[21]

    Rugsėjo 20 d. išvažiavau Berlynan, kur pernakvojęs leidausi tolyn Karaliaučiun, kur 23 d. sulaukiau atvykstant A. Gelgaudą, su kuriuo sekančią dieną buvom nuvažiavę į Kranto (Kranz) marių maudyklas ir Naujakurus (Neukuhren), kur 2 valandi praleidę ant marių kranto ir gentaro kiek marių pakraščiais pasirinkę sugrįžova Karaliaučiun. Rugsėjo 25 d. iš ryto apsilankiau su A. Gelgaudu pas prof. d-rą Kafemann'ą pasiteirauti apie jo ausų ligą - kurtumą; po pietų išvažiavova Piliavan (Pillau) ant Jūrių marių kranto, iš kur ½ 8 Karaliaučiun sugrįžova. Sekančią dieną pavakare per Įsrutį nuvažiavova Tilžėn ir apsistojova hotelyje "Reichhof", kur kartais vėlionis d-ras G. Sauerveinas gyvendavo; nakvojova kambaryje, kuriame neužmirštinasis Sauerveinas gyvendavo, Tilžėje būdamas. Amžiną tau, brangus drauge, atsilsį! Rugsėjo 27 d. iš ryto su Gelgaudu vaikščiojova per Nemuną naujuoju tiltu, paskui buvau pas Vanagaitienę ir Mortą Raišukytę, iš kurios paėmiau visus dar 1905 m. pas ją paliktus Sauerveino rankraščius; apsilankiau pas V. Storostą-Vydūną, kurio lydimas po pietų išvažiavau Įsrutin, kur atvykus reikėjo iki 9 val. greitojo traukinio Eitkūnuosna laukti. Apie 12 Kybartuose revizijai pasibaigus, geležinkelio stotyje nakvojova, o sekančią dieną buvova jau Vilkaviškyje. Čia porą dienų pabuvę, spalių 1 d. išvažiavova Marijampolėn lietuvių įtaisytąją ūkės parodą pamatyti: 10-3 val. parodoje praleidę, pavakare grįžova Vilkaviškin. 3 d. jau buvova Ožkabaliuose ir kitą dieną jau kasinėjome Simuko Alytos lauke palei kelią archaiologijos daiktų ieškodami, bet nieko neradome. Anot Sim. Alytos (gim. 1833 m.) pasakojimo, 1846 metais, kada, išėjus Ožkabaliečiams į kolonijas, jojo lauke palei kelelį, kur dar šįmet pavasarį buvo rasta žalvario sagtis, tuomet, pradėjus lauką dirbti, buvę labai daug išariama įvairiausių žalvarinių daiktų (suvytų lankų, spiralių, sagčių ir k.), kurių daugiausiai rasdavę po lytaus, rinkdavę juos į krepšius ir už kokias 2-3 kapeikas Vilkaviškio žydui kromininkui parduodavę. Pastaraisiais metais tokių daiktų retai atsitinka berasti. Ta žalvario stirnos galva, kuri iš Ožkabalių paeina ir šiandien Krokavos muzejuje yra, rasta buvusi šioje vietoje ir iš Jono Vaitkevičiaus (Urbo) gauta esanti.
