Text

  1 1 | pasveikinimą viešpatyje Jėzuje.~   Mes norime, idant jūs visi žinotumėte,
  2 1 |           jūs visi žinotumėte, jog mes, [remdamiesi] saviškių giliai
  3 2 |        atkrito; kaip tik dėl to ir mes, deja, ligi šios dienos
  4 2 |     Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis kariaujame
  5 2 |    valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš
  6 2 |        visa tai, garbingasis tėve, mes rašome tuo tikslu, kad jūs
  7 2 |         mūsų apverktiną būklę, nes mes, kaip ir kiti krikščionių
  8 3 |         tiek būsimoms kartoms, kad mes nusiuntėme mūsų pasiuntinį
  9 3 |       pagarba praleiskite pas mus. Mes esame pasiryžę panašiu ar
 10 3 |      padarėte. ~   Taigi viską, ką mes laiške parašėme šventajam
 11 3 |        palaimingam išganymui. ~   [Mes kviečiame] vyskupus, kunigus,
 12 3 |            išvardintiems [žmonėms] mes norime paskirti žemės kiekvienam
 13 3 |      didybei. ~   Juk nuo šio meto mes norime niekam nedaryti žalos,
 14 3 |            niekad nebūtų pakeisti, mes šį laišką paliudijome ir
 15 4 |         karalystės, iš kurių vieną mes valdome, yra pavaldžios
 16 4 |        vieną dalyką prižadėjo, tai mes, dievui laiminant, dvigubai
 17 4 |     padarysime ir dar daugiau. nes mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų
 18 4 |      buvimu pas mus rūpintis esame mes raštu prižadėję. ~   Todėl,
 19 4 |         pasitikėjimo vertus vyrus; mes, be savo parašo ir be šio
 20 5 |         bei mokytasis [asmuo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius
 21 5 |         rengia dvasininkų žudynes. Mes esame pasirengę saugoti
 22 5 |        akis, tačiau prie šio rašto mes pridedame tą patį antspaudą,
 23 5 |         vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą
 24 6 |           ir nuolatinės sėkmės.~   Mes norime, kad jūs žinotumėte,
 25 6 |            kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų
 26 6 |    pavirstų klastinga apgaulė. ~   Mes pageidaujame per jus ir
 27 6 |           palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų,
 28 6 |            prievolėm. ~   Šį raštą mes laikysime nekeičiamu, nes
 29 7 |            Tebūna jums žinoma, jog mes jūsų laišką, neseniai mums
 30 7 | pasiuntinius pas jus, kada nori; o mes to padaryti negalėsime,
 31 7 |         minėtaisiais broliais, kur mes nebūtume, kaip ir jie, tos
 32 7 |       dažnai keliauja per jo žemę; mes [iš savo pusės] stengiamės
 33 8 |        viešpatyje. ~    Šiuo raštu mes pranešame, kad, atsiliepdami
 34 8 |          Albrechtas Skliutas. ~    Mes drauge su aukščiau išvardintais [
 35 8 |             Štai kraštai, kuriuose mes nustatėme taiką: iš mūsų
 36 8 |         kurias jis valdo. Tą taiką mes sudarėme tokiu būdu. ~    [
 37 8 |    draugiškai ir palankumo dvasia, mes suteikiame Rygos teisę mūsų
 38 8 |     pastovios taikos sustiprinimui mes prikabinome prie šio rašto
 39 9 |       vietovėse. ~    Taip pat.. . mes girdėjome ir žinome, kaip
 40 9 |            viešai kalba taip, kaip mes skelbiame šiame rašte ir
 41 10|        bažnyčios, maldaudamas, kad mes jam pasiųstume legatus,
 42 11|     priemonių jiems padėti. Dėl to mes, matydami, kad religingų
 43 12|           jausmus; tuo laišku, kai mes dabar atkreipiame dėmesį
 44 12|    Pagaliau, tu maldavai mūsų, kad mes teiktumėmės atkreipti dėmesį
 45 12|         pakartotinai maldauji, kad mes teiktumėmės pasiųsti garbingąjį
 46 12|    laikaisi to; tu pripažįsti, kad mes to tikrojo ir gyvojo dievo
 47 12|           ir vadovu ir kad tai, ką mes surišime ir išrišime danguje
 48 12|     derinasi su mūsų siekiais, bet mes juos praleidžiame nepaminėję
 49 12|            dėl trumpumo.~    Taigi mes drauge su minėtaisiais broliais
 50 12|        tavo laiške paminėta; ypač [mes dėkingi dievui], kad regime,
 51 12|           yra toji priežastis, kad mes nukreipiame savo dvasios
 52 12|    minėtuoju magistru ir broliais, mes, atidžiai apsvarstę, - tai
 53 12|      pasitikėjimu prašai pagalbos, mes, po to, kai tu priimsi tikėjimą
