Text

  1 1 |             jį pasiųsti patį paimti savo [vyskupijos valdžią], o
  2 2 |          karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs
  3 2 |           esame priversti pasilikti savo senolių klaidoje. ~   Iš
  4 2 |     norėdami sudaryti taiką, siuntė savo pasiuntinius ponams Rygos
  5 2 |           ir teutonų namo brolių ir savo laišką mums atsiuntė; tačiau,
  6 2 |     karalius Vytenis buvo pasiuntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui
  7 2 |       pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią
  8 2 |             labai prašome atkreipti savo dėmesį į mūsų apverktiną
  9 3 |             kunigaikštis, [siunčia] savo nekintamos pagarbos ir palankumo [
 10 3 |             ir sveikinimą. ~   Šiuo savo laišku duodame žinią tiek
 11 3 |  pardavinėja ir prirenka [tokių] tą savo valstybę (,,jūs gi padarėte
 12 3 |            valios žmogui atidarome [savo] kraštą, valdas ir [visą]
 13 4 |            siunčia] pasveikinimą ir savo karališką malonę bei palankumą.~   
 14 4 |               Dabar jūs pamatėte ir savo ausimis diena iš dienos
 15 4 |           Mūsų senoliai siuntė jums savo pasiuntinius ir laiškus.
 16 4 |             ir laiškus. atvėrė jums savo kraštą, [tačiau] niekas
 17 4 |           pačiais, siųskite mums iš savo visų kraštų aukštus pasiuntinius,
 18 4 |  pasitikėjimo vertus vyrus; mes, be savo parašo ir be šio savo laiško,
 19 4 |            be savo parašo ir be šio savo laiško, sutvirtinto mūsų
 20 4 |        pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina
 21 4 |            mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų
 22 4 |         tegu ateina ir išeina pagal savo norą visiškai be jokio trukdymo;
 23 4 |            jokio trukdymo; tai šiuo savo laišku užtikrindami, prižadame,
 24 4 |    dominikonų, kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti
 25 4 |          antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip
 26 5 |          asmuo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mūsų
 27 5 |             tuos, kurie pardavinėja savo vienuolynus ir rengia dvasininkų
 28 5 |         galima greičiau, kad dievas savo garbei užbaigtų tai, ką
 29 6 |       padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo
 30 6 |           ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose,
 31 6 |         vienuolius, kurie prekiauja savo vienuolynais, darydami nuostolį
 32 6 |             negailestingai žudydami savo sielas. ~   Be to, pranešdami [
 33 7 |            ir, be to, [rašote], kad savo pasiuntinius pasiųstume
 34 7 |                 Todėl žinokite, kad savo pasiuntinius tuo reikalu
 35 7 |              mat, jie patys siunčia savo pasiuntinius pas jus, kada
 36 7 |             kaip jūs pasiūlėte mums savo laiške; todėl prašome, kad
 37 7 |       keliauja per jo žemę; mes [iš savo pusės] stengiamės atsilyginti
 38 7 |              stengiamės atsilyginti savo patarnavimais. ~
 39 8 | krikščionimis, kurie atsiunčia mums savo pasiuntinius ir nori su
 40 8 |         sprendimas, tai jis gali su savo reikalu kreiptis į valdovus
 41 9 |          jokiu būdu neleidžią; šiuo savo laišku... dievo ir tikinčiųjų
 42 9 |       tebūna laikomi tie, kurie dėl savo beprotiškos klaidos stengiasi
 43 9 |           neatkreiptumėte palankiai savo ausų tiems melagingiems
 44 9 |           tai, kad nešiotume Kristų savo širdyje, krikščionį taip
 45 10|            rusų karaliumi, neseniai savo laiškais mums pranešė, jog
 46 10|            mums pranešė, jog jis su savo karalystės gyventojais labai
 47 11|      buvusių įvykių, pranešame šiuo savo laišku, jog tasai minėtasis