    Pabuvę Ožkabaliuose iki spalių 9 d., išvažiavova į Vilkaviškį, o aš, pernakvojęs pas Gelgaudą, ant rytojaus jau buvau Vilniuje. Tuo tarpu padarius su Petru Vileišiu sutartį dėlei pirkimo jojo fabrikos, pakol "Vilijos" Bendrovės susitvarkė valdyba ir atvyko jo direktorius Jonas Smilgevičius, aš ją iš pradžių su inž. J. Mašiotu vedžiau ir turėjau daug darbo, skelbimus apie "Vilijos Bendrovę" į Vilniaus ir Amerikos lietuviškus laikraščius berengdamas, narių įmokesnius priiminėdams ir t.t. Žodžiu sakant, dėjau pamatus tai lietuvių organizacijai, kuriai vėliau taip gerai darbas dirbti sekėsi, ir iki išsikraustant Smolenskan visados buvau jos valdybos nariu. Galutiną tačiau fabrikos pirkimo aktą padaryta tik gruodžio 19 d. 1911 m. Kita, kas darbo daug kainavo tais metais, buvo tai ieškojimas Mokslo Draugijai pirkti tinkamo pleciaus Mokslo ir Dailės Draugijos nuosaviams namams statyti, kuriems buvome iš aukų surinkę gana didelę pinigų sumą. Šitą plecių surasta ant kalno su gražum Vilniaus reginiu pas vokiečių kapines ir spalių 18 d. nupirkta 1600 sieksnių po 10 r. 50 kap. sieksniui. Dėlei ilgo, neproduktingo tos vietos ieškojimo ir kitų darbų Mokslo Draugijoje spalių 18 d. dienyne užrašyta: Kaip nuobodu vis tą pat ir tą pat iš savo neinteresingo gyvenimo užrašinėti, nuo prozos darbo neatspėjant - laiko neturint! Tik kankinuosi su tąj Mokslo Draugija - daugiau nieko! - Kiek vieko ir laiko joje pražudžiau... Trečias tų metų užsiėmimas, kurį teko man valioti, tai buvo "Sąjunga", kuri tais, kaip ir sekančiais, metais d-ro Aug. Paškevičiaus vedama, turėjo daug darbo kovoje už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupystės bažnyčiose, administratoriui Michalkevičiui skiriant lenkininkus kunigus į lietuvių parapijas. Rašto darbai, tarp jų keli memorialai Michalkai, buvo mano atliekami. Nuo daug intenzyvių darbų lapkričio m. pasirodė gana bjauri, ilgai nebuvusi galvos paraestezija ir ilgai dūravo, taipogi ėmė rodytis akyse photopsia ir kai kada širdies arythmijos.
    1912 m. užrašų knygutei pražuvus, smulkmenų apie mano gyvenimą tais metais paduoti negalima; tik tiek čia bus pranešta, kiek yra dar likę apie tai pėdsakų. Sausio m. rašiau studiją apie "Lietuvių kryžius archaiologijos šviesoje" kuri, prie A. Jaroševičiaus "Lietuvos kryžiai" atspausdinta.
    Vilniaus miesto magistratas 1911 m. rudenyje buvo sumanęs mieste įvesdinti drauge su kanalizacija ir vandentraukį. Miesto tarybos posėdyje gruodžio 1 d. buvo priimta sulenkėjusio vokiečio miesto inžinieriaus Schonfeld'o paduotasis projektas, sulig kurio ant Gedimino pilies kalno turėjo būt įtaisytas vandens rezervuaras arba kollektorius. Mokslo Draugijos Komitetas, sužinojęs apie tokį miesto tarybos nelemtą sumanymą, visoje eilėje posėdžių - sausio, vasario ir kovo 1912 m. - užsnminėjo šituomi klausimu. Sužinojęs, kad iš tikrųjų rengiama, taisant rezervuarą, ardyti kalno viršūnė, komitetas nutarė pirmučiausiai protestuoti magistratui prieš tokį šventvagišką jojo tarybos nutarimą ir prirengtu memorialu apie kalną ir jo svarbą Lietuvos istorijoj kreiptis į "Imperatoriaus archaiologų komisiją" Peterburge, prašant jos užtarimo. Tokį memorialą pavesta pagaminti man, komiteto sekretoriui J. Vileišiui ir Don. Malinauskui. Toksai memorialas: "Dokladnaja zapiska o neobchodimosti ograždenija Zamkovoi gory v g. Viln ot eksplotaciji eja Vilenskim gorodskim obščestvennym Upravlenijem pod ustrojstvo na nej kollektora dlia gorodskovo