Vilnių, manė čia įsikursią, todėl ėmė rengti dargi dailės parodas. Taip vasariui baigiantis Karaliaučiaus dailininkai buvo įtaisę Vilniuje Salkindo namuose, rods, nedideliausią dailės parodą, kurioje Hindenburg'o, Ludendor'fo ir k. paveikslai buvo išstatyta. Vasario 27 d. buvo pas mane konferencija dėlei Šaulio, Smetonos ir Kairio naujai rengiamos kelionės Berlynan su politikos misija.
    Kovo 1 d. atėjo iš vokiečių valdžios Vilniaus-Suvalkų srities viršininko grafo Yorcko von Warterburg'o laiškas su pranešimu, kad vyriausias kariuomenės vadas Rytuose Bavarijos kunigaikštis Leopoldas davęs leidimą išleidinėti Vilniuje lietuvišką laikraštį. 4 ir 5 d. buvo pas mane kun. d-ras Bakšys ir kun. d-ras Zajančkauskas laikraščio leidimo reikalu, taipogi tuo pat reikalu - ir 7 dieną; kadangi buvo reikalinga padaryti su vokiečių presos biuru (Pressestelle) tam tikras kontraktas, tai jo darymą atidėjome iki A. Smetonai sugrįžus iš Berlyno, kur jis tuomet buvo nukeliavęs su Šauliu ir Kairiu. 11 d. "Laimės" kooperatyvo draugijos visuotiname susirinkime pirmininkavau. Kovo 13 d. su kun. Bakšiu buvova nuvykę pas politikos skyriaus šefą oberleitenantą Küglerį civilinės valdžios (Zivilverwaltung Wilna-Suwalki) biure ir pas jį gana ilgai buvova. Ilgame pasikalbėjime iš priežasties lietuviškojo laikraščio leidimo sužinojova, kad tokio laikraščio pasirodymą vokiečiai skaitą svarbiu ir kad vyriausias vadas Rytuose (Oberbefehlshaber Ost) Bavarijos princas Leopoldas, kaipo vokiečių katalikų "centro" partijos žmogus, suteikdamas laisvę Vilniaus lietuviams leisti laikraštį, pastatęs sąlyga, kad jo redaktorių vienas būtinai būtų kunigas. Kadangi pakviestasis į redaktorius kun. d-ras V. Zajančkauskas jau išvažiavęs Geranonysna, nepadaręs kontrakto presos biure, tai ir Kügleris patarė palaukti sugrįžtant iš Berlyno A. Smetonos ir, jam sugrįžus, pasikviesti Vilniun Zajančkauską, kad jis su kuo kitu, jei Bugailiškis atsisakytų, po kontraktu pasirašytų. Tolyn nusišnekėjus Kügleris padavė žinią, kad nuo šio mėnesio 15 dienos šalies valdyme įvyksianti permaina: būsią suvienytos Suvalkų, Kauno ir Vilniaus gubernijos vienan kūnan po Lietuvos vardu, kuri būsianti generalgubernatoriaus valdoma, bet kas tą vietą užimsiąs, dar tikrai esą nežinoma. Lietuvos generalgubernatorystė būsiant iki karui pasibaigiant. Vokiečių valdžia prielankiai žiūrinti į lietuvių tautą, ji nenorinti Lietuvą nė germanizuoti, nė kolonizuoti, bet kokia jos ateitis laukianti - dar nežinoma. Užėjus kalbai apie Lietuvos lenkus, Kügleris išsitarė, kad tuo tarpu vokiečių valdžia nemananti jų spausti, bet kur jie lendą į lietuvių tarpą savo mokyklomis, ten tokios mokyklos būsiančios uždarytos. Apie Vilniaus diecezijos administratorių Michalkevičių Kügleris pasakė, kad jis iš pradžių buvęs neutralus, bet pastaruoju laiku pakrypęs lenkų pusėn ir juos globojąs, bet su jo pašalinimu reikėsią laukti iki karui pasibaigiant. Kovo 14 d. valdžios laikraštis "Wilnaer Zeitung" paskelbė vokiečių valdžios pranešimą apie Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijų draugėn suvienijimą ir pavedimą tą kraštą valdyti kunigaikščiui Pranui-Juozupui von Isenburg-Birstein'ui. Suvienijimas prasidedąs nuo kovo 15 d. Valdymo vieta - Vilnius. 16 d. "Wilnaer Zeitung" ir kiti laikraščiai pranešė apie įvykusią vakar Peterburge rusų revoliuciją. 17 d. - pas mane d-ras Damaševičius, kun. d-ras J. Stankevičius ir Paknys dėlei pasitarimo apie laikraščio leidimą. Kovo 20 d. "Lietuvių Komitete" daviau Pajaujui perrašyti mašina mano laišką į vyskupą Karevičių ir Seinų diecezijos administratorių Dabrilą su pranešimu apie laikraščio, kuriam vardą "Lietuvos Aidas" daviau, leidimo sumanymą Vilniuje ir su prašymu, kad atsiųstų savo diecezijos kunigų sąrašus. 