| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Gediminas Laiškai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Text
1 1 | 1. 1254 M. MINDAUGO RAŠTAS VYSKUPUI 2 2 | 2. [1322 M.] GEDIMINO LAlŠKAS POPIEŽIUI 3 18| 18. 1338 M. LAPKRIČIO 1 D. GEDIMINO 4 15| 15. [1324 M.] RYGOS MIESTO 5 17| 17. 1326 M. KOVO 2 D. GEDIMINO 6 18| 18. 1338 M. LAPKRIČIO 1 D. 7 16| kurių dalį grąžino, o dar 20 asmenų, darydami nemenką 8 16| 16. [1324 M. PO RUGSĖJO 22 D.] GEDIMINO LAIŠKAS DORPATO, 9 16| negrąžino] tikrai apie 300 nusikaltusių pavaldinių, 10 17| liudininkams. ~ R[aštininko] a[ntspaudo] v[ieta] ~ Ir 11 12| leistumei, kad tasai vyskupas ir abatas ir kiti tinkami, turį malonę 12 17| pradžioje, pasiuntinių, abato ir vyskupo, paskelbta; mūsų 13 12| ir minėtiems vyskupui bei abatui mes pavedėme, kad jie stengtųsi 14 4 | Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [ 15 18| 5] Toliau, keliai abiejose Dauguvos pusėse, žemiau 16 15| kad tie broliai nesilaiko abipusių susitarimų, kurie buvo tarp 17 18| upelio pagal senąją taiką į Adzelę. Taikos žemėje ir aukščiau 18 12| bažnyčią augančią gausiu ainijos prieaugliu ir įvairias tautų 19 15| toji [priežastis] mums yra aiškesnė, negu kitiems. ~ Iš tikrųjų, 20 12| pavaldų kraštą, kad jie aiškintų tau ir tavo karalystei evangeliją, 21 15| mums skaisčiau už šviesą aišku, kad minėtieji teutonų namo 22 12| atidžiai savo apmąstymo akimis įsistebime, mūsų ausims 23 17| pasirašiusiųjų liudininkų akivaizdon stojęs vienas asmuo, vardu 24 11| ir mirčiai, - to dažnai akivaizdūs buvome liudininkai, - galėtų 25 14| krikščionybės daigyno atsiradimo; akivaizdžiausiai tai įvyko praėjusiais metais, 26 12| ant savęs kaip kertinio akmens pastatė; ją jis ir atpirko, 27 4 | meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, 28 1 | mūsų antspaudu. ~ Šis aktas sudarytas, dalyvaujant ir 29 17| ir visų kitų krikščionių akyse kaip tik tuo, kad mes, esą, 30 8 | pranciškonų pasiuntinys brolis Albrechtas Skliutas. ~ Mes drauge 31 8 | pusės - Harija, Virlandas, Alentakenas ir visos kitos žemės, kurias 32 1 | Laukuvos [žemių]; tam dalykui amžinai atminti šį raštą liepėme 33 7 | Būkite sveiki. ~ Rašyta Andriejaus vigilijoje. ~ Be to, 34 14| jog jis yra atsisakęs [ankstesnio pasiryžimo]; norėdami laimėti 35 14| reikalą; jis atsakė, kad ankstesnis [karaliaus] nusistatymas 36 14| teiraudamiesi patarimo, kaip ir ankstesniu atveju; jie atsakė, kad 37 12| nurodytuose pirmajame, o taip pat antrajame laiškuose išdėstęs mums 38 12| apsvarstę tiek pirmąjį, tiek antrąjį laišką, visagalinčiam dievui 39 12| kuriam laikui, vėl atėjo antras dvelkiąs dievobaimingumu 40 11| mūsų pareigas atitinkančius antspaudus. ~ Duota Kulme 1323 viešpaties 41 13| ir tuo būdu įgyvendinti apaštališkąsias pareigas rūpintis [visais]. ~ 42 12| šventosios, katalikiškosios ir apaštališkosios Romos bažnyčios tikėjimo 43 3 | viešpaties metais, švento Povilo apaštalo atsivertimo [dienoje].~ 44 3 | riteriai ir ginklanešiai, juos apdovanosiu pajamomis ir valdomis, kaip 45 5 | dievo pradėtą [darbą] ir apdumtų žmonėms akis, tačiau prie 46 15| dukterį krikščioniškomis apeigomis paėmė žmona, dideliai primygtinai 47 14| nepabaigė; todėl kokiu būdu jus apgins tas, kuris pats negali sau 48 17| broliai Daugpilio pilyje vėl apiplėšė.~ Ir kadangi dėl visa 49 17| žmonės buvo imami nelaisvėn, apiplėšiami ir žiauriai žudomi, kaip 50 17| buvome paimti nelaisvėn, apiplėšti, iš pilies į pilį vežiojami, 51 11| neužtarnautai gali būti apjuodintas dėl tos [priežasties], kad 52 17| visokiais būdais kaip gali apjuodinti mūsų viešpaties, minėtojo 53 4 | be jokio tikrinimo, kad aplankytumėte Naugardą, Pskovą; visa tai 54 9 | srityse, žmonėse ir kitose aplinkinėse vietovėse. ~ Taip pat.. . 55 2 | teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę 56 14| deja, susiklosčius kitoms [aplinkybėms], jis visiškai pasikeitęs 57 12| atžvilgiu, atidžiai savo apmąstymo akimis įsistebime, mūsų 58 4 | riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis-kiekvieną pagal 59 15| laiškai] esą mūsų parašyti ir aprūpinti antspaudu; mes savo tiesos 60 15| pritaikę teisės numatomą apsaugą; tik bendra ten buvusių 61 14| jie galėtų jus apginti bei apsaugoti".~ Dar daug dalykų šituo 62 14| tikrai didelį dalyką; dėl to apsidžiaugę tarėjai pasiuntė mane ... 