vodoprovoda", buvo parašytas. Jame buvo aprašyta šito piliakalnio su likusiais viršuje Gedimino taisytos pilies griuvėsiais svarbumas ne tik Vilniaus miesto, bet ir aplamai visos Lietuvos istorijai paminklas, kurio naikinimas mokslo žvilgsniu neleistinas tokiai įstaigai, kaip laikinis miesto magistratas ir jo taryba, susidedanti iš žmonių, tamsių mokslo dalykuose. Nurodęs galop, kad miesto valdyba neištikimas tokio paminklo globėjas, memorialas prašo archaiologų komisiją paimti tą taip svarbų archaiologijos žvilgsniu paminklą į savo rankas globoti, kurį prireikus jiji galėtų pavesti kurios nors Mokslo Draugijos žiniai Vilniuje. Šitą memorialą išsiuntinėjau ne tik "Imper. archaiologų komisijai", bet ir "Archaiologų Draugijai", "Archaiologijos Institutui", viceministeriui V. Charuzinui, prof. Ed. Volteriui, akademikams A. Šachmatovui ir F. Fortunatovui, kaipo Mokslo Draugijos pagarbos nariams, Dūmos atstovui A. Bulotai Peterburge, taipogi grafienei Uvarovienei, Archaiologijos draugijos pirmininkei Maskvoje, su prašymu, kad užtartų ir neleistų pilies kalno darkyti. Kovo 3 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje nutarta mane siųsti Peterburgan ne tik dėlei Gedimino pilies kalno rūpintis, bet ir dėlei išgavimo Vidaus reikalų ministerijoj leidimo aukas rinkti Mokslo ir Dailės Draugijoms namus statyti Vilniuje, dėlei išgavimo iš Mokslo Akademijos ir Geografijos Draugijos leidinių mainais už "Lietuvių Tautą" ir Lietuvos žemėlapio išleidimo. Gavęs iš Mokslo Draugijos kasos 100 r. kelionės išlaidoms, išvažiavau Peterburgan, kur 11 dienų prabuvęs ir Vilniun sugrįžęs, kovo 22 d. M. Draugijos komiteto posėdyje pranešiau apie kelionės išdavas. Aš apsilankiau pas "Imper. Archaiologų komisijos" pirmininką gr. Bobrinskį, pas komisijos narį prof. V. Latyševą, kurie pilnai pritarė M. Draugijos rūpesniui ir prižadėjo padaryti įtekmę, kad Vilniaus miesto magistratui būtų uždrausta ardyti piliakalnis ir jame rezervuaras taisyti. Apsilankiau ir pas Šachmatovą ir Fortunatovą, kursai iš Mokslų akademijos sumų prižadėjo paskirti 500 r. Mokslo Draugijos reikalams. Charuzinas pasikalbėjime apie Lietuvos dalykus ir ypač apie M. Draugijos reikalus išreiškė jai užuojautos ir prižadėjo rūpintis, kad nebūtų daroma kliūčių aukas rinkti namų statymui, kas ir tapo išpildyta. Mokslo Akademija prižadejo padovanoti Draugijai savo likusius dar sandėliuose leidinius, kaip ir universitas su "Geografų Draugija", kuriuos, neilgai trukus, ir apturėta. Dėlei "Lietuvos etnografijos žemėlapio" išleidimo "Geogr. Draugija'" prižadėjo pasirūpinti. Čia reikia prie viso to pridurti, kad ir prof. Ed. Volteris rūpinosi, kad kuo pasėkmingiau būtų Peterburge laimėta. Kaipogi, neilgai trukus po mano kelionės, Vilniaus magistratui per gubernatorių tapo uždrausta pilies kalnas ardyti ir rezervuaras taisyti. Tai buvo tuomet nemenkas laimėjimas.
    Birželio 25-27 d. "Rūtos" salėje buvo tų metų visuotinis Mokslo Draugijos susirinkimas, daugybei narių ir svečių dalyvaujant. Pirmąją dieną pavakare susirinkimą atidarant, buvo keliama mano 60 metų amžiaus jubilėjus: pasakyta daug kalbų ir pasveikinimų; vakare buvo parengta puota.
    Šių metų vasarą - liepos ir rugpjūčio mėnesį - gydžiausi Franzensbade, kur pas mane rugpjūčio 3 d. apsilankė iš Bad-Elsterio atvykę: Jonas Jablonskis su kun. d-ru M. Gustaičiu, su kuriais drauge nusifotografavom. Kuraciją Franzensbade pabaigęs, lankiausi pas juodu Bad-Elstere kelias dienas.
