Text

501 15|             kai jie buvo perskaityti ir sutikrinti visų pasiuntinių
502 15|         pagal jo tartuosius žodžius. Ir vėlei karalius, paklaustas,
503 15|         širdyje, tai žino tik dievas ir aš". Ir tokiu būdu kiekvieną
504 15|              žino tik dievas ir aš". Ir tokiu būdu kiekvieną tų
505 15|         savaisiais svarstymais, kaip ir visi minėtieji iš to karaliaus
506 15|        tvirtą taiką su tuo karaliumi ir jo žmonėmis visų krikščionių
507 15|             į neatidėliotiną reikalą ir naudą krikščionybei. ~   
508 15|      aukščiau minėtieji pasiuntiniai ir visų pirma minėtųjų teutonų
509 15|      Levenborgo, Mintaujos komtūras, ir brolis Otonas Bramhornas;
510 15|         pirma minėtieji broliai savo ir ordino vardu, o kiti pasiuntiniai
511 15|        išvardytų žemių valdovų, savo ir savo valdovų vardu prisiekė
512 15|              prisiekė jos nepažeisti ir saugoti; ir raštus, sudarytuosius
513 15|           jos nepažeisti ir saugoti; ir raštus, sudarytuosius dėl
514 15|      kalbamosios taikos paliudijimui ir garantijai, kaip jūs pamatysite
515 15|         įteikėjas turi parodyti jums ir kitiems, kad [jį galėtumėte]
516 15|    pasiuntinių pateiktais klausimais ir su kitais tų laiškų straipsniais,
517 15|    nurodytojo ordino vardu priesaiką ir dėl tikrumo paženklinę ją
518 15|       nusikalto] dievui, teisingumui ir [daro] sunkų nuostolį visiems
519 15|           nuostolį visiems Livonijos ir Estijos krikščionims ir
520 15|              ir Estijos krikščionims ir tiems sutarties dalyviams,
521 15|            nepritaria tiems broliams ir neatsisako nuo kalbamosios
522 15|        būtent, ponui Ezelio vyskupui ir jo diecezijai, Dorpato miestui
523 15|          diecezijai, Dorpato miestui ir mums. ~    Todėl mes, viešpačiui
524 15|         tapti priesaikos laužytojais ir kitų tokiais būti laikomi;
525 15|           būti laikomi; o jie viešai ir slaptai visokiomis, kokiomis
526 15|               sutarčiai] priešinasi, ir toji [priežastis] mums yra
527 15|        teutonų namo ordino magistras ir broliai, bučiuodami kryžių,
528 15|        Naugardą, būtų atimama laisvė ir turtas; taigi tie rusai
529 15|              visų akivaizdoje večėje ir taryboje paskelbė kunigaikštis
530 15|       taryboje paskelbė kunigaikštis ir posadnikas ten pat Naugarde,
531 15|     pasisavinę visai ne užgintu būdu ir kad jų gyvybės ir turto
532 15|       užgintu būdu ir kad jų gyvybės ir turto atžvilgiu jie pritaikę
533 15|          tada pirklių iš jūsų miesto ir kitų miestų pagalba jie
534 15|        visiškon laisvėn; už tai jums ir jiems esame be galo dėkingi. ~   
535 15|        sutartį, davęs priesaiką savo ir savo čia dažnai minimo ordino
536 15|         piliečius; tik dievo malonės ir tų pirklių, apie kuriuos
537 15|           buvo išvaduoti iš kalėjimo ir paleisti į laisvę. ~   
538 15|        paleisti į laisvę. ~    Tokių ir kitokių nepakenčiamų nuoskaudų
539 15|              mums padaro nebaudžiami ir neįspėdami tik dėl to, kad
540 15|            anksčiau sakėme, nenorime ir patys būti, ir kitų būti
541 15|              nenorime ir patys būti, ir kitų būti laikomi priesaikos
542 15|       laikomi priesaikos laužytojais ir neneigiame, kaip to nori
543 15|            kadangi Varmijos vyskupas ir bažnyčios kapitula (galimas
544 15|                 taigi į tai atsakome ir norime jums visiškai aiškiai
545 15|             stiprinti žinomąją taiką ir per mūsų pasiuntinius drauge
546 15|            minėtų kraštų - Livonijos ir Estijos - valdovų pasiuntiniais
547 15|               Daugpilyje, Mintaujoje ir Rozitėje, o taip pat kituose
