Text

 1 2 |      buvusio pono Isarno metu, kai jis, kaip viešpaties Bonifacijaus
 2 4 |            dienoje.~   Laišką, kai jis bus perskaitytas viename
 3 5 |    viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto
 4 6 |        aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis
 5 6 |           tai, ką dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų,
 6 6 |          užbaigtų tą [darbą], kurį jis pradėjo.~
 7 7 |            norėjo, ir tikimės, jog jis pats, viešpačiui leidžiant,
 8 7 |   teiktumėtės taip patvarkyti, kad jis, jūsų malonei tarpininkaujant,
 9 8 |          visos kitos žemės, kurias jis valdo. Tą taiką mes sudarėme
10 8 |    patenkinti toks sprendimas, tai jis gali su savo reikalu kreiptis
11 8 |          išgabentas į kitą kraštą, jis turi būti grąžintas, kai
12 8 |            iš vieno krašto į kitą, jis gali tai laisvai daryti. ~    [
13 8 |        vieno krašto į kitą vergas, jis turi būti sugrąžintas, kai
14 8 |         sutartį] norėtų sulaužyti, jis negali tam turėti teisės
15 10|         laiškais mums pranešė, jog jis su savo karalystės gyventojais
16 11|      išsiuntinėjo laiškų, kuriuose jis tvirtino, jog jis su saviškiais
17 11|         kuriuose jis tvirtino, jog jis su saviškiais ir visa karalyste
18 11|        atsivertimui, kai tuo tarpu jis ir jo bendraminčiai krikščionims
19 12|        kertinio akmens pastatė; ją jis ir atpirko, praliedamas
20 12|           privilegijos prerogatyva jis pavedė apaštalų kunigaikščiui
21 12|          tarė: ,,Ganyk mano avis"; jis prisipažįsta meldęsis ir
22 12|        karalystę būtų neabejotina, jis jam tarė: ,,Aš tau duosiu
23 13|       neaiškių klausimų - visa tai jis išdėsto laiškuose, - skųsdamasis
24 13|    reikaluose, mes, trokšdami, kad jis ir visi netikintieji atsiverstų
25 14|         šventės; apie mišparų metą jis pakviesdino mus pas save.~   
26 14|               Kai atvykome pas jį, jis sėdėjo su tarėjais savo
27 14|         bei Rygos tarybos laiškus; jis juos priėmė maloniai. ~   
28 14|           su juo aptarti reikalus; jis atsakė, kad tas laikas nepatogus,
29 14|           paties nusistatymo, kaip jis buvo rašęs apaštališkajam
30 14|          iš jo mes sužinojome, kad jis priklauso karališkajai tarybai; [
31 14|   viešpaties mums pavestą reikalą; jis atsakė, kad ankstesnis [
32 14| nusistatymas yra pakitęs tiek, kad jis visai nebenorįs priimti
33 14| susiklosčius kitoms [aplinkybėms], jis visiškai pasikeitęs ir pasidaręs
34 14|          iš čia mes supratome, jog jis yra atsisakęs [ankstesnio
35 14|            taikos sudarymo; dėl to jis labai dėkojo ir džiaugėsi. ~   
36 14|           papasakojome, kokiu būdu jis savo laiškus buvo pasiuntęs
37 14|             nes praėjusiais metais jis pasiuntė pasiuntinį į tą
38 14|          pasiuntinį į tą miestą, o jis kelyje buvo suimtas, badu
39 14|           ir žiauriai nukankintas; jis prašęs [Rygos] tarėjų, kad
40 14|        praėjus vos trumpam laikui, jis pasiuntė garbinguosius Kristuje
41 14|        parašyta laiškuose, kuriuos jis buvo paskyręs apaštališkajam
42 14|         laiškų mintis buvo ta, kad jis norįs priimti Kristaus tikėjimą
43 14|           apsikrikštyti. ~    Tada jis atsakė, kad nebuvo liepęs
44 14|         mane velnias". ~    Paskui jis tvirtino, jog apaštališkąjį
45 14|         jog apaštališkąjį viešpatį jis norįs laikyti tėvu, kaip
46 14|     laikyti tėvu, kaip rašė, nes ,,jis yra vyresnis už mane; ir
47 14|            būdu laikysiu tėvu, nes jis yra vyresnis už mane; o
48 14|             sūnumis"; krikščionims jis leidžiąs savo die vą garbinti
49 14|              Ir, trumpai pasakius, jis ištisai patvirtino laiškų
