Part

 1 1|        ilgėjosi, kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada
 2 1|      gyvenimas...~    Senis Juozas, nors iš žmonos niekada negavo
 3 1|            nuo laiko mėgino atrasti nors paguosmę arba pagyrimą savo
 4 1|     išspausdavo ašarą iš tėvo akių, nors daugel metų jau praslinko
 5 1|           visa taip karštai mylėjo, nors niekada apie tai nesakė.~   
 6 2|   apsergėjimo, visa ko drauge ir ko nors ypatingai nelyg reikalu. "
 7 2|             ant sau arba dvarui kuo nors neįtikusių žmonių ir keršijo
 8 2|       brukte bruko, kišo visokiems, nors pirmąsyk gyvenime pamatytiems,
 9 2|           turgun buvo atėjęs su kuo nors pasiteirauti. Susitikęs
10 2|                 O su advokatu kokiu nors kalbėjote? - dar klausinėjo
11 3|     klibinkščiuodamas, spruko namo. Nors ne kartą bailiai atsižvelgė
12 3|            girdi, suleidusios, kad, nors keletą mėnesių pavaitojęs,
13 3|         neapalpęs, iš daktaro nagų, nors rojaus rūbais, ir sprukęs
14 3|       valandėlės susiramino. - Kaip nors susispausiu, - skaitė tolyn,
15 3|           pasitikėdamas ateitimi, - nors ir bulbėms nedaug beliks.
16 3|          laukus!... Ir ministeriai, nors manęs nemaža privengia, -
17 3|        sutikau dar jums patarnauti, nors Dievas mato, kaip man sunku! -
18 3| neaplenkdamas ir šeimininkės, kuri, nors pasivaipydama ir prisičiaupdama,
19 4|           yra šiandien prarijęs; ką nors netikusį galvoja! - tarė,
20 4|           tas žaltys! . . . čia kas nors yra!...~    - Ir aš šiandien
21 4|    moteriškė. - Su gerumu nėra: kas nors nutiko!~    Ir nubėgo verkdama
22 4|  bepavilkdama sukumpusi senelė.~    Nors niekas nieko tikrai nežinojo,
23 4|        Juozo butą dabar kasdien kas nors iš kaimynų lankė ir, nakčiai
24 4|       žmogus turi paprastai prie ko nors prisirišti ir ką nors pamilti,
25 4|            ko nors prisirišti ir ką nors pamilti, tai ir mūsų Riškus,
26 4|       apimdavo neapsakomas ilgesys; nors pats nemokėjo pasakyti,
27 4|        stipro vaikino, o Kajetonas, nors žmogus geras, bet jau nusidėvėjęs.
28 4|          visa tai ne savo, jog kada nors prieisiu liepto galą. Su
29 5|            nesupranti, jog su mumis nors retkarčiais prie stalo pasėdėdamas,
30 5|       jausmais, ir palinkimu; radęs nors paskutinę vietą prie mūsų
31 5|           šalyje nuo dvaro reikalų. Nors kiekvienam ir patarimą ir
32 5|           jį skaitydami; jisai vėl, nors nebėgo, bet ir neužsipuldavo
33 5|            turėjo ir ponai jam kiek nors širdies ir palankumo - sunku
34 5|     tikrosios malonės ženklais, tai nors savaip mylėjo ir ponai ištikimiausįjį
35 5|             vergas. Ir mūsų Riškus, nors maža teturėjo laiko, betgi
36 5|          gėrė minkštaširdis Riškus, nors ašaros, varu sulaikomos,
37 5|           sumanymą.~    Pana Morta, nors ne sena, bet buvo protinga
38 5|                 Sodiečių visuomenė, nors jo, kaip dvaro tarno, kiek
39 6|        buvusios sunkos ir visos kam nors betinkamos gyvybės. Išmetė
40 6|   pabučiuoti. - Kaip gi? ar maždaug nors yra jau į tą pusę? - paklausė
41 6|           tarpu vienakis galvočius, nors su viena akia, tuoj nužiūrėjo
42 6|             daktaras ėmė pasakotis, nors Rymeika buvo pašokęs su
43 6|      atvilgyti.~    Ponas daktaras, nors seilę rydamas, karštai atsikratė:~    -
44 6|          manai, kad ministeris kada nors ims taip sau ir pavalgys
45 6|            ten nepasirodysi. Todel, nors tai ir mažiausias buvo iš
46 6|     ministerio tarnas: trauk auksą, nors būtų ir tiek pat, kaip sidabrinių,
47 6|         Gerai gerai! - sako. - Kaip nors jau padarysime." Nors aukšto "
48 6|          Kaip nors jau padarysime." Nors aukšto "stono", bet labai
49 6|            buvai? Ko tylėjai? Kodel nors gromatėlės nepabrėžei, jeigu
50 6|           gelto jau mūsų nebemėtys, nors ir iki rudens sutruktų neatsiuntęs
51 6|       kelionės teko pridėti nemaža, nors aš ir nevažiavęs būčiau
52 6|            mano laimikis: rasi kaip nors ir savaisiais žmoniškai
53 6|         tenai visa atsieina, galite nors kiek suprasti iš to, kad
54 6|       eilėje ir mane patį, nes kame nors ne taip, kaip priimta, pasielgęs,
55 7|          miestelį pasiieškoti kokio nors mokslininko, kad paskaitytų.
56 7|             garsiau už kitus sušuko nors ašaromis prismaugtu balsu
57 7|          tikrumo, kad teks dar kada nors pasimatyti gyviems.~
58 8|         katilą vandens: tegu ateina nors tuojau! užteks arbatos neprašytiems
59 8|          padėti šaukštus, pasigirdo nors lėtesnis, bet kur kas skaitlingesnio
60 8|          marškiniai. Be žymės kokio nors jausmo ir be žodžio veizdėjo
61 8|       padaręs; taigi pasišalindamas nors pluoštą žievės su medžiu
62 8|             gudresnių, landydami ko nors sau pasigauti.~    Juozas,
63 8|     atjautimo to, kas dėjosi dabar. Nors taip buvo pasižadėjęs, nesipriešino
64 8|             kiek likučių, kas liko, nors tai dienai. Šie žmonės atėmė
65 8|         padidėtų. Ar matosi gi kame nors bent pėdsakas anų gėrybių?
66 8|             ir vis ne į prokylį kas nors kilsta, tik visa į nuopuolį
67 8|            savo galybei, apsigyveno nors viename išbaigtame kambarėlyje