548 15|        kaimynystėje, nes tose pilyse ir įtvirtinimuose minėtieji
549 15|              su karaliumi [Gediminu] ir jo pavaldiniais, garsus
550 15|           būtent, Dorpato diecezijos ir Danijos karaliaus valdų,
551 15|          veiklos], nepaisydami nieko ir prieš pažadus, duotus jums
552 15|           pažadus, duotus jums raštu ir žodžiu, ir dargi prieš raštus
553 15|         duotus jums raštu ir žodžiu, ir dargi prieš raštus ir žodžius,
554 15|        žodžiu, ir dargi prieš raštus ir žodžius, skirtus jums asmeniškai. ~   
555 15|              sudarytą taikos sutartį ir kad mes visu rimtumu esame
556 15|    dokumentais, sutvirtintais vienos ir kitos pusės antspaudais,
557 15|          minėtojo Lietuvos karaliaus ir išvardytų visų pasiuntinių;
558 15|          Varmijos bažnyčios kapitula ir kai kurie vienuoliai. ~   
559 15|         asmenis šiuo laišku maloniai ir labai įdėmiai prašome, kad
560 15|            jau sakyta, imsis kalbėti ir rašyti prieš išdėstytą reikalą,
561 15|         ginti, teikti mums pirmenybę ir mus palaikyti dėl mūsų pasirengimo
562 15|              reikaluose; už tai jums ir jūsų [žmonėms], kuriems
563 15|          pasirengę atsilyginti. ~    Ir minimąjį laišką jums su
564 15|         padaryti dėl didelio atstumo ir minėtųjų teutonų namo brolių
565 15|              išvežti už krašto ribų, ir dėl to, kad tie broliai
566 15|       susitarimų, kurie buvo tarp jų ir mūsų suderinti ir sudaryti
567 15|            tarp jų ir mūsų suderinti ir sudaryti Peronoje, sutvirtinti
568 15|             minimų žemių - Livonijos ir Estijos - valdovų priesaikomis
569 15|       Estijos - valdovų priesaikomis ir raštais; jie taip pat mums
570 15|              pagal mūsų privilegijas ir nepriklausomybę. ~    Mes
571 15|            iškilti mums didelio karo ir nesantaikos pavojus ir,
572 15|          karo ir nesantaikos pavojus ir, jei mes ko nors ėmėmės
573 15|             gynybai, tikrai žinokite ir mes šaukiamės liudininku
574 15|       liudininku visagalį dievą tėvą ir mielaširdystės motiną mergelę
575 15|            dėl mūsų teisingo reikalo ir dėl būtinų priemonių mūsų
576 15|              jus visus labai įdėmiai ir maloniai prašome, kad drauge
577 15|          patį teisybės teikėją dievą ir tos teisybės globėją švenčiausiąją
578 15|              teisingąją pusę globotų ir gintų. Amen.~
579 16|       REVELIO ŽEMĖS DANŲ VIETININKUI IR RYGOS MIESTO TARYBAI ~   
580 16|                   Gediminas lietuvių ir rusų karalius.~    Gerbiamiems
581 16|          Gerbiamiems Kristuje tėvams ir ponams Dorpato ir Erzelio
582 16|             tėvams ir ponams Dorpato ir Erzelio vyskupams, Revelio
583 16|            pat Rygos miesto tarėjams ir visiems kitiems, su mumis
584 16|        linkėjimais.~    Jums visiems ir kiekvienam atskirai pranešame
585 16|        kiekvienam atskirai pranešame ir su savo širdies skausmu
586 16|              buvo padaryta tarp mūsų ir jūsų ir sustiprinta raštu
587 16|           padaryta tarp mūsų ir jūsų ir sustiprinta raštu iš abiejų
588 16|    sustiprinta raštu iš abiejų pusių ir viešpaties popiežiaus patvirtinta,
589 16|              jie, visa tai paniekinę ir nepaisydami jokios teisybės,
590 16|      nuniokojo Polocko žemę, pagrobė ir išsivarė žmonių ir žirgų,
591 16|           pagrobė ir išsivarė žmonių ir žirgų, iš kurių dalį grąžino,
592 16|              praleidę, tą pačią žemę ir vėl, kaip plėšrūs vilkai,
593 16| penkiasdešimt puikių žirgų, drabužių ir kitokių gėrybių, kurių negalima
594 16|              gėrybių, kurių negalima ir suskaičiuoti. ~    Taip
595 16|            krašto; jie juos priglobė ir nė vieno iš jų negrąžino.