63 14| arkivyskupą, o jis pats negali apsiginti, nes ilgą 12 metų laikotarpį 64 16| sausumoje, tiek vandenyje taip apstatė savo sargybomis, kad niekas 65 6 | rinkliavų, muitų, be jokio apsunkinimo teisės nenumatytom kelio 66 1 | remdamiesi] saviškių giliai apsvarstytu patarimu, priėmėme garbingąjį 67 14| ponų pavedimą turime su juo aptarti reikalus; jis atsakė, kad 68 16| minėtosios taikos dingstimi žalos apturėjome be galo daug; dėl to, ką 69 5 | popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo 70 14| kiekvienas turės atiduoti apyskaitą apie visus savo regimus 71 12| skaisčiais spinduliais, matyt, apšvietė tavo dvasios akis ir parodė 72 12| pradžioje: juk dieviškojo apšvietimo dėka tu pripažįsti esant 73 12| viešpačiui veikiant per apžvalgų apaštalų sosto išmintingumą, 74 5 | šėtono gerbėjais, tikėjimo ardytojais, melagingais eretikais ir 75 4 | pasmerkiame kaip biaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, melagius ir jokios 76 2 | pasiuntinius ponams Rygos arkivyskupams, tačiau tie [teutonų ordino 77 14| atvyko į Rygą drauge su ponu arkivyskupu, o mus pasiuntė pas jus, 78 2 | pat jie smurtu ima ponus arkivyskupus ir vyskupus, ir dvasininkus, 79 7 | mums daro daug žalos visai arti mūsų miesto; todėl jus nuolankiai 80 15| to, ką jūsų garbingiems asmenims ant mūsų parašė minėtasis 81 12| malonę skelbti evangeliją, asmenys, kuriuos jie laikys vertais 82 4 | žmonomis ir galvijais, tegu ateina ir išeina pagal savo norą 83 14| pasiuntė [žmogų] pakviesti mus; atėję mes radome jį savo menėje 84 14| nesigailėtų išlaidų, nes atėjęs laikas, kuris tuo nežymiu 85 4 | tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno 86 12| Prabėgus kuriam laikui, vėl atėjo antras dvelkiąs dievobaimingumu 87 14| laikas nepatogus, nes mes atėjome tiesiog iš kelionės ir po 88 17| jie jas užgrobė, prekes atėmė, o kai kuriuos [pirklius] 89 3 | kiekvienam geros valios žmogui atidarome [savo] kraštą, valdas ir [ 90 7 | broliai sumanys mus užpulti, atidėjus viską, atskubėti mums į 91 12| minėtaisiais broliais reikiamu atidumu apsvarstę tiek pirmąjį, 92 15| pasiuntinių antspaudais, atiduodami vis minimajam karaliui kalbamosios 93 14| teismą, kur kiekvienas turės atiduoti apyskaitą apie visus savo 94 15| atvyksta į Naugardą, būtų atimama laisvė ir turtas; taigi 95 11| kad išsivarė, laisvę visai atimdami, didžiulę abiejų lyčių žmonių 96 17| ir pančių drauge su mums atimtuoju turtu; jiems viešpats mūsų 97 12| tikrai malonus mūsiškiams ir atitiko mūsų brolių, šventosios 98 11| prikabindami mūsų pareigas atitinkančius antspaudus. ~ Duota Kulme 99 12| tuo laišku, kai mes dabar atkreipiame dėmesį į tavo dievobaimingumą, 100 4 | pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos 101 2 | krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas. ~ 102 18| jie tuo reikalu taip pat atliko savo šventąsias apeigas; 103 14| kokiu būdu mes galėtume atlikti apaštališkojo viešpaties 104 12| romėniškoji motina bažnyčia, atmetęs visokias schizmatikų klaidas, 105 1 | žemių]; tam dalykui amžinai atminti šį raštą liepėme sutvirtinti 106 7 | bei paliaubas, kaip geros atminties Vytenis, jūsų brolis ir 107 12| akmens pastatė; ją jis ir atpirko, praliedamas brangųjį savo 108 14| man apie krikščionis? Kur atrasime didesnių skriaudų, didesnės 109 7 | Be to, jūs prašėte atrašyti apie mūsų arkivyskupo reikalus; 110 12| surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje". 111 12| ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje". Taigi tie, 112 14| patarimo, ką daryti. Aš atsakiau: man atrodo, kad jūs neišmintingai 113 15| minėtus dalykus, - taigi į tai atsakome ir norime jums visiškai 114 14| paimtume tuos pasiuntinius savo atsakomybėn, kad jie galėtų saugiai 115 15| palyginti su. minėtojo karaliaus atsakymu, minėtų pasiuntinių pateiktais 116 15| miesto tarėjai [siunčia] atsidavimo ir pagarbos pareiškimą, [ 117 11| didelio savo maldingumo atsidėdami krikščionių gynybai, kasdien 118 14| dėl tos nelaimės ir dėl atsigręžimo nuo to kilnaus pasiryžimo, 119 8 | raštu mes pranešame, kad, atsiliepdami į mūsų laiškus, pas mus 120 12| skriaudų nuo to tikėjimo atsimetė ir atkrito į senąją klaidą, 121 14| tosios krikščionybės daigyno atsiradimo; akivaizdžiausiai tai įvyko 122 9 | Ta yra priežastis, kad atsirado tokių, kurie... [nepripažindami] 123 12| liepsime, kad jie visiškai atsisakytų [tau daryti] bet kokių nemalonumų, 124 8 | jam padarys neteisybę, [atsiteisti], o taip pat reikalauti, 125 16| kurį sužaloję paleido; kas atsitiko su kitais, iki šios dienos 126 14| to, kad buvo priverstas atsitraukti nuo savo pradėtojo sumanymo.