Text

  1 1 |               ir pasiūlėme jį įšvęsti mūsų karalystės vyskupu, [numatydami]
  2 1 |             raštą liepėme sutvirtinti mūsų antspaudu. ~   Šis aktas
  3 1 |             dalyvaujant ir pritariant mūsų sūnums Repliui ir Gerstukui,
  4 1 |          sūnums Repliui ir Gerstukui, mūsų ištikimam pavaldiniui Parbusiui,
  5 2 |               laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas
  6 2 |             Iš tikrųjų, daugelį kartų mūsų pirmtakai, norėdami sudaryti
  7 2 |              taiką bei paliaubas tarp mūsų ir teutonų namo brolių ir
  8 2 |           pasiskandintų. ~   Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis
  9 2 |             kad jūs žinotumėte, kodėl mūsų senoliai mirė pagonybės
 10 2 |               atkreipti savo dėmesį į mūsų apverktiną būklę, nes mes,
 11 2 |         krikščionių tikėjimą, kad tik mūsų nevargintų anksčiau minėtieji
 12 3 |           kartoms, kad mes nusiuntėme mūsų pasiuntinį su mūsų laišku
 13 3 |         nusiuntėme mūsų pasiuntinį su mūsų laišku apaštališkajam viešpačiui
 14 3 |          apaštališkajam viešpačiui ir mūsų šventajam tėvui dėl krikščionių
 15 3 |           parašėme šventajam tėvui ir mūsų viešpačiui popiežiui, stengsimės
 16 3 |               viena dominikonams buvo mūsų naujai pastatyta prieš porą
 17 3 |             pastatyta prieš porą metų mūsų mieste Vilniuje. Dėl tų,
 18 3 |               vieną aukščiau minėtame mūsų mieste Vilniuje, kitą Naugarduke, -
 19 3 |           kryžiuočiai, [stengdamiesi] mūsų krašte sugriauti krikščionybę
 20 3 |              tęsti Kristaus garbinimą mūsų naudai, mūsų vaikų ir žmonų,
 21 3 |       Kristaus garbinimą mūsų naudai, mūsų vaikų ir žmonų, o taip pat
 22 3 |          atvykti, dešimt metų tedirba mūsų žemę be mokesčio. Pirkliai
 23 3 |      įžeidimas] daromas ne jiems, bet mūsų karališkajai didybei. ~   
 24 3 |           paliudijome ir sutvirtinome mūsų antspaudu.~   Duota mūsų
 25 3 |              mūsų antspaudu.~   Duota mūsų mieste Vilniuje po gilių
 26 4 |         Pagaliau jus jau perėjote per mūsų sienas be jokio tikrinimo,
 27 4 |             naudos jūs visi netekote. Mūsų senoliai siuntė jums savo
 28 4 |           daugiau. nes mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų tėvui, šventajam
 29 4 |            mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų tėvui, šventajam viešpačiui
 30 4 |              savo laiško, sutvirtinto mūsų karališkuoju antspaudu, -
 31 4 |              be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo
 32 4 |             savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra
 33 4 |        padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su vaikais, žmonomis
 34 4 |     Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti,
 35 4 |          pranciškonų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu
 36 4 |              dievą.~   Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų
 37 4 |             jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami,
 38 4 |             patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šventajam,
 39 4 |       nedelsiant pasiųsti į kitą, kad mūsų pageidavimas būtų paskelbtas
 40 5 |           savo pasiuntinius su laišku mūsų tėvui, garsingajam viešpačiui
 41 5 |             suteikiame laisvę įeiti į mūsų žemę ir išeiti [iš jos]
 42 5 |             aukščiau minėtojo reikalo mūsų įžeidimui sudegino mūsų
 43 5 |               mūsų įžeidimui sudegino mūsų antspaudą, matyt, [tuo tikslu],
 44 5 |           plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį. ~   Pikta
 45 6 |        žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam
 46 6 |            mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui
 47 6 |        pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu
 48 6 |              žmonėms ir broliams, dėl mūsų meilės [jums] pradėkite
 49 6 |              galimybę laisvai įeiti į mūsų žemę ir išeiti [iš jos]
 50 6 |             laikysime nekeičiamu, nes mūsų žodis liks tvirtas kaip