596 16|              Tuo būdu tą visą [žalą] ir dar labai daug [nuostolių],
597 16|             sudaryta kalbamoji taika ir jos veikimo metu; jie nebijo
598 16|        nebijo dievo, negerbia žmonių ir [elgiasi] kaip žmonės, kurie
599 16|      stengdamiesi būti jums teisingi ir palankūs, iki šio meto jiems
600 16|             antspaudą. ~    Taip pat ir tame dalyke jie pažeidė
601 16|              jie pasilaiko jų žirgus ir visus kitus daiktus. ~   
602 16|              pilis, būtent, Daugpilį ir Mežuotnę; to jie nepadarė. ~   
603 17|          indikte VIII, šventojo tėvo ir viešpaties, dieviškąja apvaizda
604 17|            Mano, viešojo raštininko, ir žemiau pasirašiusiųjų liudininkų
605 17|        viešpaties Gedimino, lietuvių ir daugelio rusų karaliaus,
606 17|          pasakė: ,,Gerbiamieji ponai ir visų pirma tu, kunige ir
607 17|             ir visų pirma tu, kunige ir viešasis raštininke, aš
608 17|            esu oficialus pasiuntinys ir juo buvau daug kartų ir,
609 17|              ir juo buvau daug kartų ir, ką sakau, kalbu pagal jo
610 17|            paklūstančiais [žmonėmis] ir su norinčiais prisijungti
611 17|            sudaryta tarp krikščionių ir mūsų, lietuvių, kuri Romos
612 17|            Romos kurijos patvirtinta ir mūsų pono arkivyskupo ir
613 17|             ir mūsų pono arkivyskupo ir viešpaties [popiežiaus],
614 17|        pradžioje, pasiuntinių, abato ir vyskupo, paskelbta; mūsų
615 17|            tų raštų, sudarytų taikos ir jau minėtojo patvirtinimo
616 17|         minėtoji taika buvo sudaryta ir patvirtinta, mūsų karaliaus
617 17|         imami nelaisvėn, apiplėšiami ir žiauriai žudomi, kaip aiškiai
618 17|         minėtoji taika buvo sudaryta ir patvirtinta, tada, kaip
619 17|              patvirtinta, tada, kaip ir dabar, savo viešpaties karaliaus
620 17|             aš drauge su savo palyda ir draugais teutonų namo brolių
621 17|            progos žiauriai nužudyti, ir todėl labai sunkiomis sąlygomis
622 17|             savo protestais, žygiais ir jiems suteiktais įgaliojimais
623 17|          visai išvadavo iš nelaisvės ir pančių drauge su mums atimtuoju
624 17|             pilyje vėl apiplėšė.~    Ir kadangi dėl visa to mes
625 17|      viešpaties, minėtojo karaliaus, ir visų mūsų lietuvių gerą
626 17|             karalių, valdovų, miestų ir visų kitų krikščionių akyse
627 17|            kad visi keliai sausumoje ir vandenyje kiekvienam visur
628 17|      Daugpilio tvirtovėje juos paėmė ir, padarę jiems sunkių nuostolių,
629 17|           kurį jie plaukė; taip buvo ir su gurguolėmis, kurios neseniai
630 17|              neseniai vyko į Lietuvą ir kurios su dideliu vargu
631 17|              kurios su dideliu vargu ir išlaidomis buvo nuvažiavusios
632 17|      pasiuntiniai turi teisę laisvai ir saugiai keliauti per visų
633 17|        keliauti per visų krikščionių ir lietuvių žemes. ~    Paskui
634 17|              minėtieji broliai suėmė ir laikė nelaisvėje, taip pat