50 14|     išskyrus tiktai krikštą, - kad jis nenorįs krikštytis. Ir dėl
51 14|      nenorįs krikštytis. Ir dėl to jis pasakė tokius žodžius: ,,
52 14|        kurie nori laikytis taikos; jis pats esąs pasirengęs laikytis
53 14|         kurie nenorį jos laikytis, jis pats pasiryžęs priversti
54 14|            jėga; taigi tuo reikalu jis prašė atsakymo.~    Mes,
55 14|       kilniojo sumanymo, apie kurį jis pranešė apaštališkajam viešpačiui,
56 14|          ir jo sufraganai; bet jei jis nutartų pasiųsti savo pasiuntinius
57 14|        Brolis Henrikas atsakė, kad jis parašęs laišką, su kuriuo
58 14|          pasielgta netinkamai, nes jis buvo įmestas į kalėjimą
59 14|         buvo nugabentas. ~    Tada jis paklausė brolio Bertoldo,
60 14|    paklausė brolio Bertoldo, ar ne jis parašęs laišką [apie tai],
61 14|          padiktuota karaliaus: kad jis norįs būti klusniu sūnumi
62 14|    platinti Kristaus tikėjimą, nes jis supratęs, jog gyvena klaidoje. ~   
63 14|         Taigi tu prisipažįsti, kad jis tau neliepė rašyti apie
64 14|        vienui vieni ir asmeniškai; jis pasakė, jog pranešiąs karaliui. ~   
65 14|            mumis kalbėtis, kadangi jis buvo užsiėmęs totoriais. ~   
66 14|      paaiškintų karaliui, kad, jei jis pasiliktų tvirtas ir pastovus
67 14|     pastovus savo gerame sumanyme, jis ir visa jo giminė pasiektų
68 14|       legatams visą valdžią, kurią jis turi asmeniškai, ir [galią]
69 14|          gausiau; trumpai tariant, jis gali pasidaryti toks galingas
70 14|          Be to, mes paprašėme, kad jis [karalius] pasiųstų atsakymą
71 14|            pasiuntiniais; [tačiau] jis to nepadarė. ~    Šie yra
72 14|        karalių, sakydami, kad, jei jis priimsiąs tikėjimą, jie [
73 14|          tėvu Rygos arkivyskupą, o jis pats negali apsiginti, nes
74 14|           toli, kad anksčiau, negu jis ateis jums į pagalbą, jūs
75 14|            buvo taip sumanęs, kaip jis parašė viešpačiui mūsų aukščiausiajam
76 14|      aukščiau minėtą laišką". ~    Jis atsakė į tai, tik prašydamas,
77 14|            prašydamas, kad tai, ką jis pasakys, mes išlaikytume
78 14|       parašydino laišką; bet kodėl jis nuo to atsisakė, nežinau;
79 14|           pradėjęs verkti; ir taip jis daręs tris kartus kiekvieną
80 14|        moteris galėjo spręsti, jog jis taip darė dėl to, kad buvo
81 15|           karalius, paklaustas, ar jis stengsis laikytis minėtųjų
82 15|      kiekvieną tų laiškų straipsnį jis tikrai patvirtino savaisiais
83 15|         brolis Otonas Bramhornas - jis, kaip buvo sakyta, Lietuvoje
84 15|      dažnai minimo ordino vardu, - jis, remdamasis anksčiau sudarytąja
85 17|    patvirtinimo reikalu, nuostatus jis pasižada tvirtai užlaikyti,
86 17|     nuostatų visiškai nesilaikoma, jis mane, kol bus tiriama tikroji
87 18|            kiekvienam pirkliui, ar jis būtų krikščionis ar pagonis,
88 18|           pirkliui tiek toli, kiek jis gali nusviesti ietį. ~    [
89 18|          atvyks į taikos žemę, tai jis turi būti saugus; ir jei
90 18|    Lietuvos kraštą arba Rusią, tai jis gali keliauti, kur jis nori;
91 18|         tai jis gali keliauti, kur jis nori; lygiai taip pat rusų
92 18|         arba lietuvių pirklys, kai jis atvyksta į Rygą: jis gali
93 18|           kai jis atvyksta į Rygą: jis gali keliauti Livonijos
94 18|     keliauti Livonijos krašte, kur jis nori ir taip toli, kiek
95 18|      priklausyti tam pirkliui; jei jis būtų užmuštas [vokiečių]
96 18|            užmuštų savo pirklį, ar jis būtų rusas ar lietuvis,
97 18|            pernešti į Rygą, ir ten jis turi būti sprendžiamas;
98 18|         vokiečiui dėl seno dalyko, jis turi kreiptis į tą, kuriam