 54 12|             kadangi pagal apaštalą mes esame visiems skolininkai
 55 12|          broliais arba prieš juos, mes, gavę tavo laimingo atsivertimo
 56 12|      minėtiems vyskupui bei abatui mes pavedėme, kad jie stengtųsi
 57 13|         pagalbos tuose reikaluose, mes, trokšdami, kad jis ir visi
 58 13|        tikėjimą, ir norėdami, kiek mes su dievo pagalba įstengiame,
 59 13|      nuostolių bei skriaudų; dargi mes norime, kad jūs su tuo karaliumi
 60 13|    garbinamas taikos kūrėjas. ~    Mes gi, kadangi pagal apaštalą
 61 14|             Tebus jums žinoma, kad mes... pasiųstieji nuo ponų
 62 14|           su tarėjais savo menėje; mes įteikėme jam ponų legatų,
 63 14|          tas laikas nepatogus, nes mes atėjome tiesiog iš kelionės
 64 14|       kelionės ir po jos nuovargio mes turį pailsėti, būti geros
 65 14|       nuotaikos. ~    Sekantį rytą mes nuėjome pas brolius pranciškonus
 66 14|       prašydami jo patarimo; iš jo mes sužinojome, kad jis priklauso
 67 14|           mus pamokytų, kokiu būdu mes galėtume atlikti apaštališkojo
 68 14|         pakviesti] brolį Mikalojų; mes gi po mišių norėjome grįžti
 69 14|        žmogų] pakviesti mus; atėję mes radome jį savo menėje drauge
 70 14|           tas jo sumanymas: iš čia mes supratome, jog jis yra atsisakęs [
 71 14|     norėdami laimėti jo palankumo, mes pradėjome kalbėti apie ponų [
 72 14|           to karalius paklausė, ar mes žinome, kas buvo parašyta
 73 14|          pagal savo papročius, ,,o mes garbiname dievą pagal savo
 74 14| priesaikomis". ~    Sekančią dieną mes nuėjome į pranciškonų bažnyčią
 75 14|           kurie teiravosi mūsų, ar mes norime laikytis taikos,
 76 14|            jis prašė atsakymo.~    Mes, pasitarę tarpusavyje, atsakėme,
 77 14|           patiko su ta sąlyga, kad mes paimtume tuos pasiuntinius
 78 14|        dominikonų ordino atsakė ir mes visi [atsakėme], kad būti
 79 14|        išėjo. ~    Išeinant jiems, mes prisispyrę prašėme įgaliotinį,
 80 14|      totoriais. ~    Ir tokiu būdu mes pradėjome jiems dėstyti
 81 14|            reikalą pagal tai, kaip mes buvome įpareigoti mūsų valdovų,
 82 14|        šiame pasaulyje.~    Be to, mes paprašėme, kad jis [karalius]
 83 14|        apie šį reikalą.~    Paskui mes išgirdome iš brolio Henriko,
 84 14|   Mikalojaus draugo, o taip pat ir mes iš jo lūpų išgirdome, bet
 85 14| krikščionių tikėjimą; tai tu, kaip mes žinome, ir darai iš visos
 86 14|            darai iš visos širdies. Mes tave labai prašome krikšto,
 87 14|    Kristaus tikėjimo priėmimo, nes mes sužinojome, jog tu buvai
 88 14|           kad tai, ką jis pasakys, mes išlaikytume paslaptyje kaip
 89 14|         jog karalius tuo metu, kai mes ten buvome, po pasikalbėjimo
 90 15|            ir aprūpinti antspaudu; mes savo tiesos žodžiu patvirtiname,
 91 15|        miestui ir mums. ~    Todėl mes, viešpačiui laiminant, jokiu
 92 15|         neįspėdami tik dėl to, kad mes, dievo malonei mus saugant,
 93 15|   skatinami) pradėjo rašinėti, jog mes, esą, geisdami įsigyti laikinų,
 94 15|    visiškai aiškiai pareikšti, kad mes, kiek tai priklauso nuo
 95 15|            Jūs turite žinoti - tai mes sakome gerai žinodami, -
 96 15|     sudarytą taikos sutartį ir kad mes visu rimtumu esame pasirengę,
 97 15|           ir nepriklausomybę. ~    Mes bijome - apie tai turime
 98 15|        nesantaikos pavojus ir, jei mes ko nors ėmėmės prieš [tokį
 99 15|        gynybai, tikrai žinokite ir mes šaukiamės liudininku visagalį
100 15|         motiną mergelę Mariją, kad mes tai darysime dėl mūsų teisingo
101 16|          yra skirta bausmė. Tačiau mes, stengdamiesi būti jums
102 16|      Fridrichas] grįžo iš kurijos, mes pasiuntėme pas jį savo pasiuntinį,
103 17|          raštas yra čia pas jus, o mes savo krašte turime jūsų;
104 17|             Ir kadangi dėl visa to mes skundžiamės, jie stengiasi
105 17|            akyse kaip tik tuo, kad mes, esą, atsisakę minėtosios
106 17|     neišvengiama būtinybė; juk jau mes patyrėme, kad minimieji
107 17|         Todėl ir mūsų karalius, ir mes visi nepaprastai ir neišreiškiamu