635 17|           minėtaisiais pasiuntiniais ir Mintaujoje.~    Todėl ir
636 17|             ir Mintaujoje.~    Todėl ir mūsų karalius, ir mes visi
637 17|              Todėl ir mūsų karalius, ir mes visi nepaprastai ir
638 17|              ir mes visi nepaprastai ir neišreiškiamu būdu stebimės
639 17|          neišreiškiamu būdu stebimės ir stebėtis nepaliaujame, kad
640 17|             atstovauja dievui žemėje ir yra viso pasaulio valdovas
641 17|           yra viso pasaulio valdovas ir viešpats, nes jie visiškai
642 17|         viešpats karalius pageidauja ir tokia yra jo valia, kad
643 17|  popiežiavimo metais, tą patį mėnesį ir dieną, kaip minėta viršuje,
644 17|              dalyvaujant garbingiems ir pasitikėjimo vertiems vyrams -
645 17|               Hermanui iš vienuolyno ir Henrikui Mejei, specialiai
646 17|             a[ntspaudo] v[ieta] ~    Ir aš, Arnoldas iš Vifhuzeno,
647 17|              kaip girdėjau, užrašiau ir išdėsčiau šia, viešai nusistovėjusia,
648 18|           sudarė Livonijos magistras ir Lietuvos karalius ir išreiškė
649 18|       magistras ir Lietuvos karalius ir išreiškė tokiais žodžiais: ~    [
650 18|         Gediminas, Nicevros kryptimi ir nuo Eviastos žiočių per
651 18|               kuri vadinasi Uspaldė, ir nuo jos tiesiog į tą kaimą,
652 18|            vadinasi Pedenė, kryptimi ir toliau nuo to upelio pagal
653 18|              į Adzelę. Taikos žemėje ir aukščiau taikos žemės nei
654 18|      krikščionis ar pagonis, aukštyn ir žemyn važiuojant, žiūrint
655 18|              saugus dėl savo gyvybės ir turto gali važiuoti per
656 18|              gali važiuoti per Rusią ir Lietuvą taip toli, kiek
657 18|            tai jis turi būti saugus; ir jei tas, kuris gyvena taikos
658 18|        taikos žemėje, išvyktų iš jos ir būtų užmuštas, tai negalima
659 18|       Livonijos krašte, kur jis nori ir taip toli, kiek siekia magistro
660 18|          krikščionis, jo turtas turi ir toliau priklausyti tam pirkliui;
661 18|       įžygiuotų į krikščionių kraštą ir ten užmuštų savo pirklį,
662 18|          turi ginčą pernešti į Rygą, ir ten jis turi būti sprendžiamas;
663 18|          pabėgs į krikščionių kraštą ir atsineš su savim turtą,
664 18|            žemę į Lietuvą arba Rusią ir atsineš su savimi turtą,
665 18|            per taikoje neminėtą žemę ir atsineš su savimi turtą,
666 18|              gali būti negrąžinamas; ir jei pabėgs žmogus per taikoje
667 18|          krašto į Lietuvą arba Rusią ir atsineš su savimi turtą,
668 18|            magistro, krašto maršalko ir daugelio kitų kilmingųjų,
669 18|            reikalu pabučiavo kryžių; ir pagal Lietuvos karaliaus,
670 18|         Lietuvos karaliaus, jo vaikų ir visų jo bajorų sutikimą;
671 18|             savo šventąsias apeigas; ir pagal Polocko vyskupo, Polocko
672 18|           vyskupo, Polocko karaliaus ir miesto, pagal Vitebsko karaliaus
673 18|             pagal Vitebsko karaliaus ir Vitebsko miesto sutikimą;