26 dienos "Wilnaer Zeitung" rašo apie "Wünsche der Litauer": "Wie das Wolfsche Telegrafen-Büro erfährt, hat der Staatssekretär des Auswärtigen Amts, Herr Zimmermann, vor einigen Tagen eine Abordnung von Litauern aus dem besetzten Gebiet empfangen. Der Statssekretär hat die von der Abordnung ihm vorgetragenen Wünsche angehört und im Laufe der Unterhaltung zum Ausdruck gebracht, dass die kaiserliche Regierung der litauischen Bevölkerung das grösste Wohlwollen entgegenbringe und beim Friedensschluss ihren Wünschen nach Erlangung einer weitgehenden Selbsterverwaltung volles Entgegenkommen zeigen werde". Vilniaus lietuvių pasiuntiniai: A. Smetona, d-ras Šaulys ir inž. Kairys, kurie buvo Berlyne ir su Zimmermann'u kalbėjo, vakar vakare Vilniun sugrįžo ir 28 d. pas mane susirinkime pasakojo apie savo kelionę Berlynan, apie pasikalbėjimą su Zimmermann'u, apie ką laikraščiuose pranešta, taipogi apie pasikalbėjimus su įvairių Vokietijos partijų atstovais parlamente, apie tai, kad d-ras Gaigalatis padavęs kancleriui memorialą apie Lietuvos padėtį, taipogi ir mūsų delegatai įteikę memorialą reichstago nariams; toliau pasakojo, kad į Stockholmą važiuoti negalėję dėlei vėlesniam laikui Lygos konferencijos atidėjimo iš priežasties Rusijoj revoliucijos įvykimo, o Šveicarijon nuvykti negalėję dėlei neturėjimo iš vyriausiojo kariuomenės vado Rytuose leidimo. 30 d. priešpiet ties Vilniumi skraidė rusų aeroplanas ir ties prėkių stotimi metęs ar 3 bombas, kuriomis, sako, užmušta ar tik sužeista du miestelėnu ir vienas vokiečių kareivis. Vokiečiai į aeroplaną šaudę iš armotų. "Berliner Tageblatt" iš kovo 31 d. N. 165 paduoda iš Amsterdame išeinančio "Algemeen Handelsblad", kuriam iš Peterburgo pranešama, kad provizorinė Rusų valdžia užsiimanti lenkų ir lietuvių klausimu. Justicijos ministeris apdirbęs įstatymą, kuriuo būsiant pašalintos varžomosios tikybą teisės. Lietuvai esanti sušaukta ypatinga Taryba, kuri turėsianti rišti politikos, ūkio ir švietimo klausimus. Tarybon esą paskirta 24 nariai, kurių pusė lietuviai, 7 rusai, kurių 6 gudai, 2 lenku ir 3 žydai. Laukiama ūmu laiku atsišaukimo į lietuvių tautą, kuriuo būsiąs kviečiamas Peterburgan seimas. Tą pat žinią "Berliner Tageblatt" pakartojo dar balandžio 2 d.
    Šitą balandžio dieną gavau laiškus su reikiamomis žiniomis iš vysk. Karevičiaus ir administratoriaus Dabrilos, kuriuose patariama "Lietuvių Aidas" leidinėti tik 2-3 kartus savaitėje. 5 d. vakare buvo susirinkimas dėlei lietuvių laikraščio leidimo apsvarstymo. D-ras Šaulys paskaitė vokiečių "Pressestellės" siulomąsias laikraščiui leisti sunkokas sąlygas. 5 ir 6 dieną vakare vėl lakstė ties Vilniumi rusų aeroplanai ir mėtė bombas. 11 d. vokiečių magistratas, kursai sulig šiol penėjo miestelėnus dažnai su pelais, maltais šiaudais, burokais maišyta duona, nuo šios dienos įsakymu leidžia žmogui tik 2 ¾ svaro duonos savaitei ingyti, tokiu būdu buvusią iki tol savaitinę 4 ½ svarų duonos porciją numažindamas ir leisdamas numažintos porcijos svarą po 18 pf. pirkti, o tiems kurie norėtų gauti pilną 4 ½ svarų porciją - taigi 1 ¼ sv. dasipirkti, kad už svarą mokėtų po 60 pf. Čia reikia užrašyti iš "Vossische Zeitung" paduotąją iš rusų laikraščių žinią, kad rusų laikinosios ministerijos sąstatan buvęs paskirtas M. Yčas švietimo ministerio padėjėju Peterburge. Nuo balandžio 16 d. vokiečių vėl įvesta vasaros laikas, pavarius laikrodį viena valanda pirmyn. Prieš keletą dienų laikinajai rusų valdžiai paskelbus Lietuvos ir Ukrainos autonomiją, vokiečių Rytų srityje išeinantiems laikraščiams uždrausta apie tai rašyti ir garsinti. 18 d. po susirinkimo pas mane laikraščio leidimo reikalu vakare buvau su d-ru Šauliu "Pressestellėje" pas jos viršininką ritmeisterį Stilcke, kursai reikalauja, kad šalia manęs būtų kitas redaktorius, būtinai kunigas. 26 d. d-ras A. Vileišis pranešė, kad vokiečiai padarę kratą lenkų įstaigoje "Miejskie kuratorjum nad biednemi", radę netaisyklingai išaikvotas sumas, konfiskavę kasą ir rengiasi kuratoriją nuo gegužio 1 d. uždaryti, atėmę ją iš lenkų rankų. Vakar ir šiandien kuratorijos kontoros rakandus lenkai išgabeną, kad juos nuo vokiečių paslėpus mieste. Šiosdieninė "Wilnaer Zeitung" paduoda iš "Kownaer Zeitung" straipsnį apie tai, kad laikinoji rusų valdžia paskyrusi Vilniaus gubernijos daliai, likusiai po rusu, gubernatorium lenką "Budrevičių", kas esą neteisinga, nes Vilniaus gubernija esanti iš didesnės dalies lietuvių apgyventa ir jiems prideranti. Straipsnio rašytojas kaltina "Unterstaatssekretorių Ekzellenz" Yčą, kad jis neturėjęs valdžioje įtekmės, kad galėjo tapti Vilniaus gubernatorium lenkas "Budrevičius".