 48 11|    palikdami pasaulį ir dėl didelio savo maldingumo atsidėdami krikščionių
 49 11|     krikščionių gynybai, kasdien ir savo kūną išstato pavojams ir
 50 12|       bažnyčios atžvilgiu, atidžiai savo apmąstymo akimis įsistebime,
 51 12|           Kristaus tikėjimą su visa savo karalyste, bet dėl mūsų
 52 12|          šios dienos, nors ir prieš savo valią, pasilikti toje klaidoje;
 53 12|           tikėjimą, bet giniesi nuo savo priešų, kaip tai daro kiti
 54 12|          bajorai garbingai laikysis savo pažadų mūsų ir minėtosios
 55 12|      bažnyčios atžvilgiu; [laiškas] savo giliu nuoširdumu aiškiai
 56 12|           šventosios dvasios malonė savo skaisčiais spinduliais,
 57 12|     aukščiau minėtasis pirmtakas su savo karalyste buvo priėmęs,
 58 12|    ganytojas, ir katalikų tikėjimas savo apaštalų tikėjimo išpažinime
 59 12|       atpirko, praliedamas brangųjį savo kraują; jos vadovavimą ypatingos
 60 12| kunigaikščiui šventajam Petrui kaip savo vikarui, o per jį ir savo
 61 12|           savo vikarui, o per jį ir savo įpėdiniams, sakydamas: ,,
 62 12|            ant tos uolos pastatysiu savo bažnyčią", ir kai jam po
 63 12|            bažnyčią", ir kai jam po savo prisikėlimo, triskart pakartodamas,
 64 12|         kada atsigręžęs, sustiprink savo brolius". Ir kad to apaštalų
 65 12|          globai, o taip pat pabaigs savo gyvenimo kelionę, laikydamiesi
 66 12|     priežastis, kad mes nukreipiame savo dvasios akis į garbingąjį
 67 12|       nutarėme pasiųsti specialiais savo ir minėtojo sosto pasiuntiniais
 68 12|           tam magistrui ir broliams savo laišku nurodysime ir, viešpačiui
 69 12|         pradžioje sakoma, drauge su savo vaikais išsirinkai tėvais,
 70 13|    kunigaikščiai bei kilmingieji su savo žmonėmis, atgimę per švento
 71 14|              jis sėdėjo su tarėjais savo menėje; mes įteikėme jam
 72 14|            mus; atėję mes radome jį savo menėje drauge su savo tarėjais,
 73 14|            jį savo menėje drauge su savo tarėjais, kurių buvo apie
 74 14|        papasakojome, kokiu būdu jis savo laiškus buvo pasiuntęs ponams
 75 14|     pažymėdamas, kad negalįs siųsti savo pasiuntinių į tą miestą
 76 14|           krikščionims jis leidžiąs savo die vą garbinti pagal savo
 77 14|          savo die vą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal
 78 14|             papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo
 79 14|         savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, ,,o mes garbiname
 80 14|           mes garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime
 81 14|            kai jau buvome sugrįžę į savo svetainę ir pavalgę, karalius
 82 14|           karalius atsiuntė pas mus savo pasiuntinius iš tarybos [
 83 14|           karalius yra atsisakęs to savo kilniojo sumanymo, apie
 84 14|            jei jis nutartų pasiųsti savo pasiuntinius drauge su mumis,
 85 14|          paimtume tuos pasiuntinius savo atsakomybėn, kad jie galėtų
 86 14|           karalius atsiuntė tą patį savo įgaliotinį su kai kuriais
 87 14|            su kai kuriais kitais iš savo tarybos, kurie turėjo su
 88 14|       pasiliktų tvirtas ir pastovus savo gerame sumanyme, jis ir
 89 14|              o taip pat išaukštintų savo karalystę. ~    Be to, [
 90 14|             arkivyskupui ir miestui savo laišku; jie pasakė, kad
 91 14|          padaryti ir pasiųsti jį su savo pasiuntiniais; [tačiau]
 92 14|       karalius pradėjo kalbėti apie savo atsivertimą, prašydamas
 93 14|       priėmei, vardu pagalvoti apie savo sielos išganymą ir apie