~ 127 8 | visais krikščionimis, kurie atsiunčia mums savo pasiuntinius ir 128 12| dievo tarnų tarnas. ~ Atsiųstasis mums tavo didybės pilnas 129 12| išklystama iš šviesos kelio ir atsiveria kelias į tamsą. ~ Tai 130 13| krašto asmenimis, kurie atsivers į katalikų tikėjimą, gyventumėte 131 11| minėtojo karaliaus ir jo tautos atsivertimui, kai tuo tarpu jis ir jo 132 7 | užpulti, atidėjus viską, atskubėti mums į pagalbą, kaip jūs 133 3 | Pranciškaus garbei liepėme atstatyti, kad tie broliai be paliovos 134 2 | viešpaties Bonifacijaus atstovas, sudarė taiką bei paliaubas 135 17| kuris, kaip jūs tvirtinate, atstovauja dievui žemėje ir yra viso 136 15| negalėjome padaryti dėl didelio atstumo ir minėtųjų teutonų namo 137 15| Voldemaro iš Rozeno, keturiais atvejais atsakė, jog iš savojo teutonų 138 18| ietį. ~ [6] Jei bus toks atvejis, kad žmogus, kuris negyvena 139 2 | nužudydavo, kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isarno metu, 140 4 | pasiuntinius ir laiškus. atvėrė jums savo kraštą, [tačiau] 141 4 | pasigailėti, uždaryti ir atverti. ~ Pagaliau jus jau perėjote 142 15| valdovų pasiuntiniais atvirai veikti visos krikščionybės 143 8 | būti be jokių kliuvinių atviri ir laisvi kiekvienam žmogui, 144 14| kalbėti apie ponų [legatų] atvykimą ir apie procesą prieš [teutonų 145 6 | gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas 146 5 | pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį. ~ Pikta 147 16| turi prieš du mėnesius ją atšaukti; [tačiau] jie, visa tai 148 12| pamatysime mūsų bažnyčią augančią gausiu ainijos prieaugliu 149 8 | nustatėme taiką: iš mūsų pusės - Aukštaičių ir Žemaičių kraštas, Pskovas 150 4 | mums iš savo visų kraštų aukštus pasiuntinius, teisingus 151 18| krikščionis ar pagonis, aukštyn ir žemyn važiuojant, žiūrint 152 4 | Dabar jūs pamatėte ir savo ausimis diena iš dienos girdite, 153 12| akimis įsistebime, mūsų ausims tu suteikei daug džiaugsmo 154 9 | neatkreiptumėte palankiai savo ausų tiems melagingiems brolių 155 15| liudininkų pranešimu ir net iš autentiškų raštų, būtent, iš oficialių 156 12| kunigaikščio ir jo įpėdinių autoritetas būtų visuotinis ir kad jo 157 12| turi būti pavaldūs mūsų autoritetui ir kad visas katalikų tikėjimas 158 6 | mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; 159 12| pakartodamas, tarė: ,,Ganyk mano avis"; jis prisipažįsta meldęsis 160 12| patvirtina, jog viena yra avių avidė ir vienas ganytojas, 161 17| prašytiems liudininkams. ~ R[aštininko] a[ntspaudo] v[ieta] ~ 162 16| vilkai, žiauriai išžudė kardu aštuoniasdešimt žmonių, kai kuriuos išsivarė 163 15| krikščionių vardu ne iš baimės ar prievartos, bet atsižvelgdami 164 12| karalystės kunigaikščiai ir bajorai garbingai laikysis savo 165 18| karaliaus, jo vaikų ir visų jo bajorų sutikimą; jie tuo reikalu 166 18| kurias liečia ši taika: Balnikė, Kedraichė, Nemensijanė. ~ [ 167 8 | vyskupo pasiuntiniai ponas Bartolomiejus iš Felino ir Hapazelės kanauninkas 168 16| taikos pažeidėjams yra skirta bausmė. Tačiau mes, stengdamiesi 169 9 | neištremia nubausti pragaro bausmėmis, kurie pagonių, Kristaus 170 12| mumyse ir minėtoje Romos bažnyčioje radai tai, ką buvai tikėjęs 171 11| be užmuštų ir sudegintų bažnyčiose, kurių ir suskaičiuoti negalima. ~ 172 15| žmonės], kokios padėties jie bebūtų, minėtaisiais [savo poelgiais] 173 6 | jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], 174 14| ordino] brolius ir apie belaisvių ir jų turtų sugrąžinimą 175 15| teisės numatomą apsaugą; tik bendra ten buvusių tada pirklių 176 15| sąlygomis, kad visiems mūsų bendrapiliečiams, kurie atvyksta į Naugardą, 177 12| gautumei tikrojo atsivertimo ir bendravimo malonę, [pripažindamas] 178 15| dažnai minimųjų pasiuntinių bendroji aukščiau minėtoji taika 179 9 | pat jie užmušė du šventojo Benedikto ordino vienuolius ir sudegino 180 9 | laikomi tie, kurie dėl savo beprotiškos klaidos stengiasi gėdos 181 14| tarp karaliaus ir brolio Ber[toldo], kai tas rašė aukščiau 182 12| vyskupą, ir į mylimą sūnų Bernardą, Anicijo diecezijos švento 183 14| kalbėjomės su broliu Henriku ir Bertoldu, broliais pranciškonais, 184 13| Teofredo vienuolyno abatą, Bertrandą, vyrus tikrai mokytus, anksčiau 185 1 | dovanų pusę Raseinių, pusę Betygalos, pusę Laukuvos [žemių]; 186 15| savo laiškais jums labai biauriai apšmeižė mus ryšium su Lietuvos 187 4 | laišku pasmerkiame kaip biaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, 188 15| nepriklausomybę. ~ Mes bijome - apie tai turime tikrų 189 12| karaliui, garbinti dievą