 51 6 |            pridėti prie šio laiško tą mūsų antspaudą, kurį pasiuntėme
 52 6 |          viešpačiui ir švenčiausiajam mūsų tėvui ir kurį kryžiuočiai
 53 7 |            teutonų brolių magistro ir mūsų - Rygos miesto, kaip tai
 54 7 |             jūs prašėte atrašyti apie mūsų arkivyskupo reikalus; todėl
 55 7 |             todėl žinokite, kad ponas mūsų arkivyskupas Romos kurijoje,
 56 7 |            daro daug žalos visai arti mūsų miesto; todėl jus nuolankiai
 57 7 |         nesivaržo žiauriai užmušinėti mūsų bendrapiliečius tiek mūsų
 58 7 |             mūsų bendrapiliečius tiek mūsų mieste, tiek už jo; todėl
 59 7 |             priešiškai užpulti mus ir mūsų miestą. ~    Todėl labai
 60 7 |              kad praneštume jums apie mūsų arkivyskupo reikalus. Taigi
 61 7 |              tarpininkaujant, būtų ir mūsų miesto draugas ir globotų
 62 7 |             miesto draugas ir globotų mūsų bendrapiliečius, nes jie
 63 8 |        pranešame, kad, atsiliepdami į mūsų laiškus, pas mus atvyko
 64 8 |             išvardintais [asmenimis], mūsų išmintingųjų [tarybos] patarimu
 65 8 |               mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės - Aukštaičių ir Žemaičių
 66 8 |             rusų [kraštai], kurie yra mūsų valdžioje; iš valdovų žemių -
 67 8 |           negali tam turėti teisės be mūsų sutikimo. Tačiau jei kas
 68 8 |            Kad visi tie reikalai tarp mūsų klostytųsi draugiškai ir
 69 8 |            mes suteikiame Rygos teisę mūsų krašte kiekvienam žmogui,
 70 8 |          kuris pas mus atvyks arba iš mūsų išvažiuos. ~    [11] Ir
 71 8 |            prikabinome prie šio rašto mūsų karališkąjį antspaudą. Šis
 72 8 |             Šis raštas yra sustatytas mūsų pilyje Vilniuje tūkstantis
 73 9 |          žmonių išnaikinti viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus vardą ir
 74 9 |         liepėme patikimai sustiprinti mūsų ir mūsų kapitulos antspaudais... [
 75 9 |         patikimai sustiprinti mūsų ir mūsų kapitulos antspaudais... [
 76 9 |                  Duota Braun] sberge, mūsų pilyje, šventojo Galo dienoje,
 77 10|               galės būti painformuota mūsų pasiuntinių. ~    Duota
 78 11|            sustipriname, prikabindami mūsų pareigas atitinkančius antspaudus. ~   
 79 12|         malonus mūsiškiams ir atitiko mūsų brolių, šventosios Romos
 80 12|              tu tvirtini turįs dievo, mūsų ir Romos bažnyčios atžvilgiu,
 81 12|          apmąstymo akimis įsistebime, mūsų ausims tu suteikei daug
 82 12|          pasekėjai turi būti pavaldūs mūsų autoritetui ir kad visas
 83 12|               savo karalyste, bet dėl mūsų mylimų sūnų, šventosios
 84 12|                 Pagaliau, tu maldavai mūsų, kad mes teiktumėmės atkreipti
 85 12|       teiktumėmės pasiųsti garbingąjį mūsų brolį Rygos arkivyskupą
 86 12|       arkivyskupą Fridrichą drauge su mūsų ir apaštališkojo sosto pasiuntiniu
 87 12|               kuris mums ir minėtiems mūsų broliams suteikė labai daug
 88 12|        garbingai laikysis savo pažadų mūsų ir minėtosios bažnyčios
 89 12|             laiške, kurie derinasi su mūsų siekiais, bet mes juos praleidžiame
 90 12|             šiuo atveju išsipildys ir mūsų, ir pačios bažnyčios troškimas,
 91 12|             troškimas, jei pamatysime mūsų bažnyčią augančią gausiu
 92 12|               tautoms subūrė viešpats mūsų ir išsirinko ją, neturinčią
 93 12|             ką tiki, užlaiko ir saugo mūsų romėniškoji motina bažnyčia,
 94 12|             dvasios akis į garbingąjį mūsų brolį Bartolomiejų, Elektos
 95 12|          evangeliją, skelbtų dievą ir mūsų viešpatį Jėzų Kristų ir
 96 12|            laiškuose išdėstęs mums ir mūsų broliams, minėtiems kardinolams,
 97 12|         apsvarstę, - tai išplaukia iš mūsų pasitikėjimo ir nuoširdaus
 98 12|              priimti tuose reikaluose mūsų ir pačios bažnyčios sprendimo,
 99 12|              kuris mus ir minėtuosius mūsų brolius kardinolus, kaip
100 13|              jo nuolankiausių mums ir mūsų broliams, šventosios Romos
101 13|         pasiųsti į tą kraštą garbingą mūsų brolį, Elektos vyskupą,