 94 14|       atiduoti apyskaitą apie visus savo regimus ir slaptuosius darbus,
 95 14|          aukščiausiajam kunigui dėl savo atsivertimo ir Jėzaus Kristaus
 96 14|            giliai sujaudinote mane [savo prašymu], kad aš turiu jums
 97 14|              žinoma, velnias pasėjo savo sėklą; vėl, kaip pirma,
 98 14|            mumis, pasiėmęs su savim savo giminaitį Erudą, pasitraukė
 99 14|       giminaitį Erudą, pasitraukė į savo miegamąjį ir visą naktį
100 14|          priverstas atsitraukti nuo savo pradėtojo sumanymo.~
101 15|         teutonų namo ordino broliai savo laiškais jums labai biauriai
102 15|            aprūpinti antspaudu; mes savo tiesos žodžiu patvirtiname,
103 15|           nekantrumu; o ką aš turiu savo širdyje, tai žino tik dievas
104 15|             pirma minėtieji broliai savo ir ordino vardu, o kiti
105 15|            išvardytų žemių valdovų, savo ir savo valdovų vardu prisiekė
106 15|    išvardytų žemių valdovų, savo ir savo valdovų vardu prisiekė jos
107 15|     išvardytieji broliai sustiprino savo antspaudais drauge su kitų
108 15|           dėl tikrumo paženklinę ją savo antspaudais; [jie nusikalto]
109 15|            sutartį, davęs priesaiką savo ir savo čia dažnai minimo
110 15|             davęs priesaiką savo ir savo čia dažnai minimo ordino
111 15|           kurias jie turi susikrovę savo pilyse, būtent, Daugpilyje,
112 15|          kariuomenės pagalbai prieš savo priešus, būtent, norėdamas
113 15|       būtent, norėdamas įvesti ją į savo tetos, Dobrynės kunigaikštienės,
114 15|              skubiai buvo grįžusi į savo kraštą dar prieš kalbamosios
115 15|           jie bebūtų, minėtaisiais [savo poelgiais] veikia prieš
116 15|             mums neleidžia naudotis savo laisvėmis, kurios taikiu
117 16|            atskirai pranešame ir su savo širdies skausmu skundžiamės,
118 16|         tokie žmonės, kurie užmiršo savo išganymą.~    Pirmiausia,
119 16|         tiek vandenyje taip apstatė savo sargybomis, kad niekas niekur
120 16|       asmenų, darydami nemenką žalą savo sieloms, priverstinai pasilaiko. ~   
121 16|         kaip žmonės, kurie tiki tik savo rankos jėga; tačiau jums
122 16|      kurijos, mes pasiuntėme pas jį savo pasiuntinį, teiraudamiesi
123 16|            taiką suardyti..., pagal savo išgales [pakenkti] mūsų
124 17|           esu įpareigotas pareikšti savo valdovo Gedimino, lietuvių
125 17|            mano valdovas, su visais savo pavaldiniais, su jam paklūstančiais [
126 17|       raštas yra čia pas jus, o mes savo krašte turime jūsų; be to,
127 17|     neišvengiamo reikalo gintis nuo savo priešų užpuolimų, kurių
128 17|   patvirtinta, tada, kaip ir dabar, savo viešpaties karaliaus pasiuntiniu,
129 17|         tada] Ašradėje aš drauge su savo palyda ir draugais teutonų
130 17|             popiežiaus pasiuntiniai savo protestais, žygiais ir jiems
131 17|           pakeliui, kai jie grįžo į savo kraštą, tie patys broliai
132 17|      sukaustę retežiais, nusivedė į savo tvirtovę Mintaują, tam tikrą
133 17|        prekybinių reikalų, grįžti į savo kraštą. ~    Todėl, kai
134 17|         karalius Gediminas pasiuntė savo pasiuntinius - jiems vadovavo [
135 17|            matyti, visiškai nepaiso savo viešpaties popiežiaus, kuris,
136 17|            prašomas padėjau įprastą savo parašą. ~
137 18|         vokiečių pirklys saugus dėl savo gyvybės ir turto gali važiuoti
138 18|   krikščionių kraštą ir ten užmuštų savo pirklį, ar jis būtų rusas
139 18|             tai jie turi kreiptis į savo vyresniuosius. ~    [11]
140 18|             reikalu taip pat atliko savo šventąsias apeigas; ir pagal