ir bijoti jo [linki] vyskupas Jonas, 190 11| broliams] taip dažnai pridaro blogybių? ~ Todėl, norėdami, kad 191 14| pavyzdžiui, Vengrijos arba Bohemijos karalių; jie galėtų jus 192 14| broliai davė daug drabužių ir brangenybių įtakingesniems Žemaičiuose 193 12| ir atpirko, praliedamas brangųjį savo kraują; jos vadovavimą 194 9 | kapitulos antspaudais... [Duota Braun] sberge, mūsų pilyje, šventojo 195 3 | LAIŠKAS LIUBEKO, ZUNDO, BREMENO, MAGDEBURGO, KELNO IR KITŲ 196 3 | miestams Liubekui, Zundui, Bremenui, Magdeburgui, Kelnui ir 197 3 | sutvirtinti amžina sąjunga taiką, brolystę ir tikrąją meilę su visais 198 15| ordino magistras ir broliai, bučiuodami kryžių, sudarė taiką su 199 7 | miesto, kaip tai paprastai būdavo daroma iš seno.~ Be to, 200 7 | gavome žinią, yra geroje būklėje, .ir tikimės jį patį greitai 201 7 | pasiuntinius pasiųstume be jokio būkštavimo pas jus. ~ Todėl žinokite, 202 5 | dienos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes viešpaties 203 9 | to teutonų ordino broliai būna, užgrobė, sudegino ir visiškai 204 11| prisijungti prie tikinčiųjų tautų būrio. ~ Labai daug dėl to 205 5 | Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvykdyti] kiekvieną 206 3 | esantiems bei nesantiems, tiek būsimoms kartoms, kad mes nusiuntėme 207 4 | visa tai jums leidome dėl būsimosios naudos. ~ Dabar jūs pamatėte 208 14| ateis jums į pagalbą, jūs būsite visiškai ir ištisai sunaikintas; 209 15| teisingo reikalo ir dėl būtinų priemonių mūsų gynybai; 210 17| kokia nors neišvengiama būtinybė; juk jau mes patyrėme, kad 211 15| dideliu malonumu seniai jau būtume pasiuntę, bet to negalėjome 212 12| kurie gyvena pas tave, būtumei teisingas, gailestingas, 213 14| patys per visus metus nėra buvę jo taryboje, o dalyvaudavo 214 14| pakvietė mus į pranciškonų buveinę. Ten radome jo, būtent, 215 4 | pasiuntinių atvykimo; jų saugiu buvimu pas mus rūpintis esame mes 216 14| jūsų pageidavimą, kaip jūs buvote rašę apaštališkajam viešpačiui 217 2 | kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isarno metu, kai jis, 218 8 | taip pat reikalauti, kad jo byla [būtų išspręsta] pagal to 219 12| dėl tų visų straipsnių, bylų ir skundų, kurių, kaip rašai, 220 9 | nežmoniškai nužudydami. cistersų ordino brolius, būtent, 221 14| pirmojo tosios krikščionybės daigyno atsiradimo; akivaizdžiausiai 222 8 | žmogaus] turtą ar kokį nors daiktą išgabentų į kitą kraštą, 223 15| bažnyčios kapitula (galimas daiktas, kitų asmenų skatinami) 224 14| laikas, kuris tuo nežymiu daiktu sprendžia tikrai didelį 225 16| jų žirgus ir visus kitus daiktus. ~ Taip pat po to, kai 226 14| to nepadarė. ~ Šie yra dalykai, kurie įvyko vėliau ir kuriuos 227 3 | su aukščiau išdėstytais dalykais, tie skaudžiai mus užgaus; 228 1 | pusę Laukuvos [žemių]; tam dalykui amžinai atminti šį raštą 229 14| nėra buvę jo taryboje, o dalyvaudavo tik brolis Mikalojus, kurį 230 14| įgaliotinį su jo tarėjais; drauge dalyvavo broliai dominikonai ir pranciškonai; 231 7 | pačios taikos sutarties [dalyviai]. ~ Be to, jūs rašėte 232 15| krikščionims ir tiems sutarties dalyviams, kurie nepritaria tiems 233 15| riterio, vieno pasiuntinybės dalyvio pono Voldemaro iš Rozeno, 234 6 | nupiautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl 235 14| tu, kaip mes žinome, ir darai iš visos širdies. Mes tave 236 9 | aiškiai neigia žodžiais ir darbais, nes jie, kiek įmanydami, 237 6 | greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga 238 14| tokiam dideliam ir išganingam darbui įvykdyti; tačiau, praėjus 239 14| savo regimus ir slaptuosius darbus, pasakyti mums tiesą, ar 240 14| galėjo spręsti, jog jis taip darė dėl to, kad buvo priverstas 241 14| pradėjęs verkti; ir taip jis daręs tris kartus kiekvieną naktį; 242 7 | kaip tai paprastai būdavo daroma iš seno.~ Be to, jūs 243 3 | težino, kad [toks įžeidimas] daromas ne jiems, bet mūsų karališkajai 244 18| savivališkai neturi būti daromi suvaržymai [pirkliams].