    Sausio 1913 m. rašiau veikalą "Iš krikščionijos santykių su senovės lietuvių tikyba ir kultūra", kuris gegužės m. pabaigta spausdinti. 1912 m. įstojęs į "Cemento fabrikos bendrovę", sausio 7 d. 1913 m. su fabrikos direktorium inž. Juodele apsilankiau pas Pamerkės kaimą, Valkininkų vals., cemento fabrikoje, o, turėdamas su savim drauge fonografą, kitą dieną Dziegciorių kaime pas Čėsnulevičių viešėdamas, užrašiau kelias dainas, o vakare fabrikoje susirinkusiems eglelėn vaikams ir daugybei kitų žmonių rodžiau dainų fonografavimo būdą. Esant viešoje Vilniaus bibliotekoje S. Daukanto laiškams, T. Narbutui rašytiems, ir panorėjus juos "Lietuvių Tautoje" apskelbti, teko šį mėnesį kreiptis į bibliotekos direkciją prašymu, kad būtų leista jųjų kopijas nurašyti, bet, leidimo negavus, kreipiausi į kuratorių Ostroumovą, kuris, iš pradžių nesutikdamas duoti leidimą, buvo pataręs dėlei tų laiškų kreiptis prašymu į švietimo ministerį; tik po ilgų derybų galop pats leido tuos laiškus kopijuoti, ką ir atliko Juozas Kairiūkštis. - Jonui Smilgevičiui, Don. Malinauskui ir k. sumanius steigti "Lietuvių Ūkininkų bendrovę", kurion buvau ir aš įstojęs, sausio 30 d. su kitais steigėjais buvau pas notarą Serdiukovą tos bendrovės įstatų patvirtinti. - Vasario 3 d. buvo pas mane tūlas nuo Garždų dvarininkas Sakel atėjęs, prašydamas, idant aš savo įtekmę sunaudočiau, kad tarp lenkų ir lietuvių įvykdinta būtų ramybė; nieko gero nelaimėjęs, po kokio pusvalandžio pasikalbėjimo išsinešdino. - Kovo 2 d. buvau Vievio miestelyje pas aptiekininką Jurgį Milančių kūmu, jo sūnų Algimanto vardu krikštijant. Kovo 31 d. rašiau kuratoriui memorialą apie religijos mokymą mokyklose. Balandžio 27-28 d. per Velykas buvau cemento fabrikoje Pamerkėje; su Vanagu buvom nuėję į Dziegciorius, kur palei Versakos puikius krantus vaikščiodamu gėrėjomes, viešėjom Česnulevičiuose, o vakare koncerte fabrikoje Pamerkėje.
    Gegužės 4 d. išvažiavau Vilkaviškin ir tą pat dieną atsidūriau Ožkabaliuose ir ten išbuvau iki 18 dienos; čia būdamas turėdavau daug ligonių, atspėdamas nuo darbo drauge su A. Gelgaudu atlikdavom vaikštynes gana toli: į Šilbalių daubas palei Dotamo upę, į Šules, ant Kušliakalnio ir k. Nervų sveikata buvo beveik normalė. 15-16 d. Simuko Alytos lauke prie kelio radęs dar vieną akmenais apkrautą, bet jau apardytą kapą su degintu lavonu, iškasinėjau ir radau nedaug - tik nuotrupas žalvario daiktų ir sutarpinto metalo. Išvažiavęs 18 d. Vilkaviškin, tą pat dieną automobiliumi nuvažiavau į Marijampolę brolio duktės Teklės, lietuvių progimnazijos mokinės, aplankyti; čia pas Petrą Kraučūną pernakvojęs, ant rytojaus kitu automobilium Vilkaviškin grįžau, o jau 20 d. buvau Vilniuje. Kaišiadorio geležinkelio stotyje susitikau su Vilniaus gubernatorium Veriovkinu, iš kurio sužinojau smulkmenų apie skandalą š. Jono bažnyčioje Vilniuje, kada gegužės 1-2 (14-15) d. lenkų davatkos ir davatkiai, klebono Černiauskio suagituoti, neleido susirinkusiems lietuviams giedoti. Dėlei šito skandalo buvo mano parašyta brošurukė: "Šv. Jono bažnyčia ir lietuvių kalba Vilniuje".