102 13|            jumis, neatsisako paklusti mūsų ir mūsų bažnyčios teismui,
103 13|           neatsisako paklusti mūsų ir mūsų bažnyčios teismui, dargi
104 13|             net prašo su pasitikėjimu mūsų pagalbos tuose reikaluose,
105 14|              jūsų laišku pas viešpatį mūsų aukščiausią kunigą, kuris,
106 14|              žmonių], kurie teiravosi mūsų, ar mes norime laikytis
107 14|            kaip mes buvome įpareigoti mūsų valdovų, ir, kiek įmanydami,
108 14| apaštališkasis viešpats suteikė tiems mūsų ponams legatams visą valdžią,
109 14|              pasiųstų atsakymą ponams mūsų legatams, arkivyskupui ir
110 14|             išgirdome, bet tik slapta mūsų ratelyje, kad brolis Mikalojus
111 14|            kaip jis parašė viešpačiui mūsų aukščiausiajam kunigui dėl
112 15|         teigia, kad tie [laiškai] esą mūsų parašyti ir aprūpinti antspaudu;
113 15|        patvirtiname, kad tokio dalyko mūsų [elgesyje] nei dievas nei
114 15|              valdovams Teutonijoje ir mūsų, Rygos, provincijoje. ~   
115 15|          tomis sąlygomis, kad visiems mūsų bendrapiliečiams, kurie
116 15|              taigi tie rusai minėtųjų mūsų piliečių turtą pasiėmė,
117 15|             naugardiečiai kai kuriems mūsų piliečiams: esą, jie pasisavinę
118 15|            tada pirmiau paleistuosius mūsų pasiturinčiuosius piliečius;
119 15|                kiek tai priklauso nuo mūsų, nutarėme dėti pastangas
120 15|       stiprinti žinomąją taiką ir per mūsų pasiuntinius drauge su kitais
121 15|             pasirengę, kai tik bus iš mūsų pareikalauta, įrodyti kalbamosios
122 15|              garbingiems asmenims ant mūsų parašė minėtasis vyskupas,
123 15|           nepatikėti, kol neišgirsite mūsų raštiško atsakymo; iš kitos
124 15|        pirmenybę ir mus palaikyti dėl mūsų pasirengimo nuolat jums
125 15|     susitarimų, kurie buvo tarp jų ir mūsų suderinti ir sudaryti Peronoje,
126 15|             seno mums priklauso pagal mūsų privilegijas ir nepriklausomybę. ~   
127 15|              ėmėmės prieš [tokį karą] mūsų gynybai, tikrai žinokite
128 15|              kad mes tai darysime dėl mūsų teisingo reikalo ir dėl
129 15|               ir dėl būtinų priemonių mūsų gynybai; jus visus labai
130 16|               kuri buvo padaryta tarp mūsų ir jūsų ir sustiprinta raštu
131 16|          patvirtinta, dabar be jokios mūsų kaltės yra nedraugiškai
132 16|          padarė mums labai daug žalos mūsų valdžiai priklausančiose
133 16|     sargybomis, kad niekas niekur nuo mūsų pas jus arba nuo jūsų pas
134 16|               Taip pat jie būtų užėmę mūsų pilį Medelą, jei ją nebūtume
135 16|         pavaldinių, kurie [pabėgo] iš mūsų valdomo krašto; jie juos
136 16|               pridėti prie šio laiško mūsų antspaudą. ~    Taip pat
137 16|             kad jie užtikrino saugumą mūsų pasiuntiniams vykstant pas
138 16|               savo išgales [pakenkti] mūsų žmonėms. Tuo būdu taika
139 16|          žmonėms. Tuo būdu taika tarp mūsų ilgai trukti negali, jei
140 17|          sudaryta tarp krikščionių ir mūsų, lietuvių, kuri Romos kurijos
141 17|          Romos kurijos patvirtinta ir mūsų pono arkivyskupo ir viešpaties [
142 17|          abato ir vyskupo, paskelbta; mūsų šią taiką skelbiąs raštas
143 17|              sudaryta ir patvirtinta, mūsų karaliaus žmonės buvo imami
144 17|       atimtuoju turtu; jiems viešpats mūsų dievas teatlygina už mus. ~   
145 17|           būdais kaip gali apjuodinti mūsų viešpaties, minėtojo karaliaus,
146 17|           minėtojo karaliaus, ir visų mūsų lietuvių gerą vardą apaštališkojo
147 17|               taip negalvojo nei pats mūsų viešpats karalius, nei kas
148 17|             tai dievas tenugręžia nuo mūsų - tą atvejį, jei iškiltų
149 17|               kraštą. ~    Todėl, kai mūsų minėtąjį karalių pasiekė
150 17|          žemes. ~    Paskui minėtasis mūsų karalius Gediminas pasiuntė
151 17|              Mintaujoje.~    Todėl ir mūsų karalius, ir mes visi nepaprastai
152 17|       viešpats popiežius. ~    Be to, mūsų minėtasis viešpats karalius