~ [ 245 2 | kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro 246 2 | iš teutonų namo magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų 247 14| atrodo, kad jūs neišmintingai darote; jūs išsirinkote tėvu Rygos 248 3 | nuostatų vykdymą] ir net darys kliūčių vykstantiems susipažinti 249 15| mergelę Mariją, kad mes tai darysime dėl mūsų teisingo reikalo 250 2 | tai matyti Žemgalijoje ir daugelyje kitų [vietų]. Tačiau jie 251 16| grąžinti dvi pilis, būtent, Daugpilį ir Mežuotnę; to jie nepadarė. ~ 252 15| susikrovę savo pilyse, būtent, Daugpilyje, Mintaujoje ir Rozitėje, 253 18| Toliau, keliai abiejose Dauguvos pusėse, žemiau Eviastos 254 11| didžiulę abiejų lyčių žmonių daugybę, be užmuštų ir sudegintų 255 12| brolių, kuriems pavedei ir davei plačią laisvę krikštyti, 256 2 | dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, 257 15| žinomąją taikos sutartį, davęs priesaiką savo ir savo čia 258 11| išdrįsta tvirtinti, jog jie deda visas pastangas sutrukdyti 259 14| žmonių, o ypač tarp tų, kurie dedasi dorais vienuoliais, kaip, 260 9 | vyskupas, prepozitas Jordanas, dekanas Jonas ir visa Varmijos bažnyčios 261 14| sudarymo; dėl to jis labai dėkojo ir džiaugėsi. ~ Paskui 262 6 | atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [ 263 3 | palankumo mums be jokio delsimo pasiųsti kaimyniniam miestui, 264 12| išsirinko ją, neturinčią dėmės bei ydos, kaip tai skaitoma ,, 265 3 | pajamomis ir valdomis, kaip dera. ~ Tad visi [tie] žmonės 266 12| dalykų yra tame laiške, kurie derinasi su mūsų siekiais, bet mes 267 4 | priklausomai nuo žemės derlingumo, jie duos dešimtinę, kaip 268 14| būdu mes pradėjome jiems dėstyti visą reikalą pagal tai, 269 15| priklauso nuo mūsų, nutarėme dėti pastangas stiprinti žinomąją 270 17| apvaizda popiežiaus Jono XXII dešimtaisiais popiežiavimo metais kovo 271 4 | žemės derlingumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse 272 12| paskui nuo jo atkrito ir su didele sau žala nusmuko į senąją 273 14| daiktu sprendžia tikrai didelį dalyką; dėl to apsidžiaugę 274 15| krikščioniškomis apeigomis paėmė žmona, dideliai primygtinai prašydamas, 275 14| rasti tinkamų asmenų tokiam dideliam ir išganingam darbui įvykdyti; 276 14| į kalėjimus ir laikė ten dideliame varge, kol jie nesutiko 277 14| pasidaryti toks galingas ir didelis valdovas bei karalius, koks 278 13| anksčiau puikiai pasižymėjusius dideliuose ir sunkiuose reikaluose 279 10| tuos dalykus karališkoji didenybė daugiau galės būti painformuota 280 17| išlaidomis buvo nuvažiavusios didesnę kelio dalį: jie jas užgrobė, 281 14| krikščionis? Kur atrasime didesnių skriaudų, didesnės neteisybės, 282 3 | jiems, bet mūsų karališkajai didybei. ~ Juk nuo šio meto mes 283 12| Atsiųstasis mums tavo didybės pilnas dievobaimingumo, 284 4 | tačiau dievo apvaizda didžiausias savajame krašte, kur turime 285 14| išžudė, Rygos miestui padarė didžiausios žalos ir nieko neištesėjo, 286 15| kurių atvykimo laukiu su didžiausiu nekantrumu; o ką aš turiu 287 11| laisvę visai atimdami, didžiulę abiejų lyčių žmonių daugybę, 288 12| broliams suteikė labai daug didžiulio džiaugsmo tuo, kad tu ir 289 14| krikščionims jis leidžiąs savo die vą garbinti pagal savo papročius, 290 15| ponui Ezelio vyskupui ir jo diecezijai, Dorpato miestui ir mums. ~ 291 12| to laiško pradžioje: juk dieviškojo apšvietimo dėka tu pripažįsti 292 12| tau buvo suteikta ne be dieviškosios malonės dovanos, kaip tai 293 12| atkreipiame dėmesį į tavo dievobaimingumą, kai patikime protingu tavojo 294 12| vėl atėjo antras dvelkiąs dievobaimingumu laiškas, kurį mums parašė 295 16| nors minėtosios taikos dingstimi žalos apturėjome be galo 296 4 | privilegiją] dešimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, 297 15| kalbamosios taikos tikrumą dokumentais, sutvirtintais vienos ir 298 15| raštų, būtent, iš oficialių dokumentų, tapo mums žinoma, jog teutonų 299 14| drauge dalyvavo broliai dominikonai ir pranciškonai; taigi tasai 300 3 | padarę. Žinokite; kad viena dominikonams buvo mūsų naujai pastatyta 301 14| jog jie girdėję iš vieno dominikono, brolio Mikalojaus draugo, 302 14| ypač tarp tų, kurie dedasi dorais vienuoliais, kaip, pavyzdžiui, 303 4 | kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame 304 7 | težino jūsų karališkoji dosnybė, kad broliai mus vargina 305 13| gėris ir kiekviena tobulybės dovana, lietuvių ir daugelio rusų 306 12| be dieviškosios malonės dovanos, kaip tai pažymima to laiško 307 1 | taip pat paskirdami jam dovanų pusę Raseinių, pusę Betygalos, 308 7 | gavome žinių, kad ponas Dovydas yra karalius Pskove. Taigi, 309 7 | esate [su juo] ypač geri draugai, todėl labai prašome jūsų 310 17| drauge su savo palyda ir draugais teutonų namo brolių buvome 311 7 | tarpininkaujant, būtų ir mūsų miesto draugas ir globotų mūsų bendrapiliečius, 312 12| prisijungti prie išrinktųjų draugijos ir gautumei tikrojo atsivertimo 313 8 | reikalai tarp mūsų klostytųsi draugiškai ir palankumo dvasia, mes 314 14| dominikono, brolio