Text

 1 3 |    skolininku, nes žinokite, kad ką tik jiems gero padarėte,
 2 3 |       padarėte. ~   Taigi viską, ką mes laiške parašėme šventajam
 3 4 |           Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai,
 4 4 |           tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, viską
 5 5 |        savo garbei užbaigtų tai, ką pradėjo. ~   Duota 1323
 6 6 | išganingais pamokymais, kad tai, ką dievas palaistė, jis ir
 7 12|   ganytoju ir vadovu ir kad tai, ką mes surišime ir išrišime
 8 12|    dangaus karalystės raktus, ir ką tu suriši žemėje, bus surišta
 9 12|       bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta
10 12|     malonę, [pripažindamas] tai, ką tiki, užlaiko ir saugo mūsų
11 12|      Romos bažnyčioje radai tai, ką buvai tikėjęs rasti tėvo
12 14|     Rygos] tarėjų, kad jie patys ką nors iš saviškių nusiųstų
13 14|         pasakė tokius žodžius: ,,Ką jūs kalbate man apie krikščionis?
14 14|       žalos ir nieko neištesėjo, ką jie priesaikomis buvo pažadėję
15 14|        visiškai nieko nesilaikė, ką buvo priesaikomis sutvirtinę,
16 14|       visam pasauliui, nežinome, ką sumanys daryti ponai pasiuntiniai,
17 14|        prašydamas mano patarimo, ką daryti. Aš atsakiau: man
18 14|         tik prašydamas, kad tai, ką jis pasakys, mes išlaikytume
19 15|         didžiausiu nekantrumu; o ką aš turiu savo širdyje, tai
20 15|       neturite laikyti tiesa to, ką jūsų garbingiems asmenims
21 16| apturėjome be galo daug; dėl to, ką reikia toliau daryti arba
22 17|         juo buvau daug kartų ir, ką sakau, kalbu pagal jo širdies