11. 1323 M. LAPKRIČIO 25 D. PRŪSIJOS PRANCIŠKONŲ KUSTODO MIKALOJAUS LAIŠKAS TIKINTIESIEMS

    Visiems Kristaus tikintiesiems, skaitysiantiems šį laišką, brolis Mikalojus, Prūsijos pranciškonų kustodijos kustodas, su kitais jo rūpesčiui pavestaisiais gvardijonais, [reiškia] nuoširdžią meilę viešpatyje.

    Kai tiesos išpažintojai regi, jog šmeižtai trukdo tiesai, jie turi skriaudą kenčiančius ne tik užjausti, bet dar imtis savalaikių pagal išgales priemonių jiems padėti. Dėl to mes, matydami, kad religingų vyrų, ponų iš teutonų namo, vardas labai rimtai ir neužtarnautai gali būti apjuodintas dėl tos [priežasties], kad kai kurie jų priešininkai išdrįsta tvirtinti, jog jie deda visas pastangas sutrukdyti lietuvių karaliui, norinčiam su savaisiais [pavaldiniais] priimti krikščionių tikėjimą, jums visiems, verčiant teisingumui, tų jau minėtųjų ponų išteisinimui, nes mums tikrai ir pilnai žinoma iš neseniai buvusių įvykių, pranešame šiuo savo laišku, jog tasai minėtasis karalius tikrai į kai kurias pasaulio šalis išsiuntinėjo laiškų, kuriuose jis tvirtino, jog jis su saviškiais ir visa karalyste norįs apsikrikštyti ir prisijungti prie tikinčiųjų tautų būrio.

    Labai daug dėl to dalyko nuvykusių pas jį oficialių pasiuntinių ne tik pamatė apgaulę šiame jo pasielgime, bet dar daugiau, jie ten išgirdo jį piktažodžiaujant prieš dievą.

    Tuo dar nesitenkindami, jo bendraminčiai iš visur įsibrovė į krikščionių žemes, taip jas nuniokodami, kad išsivarė, laisvę visai atimdami, didžiulę abiejų lyčių žmonių daugybę, be užmuštų ir sudegintų bažnyčiose, kurių ir suskaičiuoti negalima.

    Taigi, kokiu būdu bus galima laikyti tiesa ir patikėti, kad tie dažnai minimieji vyrai, kurie, palikdami pasaulį ir dėl didelio savo maldingumo atsidėdami krikščionių gynybai, kasdien ir savo kūną išstato pavojams ir mirčiai, - to dažnai akivaizdūs buvome liudininkai, - galėtų trukdyti minėtojo karaliaus ir jo tautos atsivertimui, kai tuo tarpu jis ir jo bendraminčiai krikščionims ir jiems patiems [ordino broliams] taip dažnai pridaro blogybių?

    Todėl, norėdami, kad šis tiesos liudijimas kalbamuoju reikalu minėtiesiems ponams būtų naudingas ir keltų jų šlovę, šį laišką sustipriname, prikabindami mūsų pareigas atitinkančius antspaudus.

    Duota Kulme 1323 viešpaties metais, [šventos] Kotrynos dienoje.