Mikalojaus draugo, o taip pat ir mes iš jo 315 17| manim pasiųstuosius mano draugus, būtent, rusus, po nelaisvės 316 3 | išskiriame tokius, nes jų draugystė mums nebus priimtina. ~ 317 15| paties Lietuvos karaliaus dukterį krikščioniškomis apeigomis 318 4 | bei tautose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], 319 4 | nuo žemės derlingumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose 320 12| jis jam tarė: ,,Aš tau duosiu dangaus karalystės raktus, 321 15| nieko ir prieš pažadus, duotus jums raštu ir žodžiu, ir 322 3 | prikalti prie bažnyčios durų, o patį laišką dėl palankumo 323 18| Eviastos žiočių per Dauguvą iki dvarvietės, kuri vadinasi Uspaldė, 324 2 | pat smurtu paėmė ir vieną dvasininką, poną Bertoldą, kurį jie 325 12| laikui, vėl atėjo antras dvelkiąs dievobaimingumu laiškas, 326 14| dėl to jis labai dėkojo ir džiaugėsi. ~ Paskui jam papasakojome, 327 14| pailsėti, būti geros ir džiaugsmingos nuotaikos. ~ Sekantį 328 14| laišką priėmė su neapsakomu džiaugsmu ir liepė sekančią dieną 329 12| išsirinkai tėvais, vertai galėsi džiaugtis tokių tėvų pasirinkimu ir 330 9 | skaitysiantiems šį laišką, Eberhardas, dievo malone [Varmijos] 331 9 | SPALIO 16 D. VARMIJOS VYSKUPO EBERHARDO IR JO KAPITULOS LAIŠKAS 332 14| pančiais ir žiauriai su jais elgėsi; todėl dėl tokio [jų elgesio] 333 15| kad tokio dalyko mūsų [elgesyje] nei dievas nei žmonės neregėjo 334 16| dievo, negerbia žmonių ir [elgiasi] kaip žmonės, kurie tiki 335 12| priimtumei ir garbingai su jais elgtumeis, jų išganingais pamokymais 336 14| kurie daro visokį pikta: jie ėmė nelaisvėn vyskupus, grūdo 337 15| pavojus ir, jei mes ko nors ėmėmės prieš [tokį karą] mūsų gynybai, 338 15| kokį nors laišką, o jie ėmėsi tos [veiklos], nepaisydami 339 4 | biaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, melagius ir jokios garbės 340 8 | Jonas Langezidė ir ponas Ernestas iš to paties miesto; dominikonų 341 17| ponui Jonui Langezidei, Ernestui iš vienuolyno, Henrikui 342 14| su savim savo giminaitį Erudą, pasitraukė į savo miegamąjį 343 16| tėvams ir ponams Dorpato ir Erzelio vyskupams, Revelio žemės 344 8 | vyskupystė ir visos žemės, esančios jo valdžioje, drauge su 345 15| lietuviais įtvirtinimuose arba esančiuose netolimoje kaimynystėje, 346 3 | laišku duodame žinią tiek čia esantiems bei nesantiems, tiek būsimoms 347 13| katalikų tikėjimo mokymą ir evangelijos tiesą. ~ Kadangi tasai 348 9 | kurie... [nepripažindami] faktų ir neigdami meilę, kuri 349 8 | pasiuntiniai ponas Bartolomiejus iš Felino ir Hapazelės kanauninkas 350 16| nesilaiko tos sutarties formuluotės, kad tie, kurie nebenori 351 10| KARALIUI ~ Jonas ir t. t. frankų ir t. t. karaliui.~ Gediminas, 352 12| brolį Rygos arkivyskupą Fridrichą drauge su mūsų ir apaštališkojo 353 16| jog ponas arkivyskupas [Fridrichas] grįžo iš kurijos, mes pasiuntėme 354 2 | metu, ir pono arkivyskupo Fridricho atveju, kurį klastingai 355 2 | Pranciškui ir ponui arkivyskupui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų 356 12| tave, būtumei teisingas, gailestingas, palankus bei malonus ir 357 12| sakramento, per kurį jūs gal dar nesate atgimę, stiprybę 358 14| taigi pagal tai ta moteris galėjo spręsti, jog jis taip darė 359 12| išsirinkai tėvais, vertai galėsi džiaugtis tokių tėvų pasirinkimu 360 15| jūsų [žmonėms], kuriems tik galėsime, esame pasirengę atsilyginti. ~ 361 14| pamokytų, kokiu būdu mes galėtume atlikti apaštališkojo viešpaties 362 15| jums ir kitiems, kad [jį galėtumėte] palyginti su. minėtojo 363 15| vyskupas ir bažnyčios kapitula (galimas daiktas, kitų asmenų skatinami) 364 14| turite išsirinkti kitą, galingą karalių, pavyzdžiui, Vengrijos 365 14| jis gali pasidaryti toks galingas ir didelis valdovas bei 366 18| Šios taikos nepakeičiamo galiojimo laikas - dešimt metų.~ ~ 367 13| atsivertimo į katalikų tikėjimą galvojame nedelsiant įvesti aukščiausią 368 14| krinta. ,,Bet jei kada nors galvojau apie tai, tepakrikštija 369 14| parašė, tai tegu ant jo galvos ir krinta. ,,Bet jei kada 370 12| triskart pakartodamas, tarė: ,,Ganyk mano avis"; jis prisipažįsta 371 6 | avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, 372 12| yra avių avidė ir vienas ganytojas, ir katalikų tikėjimas savo 373 12| avidę ir pasiduos tokio ganytojo globai, o taip pat pabaigs 374 12| visų išganymo ieškančiųjų ganytoju ir vadovu ir kad tai, ką 375 15| kalbamosios taikos paliudijimui ir garantijai, kaip jūs pamatysite minėto 376 13| kurios negali būti tinkamai garbinamas taikos kūrėjas. ~ Mes 377 14| savo papročius, ,,o mes garbiname dievą pagal savo apeigas, 378 3 | pat visų dievą Jėzų Kristų garbinančiųjų palaimingam išganymui. ~ [ 379 15| Bramhornas; jie, paklausti garbingo riterio, vieno pasiuntinybės 380 9 | kapitula [siunčia] sveikinimą garbingosios mergelės sūnuje. ~ Kadangi 381 14| trumpam laikui, jis pasiuntė garbinguosius Kristuje tėvus ir ponus ... 