6. 1323 M. GEGUŽĖS 26 D. GEDIMINO LAIŠKAS PRANCIŠKONŲ ORDINO VIENUOLIAMS

   Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasaulyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems kitiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės.
   Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apaštališkojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė.

   Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir paskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jūsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir kokie buvo [anksčiau]; taip pat [kviečiame] ir iš dominikonų, ir jiems netrukus duosime bažnyčią; tačiau išskiriame tuos vienuolius, kurie prekiauja savo vienuolynais, darydami nuostolį sayo valdovams, statydami pavojun dvasininkų gyvybę ir negailestingai žudydami savo sielas.

   Be to, pranešdami [apie šį raštą] žmonėms ir broliams, dėl mūsų meilės [jums] pradėkite skelbti miestuose, vietovėse ir kaimuose, kad riteriams ir ginklanešiams suteiksime pajamų, o pirkliams, meistrams, račiams, sidabrakaliams, druskininkams ir lygiai taip pat bet kokios padėties amatininkams galimybę laisvai įeiti į mūsų žemę ir išeiti [iš jos] per Mazovijos kunigaikščio viešpaties Boleslavo kunigaikštystę be jokių rinkliavų, muitų, be jokio apsunkinimo teisės nenumatytom kelio prievolėm.

   Šį raštą mes laikysime nekeičiamu, nes mūsų žodis liks tvirtas kaip plienas.

   To [rašto] paliudijimui laikėme reikalingu dalyku pridėti prie šio laiško tą mūsų antspaudą, kurį pasiuntėme apaštališkajam viešpačiui ir švenčiausiajam mūsų tėvui ir kurį kryžiuočiai šios pasiuntinybės įžeidimui įmetė į ugnį.

   Šio antspaudo niekintojus ir teksto klastotojus šiuo laišku skelbiame tikėjimo persekiotojais, piktais ir klastingais eretikais.

   Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje.
   Laišką, kai perskaitys ministras ir kustodai, prašom pasiųsti į kitą provinciją, o visi broliai nuoširdžiai tepasimeldžia už karalių, jo vaikus ir karalienes, o taip pat už visą kraštą, kad viešpats užbaigtų tą [darbą], kurį jis pradėjo.