Text

 1 1 |           Kristijoną ir pasiūlėme jį įšvęsti mūsų karalystės
 2 1 |  karalystės vyskupu, [numatydami] jį pasiųsti patį paimti savo [
 3 4 |           šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų
 4 7 |       geroje būklėje, .ir tikimės jį patį greitai parvyksiant. . ~   
 5 9 |    įsiveržė į Klaipėdos miestą ir jį su jo priemiesčiais, išskyrus
 6 9 |     Dobrynės miestą paėmė, ugnimi jį sunaikindami iki pamatų;
 7 10|         pasiųstume legatus, kurie jį priimtų į tikrąjį tikėjimą
 8 11|           to dalyko nuvykusių pas jį oficialių pasiuntinių ne
 9 11|          daugiau, jie ten išgirdo jį piktažodžiaujant prieš dievą. ~   
10 12|          kaip savo vikarui, o per jį ir savo įpėdiniams, sakydamas: ,,
11 12|          tikėjimą, kreipdamasis į jį evangelijoje: ,,Aš už tave,
12 14|        save.~    Kai atvykome pas jį, jis sėdėjo su tarėjais
13 14|       broliu Mikalojum, klausdami jį, ar karalius yra to paties
14 14|  priklauso karališkajai tarybai; [jį prašėme], kad dėl krikščionybės
15 14|   pakviesti mus; atėję mes radome jį savo menėje drauge su savo
16 14|           nepatiko, nes tikėjomės jį rasti patį vieną. ~    Po
17 14| pasiuntinius drauge su mumis, tie jį geriau galėtų painformuoti
18 14|          tai padaryti ir pasiųsti jį su savo pasiuntiniais; [
19 14|          esą pasiryžę] nukariauti jį patį, jo sūnus bei visus
20 14|        grasinančius žodžius prieš jį kalbėjo ir rusai; dėl to
21 15|    parodyti jums ir kitiems, kad [jį galėtumėte] palyginti su.
22 16|       kurijos, mes pasiuntėme pas jį savo pasiuntinį, teiraudamiesi
23 17|           kad tuojau pat būtų pas jį pasiųsti pasiuntiniai, kurie