382 12| lietuvių ir daugelio rusų garsiam karaliui, garbinti dievą 383 5 | pasiuntinius su laišku mūsų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, 384 15| Gediminu] ir jo pavaldiniais, garsus valdovas, katalikas, Mazovijos 385 12| visagalinčiam dievui tėvui, iš kurio gauna pradžią visos gėrybės, kurio 386 9 | kūrėjo gerumas, kurio malone gauname gyvybę, gyvename ir judame, 387 4 | kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose 388 14| pageidavimą išpildyti dvigubai gausiau; trumpai tariant, jis gali 389 12| pamatysime mūsų bažnyčią augančią gausiu ainijos prieaugliu ir įvairias 390 6 | kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome 391 15| linkėdami] visokių gėrybių gausybės. ~ Kai kurių patikimų 392 14| prašėme įgaliotinį, kad gautume galimybę pasikalbėti su 393 12| išrinktųjų draugijos ir gautumei tikrojo atsivertimo ir bendravimo 394 12| broliais arba prieš juos, mes, gavę tavo laimingo atsivertimo 395 15| minėtoji taika su karaliumi [Gediminu] ir jo pavaldiniais, garsus 396 9 | beprotiškos klaidos stengiasi gėdos žymę perkelti į kitus, dievą, 397 15| rašinėti, jog mes, esą, geisdami įsigyti laikinų, greitai 398 5 | sutvirtinimui, nes pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo 399 8 | Arnoldas Stoivė, to vyskupo generalinis vikaras; kapitulos pasiuntiniai 400 13| palankumu visa tai ugdyti ir geradarybėmis skatinti, jus visus labai 401 15| žinoti - tai mes sakome gerai žinodami, - kad tokie [žmonės], 402 14| tvirtas ir pastovus savo gerame sumanyme, jis ir visa jo 403 5 | tiesos neigėjais, šėtono gerbėjais, tikėjimo ardytojais, melagingais 404 17| pareikšdamas, taip pasakė: ,,Gerbiamieji ponai ir visų pirma tu, 405 5 | saugoti bažnyčios teisę, gerbti dvasininkus ir plėsti dievo 406 7 | pats esate [su juo] ypač geri draugai, todėl labai prašome 407 5 | siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. ~ Težino jūsų 408 13| nusileidžia kiekvienas gėris ir kiekviena tobulybės dovana, 409 3 | žinokite, kad ką tik jiems gero padarėte, mums padarėte. ~ 410 7 | neseniai gavome žinią, yra geroje būklėje, .ir tikimės jį 411 12| palengvinimą, sielos ir kūno gerovę. ~ Todėl tavo kilnybę 412 1 | pritariant mūsų sūnums Repliui ir Gerstukui, mūsų ištikimam pavaldiniui 413 3 | vienuolynus, [bet] pasiima gerų žmonių aukas, o paskui jas 414 9 | neišpasakytas aukščiausiojo kūrėjo gerumas, kurio malone gauname gyvybę, 415 12| kurio gauna pradžią visos gėrybės, kurio rankoje yra karalių 416 12| kaip tai skaitoma ,,Giesmių giesmėje": ,,Viena yra mano sužadėtinė, 417 12| ydos, kaip tai skaitoma ,,Giesmių giesmėje": ,,Viena yra mano 418 3 | metais visagalio dievo, jo gimdytojos mergelės Marijos ir šventojo 419 14| pasiėmęs su savim savo giminaitį Erudą, pasitraukė į savo 420 14| sumanyme, jis ir visa jo giminė pasiektų tokios garbės, 421 12| prieaugliu ir įvairias tautų gimines, užlaikančias tą patį tikėjimą, 422 18| ar Rusioje, tai jie turi ginčą pernešti į Rygą, ir ten 423 12| krikščionių tikėjimą, bet giniesi nuo savo priešų, kaip tai 424 3 | panorės pasilikti riteriai ir ginklanešiai, juos apdovanosiu pajamomis 425 5 | bus [tarp jų] riterių ir ginklanešių, duosime jiems pajamų ir 426 9 | šventės tie patys lietuviai su ginkluota kariuomene kaip priešai 427 17| priverstas neišvengiamo reikalo gintis nuo savo priešų užpuolimų, 428 15| teisingąją pusę globotų ir gintų. Amen.~ 429 17| aukščiau, pažodžiui, kaip girdėjau, užrašiau ir išdėsčiau šia, 430 8 | Visus tuos, kurie regės ir girdės šį raštą, sveikina Lietuvos 431 4 | ausimis diena iš dienos girdite, kokios naudos jūs visi 432 4 | prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame 433 12| tikėjimą ir sugrįši į bažnyčios globą, tam magistrui ir broliams 434 15| teikėją dievą ir tos teisybės globėją švenčiausiąją mergelę Mariją, 435 13| sūnums vargšų ir ligonių globėjos, šventosios jeruza[limiškės] 436 14| smurto, nedorumo ir turto gobšumo, jei ne tarp krikščionių 437 14| karaliaus akivaizdoje; panašius grasinančius žodžius prieš jį kalbėjo 438 14| visai išnaikinti. ~ Tokie grasinantieji žodžiai daug kartų tais 439 14| miegamąjį ir visą naktį labai graudžiai verkė ir, padaręs pertrauką, 440 9 | priešų, žiaurumą, melagingai gražindami, teisina..., arba dargi 441 17| būtent, rusus, po nelaisvės grąžinę jiems turtą, pakeliui, kai 442 16| ir žirgų, iš kurių dalį grąžino, o dar 20 asmenų, darydami 443 8 | kitą kraštą, tai turi būti grąžinta, kai tik bus pareikalauta. ~ [ 444 16| pažymėta], kad jie turi grąžinti dvi pilis, būtent, Daugpilį 445 12| karališkoji išmintis išganingai grąžintų tą katalikų tikėjimą, kurį 446 13| raginame bei reikalaujame, griežtai įpareigodami paklusti šventosios 447 9 | pačiais metais po šventojo Grigaliaus šventės tie patys lietuviai 448 15| minėtieji iš to karaliaus grįžę pasiuntiniai... liudijo. ~ 449 15| kariuomenė] skubiai buvo grįžusi į savo kraštą dar prieš 450 14| daugelį kartų jie žudė, grobė, rakino pančiais ir žiauriai 451 4 | skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai 452 14| ėmė nelaisvėn vyskupus, grūdo juos į kalėjimus ir laikė 453 17| plaukė; taip buvo ir su gurguolėmis, kurios neseniai vyko į 454 11| rūpesčiui pavestaisiais gvardijonais, [reiškia] nuoširdžią meilę 455 6 | ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų 456 3 | ginklanešiams, pirkliams, gydytojams, kalviams, račiams, kurpiams, 457 9 | kurio malone gauname gyvybę, gyvename ir judame, kad kardą ne... 458 12| Kristui malonią tautą ir gyvenančias viešpaties name. ~ Kaip 459 16| visiems kitiems, su mumis gyvenantiems taikoje, [siunčiame] draugišką 460 12| kad įsipareigotų su tavim gyventi broliškai ir taikoje, be 461 10| jog jis su savo karalystės gyventojais labai norįs prisijungti 462 16| kad pagrobė šešis pasienio gyventojus, kurie buvo priversti iš 463 13| atsivers į katalikų tikėjimą, gyventumėte broliškai ir taikoje, be 464 12| pripažįsti, kad mes to tikrojo ir gyvojo dievo esame pastatyti visų 465 8 | Bartolomiejus iš Felino ir Hapazelės kanauninkas ponas Liudolfas 466 8 | Danijos karaliaus pusės - Harija, Virlandas, Alentakenas 467 14| pas karaliaus vertėją tėvą Henekiną ir pasakėme jam tokius žodžius: ,, 468 14| pasakėme jam tokius žodžius: ,,Henekinai, tu esi krikščionis žmogus 469 14| pašaukė brolius Bertoldą ir Henriką pas karalių. ~ Po valgio 470 14| mes išgirdome iš brolio Henriko, brolio Bertoldo ir kitų 471 14| mišių kalbėjomės su broliu Henriku ir Bertoldu, broliais pranciškonais, 472 8 | miesto pasiuntinys ponas Hermanas Langė; kilniojo Danijos 473 17| vienuolyno, Henrikui iš Kalmero, Hermanui iš vienuolyno ir Henrikui 474 1 | viešpatyje Jėzuje.~ Mes norime, idant jūs visi žinotumėte, jog 475 14| negalėjome išgauti ir taip įėjome į bažnyčią klausyti mišių. ~ 476 17| aštininko] a[ntspaudo] v[ieta] ~ Ir aš, Arnoldas iš 477 18| kiek jis gali nusviesti ietį. ~ [6] Jei bus toks atvejis, 478 12| pastatyti visų išganymo ieškančiųjų ganytoju ir vadovu ir kad 479 17| pilies į pilį vežiojami, ieškant progos žiauriai nužudyti, 480 18| lietuvis ar rusas nori iškelti ieškinį vokiečiui dėl seno dalyko, 481 17| šventosios Romos imperijos įgaliojimu viešasis raštininkas, viską, 482 13| aukščiausią teisingumą ir tuo būdu įgyvendinti apaštališkąsias pareigas 483 9 | pačiais metais švento Petro įkalinimo šventės išvakarėse Viliunivės 484 14| pradžią šventosios dvasios įkvėpimu. ~ Tuo tarpu, kai buvome 485 14| pats negali apsiginti, nes ilgą 12 metų laikotarpį išsėdėjo 486 16| Tuo būdu taika tarp mūsų ilgai trukti negali, jei nerasite 487 2 | Taip pat jie smurtu ima ponus arkivyskupus ir vyskupus, 488 17| mūsų karaliaus žmonės buvo imami nelaisvėn, apiplėšiami ir 489 14| netinkamai, nes jis buvo įmestas į kalėjimą ir badu marintas, 490 6 | pasiuntinybės įžeidimui įmetė į ugnį. ~ Šio antspaudo 491 17| Vifhuzeno, šventosios Romos imperijos įgaliojimu viešasis raštininkas, 492 15| kas nors, kaip jau sakyta, imsis kalbėti ir rašyti prieš 493 11| ne tik užjausti, bet dar imtis savalaikių pagal išgales 494 17| Tais pačiais 1326 metais, indikte VIII, šventojo tėvo ir viešpaties, 495 17| viešpaties metais, tuo pačiu indiktu bei popiežiavimo metais, 496 13| bei reikalaujame, griežtai įpareigodami paklusti šventosios klusnybės 497 17| viešasis raštininke, aš esu įpareigotas pareikšti savo valdovo Gedimino, 498 14| pagal tai, kaip mes buvome įpareigoti mūsų valdovų, ir, kiek įmanydami, 499 12| vikarui, o per jį ir savo įpėdiniams, sakydamas: ,,Tu esi Petras ( 500 12| apaštalų kunigaikščio ir jo įpėdinių autoritetas būtų visuotinis